Iš kur „jõrė“ ir kas iš „jõrės“

256 Kalbos Kul ū a | 86 DIsKusIJos, sVa s YMaI, Pas abos JONAS KLIMAVIČIUS IŠ Ku JÕRĖ I Kas IŠ JÕRĖS ESMINIAI ŽODŽIAI: s e imybės, a dai; jo ė, Jo ūnė, Jo is. Dalykas lie u ių kalbo y oje jau šim as me ų aiškus, be daugiau kaip pus- šim is – is painiojamas. 1912 m. sank Pe e bu ge a ski u a spaudu išėjo da gana jauno, be b endusio i jau p oduk y aus kalbininko Kazimie o būgos, sma kiai pasi- nešusio į e imologiją, Impe a o iškosios mokslų akademijos leidiniui usiš- kai pa ašy a s udija Li uanica (49 p.). Pi moji jos dalis ski a s ko l i nių iš usų kalbos ch onologijai (kaip žinoma, daugiausia san ykinei). ūpimas a ejis – us. я (iš p osl. a) lie . skoliniuose y a jo: яворъ → jõ a as, ярь → jõ ė (a ba ė: пятница → pė nyčia). Iš ka o eikia pasaky i: gene inis us. я a i ikmuo y a en (in): пять : penki, пята : pen is, опять : a pen , зять : žen as; вязь : inkšna, мятъ : min i... leng a ski i g e inan gene inę bend ybę мясо : žem. i p . mensa i skolinį mėsa. us. ярь bend ybė bū ų *en is a ba *ė is, be jos nė a. Jo ės i jai giminiškų žodžių eikšmės i šal iniai bus išsamiai nu ody i kiek paskiau, o daba už eks pasaky i, kad nė ienas jų nė a nei senosios ašomosios, nei naujosios bend inės kalbos leksikos duomuo i jokia eikš- me jai ne eikalingas, aigi u i aiškų s e i my b ė s s a usą. ačiau p asi- lenkimų su šia iesa bū a ne ieno, ik o galo šiai negandai nė a, o pada- inių y a ne sunkių. Šiuo K. būgos išaiškinimu nepasinaudojo žodynininkas Jonas ba onas: зелень – žalumas, žali da ylai; žalumynai, (pa asa io) jó ė; da žo ės-ių; žaliuonys-ių, žalesas (pelesiai), зеленѣться – jo uo i lŽ 1924. Po kelių dešim mečių – i Vy au as ba onas su Vincu Galiniu: зелёный – 1. žalias, J. KlIMaVIčIus. Iš ku jõ ė i kas iš jõ ės 257 žals as, žaliukas, žaliuonėlis, jo ùs, зеленоватый – žals as, žalzganas, jõ s as, зеленеть 2. i зеленеться – žaliuo i, jo úo i lKŽ I 1967. P aėjo be eik pusė amžiaus, kol Zigmas Zinke ičius išleido K. būgos Rink- inių aš ų i omį i jo ės dalykas apo leng ai p ieinamas (būga 1958: 347). Me ais anksčiau išėjo i lKŽ IV 1957. čia su isais pi miniais i an  iniais (ka o iniais) šal iniais (i 2 eikšmėmis) išsamiai pa eik a jõ ė – 1. „žaluma (pa asa io)“: Kaip jõ ė žaliuoj alsėdžiai. Pažalia o kaip jõ ė a. Kaša auskas. Jõ ė y a žalesa pa asa į a. Juškos žodynas [i a. Pab ėžos jo ybė], 2. „žali dažai; me alo pažalia imas ( a io junginys)“: Medis žalias i jõ ė. O kas ai y a jõ ė? – Tokia žalia dažy ė J. Jablonskis (be abejo, iš žemaičių a mės); a. Kaša auskas (be sakinio). oliau – būd a džiai jo us „š iesiai žalias“: Laukas jo us, pie a jo i, žali s. Daukan as. Pagal į ai umo medžių į ai ios ba os [ . y. spal os]: jau amsiai, jau skaid iai jo i a ba u- pu į gels a s. Daukan as (i abs ak as jo umas s. Daukan as), jo s as „žals- as“ s. Daukan as, eiksmažodžiai jo úo i „žaliuo i“: Žolė, medis jo úo[ja] pa asa į, . y. žaliuo[ja]; jõ uo i bŽ ( . y. lŽ 1933), jo iuo i: Dygs a, auga, jo iuoja, žydi i neša b andį s. Daukan as (da i a. Pab ėža), jo i „p adė i žaliuo i; da y is žaliam; žal i“ s. Daukan as, pajo in i „pažalin i“ a. Pab ė- ža. Ne spal inių (kaip aiškės iš e imologijos, pi mesnių) eikšmių y a jo as [lKŽ IV j y a ap e s a] „pa asa io sėja; asa iniai ja ai“: I pasėjau daugel jo ų, oi, oi, oi, iš ų jo ų daug bajo ų, oi, oi, oi lie u ių au osakos ank aš- ynas. Kadangi lokalizacijos nė a, jei bū ų iš kie inimo plo o ne anspo- nuo as (de an is su bajo ų), ne a miškai bū ų jo ių, aigi a pa i jo ė (a jo is), o ne jo as (šis one iškai negalė ų bū i usybė, o bū ų jau lenkybė). ačiau dėl a ealinių mo y ų ši galimybė bū ų įmanoma neben ik kaip koks au osakinis elik as. Da y a būd a dis jo inis „anks y as“ (apie au- galus): Jo ines bul es pi kau a. Juškos žodynas i „iš įsęs“ (?): [augalų] Siūlai jo iniai a. Pab ėža, būd a dinis daik a a dis – a. Pab ėžos naujada as jo inė „miškuose an pu enų augan is ausūninių šeimos sap o i inis g ybas“ (Peziza ae uginosa) i eiksmažodis jo ė i „aug i, plis i (?)“: Ma as aip lais ai jo ėjo, jog ečioji dalis s ie o beliko s. Daukan as. aigi jo ės giminė didoka, eikšmių į ai o ė nemaža, a ojimo plo as neišeina iš žemaičių a mės i papli imas a mėje, dažnumas menkokas. eiš- kinys a odo nesenas i ne nyks an is, be iesiog neišpli ęs, susilaikęs. Visi jo ės giminės žodžiai lKŽ IV 1957 pa eik i be s e imybes žyminčio k yžiuko (×). K. būgos Li uanica (1912) jau bu o e enybė, jo Rink inių aš ų I omo (1958) da nebu o, aip pa g eičiausiai da nebu o i E ns o 258 Kalbos Kul ū a | 86 F aenkelio Li auisches e ymologisches Wö e buch I . (lEW I 1962), ėjusio sąsiu iniais nuo 1955 m., a i inkamo sąsiu inio (su p. 194–195). E. F aen- kelis pa eikia i s. Daukan o Būdo die a a dį Jõ is, -ė „de g üne Go ode Gö in des F ühlings“. Ši ai eikia a skleis i i pa ikslin i: Vadino jį [die ą], kaip sakiau, Jo e, nesgi kožnas žino, jog pa asa į, sniegui pad ibus, kad kielė ledą išspi ia, ad pasi odo laukuose i k ūmuose Jo ė, beje, žalesa s. Dauk I 1976 503. beje, lKŽ IV 1957 šis s. Daukan o sakinys (pa umpin as – nuo žodžio pa asa į) p iski as... Jonui Jablonskiui (ma y , paim as iš jo žodyno ka o ekos a aš ų, ku pa eik as kaip kalbos duomuo – pa yzdys) i pada- y as (gal J. Jablonskio) bend iniu. Da y a Jo ė s die as s. Dauk I 1976 504 i jos š en ė: Pi moji š en ė bu o pa asa io, T i m p o s , a ba Jo ės š en- e adinama s. Dauk I 1976 539. čia eikiausiai p ie bal iško, be neskaid aus die a a džio T impas p idė as – g eičiausiai pa ies s. Daukan o – mo- y uo as nauja a dis Jo ė (p ie jos i T impo giminė – g ama inė a i ly i- nė? – T impa), nesup a us, kad jo ė – nelie u iškas žodis (už ai žemai iškas!..). a si labai liaudiškas o mulinės a osenos pa yzdys pa eikiama d igubai mažybinė Jo ė: paša o s okodami, dejuoja senu įp očiu: „Ai Jo u a le, kame esi?“ s. Dauk I 503 (da i 541). s. Daukan o aš ų eks ų engėja kalbininkė bi u ė Vanagienė sa o su- da y uose žodynėliuose jo in i s. Dauk I 1976, jo ė i s. Dauk II 1976, s. DaukIs Ž II 1995, jo iuo i s. Dauk s i V 1984 pa eikia kaip lKŽ IV 1957, . y. be pažymos sl. (sla ybė). be E. F aenkelio jau aiškiai pasaky a: „Zug unde lieg uss. ja ь „Somme ko n, Somme ge eide, E zeugungsk a , G ünspan“ (lEW I 1962). emdamasis Janu o ębskiu p imena, kad ne 1944 m. F anzas spech as nežinojęs jo ės s e imumo, ačiau nu odo i už K. būgą daug anks esnį – pi mą jo ės skolinimąsi kons a a usį aleksand ą b ückne į – jo dak a o dise aciją Die slawischen F emdwö e im Li auischen (1877; aigi 35 m. anksčiau už būgą). sa o didžiajame da be – 1927 m. Słownik e ymologiczny języka polskiego (pe spaudas 1970 m.) a. b ückne is, e imologizuodamas lenk. ja psn. „wio- sna“ (ja ka – 1) asa ojus, 2) jauniklė a is, ja y – 1) asa inis, 2) psn. jaunas; s ip us, i as, gu us, 3) psn. yškus, skaisčiaspal is, ja zyna – 1) da žo ės, ja zyć się – 1) žė ė i, kibi kščiuo i; žaiža uo i; 2) spindė i, š ies i lelieŽ 1979), pi miausia pažymi p osla išką kilmę i mums s a bų dalyką – nė a giminiš- ko a i ikmens lie u ių kalboje (p idu kime – nė bal ų kalbose), o oliau giminiuoja su ok. Jah (go . jē ) i a es . ja - – „me ai“, g . hō ā „me ų laikas; me ai“, hō os „me ai“, lo . ho nus „me inis, šieme is“ sEJP 1970. J. KlIMaVIčIus. Iš ku jõ ė i kas iš jõ ės 259 Maxo Vasme io Russisches e ymologisches Wö e buch (1950–1958, us. e . 1964–1973) šiuo eikalu lKŽ IV 1957 da negalėjo padė i, be ne- pasinaudo a daugelio i ėliau. us. a m. ярь – asa ojus, ce k . sl. яра – pa asa is, sen. us. яръ – pa asa inis; asa inis – p osl. ja ъ giminiški a es . yā ǝ – me ai, g . ὥρᾱ – me ų laikas; me as, ὥρos – laikas; me ai, go . jē – me ai, lo . hō nus – šieme is, aip pa u i plačią giminę sla ų kalbose (ЭСРЯ IV 1973), iš ku ios čia minė ini ik būdingų eikšmių usiški žodžiai, u- in ys lie u ių kalboje giminiškų a i ikmenų: рица – asa ojus; asa učiai ( ugiai, k iečiai), яровúна a m. – asa ojus, яровúще a m. – asa ojiena; ярка, ярочка – jauniklė (nesiė ia usi) a is, яроводье a m. – (upės) pa asa- io po ynis, ярутка – čiužu ė ( hlaspi) lKŽ IV 1985, ярина „яровое“, яровик „šieme is gy ulys a ba augalas“, ярчук „šuniukas“, ярец „me inis beb as“, ярица „jauniklė a is“ (ярúна „a ių ilna“, bulg. рина „ožkų gau- ai“; ярúга „šiu kš us audeklas a d abužis“) : lie .  as, p . e is ian, g . ἔριφος „ožys“, lo . a ies „a inas“, a m. o o „ė iukas“; ярые пчёлы „pi ma- sis asa os spiečius“ ЭСРЯ IV 1973 ( oliau ei ų яровой (яровой хлеб, яровые), ярый (i ярость), яростный, яровитый, ярить, яриться. Ярúло „Joninių nak ies pik osios jėgos iš a ymo šiaudinė baidyklė“ anks- čiau bandy a sup as i kaip pagonių die ybė, be neį ody a. Ярослав (plg. Igo io sakmės ярый Тур Всеволод) siejamas i su g . εὔωρóς „s ip us, ne- a mieš as“ (apie yną), ne eisingai – su lo . ῑ a „pyk is“ (ЭСРЯ IV 1973). lKŽ IV 1957 ne eisingai p ie jo ės 1. p idėjo i 2. „žali dažai; me alo pažalia imas (...)“ – iš ik ųjų ai y a e imologinis (ne seman inis) homo- nimas – ki as skolinys iš us. ярь II (ярь1 a m. asa ojus, ярь2 p as . = яроcть KlŽ IV 1985), ku is pa s i gi y a skolinys iš id. g . < nj. g . ἰάρι(ου), plg. sen. g . ἰός „nuodai“ (ЭСРЯ IV 1973). Pe p ūsų kalbą a siskleidžia olimiausia e imologinė eikšmė – p . go me „ka š is“: och. a ä me „ asa a“, a m. e m „šil as“, e „šiluma“, g . ϑερμός „šil as“, ϑερμασσα „k osnis“, lo . o mus „ka š as“ (ПЯ II 1979), no s „ a- sa a“ – p . dagis: lie . daga (: deg i) „ka š is; de lius“, dago i „im i, aly i de lių“, go . dags ( ok. Tag) „diena“ (ПЯ I 1975, PKEŽ I 1988). Jõ ė, laimei, nepa eko į Daba inės lie u ių kalbos žodyną (1954, 1972, 1993…), ne į jo am ik us pi m akus – Lie u ių kalbos ašybos žodyną (Kaunas, 1948, 148–381), Lie u ių kalbos ado o (lie u ių em inių bend uomenė, biele eld, 1950) žodyną (157–604). ačiau į Lie u ių ašomosios kalbos žodyno V . (lie u iškai– okiška dalis, suda ė al edas sennas i an anas salys, Heidelbe g, 1968) Tik inių a dų 260 Kalbos Kul ū a | 86 są ašą, be abejo, suda y ą an ano salio, pa eko Jo ūnė (salys 1983). Ji g eičiau ne sa o (žemaičio!) susida y a iš jo ės a s. Daukan o Jo ės, o pa- im a iš Vinco MykolaičioPu ino Raš ų II . (1960) – d ama izuo os poemos Skal ių me gelė aldo o Jo gės duk e s a do. ejais me ais ėlesniame Kazio Kuza inio i b onio sa ukyno Lie u ių a dų e imologiniame žodyne gal dėl o, kad a das li e a ū inis, Jo ūnės nė a (lVEŽ 1971). ačiau šiuod iejų au o ių, iš ku ių an asis „lie u iškųjų i kilusių iš ki ų bal ų kalbų a dų aiškinimus bei į adą pa ašė“ (lVKŽ 1987: 12), daug pla esniame a dyne pa eik a: Jõ is lie .; iš sen. lie u ių pa asa io žalio (= žalumos – lVKŽ 2005) die o (pagal s. Daukan ą) a do Jõ is: lie . jõ ė „žalymas, pa asa io žaluma“, jo ùs „žalias“, jo -iuo i „žaliuo i“; galbū šio a do olimesnis (= olesnis – lVKŽ 2005) edinys y a . Jõ igis; čia aip pa įdė a Jõ igė, ump. Jõ ė, be nė a Jo ūnės (lVKŽ 1987). Jo ūnė i Jo ūnas (ū) y a lVKŽ 2005. Wojciechas smoczyńskis da o du p iekaiš us lKŽ IV 1957: 1) „b ak kwa- li ika o a sl. „słowiańskie“ – labai eisingą ( inkamą i Vy au o Vi kausko lKŽ 2006), 2) neski ia eikšmės „ asa ojus, pa asa io sėja“, ku i esą ma y- i iš pa yzdžių žaliuoj a pažalia o kaip jo ė (sEJl 2007), no s ji iš ik ųjų nė a okia aiški kaip jõ o, ku is nebū inai y a ik „g e iminė (oboczna) o ma“. Pačiam au o iui galima p ikiš i lokalizacijų s ygių (bū ų ben a ealinė pažy- ma žm. – żmudzki). Jo nu ody os Jó -upė (sinkopinis a . Jó pė) aleksand o Vanago pa eikiama lokalizacija – lapės (p ie Kauno) – išeina iš žemaičių plo o, o a. Vanagas i negiminiuoja su jo è (Jó pės -ó!): „Pi mojo sando jo  kilmė neaiški. Plg. Ja -ups“. Neaišku, a šio čekiškės upė a džio, „ka- mienas ja - sie inas su lie . Ja à ež. s .[ėdasai]“ – „g eičiausiai inoug iškos kilmės“ (suom. jä i „eže as“), a – į ikimiau – kilęs iš a d. Jã as (lHEŽ 1981). Jõ ė 4. „zielona a ba“, kaip pi miau saky a, y a ne eikšmė, o homo- nimas. Į el a ko ek ū os klaida: jo iuoja, žydi i ne a (= neša) b andį. Dai a sinke ičiū ė, minėdama Jo io nelie u iškas (gal puslie u ių?) o - mas Io is, Yo is i hib idinį nauja a dį Jo mándas (sinke ičiū ė 2011: 225 i 219), apie pa į Jo į nieko nesako. lKŽe 2013 – iskas po seno ei. Klaida iš mokslo a ben mokslo nesu u ima plin a. Pasiga o jo ę ne ik au osakos i e nog a ijos puoselė ojai. li uanis as algis uzdila, aiškindamas lenk. Ja osław, ašo: „lenk. ja y ai jaunas, gai us, ž alus, gu us, s ip us i y a bend as su seno ės bal ų žodžiu jo ė „pa asa io žaluma, š iežuma“ (uzdila 2013 12: 6).“ eklamoje jau eina duona Jo ė. J. KlIMaVIčIus. Iš ku jõ ė i kas iš jõ ės 261 oliau aip bū i negali – ši okia a dada ys ė u i liau is. o šių a dų u ė- ojai i da ėjai suklaidin i Va dų žodyno a iesiog jau a do bu imo, galė ų em is neben skandina iška ( ikingiška) Jo io (paskui – edinių) kilme. IŠVADOS 1912 m. Kazimie as būga aiškino, kad jõ ė „pa asa io žaluma“ y a sla ybė (aleksand as b ückne is – jau 1877 m.). aip ėliau i isi e imologai. be daug kas jų nežinojo. Jono ba ono lŽ 1924 jo ė i jo uo i pa eikiami, ai- gi s e imais nelaikomi. lKŽ IV 1957 jo ės su isa gimine nežymi kaip s e imybių. ai žemaičių a mės e esnis žodis, daugiausia išpla in as s. Dau- kan o i a. Juškos žodyno, be nežinomas nei iš senųjų aš ų, nei aikęs į naująją bend inę kalbą. eikiamai ne eaga us lKŽ IV 1957 i s. Dauk I i II 1976, s. DaukIs Ž II 1995 i s. Dauk s i V 1984 isgi a si ė ė lan- delė, s a biausia ebė a neužkiš a nei lKŽ 2006, nei lKŽe 2013. an anas salys 1968 m. į lie u ių a dyną p aleido – g eičiausiai V. My- kolaičioPu ino – Jo ūnę, ąsą – su Jo iu, Jo e, Jo ūnu, Jo igiu, Jo ige – pada- ė b onys sa ukynas. Fonas ši okiam ne ūpes ingumui – nea sakingai li- be alaus požiū io į s e imybes lė inis s ip ėjimas. bep isidedąs i siau ų specialybių, konk ečiai – a dyno, d audžiamų zonų užsib ėžimas... Moks- lo iesai galų gale nebus sunku nugalė i – už eks p isimin i. Šalin i įsise- nėjusios klaidos pada inius gy enime bus sunkiau (iš bėdos galimas eisi- nimas skandina iška Jo io kilme). Klaidų nelais ė kalbos p ak ikoje apsk i ai didėja. ačiau išlais ina ik įgy endin a iesa. u ime jau i ne ikė ą pa yzdį – i ne iš kalbininkų da - bų – so ie mečio hib idinė usybė ja o izacija – „augalo p isi aikymas p ie sezoninių klima o ki imų“ – e naliza ion augbiolŽ 1998 jau keičiamas ik u a p au iniu: ja o izacija ( us. ja o yje – asa ojus) ↗ e nalizacija VlE VIII 2005 ( ŽŽ 2001 kei imas ik p adė as: e nalizacija (p anc. e nalisa- ion < e nal – pa asa inis) ↗ ja o izacija; ŽŽ 2013 i gi – ik p adė as, M ŽŽ 2010 – ne nep adė as). Šal INIaI s. Dauk I 1976 – Daukan as s. Raš ai 1, Vilnius: Vaga. s. Dauk II 1976 – Daukan as s. Raš ai 2, Vilnius: Vaga. s. DaukIs Ž II 1995 – Daukan as s. Is o ija Žemai iška, Vilnius: Vaga. 262 Kalbos Kul ū a | 86 s. Dauk s i V 1984 – Daukan as s. Sekimai i e imai, Vilnius: Vaga. lelieŽ 1979 – Vai ke ičiū ė V. Lenkų-lie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas. lKŽ IV 1985 – Rusų-lie u ių kalbų žodynas. suda ė J. Ka dely ė, Ch. lem- chenas, J. Macai is, a. Manke ičienė, Vilnius: Mokslas. lI E a ū a augbiolŽ 1998: T umpas anglų–lie u ių i lie u ių–anglų kalbų augalų biologijos e minų žodynas. Pa engė o. upainienė, Vilnius: uab „Nacionalinių y i- mų cen as“ leidykla. b ū g a K. 1958: Rink iniai aš ai 1. suda ė Z. Zinke ičius, edaga o V. Mažiu- lis, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. lEW I 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns F aenkel. bd. I, Heidelbe g: Ca l Win e . uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & up ech . lHEŽ 1981: Vanagas a. Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, Vilnius: Mokslas. lKŽ IV 1957: Lie u ių kalbos žodynas 4. a s. ed. K. ul ydas, Vilnius: Vals y- binė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. lKŽe 2013: Lie u ių kalbos žodynas 1–20. Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as. lKŽ 2006: V i k au sk as V. Lie u ių kalbos žodyno aisymai, Vilnius: lie u- ių kalbos ins i u as. lVEŽ 1971: Ku z a i ni s K., s a uk yn as b. lie u ių a dų e imologinis žodynas. – Va dai i žodžiai, Vilnius: Min is, 42–157. lVKŽ 1987: Kuza inis K., sa ukynas b. Lie u ių a dų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas. lVKŽ 2005: Kuza inis K., sa ukynas b. Lie u ių a dų kilmės žodynas. 4asis pap. leid., Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. M ŽŽ 2010: Mokyklinis a p au inių žodžių žodynas. Pa engė I. E many ė, V. če nė, J. Klima ičius, l. Puzinienė, Kaunas: Š iesa. PKEŽ I 1988: Mažiulis V. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1, Vilnius: Mokslas. lŽ 1924: ba o na s J. Rusiškai lie u iškas žodynas, Kaunas: sakalas. lŽ 1933: b a o na s J. Rusų lie u ių žodynas, Kaunas: sakalas. lKŽ I 1967: Rusų–lie u ių kalbų žodynas 1. Pa uošė V. ba onas, V. Galinis, edaga o b. la inas, J. Macai is, Vilnius: Min is. s a l y s a. 1983: Raš ai 2, oma, 187–266. sinke ičiū ė D. 2011: Nauji 2007–2010 m. lie u iškos kilmės aikų a dai i jų da imo polinkiai. – Kalbos kul ū a 84, 214–229. J. KlIMaVIčIus. Iš ku jõ ė i kas iš jõ ės 263 sEJl 2007: smoczyński W. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Vilnius: Vilniaus uni e si e as. sEJP 1970: b ü c kn e a. Słownik e ymologiczny języka polskiego, Wa szawa: Wiedza Powszechna. ŽŽ 2001: Ta p au inių žodžių žodynas. a s. ed. a. Kinde ys, Vilnius: alma li e a. ŽŽ 2013: Ta p au inių žodžių žodynas. ed. a yba: a. Kaulakienė, s. Keinys, b. Ku kulis, V. ačiūnai ė, V. Žalkauskas, Vilnius: alma li e a. uzdila a. 2013: Vilnius, Wilno, Вильна a da kaip. – Vo u a 12. VlE VIII 2005: Visuo inė lie u ių enciklopedija 8. Moksl. ed. a ybos p ez. Z. . udzikas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. ПЯ I 1975: Топоров В. Н. Прусский язык. Словарь. А–Д, Москва: Наука. ПЯ II 1979: Топоров В. Н. Прусский язык. Словарь. Е–Н, Москва: Наука. ЭСРЯ IV 1973: Фасмер М. Этимологический словарь русского языка. Перевод с немецкого и донолнения О. Н. Трубачёва, Мoсква: Про- гресс. Gau a 2013 09 15 P iim a 2013 12 20 WHE E DoEs JORĖ CoME F oM aND WHa CoMEs F oM JORĖ? Summa y In 1912 Kazimie as būga a gued ha jõ ė ‘sp ing ege a ion’ is a sla ism (alek sande b ückne – as a back as 1877). all e ymologis s ook he same oad a e wa ds. Howe e , many did no know hem. Jo ė and jo uo i a e included in he Russian-Li huanian Dic iona y published by Jonas ba onas in 1924, meaning ha hey a e no conside ed o eign wo ds. The Dic iona y o Li huanian (IV 1957) does no conside jo ė and i s gende o ms as ba ba isms. I is a less common wo d o he samogi ian dialec , mos ly dissemina ed h ough he dic iona ies o simonas Daukan as and an anas Juška; howe e , i is nei he known om he old w i ings no was i ying o pa e i s way in o he new s anda d language. In he absence o a imely eac ion, a gap ne e heless opened. Mos impo an ly, i was nei he co ec ed in The Co ec ions o he Dic iona y o Li huanian by Vy au as Vi kauskas no in he elec onic edi ion o The Dic iona y o Li huanian (2013). 264 Kalbos Kul ū a | 86 In 1968 an anas salys opened he way o Jo ūnė – p obably de i ing om Pu i- nas, li huanian poe and w i e – in o he index o li huanian p ope names; he con inui y – wi h Jo is, Jo ė, Jo ūnas, Jo igis, Jo igė – was es ablished by b onys sa ukynas. he backg ound o such ca elessness was a g adual s eng hening o an i esponsibly libe al app oach owa ds ba ba isms. I will no be ha d o he u h o science o iumph e en ually – i will only su ice o emembe . I will be ha de o elimina e he ou comes o he longes ablished e o om li e (in he wo s case scena io, i can be jus i ied by he scandina ian o igin o Jo is). he cap i i y o e o s ends o g ow in he language p ac ice. Howe e , only he u h b ough o li e can make us ee. an unexpec ed example is al eady in on o us – and i does no come om linguis ics: a hyb id so ie ussicism ja o iza- cija – ‘ he adjus men o he plan o seasonal clima e changes’– e naliza ion is al eady eplaced by a ue in e na ional wo d ja o izacija ( ussian ja o yje – sp ing c ops) ↗ e nalizacija (Uni e sal Li huanian Encyclopaedia VIII 2005). KEYWORDS: ba ba isms, names; jo ė, Jo ūnė, Jo is. JoNas KlIMaVIčIus E u o g. 5614, l 04107 Vilnius