Logos
Cul u a | 86 256
DIsKusIJos, sVa s YMaI, Pas abos
JONAS KLIMAVIČIUS
IŠ Onde OÕR E Que IŠ OÕRS
ESMINIAI PALAJAS:
es animidades, nomes; jo ė, Jo ūnė, Jo is.
Dalykas linguo y o dos li uanos já cen enas de anos cla ous, mas mais que
mešim is ainda con undido.
m. 1912 sank Pe e bu ge em imp ensa sepa ada saiu ainda bas an e jo em,
mas b endusio e já p odu i o lingüís ico Kazimie o būgos, o emen e
passinšusio pa a e imologiją, Impe a o iškosios mokslų akademijos
publicação usiškai pa ašy a s udija Li uanica (49 p.). A p imei a pa e dela
dedicada s ko l i nių de ussas língua c onologiai (como cla o, p incipalmen e
ela i aina). cuidados caso us. eu (is p osl. a) lie . skoliniuose é dele: яворь →
jõ a as, ярь → jõ ė (a ba ė: пятница → pė nyčia). De imedia o é p eciso dize :
gene ic us. eu co espondência é en (in): cinco: cinco, pята: pen is, opять:
a pen , зять: жент; вязь: inkšna, мятъ: min i... ácil coloca g e inan
gene ica bend ybę мясо: žem. e p . mensa e Skolinį mėsa. us. ярь bend ybė
se ia *en is ou *ė is, mas elas não exis em.
Jo ės e ela cogninichas pala as signi ica i os e on es se ão
de alhadamen e indica um pouco mais a de, e ago a bas e dize , que
nenhum deles não exis e nem elozes esc i omosas, nem no as bend inas
linguagem leksikos duomuo e nenhuma signi icação ela i equilíngua, aigi
em cla os s e i my b ė s s a us. po ém p asilenkimos com es a e dade
bu a não um, e dadei o im a shia negandai não, e pada inių são mesmo peskių.
Nes e K. būgos isaiškinimu nãousou o pala aynalis a Jonas ba on:
zлень žalumas, zeli da ylai; žalumynai, (pa asa io) jó ė; da žo ės-ių;
žaliuonys-ių, žalesas (pelesiai), зеленться jo uo i lŽ 1924. Po alguns
dezmeios e Vy au as ba ão com Vincu Galiniu: zélёный 1. e des,
J. KlIMaVIčIus. De onde jõ ė e que de jõ ės 257 zals as, zaliuk, zaliuonėlis, jo ùs,
зеленоватый zals as, žalzganas, jõ s as, зеленеть 2. e зеленеться заливаться,
jo úo i lKŽ I 1967. Passou quase meio século, a é Zigmas Zinke ičius saí a K.
búgos Rink inių aš ų i omį e jo ės assun o o nou acilmen e acessí el (būga
1958: 347). Me is an e io men e saiu e lKŽ IV 1957. aqui com odas as p imá ias e
an inias (ka o inhas) on es (i 2 signi icmėmis) de alhadamen e ap esen ada
jõ ė 1. žaluma (pa asa io): Como jõ ė zaliuoj alsėdžiai. Pažalia o como jõ ė a.
Kaša auskas. Jõ ė é žalesa p ima e aį a. Juškos žodynas [i a. Pab ėžos jo ybė],
2. Veilhas in as; me alo pažaliação ( a io junginys): Medis zalias i jõ ė. E o que
isso é jõ ė? Tokia e de ingi ė J. Jablonskis (sem dú ida, de zemaičių a mės); a.
Kaša auskas (sem sen inho). ca ac e a džiai jo us š iesiai žalias: Laukas
jo us, pie a jo i, zali s. Daukan as. De aco do com a di e sidade de á o es
di e sas co es [ . i. co es]: já amsiai, já cla amen e jo i ou upu į gels a s.
Daukan as (i abs ac o jo umas s. Daukan as), jo s as žals as s. Daukan as,
eiksmažodžiai jo úo i žali: Žolė, mediso a i his úo[ja] pa asa į, . i. žali žuo[ja];
jõ uo i bŽ ( . y. lŽ 1933), jo iuo i: Dygs a, c esce, jo iuoja, žydi e neša b andį s.
Daukan as (da e a. Pab ėža), jo i p adė i žalia i; ainda g eeny isam; žal i s.
Daukan as, pajo in i pažalin i a. Pab ėža. Não colo inių (como cla ês de
e imologia, pi mesnių) signi icamen os é jo as [lKŽ IV j é in e a] pa asa io sėja;
asa inhos ja ai: E passei mui osel jo ų, oi, oi, oi, de aqueles jo ų mui o bajo ų,
oi, oi, oi manusc ipynas dos au osacos Li uães. Dado localizações não, se osse
de en ie imen o á ea não anspos o (co an e com bajo os), não a miškai
se ia jo ių, daí a mesma jo ė (a jo is), e não jo as (sis one iquemen não
pode ia se usidade, e se ia já lenkybė). po ém de ido a a ealá ios mo i os es a
possibilidade se ia possí el neben só como algum nau osakinis elik as. Da é
ca ac e wa dis jo inis anks y as (apie plan asus): Jo ines bul es pi kau a.
Juškos diccioná io e iš įsęs (?): [augalos] Siūlai jo iniai a. Pab ėža,
ca ac e wa dis li e daik a a dis a. Pab ėžos naujada as jo inė miosas sob e
pu enų ausūnų amilia sap o i inis g ybas (Peziza ae uginosa) e eiksmaž ai
aug i, plis iė i (?): jo as ma so, jog a e cei a pa e beliko s. Dauke o. aigi
jo ės giminė didoka, signi icações di e sidadeé nemaža, á ea de consumo
nãoisheina de zemaičių a mės e papela imas a mėje, eqünumas menkokas.
eiškinys pa ece neseno e não nyks an e, mas simplesmen e neišpli ęs,
susilaikęs. Todas as pala as jo ės giminės lKŽ IV 1957 o nece sem
es animybes ma cinčio c užiuko (×). K. būgos Li uanica (1912) já e a e enybė,
seu Rink inių aš ų I omo (1958) ainda não exis ia, ambém p o a elmen e ainda
não exis ia e E ns o s. Daukan o aš ų eks ų engėja kalbininkė bi u ė
Vanagienė em seus suda y u e žodynėliuose jo in i s. Dauk I, jo ė i s. Dauk
1976, II s. DaukŽ II, 1995 s. DaukŽ s. Daukš i V 1984 ap esen am como lKŽ 1957, . i. IV.
Logos
Cul u a | 86 258
F aenkelio Li auisches e ymologisches Wö e buch I . (lEW I 1962), ėjusio
sąsiu iniais desde 1955 m., do co esponden e sąsiu ino (com p. 194195). E.
F aenkelis o nece e s. Daukan o Būdo die a a dį Jõ is, -ė de g üne Go ode
Gö in des F ühlings. Shi ai p ecisa e ela e e isla : Vadino ele [de ou], como
disse, Jo e, nesgi kožnas sabe, que p ima e a, a ne e pad ibus, que kielė gelo
expi ia, ad apa eceu nos campos e a bus os Jo ė, by he way, žalesa s. Dauk I
1976 503. by he way, lKŽ IV 1957 es e s. Daukan o ase (pa umpin o desde
p ima e a) a ibuído... a Jon Jabonski (ma y , i ado de sua pala a de ca ecas
ou esc i os, onde ap esen ado como duo ) e pada (gal J. Jablonskio) como
exemplo comum da linguagem. Ainda há Jo ė s deus s. Dauk I 1976 504 e sua
es i idade: P imei a es i idade oi de p ima e a, T i m p o s, ou Jo ės š en e
chama-se s. Dauk I 1976 539. Aqui unciona p o a elmen e à bal iško, mas neskaid
aus die a a džio T impas added iščiausiai p óp io s. Daukan o mo i ado
naua dis Jo ė (p iuž e T impo giminė g ama inė a i ly inė? ), nesup a us, ė
jo kaskas ( neli ai žemai iškas!..). como mui o oludiškas o muline a osene
exemplo ap esen ada duplo mažybinė Jo ė: paša o s okodami, dejuoja senu
įp očiu: Ai Jo u a le, kame esi? s. Dauk I 503 (da e 541).
(sla idade). mas E. F aenkelio já cla amen e di o: Zug unde lieg uss. ja ь
Somme ko n, Somme ge eide, E zeugungsk a , G ünspan (lEW I 1962).
baseando-se Janu o ębskiu lemb a que mesmo 1944 m. F anzas spech as
igno jęs jo ės s e imumo, po ém indica e po K. būgą mui o anks esnį p imei a
jo ės skolinimąsi kons a a usį aleksand ą b ückne į seu do a o dise ação Die
slawischen F emdwö e im Li auischen (1877; aigi 35 m. an es za būgą). em seu
maio abalho 1927 m. Słownik e ymologiczny języka polskiego (pe spaudas 1970
m.) a. b ückne is, e imologizuodamas lenk. ja psn. wiosna (ja ka 1) asa ojus, 2)
jauniklė a is, ja y 1) asa inis, 2) psn. no o; o eus, o eus, gu us, 3) psn.
yškus, skaisčiaspal is, ja zyna 1) da žo ės, ja zyć się 1) žė ė i, kibi kščiuo i;
jaiiža uo i; 2) spindė i, š ies i lelieŽ 1979), p imei o econhece p osla išką kilmę
and mums s a ų dalyką não há kininiško a i ikmens lie u ių kalboje (p idu kime nė
bal ų kalbose), e con inua kininiuoja com ok. Jah (go . jē ) e a es . ja - me ai,
g . Hō ā me ų empo; Hō, me ai os me ai, lo . ho nus me inis, šieme is sEJP 1970.
J. KlIMaVIčIus. De onde jõ ė e que de jõ ės 259 Maxo Vasme io Russisches
e ymologisches Wö e buch (19501958, us. e . 19641973) nes e eikalu lKŽ IV
1957 ainda não pôde ajuda , mas nãousaudi a mui os e mais a de. us. a m.
al asa ojus, ce k . sl. яра p ima e a, sen. us. яръ pa asa inis; asa inis
p osl. ja ъ giminiški a es . yā me ai, g . ρ empo do ano; me as, ρos empo;
anos, go . jē me ai, lo . Hō nus šieme is, ambém em a la gada giminę Sla ų
kalbose (ЭСРЯ IV 1973), da qual aqui menė ini só būdingų eikšmių usiški žodžiai,
u in ys lie u ių kalboje giminiškų a i ikmenų: рица asa ojus; asa učiai
( ugiai, k iečiai), ja o úna a m. asa ojus, яровуще a m. e a ojiena;
ярка, ярочка jauniklė (nesiė ia usi) a is, яроводье a m. (upės) inundação de
p ima e a, ярутка čiužu ė ( hlaspi) lKŽ IV 1985, ярина яровое, яровик šiem
gy ulys a ba augalas, ярчук šuniukas, ярец bebme inis ja as, ярица jauniklė
a is (яруна ilna, bulg. рина ожк gau ai; шурк auduseklas a d abužis): ра,
p is ian e , жриφος oys, lo . a ies авист, a m. a ė iukas; ярые пчёлы pi masis
asa os spiečius ЭСРЯ IV 1973 ( oliau ei ų яровой (яровой хлеб, яровые), ярый
(i ярость), яростный, яровитый, ярить, яриться. Ya úlo Joninių nak ies
pik osios jėgos iš a imen o šiaudinė baidyklė an e io men e en ada
en ende como pagãos di inidade, mas não p o ada. Ya osla (plg.
Igo io sakmės jaрый Тур Всеволод) ligado e com g . εωρóς s ip us, nelKŽ IV 1957
a mieš as“ (apie yną), ne eisingai – su lo . ῑ a „pyk is“ (ЭСРЯ IV 1973).
inco e amen e à jo ės 1. p idėjo e 2. Veilhas in as; me alo pažaliação (...) na
e dade isso é e imologico (não seman inis) homonimas ou o skolinys de us. ярь
II (ярь1 a m. asa ojus, ярь2 p as . = яроcть KlŽ IV 1985), que ele mesmo ambém
é skolinys de id. g . < nj. g . άρι(ου), plg. sen. g . ός nuodai (ЭСРЯ IV 1973). Pe p ūsų
língua a a iscluija olimiausia e imologinė signi icação p . go me ka š is: och. a
ä me asa a, a m. e m šil as, e šiluma, g . θερμός šil as, θερμασσα k osnis, lo .
o mus ka š as (ПЯ II 1979), embo a asa a p . dagis: lie . daga (: deg i) ka š is;
de lius, dago i im i, aly i de lių, go . dags ( ok. Tag) diena (PYA I 1975, PKEŽ I 1988).
Jõ ė, elizmen e, não en ou em Daba inės lie u ių kalbos žodyną (1954, 1972,
1993...), mesmo em seus ce os pi m akus Lie u ių kalbos ašybos žodyną (Kaunas,
1948, 148381), Lie u ių kalbos ado o (lie u ių em inių bend uomenė, biele eld,
1950) žodyną (157604). po ém em Lie u ių ašomosios kalbos žodyno V .
(lie u iškai okiška dalis, suda ė al edas sennas i an anas salys, Heidelbe g,
1968) Tik inių a dų
260 Lis a de Línguas Kul ū a | 86 sem dú ida, compos a an ano salio, en ou
Jo ūnė (salys 1983). Ela não mais seu (zemaicio!) consis a y a de jo ės ou s.
Daukan o Jo ės, e i ada de Vinco MykolaičioPu ino Raš ų II . (1960)
d ama izuo a poema Skal ių me gelė aldo o Jo gės duk e s a do. ês anos
mais a de no Kazio Kuza inio e b onio sa ukyna Li u ias nomes e imologológico
do ocabulá io al ez po causa de que o nome li e á io, Jo ūnės não (lVEŽ 1971).
po ém šiuod iejų au o es, dos quais o segundo lie u iškų e o iginusių de ou os
bal os idiomas nomes aiškinimus bei į adą pa ašė (lVKŽ 1987: 12), mui o amplieime
a dyne ap esen ada: Jõ is lie . ; de sen. Li uãos p ima e a zalio (= zalumos lVKŽ
2005) de o (pagal s. Daukan ą) nome Jõ is: lie . jõ ė žalymas, p ima e a žaluma,
jo ùs žalias, jo -iuo i žaliuo i; al ez des e nome alimesnis (= con inua nis
lVKŽ 2005) edinys é . Jõ igis; aqui ambém é inse ida Jõ igė, ump. Jõ ė, mas
não há Jo ūnės (lVKŽ 1987). Jo ūnė e
Jo ūnas (ū) é lVKŽ 2005.
Wojciechas smoczyńskis az dois con akaiš us lKŽ IV 1957: 1) b ak
kwali ika o a sl. słowiańskie mui o jus o ( inkamą e Vy au o Vi kausko lKŽ
2006), 2) não di e encia signi icâncias asa ojus, p ima e a sėja, que esą is o
de exemplos de zaliuoj ou pažalia o como jo ė (sEJl 2007), embo a ela em
ealidade não é ão aiški como jõ o, que nebū emen e é só g e iminė (oboczna)
o ma. Pčiam ao au o é possí el p ikiš i lokalizações s ygių (bū ų a a ealinė
pažyma žm. żmudzki). Ele indicadas Jó -upė (sinkopinis a . Jó pė) aleksand o
Vanago ap esen ada localização lapės (p ie Kauno) saída de e enaiços plo o, e
a. Vanagas e negiminiuoja com jo è (Jó pės -ó!): Pi mojo sando jo o igem
neaiški. Plg. Ja -ups. Não es á cla o se des e čekiškės upė a džio, kamienas
ja sie inas com lie . Ja à ež. s .[ėdasai] g eičiausiai inoug iškos kilmės (suom.
jä i eže as), ou į ikimiau kilęs iš a d. Jã as (lHEŽ 1981). Jõ ė 4. zielona co ba,
como an es dissemos, é não signi icação, mas homonimo. Į el a ko ek ū os
klaida: jo iuoja, žydi i ne a (= neša) madį. Dai a sinke ičiū ė, menėdama Jo io
nelie u iškas (gal puslie u ių?) o mas Io is, Yo is e hyb idinį nauja a dį
Jo mándas (sinke ičiū ė 2011: 225 e 219), sob e o p óp io Jo į nada não diz.
lKŽe 2013 udo po seno ei.
Klaida de ciência ou pelo menos ciência nesu u ima plin a. Pasga o jo ę não só
au osacos e e nog a ias puoselė ojai. li uanis a algis uzdila, explicindo lenk.
Ja osław, esc e o: lenk. ja y isso jo ens, gai us, ž alus, gu us, o es e é
comum com a an an iga pala a bal as jo ė pa asa io žaluma, š iežuma (uzdila
2013 12: anúncio já ai doona Jo ė 6).

J. KlIMaVIčIus. De onde jõ ė e que de jõ ės 261 con inua assim se não
pode ši okia a dada ys ė em liau is. o des es nomes u ė em is neben
escandina iška ( ikingiška) Jo io (passei edinių) o igem.
ojai i da ėjai suklaidin i Va dų žodyno a iesiog jau a do bu imo, galė ų
IŠVADOS
1912 m. Kazimie as būga explicou que jõ ė pa asa io žaluma é sla ybė
(aleksand as b ückne is já 1877 m.). assim mais a de e odos e imologogos.
mas mui os os não conheciam. Jono ba ono lŽ 1924 jo ė e jo uo i são
ap esen ados, aigi es animais não ilicomi. lKŽ IV 1957 jo ės com oda amília
não conhece como s e imybių. é uma pala a mais a a da zemaičių a mės,
p incipalmen e espalhado s. Daukan o e a. Juškos o dodyno, mas desconhecido
nem de elhões aços, nem aplicado em no a língua comum. eikiamai
ne eagau us lKŽ IV 1957 e s. Dauk I e II 1976, s. DaukIs Ž II 1995 e s. Dauk s e V 1984
isgi a si ė ė landelė, mais impo an e aindaė a nãožkiš a nem lKŽ 2006, nem
lKŽe 2013. an anas salysčiausiai m. ao nome lie u ių 1968 passouido V.
MykolaičioPu ino Jo ūnę, ąsą su Jūnu, Jo e, Jo igiu, sa ige Jo ys. Fono
ši okiam ne ūpes ingumui nea sagamen e libe alaus de abo dagem em
es animybes lė inis o alecimen o. bep esidedąs e es eu as de
especialidades, conc e amen e a dyno, p oibidas zonas de delimi ação... Sóclo
e dadei a alí não se á di ícil nugalhei bas e lemb a -se. Realiza as
pada inas de e o in insá ias na ida se á mais di ícil (da êda possí el
ju ídimas skandina iška Jo io kilme).
Klaidų nelais ė na p á ica da língua em ge al aumen a. po ém libe a só
conc e izada e dade. emos já e inespe ė à exemplo e não de kalbininkų da bų
so ie mečio hib idinė usybė ja o izacija ag alo adap ação a es acionais
a iações climá icas e naliza ion augbiolŽ 1998 já es á mudando a e dadei o
in e nacional: ja o izacija ( us. ja o yje asa ojus) e nalização VlE 2005 ( Ž
2001 mel ing jus s a ed: e naliza ion ( . e nal […] pa asa inis) ja o iza ion
VIII; Ž 2013 ambém apenas começado, M Ž 2010 nem nep adecido).
Šal INIaI s. Dauk I 1976 Daukan as s. Raš ai 1, Vilnius: Vaga. s. Dauk
II 1976 Daukan as s. Raš ai 2, Vilnius: Vaga. s. DaukIs Ž II 1995
Daukan as s. Is o ija Žemai iška, Vilnius: Vaga.
262 Kalbos Kul ū a | 86 s. Dauk s e V 1984 Daukan as s. Sekimai e aduções,
Vilnius: Vaga. lelieŽ 1979 Vai ke ičiū ė V. Lenkų-lie u ių kalbų žodynas,
Vilnius: Mokslas. lKŽ IV 1985 Rusų-lie u ių kalbų žodynas. compos a J.
Ka dely ė, Ch. lemchenas, J. Macai is, a. Manke ičienė, Vilnius: Mokslas.
lEI a ū a augbiolŽ 1998: T umpas ingleslie u ių i lie u iųanglų kalbų augalų
biologijos e minų žodynas. Pa engė o. upainienė, Vilnius: uab Nacionalinių
y imų cen as edi o a.
b ū g a K. 1958: Rink iniai aš ai 1. o mou Z. Zinke ičius, edaga o V. Mažiulis,
Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. lEW I 1962:
Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns F aenkel. bd. I, Heidelbe g:
Ca l Win e . uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & up ech .
lHEŽ 1981: Vanagas a. Li u ians hid onimų e imologinis ā dynas, Vilnius:
Lógico.
lKŽ IV 1957: Dic ionynas da língua Lie u ių 4. a s. ed. K. ul ydas, Vilnius:
Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. lKŽe 2013: Dicioná io
da língua Li uânica 120. Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius: ins i u o das
línguas li uanas.
lKŽ 2006: V i k au sk as V. Taisymai do ocabulá io dos idiomas Li uães,
Vilnius: ins i u o dos idiomas li uanos.
lVEŽ 1971: Ku z a i ni s K., s a uk yn as b. diccioná io e imologico dos
nomes Li uães. Nomes e pala as, Vilnius: Min is, 42157. lVKŽ 1987:
Kuza inis K., sa ukynas b. Lie u ių a dų kilmės žodynas, Vilnius:
Mokslas.
lVKŽ 2005: Kuza inis K., sa ukynas b. Dic ionynas de o igem dos nomes
Lie u ių. 4asis pap. publ., Vilnius: Mokslo e enciklopedijas edi ybos
ins i u o. M ŽŽ 2010: Escola de pala as in e nacionais. Pa engė I.
E many ė, V. če nė, J. Klima ičius, l. Puzinienė, Kaunas: Š iesa. PKEŽ I 1988:
Mažiulis V. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1, Vilnius:
Lógico.
lŽ 1924: ba o na s J. Rusiškai lie u iškas žodynas, Kaunas: sakalas. lŽ
1933: b a o na s J. Rusų lie u ių žodynas, Kaunas: sakalas. lKŽ I 1967:
Rusųlie u ių kalbų žodynas 1. Pa uošė V. ba onas, V. Galinis, edaga o b.
la inas, J. Macai is, Vilnius: Min is. s a l y s a. 1983: Raš ai 2, oma, 187266.
sinke ičiū ė D. 2011: Nauji 20072010 m. nomes de ilhos de o igem
lie u iška e seus polinkiai de dação. Cul u a da língua 84, 214229.
J. KlIMaVIčIus. De onde jõ ė e kas iz jõ ės 263 sEJl 2007: smoczyński W.
Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Vilnius:
Uni e sidade de Vilniaus.
sEJP 1970: b ü c kn e a. Słownik e ymologiczny języka polskiego, Wa szawa:
Wiedza Powszechna.
Ž 2001: In e nacional dos pala as de diccioná io. a s. ed. a. Kinde ys,
Vilnius: alma li e a.
Ž 2013: In e nacional dos pala as de diccioná io. ed. conselho: a.
Kaulakienė, s. Keinys, b. Ku kulis, V. ačiūnai ė, V. Žalkauskas, Vilnius: alma
li e a. uzdila a. 2013: Vilnius, Wilno, Вильна ou mais como. Vo u a 12. VlE VIII
2005: Visuo inė lie u ių enciklopedija 8. Moksl. ed. conselhos p ez. Z. .
udzikas, Vilnius: Mokslo e enciklopedijas ins i u o de publicação. ПЯ I 1975:
Топоров В. Н. Прусский язык. Dic ioná ь. АД, Москва:
Наука.
ПЯ II 1979: Топоров В. Н. Прусский язык. Dic ioná ь. ЕН, Москва:
Наука.
ЭСРЯ IV 1973: Фасмер М. Этимологический словарь русского языка.
Перевод с немецкого и донолнения О. Н. Трубачёва, Москва: Про-
гресс.
Recebido 2013 09 15
Adop ado 2013 12 20
WHE E DoEs JOR CoME F oM
aND WHa CoMEs F oM JOR?
Summa y
In 1912 Kazimie as būga a gued ha jõ ė ‘sp ing ege a ion is a sla ism (alek sande
b ückne as a back as 1877). all e ymologis s ook he same oad a e wa ds.
Howe e , many did no know hem. Jo ė and jo uo i a e included in he
Russian-Li huanian Dic iona y published by Jonas ba onas in 1924, meaning ha hey
a e no conside ed o eign wo ds. The Dic iona y o Li huanian (IV 1957) does no
conside jo ė and i s gende o ms as ba ba isms. I is a less common wo d o he
samogi ian dialec , mos ly dissemina ed h ough he dic iona ies o simonas
Daukan as and an anas Juška; howe e , i is nei he known om he old w i ings
no was i ying o pa e i s way in o he new s anda d language. In he absence o
a imely eac ion, a gap ne e heless opened. Mos impo an ly, i was nei he
co ec ed in The Co ec ions o he Dic iona y o Li huanian by Vy au as
Vi kauskas no in he elec onic edi ion o The Dic iona y o Li huanian (2013).
Logos
Cul u a | 86 264
In 1968 an anas salys opened he way o Jo ūnė p obably de i ing om Pu inas,
li huanian poe and w i e in o he index o li huanian p ope names; he con inui y
wi h Jo is, Jo ė, Jo ūnas, Jo igis, Jo igė was es ablished by b onys sa ukynas. he
backg ound o such ca elessness was a g adual s eng hening o an i esponsibly
libe al app oach owa ds ba ba isms. I will no be ha d o he u h o science o
iumph e en ually i will only su ice o emembe . I will be ha de o elimina e he
ou comes o he longes ablished e o om li e (in he wo s case scena io, i can be
jus i ied by he scandina ian o igin o Jo is). he cap i i y o e o s ends o g ow in
he language p ac ice. Howe e , only he u h b ough o li e can make us ee. an
unexpec ed example is al eady in on o us and i does no come om linguis ics: a
hyb id so ie ussicism ja o izacija ‘ he adjus men o he plan o seasonal clima e
changes e naliza ion is al eady eplaced by a ue in e na ional wo d ja o izacija
( ussian ja o yje sp ing c ops) e nalização (Uni e sal VIII Li huanian Encyclopaedia
2005). KEYWORDS: ba ba isms, names; jo ė, Jo ūnė, Jo is.
JoNas KlIMaVIčIus
E u o g. 5614, l 04107 Vilnius