Logos
Cul u a | 86 256
DIsKusIJos, sVa s YMaI, Pas abos
JONAS KLIMAVIČIUS
IŠ Cuándo OÕR Y Qué IŠ OÕRS
ESMINIAI WORDŽI:
s e imybės, apdos; jo ė, Jo ūnė, Jo is.
Dalykas Li uáneos ya cien os de años cla ous, pe o más que mediošim is is
con undido.
m. 1912 sank Pe e bu ge po sepa ado impagó salió aún bas an e jo en,
pe o b endusio y ya p oduc i o lingüís ico Kazimie o búgos, ue emen e
pasinešusio en e imologiją, Impe a o iškosios mokslų akademijos
publicaciónin usiškai pa ašy a s udija Li uanica (49 p.). La p ime a pa e de
ella dedicada s ko l i nių de usas lengua c onología (como cla o,
p incipalmen e ela i aina). cuidados caso us. ya (ish p osl. a) lie .
skoliniuose es su: яворь → jõ a as, ярь → jõ ė (a ba ė: пятница → pė nyčia).
Immedia amen e hay que deci : gené ico us. ya co espondien e es en (in):
cinco: cinco, pята: pen is, opять: a pen , зять: žen as; вязь: inkšna, мятъ:
min i... ácil asign g e inan gene ica bend ybę ca ne: žem. y p . mensa e
skolinio ca nesa. us. ярь bend ybė se ía *en is o *ė is, pe o ellas no exis e.
Jo és y ella cogninichas palab as signi ica i os y uen es se án
de alladamen e indica algo más a de, y aho a bas e deci , que ninguna de
ellas no exis e ni senosas esc i omosas, ni no osas bend ines lenguas
lexicos duomuo y ninguna signi icación le i eque ibles, aigi iene cla os s e
i my b ė s s a us. sin emba go p asilenkimos con es a e dad bu a no uno,
e dade o in shiai negandai no hay, y pada íns son incluso duquias.
Con es e K. būgos izaiškinimu nousóó el ocynalis a Jonas ba ón: zлень
žalumas, zali da ylai; zalumynai, (pa asa io) jó ė; da žo ės-ių;
žaliuonys-ių, žalesas (pelesiai), zelenться jo uo i lŽ 1924. Po a ios
décadas y Vy au as ba ón con Vincu Galiniu: zélёный 1. e des,
J. KlIMaVIčIus. De donde jõ ė y que de jõ ės 257 zals as, zaliuk, zaliuonėlis, jo ùs,
зеленоватый zals as, žalzganas, jõ s as, зеленеть 2. y зеленеться zaliąć,
jo úo i lKŽ I 1967. Pasó casi medio siglo, has a que Zigmas Zinke ičius emi ió K.
búgos Rink inių aš ų i omį y jo ės asun o se hizo ácilmen e accesible (būga
1958: 347). Me is an e io men e salió y lKŽ IV 1957. aquí con odas las p ima ias y
an inías (ka o inías) uen es (i 2 signi icmėmis) de allada p esen ada jõ ė 1.
žaluma (pa asa io): Cómo jõ ė žaliuoj alsėdžiai. Pažalia o como jõ ė a.
Kaša auskas. Jõ ė es žalesa p ima e aį a. Juškos žodynas [i a. Pab ėžos su
ybė], 2. Vinejas pin as; me alo pažaliación ( a io junginys): Medis zalias i jõ ė. Y
qué es es o jõ ė? Tokia e de pin i ė J. Jablonskis (sin duda, de ie asaičių
a mės); a. Kaša auskas (sin sen ín). būd a džiai jo us š iesiai žalias: Laukas
jo us, pie a jo i, zali s. Daukan as. Según la di e sidad de á boles di e sos
colo es [ . y. colo es]: ya amsiai, ya cla amen e jo i o upu į gels a s.
Daukan as (y abs ac o jo umas s. Daukan as), jo s as žals as s. Daukan as,
eiksmažodžiai jo úo i žali: Žolė, mediso a i su úo[ja] p ima e a, . y. žali
žuo[ja]; jõ uo i bŽ ( . y. lŽ 1933), jo iuo i: Dygs a, aug, jo iuoja, žydi y neša
b andį s. Daukan as (da y a. Pab ėža), jo i p adė i žalia i; da y is e deam;
žal i s. Daukan as, pajo in i pažalin i a. Pab ėža. No colo inos (así cla i ica de la
e imología, pi mesnių) signi icamien os es jo as [lKŽ IV j es in e s a] pa asa io
sėja; asa inos ja ai: I pasėjau muchosel jo ų, oi, oi, oi, de esos jo ų mucho
bajo ų, oi, oi, oi lie u ių au osakos hand aš ynas. Dado localizaciones no hay, si
ue a de cue inación de á ea no anspues o (co esponden e con bajo os), no
a miškai se ía jo ių, po lo an o la misma jo ė (a jo is), y no jo as (és e
one iquemen no pod ía se usybė, y se ía ya lenkybė). sin emba go po
mo i os a ealís icos es a posibilidad se ía posible neben sólo como algún
nau osakinis elik as. Da es ca ac e a dis jo inis anks y as (apie plan asus):
Jo ines bul es pi kau a. Juškos diccionynas y iš įsęs (?): [augalų] Siūlai jo iniai a.
Pab ėža, ca ac e a dis daik a a dis a. Pab ėžos naujada as jo inė miosos en
pu enų ausūnų amilia sap o i inis g ybas (Peziza ae uginosa) y eiksmaž ai
aug i, plis iė i (?): jo inas ma so, que la e ce a pa e beliko s. Dauke o. aigi
jo ės giminė didoka, signi icaciones di e sidadé nemaja, supe icie de consumo
neišeina de ie asaichos a mės y papli imas a mėje, ecunumas menkokas.
eiškinys pa ece neseno y no nix an e, pe o simplemen e neišpli ęs, susilaikęs.
Todas las palab as jo ės giminės lKŽ IV 1957 p opo ciona sin xenimybes ma cinčio
c ujiuko (×). K. būgos Li uanica (1912) ya e a e enybė, su Rink inių aš ų I omo
(1958) aún no había, así ambién p obablemen e aún no había y E ns o s.
Daukan o aš ų eks ų engėja kalbininkė bi u ė Vanagienė en sus suda y u e
žodynėliuose jo in i s. Dauk I jo ė i s. Dauk 1976, II s. DaukŽ II 1995, II s. DaukŽ i V
1984 p esen an como lKŽ 1957, . y IV sl. (sla idad). pe o E. F aenkelio ya
Logos
Cul u a | 86 258
F aenkelio Li auisches e ymologisches Wö e buch I . (lEW I 1962), ėjusio
sąsiu iniais desde 1955 m., del co espondien e sąsiu ino (con p. 194195). E.
F aenkelis p opo ciona y s. Daukan o Būdo die a a dį Jõ is, -ė de g üne Go
ode Gö in des F ühlings. Shi ai necesi a e ela y co egi : Vadino él [die ą],
como dije, Jo e, nesgi kožnas sabe, que p ima e a, la nie e pad ibas, que kielė
hielo expi ia, ad apa ió en campos y a bus os Jo ė, po beje, žalesa s. Dauk I
1976 503. beje, lKŽ IV 1957 es e s. Daukan o ase (pa umpin o desde p ima e a)
a ibuido... a Jon Jabonski (ma y , omado de su palab a ka o ekos o esc i os,
donde dado como duó pada ys) y (gal J. Jablonskio) como ejemplo común del
lenguaje. Toda ía hay Jo ė s dios s. Dauk I 1976 504 y su ies a: P ime oji
es i ė ue p ima e a, T i m p o s, ó Jo ės š en e llama s. Dauk I 1976 539. Aquí
unciona p obablemen e an e bal iško, pe o neskaid aus die a a džio T impas
add iščiausiai p opio s. Daukan o mo i uo naua dis Jo ė (p iuž y T impo giminė
g ama inė a i ly inė a ? ), nesup a us, ė jo ėkaskas žodis ( neli ai
žemai iškas!..). casi muy olkudiškas o mulines a osenen ejemplo se p esen a
doble mažybinė Jo ė: paša o s okodami, dejuoja senu įp očiu: Ai Jo u a le, kame
esi? s. Dauk I 503 (da y 541).
cla amen e dicho: Zug unde lieg uss. ja Somme ko n, Somme ge eide,
E zeugungsk a , G ünspan (lEW I 1962). e i iéndose a Janu o ębskiu ecue da
que incluso en 1944 F anzas spech as igno jęs jo ės s e imumo, sin emba go
indica y po K. būgą mucho an e io p ime a jo ės skolinimąsi kons a a usį
aleksand ą b ückne į su dise ación do o o Die slawischen F emdwö e im
Li auischen (1877; aigi 35 m. an es po būgą). en su máxima ob a 1927 m. Słownik
e ymologiczny języka polskiego (pe spaudas 1970 m.) a. b ückne is,
e imologizuodamas lenk. ja psn. wiosna (ja ka 1) asa ojus, 2) jauniklė a is,
ja y 1) asa inis, 2) psn. jó enes; ue eus, ue e, gu us, 3) psn. yškus,
skaisčiaspal is, ja zyna 1) da žo ės, ja zyć się 1) žė ė i, kibi kščiuo i;
jaiiža uo i; 2) spindė i, š ies i lelieŽ 1979), p incipalmen e señala p osla išką kilmę
y nos impo an esų dalyką no exis e kininiško a i ikmens lie u ių kalboje
(p idu kime nė bal ų kalbose), y con inúa kininiuoja con ok. Jah (go . jē ) es
a es . ja - me ai, g . Hō ā me ų laikas; Hō, me ai os me ai, lo . ho nus me inis,
šieme is sEJP 1970.
J. KlIMaVIčIus. De donde jõ ė y qué de jõ ės 259 Maxo Vasme io Russisches
e ymologisches Wö e buch (19501958, us. e . 19641973) es e eikalu lKŽ IV
1957 aún no pudo ayuda , pe o nepasinaudida muchos y más a de. us. a m.
asa ojus, ce k . sl. яра p ima e a, sen. us. яръ p ima e a; asa inis p osl.
ja ъ giminiški a es . yā me ai, g . ρ iempo del año; me as, ρos iempo; años,
go . jē me ai, lo . Hō nus šieme is, ambién iene la ex ensa giminę en
lenguas sla as (ЭСРЯ IV 1973), de la cual aquí menė ini sólo ca ac e ís icos
signi icado de usiški palab as, u in ys li ians kalboje giminiškų
a i ikmenų: рица asa ojus; asa učiai ( ugiai, k iečiai), ya o úna a m.
asa ojus, ja o úche a m. e a ojiena; ярка, ярочка jauniklė
(nesiė ia usi) a is, яроводье a m. (upės) inunda ínis de p ima e a, ya ucka
čiužu é ( hlaspi) lKŽ IV 1985, ya ina яровое, яровик šiem gy ulys a ba augalas,
ярчук šuniukas, ярец bebme inis ja as, ярица jauniklė a is (яруна ilna, bulg.
рина ожк gau ai; шурк auduseklas a d abužis): a i as, p e Ch is ian, жриφος
oys, lo . a ies a in, a m. ai e ė iukas; ya ye pchyoly pi masis asa os
spiečius ЭСРЯ IV 1973 ( oliau ei ų яровой (яровой хлеб, яровые), ярый (i
ярость), яростный, яровитый, ярить, яриться. Ya úlo Joninių nak ies pik osios
o zos expulso senoudinė baidyklė an e io men e in en ado en ende como
pagonios di inidad, pe o no demos ada. Ya osla (plg.
Igo io sakmės yaрый Тур Всеволод) asociado y con g . εωρóς s ip us, nelKŽ IV 1957
a mieš as“ (apie yną), ne eisingai – su lo . ῑ a „pyk is“ (ЭСРЯ IV 1973).
inco ec amen e a jo ės 1. p idėjo y 2. Vinejas pin as; me alo pažaliación (...) en
ealidad es o es e imologico (no seman inis) homonimas o o skolinys de us. ярь II
(ярь1 a m. asa ojus, ярь2 p as . = яроcть KlŽ IV 1985), que él mismo ambién es
skolinys de id. g . < nj. g . άρι(ου), plg. sen. g . ός nuodai (ЭСРЯ IV 1973). Pe p ūsų
lengua a escub eja olimiausia e imologinė signi icación p . go me ka š is: och.
a ä me asa a, a m. e m šil as, e šiluma, g . θερμός šil as, θερμασσα k osnis, lo .
o mus ka š as (ПЯ II 1979), aunque asa a p . dagis: lie . daga (: deg i) ka š is;
de lius, dago i im i, aly i de lių, go . dags ( ok. Tag) diena (PYA I 1975, PKEŽ I 1988).
Jõ ė, a o uni, al ako en Daba inės lie u ių kalbos žodyną (1954, 1972, 1993...),
incluso en sus cie os pi m akus Lie u ių kalbos ašybos žodyną (Kaunas, 1948,
148381), Lie u ių kalbos ado o (lie u ių em inių bend uomenė, biele eld, 1950)
žodyną (157604). pe o a Li u ias esc i omosios lengua dicodyno V .
(lie u iškai okiška pa e, cons i ué al edas sennas y an anas salys, Heidelbe g,
1968) Tik inių a dų
260 Lis a de Lenguas Kul ū a | 86, sin duda, cons i uída an ano salio, en ó
Jo ūnė (salys 1983). Ella no más p on o su (zemaicio!) compua y a de jo és o s.
Daukan o Jo és, y omada de Vinco MykolaičioPu ino Raš ų II . (1960)
d ama izuo a poemas Skal ių me gelė gobe no o Jo gės duk e s a do. es
años más a de en Kazio Kuza inio y b onio sa ukyno Li u ias nomb es
e imologológico del dicciona io al ez debido a que el nomb e li e a io, Jo ūnės
no (lVEŽ 1971). sin emba go šiuodbíos au o es, de los cuales el segundo
lie u iškųjų y o iginusių de o os bal os lenguajes nomb es aiškinimus así
in oducción pa ašė (lVKŽ 1987: 12), mucho más amplio en a dyne dada: Jõ is lie .
; de sen. lie u ių pa asa io žalio (= zalumos lVKŽ 2005) dios (pagal s. Daukan ą)
na do Jõ is: lie . jõ ė žalymas, pa asa io žaluma, jo ùs žalias, jo -iuo i žaliuo i;
posiblemen e de es e nomb e olimesnis (= adelan eni lVKŽ 2005) edinys es .
Jõ igis; aquí ambién se insis ió Jõ igė, ump. Jõ ė, pe o no hay Jo ūnės (lVKŽ
1987). Jo ūnė y
Jo ūnas (ū) es lVKŽ 2005.
Wojciechas smoczyński hace dos inconkaiš us lKŽ IV 1957: 1) b ak kwali ika o a
sl. słowiańskie muy jus o ( incamą y Vy au o Vi kausko lKŽ 2006), 2) no
di e encia signi icanzas asa ojus, pa asa io sėja, que esą is o de ejemplos
zaliuoj o pažalia o como jo ė (sEJl 2007), aunque ella en ealidad no es al aiški
como jõ o, que nebū emen e es sólo g e iminė (oboczna) o ma. Pčiam au o al
puede p iciš i lokalizacijų s ygių (bū ų a a ealinė pažyma žm. żmudzki). Su
indicadas Jó -upė (sinkopinis a . Jó pė) aleksand o Vanago p esen ama
localización lapės (p ie Kauno) sale de ie asaičių plo o, o a. Vanagas y
negiminiuoja con jo è (Jó pės -ó!): Pi mojo sando jo kilmė neaiški. Plg. Ja -ups.
No es á cla o, si des e čekiškės upė a džio, kamienas ja sie inas con llu. Ja à
ež. s .[ėdasai] g eičiausiai inoug iškos kilmės (suom. jä i eže as), o į ikimiau
kilęs iš a d. Jã as (lHEŽ 1981). Jõ ė 4. zielona a ba, como p ime amen e se dijo,
es no signi icación, sino homonimo. Į el a ko ek ū os e o : jo iuoja, žydi i
ne a (= neša) madį. Dai a sinke ičiū ė, menėdama Jo io nelie u iškas (gal
puslie u ių?) o mas Io is, Yo is y hyb idinį nauja a dį Jo mándas (sinke ičiū ė
2011: 225 y 219), sob e el mismo Jo į nada no dice.
lKŽe 2013 odo po seno ei.
Klaida desde ciencia o al menos ciencia nesu u ima plin a. Pasga o jo ę no solo
au osacos y e nog a ías puoselė ojai. li uanis a algis uzdila, explicando lenk.
Ja osław, dašo: lenk. ja y es jó enes, gai us, ž alus, gu us, ue es y es
común con la an icuada palab a bal as jo ė pa asa io žaluma, š iežuma (uzdila
2013 12: anuncio ya a duona Jo ė 6).

J. KlIMaVIčIus. Desde donde jõ ė y qué de jõ ės 261 con inua así se no
puede ši okia a dada ys ė iene liau is. o es os nomb es u ė em is
neben escandina iška ( ikingiška) Jo io (pos e io men e edinių)
ojai i da ėjai suklaidin i Va dų žodyno a iesiog jau a do bu imo, galė ų
o igenme.
IŠVADOS
1912 m. Kazimie as būga explicó que jõ ė pa asa io žaluma es sla ybė
(aleksand as b ückne is ya 1877 m.). así más a de y odos e imólogos. pe o
muchos los no sabían. Jono ba ono lŽ 1924 jo ė e jo uo i se p esen an, aigi
es animais nelaikomi. lKŽ IV 1957 jo ės con oda gimine noymi como s e imybių.
es ie aaichos a mės palab a más a a, p incipalmen e expandido s.
Daukan o y a. Juškos ódyno, pe o desconocido ni de los iejos aídos, ni
aplicado en nue a comunidad lengua. eikiamai ne eagau us lKŽ IV 1957 y s.
Dauk I y II 1976, s. DaukIs Ž II 1995 y s. Dauk s y V 1984 isgi a si ė ė landelė, más
impo an e oda ía nožkiš a ni lKŽ 2006, ni lKŽe 2013. an anas salysčiausiai m.
a los li uos p obablemen e pasó 1968 el nomb e de V. MykolaičioPu ino Jo ūnę,
ąsą su Jūnu, Jo e, Jo igiu, sa ige Jo ys. Fonas ši okiam ne ūpes ingumui
nea segui libe alaus de la ac i ud hacia ex animybes lė inis o alecimien o.
bep esidedąs y es eu as de especialidades, conc e amen e a dyno,
p ohibidas zonas delimi ación... Mokslo e dad a los alos inal no se á di ícil
nugale se bas ace eco da . Realiza las pada ías de e o es in inėjosas en
la ida se á más di ícil (de bėda posible ju ídimas skandina iška Jo io kilme).
Klaidų nelais ė en la p ác ica de la lengua en gene al aumen a. pe o eslibe a solo
cumplida e dad. enemos ya y inespe ė á ejemplo y no de kalbininkų da bų
so ie mečio hib idinė usybė ja o izacija ag ado a los cambios climá icos
es acionales e naliza ion augbiolŽ 1998 ya cambiado a e dade o in e nacional:
ja o ización ( us. ja o yje asa ojus) e nalización VlE 2005 ( Ž VIII 2001
cai amien o sólo comenzado: e nalización ( anc. e nalisa ion […] e nal […]
p ima e a) ja o ización; Ž 2013 i gi sólo comenzado, M ŽŽ 2010 ni nep adecido).
Šal INIaI s. Dauk I 1976 Daukan as s. Raš ai 1, Vilnius: Vaga. s. Dauk
II 1976 Daukan as s. Raš ai 2, Vilnius: Vaga. s. DaukIs Ž II 1995
Daukan as s. Is o ija Žemai iška, Vilnius: Vaga.
262 Kalbos Kul ū a | 86 s. Dauk s y V 1984 Daukan as s. Sekimai y e imai,
Vilnius: Vaga. lelieŽ 1979 Vai ke ičiū ė V. Lenkų-lie u ių kalbų žodynas,
Vilnius: Mokslas. lKŽ IV 1985 Rusų-lie u ių kalbų žodynas. componé J.
Ka dely ė, Ch. lemchenas, J. Macai is, a. Manke ičienė, Vilnius: Mokslas.
lEI a ū a augbiolŽ 1998: T umpas ingleslie u ių i lie u iųanglų kalbų augalų
biologijos e minų žodynas. Pa engė o. upainienė, Vilnius: uab Nacionalinių
y imų cen as edi o ial.
b ū g a K. 1958: Rink iniai aš ai 1. c eó Z. Zinke ičius, edaga o V. Mažiulis,
Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. lEW I 1962:
Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns F aenkel. bd. I, Heidelbe g:
Ca l Win e . uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & up ech .
lHEŽ 1981: Vanagas a. Lie u os hid onimų e imologinis ā dynas, Vilnius:
La ciencia.
lKŽ IV 1957: Dic ionynas de la lengua Lie u ių 4. a s. ed. K. ul ydas, Vilnius:
Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. lKŽe 2013:
Dicciona io de la lengua Lie u ių 120. Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius:
ins i u o de la lengua li uanos.
lKŽ 2006: V i k au sk as V. Lie u os kalbos žodyno aisymai, Vilnius:
lie u ių kalbos ins i u as.
lVEŽ 1971: Ku z a i ni s K., s a uk yn as b. dicciona io e imologico de
los nomb es Li uanos. Nomb es y palab as, Vilnius: Min is, 42157. lVKŽ
1987: Kuza inis K., sa ukynas b. Lie u os a dų kilmės žodynas,
Vilnius: Mokslas.
lVKŽ 2005: Kuza inis K., sa ukynas b. Lie u os a dų kilmės žodynas. 4asis
pap. publ., Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación. M ŽŽ
2010: Escola ís ico dicciona io de palab as in e nacionales. Pa engė I.
E many ė, V. če nė, J. Klima ičius, l. Puzinienė, Kaunas: Š iesa. PKEŽ I 1988:
Mažiulis V. P ūsų kalbos e imologijos ā dynas 1, Vilnius:
La ciencia.
lŽ 1924: ba o na s J. Rusiškai lie u iškas žodynas, Kaunas: sakalas. lŽ
1933: b a o na s J. Rusų lie u ių žodynas, Kaunas: sakalas. lKŽ I 1967:
Rusųlie u ių kalbų žodynas 1. Pa uošė V. ba onas, V. Galinis, edaga o b.
la inas, J. Macai is, Vilnius: Min is. s a l y s a. 1983: Raš ai 2, oma, 187266.
sinke ičiū ė D. 2011: Nauji 20072010 m. nomb es de niños de o igen
lie u iškos y sus polinkiai de da. Cul u a de lenguas 84, 214229.
J. KlIMaVIčIus. Desde donde jõ ė y kas de jõ ės 263 sEJl 2007: smoczyński W.
Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Vilnius:
Uni e sidad de Vilniaus.
sEJP 1970: b ü c kn e a. Słownik e ymologiczny języka polskiego, Wa szawa:
Wiedza Powszechna.
Ž 2001: In e nacional de palab as dicciona io. a s. ed. a. Kinde ys, Vilnius:
alma li e a.
Ž 2013: Dicciona io de palab as in e nacionales. ed. consejo: a. Kaulakienė,
s. Keinys, b. Ku kulis, V. ačiūnai ė, V. Žalkauskas, Vilnius: alma li e a. uzdila
a. 2013: Vilnius, Wilno, Vilna o más como. Vo u a 12. VlE VIII 2005: Visuo inė
lie u ių enciklopedija 8. Moksl. ed. council p ez. Z. . udzikas, Vilnius:
Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación. ПЯ I 1975: Топоров В. Н.
Прусский язык. Dic ioná . АД, Москва:
Наука.
ПЯ II 1979: Топоров В. Н. Прусский язык. Dic ioná . ЕН, Moscú:
Наука.
ЭСРЯ IV 1973: Фасмер М. Этимологический словарь русского языка.
aducción s alemán y донолнения О. Н. Трубачёва, Москва: Про-
гресс.
Recibió 2013 09 15
Adop ado 2013 12 20
WHE E DoEs JOR CoME F oM
aND WHa CoMEs F oM JOR?
Summa y
In 1912 Kazimie as būga a gued ha jõ ė ‘sp ing ege a ion is a sla ism (alek sande
b ückne as a back as 1877). all e ymologis s ook he same oad a e wa ds.
Howe e , many did no know hem. Jo ė and jo uo i a e included in he
Russian-Li huanian Dic iona y published by Jonas ba onas in 1924, meaning ha hey
a e no conside ed o eign wo ds. The Dic iona y o Li huanian (IV 1957) no conside a
jo ė and i s gende o ms as ba ba isms. I is a less common wo d o he
samogi ian dialec , mos ly dissemina ed h ough he dic iona ies o simonas
Daukan as and an anas Juška; howe e , i is nei he known om he old w i ings
no was i ying o pa e i s way in o he new s anda d language. In he absence o
a imely eac ion, a gap ne e heless opened. Mos impo an ly, i was nei he
co ec ed in The Co ec ions o he Dic iona y o Li huanian by Vy au as
Vi kauskas no in he elec onic edi ion o The Dic iona y o Li huanian (2013).
Logos
Cul u a | 86 264
In 1968 an anas salys opened he way o Jo ūnė p obably de i ing om Pu inas,
li huanian poe and w i e in o he index o li huanian p ope names; he con inui y
wi h Jo is, Jo ė, Jo ūnas, Jo igis, Jo igė was es ablished by b onys sa ukynas. he
backg ound o such ca elessness was a g adual s eng hening o an i esponsibly
libe al app oach owa ds ba ba isms. I will no be ha d o he u h o science o
iumph e en ually i will only su ice o emembe . I will be ha de o elimina e he
ou comes o he longes ablished e o om li e (in he wo s case scena io, i can be
jus i ied by he scandina ian o igin o Jo is). he cap i i y o e o s ends o g ow in
he language p ac ice. Howe e , only he u h b ough o li e can make us ee. an
unexpec ed example is al eady in on o us and i does no come om linguis ics: a
hyb id so ie ussicism ja o ización ‘ he adjus men o he plan o seasonal clima e
changes e naliza ion is al eady eplaced by a ue in e na ional wo d ja o ización
( ussian ja o yje sp ing c ops) e nalización (Uni e sal VIII Li huanian Encyclopaedia
2005). KEYWORDS: ba ba isms, names; jo ė, Jo ūnė, Jo is.
JoNas KlIMaVIčIus
E u o g. 5614, l 04107 Vilnius