Iš kur „jõrė“ ir kas iš „jõrės“

Logos Cul u a | 86 256 DIsKusIJos, sVa s YMaI, Pas abos JONAS KLIMAVIČIUS IŠ Cuándo OÕR Y Qué IŠ OÕRS ESMINIAI WORDŽI: s e imybės, apdos; jo ė, Jo ūnė, Jo is. Dalykas Li uáneos ya cien os de años cla ous, pe o más que mediošim is is con undido. m. 1912 sank Pe e bu ge po sepa ado impagó salió aún bas an e jo en, pe o b endusio y ya p oduc i o lingüís ico Kazimie o búgos, ue emen e pasinešusio en e imologiją, Impe a o iškosios mokslų akademijos publicaciónin usiškai pa ašy a s udija Li uanica (49 p.). La p ime a pa e de ella dedicada s ko l i nių de usas lengua c onología (como cla o, p incipalmen e ela i aina). cuidados caso us. ya (ish p osl. a) lie . skoliniuose es su: яворь → jõ a as, ярь → jõ ė (a ba ė: пятница → pė nyčia). Immedia amen e hay que deci : gené ico us. ya co espondien e es en (in): cinco: cinco, pята: pen is, opять: a pen , зять: žen as; вязь: inkšna, мятъ: min i... ácil asign g e inan gene ica bend ybę ca ne: žem. y p . mensa e skolinio ca nesa. us. ярь bend ybė se ía *en is o *ė is, pe o ellas no exis e. Jo és y ella cogninichas palab as signi ica i os y uen es se án de alladamen e indica algo más a de, y aho a bas e deci , que ninguna de ellas no exis e ni senosas esc i omosas, ni no osas bend ines lenguas lexicos duomuo y ninguna signi icación le i eque ibles, aigi iene cla os s e i my b ė s s a us. sin emba go p asilenkimos con es a e dad bu a no uno, e dade o in shiai negandai no hay, y pada íns son incluso duquias. Con es e K. būgos izaiškinimu nousóó el ocynalis a Jonas ba ón: zлень žalumas, zali da ylai; zalumynai, (pa asa io) jó ė; da žo ės-ių; žaliuonys-ių, žalesas (pelesiai), zelenться jo uo i lŽ 1924. Po a ios décadas y Vy au as ba ón con Vincu Galiniu: zélёный 1. e des, J. KlIMaVIčIus. De donde jõ ė y que de jõ ės 257 zals as, zaliuk, zaliuonėlis, jo ùs, зеленоватый zals as, žalzganas, jõ s as, зеленеть 2. y зеленеться zaliąć, jo úo i lKŽ I 1967. Pasó casi medio siglo, has a que Zigmas Zinke ičius emi ió K. búgos Rink inių aš ų i omį y jo ės asun o se hizo ácilmen e accesible (būga 1958: 347). Me is an e io men e salió y lKŽ IV 1957. aquí con odas las p ima ias y an inías (ka o inías) uen es (i 2 signi icmėmis) de allada p esen ada jõ ė 1. žaluma (pa asa io): Cómo jõ ė žaliuoj alsėdžiai. Pažalia o como jõ ė a. Kaša auskas. Jõ ė es žalesa p ima e aį a. Juškos žodynas [i a. Pab ėžos su ybė], 2. Vinejas pin as; me alo pažaliación ( a io junginys): Medis zalias i jõ ė. Y qué es es o jõ ė? Tokia e de pin i ė J. Jablonskis (sin duda, de ie asaičių a mės); a. Kaša auskas (sin sen ín). būd a džiai jo us š iesiai žalias: Laukas jo us, pie a jo i, zali s. Daukan as. Según la di e sidad de á boles di e sos colo es [ . y. colo es]: ya amsiai, ya cla amen e jo i o upu į gels a s. Daukan as (y abs ac o jo umas s. Daukan as), jo s as žals as s. Daukan as, eiksmažodžiai jo úo i žali: Žolė, mediso a i su úo[ja] p ima e a, . y. žali žuo[ja]; jõ uo i bŽ ( . y. lŽ 1933), jo iuo i: Dygs a, aug, jo iuoja, žydi y neša b andį s. Daukan as (da y a. Pab ėža), jo i p adė i žalia i; da y is e deam; žal i s. Daukan as, pajo in i pažalin i a. Pab ėža. No colo inos (así cla i ica de la e imología, pi mesnių) signi icamien os es jo as [lKŽ IV j es in e s a] pa asa io sėja; asa inos ja ai: I pasėjau muchosel jo ų, oi, oi, oi, de esos jo ų mucho bajo ų, oi, oi, oi lie u ių au osakos hand aš ynas. Dado localizaciones no hay, si ue a de cue inación de á ea no anspues o (co esponden e con bajo os), no a miškai se ía jo ių, po lo an o la misma jo ė (a jo is), y no jo as (és e one iquemen no pod ía se usybė, y se ía ya lenkybė). sin emba go po mo i os a ealís icos es a posibilidad se ía posible neben sólo como algún nau osakinis elik as. Da es ca ac e a dis jo inis anks y as (apie plan asus): Jo ines bul es pi kau a. Juškos diccionynas y iš įsęs (?): [augalų] Siūlai jo iniai a. Pab ėža, ca ac e a dis daik a a dis a. Pab ėžos naujada as jo inė miosos en pu enų ausūnų amilia sap o i inis g ybas (Peziza ae uginosa) y eiksmaž ai aug i, plis iė i (?): jo inas ma so, que la e ce a pa e beliko s. Dauke o. aigi jo ės giminė didoka, signi icaciones di e sidadé nemaja, supe icie de consumo neišeina de ie asaichos a mės y papli imas a mėje, ecunumas menkokas. eiškinys pa ece neseno y no nix an e, pe o simplemen e neišpli ęs, susilaikęs. Todas las palab as jo ės giminės lKŽ IV 1957 p opo ciona sin xenimybes ma cinčio c ujiuko (×). K. būgos Li uanica (1912) ya e a e enybė, su Rink inių aš ų I omo (1958) aún no había, así ambién p obablemen e aún no había y E ns o s. Daukan o aš ų eks ų engėja kalbininkė bi u ė Vanagienė en sus suda y u e žodynėliuose jo in i s. Dauk I jo ė i s. Dauk 1976, II s. DaukŽ II 1995, II s. DaukŽ i V 1984 p esen an como lKŽ 1957, . y IV sl. (sla idad). pe o E. F aenkelio ya Logos Cul u a | 86 258 F aenkelio Li auisches e ymologisches Wö e buch I . (lEW I 1962), ėjusio sąsiu iniais desde 1955 m., del co espondien e sąsiu ino (con p. 194195). E. F aenkelis p opo ciona y s. Daukan o Būdo die a a dį Jõ is, -ė de g üne Go ode Gö in des F ühlings. Shi ai necesi a e ela y co egi : Vadino él [die ą], como dije, Jo e, nesgi kožnas sabe, que p ima e a, la nie e pad ibas, que kielė hielo expi ia, ad apa ió en campos y a bus os Jo ė, po beje, žalesa s. Dauk I 1976 503. beje, lKŽ IV 1957 es e s. Daukan o ase (pa umpin o desde p ima e a) a ibuido... a Jon Jabonski (ma y , omado de su palab a ka o ekos o esc i os, donde dado como duó pada ys) y (gal J. Jablonskio) como ejemplo común del lenguaje. Toda ía hay Jo ė s dios s. Dauk I 1976 504 y su ies a: P ime oji es i ė ue p ima e a, T i m p o s, ó Jo ės š en e llama s. Dauk I 1976 539. Aquí unciona p obablemen e an e bal iško, pe o neskaid aus die a a džio T impas add iščiausiai p opio s. Daukan o mo i uo naua dis Jo ė (p iuž y T impo giminė g ama inė a i ly inė a ? ), nesup a us, ė jo ėkaskas žodis ( neli ai žemai iškas!..). casi muy olkudiškas o mulines a osenen ejemplo se p esen a doble mažybinė Jo ė: paša o s okodami, dejuoja senu įp očiu: Ai Jo u a le, kame esi? s. Dauk I 503 (da y 541). cla amen e dicho: Zug unde lieg uss. ja Somme ko n, Somme ge eide, E zeugungsk a , G ünspan (lEW I 1962). e i iéndose a Janu o ębskiu ecue da que incluso en 1944 F anzas spech as igno jęs jo ės s e imumo, sin emba go indica y po K. būgą mucho an e io p ime a jo ės skolinimąsi kons a a usį aleksand ą b ückne į su dise ación do o o Die slawischen F emdwö e im Li auischen (1877; aigi 35 m. an es po būgą). en su máxima ob a 1927 m. Słownik e ymologiczny języka polskiego (pe spaudas 1970 m.) a. b ückne is, e imologizuodamas lenk. ja psn. wiosna (ja ka 1) asa ojus, 2) jauniklė a is, ja y 1) asa inis, 2) psn. jó enes; ue eus, ue e, gu us, 3) psn. yškus, skaisčiaspal is, ja zyna 1) da žo ės, ja zyć się 1) žė ė i, kibi kščiuo i; jaiiža uo i; 2) spindė i, š ies i lelieŽ 1979), p incipalmen e señala p osla išką kilmę y nos impo an esų dalyką no exis e kininiško a i ikmens lie u ių kalboje (p idu kime nė bal ų kalbose), y con inúa kininiuoja con ok. Jah (go . jē ) es a es . ja - me ai, g . Hō ā me ų laikas; Hō, me ai os me ai, lo . ho nus me inis, šieme is sEJP 1970. J. KlIMaVIčIus. De donde jõ ė y qué de jõ ės 259 Maxo Vasme io Russisches e ymologisches Wö e buch (19501958, us. e . 19641973) es e eikalu lKŽ IV 1957 aún no pudo ayuda , pe o nepasinaudida muchos y más a de. us. a m. asa ojus, ce k . sl. яра p ima e a, sen. us. яръ p ima e a; asa inis p osl. ja ъ giminiški a es . yā me ai, g . ρ iempo del año; me as, ρos iempo; años, go . jē me ai, lo . Hō nus šieme is, ambién iene la ex ensa giminę en lenguas sla as (ЭСРЯ IV 1973), de la cual aquí menė ini sólo ca ac e ís icos signi icado de usiški palab as, u in ys li ians kalboje giminiškų a i ikmenų: рица asa ojus; asa učiai ( ugiai, k iečiai), ya o úna a m. asa ojus, ja o úche a m. e a ojiena; ярка, ярочка jauniklė (nesiė ia usi) a is, яроводье a m. (upės) inunda ínis de p ima e a, ya ucka čiužu é ( hlaspi) lKŽ IV 1985, ya ina яровое, яровик šiem gy ulys a ba augalas, ярчук šuniukas, ярец bebme inis ja as, ярица jauniklė a is (яруна ilna, bulg. рина ожк gau ai; шурк auduseklas a d abužis): a i as, p e Ch is ian, жриφος oys, lo . a ies a in, a m. ai e ė iukas; ya ye pchyoly pi masis asa os spiečius ЭСРЯ IV 1973 ( oliau ei ų яровой (яровой хлеб, яровые), ярый (i ярость), яростный, яровитый, ярить, яриться. Ya úlo Joninių nak ies pik osios o zos expulso senoudinė baidyklė an e io men e in en ado en ende como pagonios di inidad, pe o no demos ada. Ya osla (plg. Igo io sakmės yaрый Тур Всеволод) asociado y con g . εωρóς s ip us, nelKŽ IV 1957 a mieš as“ (apie yną), ne eisingai – su lo . ῑ a „pyk is“ (ЭСРЯ IV 1973). inco ec amen e a jo ės 1. p idėjo y 2. Vinejas pin as; me alo pažaliación (...) en ealidad es o es e imologico (no seman inis) homonimas o o skolinys de us. ярь II (ярь1 a m. asa ojus, ярь2 p as . = яроcть KlŽ IV 1985), que él mismo ambién es skolinys de id. g . < nj. g . άρι(ου), plg. sen. g . ός nuodai (ЭСРЯ IV 1973). Pe p ūsų lengua a escub eja olimiausia e imologinė signi icación p . go me ka š is: och. a ä me asa a, a m. e m šil as, e šiluma, g . θερμός šil as, θερμασσα k osnis, lo . o mus ka š as (ПЯ II 1979), aunque asa a p . dagis: lie . daga (: deg i) ka š is; de lius, dago i im i, aly i de lių, go . dags ( ok. Tag) diena (PYA I 1975, PKEŽ I 1988). Jõ ė, a o uni, al ako en Daba inės lie u ių kalbos žodyną (1954, 1972, 1993...), incluso en sus cie os pi m akus Lie u ių kalbos ašybos žodyną (Kaunas, 1948, 148381), Lie u ių kalbos ado o (lie u ių em inių bend uomenė, biele eld, 1950) žodyną (157604). pe o a Li u ias esc i omosios lengua dicodyno V . (lie u iškai okiška pa e, cons i ué al edas sennas y an anas salys, Heidelbe g, 1968) Tik inių a dų 260 Lis a de Lenguas Kul ū a | 86, sin duda, cons i uída an ano salio, en ó Jo ūnė (salys 1983). Ella no más p on o su (zemaicio!) compua y a de jo és o s. Daukan o Jo és, y omada de Vinco MykolaičioPu ino Raš ų II . (1960) d ama izuo a poemas Skal ių me gelė gobe no o Jo gės duk e s a do. es años más a de en Kazio Kuza inio y b onio sa ukyno Li u ias nomb es e imologológico del dicciona io al ez debido a que el nomb e li e a io, Jo ūnės no (lVEŽ 1971). sin emba go šiuodbíos au o es, de los cuales el segundo lie u iškųjų y o iginusių de o os bal os lenguajes nomb es aiškinimus así in oducción pa ašė (lVKŽ 1987: 12), mucho más amplio en a dyne dada: Jõ is lie . ; de sen. lie u ių pa asa io žalio (= zalumos lVKŽ 2005) dios (pagal s. Daukan ą) na do Jõ is: lie . jõ ė žalymas, pa asa io žaluma, jo ùs žalias, jo -iuo i žaliuo i; posiblemen e de es e nomb e olimesnis (= adelan eni lVKŽ 2005) edinys es . Jõ igis; aquí ambién se insis ió Jõ igė, ump. Jõ ė, pe o no hay Jo ūnės (lVKŽ 1987). Jo ūnė y Jo ūnas (ū) es lVKŽ 2005. Wojciechas smoczyński hace dos inconkaiš us lKŽ IV 1957: 1) b ak kwali ika o a sl. słowiańskie muy jus o ( incamą y Vy au o Vi kausko lKŽ 2006), 2) no di e encia signi icanzas asa ojus, pa asa io sėja, que esą is o de ejemplos zaliuoj o pažalia o como jo ė (sEJl 2007), aunque ella en ealidad no es al aiški como jõ o, que nebū emen e es sólo g e iminė (oboczna) o ma. Pčiam au o al puede p iciš i lokalizacijų s ygių (bū ų a a ealinė pažyma žm. żmudzki). Su indicadas Jó -upė (sinkopinis a . Jó pė) aleksand o Vanago p esen ama localización lapės (p ie Kauno) sale de ie asaičių plo o, o a. Vanagas y negiminiuoja con jo è (Jó pės -ó!): Pi mojo sando jo kilmė neaiški. Plg. Ja -ups. No es á cla o, si des e čekiškės upė a džio, kamienas ja sie inas con llu. Ja à ež. s .[ėdasai] g eičiausiai inoug iškos kilmės (suom. jä i eže as), o į ikimiau kilęs iš a d. Jã as (lHEŽ 1981). Jõ ė 4. zielona a ba, como p ime amen e se dijo, es no signi icación, sino homonimo. Į el a ko ek ū os e o : jo iuoja, žydi i ne a (= neša) madį. Dai a sinke ičiū ė, menėdama Jo io nelie u iškas (gal puslie u ių?) o mas Io is, Yo is y hyb idinį nauja a dį Jo mándas (sinke ičiū ė 2011: 225 y 219), sob e el mismo Jo į nada no dice. lKŽe 2013 odo po seno ei. Klaida desde ciencia o al menos ciencia nesu u ima plin a. Pasga o jo ę no solo au osacos y e nog a ías puoselė ojai. li uanis a algis uzdila, explicando lenk. Ja osław, dašo: lenk. ja y es jó enes, gai us, ž alus, gu us, ue es y es común con la an icuada palab a bal as jo ė pa asa io žaluma, š iežuma (uzdila 2013 12: anuncio ya a duona Jo ė 6). J. KlIMaVIčIus. Desde donde jõ ė y qué de jõ ės 261 con inua así se no puede ši okia a dada ys ė iene liau is. o es os nomb es u ė em is neben escandina iška ( ikingiška) Jo io (pos e io men e edinių) ojai i da ėjai suklaidin i Va dų žodyno a iesiog jau a do bu imo, galė ų o igenme. IŠVADOS 1912 m. Kazimie as būga explicó que jõ ė pa asa io žaluma es sla ybė (aleksand as b ückne is ya 1877 m.). así más a de y odos e imólogos. pe o muchos los no sabían. Jono ba ono lŽ 1924 jo ė e jo uo i se p esen an, aigi es animais nelaikomi. lKŽ IV 1957 jo ės con oda gimine noymi como s e imybių. es ie aaichos a mės palab a más a a, p incipalmen e expandido s. Daukan o y a. Juškos ódyno, pe o desconocido ni de los iejos aídos, ni aplicado en nue a comunidad lengua. eikiamai ne eagau us lKŽ IV 1957 y s. Dauk I y II 1976, s. DaukIs Ž II 1995 y s. Dauk s y V 1984 isgi a si ė ė landelė, más impo an e oda ía nožkiš a ni lKŽ 2006, ni lKŽe 2013. an anas salysčiausiai m. a los li uos p obablemen e pasó 1968 el nomb e de V. MykolaičioPu ino Jo ūnę, ąsą su Jūnu, Jo e, Jo igiu, sa ige Jo ys. Fonas ši okiam ne ūpes ingumui nea segui libe alaus de la ac i ud hacia ex animybes lė inis o alecimien o. bep esidedąs y es eu as de especialidades, conc e amen e a dyno, p ohibidas zonas delimi ación... Mokslo e dad a los alos inal no se á di ícil nugale se bas ace eco da . Realiza las pada ías de e o es in inėjosas en la ida se á más di ícil (de bėda posible ju ídimas skandina iška Jo io kilme). Klaidų nelais ė en la p ác ica de la lengua en gene al aumen a. pe o eslibe a solo cumplida e dad. enemos ya y inespe ė á ejemplo y no de kalbininkų da bų so ie mečio hib idinė usybė ja o izacija ag ado a los cambios climá icos es acionales e naliza ion augbiolŽ 1998 ya cambiado a e dade o in e nacional: ja o ización ( us. ja o yje asa ojus) e nalización VlE 2005 ( Ž VIII 2001 cai amien o sólo comenzado: e nalización ( anc. e nalisa ion […] e nal […] p ima e a) ja o ización; Ž 2013 i gi sólo comenzado, M ŽŽ 2010 ni nep adecido). Šal INIaI s. Dauk I 1976 Daukan as s. Raš ai 1, Vilnius: Vaga. s. Dauk II 1976 Daukan as s. Raš ai 2, Vilnius: Vaga. s. DaukIs Ž II 1995 Daukan as s. Is o ija Žemai iška, Vilnius: Vaga. 262 Kalbos Kul ū a | 86 s. Dauk s y V 1984 Daukan as s. Sekimai y e imai, Vilnius: Vaga. lelieŽ 1979 Vai ke ičiū ė V. Lenkų-lie u ių kalbų žodynas, Vilnius: Mokslas. lKŽ IV 1985 Rusų-lie u ių kalbų žodynas. componé J. Ka dely ė, Ch. lemchenas, J. Macai is, a. Manke ičienė, Vilnius: Mokslas. lEI a ū a augbiolŽ 1998: T umpas ingleslie u ių i lie u iųanglų kalbų augalų biologijos e minų žodynas. Pa engė o. upainienė, Vilnius: uab Nacionalinių y imų cen as edi o ial. b ū g a K. 1958: Rink iniai aš ai 1. c eó Z. Zinke ičius, edaga o V. Mažiulis, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. lEW I 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch on E ns F aenkel. bd. I, Heidelbe g: Ca l Win e . uni e si ä s e lag, Gö ingen: Vandenhoeck & up ech . lHEŽ 1981: Vanagas a. Lie u os hid onimų e imologinis ā dynas, Vilnius: La ciencia. lKŽ IV 1957: Dic ionynas de la lengua Lie u ių 4. a s. ed. K. ul ydas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. lKŽe 2013: Dicciona io de la lengua Lie u ių 120. Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius: ins i u o de la lengua li uanos. lKŽ 2006: V i k au sk as V. Lie u os kalbos žodyno aisymai, Vilnius: lie u ių kalbos ins i u as. lVEŽ 1971: Ku z a i ni s K., s a uk yn as b. dicciona io e imologico de los nomb es Li uanos. Nomb es y palab as, Vilnius: Min is, 42157. lVKŽ 1987: Kuza inis K., sa ukynas b. Lie u os a dų kilmės žodynas, Vilnius: Mokslas. lVKŽ 2005: Kuza inis K., sa ukynas b. Lie u os a dų kilmės žodynas. 4asis pap. publ., Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación. M ŽŽ 2010: Escola ís ico dicciona io de palab as in e nacionales. Pa engė I. E many ė, V. če nė, J. Klima ičius, l. Puzinienė, Kaunas: Š iesa. PKEŽ I 1988: Mažiulis V. P ūsų kalbos e imologijos ā dynas 1, Vilnius: La ciencia. lŽ 1924: ba o na s J. Rusiškai lie u iškas žodynas, Kaunas: sakalas. lŽ 1933: b a o na s J. Rusų lie u ių žodynas, Kaunas: sakalas. lKŽ I 1967: Rusųlie u ių kalbų žodynas 1. Pa uošė V. ba onas, V. Galinis, edaga o b. la inas, J. Macai is, Vilnius: Min is. s a l y s a. 1983: Raš ai 2, oma, 187266. sinke ičiū ė D. 2011: Nauji 20072010 m. nomb es de niños de o igen lie u iškos y sus polinkiai de da. Cul u a de lenguas 84, 214229. J. KlIMaVIčIus. Desde donde jõ ė y kas de jõ ės 263 sEJl 2007: smoczyński W. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego, Vilnius: Uni e sidad de Vilniaus. sEJP 1970: b ü c kn e a. Słownik e ymologiczny języka polskiego, Wa szawa: Wiedza Powszechna. Ž 2001: In e nacional de palab as dicciona io. a s. ed. a. Kinde ys, Vilnius: alma li e a. Ž 2013: Dicciona io de palab as in e nacionales. ed. consejo: a. Kaulakienė, s. Keinys, b. Ku kulis, V. ačiūnai ė, V. Žalkauskas, Vilnius: alma li e a. uzdila a. 2013: Vilnius, Wilno, Vilna o más como. Vo u a 12. VlE VIII 2005: Visuo inė lie u ių enciklopedija 8. Moksl. ed. council p ez. Z. . udzikas, Vilnius: Mokslo y enciklopedías ins i u o de publicación. ПЯ I 1975: Топоров В. Н. Прусский язык. Dic ioná . АД, Москва: Наука. ПЯ II 1979: Топоров В. Н. Прусский язык. Dic ioná . ЕН, Moscú: Наука. ЭСРЯ IV 1973: Фасмер М. Этимологический словарь русского языка. aducción s alemán y донолнения О. Н. Трубачёва, Москва: Про- гресс. Recibió 2013 09 15 Adop ado 2013 12 20 WHE E DoEs JOR CoME F oM aND WHa CoMEs F oM JOR? Summa y In 1912 Kazimie as būga a gued ha jõ ė ‘sp ing ege a ion is a sla ism (alek sande b ückne as a back as 1877). all e ymologis s ook he same oad a e wa ds. Howe e , many did no know hem. Jo ė and jo uo i a e included in he Russian-Li huanian Dic iona y published by Jonas ba onas in 1924, meaning ha hey a e no conside ed o eign wo ds. The Dic iona y o Li huanian (IV 1957) no conside a jo ė and i s gende o ms as ba ba isms. I is a less common wo d o he samogi ian dialec , mos ly dissemina ed h ough he dic iona ies o simonas Daukan as and an anas Juška; howe e , i is nei he known om he old w i ings no was i ying o pa e i s way in o he new s anda d language. In he absence o a imely eac ion, a gap ne e heless opened. Mos impo an ly, i was nei he co ec ed in The Co ec ions o he Dic iona y o Li huanian by Vy au as Vi kauskas no in he elec onic edi ion o The Dic iona y o Li huanian (2013). Logos Cul u a | 86 264 In 1968 an anas salys opened he way o Jo ūnė p obably de i ing om Pu inas, li huanian poe and w i e in o he index o li huanian p ope names; he con inui y wi h Jo is, Jo ė, Jo ūnas, Jo igis, Jo igė was es ablished by b onys sa ukynas. he backg ound o such ca elessness was a g adual s eng hening o an i esponsibly libe al app oach owa ds ba ba isms. I will no be ha d o he u h o science o iumph e en ually i will only su ice o emembe . I will be ha de o elimina e he ou comes o he longes ablished e o om li e (in he wo s case scena io, i can be jus i ied by he scandina ian o igin o Jo is). he cap i i y o e o s ends o g ow in he language p ac ice. Howe e , only he u h b ough o li e can make us ee. an unexpec ed example is al eady in on o us and i does no come om linguis ics: a hyb id so ie ussicism ja o ización ‘ he adjus men o he plan o seasonal clima e changes e naliza ion is al eady eplaced by a ue in e na ional wo d ja o ización ( ussian ja o yje sp ing c ops) e nalización (Uni e sal VIII Li huanian Encyclopaedia 2005). KEYWORDS: ba ba isms, names; jo ė, Jo ūnė, Jo is. JoNas KlIMaVIčIus E u o g. 5614, l 04107 Vilnius