BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AGN ALEKSAIT
L'is i u o delle lingue Lie u ių
JAM RAIŠKA FAUSTUKAIS MOCINI KALBOGE ESMINIAI VOZŽI: sensus ukai, mokinių kalba, skoliniai,
keiksmažodžiai. Feus ukai a i amen e u ilizza i schnekamojoje pa lando a a io i sen imen i
eikš i. Ques a nekąi omą pa e del linguaggio suda o pa ole, di e amen e e esp essamen e
asme en i sen imen i, a i di olon à e s imoli senza nomina li (DLKG 2006: 462). Anche se saky inį
comun a imen o a ualmen e spesso sos i uisce in comunicazione ele onica a ques o scopo
spesso engono u ilizza i jausmaženklya (ž . Wol 2000: 827-833; Tossell 2012: 659663), ma e qui non
e i a a e bale dei sen imen i aiškos, alla quale meglio e con inga sensus ukai. Tu a ia, delle
ice che, come sensus ukai unziona nella a uale lingua Li uana, qualií esis en e cambiamen i e
inno azioni, quasi non ci sono (ol e iceukia sensus ukai onoseman ika, plg. Zaba skai ė 2009:
91110). Rico si pa icola men e ada a mokinių kalba, nella quale si possono o a e a i linguaggi
inno i i o cambiamen i zauomazgų. Dal 2015 m. Li u ians lingua ins i u o Bend inės kalbos y imų
cen e unziona Mokyklinė li uanis ikos g upė ( ad. d . Au elija Tamulionienė), che s udia mokinių
kalbą, le lo o linguine disposizioni. Asociacija Li uanis ų sambū is, in collabo azione con gli scienzia i
del g uppo Mokyklinės li uanis ikos, secondo il p oge o sos enu o Ugdymo plė o ės cen o
In eg azione dei cambiamen i lexicologici in con enu o dida ico e educdimas delle compe enze
ema iche degli insegnan i su ogò due sondaggi di s uden i e insegnan i sulla lexiką delle lingue
li uani, la sua consumazione, insegnamen o e alu azione. 2015 m. ugsėjį sondaggi sul si o
apklausa.l agli allie i è s a o p esen a oà di 15 domande suda y a anke a, che ap ėpè
in e nazionali pa ole, a mybių, naujažodžių, keiksmažodžių a oseną, a e a ichezza linguis ica
(allie i spiega e, cosa signi icano le pa ole aukš ielninkas e melda, a en a e, quali sensus uka
esp esse i p op i sen imen i in si uazioni indica e, quando è a amici e con essi comun au, e c.).
Anche sono s a i s udia i gli abi i di sc i u a delle comunicazioni ele oniche degli alunni, la lo o
abili à u ilizza e papie iniais o online Dic ionnai es. Obie i o del ques iona io alu a e come gli
s uden i conoscano a i s e occhi del lessico, anche es a e più ampie possibili à di ice che
secondo singoli emi delle domande del sondaggio. Obie i o dell'a icolo sulla base dei isul a i del
ques iona io p esen a a agli s uden i, isnag ina e aišką sen ius ukais nei disco si degli s uden i
e alu a e lie u iškų e nelie u iškų jaus ukų appo o. Una delle 15 domande pos e agli allie i e a
ques a: Con quali sensazioni esp ime es e i os i sen imen i nelle si uazioni indica e, quando sie e
a amici e con lo o in e agi e? Con ques a ques ione o i a a es e na e, se mokiniai pe cepisce,
che cosa sono sensus ukai, anche scia aškin i, qualius sensus ukus us a a più spesso. È s a a
solle a a ipo esi, che a osenoje compe e o emen e Li u iški e angliški sensus ukai o anche la
ul ima ha sop a (ž . pa eikslą). Ques a s aniima elemen i della lingua all'appa izione ma o nella
lingua in giun a eno me in luenza la a p es ižas del inglese (plačiau ž . Sauciuc
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AGNĖ ALEKSAITĖ. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 2
2006: 269; Vaicekauskienė 2007: 34). Due con a i cul u ali u bū a amen e quando iene
ugualmen e ecip oci, più spesso ques o doandoi an e e imani an e pusių appo ois. La pa e
donan e è p es igina cul u a, alla quale la cul u a imanen e pa eggiasi e cui p es igiški à a
p es igina e la sua lingua (Vaicekauskienė 2007: 39), quindi i sensus ukai, come e al e lingbines
aiškos s umen i, dei s uden i sono p es a i p incipalmen e dal p es igina lingua, così si mi a
non solo a a ne la p op ia lingua p es igine, ma e non dis ingue si dal g uppo dei con empo anghi.
Si do ebbe so olinea e che ques o mezzo di esp essione emozionale-esp essi a enu o da una
lingua s anie a non puunu acquis a e nella lingua na i a nonché adica si nella coscienza dei
consuma o i della lingua (del u o indispensabile lungo e s e o con a o delle cul u e
imi a ice e dona ice). Pe esempio, la s ag ande maggio anza di una umeniana scuola
supe io e di s uden i, in I alia giun i so o un p og amma di scambi cul u ali e in ques o paese
asco si appena 10 gio ni, imminminksniu da i aliano lingua pascololino e comincia ono usa e ali sensus uki come bah e boh (Sauciuc 2006: 269).
PAV. Is u u e da 811 anni agazze pokalbių si o in e ne www.supe .l (2010 m.) (Ri os
Miliūnai ės skaid ė. Lie u iški i nelie u iški jaus ukai pa yškin i.) JAV psicologo Robe as
Plu chikas basinių emocijų (mų) eo ia ha sepa a o o o emozioni p incipali (jausmus), . i.
p ėmimą, pasibjau ėjimą, pyk į, baimę, džiaugsmą, siel a ą, laukimą, (smalsumą) (Leka ičien
2008: 383). Nell'in e ogazione agli s uden i p esen a a domanda su sensus ukus cop e cinque
degli o o sensi p incipali, che dei s uden i sono meglio pe cepi i, . i. pyk į, baimę, giojsmę,
pasibjau ėjimą e me a igbą. Nel ce ca e di scop i si, quali sensus ukus mokiniai conso a a,
sono s a e p esen a e conc e e, icinim quo idieniam i a dei mokiniai si uazioni, quando
bisogna esp ime e sen imen o. Da y a assunzione, che la maggio anza degli s uden i in
p esen a e domande isponde e sąžiningai.
Nell'app endimen o pa ecipa ono 532 s uden i da di e se ci à Li uane, e ale nume o dei
esponden ì già pe me e insegui ci polinkius, come, quali sensos ukai s uden i endono
esp ime e i p op i sen imen i, quando è a amici e con lo o sociano. poiché l'appos ausa e a
anoniminė, mokiniai (i g uppi di e à neski os) do e a indica e solo la scuola, nella quale s udiosi.
Come is o da ispos e, al sondaggio hanno pa ecipa o mokiniai da Anykščių, Elek ėnų, Kauno,
Kėdainių, K e ingos, Mažeikių, Palangos, Plungės, Raseinių, Telšių, T akų, Ukme gės, Vilniaus e
Za asų mokyklų bei gimnazijų.
La p imai in e ogazione agli s uden i p esen a a si uazione accon a e, che andando i
chiude e a e pe qualcosa e i ingaggia a e la gamba. Come si ede da 1 abella, nelle ispos e
degli s uden i p edomina in gene inessa pa ole ne a o ina anglybė auč e le sue più icine Li u iški co ispondenze ai, oi (più su
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AGN ALEKSAIT. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 3 jais capi uo, che ie oj jaus ukų
jaus uką auč i jo a oseną ž . Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną (ND)). Labai e ais a e-
mokiniai enkasi iš ik ukus (pys , kebe iokš , pokš e k .), pe ò non si può a e ma e, che essi
non dis inguono due di e se pa i della lingua jaus uko e iš ik uko, p obabilmen e alcuni che
ole ano es yškin i non i p op i spe imen a i sen imen i, e conc e a dell'azione chiukiu imo us
suoni. By he way, isch ik ukai sono conside a i sepa a a pa e della lingua solo dei Li uanei e
anco a in alcune lingue neindoeu opa iche. Nelle g amma iche di al e lingue essi gene almen e
engono assegna i a jeus ukų, qualche ol a e a eiksmažodžių (DLKG 2006: 469).
1 LENTEL. Supykusių mokinių a ojami jaus ukai i juos a s ojan ys žodžiai1
Lie u iški jaus ukai, iš ik ukai Nelie u iški jaus ukai Jaus ukus a s ojan ys
(anglybės)
žodžiai
(keiksmažodžiai, eu emizmai)
Ai, aj (72) Auč, au, auch, auuch,
keiksmažodis] ouč, jauč, auč (85)
ouch, [Riebus usiškas
Oi, oj, oooj (65) Ups (3) Blemba, bliamba, blmb (17) Ui, uj,
uoj (18) Fo uck sake, s (3) Velnias, po elnių (8)
Bam, bum (15), bum (1) Eina casa (1)
Pys , pis (12) Po šim s pe kūnų (1)
Kebe iokš (3) Po šim s pypkių (1)
Pokš (3)
Esp essi iamen e la ice ca ice del lessico Jolan a Zaba skai ė nell'a icolo Jaus ukai kalboje i šnekoje
en a izza che okią pa come jaus ukai emozionale unzione s olge e keiksmažodžiai, uni à della lexic
pe i e ia, nel sis ema s y uojan ys jaus ybę e azeologizmų (Zaba skai ė 2009: 9394) mol i s uden i,
quindi, signi icando pyk į, diano p immen non ai sensu uki, ma alle pa ole. Più spesso gio aneoli su ašė a ius
usiškus keiksmažodžius, sebbene indicò e lie u iškų keiksmų ( ik abejo ina, o così e a oja), ecc.: po
elnių, po šim s pe kūnų, po šim s pypkių. P ie lie u iškų keiksmų šliejasi usiškų keiksmažodžių
eu emizmai, ali come bliamba e a namas. Nag inėjando le ispos e, è s a o no a o che pignciui eikš i non
mol e s uden ine da u o nenu odė jaus ukų o non capi o compi o, o lo o e non oja. Qui e al o e in
ques o a icolo iene p esen a a au en iška mokinių kalba: Oggi nu iko nedidelė bėda:D Nepa ikėsi, cosa
accadu o.. clima a le scale, nepas ebėjau anco a di uno scap o e k i au.. Pasijaučiau mol o žiopla:D;
mol o ciib ozdinau pienja, come piuda;
P imesk ėjau, e chikliu au come dėjau kojon.
Seconda si uazione: gen ilmen e nus ebo e ice e e nonikė à dona. Maloniam nus ebimui eikš i nelle ispos e dei
s uden i p e ale Li u iški jaus ukai (ž . 2 abelę). Gli allie i, olendo mos a e g andeulà me a iglia, eus uko la oce o
p iebalsį pa ia con inuamen e e ques o i le e sc i endolo lo 1 In ques a e in al e a elesse a sensus ukų e al e
emociamen e cono ua e pa ole sus ulia p esen a i nume i indicano i casi di pe cu ojamen o di ques i mezzi
esp essi os nelle ispos e degli allie i a domande del ques iona io. Accan o al p incipale emociamen e cono uo o
pa ola engono p esen a i e al e a ian i di spelling.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AGN ALEKSAIT. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 4 sud igubina, p z.: oo, a , a
su igubina, p z., ooo. Reicchendo pyk į, i gio ani abi ualmen e usano p ima i, o neiš es ini,
sensus ukus, che ne u i de ini e o me mo ologiche (DLKG 2006: 462), pe ò second o nella
si uazione si o a e seconda ie, o iz es ine, sensus ukų edinių sa a ankiškų žodžių, ne ekusių
p op io į a dijamosios paski ies, a ne e ai e mo ologinių požymių (DLKG 2006: 463), eg., willo
(plg.o i). Realizzando me a iglia, i gio ani usano non solo pa ole, che eiškiančius linguaggio e ichà,
eg.: ačiū, mol o ačiū, ma anche keiksmažodžius, pe ché [k]eiksmažodžiais non semp e esp essiamo
sen imen i nega i i ispe o alla eal à, a ol e si bequiano e pe esp essi s ongip o i,
pe kai usias emozioni (p z., ne ikė umą, nobili à del successo, e en s aga is ikusiąę e pan.)
(Zaba sė 2009: 101). 2 LENTEL. Nus ebusių mokinių naudojami jaus ukai i juos a s ojan ys
žodžiai Lie u iški jaus ukai Nelie u iški jaus ukai Jaus ukus a s ojan ys žodžiai
(anglybės)
(keiksmažodžiai, ge a gonybės)
Oho (91) Wow (14); (42) au;
wau (2) kai buon (1)
Buono (4); no qui buon (1);
O, oo, ooo (47) Omg (21) Jėga (3)
Aciū (30), aciū mol o (4), Aww, aw
pa ola] mol o aciū (5)
(16); a (2) py... [non censu inis
Ak (18)
Valio (10)
Keli mokiniai nus ebimą, sumišusį con g azieka, esp esseškia non sensus ukais, ma
ilgesniais aseiais, p z. :
Goi u e, come cu e da ua pa e;
Come di e e! La p ima ol a ho ice u o ale non
scon esa un dono; Seni, ho ice u o un buon egalo, comple amen e non spe ei.
Un'al a si uazione p esen a a agli allie i pasibiau ėjo e nemaloniu odapu. Le ispos e degli
s uden i p edomino solo lie u iški jaus ukai, anglybių appaico solo una al a (ž . 3 abelę). Più
spesso mokinių usa o jaus uk u non aciu o in Daba inės lie u ių kalbos žodyną (DŽ),
sebbene Lie u ių kalbos žodyne e baigiamame p epa i Bend inės lie u ių kalbos žodyne (BŽ)
ques o jaus ukas è. Gius o, il diziona io della lingua Li uania (LKŽ) non a chiiskia d'dis inzione
a jaus ukų u, ui e e, u a ia esama opinioni, che di e iscono nondimeno ques i
jaus ukų, eiškiančių pasibjau ėjimą, s ilis iniai onal i:
e 1. pasibjau ėjimui eikš i (emocinė unkcija): Fe, mesk! ; 2. pasišlykš in (emo cinė unzione): Fe, koks
spuoguo .
i manie ingai pasibjau ėjimui eikš i (emocinė unkcija): Fi, koks neskanus. 1. pasibgiau uėjimui eikš i: Fu,
koks mu zin shuo; 2. pasišlykš in : Fu, ne iku si me ga. 1. s ip esniam pasibjau ėjimui di eš i: Fui, non mangigyk
quei isi; 2. più pa sišlykš in : Non capisco quei nuo i cos umi […] ui (Zaba skai ė 2009: 93).
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AGN ALEKSAIT. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 5 3 LENTEL. Pasibjau ėjimui eikš i
mokinių u ilizza i i sensus ukai e lo o epugnan i pa ole
Lie u iški jaus ukai Nelie u iški
jaus ukai (keiksmažodžiai)
(anglybės)
Jaus ukus a s ojan ys pa ole
Fu, uu (195); u come smi da (8); ū (12); uj,
ui (88); e (22); eh (2); ech (1) usišku
Omg (1) [Pasakoju įsijau ęs, può esplus i
žodžiu]
Ve (5); ew (12); (1) Ups ek (1) [Più spesso cons oju] po šim s
ekalijų..
Hm (5)
Vaje (3); egge, qual a oma (1)
p , p , p u (3); uuu, u (2)
Išnag inėjus le ispos e degli s uden i, si ede che la maggio pa e dei gio ani abbas anza
audaci signi ica pasibgeu azione nemaloniu apu, u a ia alcuni imanga san ū esni e
kylančio senso nepa ò:
Che odo e sg ade ole! ;
P iklauso ai quali amici sono è ques o sì e pa lo koge o se smi dė u io e amen e nien e nesace ei;
Nien e dico.
Un'al a si uazione ispe ando e. Ją desc i endo le ispos e dei s uden i p edomina
lie u iški pi miniai (neiš es iniai) sensus ukai, p z.: a, ai, oi, o (ž . 4 abelę). Lie u iški
an iniai (iš es iniai) sensus ukai, ali come o Die e, o Viešpa ie, o Jėzau, conco e a con angliška san umpa omg
(Ingl. oh my God! Die e mio!).
4 LENTEL. Išgąsčiui eikš i mokinių u ilizza i sensus ukai e lo o epellen i pa ole
Lie u iški jaus ukai Nelie u iški
jaus ukai (keiksmažodžiai,
(anglybės)
Jaus ukus a s ojan ys pa ole
senosios
s e imybės, eu emizmai)
A (93) Omg (25) Po šim s pypkių! (1)
O Die e (28); o Signo eie; o Jėzau (10); o Jezus u
Ma ija (1); o gesus ma ija e u i O bože (2)
s en ieji con s enciausiasiais (1); die ulėliau (1).
Oi (28); oj (8); uoj (3) O ku mi (1)
O, ooo (23)
(17) Ai; aj (1)
(11) Ak

BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AGN ALEKSAIT. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 6 Occupano e uno al o Li u iškas o
usiškas keiksmažodis e schelnesni lo o a ian i eu emizmai, p z., o ku mi2. È e o, alcuni allie i
so olineano che isgąs į asme i lo o aiu a a io i elemen i non e balni, . y. accia mimika,
ges ai. Solo pochi dei s uden i indicano che is iganda a non ojan i kalbines e nonkalbines aiškos
s umen i, essi solo cons a ano s esso izgąsčio a à:
Beh e hai scossona o u me! ;
Negazdink;
Du niau u!
Ul ima si uazione p esen a a agli allie i mol o apsidiaugė e. 5 Dalla abella si ede che jaus ukų
(lie u iškų e nelie u iškų) a osena apylygė, anche se in ques a si uazione i mokiniai o niscono
più e a ie a iei esnių nelie u iškų jaus ukų esempio. Si può a e p esunzione, che i gio ani,
sociudando con i amici, più spesso sono endine eikš i giojsmà, e non colk į, me a igbą,
pasibjau ėjimą o baimę, quindi come p op io in ques a si uazione le sensus ukai aiška di e sa
così. Sicondi mos a e g andiulì giojsmà, olendo esp ime si pasi enkinimą, mokiniai linkę
eus uko balsį o p iebalsį ęsiamai, p z.: jeeee, uuuuuuuu, a e k . 5 LENTEL. Džiaugsmui
eikš i mokinių u ilizza i sensus ukai e le lo o app esen an i pa ole Lie u iški jaus ukai
Nelie u iški jaus ukai (anglybės) Jaus ukus a s ojan ys pa ole (keiksmažodžiai, ža gonybės)
Valio (45) Yes (20); yey (12); yay (16);
(3); yaaaaas (6)
jay; jej; jejejej (3); jes Jėga (15)
Oho (22) Je, jeeee (23); (19 o za); ye (2a);
(1)
yeee, se (7); jės (2); Kaipė jėėj ainai (13)
(20 O) Vau (15); auč; wow (5) In eali (2)
Aaa (8) Omg (10)
O Die e (4); o Dio a g azie! (1) Wuhu (2); uhu (2); ūhū; woho, woohoo (4); wooo,
woo woo, uhu (2); oho (2); uuuuuu (1); yohoo (1)
Oi (4) Aww (4); a ... (1)
dalle ispos e isul ò che solo pochi dei s uden i esp imesse o la lo o gioia non mezzi
e bibi, ma lingua del co po:
Sa o giojsmà esp esseškiu azioni
co po ee-nusišypsoju; Salinė o dal elici à.
Espli a i e sin e izza i da i su sensus ukus dei s uden i al linguaggio ipo a i in abella 6. 2 Ques a sensazione non è
casuale. Sebbene a e, è pa o oja o nello schiacamojo linguaggio e nella comunicazione ele onica-
joje.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AGN ALEKSAIT. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 7 6 LENTEL. Lie u iškos i
nelie u iškos jaus ukų aiškos appo o nei disco si dei mokinių
Eil. n . Si uazioni
Lie u iškų i nelie u iškų jaus ukų appo o
(pe cen ais)
Lie u iški jaus ukai Nelie u iški jaus ukai
1. Di e che andando ciuccia a e pe qualcos
e 67,5 32,5 ciuccia a e la gamba
2. Meloniai nus ebo e ice e e non ciekė à donà 67,9 32,1
3. Pasibjau ėjo e nemaloniu odapu 99,4 0,6
4. Sie e spa en a i 90 10
5. Mol o ap iduggia e 38,7 61,3
Poiché pe la ice ca è s a o scel o il me odo di sondaggio, bisogna no a e che ques i isul a i
mos ano solo sogge i ì s essi s uden i p op i linguaggi osse ėsenos immaginià. La e a
si uazione sensus ukų a osene più emelisk ebbe, pu ché osse esegui o obie i o s uden i
linguaggio seguėsenen espe imen o (įsc i a i oji mokinių kalba). Tu a ia e e e ua a
l'indagine mos a ce i ce i polinki del linguaggio saky ina esp essy iosa delle a uali s uden esse.
IŠVADOS
Išnag inandosi le ispos e degli s uden i su sen imen i esp essšką kalbinės aiškos mezzi,
si possono a e di e se conclusioni:
1. P i ačiojoje mokinių kalboje lie u iški e angliški seus ukai b iskamen e concu ano. 2. Da
lie u iškų jaus ukų mokiniai indicano più spesso u ilizzan i a i p imiini (neiš es inius)
jaus ukus.
3. Gli allie i endono a esp ime e con gli s essi sen imen i sen imen i piu os o di e si
dall'i a al gioia.
4. Nuos abai, pasibjau ėjimui e isgąsčiui eikš i mokiniai indicodo spesso consuman i
lie u iškus jaus ukus, e puzzchi e giojsmui eikš i gausiai u ilizza i sia lie u iški, sia
nelie u iški jaus ukai. Tu a ia, signi icando giougsmà, i mokiniai indicano consuman i più e
a iai esnių nelie u iškų jaus ukų, quindi si può a e ma e che ques o senso aiška
applicaus ų mokinių pa boje è angliškiausia.
LITERATŪRA
BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas). P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l
DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei-
dybos ins i u as, 2006.
BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204
AGNĖ ALEKSAITĖ. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 8
DŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas (elek oninis a ian as), ed. S. Keinys , Vilnius: Lie u ių kal-, Vilnius: Lie u ių kal-
bos ins i u as, 2006. P ieiga in e ne e: h p://www.dz.l
L e k a i č i en ė R. i k . 2008: Psichologija šiandien. Kaunas: Technologija.
LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (elek oninis a ian as), y . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 2005. P ieiga in e ne e: h p://www.lkz.l
ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. In e ne inė duomenų bazė. Suda ė R. Miliūnai ė. Vil-
nius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l /.
Sauciuc G. 2006: Bo owings – a sou ce o inno a ion in he class o in e jec ions. – Re ue Roumaine
de Linguis ique 2, 267–300. P ieiga in e ne e: h p://www.ling . o/RRL%202%202006%20Sauciuc.
pd .
Tossell Ch. C. 2012: A longi udinal s udy o emo icon use in ex messaging om sma phones. –
Compu e s in Human Beha io 28(2): 659–663.
Va i c e k a u s k i e n ė L. 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Wol A. 2000: Emo ional exp ession online: gende di e ences in emo icon use. –Cybe Psychology &
Beha io 3(5): 827-833.
Zaba skai ė J. 2009: Jaus ukai kalboje i šnekoje. – Kalbos kul ū a 82, 91–109.
Rice u o 2015 11 17
Ado a o 2015 12 28