Jausmų raiška jaustukais mokinių kalboje

BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGN ALEKSAIT L'is i u o delle lingue Lie u ių JAM RAIŠKA FAUSTUKAIS MOCINI KALBOGE ESMINIAI VOZŽI: sensus ukai, mokinių kalba, skoliniai, keiksmažodžiai. Feus ukai a i amen e u ilizza i schnekamojoje pa lando a a io i sen imen i eikš i. Ques a nekąi omą pa e del linguaggio suda o pa ole, di e amen e e esp essamen e asme en i sen imen i, a i di olon à e s imoli senza nomina li (DLKG 2006: 462). Anche se saky inį comun a imen o a ualmen e spesso sos i uisce in comunicazione ele onica a ques o scopo spesso engono u ilizza i jausmaženklya (ž . Wol 2000: 827-833; Tossell 2012: 659663), ma e qui non e i a a e bale dei sen imen i aiškos, alla quale meglio e con inga sensus ukai. Tu a ia, delle ice che, come sensus ukai unziona nella a uale lingua Li uana, qualií esis en e cambiamen i e inno azioni, quasi non ci sono (ol e iceukia sensus ukai onoseman ika, plg. Zaba skai ė 2009: 91110). Rico si pa icola men e ada a mokinių kalba, nella quale si possono o a e a i linguaggi inno i i o cambiamen i zauomazgų. Dal 2015 m. Li u ians lingua ins i u o Bend inės kalbos y imų cen e unziona Mokyklinė li uanis ikos g upė ( ad. d . Au elija Tamulionienė), che s udia mokinių kalbą, le lo o linguine disposizioni. Asociacija Li uanis ų sambū is, in collabo azione con gli scienzia i del g uppo Mokyklinės li uanis ikos, secondo il p oge o sos enu o Ugdymo plė o ės cen o In eg azione dei cambiamen i lexicologici in con enu o dida ico e educdimas delle compe enze ema iche degli insegnan i su ogò due sondaggi di s uden i e insegnan i sulla lexiką delle lingue li uani, la sua consumazione, insegnamen o e alu azione. 2015 m. ugsėjį sondaggi sul si o apklausa.l agli allie i è s a o p esen a oà di 15 domande suda y a anke a, che ap ėpè in e nazionali pa ole, a mybių, naujažodžių, keiksmažodžių a oseną, a e a ichezza linguis ica (allie i spiega e, cosa signi icano le pa ole aukš ielninkas e melda, a en a e, quali sensus uka esp esse i p op i sen imen i in si uazioni indica e, quando è a amici e con essi comun au, e c.). Anche sono s a i s udia i gli abi i di sc i u a delle comunicazioni ele oniche degli alunni, la lo o abili à u ilizza e papie iniais o online Dic ionnai es. Obie i o del ques iona io alu a e come gli s uden i conoscano a i s e occhi del lessico, anche es a e più ampie possibili à di ice che secondo singoli emi delle domande del sondaggio. Obie i o dell'a icolo sulla base dei isul a i del ques iona io p esen a a agli s uden i, isnag ina e aišką sen ius ukais nei disco si degli s uden i e alu a e lie u iškų e nelie u iškų jaus ukų appo o. Una delle 15 domande pos e agli allie i e a ques a: Con quali sensazioni esp ime es e i os i sen imen i nelle si uazioni indica e, quando sie e a amici e con lo o in e agi e? Con ques a ques ione o i a a es e na e, se mokiniai pe cepisce, che cosa sono sensus ukai, anche scia aškin i, qualius sensus ukus us a a più spesso. È s a a solle a a ipo esi, che a osenoje compe e o emen e Li u iški e angliški sensus ukai o anche la ul ima ha sop a (ž . pa eikslą). Ques a s aniima elemen i della lingua all'appa izione ma o nella lingua in giun a eno me in luenza la a p es ižas del inglese (plačiau ž . Sauciuc BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 2 2006: 269; Vaicekauskienė 2007: 34). Due con a i cul u ali u bū a amen e quando iene ugualmen e ecip oci, più spesso ques o doandoi an e e imani an e pusių appo ois. La pa e donan e è p es igina cul u a, alla quale la cul u a imanen e pa eggiasi e cui p es igiški à a p es igina e la sua lingua (Vaicekauskienė 2007: 39), quindi i sensus ukai, come e al e lingbines aiškos s umen i, dei s uden i sono p es a i p incipalmen e dal p es igina lingua, così si mi a non solo a a ne la p op ia lingua p es igine, ma e non dis ingue si dal g uppo dei con empo anghi. Si do ebbe so olinea e che ques o mezzo di esp essione emozionale-esp essi a enu o da una lingua s anie a non puunu acquis a e nella lingua na i a nonché adica si nella coscienza dei consuma o i della lingua (del u o indispensabile lungo e s e o con a o delle cul u e imi a ice e dona ice). Pe esempio, la s ag ande maggio anza di una umeniana scuola supe io e di s uden i, in I alia giun i so o un p og amma di scambi cul u ali e in ques o paese asco si appena 10 gio ni, imminminksniu da i aliano lingua pascololino e comincia ono usa e ali sensus uki come bah e boh (Sauciuc 2006: 269). PAV. Is u u e da 811 anni agazze pokalbių si o in e ne www.supe .l (2010 m.) (Ri os Miliūnai ės skaid ė. Lie u iški i nelie u iški jaus ukai pa yškin i.) JAV psicologo Robe as Plu chikas basinių emocijų (mų) eo ia ha sepa a o o o emozioni p incipali (jausmus), . i. p ėmimą, pasibjau ėjimą, pyk į, baimę, džiaugsmą, siel a ą, laukimą, (smalsumą) (Leka ičien 2008: 383). Nell'in e ogazione agli s uden i p esen a a domanda su sensus ukus cop e cinque degli o o sensi p incipali, che dei s uden i sono meglio pe cepi i, . i. pyk į, baimę, giojsmę, pasibjau ėjimą e me a igbą. Nel ce ca e di scop i si, quali sensus ukus mokiniai conso a a, sono s a e p esen a e conc e e, icinim quo idieniam i a dei mokiniai si uazioni, quando bisogna esp ime e sen imen o. Da y a assunzione, che la maggio anza degli s uden i in p esen a e domande isponde e sąžiningai. Nell'app endimen o pa ecipa ono 532 s uden i da di e se ci à Li uane, e ale nume o dei esponden ì già pe me e insegui ci polinkius, come, quali sensos ukai s uden i endono esp ime e i p op i sen imen i, quando è a amici e con lo o sociano. poiché l'appos ausa e a anoniminė, mokiniai (i g uppi di e à neski os) do e a indica e solo la scuola, nella quale s udiosi. Come is o da ispos e, al sondaggio hanno pa ecipa o mokiniai da Anykščių, Elek ėnų, Kauno, Kėdainių, K e ingos, Mažeikių, Palangos, Plungės, Raseinių, Telšių, T akų, Ukme gės, Vilniaus e Za asų mokyklų bei gimnazijų. La p imai in e ogazione agli s uden i p esen a a si uazione accon a e, che andando i chiude e a e pe qualcosa e i ingaggia a e la gamba. Come si ede da 1 abella, nelle ispos e degli s uden i p edomina in gene inessa pa ole ne a o ina anglybė auč e le sue più icine Li u iški co ispondenze ai, oi (più su BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGN ALEKSAIT. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 3 jais capi uo, che ie oj jaus ukų jaus uką auč i jo a oseną ž . Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną (ND)). Labai e ais a e- mokiniai enkasi iš ik ukus (pys , kebe iokš , pokš e k .), pe ò non si può a e ma e, che essi non dis inguono due di e se pa i della lingua jaus uko e iš ik uko, p obabilmen e alcuni che ole ano es yškin i non i p op i spe imen a i sen imen i, e conc e a dell'azione chiukiu imo us suoni. By he way, isch ik ukai sono conside a i sepa a a pa e della lingua solo dei Li uanei e anco a in alcune lingue neindoeu opa iche. Nelle g amma iche di al e lingue essi gene almen e engono assegna i a jeus ukų, qualche ol a e a eiksmažodžių (DLKG 2006: 469). 1 LENTEL. Supykusių mokinių a ojami jaus ukai i juos a s ojan ys žodžiai1 Lie u iški jaus ukai, iš ik ukai Nelie u iški jaus ukai Jaus ukus a s ojan ys (anglybės) žodžiai (keiksmažodžiai, eu emizmai) Ai, aj (72) Auč, au, auch, auuch, keiksmažodis] ouč, jauč, auč (85) ouch, [Riebus usiškas Oi, oj, oooj (65) Ups (3) Blemba, bliamba, blmb (17) Ui, uj, uoj (18) Fo uck sake, s (3) Velnias, po elnių (8) Bam, bum (15), bum (1) Eina casa (1) Pys , pis (12) Po šim s pe kūnų (1) Kebe iokš (3) Po šim s pypkių (1) Pokš (3) Esp essi iamen e la ice ca ice del lessico Jolan a Zaba skai ė nell'a icolo Jaus ukai kalboje i šnekoje en a izza che okią pa come jaus ukai emozionale unzione s olge e keiksmažodžiai, uni à della lexic pe i e ia, nel sis ema s y uojan ys jaus ybę e azeologizmų (Zaba skai ė 2009: 9394) mol i s uden i, quindi, signi icando pyk į, diano p immen non ai sensu uki, ma alle pa ole. Più spesso gio aneoli su ašė a ius usiškus keiksmažodžius, sebbene indicò e lie u iškų keiksmų ( ik abejo ina, o così e a oja), ecc.: po elnių, po šim s pe kūnų, po šim s pypkių. P ie lie u iškų keiksmų šliejasi usiškų keiksmažodžių eu emizmai, ali come bliamba e a namas. Nag inėjando le ispos e, è s a o no a o che pignciui eikš i non mol e s uden ine da u o nenu odė jaus ukų o non capi o compi o, o lo o e non oja. Qui e al o e in ques o a icolo iene p esen a a au en iška mokinių kalba: Oggi nu iko nedidelė bėda:D Nepa ikėsi, cosa accadu o.. clima a le scale, nepas ebėjau anco a di uno scap o e k i au.. Pasijaučiau mol o žiopla:D; mol o ciib ozdinau pienja, come piuda; P imesk ėjau, e chikliu au come dėjau kojon. Seconda si uazione: gen ilmen e nus ebo e ice e e nonikė à dona. Maloniam nus ebimui eikš i nelle ispos e dei s uden i p e ale Li u iški jaus ukai (ž . 2 abelę). Gli allie i, olendo mos a e g andeulà me a iglia, eus uko la oce o p iebalsį pa ia con inuamen e e ques o i le e sc i endolo lo 1 In ques a e in al e a elesse a sensus ukų e al e emociamen e cono ua e pa ole sus ulia p esen a i nume i indicano i casi di pe cu ojamen o di ques i mezzi esp essi os nelle ispos e degli allie i a domande del ques iona io. Accan o al p incipale emociamen e cono uo o pa ola engono p esen a i e al e a ian i di spelling. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGN ALEKSAIT. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 4 sud igubina, p z.: oo, a , a su igubina, p z., ooo. Reicchendo pyk į, i gio ani abi ualmen e usano p ima i, o neiš es ini, sensus ukus, che ne u i de ini e o me mo ologiche (DLKG 2006: 462), pe ò second o nella si uazione si o a e seconda ie, o iz es ine, sensus ukų edinių sa a ankiškų žodžių, ne ekusių p op io į a dijamosios paski ies, a ne e ai e mo ologinių požymių (DLKG 2006: 463), eg., willo (plg.o i). Realizzando me a iglia, i gio ani usano non solo pa ole, che eiškiančius linguaggio e ichà, eg.: ačiū, mol o ačiū, ma anche keiksmažodžius, pe ché [k]eiksmažodžiais non semp e esp essiamo sen imen i nega i i ispe o alla eal à, a ol e si bequiano e pe esp essi s ongip o i, pe kai usias emozioni (p z., ne ikė umą, nobili à del successo, e en s aga is ikusiąę e pan.) (Zaba sė 2009: 101). 2 LENTEL. Nus ebusių mokinių naudojami jaus ukai i juos a s ojan ys žodžiai Lie u iški jaus ukai Nelie u iški jaus ukai Jaus ukus a s ojan ys žodžiai (anglybės) (keiksmažodžiai, ge a gonybės) Oho (91) Wow (14); (42) au; wau (2) kai buon (1) Buono (4); no qui buon (1); O, oo, ooo (47) Omg (21) Jėga (3) Aciū (30), aciū mol o (4), Aww, aw pa ola] mol o aciū (5) (16); a (2) py... [non censu inis Ak (18) Valio (10) Keli mokiniai nus ebimą, sumišusį con g azieka, esp esseškia non sensus ukais, ma ilgesniais aseiais, p z. : Goi u e, come cu e da ua pa e; Come di e e! La p ima ol a ho ice u o ale non scon esa un dono; Seni, ho ice u o un buon egalo, comple amen e non spe ei. Un'al a si uazione p esen a a agli allie i pasibiau ėjo e nemaloniu odapu. Le ispos e degli s uden i p edomino solo lie u iški jaus ukai, anglybių appaico solo una al a (ž . 3 abelę). Più spesso mokinių usa o jaus uk u non aciu o in Daba inės lie u ių kalbos žodyną (DŽ), sebbene Lie u ių kalbos žodyne e baigiamame p epa i Bend inės lie u ių kalbos žodyne (BŽ) ques o jaus ukas è. Gius o, il diziona io della lingua Li uania (LKŽ) non a chiiskia d'dis inzione a jaus ukų u, ui e e, u a ia esama opinioni, che di e iscono nondimeno ques i jaus ukų, eiškiančių pasibjau ėjimą, s ilis iniai onal i: e 1. pasibjau ėjimui eikš i (emocinė unkcija): Fe, mesk! ; 2. pasišlykš in (emo cinė unzione): Fe, koks spuoguo . i manie ingai pasibjau ėjimui eikš i (emocinė unkcija): Fi, koks neskanus. 1. pasibgiau uėjimui eikš i: Fu, koks mu zin shuo; 2. pasišlykš in : Fu, ne iku si me ga. 1. s ip esniam pasibjau ėjimui di eš i: Fui, non mangigyk quei isi; 2. più pa sišlykš in : Non capisco quei nuo i cos umi […] ui (Zaba skai ė 2009: 93). BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGN ALEKSAIT. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 5 3 LENTEL. Pasibjau ėjimui eikš i mokinių u ilizza i i sensus ukai e lo o epugnan i pa ole Lie u iški jaus ukai Nelie u iški jaus ukai (keiksmažodžiai) (anglybės) Jaus ukus a s ojan ys pa ole Fu, uu (195); u come smi da (8); ū (12); uj, ui (88); e (22); eh (2); ech (1) usišku Omg (1) [Pasakoju įsijau ęs, può esplus i žodžiu] Ve (5); ew (12); (1) Ups ek (1) [Più spesso cons oju] po šim s ekalijų.. Hm (5) Vaje (3); egge, qual a oma (1) p , p , p u (3); uuu, u (2) Išnag inėjus le ispos e degli s uden i, si ede che la maggio pa e dei gio ani abbas anza audaci signi ica pasibgeu azione nemaloniu apu, u a ia alcuni imanga san ū esni e kylančio senso nepa ò: Che odo e sg ade ole! ; P iklauso ai quali amici sono è ques o sì e pa lo koge o se smi dė u io e amen e nien e nesace ei; Nien e dico. Un'al a si uazione ispe ando e. Ją desc i endo le ispos e dei s uden i p edomina lie u iški pi miniai (neiš es iniai) sensus ukai, p z.: a, ai, oi, o (ž . 4 abelę). Lie u iški an iniai (iš es iniai) sensus ukai, ali come o Die e, o Viešpa ie, o Jėzau, conco e a con angliška san umpa omg (Ingl. oh my God! Die e mio!). 4 LENTEL. Išgąsčiui eikš i mokinių u ilizza i sensus ukai e lo o epellen i pa ole Lie u iški jaus ukai Nelie u iški jaus ukai (keiksmažodžiai, (anglybės) Jaus ukus a s ojan ys pa ole senosios s e imybės, eu emizmai) A (93) Omg (25) Po šim s pypkių! (1) O Die e (28); o Signo eie; o Jėzau (10); o Jezus u Ma ija (1); o gesus ma ija e u i O bože (2) s en ieji con s enciausiasiais (1); die ulėliau (1). Oi (28); oj (8); uoj (3) O ku mi (1) O, ooo (23) (17) Ai; aj (1) (11) Ak BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGN ALEKSAIT. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 6 Occupano e uno al o Li u iškas o usiškas keiksmažodis e schelnesni lo o a ian i eu emizmai, p z., o ku mi2. È e o, alcuni allie i so olineano che isgąs į asme i lo o aiu a a io i elemen i non e balni, . y. accia mimika, ges ai. Solo pochi dei s uden i indicano che is iganda a non ojan i kalbines e nonkalbines aiškos s umen i, essi solo cons a ano s esso izgąsčio a à: Beh e hai scossona o u me! ; Negazdink; Du niau u! Ul ima si uazione p esen a a agli allie i mol o apsidiaugė e. 5 Dalla abella si ede che jaus ukų (lie u iškų e nelie u iškų) a osena apylygė, anche se in ques a si uazione i mokiniai o niscono più e a ie a iei esnių nelie u iškų jaus ukų esempio. Si può a e p esunzione, che i gio ani, sociudando con i amici, più spesso sono endine eikš i giojsmà, e non colk į, me a igbą, pasibjau ėjimą o baimę, quindi come p op io in ques a si uazione le sensus ukai aiška di e sa così. Sicondi mos a e g andiulì giojsmà, olendo esp ime si pasi enkinimą, mokiniai linkę eus uko balsį o p iebalsį ęsiamai, p z.: jeeee, uuuuuuuu, a e k . 5 LENTEL. Džiaugsmui eikš i mokinių u ilizza i sensus ukai e le lo o app esen an i pa ole Lie u iški jaus ukai Nelie u iški jaus ukai (anglybės) Jaus ukus a s ojan ys pa ole (keiksmažodžiai, ža gonybės) Valio (45) Yes (20); yey (12); yay (16); (3); yaaaaas (6) jay; jej; jejejej (3); jes Jėga (15) Oho (22) Je, jeeee (23); (19 o za); ye (2a); (1) yeee, se (7); jės (2); Kaipė jėėj ainai (13) (20 O) Vau (15); auč; wow (5) In eali (2) Aaa (8) Omg (10) O Die e (4); o Dio a g azie! (1) Wuhu (2); uhu (2); ūhū; woho, woohoo (4); wooo, woo woo, uhu (2); oho (2); uuuuuu (1); yohoo (1) Oi (4) Aww (4); a ... (1) dalle ispos e isul ò che solo pochi dei s uden i esp imesse o la lo o gioia non mezzi e bibi, ma lingua del co po: Sa o giojsmà esp esseškiu azioni co po ee-nusišypsoju; Salinė o dal elici à. Espli a i e sin e izza i da i su sensus ukus dei s uden i al linguaggio ipo a i in abella 6. 2 Ques a sensazione non è casuale. Sebbene a e, è pa o oja o nello schiacamojo linguaggio e nella comunicazione ele onica- joje. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGN ALEKSAIT. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 7 6 LENTEL. Lie u iškos i nelie u iškos jaus ukų aiškos appo o nei disco si dei mokinių Eil. n . Si uazioni Lie u iškų i nelie u iškų jaus ukų appo o (pe cen ais) Lie u iški jaus ukai Nelie u iški jaus ukai 1. Di e che andando ciuccia a e pe qualcos e 67,5 32,5 ciuccia a e la gamba 2. Meloniai nus ebo e ice e e non ciekė à donà 67,9 32,1 3. Pasibjau ėjo e nemaloniu odapu 99,4 0,6 4. Sie e spa en a i 90 10 5. Mol o ap iduggia e 38,7 61,3 Poiché pe la ice ca è s a o scel o il me odo di sondaggio, bisogna no a e che ques i isul a i mos ano solo sogge i ì s essi s uden i p op i linguaggi osse ėsenos immaginià. La e a si uazione sensus ukų a osene più emelisk ebbe, pu ché osse esegui o obie i o s uden i linguaggio seguėsenen espe imen o (įsc i a i oji mokinių kalba). Tu a ia e e e ua a l'indagine mos a ce i ce i polinki del linguaggio saky ina esp essy iosa delle a uali s uden esse. IŠVADOS Išnag inandosi le ispos e degli s uden i su sen imen i esp essšką kalbinės aiškos mezzi, si possono a e di e se conclusioni: 1. P i ačiojoje mokinių kalboje lie u iški e angliški seus ukai b iskamen e concu ano. 2. Da lie u iškų jaus ukų mokiniai indicano più spesso u ilizzan i a i p imiini (neiš es inius) jaus ukus. 3. Gli allie i endono a esp ime e con gli s essi sen imen i sen imen i piu os o di e si dall'i a al gioia. 4. Nuos abai, pasibjau ėjimui e isgąsčiui eikš i mokiniai indicodo spesso consuman i lie u iškus jaus ukus, e puzzchi e giojsmui eikš i gausiai u ilizza i sia lie u iški, sia nelie u iški jaus ukai. Tu a ia, signi icando giougsmà, i mokiniai indicano consuman i più e a iai esnių nelie u iškų jaus ukų, quindi si può a e ma e che ques o senso aiška applicaus ų mokinių pa boje è angliškiausia. LITERATŪRA BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas). P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų lei- dybos ins i u as, 2006. BENDRINĖ KALBA | 88 (2015) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 AGNĖ ALEKSAITĖ. Jausmų aiška jaus ukais mokinių kalboje | 8 DŽ – Daba inės lie u ių kalbos žodynas (elek oninis a ian as), ed. S. Keinys , Vilnius: Lie u ių kal-, Vilnius: Lie u ių kal- bos ins i u as, 2006. P ieiga in e ne e: h p://www.dz.l L e k a i č i en ė R. i k . 2008: Psichologija šiandien. Kaunas: Technologija. LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (elek oninis a ian as), y . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. P ieiga in e ne e: h p://www.lkz.l ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. In e ne inė duomenų bazė. Suda ė R. Miliūnai ė. Vil- nius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l /. Sauciuc G. 2006: Bo owings – a sou ce o inno a ion in he class o in e jec ions. – Re ue Roumaine de Linguis ique 2, 267–300. P ieiga in e ne e: h p://www.ling . o/RRL%202%202006%20Sauciuc. pd . Tossell Ch. C. 2012: A longi udinal s udy o emo icon use in ex messaging om sma phones. – Compu e s in Human Beha io 28(2): 659–663. Va i c e k a u s k i e n ė L. 2007: Naujieji lie u ių kalbos s e imžodžiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Wol A. 2000: Emo ional exp ession online: gende di e ences in emo icon use. –Cybe Psychology & Beha io 3(5): 827-833. Zaba skai ė J. 2009: Jaus ukai kalboje i šnekoje. – Kalbos kul ū a 82, 91–109. Rice u o 2015 11 17 Ado a o 2015 12 28