LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
KALBU
RYSIAI
IR
SAVEIKOS
PETRAS
KALNIUS
DVIKALBYSTES
KLAUSIMAI
ETNOGRAFINIUOSE
TYRINEJIMUOSE
Pas a uoju
me u
dyikalbys é
is
labiau
domina
i
e nog a us,
ku ie
ki ose
espublikose
Sia
ema
y a
a like
igsamiy
y inéjimy.
Lie u os
TSR
e nog a ai
kai
ku iuose
daba iniy
espublikos
gy en ojy
d asinés
kul i os
y inéjimuose
palie é
i
Siuos
klausimus
(nag inédami
Seimos
na iy
e nines
o ien acijas
kul i iniame
gy enime
i
.
.).
Apie
d ikalbys és
papli ima
bei
kalby
unkciona ima
su ink a
in o macija
is
2731
espublikos
gy en ojo
(1415
mies ie iy
i
1316
kaimie iy).
Anke-
iné
Seimy
apklausa
a lik a
Elek énuose,
Vilniuje
i
Kaune
bei
TelSiy,
Za asu,
S en ioniu,
Va énos,
Jona os
i
Vilka iskio
ajonuose.
Su ink i
duomenys
api-
biidina
isus
espublikos
gy en ojy
socialinius
sluoksnius.
1976
m.
Elek énuose,
i ian
Lie u os
VRE
da buo ojy
bui i
i
kul i a,
ij
klau-
simus
apie
kalby
mokéjima
i
ya ojima
namuose
a saké
276
da bininkai
i
inzi-
ne ijos
da buo ojai.
Vilniaus
i
Kauno
p amonés
da bininkai
i
a nau ojai,
gamyk-
ly
inZine ijos
da buo ojai
anke iniu
bidu
bu o
apklaus i
1977-1978
me ais.
Gau a
a sakymy
i§
500
j ai iy
au ybiy
zmoniy
(Klausimai
—
apie
gim aja
kalba,
kalbu
mokéjima,
ju
a ojima
da be
i
namuose).
Kiek
pla¢iau
kalbos
eikalai palies i
1981—1982
m.,
apklausian
Vilniaus
i
Kauno
negamybiniy
a nau ojy
Seimas.
Domeé asi
gim osios
i
ki y
kalby
mokéji-
mu,
ei au asi,
kas
labiausiai
padéjo
ismok i
ki a
kalba,
aip
pa
apie
kalby
a o-
jima
namuose
i
j ai iose
isuomeninio
gy enimo
s e ose,
apie
kalbine
o ien acija,
ieSkan
in o macijos
pe
adija,
ele izija,
spaudoje.
Pe
§i
y ima
apklaus a
336
Vilniaus
i
312
Kauno
j ai iy
au ybiy kul i os
i
S ie imo
da buo oju.
1982
m.
TSRS
MA
N.
Miklucho-Maklajaus
ins i u as
ka u
su
LTSR
MA
Is o ijos
ins i u o
e nog a ais
apklausé
1316
i ai iy
p o esiju,
amiZiaus
i
i8simoks-
linimo
kaimo
gy en ojy
Jona os,
TelSiy,
Vilka iskio,
Va énos,
S endioniy,
Sakiu
i
Tau agés
ajonuose.
Anke os
klausimai
apie
kalba
bu o
panagis
kaip
i
apklau-
sian
Vilniaus
i
Kauno
gy en ojus.
Be
o,
bu o
j auk a
i
ki okiy
klausimy
(ku ia
kalba
kalba e
pe
susi inkimus
i
.
.).
Elek énuose
didelé
dalis
apklaus yjy
nenu odé,
kaip
jie
moka
an aja
TSRS
au-
y
kalba,
odél
kalbe i
apie
ai
galima
ik
labai
apibend in ai.
Lie u iai
usy
kalba
mokéjo
Zymiai
ge iau
negu
ki y
au ybiu
espublikos
gy en ojai
lie u iy
kalba.
IS
lie u iy
usy
kalba
ge ai
a
blogai
mokan¢iy
bu o
95,9
%,
0
ki y
au ybiy,
mokan-
Giu
lie u iy
kalba
—
70
%.
Ge ai
an oji
kalba
mokée a
dél
o,
kad
absoliu i
daugu-
ma
apklausos
me u
ia
gy enusiy
VRE
da buo ojy
bu o
idu inio
i
jaunesnio
am-
Ziaus,
aukS os
k ali ikacijos,
daugiausia
su
idu iniu
i
specialiuoju,
nemazai
—
143
i
su
aukS uoju
i8sila inimu
( aigi,
an osios
kalbos
mokesi
ne
ien
da be,
gy e-
namojoje
aplinkoje,
be
i
mokykloje).
Be
o,
dauguma
ne ie iniy
au ybiy
gy en o-
Ju
i
Elek énus
bu o
a yke
i§
ki y
Lie u os
mies y
i
ajony.
Jie
jau
ia
a ykda-
mi
u éjo
am
ik y
kalbos
jgidZiy.
Ta p
lie u iy
bu o
didesnis
p ocen as
laik a’-
Cius
i
knygas
skai an iy
d iem
kalbomis.
Kalbos
mokéjimo
lygiui
i§
isy
eiksniy
s a biausias
bu o
amZius.
Lie u iai
i
ki y
au ybiy
asmenys,
blogiausiai
mokan ys
an ajq
kalba
a ba
jos
nemokan ys,
bu o
pagy ene
Zmonés.
Tuo
a pu
iSsila inimas
Siuo
a eju
kalbos
mokéjimui
pas ebimos
j akos
ne u éjo.
Ne
i
ien au ése
Seimose
skai y i
laik ai8 iai,
o
a ski-
ais
a ejais,
kaip
nu odé
apklaus ieji,
i
kalbé a
namuose
d iem
(lie u iy—lenky,
lie u iy— usy)
kalbomis.
Ta p
lenky
au ybés
asmeny
bei
a p
dalies
lie u iy
ai3-
kiai
isigali
lie u iy—lenky— usy
ikalbiSkumas.
Absoliu i
dauguma
mokanéiy
lenkiSkai
asmeny
bu o
kile
i8
T aky
i
Kai8iado iy
ajony
als ieciu
(lenku
kalba
anks¢iau
en
bu o
labai
papli usi).
Vilniaus
i
Kauno
p amonés
da buo ojy
apklausa
pa odé,
kad
gim oji
kalba
ne
isada
su ampa
su
apklaus yjy
asmeny
au ybe.
Lie u iy
kalba
sa o
gim aja
cia
nu odé
97,5
%
lie u iu,
usy
kalba
—
94,6
%
usy,
0
lenky
kalba
—
83,3
%
lenky.
Kaip
ma ome,
daZniausiai
gim oji
kalba
a i inka
au ybe
lie u iy
a saky-
muose,
maZiausiai
—
lenky,
ku iy
palygin i
nemazZa
dalis
(9,8
%)
sa o
gim aja
kalba
laiké
usy
kalba,
i
Zymiai
mazesné
(1,6
%)!
—
lie u iy
kalba.
Be
o,
1,1
%
lie u iy
nu odé
sa o
gim aja
kalba
esan
usy.
0,3
%
—
lenky
kalba;
3
%
usy
gim aja
laiké
lie u iy
kalba,
0,7%
—
lenku.
Didziyjy
espublikos
mies y
p amonés
da buo ojai
gana
ge ai
moka
an aja
TSRS
au y
kalba.
Ta¢iau
masiné
d ikalbys é
y a
ik
a p
lie u iy.
An osios
kal-
bos
mokéjimu
jie
labai
p alenké
isy
au ybiy
gy en ojus.
Jei
usy
kalba
ge ai
mo-
ka
Vilniuje
nu odé
86,2
%,
Kaune
—
52,2
%
lie u iy,
ai
lie u iy
kalbg
ge ai
mo-
kéjo
a i inkamai
ik
39,4
%
i
42,1
%
usy.
Vilniaus
lenkai
Xiuo
poziii iu
pasizy-
méjo
uo,
kad
labai
didelé
jy
dalis
(98
%)
nu odé
ge ai
moka
usy
kalba,
a iau
lie u iy
kalba
iS
jy
ge ai
mokéjo
ik
40
%.
Lie u iy,
ge ai
mokandiy
usy
kalba,
Zymiai
daugiau
y a
Vilniuje,
uo
a pu
usy,
ge ai
mokan¢iy
lie u iy
kalba,
kiek
daugiau
Kaune.
Bene
labiausiai
e ninés
aplinkos
po eikj
gy en ojai
pa i ia
pe
da bo
kolek y us
i
e niskai
miS ias
Seimas,
nes
ySys
a p
Siy
eiSkiniy
i
an osios
kalbos
mokéjimo
y a
labai
glaudus.
An ai
Kauno
p amonés
jmonése,
ku iose
di bo
apklaus ieji,
su
e omis
iSim imis
da be
lie u iy
kalba
a ojo
ne
ik
lie u iai,
be
i
usai.
Tuo
a pu
Vilniaus
gamyklose
daug
dazniau
a ojama
usy
kalba.
I8
isy
Gia
apklaus y
lie u iy
da be
daZniausiai
kalbéjo
lie u iskai
47%,
usiskai
—
53%,
usai
—
a i inkamai
4,3
%
i
95,7
%,
lenkai
—
10%
i
90%.
Visy
au ybiy
gy en ojams
mis i
san uoka
u i
labai
didele
eik$me
iSmoks an
an-
aja
kalba.
Pa yzdZiui,
Vilniuje
a p
suda iusiy
miS ias
Seimas
an oji
kalba
mo-
kama
2—3
ka us
daugiau
negu
susi uokusiy
su
sa o
au ybés
asmenimis.
Apsk i-
ai
p amonés
da buo ojuy
aplinkoje
abi
plagiausiai
a ojamos
(lie u iy
i
usu)
1
Cia
i
oliau
aks amas
(iki
100)
p ocen y
kiekis
odo,
kiek
asmeny
j
klausima_nea saké.
144
kalbos
u i
i as
pozicijas
ne
ien
a p
lie u iy
i
usy.
Jomis
daZnai
kalba
namuose
i
ki a auCiai,
aip
pa
i
nesusi uoke
su
lie u iais
i
usais.
Pa yzdZiui,
Vilniuje
i
Kaune
i8
isy
apklaus y
Seimy
lie u iy
Seimos suda é
51,3
%,
o
ik
lie u iy
kalba
namuose
a ojo
58,4
%
isy
apklaus y
Seimy.
Rusy
Seimos suda é
14,1
%,
o
ien
ik
usiSkai
Seimoje
kalbéjo
23,8
%
isy
apklaus y
Seimy.
Tuo
a pu lenky
kalbos
eikSmé
Zymiai
mazZesné.
An ai
ik
58
%
lenkisky
Seimy
bu o
kalbama
ien
lenkis-
kai.
ISsamiau
bu o
i a
Vilniaus
i
Kauno
negamybiniy
a nau ojy
kalba.
Anke inés
apklausos
duomenys
pa odé,
kad
in eligen y
nuos a os
Sioje
s i yje
y a
panasios
j
da bininky,
no s
ka u
u i
am
ik y
sa i umy.
Nus a y a,
jog
in eligen y
gim oji
kalba
su ampa
su
au ybe
da
daZniau
negu
p amonés
da bininky.
An ai
Vilniuje
sa o
au ybés
kalba
gim aja
laiké
98,6
%
lie u iy,
97
%,
usu,
98
%
lenku,
Kaune
—
a i inkamai
99,5
%,
97,6
%
i
85,8
%.
Zymiai
daugiau
au ybés
i
gim osios
kalbos
nesu apimy
pasi aiko
a p
Vilniaus
i
Kauno
e niniy
maZumy
—
bal a usiy,
uk ai-
nie iy,
Zydy
i
ki y.
Ne ienoda
ski ingy
au ybiy
Zmoniy
o ien acija
j
sa o
au ybés
kalba
kaip
gim-
aja,
ma y ,
lemia
i
ne ienoda
an osios
kalbos
mokéjima,
.
y.
ne ienoda
Siy
au-
ybiy
d ikalbiskumo
laipsnj.
Negamybiniy
a nau ojy
apklausa
Vilniuje
i
Kaune
pa odé,
jog
nelie u iai
lie u iy
kalba
moka
Zymiai
blogiau
negu
lie u iai
usy
kalba.
Kad
i
kaip
keis a,
be
Sioje
mies o
gy en ojy
socialinéje
g upéje,
ku iai
be eik
be
iSim ies
p iklauso
Zmonés
su
aukS uoju
i
specialiuoju
idu iniu
i8sila inimu,
lais-
ai
kalbanciy
an aja
kalba
bu o
gana
nedaug.
Pa yzdziui,
Vilniuje
ik
34,8
°%,
lie u iy
in eligen y
nu odé,
kad
jie
usiskai
kalba
lais ai,
idu iniskai
—
26,5
%,
Kaune
—
a i inkamai
—
32,1
i
22,1
%
(likusieji
nu odé
usi8kai
kalba
blogai
a -
ba
nea saké
j
klausima).
Lie u iy
kalba
ski ingy
au ybiy
mokama
gana
ne ienodai.
Vilniuje
lie u iu
kalba
lais ai
moka
nu odé
49
%
lenky,
40
%
Zydu,
30
%
bal a usiy,
15%
usy,
1,3
%
uk ainie iy,
Kaune
—
a i inkamai
—
42,8%,
33,3%,
25,0%,
16,8%,
7,1
%.
Mazesné
dalis
mokan¢iy
lie u iy
kalba
usy,
bal a usiy,
uk ainiediy
Siuo
a eju
ga-
léjo
bi i
odél,
kad
a p
pedagoginio
pe sonalo,
ku is
i gi
pa eko
j
apklausa,
nemaza
Siy
au ybiy
Zmoniy
dalis
Lie u oje
di bo
laikinai
i
daugelis
gy eno
espublikoje
palygin i
neseniai.
Tuo
a pu
lenkai
daugiausia
bu o
ie iniy
espublikos
gy en ojyu
palikuonys,
ad
i
su
lie u iy
kalba
didZiumai
jy
eko
susi ik i
jau
nuo
aikys és.
Be
o,
ma y ,
Sie
odikliai
a p
lenky
au ybés
kul i os
i
S ie imo
da buo ojy
y a
aukS esni
negu
a p
os
pa ios
au ybés
da bininky
i
kolikieciy
(plg.
1979
m.
espublikos
gy en ojy
su a’yma).
Negamybiniy
a nau ojy
iSsila inimas
aip
pa
ne
isada
lemia
an osios
kalbos
mokéjima
( ik
lie u iams
jis
u i
iesioging
j aka).
Didesnis
p ocen as
nelie u iy,
lais ai
mokan¢iy
lie u iy
kalba,
bu o
a p
asmeny
su
specialiuoju
idu iniu
negu
su
aukS uoju
i8sila inimu.
Visy
au ybiy
a s o ai
ilgesnj
laika
gy ene
Siuose
mies-
uose,
an aja
kalba
moka
ge iau
negu
neseniai
j
juos
a sikéle.
Ne
Kauno
lie u iai,
ia
gime
i
auge,
usy
kalba
moka
ge iau
negu
neseniai
dia
a sikéle
i8
ajonu.
Rusy
kalba
lais ai
mokéjo
55,5
%
lie u iy
kul i os
da buo ojy
i
46,0
%
lie-
u iy
S ie imo
da buo ojy,
uo
a pu
lie u iy
kalba
—
a i inkamai
61,3
%
i
ik
10.
678
145
27,3%
miné y
p o esijy
nelie u iy.
Cia
eik’més
u i
i
ai,
jog
kul i os
da buo ojy
da bo
kolek y ai
daZniau
bu o
miSs iis,
pedagogy
—
daZniau
monoe niski.
Be
o,
ne ie iniy
au ybiy
pedagogai
bu o
labiau
mobiliis
mig an ai,
negu
y
pa iy
au y-
biy
kul i os
da buo ojai.
Tam
ik u
mas u
kalbos
mokéjima
lemia
i
da bo
pobi-
dis:
moky ojas,
di ban is
mokykloje
usy
a ba
lenky
dés omaja
kalba,
gali
apsiei i
be
lie u iy
kalbos,
o
espublikos
kul i os
da buo ojas
be
jos
apsiei i
negali.
Vilniuje
i
Kaune
apklaus i
in eligen ai
an aja
kalba
mokéjo
blogiau
negu
es-
publikos
gy en ojai
apsk i ai.
An ai
1979
m.
sajunginio
gy en ojy
su aSymo
duo-
menimis
lais ai
usu
kalba
mokéjo
52,2
%
Lie u oje
gy enan iy
lie u iu,
o
lie u iy
kalba
—
35,2
%
usu,
11,1
%
lenky,
12,7%
bal a usiy,
15,2
%
uk ainie iy,
31,2
%
Zydu.
AukS esnius
espublikos
gy en ojy
an osios
kalbos
mokéjimo
odiklius
lé-
mé
mies o
gy en ojai,
di ban ys
gamybinése
liaudies
ikio
Sakose
—
p amonéje,
s a yboje,
anspo e
i
.
.
(Siy
Saky
da bo
kolek y ai
daZnai
es i
daugia auciai,
uo
a pu
negamybiniy
a nau ojy
kolek y ai
y a
labiau
monoe niSki).
Kad
lenkai
in eligen ai,
gy enan ys
Vilniuje
i
Kaune,
ge iau
moka
lie u iy
kalba
negu
espub-
likoje
gy enan ys
lenkai
apsk i ai,
ma y
daugiausia
lemia
ai,
kad
didelé
dalis
jy
gy ena
Vilniaus,
Saléininky
bei
ki uose
y iniuose
espublikos
ajonuose,
p ie
Bal-
a usijos
sienos,
ku
lie u iy
au ybés
asmeny
p ocen as
y a
nedidelis
( aigi
bui yje,
da be
i
isuomeniniame
gy enime
jie
daZniau
e éiasi
be
lie u iy
kalbos).
Lie u iams
i
lenkams
didZiausiq
ei$me
i8mok i
an aja
kalba
u éjo
mokykla,
uo
a pu
isy ki y
au ybiy
a s o ams
—
da bo
kolek y ai.
Seima
Gia
aidino
ma-
Zesnj
aidmenj.
Ne ienoda
eikSme
iSmoks an
an ajqa
kalba
miné i
eiksniai
u-
éjo
ski ingy
ka y
Zmonéms.
Kuo
y esni
esponden ai,
uo
didesné
jy
dalis
an-
aja
kalba
y a
iimoke
da be
i
uo
maZesné
dalis
—
mokykloje.
Jaunesnioji
ka a,
a i kS¢iai,
daugiausia
p amoks a
mokykloje.
E niskai
miS iy
Seimy
aikai j ai iose
si uacijose
daZniau
negu
ien auciy
pasi-
eiskia
kaip
d ikalbiai
i
eciau
—
kaip sa o
é y
gim osios
kalbos
a o ojai.
Be
o,
ski ingai
nuo
é y,
miS iy
Seimy
aikai
daZniau
elgiasi
jau
kaip
d ikalbiai.
No s
Seima
apsk i ai
i in
didelés
eikSmés
plis i
d ikalbiSkumui
ne u i,
aciau
a s-
ki ai
paim os
e niSkai
miS ios
Seimos
y a
eikSmingesnis
d ikalbiSkumo
pli imo
i
jo
a ojimo
eiksnys
negu
mokykla,
da bo
kolek y as,
masinés
in o macijos
p iemonés.
Ta p
negamybiniy
a nau ojy,
kaip
i
a p
p amonés
da buo ojy,
labiausiai
pap-
li usi
d ikalbiskumo
o ma
—
lie u iy— usy
d ikalbys é.
Ki os
d ikalbiskumo
o mos
(lie u iy—lenku,
usy—lenky)
a p
negamybiniy
a nau ojy
papli usios
Zymiai
eciau
negu
a p
p amonés
da buo ojy.
Analizuojan
apklaus y
asmeny
a sakymus
dél
jy
kalbinés
o ien acijos
klausan is
adijo,
Zi i in
ele izija,
skai an
spauda,
pas ebé a,
kad
ien auciy
Seimy
na iai
daZniau
pasi enka
in o macija
ie-
na
(gim aja)
kalba,
miS iy
Seimy
—
d iem
kalbomis.
1982
m.
Lie u os
TSR
kaimo
gy en ojy
apklausa
iSsamesnj
aizda
leidzia
susi-
da y i
ik
apie
lie u iy
au ybés
asmenis,
kadangi
TSRS
MA
skai ia imo
cen e
ap-
do o i
i
LTSR
MA
Is o ijos
ins i u ui
pa eik i
duomenys
apie
miS ias
Seimas
da
né a
di e encijuo i
pagal
a sakiusiujy
au ybe.
Todél
pa eikiame
duomenis
ik
apie
kaimo
gy en ojy
lie u iy
kalbines
nuos a as.
RySys
a p
kaimieciy
lie u iy
gim osios
146
kalbos
i
au ybés
y a
da
glaudesnis
negu
mies o
gy en ojy.
Be eik
isu
p o esijy
lie u iy
esponden y
a sakymuose
Sie
pozymiai
su ampa
i
ik
a p
nek ali ikuo o
izinio
da bo
da bininky
pasi aiko
ienas
a
du
lie u iy
au ybés
asmenys,
ku iems
lie u iy
kalba
né a
gim oji.
Kadangi
nemaZa
dalis
apklaus yjy
p iklauso
e niskai
miS iems
ajonams,
eikia
many i,
kad
miné ieji
asmenys
y a
nacionaliniu
a z ilgiu
mis iy
Seimy
palikuonys.
Kaime
gy enan ys
lie u iai
zymiai
p asciau
uz
mies o
gy en ojus
moka
usy
kalba
i
apsk i ai
p as¢iau
uZ
isus
espublikos
gy en ojus
(5
%
y y
i
ne
15
%
mo e y
nu odé,
kad
usy
kalbos
nemoka,
o
a i inkamai
11
i
25
%
kalba
sunkiai,
33
i
34
%
—
sunkokai,
gana
lais ai
—
32
i
14
%,
isi8kai
lais ai
—
19
%
i
11
%).
Kaip
ma ome,
y ai
usy
kalba
moka
Zymiai
ge iau
negu
mo e ys.
Ge iau
ja
i8mok i
jiems,
be
abejo,
padéjo
a nyba
Ta ybinéje
A mijoje.
P aséiausiai
usu
kalba
moka
di ban ys
nek ali ikuo a
izinj
da ba
(dazniausiai
—
pagy ene
Zmonés),
ge iausiai
—
ne
Zemés
iikio
specialis ai,
o
di ban ys
k ali ikuo-
a
izinj
da ba.
Ne gi
i
e niskai
miS iuose
ajonuose
absoliu i
lie u iy
dauguma
da be kalba
lie u iskai.
Ta¢iau
nedidelé
jy
dalis
¢ia
kalba
i
usiSkai,
lenkiSkai
a ba
d iem
kalbomis
—
gim aja
bei
lenky
a ba
usy
kalba.
Lie u és
mo e ys
da be
usy
i
lenky
kalbomis
kalba
egiau
negu
y ai.
Susi inkimuose
mo e ys
dazniau
(97
%)
negu
y ai
(95
%)
pasisako
a ba
pasisaky y
(iSkilus
eikalui)
lie u iSkai.
Taigi
kaime
gy enan iems
lie u iams
s a biausia
bend a imo
kalba
y a
lie u iy.
Mo e y
p ie aisumas
p ie
gim osios
kalbos
didesnis
negu
y u.
Taigi
e nog a iniy
y inéjimy
me u
kaupian
medZiaga
apie
Siuolaikinés
Lie u-
os
TSR
mies o
i
kaimo
Seimos
bui j
i
kul i a,
nus a y a,
kad
apsk i ai
lie u iai
usy
kalba
moka
ge iau
negu
ne ie iniy
au ybiy
gy en ojai
—
lie u iy
kalba.
Tai
bidinga
isy
socialiniy
sluoksniy
a s o ams.
Ta iau
apie
ne ie iniy
au ybiy
gy en ojus
pasaky ina,
kad
socialiné
p iklausomybé
u i
ne ienoda
eikSme:
a p
p amonés
da buo ojy
usai
lie u iy
kalba
moka
kiek
ge iau
negu
lenkai,
uo
a pu
a p
negamybiniy
mies o
a nau ojy
lenkai
moka
ge iau
uzZ
usus.
Visais
a ejais
lenkai
usy
kalbos
mokéjimu
p alenkia
lie u ius.
S a bus
eiksnys,
kliudan is
ki u
au ybiy
Zmonéms
ge iau
i8mok i
lie u iy
kalba,
bu o
in ensy esné
ju
mig acija.
Didesne
eik’me
imoks an
an aja
kalba
u i
mokykla
i
da bo
kolek y ai,
mazes-
ne
—
Seima.
A ski ai
paim os
au iniu
a Z ilgiu
miS ios
Seimos
daugiausia
d ikal-
bés
a
daugiakalbés.
BOMIPOCHI
JBYS3bI4HA
B
ITHOTPA®MMYECKHX
MCCIEXOBAHHAX
Pesiome
B
npouecce
uccneqOBaHHa
AYXOBHOM
KySIbTYPbI
CeMbCKOFO
H
TOPOACKOTO
HaceIeHHA
pecny6-
JIMKH,
MpoBezenHo o
9THO padamu
Muc u y a
HcTopHu
AH
JIn oscKoi
CCP
8
1976—1982
.,
a
TakKe
Hay4HbIMH
COTpyqHuKaMM
HHcTHTyTa
oTHO padun
uM.
H.
H.
Muxnyxo-Maxnaa
AH
CCCP
cosMec Ho
c
MHTOBCKAMH
9THO padaMu
B
1982
.,
BIABICHL
HEKOTOPbie
3AKOHOMEPHOCTH
PACKPOcTpaHeHHA
ABYAILTIMA,
3HAHHA
JATOBCKOTO
H
PYCCKOTO
ASbIKOB
MIpeACTABHTEAME
PARTHA-
HBIX
HallMOHambHOcTeli
pecnyOnHKH.
3anonHeHa
2731
anKe a.
Ha
OcHoBe
JaHHBbIX
Ompoca
yeTaHOB-
JICHO,
YTO
MHTOBIbI
pyCCKHH
AZBIK
B
LeIOM
3HAIOT
3aMeTHO
Jyullle,
YeM
TpeacTaBATenH
HeKO-
PeHHBIX
Hal{MOHAaTbHOCTel
—
AMTOBCKHI
A3BIK.
ITO
OGuTaA
3AKOHOMEPHOCTS
AIA
BCEX
COUMMAMb-
HbIX
COCR
HaceeHHA.
Ie
147