LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI,
XXVIII
(1989)
LABBU
RUSIAI
IR
SAVEIKOS
PETRAS
KALNIUS
DVIKALBYSTES
LAUDIMAI
E hNOGRAFINIUOSE
TYRINEJIMUOSE
Recen emen-
e
dyikalbys é
cada ez
mais
in e esa
i
e nog a os,
que em
ou as
epúblicas
Sia ema é
a like
igsamiy
y inéjimy.
Li uânia
TSR
e nog a as
em alguns
a uais
epubliciniy
habi an esjy
d asinés
kul i os
y inéj palie é
i
ques ões
siuos
(nag inédami
Seimos na iy
o ien ações
é nicas
kul i iniame
ida
i
.
.).
d ikalbys és
papli ima e
kalby
unkciona ima
cole ada
in o mação
sob e
epublicos
is
2731
esiden ejo
mies ie iy
(1415
i
1316
kaimie iy).
Anke iné
Inqué i o
Seimy
ei o
Elek énuses,
Vilniuje
i
Kaune bei
TelSiy,
Za asu,
S en ioniu,
Va énos,
Jona os
i
Vilka iskio
dis i os.
Os dados
ecolhidos
abibiidam
odos os
habi an es
da
epública e
camos
sociais.
1976
m.
Elek énuses,
es udando
Li uânia
VRE
uncioná io-
sjy bui i
i
kul i a,
ij
pe gun as
sob e kalby
mokéjima
ya ojima
em casa
i
espondé
da bininkai
inzine ijos
276
uncioná io-
i
s. Vilniaus
i
Kauno
indus és
abalhado -
i
es
se ido esu-
ly
ojai,
gamykinZine-
ijos
uncioná ios
anke iniu
bidu o am
1977-1978
apon ados anos.
Gau a
esponde-
i§
500
ymy
j ai iy
au ybiy zmoniy
(Qualidad-
—
es sob e
gim aja
ala, albu
mokéjima,
a ojima
ju
abalho
em casa).
i
Quan o plaio
assun os de
linguagem
oca em m., em
1981—1982
in e oga
Vilniaus
i
Kauno
negamybiniy
a nau ojy
Seimas.
Domeé asi
nas osios
i
ki y kalby
mokéjimu,
ei au asi, o
que mais
padéjo
iscompi ki a
kalba,
ambém
sob e kalby
a ojima
casa em
j ai ias ida
socie ino
s e as,
sob e kalbine
o ien ação,
ieSkan
in o mações
i
pe adija,
ele isija,
p adoje.
Pe ima
§i
inqué i o
336
Vilniaus
i
312
Kauno j ai iy
au ybiy kul i os
i
Emp egado
de Educação.
1982
m.
TSRS
MA
N.
Ins i u o
Miklucho-Maklajaus
jun os
su
LTSR
MA
His o ijas
ins i u o
e nog a ais
enqulausé
1316
i ai iy
p o esiju,
amiZiaus
i
i8simokslini-
mo aldeia
esiden ejy
Jona os,
TelSiy,
Vilka iskio,
Va énos,
S endioniy,
Sakiu
i
Tau agés
dis i os.
As
pe gun as
do
inqué i o
sob e
língua oi
panagis
i
como
in e ogando
Vilniaus
i
Kauno
habi an es.
Be
o, oi
j auk a
ki okiy
i
klausimy
(queia língua
alam
du an e as
euniões
i
.
.).
Elek énudes
didelé pa e
apklaus yjy
nenu odé,
como eles
paga
segundo aja
TSRS
aukalba,
y
odél ala e i
sob e isso
pode só mui o
desc end in -
ai.
Li uiai
usy ala
mokéjo
Zymiai
melho do
que ki y
au ybiu
epublikos
esiden es
lie u iy
ala.
IS
lie u iy
usy ala
bem
malgai
a
mok¢aniy
oi
95,9
%,
0
ki y
au ybiy,
mokan-
Giu
lie u iy
língua
—
70
%.
Ge ai
segunda
língua
mokée a
dél do que
que
absoluliu-
i
dauguapk-
ma
lausos
empo
ia
i usiy
VRE
emp ejy
e a médio
mais jo em
i
am-
Ziaus, aukS os
quali icações,
p incipalmen-
e secundá io
su
especialiu,
i
namazai
aukS uoju
—
143
i
su
i8sila inimu
(po an o,
a segunda
língua
ap endes
ne
só no
abalho,
i amojoje
ambien e,
mas na
escola).
i
Be
o,
maio ia
ne ie iniy
au ybiy
habi an es-
Ju
i
Elek énus
oi a yke
ki y
i§
Lie u os
mies y
i
ajony.
Eles já
ia
a ibda -
u éjo
mi
am
ik y
linguag-
em
jgidZiy.
Ta p
lie u iy oi
maio
pe cen u-
al empo -
Cius li os
i
lei an iy
em dois
idiomas.
Lobo
mokéjimo
ní elui isy
i§
eiksniy mais
impo an e
oi amZius.
Li uiai ki y
i
au ybiy
indi íduos,
wo s amen-
e mokan ys
an ajq
kalba ou suas
nemokan ys,
oi pagy ene
Zmonés.
Enquan o
isso
iSsila inismo
Siuo caso
linguagem
mokéjimui
no ados
j akos
ne u éjo.
E en
i
ien au ése
Seimose le
le
laik ai8 iai,
o
em isolados
casos, como
indicé
enques iej-
i, kalbé a em
casa d iem
i
(lie u iylenky,
lie u iy usy)
línguas.
Ta p lenky
au ybés pe soy e
en e pa e
lie u iy ai3kiai
isigali
lie u iylenky usy
ikalbiSkumas.
Absoluu i maio ia
mokanéiy lenkiSkai
pessoasy oi kile
i8
T aky
i
Kai8iado iy
dis i oy
als ieciu
(polku
língua
an es e a
lá mui o
di undida-
).
Vilniaus
i
Kauno
indus és
emp ejy
aplaususa
pa odé, que
ma oji
língua
semp e
ne
su ampa
aplausus y-
su
jy pessoay
nacionybe.
Li uiy ala
seu
na al aja
cia indicé
lie u iu,
usy ala
97,5
%
—
94,6
%
usy,
0
lenky ala
—
83,3
%
lenky.
Como
emos,
daZmais
na i a
língua
co espon-
de
naçãoybe
li eu iy
espos as
em,
—
maZiausiai
lenky, ku iy
compa a
nemazZa
pa e
(9,8
%)
seu
gim aja
ala laiké
usy ala,
Zymiai
mazesné
i
lie u iy
ala.
(1,6
%)!
—
Be
isso,
1,1
%
lie u iy
indica é
seu
na al a-
ja ala
sendo
usy.
0,3
%
—
lenky
ala;
3
%
usy
gim aja
laiké
lie u iy
kalba,
0,7%
—
lenku.
Didziyjy
epublikas
mies y
indus és
abalhado-
es
bas an e
bem pagam
segundaja
TSRS
au y
ala.
Ta¢iau
masiné
d ikalbys é
é só en e
lie u iy.
An osios
linguagem
mokéjimu
eles mui o
p alenké
isy
au ybiy
habi an es.
Se usy
ala bem
mo-
ka
Vilniuje
indica é
86,2
%,
Kaune
—
52,2
%
lie u iy,
isso
lie u iy
kalbg bem
mokéjo
adequadam-
en e só
39,4
%
i
42,1
%
usy.
Vilniaus
polkai
Xiuo
poziii iu
pasizym-
éjo pelo
que que
mui o
didelé
pa e
jy
(98
%)
indica é
bem
moka
usy ala,
a iau
lie u iy
ala
iS
jy
bem
mokéjo
só
40
%.
Li uiy,
bem
mokandiy
usy
kalba,
Zymiai
mais é
Vilnio e,
enquan -
opu usy,
bem
mokan¢iy
lie u iy
ala,
quan o
mais
Kaune.
Bene mais
e ninés
ambien e
in luikj
esiden es
so em
a a és
abalho
cole i us
e nkai
i
miS ias
Seimas,
po que
ySys
en e
eiS
Siykiniy a
i
segunda
linguagem
mokéjimo
é mui o
glaudus.
An ai
Kauno
indus és
jmonése,
nas quais
abalhou
enques iej-
su
i, a omis
iSim imis
abalho
lie u iy
língua
us ojo só
ne
li eu iai, mas
ussos.
i
Enquan o
isso
Nas
áb icas
de Vilnius
mui o
dazniau
usada usy
língua.
I8
isy
Gia
apklaus y
lie u iy
da be
daZmais
aléjo
lie u iskai
47%,
usiskai
—
53%,
usai
—
espec i amen e
4,3
%
i
95,7
%,
polacos
—
10%
i
90%.
Visy au ybiy
esiden esi-
ms mis i
casamen o
em mui o
didele
eik$me
iSmoks an
an aja
língua.
Pa yZiui,
Vilniuje
en e
suda iusiy
miS ias
Seimas
segunda
língua
mokama
ezes mais
2—3
negu
susi uokusiy
seus
au ybés
su
pessoasimis.
Apsk i ai
p amonés
abalhjuy
aplinkoje abi
plagiausiai
a ojamas
(lie u iy
usu)
i
1
Cia segue-se
i
(iki pe cen uy
100)
quan idade indica,
quan o pessoay
klausima_nea saké.
j
144
línguas
em
o es
posições
não só
en e
lie u iy e
usy.
Jomis
daZnai
ala em
casa e
ki a auC-
iai,
ambém
e
nãousi u-
oke com
li au iais
e ussos.
Pa yZiui,
Vilniue e
Kaune i8
isy
apklaus-
y Seimy
lie u iy
Seimos
cons i -
ué 51,3%,
e só
lie u iy
kalba
namuose
us ojo
58,4% isy
apklaus-
y Seimy.
Rusy
Seimos
cons i -
ué 14,1%,
e só só
usiSkai
Seimoje
aléjo
23,8% isy
apklaus-
y Seimy.
Enquan -
opu lenky
linguag-
em
eikSmé
Zymiai
mazZesn-
é. An ai
apenas
58%
lenkisky
Seimy oi
alado
somen e
lenkiskai.
ISsamiau
oi i a
Vilniaus e
Kauno
negamyb-
iniy
a nau -
ojy
língua.
Anke in-
és dados
de
pesquisa
mos é,
que
in eligen-
y
disposiç-
ões Sioje
na á ea é
panasios
jinky
da bin,
embo a
ao
mesmo
em am
ik y
sa i um-
y.
Nes a i -
ou, que
in eligen-
y
ma oji
língua
coincide
com
naciony-
be da
daZniau
negu
indus -
és
da binin-
ky.
An igua-
men e,
em Vilniú,
a sua
nacional-
ybés
língua
na aja
laiké
98,6%
li eu iy,
97%,
usso,
98%
polku,
Kaune
99,5%,
97,6% e
85,8%,
espec i-
amen e.
Zymiai
mais
au ybés
e
gim osi-
os
línguas
nesu api-
my
apaci o
en e
Vilniaus e
Kauno
e niniy
maZumy
bal a us-
iy,
uk ainie-
iy, Zydy
e ki y.
Ne ieno-
da
ski ingy
au ybiy
Zmoniy
o ien aç-
ão j seu
au ybés
ala
como
gim aja,
ma y ,
lemia e
ne ieno-
da
an osi-
os kalbos
mokéjim-
a, . y.
ne ieno-
da Siy
au ybiy
d ikalbis-
kumo
laipsnj.
Negamyb-
iniy
a nau -
ojy
aplausu-
sa
Vilniuje e
Kaune
pa odé,
que
nelie u i-
ai lie u iy
kalba
moka
Zymiai
wo iau
negu
lie u iai
usy
kalba.
Cad como
i
es anh-
a, mas
Sioje cidade
esiden ejy
socialinéje
g upéia, à
qual quase
iSim ies
pe ence
be
Zmonés
aukS uoju
especialiu
su
medu iniu
i
i8sila inimu,
li e
albanciy
an aja
língua e a
bas an e
nedaug.
Pa yzziui,
Vilniuje
apenas
34,8°%,
li eu iy
in eligen y
indiqueé,
que eles
usiskai
ala
luen emen-
e,
medu inisk-
ai
—
26,5
%,
Kaune
—
espec i amen e
—
32,1
i
22,1
%
(licusões
indicé
usi8kai
ala mal ou
nea saké j
klausima).
Li uiy ala
ski ingy
au ybiy
mokama
bas an e
incomodai.
Vilniuje
lie u iu
ala
li emen e
moka
nu odé
49
%
lenky,
40
%
Zydu,
30
%
bal a usiy,
15%
usy,
1,3
%
uk ainie iy,
Kaune
—
espec i amen e
—
42,8%,
33,3%,
25,0%,
16,8%,
7,1
%.
Mazesné
pa e
mokan¢iy
lie u iy
língua
usy,
bal a usiy,
uk ainiediy
Siuo caso
galéjo bi i
odél, que
en e o
pessoal
pedagógico,
que
ambém
caiu a
pesquisa,
nemaza
j
Siy
au ybiy
Zmoniy
pa e
abalhou na
Li uânia
empo a ia-
i
men e
mui os
i iam na
epública
ela i amen e ecen emen e.
Enquan o
isso os
poloneses
e am
p incipalme-
n e locais
epubliciy
habi an es-
jyu
descenden es, ad
i
su
lie u iy
ala
didZiumai
jy
i e de
conhece
já desde
aikys és.
Be
o,
ma y ,
Sie
indicado-
es
en e
lenky
au ybés kul i os
i
S Educação
abalhjy é
aukS esni
negu en e
essa mesma
nacionalyb-
és
da bininky
kolikieciy
i
(plg.
1979
m.
esiden e da
epúblicajy
su ayma).
Negamybiniy
a nau ojy
iSsila inimas
ambém
semp e
ne
lemia
segunda
língua
mokéjima
(só pa a
li uanos ele
em
simplesmen-
e j aka).
Maio
pe cen ag-
em
nelie u iy,
li emen e
mokan¢iy
lie u iy
língua, oi
en e
pessoay
especial ao
su
secunda in-
iu negu
aukS uoju
su
i8sila inimu.
Visy
ep ese-
n an es
au ybiy
ilgesnj
empo
i ene
Siuses
cidades,
an aja
língua
moka
melho
negu
neseniai
j
eles
a sikéle.
Ne
Kauno
li au iais,
ia gime
auge,
i
usy
língua
moka
melho
negu
ecen e-
men e
dia
a sikéle
i8
dis i ou.
Rusy ala
li emen-
e
mokéjo
55,5
%
lie u iy
kul i os
abalhjy
i
46,0
%
lie u iy
S Educação
uncioná io-
sjy,
enquan opu-
iy língua
espec i a-
—
men e
61,3
%
i
ik
10.
678
145
27,3% miné y
p o ijy
nelie u iy. Cia
necessmés
em e isso,
que kul i os
uncioná io-
sy abalho
cole i ai
daZniau e a
miSs iis,
pedagogy
daZniau
monoe hniski.
Além disso,
ne ie iniy
au ybiy
pedagogai
o am mais
mobiliis
mig an ai,
negu y pa iy
au ybiy
kul i os
uncioná ios.
Tam ce o
ex u dos
idiomas
mokéjima
lemia e
abalho
pobidis:
mes e,
abalhando
mokykloje
usy ou lenky
dés omaja
kalba, pode
apsiei i sem
lie u iy
idioma, e
abalhado
kul i os da
epública sem
ela apsiei i
não. Vilniu e e
Kaune
apon a
in eligen es
an aja
língua
mokéjo pio
negu
habi an es
epublikos em
ge al. An ai
1979 m.
sajunginio
esiden ejy
su aSymo
dados
libe amen e
usu ala
mokéjo 52,2%
Li uania
esiden esy
lie u iu, e
lie u iy ala
35,2% usu,
11,1% lenky,
12,7%
bal a usiy,
15,2%
uk ainie iy,
31,2% Zydu.
AukS esnius
epública
esiden esjy
do segundo
idioma
docé imo
indiciklius
lémé
habi an es
da cidade,
abalhan es
gamybinése
liaudies a éo
Sakose
p amonéje,
cons uyboj-
e,
anspo e e
. . (Siy Saky
kolek y ai
daZnai es i
mul iiciai, u
a pu
negamybiniy-
a au
a nau ojy
kolek y ai é
mais
monoe niSki).
Que polkai
in eligen es,
mo an es
Vilniue e
Kaune, melho
moka lie u iy
lingua que
epublicaia
mo an es
polkai em
ge al, ma y
p incipalmen-
e dei a o que
didelé pa e
jy i e
Vilniaus
ajon,
Saléininky e
nou os
y iniuose
epublikos,
jun o à
on ei a da
Bal a usia,
onde le u iy
nacionybés
pe sonay
pe cen agem
é nedo elis
(daí bui yje,
no abalho e
na ida
pública eles
daZniau
e éiasi be
lie u iy
lingua).
Li u iams e
polkams
didZiausiq
ei$me
i8mok i
an aja
língua
u éjo
mokkola,
aquilo
en epu isy
ki y au ybiy
ep esen an-
esams
da bo
kolek y ai.
Seima Gia
aidino
maZesnj
papelj.
Ne ienoda
eikSme
iSmoks an
an ajqa
língua miné i
eiksniai
u éjo
ski ingy
ca a
Zmonéms.
Kuo maio es
esponden e-
s, ao didesné
jy pa e
an aja
língua é
iimoke
abalho e ao
maZesné
pa e
mokykloje. A
ge ação mais
jo em,
a i kS¢iai,
p incipalmen-
e
p amocs a
mokykloje.
E niskai
miS iy Seimy
c ianças
j ai ias
si uações
daZniau negu
ien auciy
pasi eiskia
como
b ikalbiai e
eciau caip
seu é y
na mosios
linguagem
consumido e-
s. Além disso,
ao con á io
do é y,
miS iy Seimy
c ianças
daZniau agia
já como
d ikalbiai.
Embo a
Seima em
ge al i in
didelés
eikSmés
plis i
b ikalbiSkum-
ui enha,
aciau
sepa adame-
n e omadas
e niSkai
miS ios
Seimos é
eikSmingότ-
ερο
b ikalbiSku-
mo de p imo
e seu
consumo
ac o nys
negu escola,
abalho
cole y as,
masinés
in o ma
p iemonés.
Ta p
negamybiniy
a nau ojy,
como e en e
indus és
da buo ojy,
mais
di undusi
o ma
d ikalbiskumo
lie u iy usy
d ikalbys é.
Ki os
d ikalbiskumo
o mas
(lie u iylenku,
usylenky)
en e
negamybiniy
a nau ojy
papli usios
Zymiai eciau
negu en e
indus és
emplejy.
Analizando
aplausus y
pessoasy
espos as
dél jy
kalbinés
o ien ação
escan is
adio, Zi i in
ele isão,
lendoando
imp uda,
obse é a,
que
ien auciy
Seimy
memb os
daZniau
pasi enka
in o mação
uma
(gim aja)
ala, miS iy
Seimy d iem
idiomas. 1982
m. Li uânia
TSR aldeia
esiden ejy
apelação
iSsamesnj
imagem
leidzia
o ma si só
sob e lie u iy
au ybés
pessoasis,
kadangi TSRS
MA
skai ia imo
cen e
обработи и
LTSR MA
Is o ijos
ins i u ui
pa eik i
dados sob e
miS ias
Seimas da
né a
di e encijuo-
i segundo
espakiusiu-
jy nacionybe.
Todélame
ap esen a
dados apenas
sob e as
disposições
linguu iy dos
mo ado es
u ais. RiSs
en e
kaimieciy
lie u iy
n sias
línguas e
au ybés é
ainda
glaudesnis
negu cidade
esiden ejy.
Em quase
oda p o ijy
lie u iy
esponden y
espos as
146
Sie pozymiai
coincide só
en e não
i
quali icado
abalho
ísico
da bininky
apazigua um
ou dois lie u iy
au ybés
pessoas, aos
quais lie u iy
ala né a
gim oji. Uma
ez nemaZa
pa e
aplausus yjy
pe encem
e nkai
miS iems
ajonos, é
p eciso
p esumi que
os e e é ie
indi íduos são
nacionaliniu
a z ilgiu
mis iy
Seimy
descendonys.
Vi ei na
aldeia
le u os
zymiai
p asciau
uz
habi an es
da cidade
moka usy
ala em
ge al
i
p as¢iu
odos
uZ
habi an es
da epública
masculy
(5
%
mesmo
i
15
%
mo e y
indiqueé
que usy
língua não
conhece,
espec i a-
o
men e e
11
25% ala
di icilmen -
e, 33 e 34%
sunkokai,
bas an e
luen eme-
n e 32 e
14%,
odos8kai
luen eme-
n e
—
19
%
i
11
%).
Como
emos,
homens
usy ala
moka
Zymias
melho
do que
mulhe es.
Melho
ja
i8mok i
pa a eles,
be
abejo,
padéjo
se iço
Ta ybiné
A mijoje.
P aséiausiai
usu ala paga
abalhando
abalhan e
não
quali icada
izinj
abalho
(dazniausiai
—
pagi ene
Zmonés),
melho adamen e
—
ne
Zemés iikio
especialis -
as,
o
abalhan-
do
a
quali icada-
men eo izinj abalho.
Mesmo
i
e nkai
miS iuose
bai os
absoliu i
lie u iy
maio ia no
abalho
ala lie u iskai.
Taïiau
insigni i-
jy
cé pa e
¢ia ala
usiSkai,
i
lenkiSkai
ou dois
línguas
gim aja
e lenky ou
—
usy ala.
Li ués
mulhe es
abal
usy e
lenky
línguas
ala
egiau
negu
homens.
Susi unc-
imen os
mulhe es
dazniau
(97
%)
do que
homens
(95
%)
pasisaco
ou
pasisaky y
(iSkilus
eikalui)
lie u iSkai.
Assim, pa a os
li uanos que
i em na
aldeia mais
impo an e
linguagem de
comunicação
é lie u iy.
Ma e y
p ie ais-
umas à
língua
na ó ia
maio do
que
homem.
En ão
e nog a iniy
y inéjimy
du an e
kaupian
medZiaga
sob e
Siuolaikinés
Li uânia
TSR
cidade
i
ilão
Seimos
bui j
i
kul i a,
de e min-
ou que em
ge al
li au iais
usy
língua
moka
melho
negu
ne ie iniy
au ybiy
esiden es
—
esiden s
lie u iy kalba.
Isso bidinga
isy
socialiniy
luoksniy
ep esen -
an es.
Ta iau sob e
ne ie iniy
au ybiy
esiden es
pasaky ina,
que socialiné
pe enomybé
em ne ienoda
eikSme:
en e
indús ia
employeesy
usai lie u iy
kalba paga
quan o melho
negu polkai,
naquela a pu
en e
negamybiniy
cidade
a nau ojy
polkai paga
melho uzZ
usus.
Em odas
as
ocasiões
polkai
usy
idiomas
mokéjimu
p alenkia
lie u ius.
Impo an-
e a o ,
en upindo
ou o au ybiy
Zmonéms
melho
i8mok i
lie u iy
língua, oi
in ensy esné
mig ação.
ju
Didesne
necessme
imoks an
segundaja
língua em
escola
abalho
i
cole i ai,
mazes-
ne
—
Seima.
Sepa ad-
amen e
i adas
nacional-
men e a Z ilgiu miS ios
Seimos
p incipalm-
en e
d ikalbés
ou
múl iiakalb-
és.
BOMIPOCHI JBYS3bI4HA
B
ITHOTPA®MMYECKHX
MCCIEXOBAHHAX
Pesiome
B
npouecce
uccneqOBaHHa
AYXOBHOM
KySIbTYPbI
CeMbCKOFO
H
TOPOACKOTO
HaceIeHHA
pecny6-
JIMKH,
MpoBezenHo o
9THO padamu
Muc u y a
HcTopHu
AH
JIn oscKoi
CCP
8
1976—1982
.,
a
TakKe
Hay4HbIMH
COTpyqHuKaMM
HHcTHTyTa
oTHO padun uM.
H.
H.
Muxnyxo-Maxnaa
AH
CCCP
cosMec Ho
c
MHTOBCKAMH
9THO padaMu
B
1982
.,
BIABICHL
HEKOTOPbie
3AKOHOMEPHOCTH
PACKPOcTpaHeHHA
ABYAILTIMA,
3HAHHA
JATOBCKOTO
H
PYCCKOTO
ASbIKOB
MIACTABHTEAME
PARTHA-
HBIX
HallMOHambHOcTeli
pecnyOnHKH.
3HeHaanon anKe a.
2731
Ha
OcHoBe
JaHBbIX
Ompoca
yeTaHOB-
JICHO,
YTO
MHTOBIbI
pyCCKHH
AZBIK
B
LeIOM
3HAIOT
3aMeTHO
Jyullle,
YeM
TpeacTaBATenH
HeKO-
PeHBIX
Hal{MOHAaTbHOCTel
—
AMTOBCKHI
A3BIK.
ITO
OGuTaA
3AKOHOMEPHOCTS
AIA
BCEX
COUMMAMb-
HbIX
COCR
HaceeHHA.
Ie
147