Dvikalbystės klausimai etnografiniuose tyrinėjimuose

LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVIII (1989) KALBU RYSIAI IR SAVEIKOS PETRAS KALNIUS DVIKALBYSTES KLAUSIMAI ETNOGRAFINIUOSE TYRINEJIMUOSE Pas a uoju me u dyikalbys é is labiau domina i e nog a us, ku ie ki ose espublikose Sia ema y a a like igsamiy y inéjimy. Lie u os TSR e nog a ai kai ku iuose daba iniy espublikos gy en ojy d asinés kul i os y inéjimuose palie é i Siuos klausimus (nag inédami Seimos na iy e nines o ien acijas kul i iniame gy enime i . .). Apie d ikalbys és papli ima bei kalby unkciona ima su ink a in o macija is 2731 espublikos gy en ojo (1415 mies ie iy i 1316 kaimie iy). Anke- iné Seimy apklausa a lik a Elek énuose, Vilniuje i Kaune bei TelSiy, Za asu, S en ioniu, Va énos, Jona os i Vilka iskio ajonuose. Su ink i duomenys api- biidina isus espublikos gy en ojy socialinius sluoksnius. 1976 m. Elek énuose, i ian Lie u os VRE da buo ojy bui i i kul i a, ij klau- simus apie kalby mokéjima i ya ojima namuose a saké 276 da bininkai i inzi- ne ijos da buo ojai. Vilniaus i Kauno p amonés da bininkai i a nau ojai, gamyk- ly inZine ijos da buo ojai anke iniu bidu bu o apklaus i 1977-1978 me ais. Gau a a sakymy i§ 500 j ai iy au ybiy zmoniy (Klausimai — apie gim aja kalba, kalbu mokéjima, ju a ojima da be i namuose). Kiek pla¢iau kalbos eikalai palies i 1981—1982 m., apklausian Vilniaus i Kauno negamybiniy a nau ojy Seimas. Domeé asi gim osios i ki y kalby mokéji- mu, ei au asi, kas labiausiai padéjo ismok i ki a kalba, aip pa apie kalby a o- jima namuose i j ai iose isuomeninio gy enimo s e ose, apie kalbine o ien acija, ieSkan in o macijos pe adija, ele izija, spaudoje. Pe §i y ima apklaus a 336 Vilniaus i 312 Kauno j ai iy au ybiy kul i os i S ie imo da buo oju. 1982 m. TSRS MA N. Miklucho-Maklajaus ins i u as ka u su LTSR MA Is o ijos ins i u o e nog a ais apklausé 1316 i ai iy p o esiju, amiZiaus i i8simoks- linimo kaimo gy en ojy Jona os, TelSiy, Vilka iskio, Va énos, S endioniy, Sakiu i Tau agés ajonuose. Anke os klausimai apie kalba bu o panagis kaip i apklau- sian Vilniaus i Kauno gy en ojus. Be o, bu o j auk a i ki okiy klausimy (ku ia kalba kalba e pe susi inkimus i . .). Elek énuose didelé dalis apklaus yjy nenu odé, kaip jie moka an aja TSRS au- y kalba, odél kalbe i apie ai galima ik labai apibend in ai. Lie u iai usy kalba mokéjo Zymiai ge iau negu ki y au ybiu espublikos gy en ojai lie u iy kalba. IS lie u iy usy kalba ge ai a blogai mokan¢iy bu o 95,9 %, 0 ki y au ybiy, mokan- Giu lie u iy kalba — 70 %. Ge ai an oji kalba mokée a dél o, kad absoliu i daugu- ma apklausos me u ia gy enusiy VRE da buo ojy bu o idu inio i jaunesnio am- Ziaus, aukS os k ali ikacijos, daugiausia su idu iniu i specialiuoju, nemazai — 143 i su aukS uoju i8sila inimu ( aigi, an osios kalbos mokesi ne ien da be, gy e- namojoje aplinkoje, be i mokykloje). Be o, dauguma ne ie iniy au ybiy gy en o- Ju i Elek énus bu o a yke i§ ki y Lie u os mies y i ajony. Jie jau ia a ykda- mi u éjo am ik y kalbos jgidZiy. Ta p lie u iy bu o didesnis p ocen as laik a’- Cius i knygas skai an iy d iem kalbomis. Kalbos mokéjimo lygiui i§ isy eiksniy s a biausias bu o amZius. Lie u iai i ki y au ybiy asmenys, blogiausiai mokan ys an ajq kalba a ba jos nemokan ys, bu o pagy ene Zmonés. Tuo a pu iSsila inimas Siuo a eju kalbos mokéjimui pas ebimos j akos ne u éjo. Ne i ien au ése Seimose skai y i laik ai8 iai, o a ski- ais a ejais, kaip nu odé apklaus ieji, i kalbé a namuose d iem (lie u iy—lenky, lie u iy— usy) kalbomis. Ta p lenky au ybés asmeny bei a p dalies lie u iy ai3- kiai isigali lie u iy—lenky— usy ikalbiSkumas. Absoliu i dauguma mokanéiy lenkiSkai asmeny bu o kile i8 T aky i Kai8iado iy ajony als ieciu (lenku kalba anks¢iau en bu o labai papli usi). Vilniaus i Kauno p amonés da buo ojy apklausa pa odé, kad gim oji kalba ne isada su ampa su apklaus yjy asmeny au ybe. Lie u iy kalba sa o gim aja cia nu odé 97,5 % lie u iu, usy kalba — 94,6 % usy, 0 lenky kalba — 83,3 % lenky. Kaip ma ome, daZniausiai gim oji kalba a i inka au ybe lie u iy a saky- muose, maZiausiai — lenky, ku iy palygin i nemazZa dalis (9,8 %) sa o gim aja kalba laiké usy kalba, i Zymiai mazesné (1,6 %)! — lie u iy kalba. Be o, 1,1 % lie u iy nu odé sa o gim aja kalba esan usy. 0,3 % — lenky kalba; 3 % usy gim aja laiké lie u iy kalba, 0,7% — lenku. Didziyjy espublikos mies y p amonés da buo ojai gana ge ai moka an aja TSRS au y kalba. Ta¢iau masiné d ikalbys é y a ik a p lie u iy. An osios kal- bos mokéjimu jie labai p alenké isy au ybiy gy en ojus. Jei usy kalba ge ai mo- ka Vilniuje nu odé 86,2 %, Kaune — 52,2 % lie u iy, ai lie u iy kalbg ge ai mo- kéjo a i inkamai ik 39,4 % i 42,1 % usy. Vilniaus lenkai Xiuo poziii iu pasizy- méjo uo, kad labai didelé jy dalis (98 %) nu odé ge ai moka usy kalba, a iau lie u iy kalba iS jy ge ai mokéjo ik 40 %. Lie u iy, ge ai mokandiy usy kalba, Zymiai daugiau y a Vilniuje, uo a pu usy, ge ai mokan¢iy lie u iy kalba, kiek daugiau Kaune. Bene labiausiai e ninés aplinkos po eikj gy en ojai pa i ia pe da bo kolek y us i e niskai miS ias Seimas, nes ySys a p Siy eiSkiniy i an osios kalbos mokéjimo y a labai glaudus. An ai Kauno p amonés jmonése, ku iose di bo apklaus ieji, su e omis iSim imis da be lie u iy kalba a ojo ne ik lie u iai, be i usai. Tuo a pu Vilniaus gamyklose daug dazniau a ojama usy kalba. I8 isy Gia apklaus y lie u iy da be daZniausiai kalbéjo lie u iskai 47%, usiskai — 53%, usai — a i inkamai 4,3 % i 95,7 %, lenkai — 10% i 90%. Visy au ybiy gy en ojams mis i san uoka u i labai didele eik$me iSmoks an an- aja kalba. Pa yzdZiui, Vilniuje a p suda iusiy miS ias Seimas an oji kalba mo- kama 2—3 ka us daugiau negu susi uokusiy su sa o au ybés asmenimis. Apsk i- ai p amonés da buo ojuy aplinkoje abi plagiausiai a ojamos (lie u iy i usu) 1 Cia i oliau aks amas (iki 100) p ocen y kiekis odo, kiek asmeny j klausima_nea saké. 144 kalbos u i i as pozicijas ne ien a p lie u iy i usy. Jomis daZnai kalba namuose i ki a auCiai, aip pa i nesusi uoke su lie u iais i usais. Pa yzdZiui, Vilniuje i Kaune i8 isy apklaus y Seimy lie u iy Seimos suda é 51,3 %, o ik lie u iy kalba namuose a ojo 58,4 % isy apklaus y Seimy. Rusy Seimos suda é 14,1 %, o ien ik usiSkai Seimoje kalbéjo 23,8 % isy apklaus y Seimy. Tuo a pu lenky kalbos eikSmé Zymiai mazZesné. An ai ik 58 % lenkisky Seimy bu o kalbama ien lenkis- kai. ISsamiau bu o i a Vilniaus i Kauno negamybiniy a nau ojy kalba. Anke inés apklausos duomenys pa odé, kad in eligen y nuos a os Sioje s i yje y a panasios j da bininky, no s ka u u i am ik y sa i umy. Nus a y a, jog in eligen y gim oji kalba su ampa su au ybe da daZniau negu p amonés da bininky. An ai Vilniuje sa o au ybés kalba gim aja laiké 98,6 % lie u iy, 97 %, usu, 98 % lenku, Kaune — a i inkamai 99,5 %, 97,6 % i 85,8 %. Zymiai daugiau au ybés i gim osios kalbos nesu apimy pasi aiko a p Vilniaus i Kauno e niniy maZumy — bal a usiy, uk ai- nie iy, Zydy i ki y. Ne ienoda ski ingy au ybiy Zmoniy o ien acija j sa o au ybés kalba kaip gim- aja, ma y , lemia i ne ienoda an osios kalbos mokéjima, . y. ne ienoda Siy au- ybiy d ikalbiskumo laipsnj. Negamybiniy a nau ojy apklausa Vilniuje i Kaune pa odé, jog nelie u iai lie u iy kalba moka Zymiai blogiau negu lie u iai usy kalba. Kad i kaip keis a, be Sioje mies o gy en ojy socialinéje g upéje, ku iai be eik be iSim ies p iklauso Zmonés su aukS uoju i specialiuoju idu iniu i8sila inimu, lais- ai kalbanciy an aja kalba bu o gana nedaug. Pa yzdziui, Vilniuje ik 34,8 °%, lie u iy in eligen y nu odé, kad jie usiskai kalba lais ai, idu iniskai — 26,5 %, Kaune — a i inkamai — 32,1 i 22,1 % (likusieji nu odé usi8kai kalba blogai a - ba nea saké j klausima). Lie u iy kalba ski ingy au ybiy mokama gana ne ienodai. Vilniuje lie u iu kalba lais ai moka nu odé 49 % lenky, 40 % Zydu, 30 % bal a usiy, 15% usy, 1,3 % uk ainie iy, Kaune — a i inkamai — 42,8%, 33,3%, 25,0%, 16,8%, 7,1 %. Mazesné dalis mokan¢iy lie u iy kalba usy, bal a usiy, uk ainiediy Siuo a eju ga- léjo bi i odél, kad a p pedagoginio pe sonalo, ku is i gi pa eko j apklausa, nemaza Siy au ybiy Zmoniy dalis Lie u oje di bo laikinai i daugelis gy eno espublikoje palygin i neseniai. Tuo a pu lenkai daugiausia bu o ie iniy espublikos gy en ojyu palikuonys, ad i su lie u iy kalba didZiumai jy eko susi ik i jau nuo aikys és. Be o, ma y , Sie odikliai a p lenky au ybés kul i os i S ie imo da buo ojy y a aukS esni negu a p os pa ios au ybés da bininky i kolikieciy (plg. 1979 m. espublikos gy en ojy su a’yma). Negamybiniy a nau ojy iSsila inimas aip pa ne isada lemia an osios kalbos mokéjima ( ik lie u iams jis u i iesioging j aka). Didesnis p ocen as nelie u iy, lais ai mokan¢iy lie u iy kalba, bu o a p asmeny su specialiuoju idu iniu negu su aukS uoju i8sila inimu. Visy au ybiy a s o ai ilgesnj laika gy ene Siuose mies- uose, an aja kalba moka ge iau negu neseniai j juos a sikéle. Ne Kauno lie u iai, ia gime i auge, usy kalba moka ge iau negu neseniai dia a sikéle i8 ajonu. Rusy kalba lais ai mokéjo 55,5 % lie u iy kul i os da buo ojy i 46,0 % lie- u iy S ie imo da buo ojy, uo a pu lie u iy kalba — a i inkamai 61,3 % i ik 10. 678 145 27,3% miné y p o esijy nelie u iy. Cia eik’més u i i ai, jog kul i os da buo ojy da bo kolek y ai daZniau bu o miSs iis, pedagogy — daZniau monoe niski. Be o, ne ie iniy au ybiy pedagogai bu o labiau mobiliis mig an ai, negu y pa iy au y- biy kul i os da buo ojai. Tam ik u mas u kalbos mokéjima lemia i da bo pobi- dis: moky ojas, di ban is mokykloje usy a ba lenky dés omaja kalba, gali apsiei i be lie u iy kalbos, o espublikos kul i os da buo ojas be jos apsiei i negali. Vilniuje i Kaune apklaus i in eligen ai an aja kalba mokéjo blogiau negu es- publikos gy en ojai apsk i ai. An ai 1979 m. sajunginio gy en ojy su aSymo duo- menimis lais ai usu kalba mokéjo 52,2 % Lie u oje gy enan iy lie u iu, o lie u iy kalba — 35,2 % usu, 11,1 % lenky, 12,7% bal a usiy, 15,2 % uk ainie iy, 31,2 % Zydu. AukS esnius espublikos gy en ojy an osios kalbos mokéjimo odiklius lé- mé mies o gy en ojai, di ban ys gamybinése liaudies ikio Sakose — p amonéje, s a yboje, anspo e i . . (Siy Saky da bo kolek y ai daZnai es i daugia auciai, uo a pu negamybiniy a nau ojy kolek y ai y a labiau monoe niSki). Kad lenkai in eligen ai, gy enan ys Vilniuje i Kaune, ge iau moka lie u iy kalba negu espub- likoje gy enan ys lenkai apsk i ai, ma y daugiausia lemia ai, kad didelé dalis jy gy ena Vilniaus, Saléininky bei ki uose y iniuose espublikos ajonuose, p ie Bal- a usijos sienos, ku lie u iy au ybés asmeny p ocen as y a nedidelis ( aigi bui yje, da be i isuomeniniame gy enime jie daZniau e éiasi be lie u iy kalbos). Lie u iams i lenkams didZiausiq ei$me i8mok i an aja kalba u éjo mokykla, uo a pu isy ki y au ybiy a s o ams — da bo kolek y ai. Seima Gia aidino ma- Zesnj aidmenj. Ne ienoda eikSme iSmoks an an ajqa kalba miné i eiksniai u- éjo ski ingy ka y Zmonéms. Kuo y esni esponden ai, uo didesné jy dalis an- aja kalba y a iimoke da be i uo maZesné dalis — mokykloje. Jaunesnioji ka a, a i kS¢iai, daugiausia p amoks a mokykloje. E niskai miS iy Seimy aikai j ai iose si uacijose daZniau negu ien auciy pasi- eiskia kaip d ikalbiai i eciau — kaip sa o é y gim osios kalbos a o ojai. Be o, ski ingai nuo é y, miS iy Seimy aikai daZniau elgiasi jau kaip d ikalbiai. No s Seima apsk i ai i in didelés eikSmés plis i d ikalbiSkumui ne u i, aciau a s- ki ai paim os e niSkai miS ios Seimos y a eikSmingesnis d ikalbiSkumo pli imo i jo a ojimo eiksnys negu mokykla, da bo kolek y as, masinés in o macijos p iemonés. Ta p negamybiniy a nau ojy, kaip i a p p amonés da buo ojy, labiausiai pap- li usi d ikalbiskumo o ma — lie u iy— usy d ikalbys é. Ki os d ikalbiskumo o mos (lie u iy—lenku, usy—lenky) a p negamybiniy a nau ojy papli usios Zymiai eciau negu a p p amonés da buo ojy. Analizuojan apklaus y asmeny a sakymus dél jy kalbinés o ien acijos klausan is adijo, Zi i in ele izija, skai an spauda, pas ebé a, kad ien auciy Seimy na iai daZniau pasi enka in o macija ie- na (gim aja) kalba, miS iy Seimy — d iem kalbomis. 1982 m. Lie u os TSR kaimo gy en ojy apklausa iSsamesnj aizda leidzia susi- da y i ik apie lie u iy au ybés asmenis, kadangi TSRS MA skai ia imo cen e ap- do o i i LTSR MA Is o ijos ins i u ui pa eik i duomenys apie miS ias Seimas da né a di e encijuo i pagal a sakiusiujy au ybe. Todél pa eikiame duomenis ik apie kaimo gy en ojy lie u iy kalbines nuos a as. RySys a p kaimieciy lie u iy gim osios 146 kalbos i au ybés y a da glaudesnis negu mies o gy en ojy. Be eik isu p o esijy lie u iy esponden y a sakymuose Sie pozymiai su ampa i ik a p nek ali ikuo o izinio da bo da bininky pasi aiko ienas a du lie u iy au ybés asmenys, ku iems lie u iy kalba né a gim oji. Kadangi nemaZa dalis apklaus yjy p iklauso e niskai miS iems ajonams, eikia many i, kad miné ieji asmenys y a nacionaliniu a z ilgiu mis iy Seimy palikuonys. Kaime gy enan ys lie u iai zymiai p asciau uz mies o gy en ojus moka usy kalba i apsk i ai p as¢iau uZ isus espublikos gy en ojus (5 % y y i ne 15 % mo e y nu odé, kad usy kalbos nemoka, o a i inkamai 11 i 25 % kalba sunkiai, 33 i 34 % — sunkokai, gana lais ai — 32 i 14 %, isi8kai lais ai — 19 % i 11 %). Kaip ma ome, y ai usy kalba moka Zymiai ge iau negu mo e ys. Ge iau ja i8mok i jiems, be abejo, padéjo a nyba Ta ybinéje A mijoje. P aséiausiai usu kalba moka di ban ys nek ali ikuo a izinj da ba (dazniausiai — pagy ene Zmonés), ge iausiai — ne Zemés iikio specialis ai, o di ban ys k ali ikuo- a izinj da ba. Ne gi i e niskai miS iuose ajonuose absoliu i lie u iy dauguma da be kalba lie u iskai. Ta¢iau nedidelé jy dalis ¢ia kalba i usiSkai, lenkiSkai a ba d iem kalbomis — gim aja bei lenky a ba usy kalba. Lie u és mo e ys da be usy i lenky kalbomis kalba egiau negu y ai. Susi inkimuose mo e ys dazniau (97 %) negu y ai (95 %) pasisako a ba pasisaky y (iSkilus eikalui) lie u iSkai. Taigi kaime gy enan iems lie u iams s a biausia bend a imo kalba y a lie u iy. Mo e y p ie aisumas p ie gim osios kalbos didesnis negu y u. Taigi e nog a iniy y inéjimy me u kaupian medZiaga apie Siuolaikinés Lie u- os TSR mies o i kaimo Seimos bui j i kul i a, nus a y a, kad apsk i ai lie u iai usy kalba moka ge iau negu ne ie iniy au ybiy gy en ojai — lie u iy kalba. Tai bidinga isy socialiniy sluoksniy a s o ams. Ta iau apie ne ie iniy au ybiy gy en ojus pasaky ina, kad socialiné p iklausomybé u i ne ienoda eikSme: a p p amonés da buo ojy usai lie u iy kalba moka kiek ge iau negu lenkai, uo a pu a p negamybiniy mies o a nau ojy lenkai moka ge iau uzZ usus. Visais a ejais lenkai usy kalbos mokéjimu p alenkia lie u ius. S a bus eiksnys, kliudan is ki u au ybiy Zmonéms ge iau i8mok i lie u iy kalba, bu o in ensy esné ju mig acija. Didesne eik’me imoks an an aja kalba u i mokykla i da bo kolek y ai, mazes- ne — Seima. A ski ai paim os au iniu a Z ilgiu miS ios Seimos daugiausia d ikal- bés a daugiakalbés. BOMIPOCHI JBYS3bI4HA B ITHOTPA®MMYECKHX MCCIEXOBAHHAX Pesiome B npouecce uccneqOBaHHa AYXOBHOM KySIbTYPbI CeMbCKOFO H TOPOACKOTO HaceIeHHA pecny6- JIMKH, MpoBezenHo o 9THO padamu Muc u y a HcTopHu AH JIn oscKoi CCP 8 1976—1982 ., a TakKe Hay4HbIMH COTpyqHuKaMM HHcTHTyTa oTHO padun uM. H. H. Muxnyxo-Maxnaa AH CCCP cosMec Ho c MHTOBCKAMH 9THO padaMu B 1982 ., BIABICHL HEKOTOPbie 3AKOHOMEPHOCTH PACKPOcTpaHeHHA ABYAILTIMA, 3HAHHA JATOBCKOTO H PYCCKOTO ASbIKOB MIpeACTABHTEAME PARTHA- HBIX HallMOHambHOcTeli pecnyOnHKH. 3anonHeHa 2731 anKe a. Ha OcHoBe JaHHBbIX Ompoca yeTaHOB- JICHO, YTO MHTOBIbI pyCCKHH AZBIK B LeIOM 3HAIOT 3aMeTHO Jyullle, YeM TpeacTaBATenH HeKO- PeHHBIX Hal{MOHAaTbHOCTel — AMTOBCKHI A3BIK. ITO OGuTaA 3AKOHOMEPHOCTS AIA BCEX COUMMAMb- HbIX COCR HaceeHHA. Ie 147