LKRS
—
Lie u iy
kalbos a8yba
i
sky yba.
II
pa .
leid.
V.,
1989.
LKZ
—
Lie u iy
kalbos Zodynas.
V.,
1966.
T.
7
(i
jo
su umpinimai).
L—-LKZ
—
Balke igius
J.,
Kabelka
J.
La iy—lie u iy
kalby
Zodynas.
V.,
1977.
L-LV
—
Boja e
A.,
Suba nieks
V.
Lie u ieSu—la ieSu
a dnica.
Riga,
1964.
LP
—
I anauskas
T.
Lie u os
paukS iai,
V.,
1955.
T.
3.
Lp
—
Logminas
V.
Lie u os
pauk& iai.
V.,
1979.
LPV
—
I anauskas
T.
Vado élis
Lie u os
pauk& iams
apibidin i.
K.,
1931.
LRKZ
—
Lie u iy
aSomosios
kalbos
Zodynas.
Heidelbe g,
1932—1968.
T.
1—5.
L—RKZ
—
Lybe is
A,
Lie u iy— usy
kalby
Zodynas:
L—RKZ,.
V.,
1971;
L_—REZ,.
V.,
1988.
LTE
—
Lie u iskoji
a ybiné
enciklopedija.
V.,
1980.
T.
6;
1981.
T.
7;
1984.
T.
12.
MLTE
—
MaiZoji
lie u iskoji
a ybiné
enciklopedija.
V.,
1968.
T.
2;
1971.
T.
3.
MRKZ
—
Mokomasis
lie u iy
kalbos
aSybos
i
ki ia imo
Zodynas
/
Suda é
P,
Kniaks-
a
i
A,
Lybe is.
IT
leid.
K.,
1986.
PP
—
I anauskas
T.
Pasaulio
paukS iai.
V.,
1971.
R-LKZ
—
Rusy—lie u iy
kalby
Zodynas.
V.,
1982,
T.
1
(Suda é
Ch.
Lemchenas);
V.,
1983.
T.
2
(Suda é
Ch.
Lemchenas);
V., 1985.
T.
4
(Suda é
J.
Ka dely é,
Ch.
Lemchenas,
J.
Macai is,
A.
Manke i iené).
RZ
—
Lie u iy
kalbos
a’ybos
Zodynas.
K.,
1948.
TLE
—
Ta yby
Lie u os
enciklopedija.
V.,
1986.
T.
2;
V.,
1988.
T.
4.
TZ
—
Mas auskis
S .
Taikomoji
zoologija.
K.,
1947,
ZD
—
Ska dZius
P.
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba.
V.,
1941.
Jonas
Klimayi ius
»NEOTERM*
ZURNALAS
IR
TERMINOLOGIJOS
TARPTAUTINIMAS
IOUTN
(In e na ional
O ganiza ion
o
Uni ica ion
o
Te minological
Neolo-
gisms)
—
Ta p au iné
e minologijos
neologizmy
ienodinimo
o ganizacija
—
bu o
jku a
1982
m,
Va Su oje.
Jos
jkii éjas
—
a8y ojas,
kalbininkas
i
e éjas
Z.
S obe skis.
O ganizacija
subi é
ilologus,
kalbininkus,
ki us
j ai iy
s igiy
specialis us,
besidominéius
e minologijos
a p au inimo
p oblemomis.
Pag indi-
niai
Sios
o ganizacijos
eiklos
p incipai
i
uzZda iniai
y a
iSdés y i
specialiame
leidi-
nyje
“All
abou
IOUTN“
(,,Viskas
apie
IOUTN“).
Ne e ai
ne
Zymiausi
kalbininkai
laikosi
nuomonés,
kad
e minai
neologizmai
u é y
bi i
ku iami
ik
gim aja
kalba;
o
s e imi
—
a p au iniai
e minai
—
keiéia-
mi
sa os
kalbos
ZodZiais.
IOUTN,
adoyaudamasi
p incipu
,,mokslas
—
Zmonijos
nuosa ybé“,
silo
su ienodin i
e mino
o ma
i
eik’me.
Ano
IOUTN,
e minu
a p au inimas
paspa in y
kei imasi
mokslo
i
echnikos
in o macija,
o
ji
sa o
TuoZz u
—
ekonomikos
aida.
IOUTN
bend ada biauja
su
a p au inémis
o ganizacijomis,
e miny
bankais
i
e minologijos
cen ais,
su
moksly
akademijomis
i
uni e si e ais,
i ai iose
pasaulio
Salyse
ku ia
sa o
komi e us,
engia
i
leidZia
daugiakalbius
specialiy
e miny
7o-
dynus,
eikia
in o macija
e minologijos
klausimais.
Vienas
i8
s a biausiy
Sios
o ga-
nizacijos
uZda iniy
—
ska in i
a p au iniy
e miny
a ojima
pe
ieSosios
in o -
macijos
p iemones
i
specialius
pe iodinius
leidinius.
186
Pag indinis
IOUTN
leidinys
—
1984
m.
p adé as
leis i
i
ka a
pe
is
ménesius
i¥einan is
Zu nalas
,NEOTERM“.
Vy iausiasis
Sio
leidinio
edak o ius
—
IOUTN
p eziden as
Z.
S obe skis.
Angly
i
p anc izy
kalbomis
skelbiamuose
s aipsniuo-
se
g ildenami
eo iniai
i
p ak iniai
e minologijos
klausimai,
nag inéjami
j ai s
jos
a p au inimo
aspek ai.
Teo inio
pobiidzio
s aipsniy
leidinyje
y a
daugiau
ne-
gu
p ak inio.
I$
pas a yju
galima
paminé i
Z.
S obe skio
s aipsni
,,Ta p au inés
e minologijos
eo ija
i
p ak ika*
(5/6
—
1987,
p.
24—28),
K.
LukaSe i iaus
,,Fi-
zikos
e minai
lenky
kalboje*
(K.
Lukaszewicz,
5/6
—
1987,
p.
38—41)
i
k .
Zu nale
skelbiami
kalbo y os
i
izikos
a p au iniy
e miny
i
neologizmy
sa aSai.
Juose
j ai iy
Saliy
kalbininkai
i
e minologai
pa eikia
sa o
kalboje
a ojamus
a
suku us
a p au inius
e minus,
a
ju
a i ikmenis.
Lie u iy
kalbos
ins i u o
e mino-
logijos
g upés
ado o
ilol.
m.
kand.
K.
Gai enio
déka
Siuose
sa aSuose
asime
pa-
eik y
lie u i8ky
e miny.
,,NEOTERM*™
aip
pa
p ane¥a
skai y ojams
apie
i yk-
sianéius
kong esus,
semina us
i
simpoziumus,
umpai
supazindina
su
s aipsniy
au o iais.
Pi majame
,,NEOTERM“
nume yje
Z.
S obe skio
s aipsnis
»Pasaulinis
mokslo
e miny
a p au inimo
p ocesas*
(1
—
1984,
p.
3—9)
nag inéja
specialiy
a p au i-
niy
e miny
gauséjimo
p oblemas.
Nag inéjan
kalbos
i
simboliy
aidos
is o ija,
paaiskéjo,
kad
isy
kalbos
Zenkly
dezin eg acijos
i
in eg acijos
p ocesas
u i
gilias
¥aknis.
Gam os,
isuomenés,
aip
pa
kalbos,
kaip
komunikacijos
p iemonés,
p o-
cesai
yks a
pagal
amZina
dezin eg acijos
i
in eg acijos
désnj.
Kaip
pa yzdi
jis
pa-
eikia
skai meny
aidos
is o ija.
Skai menys
—
ai
kalbiniai
Zenklai,
kaZkada
i8-
eik& i
am
ik ais
simboliais,
po
daugelio
modi ikacijy
iSsi u uliojo
i
a abisky
skai -
meny
sis ema,
sup an ama
kalban iesiems
isomis
pasaulio
kalbomis.
Ta p au i-
niy
mokslo
e miny
papli imas
—
ai
mokslo
i
echnikos
in o macijos
apim ies,
jos
ki imo
g ei io
padidéjimo
ezul a as.
Lenkijos
moksly
akademijos
p o eso ius,
biochemikas
T.
KoZibskis
s aipsnyje
..Mokslo
e minologijos
ienodinimas“
(T.
Kozybski,
1
—
1984,
p.
16—20)
pas e
bi,
kad
mokslininky
pas angos
suku i
di b ine
a p au ine
kalbg
neda é
laukiamy
ezul a y.
Tokia
kalba
negali
suda y i
loginés,
nacionalinés,
aip
pa
one inés,
mo ologinés
sis emos,
a i inkan ios
sudé inga
Siuolaikinj
Zmonijos
mas ymo,
lygi.
Kadangi
né a
a p au iniam
a ojimui
inkamos
uni e salios
p iemonés,
ang-
ly
kalbai
Sio
s a uso
da
nejgijus,
o
g aiky
i
lo yny
kalboms
ji
jau
p a adus,
T.
Ko-
Zibskis
mano,
kad
Sia
unkcija
galé y
a lik i
a p au iniu
mas u
su ienodin i
mokslo
i
echnikos
e minai.
Jiems
biidingas
uni e salumas
—
s a bi
e miny
a p au ini-
mo
salyga.
Na
o
humani a iniy
moksly
e minija,
linkusi
apsi ibo i
iena
au a
a
kul ii a,
y a
indi idualesné,
odél
su ienodinama
sunkiau.
Au o ius
sa o
s aipsnyje
akcen uoja,
kad
specialios
mokslo
Sakos
e miny
ieno-
dinimas
p iklauso
ne
iek
nuo
e miny
a o ojy
skai iaus,
kiek
nuo
os
specialios
Sakos
populia umo.
Ka ais
dél
didelio
susidoméjimo sa oka
a
daik u,
juos
Zy-
min is
e minas
pe Zengia
siau o
specialis y
a o
ibas
( aip
a si iko
su
e minu
izo opas).
Te miny
a p au inimas
p iklauso
da
nuo
o,
kokia
ie a
mokslo
Saka
uzima
ikslumo
a é ilgiu.
Tiksliyjy
moksly,
pa yzdZiui,
ma ema ikos
e minai
y a
187
su ienodinami
daug’
g ei iau
nei
sociologijos
a
Ki y
humani a iniy
moksly
Saku
e minai.
Sa o
kalboje
,,Te minologijos
a p au inimas*
(5/6
—
1987,
p.
11—18),
pasaky o-
je
Adis
Abebos
a p au iniame
e minologijos
semina e,
Z.
S obe skis
s engési
iSaiSkin i
Sio
p oceso
esme
i
p i alumus
isiems
oponen ams.
RaSy ojams
i
ilo-
so ams,
ku ie
apeliuodami
j
pa io inius
jausmus
eigia,
kad
a p au iniai
e minai
e Sia
nacionaline
kalba
—
nelie iama
au os
kul i inj
palikima,
jis
p iminé,
kad
specialioji
e minologija
—
ne
ienos
au os,
be
isos
Zmonijos
mokslinis
palikimas.
Keigian is
mokslo
i
echnikos
in o macija,
su ienodin a
e minologija
ypa
naudin-
ga
oms
besi ys anéioms
Salims,
ku iose
y a
kelios
nacionalinés
kalbos
i
daugybé
a miy.
Kalbininkams,
manan iems,
kad
a p au iniai
ZodzZiai
neside ina
su
nacio-
nalinés
kalbos
aisyklémis,
ypa
one ika,
Z.
S obe skis
pa eikia
IOUTN
p inci-
pus.
Skolinan is
neologizma,
eikia
iSlaiky i
a
pa ia
sa oka,
Sakni
i
apib ézima.
Kiek iena
kalba
u i
eise
a o i
s e imus
ZodZius
pagal
sa o
one ikos
i
g ama i-
kos
aisykles.
A si adus
naujam
e minui,
ikyla
Klausimas,
ka
a o i
sa oje
kalboje:
a
iesio-
ginj
skolinj,
,.ga a a*
neologizma,
a
e inj,
suda y a
pagal
ki os
kalbos
pa yzdj.
Si
p oblema
y a
nag inéjama
jau
miné ame
Z.
S obe skio
s aipsnyje
,,Pasaulinis
mokslo
e miny
a p au inimo
p ocesas“
(1
—
1984,
p.
3—9).
Jo
nuomone,
e iniai
daznai
biina
ne iksliis,
isk eipia
in o macija
i
sukelia
Klaidingy
asociacijy.
Na
o
iena
Saknj
i
iena
apib ézima
u in ys
a p au iniai
e minai
esq
uni e salesni,
nesunkiai
a paZis ami
skai an
mokslo
li e a ii a
s e ima
kalba,
ne
jos
ge ai
nemo-
kan .
,
Poznanés
uni e si e o
kalbininko
B.
Valéako
s aipsnyje
,,Sa os
kalbos
neologiz-
mas
a
skolinys“
(B.
Walezak,
5/6
—
1987,
p.
48—56)
nag inéjama
a
pa i
p oble-
ma
ling is iniu
i
eks aling is iniu
aspek u.
Kalbiniu
poZi iu
nejmanoma
nus a-
y i,
ku is
e minas
—
a p au inis
a
sa os
kalbos
—
ge iau
a lieka
e minologi-
jos
unkcijas.
Eks aling is iniu
poZii iu
a p au iniai
e minai
jgyja
neabejo ina
p anaSuma.
Ta iau
i
ia
jy
ne eiké y
a o i
bea odai iSkai,
eikia
a k eip i
démesj
i
okius
ak us:
mokslo
i
echnikos
Sakos
e minologijos
adicijas,
eks o,
ku iame
a ojamas
as
e minas,
pobidi
i
paski j
(mokslinis
eks as,
mokslo
populia ini-
mo,
mokyklinio
ado élio).
S a bu
p isimin i
i
ai,
kad
sa i
e minai
a oseno-
je
p igyja
daug
g ei iau
negu
s e imi.
.
Tas
pa s
B.
Valéakas
s aipsnyje
,,Lenky
e minologijos
aida“
(3/4
—
1985,
p.
15—25)
pas ebi,
kad
naujai
kalboje
pasi odes
Zodis
gali
bi i:
1)
naujada as
( e-
dinys
a ba
di inys),
2)
skolinys
( iesioginis
a ba
e inys),
3)
neoseman izmas,
4)
onoma opéja.
Ano
B.
Valéako,
mokslo
i
echnikos
e miny
iS akos,
i$sky us
onoma opéja,
y a
os
pa ios.
Toliau
au o ius
ski ia
2
pag indinius
leksikos
iene y
Sal inius:
idinj
—
naujada ams
i
neoseman izmams
ku i
i
iSo inj
—
skoliniams
suda y i.
Va Su os
uni e si e o
p o eso ius
O.
A.
Voi ase i ius
s aipsnyje
,,Mokslo
i
echnikos
e miny
s uk i a“
(O.
A.
Woj asiewicz,
11/12
—
1988,
p-
6—9),
aiky-
damas
pap as as
aisyKles,
ap aSo
sudé iniy
e miny
sin aksing
s uk i a,
ZodZiu
188
da ybos
bidai
—
mégs amiausias
kalbininky
y inéjimo
objek as,
o
e miny
sin aksinés
s uk ii os
p oblemos
daZnai y a
pami S amos.
Juo
labiau,
kad
lenky
kalboje
pagal
apy ik ius
skai ia imus
ne
95
%
i$
1
min.
mokslo
i
echnikos
e mi-
ny
susideda
i§
keliy
ZodZiy.
Lenky
mokslininké
A.
Topulos
s aipsnyje
,,Te minus
apib éZian “
(3/4
—
1985,
p.
12—15)
eigia,
kad
labai
daZnai
e minui
neologizmui
su eikiama
isai
ki a
eik§mé.
Tokiems
nekon oliuojamiems
eikSmés
poky¢iams
uZki s i
kelia
gali
ik
sqamoninga
e minology
eikla.
Te mino
apib ézimo
skai y ojas
(in o macijos
ga éjas)
ka ais
su okia
sqa okq
ki aip
negu
au o ius
(in o macijos
siun éjas)
ja
s en-
giasi
pa eik i.
Taip
gali
a si ik i
iek
dél
skai y ojo,
iek
i
dél
au o iaus
kal és.
A.
Topulos,
g ildendama
§j
p ocesa
i8
,,in o macijos
siun éjo“
pusés,
mano,
kad
e -
miny
ydos
a si anda
odél,
kad
apib ézimas,
ku iuo
bu o
emiamasi
suda inéjan
e mina,
aip
pa
u éjo
ikumy.
Toliau
au o é
ski ia
3
apib éZimo
ipus:
sin e i-
nj,
anali ini
i
ne iesioginj
eguliuojamaji.
Te minui
neologizmui
inkamiausias
y a
sin e inis
apib ézimas.
Susiki us
naujoms
eo ijoms,
a si anda
naujy
sa oky.
Vienais
a ejais
jos
y a
i8
p adziy
apib éZiamos,
i
ik
ada
pa adinamos,
ki ais
—
a i kS iai.
Vienu
i
ki u
a eju
s a bu,
kad
apib ézimas
a i ik y
sa okq.
Au o ius,
no édamas
apib éz i
sa oka,
gali
ap aSy i
isai
ki a
eikSme.
Taip
a si inka
odél,
kad
Zmogus,
eikSda-
mas
sa o
min is
a8 u
a
ZodzZiu,
e ia
jas
iS
sa o
seman inés
kalbos,
o
okiame
e ime
(i
ne
ik
okiame)
sunku
i8 eng i
Klaidu.
Labai
e ai
naujo
e mino
ki éjas
y a
i
apib éZimo
au o ius.
DaZniausiai
ki é-
jas
y a
neZinomas.
Siandien
nejmanoma
bi y
su as i
kosminio
lai o
sa okos
au o-
iaus.
Kosminio
lai o
kons uo ojai
jokiu
bidu
né a
sa okos
ki éjai.
Sa oka
a si-
ado
ka u
su
seniausiomis
Zmoniy
s ajonémis
nusk is i
j
kosmosa.
P aéjus
ku iam
laikui
nuo
sa okos
a si adimo,
i ai ioje
li e a ii oje,
ypa
moks-
linéje
an as ikoje,
pasi odé
kosminio
lai o
e minas.
Tokius
lai us
an as ikoje
daZniausiai
aldyda o
Zmonés.
Gal
odél
kiek
éliau
pasi odes
apib ézimas
a spin-
déjo
kosminio
lai o
sa oka
ik
i§
dalies,
nepaliesdamas
o
ak o,
kad
kosminiai
lai ai
gali
bi i
i
nepilo uojami.
Apib éZimo
au o ius
pap as iausiai
neiSanaliza o
isy
Sio
e mino
a ojimo
a ejy.
No s
paciy
pi myju
kosminiy
lai y
gamyba
bu o
ik
p asidéjusi,
pa i
kosminio
lai o
sa oka
jau
iki
o
bu o
jsi i inusi
Zmoniy
sq-
monéje.
Taigi
okiam
e minui
u éjo
bi i
aikomas
ne
sin e inis,
be
eguliuojama-
sis
apib ézimas.
Uk ainos
moksly
akademijos
e minologijos
komi e o
icep eziden as,
ilologijos
moksly
dak a as
V.
Akulenka
s aipsnyje
,,Ta p au iniai
leksiniai
elemen ai
i
e mi-
nologijos
a p au inimas*
(7/8
—
1987,
p.
11—15)
apib ézia
a p au inius
leksinius
elemen us
kaip
homologines
( .
y.
pana¥ios
ei$més
i
o mos)
diamo emas,
dialek-
semas,
dia azemas.
Taip
jis
adina
panaSias
mo emas,
ZodZius
i
azes,
a oja-
mas
dyiejose
kalbose.
Polielemen ai
( .
y.
polimo emos
i
k .)
—
ai
a p au iniai
Jeksiniai
elemen ai,
a ojami
keliose
kalbose.
V.
Akulenka
paZymi,
kad
e mino-
logijoje
a p au iniy
elemen y
eik’miy
apa ybé
y a
bi ina,
Fo mos
panaSumai
gali
pasi eiks i
iSo iniu
a ba
idiniu
kalbos Zenklo
a Z ilgiu,
odél
eikia
ski i
a~
189
Sy ine
i
ga sine
o mas,
aip
pa
j ai iy
i8iy
mo y acija
—
s uk ii ing,
seman ing,
one ing.
Panag inéjes
galimas
kombinacijas,
V.
Akulenka
pada é
i8 ada,
kad
i
bend inéje
kalboje,
i
e minologijoje
egzis uoja
7
a p au iniy
elemen y
ipai:
|
Panagumai:
|
aSy inés
o m.
mo y acijos
a
Pa eik oje
len eléje
ma ome,
kad
aukS iausiq
in e nacionalumo
laipsnj
u i
I
a p au iniy
elemen y
ipas,
o
Zemiausiq
—
ITI.
Siuolaikiniame
a p au iniame
ben-
d a ime,
ypa
mokslo
i
echnikos
s i yje,
a8y inés
o mos
panaSumai
y a
daug
s a besni
negu
ga sinés.
Ga sinés
i
a8y inés
o mos
sa ybés
s a bios
ada,
kai
kalba
u i
sa i a
abécéle
(a mény,
g uziny
k.)
a ba
hie ogli inj
aS a.
Siuolaikinése
kalbose
egzis uoja
isi
a p au iniy
elemen y
ipai,
2
i8
jy
—
IV
i
VI
—
su inkami
Tolimuju
Ry y
kalbose.
Toliau
pa eikiami
Siy
ipy
pa yzdzZiai.
I.
Angl.
ai po ,
p anc.
ae opo ,
isp,
ae opue o,
i .
ae opo o,
us.
axpollopT
lenk.
ae opo ,
lie .
ae opo as
i
.
.
Sio
ipo
ZodZiai
u i a
pa ia
eikSme,
panasia
ga sine
i
a8y ine
o mas,
aip
pa
bend a
mo y acija
(,,ai “
—
,,po ,
ha en“).
II.
Angl.
a om,
p anc.
a ome,
ok.
A om,
isp.
a omo,
i .
a omo,
us.
a om,
lenk.
a om.
II
a p au iniy
elemen y
ipo ZodZiai
u i
bend a
eikSme,
panaSiq
iSo ing
o ma
(ga sine
i
aSy ine),
be
ne u i
ienodos
mo y acijos.
Ill.
Angl.
eleg aph,
g uziny
( eleg aphi),
hindi
( elig a ),
u dy
( elig a ).
ZodZiai
u i
a
pa ia
eik8me,
panaSia
ga sine
o ma,
bend a
mo y acija,
be
isi8kai
ski in-
ga
aS’y ine
o ma.
IV.
Kiny
(bai
an),
japon.
(hyaku
man),
ko éj.
(pen
man)
,,milijonas“.
Sio
ipo
a p au iniy
elemen u
ZodZiai
u i
a
pa ia
hie ogli ine
o ma,
mo y acija,
be
ski -
inga
a ima.
Y.
Rus.
Me p,
g uziny
me i,
a mény
me ,
hindi
mi a .
Visi
aspek ai,
iSsky us
aSy ine
o ma,
y a
panaSis.
VI.
Kiny
(pu ao),
japon.
(budo)
,, ynuogés“.
Sio
ipo
a p au iniy
elemen y
zodziai
u i
bend a
nemo y uo a
hie ogli ing
o ma.
VII.
Vok.
Lu ha en,
dany
lu ha en,
japon.
(kuko),
u dy
(ha ai
banda gah)
ZodzZiai
u i
a
pa ia
eikme
,,ae ouos as“
i
a
pa ia
mo y acija
(,,ai “
—
,,po ,
ha en“).
ga sinés
o m,
Tipai
|
eikSmés
I
Il
i
IV
V
VI
Vil
eee
ee
coo
O
KF
o o
o e
eke
oom oH
190

V.
Akulenka
labiausiai
iSsi ys iusias
pasaulio
kalbas
suski s o
i
5
egionus:
Eu opos—Ame ikos,
TSRS,
A imujy
i
Vidu iniyjy
Ry y,
Pie y
Azijos,
Ry y
Azijos.
DidZiausia
j aka,
suda inéjan
a p au inius
e minus,
l-ajame
egione
u-
éjo
g aiky
i
lo yny
kalbos,
2-ajame
—
usy
k.,
3-ajame
—
a aby
i
pe sy
k.,
4-ajame
—
sansk i o
i
pali,
5-ajame
—
japony
i
senoji
kiny
k.
Va Su os
uni e si e o
e minologés
H.
Jadackos
s aipsnis
,Apie
kalbininko
i
e minologo
aidmenj*
(H.
Jadacka,
11/12
—
1988,
p.
9—16)
—
apie
kalbininko
aidmenj
e miny
suda ymo
p ocese.
Mokslo
i
echnikos
e miny
ki imas
—
ne
spon aniSkas
p ocesas,
be
samoninga
specialis y
g upés
eikla.
Zodis
a
g ama i-
né
o ma,
pa ekusi
j
bend inés
kalbos
a osena,
ado aujasi
p incipu:
usus
lingua-
um
y anus.
Cia
be
kokios
kalbininko
pas angos
y a
be aisés.
Te minologijoje
kalbininko
eikla
p asideda
os
pasi odZius
neologizmui.
H.
Jadacka
emiasi
M.
Mazu o
s aipsniu
,,Techniné
e minologija“,
ku iame
ski iami
4
e mino
aisyk-
lingumo
(co ec ness)
k i e ijai:
1)
adek a us
e mino
ySys
su
jo
Zymimu
daik u
( e e en ),
2)
e mino
y8ys
su
am
ik os
Sakos
e minologijos
sis ema,
3)
ling is i-
nés
o mos
obulumas,
4)
eiksmingumas
(ope a i eness).
Adek a umo
p inci-
pas
eiskia:
1)
e mino
eik’més
i
o mos
a i ikima,
2)
e mino
iena eikSmiSkuma,
3)
iena iiSiskuma.
S a bu,
kad
kalbiné
o ma
u é y
ik
ienq
eikSme
i
a i kS-
Giai.
P ieSingu
a eju
gali
a si as i
okiy
e miny
ydy,
kaip
daugia eikSmiSkumas
i
sinonimiSkumas.
Naujo
e mino
ySys
su
e minologijos
sis ema
gali
bi i
nag inéjamas
ling is i-
niu
a zZ ilgiu,
.
y.
pagal
ep oduk y umo
i
iena iSiskumo
p incipis.
Te minas
ep oduk y us
ada,
kai
i8
jo
galime
pada y i
ki u
iS es iniy
ZodZiy.
Pagal
an aji
p incipa
naujas
e minas
sa o
da ybos
a Z ilgiu
u i
bi i
iena iSiSkas
su
e mi-
nais,
esan iais
oje
pa¢ioje
mokslo
Sakoje.
Te mino
o mos
obulumas,
kaip
eigia
au o é,
eikalauja
emociSkai
neu alaus
a o ojo
podiii io
j
ei8kiama
objek a.
Neu alumo
galima
pasiek i
ge ai
pasi en-
kan
Zod%ius,
s engian is
ne a o i
okiy
zodZiy
da ybos
biidy,
ku ie
inka
Sneka-
majai
kalbai,
maZybiniams
a
didinamiesiems
da iniams.
Va Su os
uni e si e o
p o eso iaus,
Lenkijos
e éjy
sajungos
pi mininko
J.
Pienkoso
s aipsnyje
,,A
e minologija
—
nauja
mokslo
Saka?“
(J.
Piénkos,
7/8
—
1987,
p.
25—37)
pas ebima,
kad
e minologija
ypa
eik’minga
aidmenj
aidi-
na
iek
g oZinés,
iek
mokslinés
li e a ii os
e ime.
Ve éjas,
daZznai
skubédamas,
pa s
s engiasi
suda y i
neologizmus
a
e inius.
Kalbininkas,
ku damas
naujus
e minus,
u i
lJaiky is
uni e salumo,
in e nacionalumo,
ienodumo,
a i ikimo,
e ek y umo,
ikslumo
i
sup an amumo
p incipy.
Baigian
kele as
Zod%iy
apie
,NEOTERM*
p i alumus
i
ikumus.
Zu nalas
supazindina
skai y ojg
su
IOUTN,
jos
eikla
i
uZda iniais,
nu odo
a p au inés
e minologijos
p incipus
i
me odus.
Mano
nuomone,
leidinyje
engiama
pa eik i
kuo
daugiau
p ieS a ingy
nuomoniy,
sukel i
diskusijas.
Zu nale
eiSkiamos
nuomo-
nés y a
gana
ienpusiskos,
daugiausia
démesio
ski iama
e minologijos
a p au ini-
mo
klausimams
i
p opagandai.
191
.
NEOTERM
“
u é u
sudomin i
kalbininkus,
e minologus.
Su
kai
kuo
jie
su iks,
kai
kam
pap ie8 a aus,
a iau
bi inai
susimas ys:
kaip
Siame
pasauliniame
e miny
a p au inimo
s au e
iSsaugo i
nacionalinj
lie u iy
e minologijos
sa i uma.
Rosi a
_Pundy é
1985—1990
m.
TERMINU
ZODYNAI
Sioje
ano uo oje
odykléje
pa eikiami
1985—1990
m.
Lie uyoje
iSleis i
e miny
Zodynai.
Mediiaga
ink a
i§
,,Spaudos
me aS io*
(1985—1990
m.)
bei
biblio eky
ka alo-
gu.
Visi
ia
pa eikiami
Zodynai
pe Zi é i.
Kiek ieno
Zodyno
ap ase
pa eikiami
Sie
duomenys:
1)
kokiy
kalby
Zodynas;
2)
kokio
ipo
(aiSkinamasis,
e éiamasis
a
k .);
3)
apim is;
4)
e miny
pa eikimo
a ka
(lizdinis—nelizainis;
sis eminis—abécélinis);
5)
ki iuo as
a
neki éiuo as;
6)
a
pe Zidi é as
Lie u iy
kalbos
ins i u o
(anks iau
Lie u iy
kalbos
i
li e a i os
ins i u o)
Te minologijos
g upés;
a
nepa eko
ji
ne aisyklingy
e miny,
aidisky
e iniy,
ba ba izmy
i
k .;
7)
Zodyno
a
Zodynélio
paski is.
Pas aba.
Pa adinimuose
j ai uoja
e minai
Zodynas
i
Zodynélis.
Vienu
nemazos
apim ies
(220
i
daugiau
puslapiy)
leidinys
adinamas
Zodynéliu,
o
ki u
a i k8 iai
—
nedidelis
leidinélis
(apie
40
puslapiy)
adinamas
Zodynu.
Zodyny
i
Zodynéliy
ap aSuose
Siuos
e minus
s eng asi
di e encijuo i.
1985
m.
Dialek inio
ma e ializmo
e miny
i
sa oky
paaiSkinimas:
(Me od.
p iemoné
LVKK1
s uden ams)
/
Lie u os
als .
kino
kul i os
ins .,
Ma ksizmo-leninizmo
ka ed a,
Sud.
J.
Jaselskis.
K.:
LVKKI,
1985.
52
p.
Siame
ienakalbiame
aiSkinamajame
Zodynélyje
pa eik a
daugiau
kaip
180
daZniausiai
a ojamy
iloso ijos
e minu.
Zodynélyje
nesi ibojama
ien
umpu
e mino
paaiskinimu
—
pa eikiama
nemaza
duomeny
i§
ieno
a
ki o
eiSkinio
is o ijos,
nu odomi
Zymiausi
a s o ai
i
pan.
P ie
daugelio
e miny
pa ody a
jy
kilmé
i
p adiné
eikSmé.
Te minai
Zodynélyje
pa eikiami
abécélés
a ka,
Zodynas
neki iuo as;
Te minologijos
g upés
nediii é as.
Ski iamas
Lie u os
als ybinio
kino
kul ii os
ins i u o
s uden ams,
s udijuojan-
iems
dialek inj
ma e ializma.
Elek o echnikos,
gal ano echnikos
i
ko ozijos
e miny
Zodynas
(Lie u iy,
u-
su,
angly,
okie iy
i
p anciizy
k.):
P ojek as
s a s ymui
/
LTSR
MA
Chemijos
i
chem.
echnologijos
ins .
Sud.
A.
Be no as,
J.
Bubelis,
J.
Ma ulis,
V.
Skominas,
R.
Slizys,
G.
Tomke i ius,
R.
ViSomi skis.
V.:
[ChChTI],
1985.
[D]
1.
208
p.
Zodynas
y a
penkiakalbis
(lie u iy,
usy,
angly,
okie iy
i
p anciizy
kalbomis);
e ciamasis.
192