„NEOTERM“ žurnalas ir terminologijos tarptautinimas

LKRS — Lie u iy kalbos a8yba i sky yba. II pa . leid. V., 1989. LKZ — Lie u iy kalbos Zodynas. V., 1966. T. 7 (i jo su umpinimai). L—-LKZ — Balke igius J., Kabelka J. La iy—lie u iy kalby Zodynas. V., 1977. L-LV — Boja e A., Suba nieks V. Lie u ieSu—la ieSu a dnica. Riga, 1964. LP — I anauskas T. Lie u os paukS iai, V., 1955. T. 3. Lp — Logminas V. Lie u os pauk& iai. V., 1979. LPV — I anauskas T. Vado élis Lie u os pauk& iams apibidin i. K., 1931. LRKZ — Lie u iy aSomosios kalbos Zodynas. Heidelbe g, 1932—1968. T. 1—5. L—RKZ — Lybe is A, Lie u iy— usy kalby Zodynas: L—RKZ,. V., 1971; L_—REZ,. V., 1988. LTE — Lie u iskoji a ybiné enciklopedija. V., 1980. T. 6; 1981. T. 7; 1984. T. 12. MLTE — MaiZoji lie u iskoji a ybiné enciklopedija. V., 1968. T. 2; 1971. T. 3. MRKZ — Mokomasis lie u iy kalbos aSybos i ki ia imo Zodynas / Suda é P, Kniaks- a i A, Lybe is. IT leid. K., 1986. PP — I anauskas T. Pasaulio paukS iai. V., 1971. R-LKZ — Rusy—lie u iy kalby Zodynas. V., 1982, T. 1 (Suda é Ch. Lemchenas); V., 1983. T. 2 (Suda é Ch. Lemchenas); V., 1985. T. 4 (Suda é J. Ka dely é, Ch. Lemchenas, J. Macai is, A. Manke i iené). RZ — Lie u iy kalbos a’ybos Zodynas. K., 1948. TLE — Ta yby Lie u os enciklopedija. V., 1986. T. 2; V., 1988. T. 4. TZ — Mas auskis S . Taikomoji zoologija. K., 1947, ZD — Ska dZius P. Lie u iy kalbos Zodziy da yba. V., 1941. Jonas Klimayi ius »NEOTERM* ZURNALAS IR TERMINOLOGIJOS TARPTAUTINIMAS IOUTN (In e na ional O ganiza ion o Uni ica ion o Te minological Neolo- gisms) — Ta p au iné e minologijos neologizmy ienodinimo o ganizacija — bu o jku a 1982 m, Va Su oje. Jos jkii éjas — a8y ojas, kalbininkas i e éjas Z. S obe skis. O ganizacija subi é ilologus, kalbininkus, ki us j ai iy s igiy specialis us, besidominéius e minologijos a p au inimo p oblemomis. Pag indi- niai Sios o ganizacijos eiklos p incipai i uzZda iniai y a iSdés y i specialiame leidi- nyje “All abou IOUTN“ (,,Viskas apie IOUTN“). Ne e ai ne Zymiausi kalbininkai laikosi nuomonés, kad e minai neologizmai u é y bi i ku iami ik gim aja kalba; o s e imi — a p au iniai e minai — keiéia- mi sa os kalbos ZodZiais. IOUTN, adoyaudamasi p incipu ,,mokslas — Zmonijos nuosa ybé“, silo su ienodin i e mino o ma i eik’me. Ano IOUTN, e minu a p au inimas paspa in y kei imasi mokslo i echnikos in o macija, o ji sa o TuoZz u — ekonomikos aida. IOUTN bend ada biauja su a p au inémis o ganizacijomis, e miny bankais i e minologijos cen ais, su moksly akademijomis i uni e si e ais, i ai iose pasaulio Salyse ku ia sa o komi e us, engia i leidZia daugiakalbius specialiy e miny 7o- dynus, eikia in o macija e minologijos klausimais. Vienas i8 s a biausiy Sios o ga- nizacijos uZda iniy — ska in i a p au iniy e miny a ojima pe ieSosios in o - macijos p iemones i specialius pe iodinius leidinius. 186 Pag indinis IOUTN leidinys — 1984 m. p adé as leis i i ka a pe is ménesius i¥einan is Zu nalas ,NEOTERM“. Vy iausiasis Sio leidinio edak o ius — IOUTN p eziden as Z. S obe skis. Angly i p anc izy kalbomis skelbiamuose s aipsniuo- se g ildenami eo iniai i p ak iniai e minologijos klausimai, nag inéjami j ai s jos a p au inimo aspek ai. Teo inio pobiidzio s aipsniy leidinyje y a daugiau ne- gu p ak inio. I$ pas a yju galima paminé i Z. S obe skio s aipsni ,,Ta p au inés e minologijos eo ija i p ak ika* (5/6 — 1987, p. 24—28), K. LukaSe i iaus ,,Fi- zikos e minai lenky kalboje* (K. Lukaszewicz, 5/6 — 1987, p. 38—41) i k . Zu nale skelbiami kalbo y os i izikos a p au iniy e miny i neologizmy sa aSai. Juose j ai iy Saliy kalbininkai i e minologai pa eikia sa o kalboje a ojamus a suku us a p au inius e minus, a ju a i ikmenis. Lie u iy kalbos ins i u o e mino- logijos g upés ado o ilol. m. kand. K. Gai enio déka Siuose sa aSuose asime pa- eik y lie u i8ky e miny. ,,NEOTERM*™ aip pa p ane¥a skai y ojams apie i yk- sianéius kong esus, semina us i simpoziumus, umpai supazindina su s aipsniy au o iais. Pi majame ,,NEOTERM“ nume yje Z. S obe skio s aipsnis »Pasaulinis mokslo e miny a p au inimo p ocesas* (1 — 1984, p. 3—9) nag inéja specialiy a p au i- niy e miny gauséjimo p oblemas. Nag inéjan kalbos i simboliy aidos is o ija, paaiskéjo, kad isy kalbos Zenkly dezin eg acijos i in eg acijos p ocesas u i gilias ¥aknis. Gam os, isuomenés, aip pa kalbos, kaip komunikacijos p iemonés, p o- cesai yks a pagal amZina dezin eg acijos i in eg acijos désnj. Kaip pa yzdi jis pa- eikia skai meny aidos is o ija. Skai menys — ai kalbiniai Zenklai, kaZkada i8- eik& i am ik ais simboliais, po daugelio modi ikacijy iSsi u uliojo i a abisky skai - meny sis ema, sup an ama kalban iesiems isomis pasaulio kalbomis. Ta p au i- niy mokslo e miny papli imas — ai mokslo i echnikos in o macijos apim ies, jos ki imo g ei io padidéjimo ezul a as. Lenkijos moksly akademijos p o eso ius, biochemikas T. KoZibskis s aipsnyje ..Mokslo e minologijos ienodinimas“ (T. Kozybski, 1 — 1984, p. 16—20) pas e bi, kad mokslininky pas angos suku i di b ine a p au ine kalbg neda é laukiamy ezul a y. Tokia kalba negali suda y i loginés, nacionalinés, aip pa one inés, mo ologinés sis emos, a i inkan ios sudé inga Siuolaikinj Zmonijos mas ymo, lygi. Kadangi né a a p au iniam a ojimui inkamos uni e salios p iemonés, ang- ly kalbai Sio s a uso da nejgijus, o g aiky i lo yny kalboms ji jau p a adus, T. Ko- Zibskis mano, kad Sia unkcija galé y a lik i a p au iniu mas u su ienodin i mokslo i echnikos e minai. Jiems biidingas uni e salumas — s a bi e miny a p au ini- mo salyga. Na o humani a iniy moksly e minija, linkusi apsi ibo i iena au a a kul ii a, y a indi idualesné, odél su ienodinama sunkiau. Au o ius sa o s aipsnyje akcen uoja, kad specialios mokslo Sakos e miny ieno- dinimas p iklauso ne iek nuo e miny a o ojy skai iaus, kiek nuo os specialios Sakos populia umo. Ka ais dél didelio susidoméjimo sa oka a daik u, juos Zy- min is e minas pe Zengia siau o specialis y a o ibas ( aip a si iko su e minu izo opas). Te miny a p au inimas p iklauso da nuo o, kokia ie a mokslo Saka uzima ikslumo a é ilgiu. Tiksliyjy moksly, pa yzdZiui, ma ema ikos e minai y a 187 su ienodinami daug’ g ei iau nei sociologijos a Ki y humani a iniy moksly Saku e minai. Sa o kalboje ,,Te minologijos a p au inimas* (5/6 — 1987, p. 11—18), pasaky o- je Adis Abebos a p au iniame e minologijos semina e, Z. S obe skis s engési iSaiSkin i Sio p oceso esme i p i alumus isiems oponen ams. RaSy ojams i ilo- so ams, ku ie apeliuodami j pa io inius jausmus eigia, kad a p au iniai e minai e Sia nacionaline kalba — nelie iama au os kul i inj palikima, jis p iminé, kad specialioji e minologija — ne ienos au os, be isos Zmonijos mokslinis palikimas. Keigian is mokslo i echnikos in o macija, su ienodin a e minologija ypa naudin- ga oms besi ys anéioms Salims, ku iose y a kelios nacionalinés kalbos i daugybé a miy. Kalbininkams, manan iems, kad a p au iniai ZodzZiai neside ina su nacio- nalinés kalbos aisyklémis, ypa one ika, Z. S obe skis pa eikia IOUTN p inci- pus. Skolinan is neologizma, eikia iSlaiky i a pa ia sa oka, Sakni i apib ézima. Kiek iena kalba u i eise a o i s e imus ZodZius pagal sa o one ikos i g ama i- kos aisykles. A si adus naujam e minui, ikyla Klausimas, ka a o i sa oje kalboje: a iesio- ginj skolinj, ,.ga a a* neologizma, a e inj, suda y a pagal ki os kalbos pa yzdj. Si p oblema y a nag inéjama jau miné ame Z. S obe skio s aipsnyje ,,Pasaulinis mokslo e miny a p au inimo p ocesas“ (1 — 1984, p. 3—9). Jo nuomone, e iniai daznai biina ne iksliis, isk eipia in o macija i sukelia Klaidingy asociacijy. Na o iena Saknj i iena apib ézima u in ys a p au iniai e minai esq uni e salesni, nesunkiai a paZis ami skai an mokslo li e a ii a s e ima kalba, ne jos ge ai nemo- kan . , Poznanés uni e si e o kalbininko B. Valéako s aipsnyje ,,Sa os kalbos neologiz- mas a skolinys“ (B. Walezak, 5/6 — 1987, p. 48—56) nag inéjama a pa i p oble- ma ling is iniu i eks aling is iniu aspek u. Kalbiniu poZi iu nejmanoma nus a- y i, ku is e minas — a p au inis a sa os kalbos — ge iau a lieka e minologi- jos unkcijas. Eks aling is iniu poZii iu a p au iniai e minai jgyja neabejo ina p anaSuma. Ta iau i ia jy ne eiké y a o i bea odai iSkai, eikia a k eip i démesj i okius ak us: mokslo i echnikos Sakos e minologijos adicijas, eks o, ku iame a ojamas as e minas, pobidi i paski j (mokslinis eks as, mokslo populia ini- mo, mokyklinio ado élio). S a bu p isimin i i ai, kad sa i e minai a oseno- je p igyja daug g ei iau negu s e imi. . Tas pa s B. Valéakas s aipsnyje ,,Lenky e minologijos aida“ (3/4 — 1985, p. 15—25) pas ebi, kad naujai kalboje pasi odes Zodis gali bi i: 1) naujada as ( e- dinys a ba di inys), 2) skolinys ( iesioginis a ba e inys), 3) neoseman izmas, 4) onoma opéja. Ano B. Valéako, mokslo i echnikos e miny iS akos, i$sky us onoma opéja, y a os pa ios. Toliau au o ius ski ia 2 pag indinius leksikos iene y Sal inius: idinj — naujada ams i neoseman izmams ku i i iSo inj — skoliniams suda y i. Va Su os uni e si e o p o eso ius O. A. Voi ase i ius s aipsnyje ,,Mokslo i echnikos e miny s uk i a“ (O. A. Woj asiewicz, 11/12 — 1988, p- 6—9), aiky- damas pap as as aisyKles, ap aSo sudé iniy e miny sin aksing s uk i a, ZodZiu 188 da ybos bidai — mégs amiausias kalbininky y inéjimo objek as, o e miny sin aksinés s uk ii os p oblemos daZnai y a pami S amos. Juo labiau, kad lenky kalboje pagal apy ik ius skai ia imus ne 95 % i$ 1 min. mokslo i echnikos e mi- ny susideda i§ keliy ZodZiy. Lenky mokslininké A. Topulos s aipsnyje ,,Te minus apib éZian “ (3/4 — 1985, p. 12—15) eigia, kad labai daZnai e minui neologizmui su eikiama isai ki a eik§mé. Tokiems nekon oliuojamiems eikSmés poky¢iams uZki s i kelia gali ik sqamoninga e minology eikla. Te mino apib ézimo skai y ojas (in o macijos ga éjas) ka ais su okia sqa okq ki aip negu au o ius (in o macijos siun éjas) ja s en- giasi pa eik i. Taip gali a si ik i iek dél skai y ojo, iek i dél au o iaus kal és. A. Topulos, g ildendama §j p ocesa i8 ,,in o macijos siun éjo“ pusés, mano, kad e - miny ydos a si anda odél, kad apib ézimas, ku iuo bu o emiamasi suda inéjan e mina, aip pa u éjo ikumy. Toliau au o é ski ia 3 apib éZimo ipus: sin e i- nj, anali ini i ne iesioginj eguliuojamaji. Te minui neologizmui inkamiausias y a sin e inis apib ézimas. Susiki us naujoms eo ijoms, a si anda naujy sa oky. Vienais a ejais jos y a i8 p adziy apib éZiamos, i ik ada pa adinamos, ki ais — a i kS iai. Vienu i ki u a eju s a bu, kad apib ézimas a i ik y sa okq. Au o ius, no édamas apib éz i sa oka, gali ap aSy i isai ki a eikSme. Taip a si inka odél, kad Zmogus, eikSda- mas sa o min is a8 u a ZodzZiu, e ia jas iS sa o seman inés kalbos, o okiame e ime (i ne ik okiame) sunku i8 eng i Klaidu. Labai e ai naujo e mino ki éjas y a i apib éZimo au o ius. DaZniausiai ki é- jas y a neZinomas. Siandien nejmanoma bi y su as i kosminio lai o sa okos au o- iaus. Kosminio lai o kons uo ojai jokiu bidu né a sa okos ki éjai. Sa oka a si- ado ka u su seniausiomis Zmoniy s ajonémis nusk is i j kosmosa. P aéjus ku iam laikui nuo sa okos a si adimo, i ai ioje li e a ii oje, ypa moks- linéje an as ikoje, pasi odé kosminio lai o e minas. Tokius lai us an as ikoje daZniausiai aldyda o Zmonés. Gal odél kiek éliau pasi odes apib ézimas a spin- déjo kosminio lai o sa oka ik i§ dalies, nepaliesdamas o ak o, kad kosminiai lai ai gali bi i i nepilo uojami. Apib éZimo au o ius pap as iausiai neiSanaliza o isy Sio e mino a ojimo a ejy. No s paciy pi myju kosminiy lai y gamyba bu o ik p asidéjusi, pa i kosminio lai o sa oka jau iki o bu o jsi i inusi Zmoniy sq- monéje. Taigi okiam e minui u éjo bi i aikomas ne sin e inis, be eguliuojama- sis apib ézimas. Uk ainos moksly akademijos e minologijos komi e o icep eziden as, ilologijos moksly dak a as V. Akulenka s aipsnyje ,,Ta p au iniai leksiniai elemen ai i e mi- nologijos a p au inimas* (7/8 — 1987, p. 11—15) apib ézia a p au inius leksinius elemen us kaip homologines ( . y. pana¥ios ei$més i o mos) diamo emas, dialek- semas, dia azemas. Taip jis adina panaSias mo emas, ZodZius i azes, a oja- mas dyiejose kalbose. Polielemen ai ( . y. polimo emos i k .) — ai a p au iniai Jeksiniai elemen ai, a ojami keliose kalbose. V. Akulenka paZymi, kad e mino- logijoje a p au iniy elemen y eik’miy apa ybé y a bi ina, Fo mos panaSumai gali pasi eiks i iSo iniu a ba idiniu kalbos Zenklo a Z ilgiu, odél eikia ski i a~ 189 Sy ine i ga sine o mas, aip pa j ai iy i8iy mo y acija — s uk ii ing, seman ing, one ing. Panag inéjes galimas kombinacijas, V. Akulenka pada é i8 ada, kad i bend inéje kalboje, i e minologijoje egzis uoja 7 a p au iniy elemen y ipai: | Panagumai: | aSy inés o m. mo y acijos a Pa eik oje len eléje ma ome, kad aukS iausiq in e nacionalumo laipsnj u i I a p au iniy elemen y ipas, o Zemiausiq — ITI. Siuolaikiniame a p au iniame ben- d a ime, ypa mokslo i echnikos s i yje, a8y inés o mos panaSumai y a daug s a besni negu ga sinés. Ga sinés i a8y inés o mos sa ybés s a bios ada, kai kalba u i sa i a abécéle (a mény, g uziny k.) a ba hie ogli inj aS a. Siuolaikinése kalbose egzis uoja isi a p au iniy elemen y ipai, 2 i8 jy — IV i VI — su inkami Tolimuju Ry y kalbose. Toliau pa eikiami Siy ipy pa yzdzZiai. I. Angl. ai po , p anc. ae opo , isp, ae opue o, i . ae opo o, us. axpollopT lenk. ae opo , lie . ae opo as i . . Sio ipo ZodZiai u i a pa ia eikSme, panasia ga sine i a8y ine o mas, aip pa bend a mo y acija (,,ai “ — ,,po , ha en“). II. Angl. a om, p anc. a ome, ok. A om, isp. a omo, i . a omo, us. a om, lenk. a om. II a p au iniy elemen y ipo ZodZiai u i bend a eikSme, panaSiq iSo ing o ma (ga sine i aSy ine), be ne u i ienodos mo y acijos. Ill. Angl. eleg aph, g uziny ( eleg aphi), hindi ( elig a ), u dy ( elig a ). ZodZiai u i a pa ia eik8me, panaSia ga sine o ma, bend a mo y acija, be isi8kai ski in- ga aS’y ine o ma. IV. Kiny (bai an), japon. (hyaku man), ko éj. (pen man) ,,milijonas“. Sio ipo a p au iniy elemen u ZodZiai u i a pa ia hie ogli ine o ma, mo y acija, be ski - inga a ima. Y. Rus. Me p, g uziny me i, a mény me , hindi mi a . Visi aspek ai, iSsky us aSy ine o ma, y a panaSis. VI. Kiny (pu ao), japon. (budo) ,, ynuogés“. Sio ipo a p au iniy elemen y zodziai u i bend a nemo y uo a hie ogli ing o ma. VII. Vok. Lu ha en, dany lu ha en, japon. (kuko), u dy (ha ai banda gah) ZodzZiai u i a pa ia eikme ,,ae ouos as“ i a pa ia mo y acija (,,ai “ — ,,po , ha en“). ga sinés o m, Tipai | eikSmés I Il i IV V VI Vil eee ee coo O KF o o o e eke oom oH 190 V. Akulenka labiausiai iSsi ys iusias pasaulio kalbas suski s o i 5 egionus: Eu opos—Ame ikos, TSRS, A imujy i Vidu iniyjy Ry y, Pie y Azijos, Ry y Azijos. DidZiausia j aka, suda inéjan a p au inius e minus, l-ajame egione u- éjo g aiky i lo yny kalbos, 2-ajame — usy k., 3-ajame — a aby i pe sy k., 4-ajame — sansk i o i pali, 5-ajame — japony i senoji kiny k. Va Su os uni e si e o e minologés H. Jadackos s aipsnis ,Apie kalbininko i e minologo aidmenj* (H. Jadacka, 11/12 — 1988, p. 9—16) — apie kalbininko aidmenj e miny suda ymo p ocese. Mokslo i echnikos e miny ki imas — ne spon aniSkas p ocesas, be samoninga specialis y g upés eikla. Zodis a g ama i- né o ma, pa ekusi j bend inés kalbos a osena, ado aujasi p incipu: usus lingua- um y anus. Cia be kokios kalbininko pas angos y a be aisés. Te minologijoje kalbininko eikla p asideda os pasi odZius neologizmui. H. Jadacka emiasi M. Mazu o s aipsniu ,,Techniné e minologija“, ku iame ski iami 4 e mino aisyk- lingumo (co ec ness) k i e ijai: 1) adek a us e mino ySys su jo Zymimu daik u ( e e en ), 2) e mino y8ys su am ik os Sakos e minologijos sis ema, 3) ling is i- nés o mos obulumas, 4) eiksmingumas (ope a i eness). Adek a umo p inci- pas eiskia: 1) e mino eik’més i o mos a i ikima, 2) e mino iena eikSmiSkuma, 3) iena iiSiskuma. S a bu, kad kalbiné o ma u é y ik ienq eikSme i a i kS- Giai. P ieSingu a eju gali a si as i okiy e miny ydy, kaip daugia eikSmiSkumas i sinonimiSkumas. Naujo e mino ySys su e minologijos sis ema gali bi i nag inéjamas ling is i- niu a zZ ilgiu, . y. pagal ep oduk y umo i iena iSiskumo p incipis. Te minas ep oduk y us ada, kai i8 jo galime pada y i ki u iS es iniy ZodZiy. Pagal an aji p incipa naujas e minas sa o da ybos a Z ilgiu u i bi i iena iSiSkas su e mi- nais, esan iais oje pa¢ioje mokslo Sakoje. Te mino o mos obulumas, kaip eigia au o é, eikalauja emociSkai neu alaus a o ojo podiii io j ei8kiama objek a. Neu alumo galima pasiek i ge ai pasi en- kan Zod%ius, s engian is ne a o i okiy zodZiy da ybos biidy, ku ie inka Sneka- majai kalbai, maZybiniams a didinamiesiems da iniams. Va Su os uni e si e o p o eso iaus, Lenkijos e éjy sajungos pi mininko J. Pienkoso s aipsnyje ,,A e minologija — nauja mokslo Saka?“ (J. Piénkos, 7/8 — 1987, p. 25—37) pas ebima, kad e minologija ypa eik’minga aidmenj aidi- na iek g oZinés, iek mokslinés li e a ii os e ime. Ve éjas, daZznai skubédamas, pa s s engiasi suda y i neologizmus a e inius. Kalbininkas, ku damas naujus e minus, u i lJaiky is uni e salumo, in e nacionalumo, ienodumo, a i ikimo, e ek y umo, ikslumo i sup an amumo p incipy. Baigian kele as Zod%iy apie ,NEOTERM* p i alumus i ikumus. Zu nalas supazindina skai y ojg su IOUTN, jos eikla i uZda iniais, nu odo a p au inés e minologijos p incipus i me odus. Mano nuomone, leidinyje engiama pa eik i kuo daugiau p ieS a ingy nuomoniy, sukel i diskusijas. Zu nale eiSkiamos nuomo- nés y a gana ienpusiskos, daugiausia démesio ski iama e minologijos a p au ini- mo klausimams i p opagandai. 191 . NEOTERM “ u é u sudomin i kalbininkus, e minologus. Su kai kuo jie su iks, kai kam pap ie8 a aus, a iau bi inai susimas ys: kaip Siame pasauliniame e miny a p au inimo s au e iSsaugo i nacionalinj lie u iy e minologijos sa i uma. Rosi a _Pundy é 1985—1990 m. TERMINU ZODYNAI Sioje ano uo oje odykléje pa eikiami 1985—1990 m. Lie uyoje iSleis i e miny Zodynai. Mediiaga ink a i§ ,,Spaudos me aS io* (1985—1990 m.) bei biblio eky ka alo- gu. Visi ia pa eikiami Zodynai pe Zi é i. Kiek ieno Zodyno ap ase pa eikiami Sie duomenys: 1) kokiy kalby Zodynas; 2) kokio ipo (aiSkinamasis, e éiamasis a k .); 3) apim is; 4) e miny pa eikimo a ka (lizdinis—nelizainis; sis eminis—abécélinis); 5) ki iuo as a neki éiuo as; 6) a pe Zidi é as Lie u iy kalbos ins i u o (anks iau Lie u iy kalbos i li e a i os ins i u o) Te minologijos g upés; a nepa eko ji ne aisyklingy e miny, aidisky e iniy, ba ba izmy i k .; 7) Zodyno a Zodynélio paski is. Pas aba. Pa adinimuose j ai uoja e minai Zodynas i Zodynélis. Vienu nemazos apim ies (220 i daugiau puslapiy) leidinys adinamas Zodynéliu, o ki u a i k8 iai — nedidelis leidinélis (apie 40 puslapiy) adinamas Zodynu. Zodyny i Zodynéliy ap aSuose Siuos e minus s eng asi di e encijuo i. 1985 m. Dialek inio ma e ializmo e miny i sa oky paaiSkinimas: (Me od. p iemoné LVKK1 s uden ams) / Lie u os als . kino kul i os ins ., Ma ksizmo-leninizmo ka ed a, Sud. J. Jaselskis. K.: LVKKI, 1985. 52 p. Siame ienakalbiame aiSkinamajame Zodynélyje pa eik a daugiau kaip 180 daZniausiai a ojamy iloso ijos e minu. Zodynélyje nesi ibojama ien umpu e mino paaiskinimu — pa eikiama nemaza duomeny i§ ieno a ki o eiSkinio is o ijos, nu odomi Zymiausi a s o ai i pan. P ie daugelio e miny pa ody a jy kilmé i p adiné eikSmé. Te minai Zodynélyje pa eikiami abécélés a ka, Zodynas neki iuo as; Te minologijos g upés nediii é as. Ski iamas Lie u os als ybinio kino kul ii os ins i u o s uden ams, s udijuojan- iems dialek inj ma e ializma. Elek o echnikos, gal ano echnikos i ko ozijos e miny Zodynas (Lie u iy, u- su, angly, okie iy i p anciizy k.): P ojek as s a s ymui / LTSR MA Chemijos i chem. echnologijos ins . Sud. A. Be no as, J. Bubelis, J. Ma ulis, V. Skominas, R. Slizys, G. Tomke i ius, R. ViSomi skis. V.: [ChChTI], 1985. [D] 1. 208 p. Zodynas y a penkiakalbis (lie u iy, usy, angly, okie iy i p anciizy kalbomis); e ciamasis. 192