scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

„NEOTERM“ žurnalas ir terminologijos tarptautinimas

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„NEOTERM“ žurnalas ir terminologijos tarptautinimas

Author: Rosita Pundytė
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/1533/1626
LKRS
—
Li uiy langues
a8yba
i
sky yba.
II
pa .
pe mis.
V., LKZ
1989.
—
Li uiy des
langues Zodynas.
V,
1966.
T.
7
(e
jo
ab é ia ions).
LLKZ
—
Balke igius
J.,
Kabelka
J.
La iylie u iy
kalby
Zodynas.
V., L-LV
1977.
—
Boja e
A.,
Suba nieks
V.
Li uieSula ieSu
a dnica.
Riga,
1964.
LP
—
I anauskas
T.
Lie u os
paukS iai,
V.,
1955.
T.
3.
Lp
—
Logminas
V.
Li uanie
pauk& iai.
V., LPV
1979.
—
I anauskas
T.
Vado élis
Li uanie
pauk& iams
apibidin i.
K., LRKZ
1931.
—
Lie u iy
aSomosios
kalbos
Zodynas.
Heidelbe g,
1932—1968.
T.
1—5.
LRKZ
—
Lybe is
A,
Li uiy usy
kalby
Zodynas:
LRKZ,.
V., L_REZ.,
1971;
V., LTE
1988.
—
Li u iskoji
a ybiné
encyclopedija.
V,
1980.
T.
6;
1981.
T.
7;
1984.
T.
12.
MLTE
—
MaiZoji
Li u iskoji
a ybiné
encyclopedia.
V,
1968.
T.
2;
1971.
T.
3.
MRKZ
—
Mokomasis
lie u iy
langue
aSybos
i
ki ia imo
Zodynas
/
Suda é
P,
Kniaks-
a
i
A,
Lybe is.
IT
pe mis.
K.,
1986.
PP
—
I anauskas
T.
Le monde
oukS iai.
V., R-LKZ
1971.
—
Rusylie u iy
kalby
Zodynas.
V,
1982,
T.
1
(Suda é
Ch.
Lemchenas);
V,
1983.
T.
2
(Suda é
Ch.
Lemchenas);
V., 1985.
T.
4
(Suda é
J.
Ka dely é,
Ch.
Lemchenas,
J.
Macai is,
A.
Manke i iené).
RZ Lie u iy
langue aybos
Zodynas. K.,
1948.
TLE
—
Conseils
Li huanian
encyclopedia.
V,
1986.
T.
2;
V,
1988.
T.
4.
TZ
Mas aus-
kis S .
Taikomo-
ji
zoologij-
a. K., 1947,
ZD
—
Ska dZius
P.
Li uiy
langues
Zodziy
da yba.
V., Jonas
1941.
Klimayi i-
us
NEOTERM*
ZURNALAS
ET
TERMINOLOGIJOS
PARPTAUTINIMASse
IOUTN
(In e na ional
O ganiza ion
o
Uni ica ion
o
Te minological
Neologis-
ms)
—
In e pau iné
e minologijos
neologizmy
o ganisa ion
uni o misa ion
—
a é é jku a
1982
m,
Va Su oje.
Jos
jkii éjas
—
a8y ojas,
lebininkas
i
e éjas
Z.
S obe skis.
O ganisa ion
subi é
ilologus,
kalbininkus,
au es j ai iy
s igiy
specialis es,
besidominéius
e minologijos
in e nau inimo
p oblèmesomi-
s. P incipales
Sios p incipes
d'ac i i é
uzZda iniai
son
i
iSdés y i
dans une
publica ion
spéciale
All abou
IOUTN
(Tou
su ,,
IOUTN).
N'a ê ai
même
Zymiausi
kalbininkai
iennen
opinionés que
les e mes
neologizmai
u é y bi i
c éami
seulemen
gim aja
langue; é imi
in e nau ain-
es e minai
o
keiéiasa as
—
langues
—
mi
ZodZiais.
IOUTN,
adoyaudamasi
p incipe,,moksl-
as
—
Zmonijos
nuosa ybé,
silo
su ienodin i
o me du
e me
i
eikme.
Ano
IOUTN, e me
in e dau inim-
as paspa in y
échangeasi
science
echnique de
i
l'in o ma ion,
o
ji
son
TuoZ u
—
dé eloppe-
men de l'économie.
IOUTN coopè e
a ec des
su
o ganisa ions
in e nau inémis,
e miny bancais
e minologijos
i
cen ais, moksly
acadijimi
su
uni e si és,
i ai ies du monde
i
Salyse c ée
ses comi és,
o ganise
publica ionZia
plu iakalbius
i
specialiy
e miny
7odynus,
ou nissen
in o ma ion
su ques ions
de
e minologie.
Un
i8
impo an iausiy
Sios
o ganisa io-
ns uZda iniy
p omou oi
—
in e au in-
iy e my
a ojima
pa les
moyens
d'in o ma i-
on publique
spéciaux
pé iodiques
i
édi ions.
186
P incipal
IOUTN
édi eu
—
1984
m.
commené -
as laisse
i
ois pa is
ménesius
ieinan is
Zu nalas,N-
EOTERM.
L'aîné
Sio édi eu
du
publica ion
—
IOUTN
p ésiden
Z.
S obe skis.
Angly
i
p anc izy
langues
publiabumues
a iclesog ild-
se
enami les
ques ions
i
héo iques
p a iques
e minologies,
ai éjami
j ai s ses
aspec s
d'in e nau ina-
ion. Le
héo ique
pobiidzio
a iclesniy
publica ion
con ien plus
nep ak inio.
gu
I$
la e ju
peu ê e
men ionné
Z.
S obe skio
a iclesni,,Ta -
p au inés
e minologijos
eo ija
i
p ak ika*
(5/6
—
1987,
p.
24—28),
K.
LukaSe i iaus
,,Te mes
du
physique
lenky en
langage*
(K.
Lukaszewicz,
5/6
—
1987,
p.
38—41)
i
k .
Zu nale
annonciés
pa lo y os
i
physicos
in e p au i-
niy e miny
i
neologizmy
sa aSai.
Juose
j ai iy
Saliy
kalbininkai
i
e minologais
ou nissen
leu langue
us oyablesus
c éés
a
in e na iona-
ux e minus,
co espondm-
a
ju
enis.
Li uiy
ins i u o
jezika
e minol-
ogijos
g upés
ado o
ilol.
m.
kand.
K.
Gai enio
déka
Siues
sa aSues
ou e ons
di y lie u i8ky
e miny.
,,NEOTERM*-
TM in o me
égalemen les
lec eu s su
i yksianéius
cong ès,
semina us
symposiums,
b e i
supazindina
a iclesniy
au o iais.
i
Dans le
p emie ,,NEO-
TERM
su
numé o e
Z.
L'a icle
S obe skio
Pasaulinis
p ocessus de
e miny
science
in e pau inim-
(1
—
1984,
p.
3—9)
o* ai eéja
specialiy
in e pau iniy
e miny
gauséjimo
p oblèmes.
Nag inéjan
langue
symboliy
i
aidos
his o ia,
paaiskéjo, que
isy langues
Zenkly
désin ég a ion
i
de p ocessus
d'in ég a ion a
gilias
¥aknis.
Gam es,
socié éés, ainsi
que des langues,
comme moyens
de
communica ion-
és, p ocessus se
dé oulen selon
amZina
désin ég a ion
de in ég a ion
désnj.
i
Comme
exempledi
il ou ni
numé iqu-
ey la
his oi e
du
dé eloppemen .
Skai menys
—
ce son
lingubiens
Zenklai,
kaZkada
i8 eik& i
ce ains ais
symboles, de
nomb eux
modi ica ions-
po
cijy
iSsi u uliojo
a abisky
i
skai meny
sys ème,
comp éhensa-
ma
pa ban iesie-
ms ous les
langues du
monde.
In e au iniy
e miny de la
science
épandimen
c'es de la
—
science
echnique de
i
l'in o ma ion
po ée, sa
changeimo
g ei io
padidéjim
ésul a .
P o esseu
de l'Académie
polonaise
moksly,
biochimis e
T.
KoZibskis
dans a icle
..La uni o mi é
de la
e minologie de la science
(T.
Kozybski,
1
—
1984,
p.
16—20)
pas e bi, que
scien i ique
e o y
c ée
di b ine
in e na ion-
aleine kalbg
neda é
laukiamy
ésul a s.
Tokia langue
ne peu
o me
loginés,
na ionalinés,
ainsi que
one inés,
mo ologinés
sys ème,
sa is a ios
sudé inga
Siuolaikinj
Zmonijos
mas ymo,
égal.
Né a Pa ce
que pou
l'usage
in e na ional
app op iées
uni e salios
mesu es,
angkalbai
ly
Sio
s a usu-
so enco e
nejgijus,
o
g aiky
i
la in
langues
ji
aux déjà
pe dus,
T.
Ko-
Zibskis
pense
que
Sia onc ion
galé y
e ec ue
au ni eau
in e na ion-
al su ienodi i
e me de
science
i
echnique.
Ils y biidingas
uni e salums
impo an
—
e miny
in e na ionali-
nisalyga.
mo
Na
o
humani a iniy
moksly
e minija,
enduse
apsi ibo i une
nau a kul ii a,
es
a
indi idusné,
odél
su ienodinama
plus di icile.
L'au eu
dans son
a icle
accen ue
que les
spéciales de
science
Te minos
d'un
dic ion
dépend
an de
ne
e miny
consomm-
jy
skai iaus
que de
celle
spéciale
Sakos
popula i é.
Pa ois dél du g and
in é esséjimo
sa oka daik u, les
a
Zymin is
e me
pe Zengia
é u o
specialis y
a o
limi es
(oui a i é le
e me iso ope).
su
Te miny
in e na ionalis-
a ion dépend
enco e de ce
que place la
science
Saka p end
p écisumo
a é ilgiu.
Tiksliyjy
moksly,
exempleZiui,
les e mes
ma héma iqu-
es son
su ienodinés
187
beaucoup plus
i e que
sociologijos
a
Ki y
humani a iniy
moksly
Sai
e mininai.
Dans son
langage,,Te min-
ologie
in e nau inism*
(5/6
—
1987,
p.
11—18),
pasaky o-
je
Adis
Abebos au
in e na ional
e minologijos
semina e,
Z.
S obe skis
s engési
iSaiSkin i
Sio p ocessus
esme
a an ages à
i
ous les
opposan s.
RaSy ojams
aux
i
philosophes,
qui aisan
appel aux
sen imen s
j
pa io iques
p é enden
que les
e mes
in e é a iqu-
es e Sia
na ionale
langue
nelie iama
—
cul i inj
laquima, il
appiné que la
spécialioji
e minologie
d'une na ion,
mais ou es
—
ne
Zmonijos
hé i age
scien i ique.
Keigian is
in o ma ion
i
scien i ique
echnique,
ha monisée
e minologie
pa iculiè e pou
les dé eloppés
ga
dé eloppés
u ilisés
Salims, dans
lesquelles il y
a quelques
na ionalinés
de langues
beaucoupybé
i
a miy. Pou
les linguis es
qui pensen
que les
in e na iona-
les ZodzZiai
neside ina
na ionalinés
su
ègles de la
langue,
pa iculie
phone ika,
S obe skis
ou ni
Z.
IOUTN
p incipe-
s.
Skolinan is
neologizma,
au
iSlaiky i
a
pa ia
sa oka,
Sakni
i
déc i ézima.
Chaque
langue a
d oi
u ilise
é ange-
s
ZodZius
selon ses
ègles de
g ammai-
i
e
phoné iq-
ue.
A si adus
nou elam
e me,
ikyla
Klausimas,
ka
u ilise
dans son
langage:
a
simplemen
skolinjinj.,-
.ga a a*
neologizma,
e inj,
a
suda y a
selon une
au e
langue
exemplej.
Si
p oblème
es
examinéja-
ma déjà
miné ame
Z.
S obe skio
dans
a icle,,Pasau-
linis e min
sciencey
in e nau ini-
mo p oces de
(1
—
1984,
p.
3—9).
Jo
l'a is, e iniai
daznai biina
ne iksliis,
isk eipia
in o ma ion
p o oque
i
Klaidingy
asociacijy.
Na
o
une
Saknj une
i
déc i ézima
u in ys
in e e au -
iniai e minai
esq
uni e salesni,
nesunkiai
a paZis ami
eading
science
li e a ii a
s e ima
kalba, même
sa bien
nemokan .
,
Poznanés
uni e si é
du aduc eu
B.
Valéako
dans l'a icle
,,Sa os
langage
neologis-
mas
a
skolinys
(B.
Walezak,
5/6
—
1987,
p.
48—56)
ai eéjama elle
a
même
p obleling is iniu
ma
ex aling is iniu
i
aspec . Lingbiniu
poZi iu nej
impossible
dé e mine , quel
e me
in e na ional
sonos langues
mieux empli les
onc ions
—
e minologies.
a
Eks aling is iniu
poZii iu les
—
e mes
in e na ionaux
jgyja
neabejo ina
p anaSuma.
Ta iau ia
i
ne eiké y
jy
u ilise
bea odai iSkai,
au a k eip i
démesj els
ac s: science
echniqueos
i
i
Sakos
e minologies
adi ions,
ex e, dans
lequel es
u ilisé ce
e me, pobidi
paski j
(mokslinis
i
eks as,
mokslo
popula a inim-
o, mokyklinio
ado élio). Il
es impo an
de appele ce
que p op es
e mesinai
a osenop ig-
i
yja beaucoup
plus i e que
é ange s.
je
.
Le même
B.
Valéakas
dans l'a icle
,,Lenky
e minologijos
aida
(3/4
—
1985,
p.
15—25)
ema qu-
es que
des
nou elles
langues appa audes
Zodis peu
bi i:
naujada as
1)
( edinys
ou
di inys),
skolinys
2)
( iesioginis ou
e inys),
neoseman izme,
3)
onoma opéja.
4)
Ano
B.
Valéako,
science
i
echniquees
e miny
iS akos,
i$sky us
onoma opéja,
son celles
mêmes.
Toliau l'au eu
dis ingue les
p incipaux lexiques
2
une y Sal inius:
idinj
naujada ams
neoseman izmams
ku i iSo inj
—
skoliniams
i
suda y i.
P o esseu de
i
Va so os
—
Uni e si é
O.
A.
Voi ase i ius
a icle,,Moks-
lo
i
echniqueos
e miny
s uk i a
(O.
A.
Woj asiewicz,
11/12
—
1988,
p-
6—9),
appliquan
simples
aisyKles,
ap aSo
sudé iniy
e miny
sin aksing
s uk i a,
ZodZiu da
bidaiybos
188
mégs amiausi-
as kalbininky
y inéjimo
obje , a
e miny
sin aksinés
s uk ii os
p oblemos
daZnai es
oubliS amos.
Juo
da an age,
que lenky
pa oje selon
apy ik ius
skai ia imes
même 95% i$ 1
min. science e
echnique
e miny
compose i§
keliy ZodZiy.
Lenky
scien i iqueé
A. Topulos
dans
a icle,,Te mi-
nus
desc ipZian
(3/4 1985, p.
1215) p é end
que ès
daZnai e me
au néologisme
es donnée à
ou e une
au e
eik§mé. De
els non
con ôlés pa
les
besoinsSmés
changemen s
uZki s i pose
peu
seulemen
sqamoninga
e minology
ac i i és.
Te mino
déc i zimo
skai y ojas
(in o ma ions
ga éjas)
pa ois
su okia
sqa okq
au emen
negu au o ius
(in o ma ions
siun éjas) ja
s'e o ce de
ou ni . Cela
peu a i e
an dél
lec eu ojo,
an e dél
au o iaus
culpés. A.
Topulos,
g ildendama
§j p ocessus
i8,,in o ma io-
ns siun éjo
pusés, es ime
que e miny
ydos appa aî
odél, que
déc ézimas,
auquel a é é
é é amasi
suda inéjan
e mina, aussi
bien u éjo
ikumy.
Toliau au o é
dis ingue 3
déc i éZimo
ypes:
sin e inj,
anali ini e
indi ec inj
églemen éej-
i. Te min au
neologisme le
plus app op ié
es
syn hé ique
déc ézimas.
Susiki us à de
nou elles
héo ies,
appa aî
naujy sa oky.
Dans un cas
elles son i8
p adziy
déc i éZiam-
as, e que
alo s
in i ulées,
au es
a i kS iai. Un
e l'au e cas
impo an ,
que
déc ézime
a i ik y
sa okq.
Au o ius,
no édamas
déc éz i
sa oka, peu
ap aSi i ou
au e
eikSme. Ainsi
a i e odél,
que Zmogus,
eikS an ses
men is a8 u
ou ZodzZiu,
e ia les iS
son
seman inés
langues, e
okiame
e ime (e
pas seulemen
okiame)
di icile
i8 eng i Klaidu.
T ès
a emen
nou eau
e me ki éjas
es e
déc i éZimo
au o ius. DaZ
p incipaleme-
n ki éjes es
neZinomas.
Siandien nej
impossible bi y
ou e un
cosmique
aisseau
sa okos
au o iaus.
Kosminio lai o
kons uo ojai
jokiu bidu né a
sa okos
ki éjai.
Sa oka es
appa u
ensemble a ec
les plus
anciennes
Zmoniy
s ajonémis
nusk is i j
kosmosa.
P aéjus quel
emps depuis
la sa oko
appa i ion,
i ai ioje
li e a ii oje,
pa iculi
scien i iqueje
an as ikoje,
appa é
cosminio ai o
e m. Tokius
na us
an as ikoje
daZ di igaien
p incipaleme-
n Zmonés. Gal
odél combien
éliau
appa odes
déc ézimen
e lé éo
cosminio na io
sa oka
seulemen i§
pa ie, ne
ouches an
ce ai , que
cosminye
na es peu en
bi i
inalouables.
Apib éZimo
au o ius
pap as iausiai
neiSanaliza o
isy Sio e me
u ilisa ion
casjy. No s
paciy pi myju
kosminiy lai y
p oduc ion
é ai
seulemen
p asidéjusi,
elle cosmini
na i o sa oka
déjà a an ce
é ai
jsi i inusi
Zmoniy
sqmonéje.
i
Ainsi un el
e me u éjo
bi i applique un
syn hé ique,
mais
églemen ableis
ne
desc ip ézime.
Uk ainos moksly
académie du
comi é de
e minologie
iceep eziden ,
philologies
moksly dak a as
V.
Akulenka,En
l'a icle,Ta p-
au iniai
leksiniai
elemen ai
i
e minologij-
os
a pau inima-
s* (7/8 1987, p.
1115) déc i é
les élémen s
lexicinius
in e na iona-
ux comme
homologines
( .
y.
pana¥ies
ei$més
i
o mes)
diamo emes,
dialeksemes,
dia azemes.
Ainsi il
appelle
panaSias
mo emes,
ZodZius
ph ases,
i
u ilisé
dans
dyiejes
langues.
Polyélemen s
( .
y.
polymo em-
i
es k .)
—
ce son des
in e médiai -
es Jeksiniai
élémen s,
u ilisés dans
plusieu s
langues.
V.
Akulenka
paZymi, que
e minologij-
oje
in e p au in-
iy elemen y
eikmiy
apa ybé es
bi ina,
Fo mos
panaSumai
peu
pasi eiks i
iSo iniu ou
in é ieu
langues
Zenklo
a Z ilgiu,
odél au
donne a~
189
Sy ine ga sine
i
o mes, aussi
bien j ai iy i8iy
mo i acija
s uk ii ing,
seman ing,
one ing.
Panag inéjes
—
possible
combinaisons,
Akulenka pada é
i8 ada, que
bas inéje
pa lés,
V.
e minologijoje
exis uoja
in e p au iniy
elemen y ypes:
i
i
7
|
Panagum-
ai: |
aSy inés
o m.
mo i a ion
a
Dans la
p ésen ée
ableèle on
oi que
auS iausiq
in e na ion-
ale
deg eeumnj
a I
in e p au i-
niy elemen y
ype,
o
Zemiausiq
—
ITI.
Siukuola dans la
communica ion
in e na ionale,
pa iculiè eme-
n dans le
domaine de la
science e de la
echnique,
a8y inés
o me
panaSumai es
beaucoup plus
impo an que
ga sinés.
Ga sinés e
a8y inés
o mes
sa ybés
impo an s
alo s, quand la
langue a sa i a
abécéle
(a mény,
g uziny k.) ou
hie ogli inj
aS a.
Siuolaikinése
langues
exis en ous
in e p au iniy
elemen y ypes,
2 i8 jy IV e VI
su inkami
Tolimuju Ry y
langues. Toliau
p ésen és Siy
ipy
exemplezZiai. I.
Angl. ai po ,
anc.
ae opo , isp,
ae opue o, i .
ae opo o, us.
axpollopT lenk.
ae opo , lie .
ae opo as e
. . ype Sio
ZodZiai a a
pa ia eikSme,
panasia ga sine
a8y ine
o mes, aussi
bien commune
mo i a ion
i
(,,ai
—
,,po ,
ha en). II.
Angl.
a om,
anc.
a ome,
ok.
A om, isp.
a omo, i .
a omo,
us.
a om,
lenk.
a om. II
in e p a-
u iniy
elemen y
ype
ZodZiai a
commune
eikSme,
panaSiq
iSo ing
o me
(ga sine
e
aSy ine-
), mais n'a
pas
uni o m-
odas
mo i a i-
on. Ill.
Angl.
eleg ap-
h, g uziny
( eleg a-
phi), hindi
( eleg a-
), u dy
( eleg a-
).
ZodZiai a
a pa ia
eik8me,
panaSia
ga sine
o me,
commune
mo i a i-
on, mais
ous8kai
di é en-
e
aSy ine
o me. IV.
Kiny (bai
an),
japon.
(hyaku
man),
ko éj.
(pen
man),,mill-
ion. Sio
ype
in e p a-
u iniy
élémen
ZodZiai a
a pa ia
hie ogli i-
ne
o me,
mo i a i-
on, mais
di é en-
e
a ima. Y.
Rus.
Me p,
g uziny
me i,
a mény
me ,
hindi
mi a .
Tous les
aspec s,
iSsky us
aSy ine
o me,
son
panaSis.
VI. Kiny
(pu ao),
japon.
(budo),
, ynuogé-
s. Sio
ype
in e p a-
u iniy
elemen y
zodziai a
une
commune
nonmo i-
uée
hie ogli i-
ng
o me.
VII. Vok.
Lu ha -
en, dany
lu ha e-
n, japon.
(kuko),
u dy
(ha ai
banda g-
ah)
ZodzZiai
a a pa ia
eikme,,-
ae ouos
e a
pa ia
mo i a i-
on (,,ai
,,po ,
ha en).
ga sinés
o m,
Tipai |
eikSmés
I
Il ee
i
IV
V
VI
Vil eee
coo
O
KF
o o o e
eke
oom oH
190

V.
Akulenka le
plus iSsi ys i
les plus
langues du
monde di ise
i
5
égions:
Eu opAme ikos,
TSRS, A imujy Il
es à no e que
i
Vidu iniyjy
R, Pie y
Azijos,
Ry y
Asia iques.
La plupa
jZ aka,
suda inéjan
les e mes
in e na iona-
ux, l-ajame
egione
u éjo g aiky
la yny des,
2-ajame usy
i
k., 3-ajame
a aby pe sy
k., 4-ajame
—
sansk i o pali,
5-ajame
japony senoji
—
kiny
i
—
i
—
i
k.
Va Su os
uni e si és
e minologés
H.
Jadackos
a icle
,Ape le ôle
de linguis e
i
e minolog-
j*
(H.
Jadacka,
11/12
—
1988,
p.
9—16)
—
su le ôle
d'anglais
e miny
p ocess-
us de
o ma ion.
Scilo
i
echnique
des
e miny ki imas
—
ne
spon aniSkas
p ocessus,
mais
samoninga
specialis y
g upés
ac i i és.
Zodis
a
g ama i o -
né
ma, pa ekusi
bend inés
j
langues
a osena,
di igea le
p incipe:
usus
lingua um
y anus.
Cia ou e
e o d'un
pa leu son
be aisés.
Te minologique,
l'ac i i é
kalbininko
commence os
appa aZius
neologizmui.
H.
Jadacka
emiasi
M.
Mazu o à
l'a icle,,Techn-
iné
e minologija,
où son
assignés le
4
e me
ègingumo
(co ec ness)
c i è es:
1)
adéqu a us
e me ySys
su
jo
Zymimu
ceik u
( e e en ),
2)
e me
y8ys pou
su
ce ains
Sakos e minologie
sys ème,
lingu is inés o me
3)
pe ec ionnemen ,
e icaci é
(ope a i eness). Le
p incipe
4)
Adek a ume eiskia:
le e me eikmés
o me a i ikima, le
e me
iena eikSmiSkuma,
iena iiSiskuma.
1)
i
2)
3)
Il es
impo a-
n que
kalbiné
o me
u é y
ik ienq
eikSme
i
a i kS-
Giai.
P ieSingu cas peu
appa aî e okiy
e miny ydy, comme
beaucoupia eikSmiSk-
umas sinonimiSkumas.
i
Noujo e me
ySys
e minologijos
su
sis ema peu bi i
nag inéjamas
ling is iniu
a zZ ilgiu, selon
ep oduc i i é
iena iSiskumo
p incipis.
Te minas
.
y.
ep oduc y us
alo s, kai
i
i8
jo
pou ons
ai e
au e
iS es iniy
ZodZiy.
Selon le
second
p incipe
nou eau
e me de son
aiblissemen
a Z ilgiu doi
bi i
unea iSiSkas
e mes,
exis an ais
su
dans la même
science
Sagoje.
Te mino
o me
pa aumas,
comme
p é end
au o é,
exigen
emociSkai
neu alaus
u ilisa eu
podiii io
j
ei8kiama
obje a. La
neu ali é
peu ê e
ob enue
pa bon
choix
Zod%ius,
essayan
ne a o i
okiy
zodZiy
da ybos
biidy, qui
i ka
Snekamajai
kalbai,
maZybiniams
didinamiesiems
a
da iniams.
P o esseu de
Va so os
Uni e si é,
Polonais
e éjy
p ésiden du
sajunges
J.
Mienkoso
dans a icle
,,A
e minologie
—
nou elle
science
Saka?
(J.
Piénkos,
7/8
—
1987,
p.
25—37)
on ema que que
la e minologie
pa iculie
equminga ôlej
aidi iek
g oZinés, an
scien i iques
na
li e a ii os
e ime.
Ve éjas, daZznai
skubédamas, lui
s'e o ce de
o me
neologismes
e inius. Le
lebinis e, c éan
nou eaux e mes,
a LJaiky is
uni e sali é,
in e na ionali é,
a
uni o mi é,
con o mi é,
e icaci é,
p écision
comp éhensami é
p incipes.
i
Finigian
quelques
Zod%iy à
p opos
,NEOTERM*
a an ages-
i
umus
ikumus.
Zu nalas
supazindina skai y ojg
su
IOUTN, ses
ac i i és
uZda iniais,
i
indique les
p incipes de
e minologie
in e p au inés
mé hodes.
i
À mon a is,
dans la
publica ion
é i en
d'inclu e
au an que
possible
p ieS a ingy
opiniiy,
p o oque
des discussions.
Zu nale
eiSkiamos
opinionés es
assez
unpusiskos,
p incipalemen
démesio
a ibuée
e minologies
in e au inikl-
ausimams
mo
p opagandai.
i
191
.
NEOTERM
“
u é u
sudominise
les lebininkus,
e minologus.
Su
quand quoi ils
con iend on ,
quand qui
pap ie8 a aus,
a iau bi inai
susimas és:
commen
Siame mondial
dans e miny
in e pau inimo
luxu e
iSsaugo i
na ionalinj
lie u iy
e minologijos
sa i uma.
Rosi a
_Pundy é
19851990 m.
TERMINU
ZODYNAI
Sioje
anno o é
en odyklé
son ou nis
1985—1990
m.
Li uyoje
iSleis i
e my
Zodynai.
Mediiaga
collec a
i§
,,Sp udos
me oS io*
(1985—1990
m.)
e bibliky
ca alogu-
e.
Tous ia
son
p ésen és
Zodynai
pa Zi é i.
Chaque
Zodyno
ap ase
son ou nis
Sie
données:
1)
kokiy
kalby
Zodynas;
2)
koky de
ype
(aiSkinamasis,
e éiamasis
a
k .); olume;
3)
délaiy o d e
4)
de
p ésen a ion
(lizdinisnelizainis;
sys éminisabécélinis);
5)
ki iuo as
a
neki éiuo as;
6)
a
pe Zidi é as
Li uiy
langue
ins i u o
(anks iau
Li uiy kalbos
li e a i os
i
ins i u o)
Te minologijos
g upés;
nepa eko
a
ne aisyklingy
ji
e my, aidisky
e iniy,
ba ba izmy k .
;
i
7)
Zodyno
a
Zodynélio
des inéis.
No aba. Les
nommine ies
j ai uen les
e mes
Zodynas
i
Zodynélis.
Vienu
nemazos
olume i-
(220
i
es plus
puslapiy)
édi ion
appelé
Zodynéliu,
o
au eu
a i k8 iai
—
nedidelis
leidinélis
(apie
40
puslapiy)
appelé
Zodynu.
Zodyny
i
Zodynéliy
desp S dans
Siuos e minus
s'e o ce de
di é encie .
1985 m.
Dialec inien
ma é ialisme
e miny
i
sa oky
paaiSkinimas:
(Me od.
p iemoné
LVKK1 aux
é udian s)
/
Li uanie.
kul i os kino ins .,
Ma xisme-leninisme
chai e, Sud.
J.
Jaselskis.
K.:
LVKKI,
1985.
52
p.
Siame
unicalbiame
aiSkinamajame
Zodynélyje
donnée a plus
comme
daZêmemen
180
pa ojamy
e me
philosophie.
Zodynélyje ne
se limi e
uniquemen
umpu e me
paaiskinimu
p ésen éama
nemaza
—
duomeny d'un
au e eiSkinio
his oi e,
i§
indiquen omi
a
Zymiausi
ep ésen an s
pan.
i
P ès de beaucoup
e miny pa ody a
kilmé p adiné
eikSmé. Les
jy
e mes
i
Zodynélyje son
p ésen és o d e
abécélés, Zodynas
neki iuo as;
Te minologies
g upés
nediii é as.
Déli é Li uanien
É a du cinéma
kul ii os ins i u
aux é udian s,
é udian ins
dialek inj
ma e ialisma.
Elec o echnique-
s,
gal ano echniques
co osion e miny
i
Zodynas
(Lie u iy,
usu,
angly,
okie iy
p anciizy
i
k.):
P oje
pou délibé a ion
/
LTSR
MA
Chimies.
i
ins de
echnologie.
Sud.
A.
Be no as,
J.
Bubelis,
J.
Ma ulis,
V.
Skominas,
R.
Slizys,
G.
Tomke i ius,
R.
ViSomi skis.
V.:
[ChTI], [D]
1985.
1.
208
p.
Zodynas es
penkiakalbis
(lie u iy,
usy, angly,
okie iy
anciizy
i
langues);
e ciamasis.
192