LKRS
—
Li uiy langues
a8yba
i
sky yba.
II
pa .
pe mis.
V., LKZ
1989.
—
Li uiy des
langues Zodynas.
V,
1966.
T.
7
(e
jo
ab é ia ions).
LLKZ
—
Balke igius
J.,
Kabelka
J.
La iylie u iy
kalby
Zodynas.
V., L-LV
1977.
—
Boja e
A.,
Suba nieks
V.
Li uieSula ieSu
a dnica.
Riga,
1964.
LP
—
I anauskas
T.
Lie u os
paukS iai,
V.,
1955.
T.
3.
Lp
—
Logminas
V.
Li uanie
pauk& iai.
V., LPV
1979.
—
I anauskas
T.
Vado élis
Li uanie
pauk& iams
apibidin i.
K., LRKZ
1931.
—
Lie u iy
aSomosios
kalbos
Zodynas.
Heidelbe g,
1932—1968.
T.
1—5.
LRKZ
—
Lybe is
A,
Li uiy usy
kalby
Zodynas:
LRKZ,.
V., L_REZ.,
1971;
V., LTE
1988.
—
Li u iskoji
a ybiné
encyclopedija.
V,
1980.
T.
6;
1981.
T.
7;
1984.
T.
12.
MLTE
—
MaiZoji
Li u iskoji
a ybiné
encyclopedia.
V,
1968.
T.
2;
1971.
T.
3.
MRKZ
—
Mokomasis
lie u iy
langue
aSybos
i
ki ia imo
Zodynas
/
Suda é
P,
Kniaks-
a
i
A,
Lybe is.
IT
pe mis.
K.,
1986.
PP
—
I anauskas
T.
Le monde
oukS iai.
V., R-LKZ
1971.
—
Rusylie u iy
kalby
Zodynas.
V,
1982,
T.
1
(Suda é
Ch.
Lemchenas);
V,
1983.
T.
2
(Suda é
Ch.
Lemchenas);
V., 1985.
T.
4
(Suda é
J.
Ka dely é,
Ch.
Lemchenas,
J.
Macai is,
A.
Manke i iené).
RZ Lie u iy
langue aybos
Zodynas. K.,
1948.
TLE
—
Conseils
Li huanian
encyclopedia.
V,
1986.
T.
2;
V,
1988.
T.
4.
TZ
Mas aus-
kis S .
Taikomo-
ji
zoologij-
a. K., 1947,
ZD
—
Ska dZius
P.
Li uiy
langues
Zodziy
da yba.
V., Jonas
1941.
Klimayi i-
us
NEOTERM*
ZURNALAS
ET
TERMINOLOGIJOS
PARPTAUTINIMASse
IOUTN
(In e na ional
O ganiza ion
o
Uni ica ion
o
Te minological
Neologis-
ms)
—
In e pau iné
e minologijos
neologizmy
o ganisa ion
uni o misa ion
—
a é é jku a
1982
m,
Va Su oje.
Jos
jkii éjas
—
a8y ojas,
lebininkas
i
e éjas
Z.
S obe skis.
O ganisa ion
subi é
ilologus,
kalbininkus,
au es j ai iy
s igiy
specialis es,
besidominéius
e minologijos
in e nau inimo
p oblèmesomi-
s. P incipales
Sios p incipes
d'ac i i é
uzZda iniai
son
i
iSdés y i
dans une
publica ion
spéciale
All abou
IOUTN
(Tou
su ,,
IOUTN).
N'a ê ai
même
Zymiausi
kalbininkai
iennen
opinionés que
les e mes
neologizmai
u é y bi i
c éami
seulemen
gim aja
langue; é imi
in e nau ain-
es e minai
o
keiéiasa as
—
langues
—
mi
ZodZiais.
IOUTN,
adoyaudamasi
p incipe,,moksl-
as
—
Zmonijos
nuosa ybé,
silo
su ienodin i
o me du
e me
i
eikme.
Ano
IOUTN, e me
in e dau inim-
as paspa in y
échangeasi
science
echnique de
i
l'in o ma ion,
o
ji
son
TuoZ u
—
dé eloppe-
men de l'économie.
IOUTN coopè e
a ec des
su
o ganisa ions
in e nau inémis,
e miny bancais
e minologijos
i
cen ais, moksly
acadijimi
su
uni e si és,
i ai ies du monde
i
Salyse c ée
ses comi és,
o ganise
publica ionZia
plu iakalbius
i
specialiy
e miny
7odynus,
ou nissen
in o ma ion
su ques ions
de
e minologie.
Un
i8
impo an iausiy
Sios
o ganisa io-
ns uZda iniy
p omou oi
—
in e au in-
iy e my
a ojima
pa les
moyens
d'in o ma i-
on publique
spéciaux
pé iodiques
i
édi ions.
186
P incipal
IOUTN
édi eu
—
1984
m.
commené -
as laisse
i
ois pa is
ménesius
ieinan is
Zu nalas,N-
EOTERM.
L'aîné
Sio édi eu
du
publica ion
—
IOUTN
p ésiden
Z.
S obe skis.
Angly
i
p anc izy
langues
publiabumues
a iclesog ild-
se
enami les
ques ions
i
héo iques
p a iques
e minologies,
ai éjami
j ai s ses
aspec s
d'in e nau ina-
ion. Le
héo ique
pobiidzio
a iclesniy
publica ion
con ien plus
nep ak inio.
gu
I$
la e ju
peu ê e
men ionné
Z.
S obe skio
a iclesni,,Ta -
p au inés
e minologijos
eo ija
i
p ak ika*
(5/6
—
1987,
p.
24—28),
K.
LukaSe i iaus
,,Te mes
du
physique
lenky en
langage*
(K.
Lukaszewicz,
5/6
—
1987,
p.
38—41)
i
k .
Zu nale
annonciés
pa lo y os
i
physicos
in e p au i-
niy e miny
i
neologizmy
sa aSai.
Juose
j ai iy
Saliy
kalbininkai
i
e minologais
ou nissen
leu langue
us oyablesus
c éés
a
in e na iona-
ux e minus,
co espondm-
a
ju
enis.
Li uiy
ins i u o
jezika
e minol-
ogijos
g upés
ado o
ilol.
m.
kand.
K.
Gai enio
déka
Siues
sa aSues
ou e ons
di y lie u i8ky
e miny.
,,NEOTERM*-
TM in o me
égalemen les
lec eu s su
i yksianéius
cong ès,
semina us
symposiums,
b e i
supazindina
a iclesniy
au o iais.
i
Dans le
p emie ,,NEO-
TERM
su
numé o e
Z.
L'a icle
S obe skio
Pasaulinis
p ocessus de
e miny
science
in e pau inim-
(1
—
1984,
p.
3—9)
o* ai eéja
specialiy
in e pau iniy
e miny
gauséjimo
p oblèmes.
Nag inéjan
langue
symboliy
i
aidos
his o ia,
paaiskéjo, que
isy langues
Zenkly
désin ég a ion
i
de p ocessus
d'in ég a ion a
gilias
¥aknis.
Gam es,
socié éés, ainsi
que des langues,
comme moyens
de
communica ion-
és, p ocessus se
dé oulen selon
amZina
désin ég a ion
de in ég a ion
désnj.
i
Comme
exempledi
il ou ni
numé iqu-
ey la
his oi e
du
dé eloppemen .
Skai menys
—
ce son
lingubiens
Zenklai,
kaZkada
i8 eik& i
ce ains ais
symboles, de
nomb eux
modi ica ions-
po
cijy
iSsi u uliojo
a abisky
i
skai meny
sys ème,
comp éhensa-
ma
pa ban iesie-
ms ous les
langues du
monde.
In e au iniy
e miny de la
science
épandimen
c'es de la
—
science
echnique de
i
l'in o ma ion
po ée, sa
changeimo
g ei io
padidéjim
ésul a .
P o esseu
de l'Académie
polonaise
moksly,
biochimis e
T.
KoZibskis
dans a icle
..La uni o mi é
de la
e minologie de la science
(T.
Kozybski,
1
—
1984,
p.
16—20)
pas e bi, que
scien i ique
e o y
c ée
di b ine
in e na ion-
aleine kalbg
neda é
laukiamy
ésul a s.
Tokia langue
ne peu
o me
loginés,
na ionalinés,
ainsi que
one inés,
mo ologinés
sys ème,
sa is a ios
sudé inga
Siuolaikinj
Zmonijos
mas ymo,
égal.
Né a Pa ce
que pou
l'usage
in e na ional
app op iées
uni e salios
mesu es,
angkalbai
ly
Sio
s a usu-
so enco e
nejgijus,
o
g aiky
i
la in
langues
ji
aux déjà
pe dus,
T.
Ko-
Zibskis
pense
que
Sia onc ion
galé y
e ec ue
au ni eau
in e na ion-
al su ienodi i
e me de
science
i
echnique.
Ils y biidingas
uni e salums
impo an
—
e miny
in e na ionali-
nisalyga.
mo
Na
o
humani a iniy
moksly
e minija,
enduse
apsi ibo i une
nau a kul ii a,
es
a
indi idusné,
odél
su ienodinama
plus di icile.
L'au eu
dans son
a icle
accen ue
que les
spéciales de
science
Te minos
d'un
dic ion
dépend
an de
ne
e miny
consomm-
jy
skai iaus
que de
celle
spéciale
Sakos
popula i é.
Pa ois dél du g and
in é esséjimo
sa oka daik u, les
a
Zymin is
e me
pe Zengia
é u o
specialis y
a o
limi es
(oui a i é le
e me iso ope).
su
Te miny
in e na ionalis-
a ion dépend
enco e de ce
que place la
science
Saka p end
p écisumo
a é ilgiu.
Tiksliyjy
moksly,
exempleZiui,
les e mes
ma héma iqu-
es son
su ienodinés
187
beaucoup plus
i e que
sociologijos
a
Ki y
humani a iniy
moksly
Sai
e mininai.
Dans son
langage,,Te min-
ologie
in e nau inism*
(5/6
—
1987,
p.
11—18),
pasaky o-
je
Adis
Abebos au
in e na ional
e minologijos
semina e,
Z.
S obe skis
s engési
iSaiSkin i
Sio p ocessus
esme
a an ages à
i
ous les
opposan s.
RaSy ojams
aux
i
philosophes,
qui aisan
appel aux
sen imen s
j
pa io iques
p é enden
que les
e mes
in e é a iqu-
es e Sia
na ionale
langue
nelie iama
—
cul i inj
laquima, il
appiné que la
spécialioji
e minologie
d'une na ion,
mais ou es
—
ne
Zmonijos
hé i age
scien i ique.
Keigian is
in o ma ion
i
scien i ique
echnique,
ha monisée
e minologie
pa iculiè e pou
les dé eloppés
ga
dé eloppés
u ilisés
Salims, dans
lesquelles il y
a quelques
na ionalinés
de langues
beaucoupybé
i
a miy. Pou
les linguis es
qui pensen
que les
in e na iona-
les ZodzZiai
neside ina
na ionalinés
su
ègles de la
langue,
pa iculie
phone ika,
S obe skis
ou ni
Z.
IOUTN
p incipe-
s.
Skolinan is
neologizma,
au
iSlaiky i
a
pa ia
sa oka,
Sakni
i
déc i ézima.
Chaque
langue a
d oi
u ilise
é ange-
s
ZodZius
selon ses
ègles de
g ammai-
i
e
phoné iq-
ue.
A si adus
nou elam
e me,
ikyla
Klausimas,
ka
u ilise
dans son
langage:
a
simplemen
skolinjinj.,-
.ga a a*
neologizma,
e inj,
a
suda y a
selon une
au e
langue
exemplej.
Si
p oblème
es
examinéja-
ma déjà
miné ame
Z.
S obe skio
dans
a icle,,Pasau-
linis e min
sciencey
in e nau ini-
mo p oces de
(1
—
1984,
p.
3—9).
Jo
l'a is, e iniai
daznai biina
ne iksliis,
isk eipia
in o ma ion
p o oque
i
Klaidingy
asociacijy.
Na
o
une
Saknj une
i
déc i ézima
u in ys
in e e au -
iniai e minai
esq
uni e salesni,
nesunkiai
a paZis ami
eading
science
li e a ii a
s e ima
kalba, même
sa bien
nemokan .
,
Poznanés
uni e si é
du aduc eu
B.
Valéako
dans l'a icle
,,Sa os
langage
neologis-
mas
a
skolinys
(B.
Walezak,
5/6
—
1987,
p.
48—56)
ai eéjama elle
a
même
p obleling is iniu
ma
ex aling is iniu
i
aspec . Lingbiniu
poZi iu nej
impossible
dé e mine , quel
e me
in e na ional
sonos langues
mieux empli les
onc ions
—
e minologies.
a
Eks aling is iniu
poZii iu les
—
e mes
in e na ionaux
jgyja
neabejo ina
p anaSuma.
Ta iau ia
i
ne eiké y
jy
u ilise
bea odai iSkai,
au a k eip i
démesj els
ac s: science
echniqueos
i
i
Sakos
e minologies
adi ions,
ex e, dans
lequel es
u ilisé ce
e me, pobidi
paski j
(mokslinis
i
eks as,
mokslo
popula a inim-
o, mokyklinio
ado élio). Il
es impo an
de appele ce
que p op es
e mesinai
a osenop ig-
i
yja beaucoup
plus i e que
é ange s.
je
.
Le même
B.
Valéakas
dans l'a icle
,,Lenky
e minologijos
aida
(3/4
—
1985,
p.
15—25)
ema qu-
es que
des
nou elles
langues appa audes
Zodis peu
bi i:
naujada as
1)
( edinys
ou
di inys),
skolinys
2)
( iesioginis ou
e inys),
neoseman izme,
3)
onoma opéja.
4)
Ano
B.
Valéako,
science
i
echniquees
e miny
iS akos,
i$sky us
onoma opéja,
son celles
mêmes.
Toliau l'au eu
dis ingue les
p incipaux lexiques
2
une y Sal inius:
idinj
naujada ams
neoseman izmams
ku i iSo inj
—
skoliniams
i
suda y i.
P o esseu de
i
Va so os
—
Uni e si é
O.
A.
Voi ase i ius
a icle,,Moks-
lo
i
echniqueos
e miny
s uk i a
(O.
A.
Woj asiewicz,
11/12
—
1988,
p-
6—9),
appliquan
simples
aisyKles,
ap aSo
sudé iniy
e miny
sin aksing
s uk i a,
ZodZiu da
bidaiybos
188
mégs amiausi-
as kalbininky
y inéjimo
obje , a
e miny
sin aksinés
s uk ii os
p oblemos
daZnai es
oubliS amos.
Juo
da an age,
que lenky
pa oje selon
apy ik ius
skai ia imes
même 95% i$ 1
min. science e
echnique
e miny
compose i§
keliy ZodZiy.
Lenky
scien i iqueé
A. Topulos
dans
a icle,,Te mi-
nus
desc ipZian
(3/4 1985, p.
1215) p é end
que ès
daZnai e me
au néologisme
es donnée à
ou e une
au e
eik§mé. De
els non
con ôlés pa
les
besoinsSmés
changemen s
uZki s i pose
peu
seulemen
sqamoninga
e minology
ac i i és.
Te mino
déc i zimo
skai y ojas
(in o ma ions
ga éjas)
pa ois
su okia
sqa okq
au emen
negu au o ius
(in o ma ions
siun éjas) ja
s'e o ce de
ou ni . Cela
peu a i e
an dél
lec eu ojo,
an e dél
au o iaus
culpés. A.
Topulos,
g ildendama
§j p ocessus
i8,,in o ma io-
ns siun éjo
pusés, es ime
que e miny
ydos appa aî
odél, que
déc ézimas,
auquel a é é
é é amasi
suda inéjan
e mina, aussi
bien u éjo
ikumy.
Toliau au o é
dis ingue 3
déc i éZimo
ypes:
sin e inj,
anali ini e
indi ec inj
églemen éej-
i. Te min au
neologisme le
plus app op ié
es
syn hé ique
déc ézimas.
Susiki us à de
nou elles
héo ies,
appa aî
naujy sa oky.
Dans un cas
elles son i8
p adziy
déc i éZiam-
as, e que
alo s
in i ulées,
au es
a i kS iai. Un
e l'au e cas
impo an ,
que
déc ézime
a i ik y
sa okq.
Au o ius,
no édamas
déc éz i
sa oka, peu
ap aSi i ou
au e
eikSme. Ainsi
a i e odél,
que Zmogus,
eikS an ses
men is a8 u
ou ZodzZiu,
e ia les iS
son
seman inés
langues, e
okiame
e ime (e
pas seulemen
okiame)
di icile
i8 eng i Klaidu.
T ès
a emen
nou eau
e me ki éjas
es e
déc i éZimo
au o ius. DaZ
p incipaleme-
n ki éjes es
neZinomas.
Siandien nej
impossible bi y
ou e un
cosmique
aisseau
sa okos
au o iaus.
Kosminio lai o
kons uo ojai
jokiu bidu né a
sa okos
ki éjai.
Sa oka es
appa u
ensemble a ec
les plus
anciennes
Zmoniy
s ajonémis
nusk is i j
kosmosa.
P aéjus quel
emps depuis
la sa oko
appa i ion,
i ai ioje
li e a ii oje,
pa iculi
scien i iqueje
an as ikoje,
appa é
cosminio ai o
e m. Tokius
na us
an as ikoje
daZ di igaien
p incipaleme-
n Zmonés. Gal
odél combien
éliau
appa odes
déc ézimen
e lé éo
cosminio na io
sa oka
seulemen i§
pa ie, ne
ouches an
ce ai , que
cosminye
na es peu en
bi i
inalouables.
Apib éZimo
au o ius
pap as iausiai
neiSanaliza o
isy Sio e me
u ilisa ion
casjy. No s
paciy pi myju
kosminiy lai y
p oduc ion
é ai
seulemen
p asidéjusi,
elle cosmini
na i o sa oka
déjà a an ce
é ai
jsi i inusi
Zmoniy
sqmonéje.
i
Ainsi un el
e me u éjo
bi i applique un
syn hé ique,
mais
églemen ableis
ne
desc ip ézime.
Uk ainos moksly
académie du
comi é de
e minologie
iceep eziden ,
philologies
moksly dak a as
V.
Akulenka,En
l'a icle,Ta p-
au iniai
leksiniai
elemen ai
i
e minologij-
os
a pau inima-
s* (7/8 1987, p.
1115) déc i é
les élémen s
lexicinius
in e na iona-
ux comme
homologines
( .
y.
pana¥ies
ei$més
i
o mes)
diamo emes,
dialeksemes,
dia azemes.
Ainsi il
appelle
panaSias
mo emes,
ZodZius
ph ases,
i
u ilisé
dans
dyiejes
langues.
Polyélemen s
( .
y.
polymo em-
i
es k .)
—
ce son des
in e médiai -
es Jeksiniai
élémen s,
u ilisés dans
plusieu s
langues.
V.
Akulenka
paZymi, que
e minologij-
oje
in e p au in-
iy elemen y
eikmiy
apa ybé es
bi ina,
Fo mos
panaSumai
peu
pasi eiks i
iSo iniu ou
in é ieu
langues
Zenklo
a Z ilgiu,
odél au
donne a~
189
Sy ine ga sine
i
o mes, aussi
bien j ai iy i8iy
mo i acija
s uk ii ing,
seman ing,
one ing.
Panag inéjes
—
possible
combinaisons,
Akulenka pada é
i8 ada, que
bas inéje
pa lés,
V.
e minologijoje
exis uoja
in e p au iniy
elemen y ypes:
i
i
7
|
Panagum-
ai: |
aSy inés
o m.
mo i a ion
a
Dans la
p ésen ée
ableèle on
oi que
auS iausiq
in e na ion-
ale
deg eeumnj
a I
in e p au i-
niy elemen y
ype,
o
Zemiausiq
—
ITI.
Siukuola dans la
communica ion
in e na ionale,
pa iculiè eme-
n dans le
domaine de la
science e de la
echnique,
a8y inés
o me
panaSumai es
beaucoup plus
impo an que
ga sinés.
Ga sinés e
a8y inés
o mes
sa ybés
impo an s
alo s, quand la
langue a sa i a
abécéle
(a mény,
g uziny k.) ou
hie ogli inj
aS a.
Siuolaikinése
langues
exis en ous
in e p au iniy
elemen y ypes,
2 i8 jy IV e VI
su inkami
Tolimuju Ry y
langues. Toliau
p ésen és Siy
ipy
exemplezZiai. I.
Angl. ai po ,
anc.
ae opo , isp,
ae opue o, i .
ae opo o, us.
axpollopT lenk.
ae opo , lie .
ae opo as e
. . ype Sio
ZodZiai a a
pa ia eikSme,
panasia ga sine
a8y ine
o mes, aussi
bien commune
mo i a ion
i
(,,ai
—
,,po ,
ha en). II.
Angl.
a om,
anc.
a ome,
ok.
A om, isp.
a omo, i .
a omo,
us.
a om,
lenk.
a om. II
in e p a-
u iniy
elemen y
ype
ZodZiai a
commune
eikSme,
panaSiq
iSo ing
o me
(ga sine
e
aSy ine-
), mais n'a
pas
uni o m-
odas
mo i a i-
on. Ill.
Angl.
eleg ap-
h, g uziny
( eleg a-
phi), hindi
( eleg a-
), u dy
( eleg a-
).
ZodZiai a
a pa ia
eik8me,
panaSia
ga sine
o me,
commune
mo i a i-
on, mais
ous8kai
di é en-
e
aSy ine
o me. IV.
Kiny (bai
an),
japon.
(hyaku
man),
ko éj.
(pen
man),,mill-
ion. Sio
ype
in e p a-
u iniy
élémen
ZodZiai a
a pa ia
hie ogli i-
ne
o me,
mo i a i-
on, mais
di é en-
e
a ima. Y.
Rus.
Me p,
g uziny
me i,
a mény
me ,
hindi
mi a .
Tous les
aspec s,
iSsky us
aSy ine
o me,
son
panaSis.
VI. Kiny
(pu ao),
japon.
(budo),
, ynuogé-
s. Sio
ype
in e p a-
u iniy
elemen y
zodziai a
une
commune
nonmo i-
uée
hie ogli i-
ng
o me.
VII. Vok.
Lu ha -
en, dany
lu ha e-
n, japon.
(kuko),
u dy
(ha ai
banda g-
ah)
ZodzZiai
a a pa ia
eikme,,-
ae ouos
e a
pa ia
mo i a i-
on (,,ai
,,po ,
ha en).
ga sinés
o m,
Tipai |
eikSmés
I
Il ee
i
IV
V
VI
Vil eee
coo
O
KF
o o o e
eke
oom oH
190
V.
Akulenka le
plus iSsi ys i
les plus
langues du
monde di ise
i
5
égions:
Eu opAme ikos,
TSRS, A imujy Il
es à no e que
i
Vidu iniyjy
R, Pie y
Azijos,
Ry y
Asia iques.
La plupa
jZ aka,
suda inéjan
les e mes
in e na iona-
ux, l-ajame
egione
u éjo g aiky
la yny des,
2-ajame usy
i
k., 3-ajame
a aby pe sy
k., 4-ajame
—
sansk i o pali,
5-ajame
japony senoji
—
kiny
i
—
i
—
i
k.
Va Su os
uni e si és
e minologés
H.
Jadackos
a icle
,Ape le ôle
de linguis e
i
e minolog-
j*
(H.
Jadacka,
11/12
—
1988,
p.
9—16)
—
su le ôle
d'anglais
e miny
p ocess-
us de
o ma ion.
Scilo
i
echnique
des
e miny ki imas
—
ne
spon aniSkas
p ocessus,
mais
samoninga
specialis y
g upés
ac i i és.
Zodis
a
g ama i o -
né
ma, pa ekusi
bend inés
j
langues
a osena,
di igea le
p incipe:
usus
lingua um
y anus.
Cia ou e
e o d'un
pa leu son
be aisés.
Te minologique,
l'ac i i é
kalbininko
commence os
appa aZius
neologizmui.
H.
Jadacka
emiasi
M.
Mazu o à
l'a icle,,Techn-
iné
e minologija,
où son
assignés le
4
e me
ègingumo
(co ec ness)
c i è es:
1)
adéqu a us
e me ySys
su
jo
Zymimu
ceik u
( e e en ),
2)
e me
y8ys pou
su
ce ains
Sakos e minologie
sys ème,
lingu is inés o me
3)
pe ec ionnemen ,
e icaci é
(ope a i eness). Le
p incipe
4)
Adek a ume eiskia:
le e me eikmés
o me a i ikima, le
e me
iena eikSmiSkuma,
iena iiSiskuma.
1)
i
2)
3)
Il es
impo a-
n que
kalbiné
o me
u é y
ik ienq
eikSme
i
a i kS-
Giai.
P ieSingu cas peu
appa aî e okiy
e miny ydy, comme
beaucoupia eikSmiSk-
umas sinonimiSkumas.
i
Noujo e me
ySys
e minologijos
su
sis ema peu bi i
nag inéjamas
ling is iniu
a zZ ilgiu, selon
ep oduc i i é
iena iSiskumo
p incipis.
Te minas
.
y.
ep oduc y us
alo s, kai
i
i8
jo
pou ons
ai e
au e
iS es iniy
ZodZiy.
Selon le
second
p incipe
nou eau
e me de son
aiblissemen
a Z ilgiu doi
bi i
unea iSiSkas
e mes,
exis an ais
su
dans la même
science
Sagoje.
Te mino
o me
pa aumas,
comme
p é end
au o é,
exigen
emociSkai
neu alaus
u ilisa eu
podiii io
j
ei8kiama
obje a. La
neu ali é
peu ê e
ob enue
pa bon
choix
Zod%ius,
essayan
ne a o i
okiy
zodZiy
da ybos
biidy, qui
i ka
Snekamajai
kalbai,
maZybiniams
didinamiesiems
a
da iniams.
P o esseu de
Va so os
Uni e si é,
Polonais
e éjy
p ésiden du
sajunges
J.
Mienkoso
dans a icle
,,A
e minologie
—
nou elle
science
Saka?
(J.
Piénkos,
7/8
—
1987,
p.
25—37)
on ema que que
la e minologie
pa iculie
equminga ôlej
aidi iek
g oZinés, an
scien i iques
na
li e a ii os
e ime.
Ve éjas, daZznai
skubédamas, lui
s'e o ce de
o me
neologismes
e inius. Le
lebinis e, c éan
nou eaux e mes,
a LJaiky is
uni e sali é,
in e na ionali é,
a
uni o mi é,
con o mi é,
e icaci é,
p écision
comp éhensami é
p incipes.
i
Finigian
quelques
Zod%iy à
p opos
,NEOTERM*
a an ages-
i
umus
ikumus.
Zu nalas
supazindina skai y ojg
su
IOUTN, ses
ac i i és
uZda iniais,
i
indique les
p incipes de
e minologie
in e p au inés
mé hodes.
i
À mon a is,
dans la
publica ion
é i en
d'inclu e
au an que
possible
p ieS a ingy
opiniiy,
p o oque
des discussions.
Zu nale
eiSkiamos
opinionés es
assez
unpusiskos,
p incipalemen
démesio
a ibuée
e minologies
in e au inikl-
ausimams
mo
p opagandai.
i
191
.
NEOTERM
“
u é u
sudominise
les lebininkus,
e minologus.
Su
quand quoi ils
con iend on ,
quand qui
pap ie8 a aus,
a iau bi inai
susimas és:
commen
Siame mondial
dans e miny
in e pau inimo
luxu e
iSsaugo i
na ionalinj
lie u iy
e minologijos
sa i uma.
Rosi a
_Pundy é
19851990 m.
TERMINU
ZODYNAI
Sioje
anno o é
en odyklé
son ou nis
1985—1990
m.
Li uyoje
iSleis i
e my
Zodynai.
Mediiaga
collec a
i§
,,Sp udos
me oS io*
(1985—1990
m.)
e bibliky
ca alogu-
e.
Tous ia
son
p ésen és
Zodynai
pa Zi é i.
Chaque
Zodyno
ap ase
son ou nis
Sie
données:
1)
kokiy
kalby
Zodynas;
2)
koky de
ype
(aiSkinamasis,
e éiamasis
a
k .); olume;
3)
délaiy o d e
4)
de
p ésen a ion
(lizdinisnelizainis;
sys éminisabécélinis);
5)
ki iuo as
a
neki éiuo as;
6)
a
pe Zidi é as
Li uiy
langue
ins i u o
(anks iau
Li uiy kalbos
li e a i os
i
ins i u o)
Te minologijos
g upés;
nepa eko
a
ne aisyklingy
ji
e my, aidisky
e iniy,
ba ba izmy k .
;
i
7)
Zodyno
a
Zodynélio
des inéis.
No aba. Les
nommine ies
j ai uen les
e mes
Zodynas
i
Zodynélis.
Vienu
nemazos
olume i-
(220
i
es plus
puslapiy)
édi ion
appelé
Zodynéliu,
o
au eu
a i k8 iai
—
nedidelis
leidinélis
(apie
40
puslapiy)
appelé
Zodynu.
Zodyny
i
Zodynéliy
desp S dans
Siuos e minus
s'e o ce de
di é encie .
1985 m.
Dialec inien
ma é ialisme
e miny
i
sa oky
paaiSkinimas:
(Me od.
p iemoné
LVKK1 aux
é udian s)
/
Li uanie.
kul i os kino ins .,
Ma xisme-leninisme
chai e, Sud.
J.
Jaselskis.
K.:
LVKKI,
1985.
52
p.
Siame
unicalbiame
aiSkinamajame
Zodynélyje
donnée a plus
comme
daZêmemen
180
pa ojamy
e me
philosophie.
Zodynélyje ne
se limi e
uniquemen
umpu e me
paaiskinimu
p ésen éama
nemaza
—
duomeny d'un
au e eiSkinio
his oi e,
i§
indiquen omi
a
Zymiausi
ep ésen an s
pan.
i
P ès de beaucoup
e miny pa ody a
kilmé p adiné
eikSmé. Les
jy
e mes
i
Zodynélyje son
p ésen és o d e
abécélés, Zodynas
neki iuo as;
Te minologies
g upés
nediii é as.
Déli é Li uanien
É a du cinéma
kul ii os ins i u
aux é udian s,
é udian ins
dialek inj
ma e ialisma.
Elec o echnique-
s,
gal ano echniques
co osion e miny
i
Zodynas
(Lie u iy,
usu,
angly,
okie iy
p anciizy
i
k.):
P oje
pou délibé a ion
/
LTSR
MA
Chimies.
i
ins de
echnologie.
Sud.
A.
Be no as,
J.
Bubelis,
J.
Ma ulis,
V.
Skominas,
R.
Slizys,
G.
Tomke i ius,
R.
ViSomi skis.
V.:
[ChTI], [D]
1985.
1.
208
p.
Zodynas es
penkiakalbis
(lie u iy,
usy, angly,
okie iy
anciizy
i
langues);
e ciamasis.
192