LITUWIEN
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVIII
(1997)
Nijolé
CEPIENE
NE
LIAUDIES
ETIMOLOGI-
JOS (KELIY
GERMANIZ-
MY KILMES
PATIKSLINI-
MAS)
Sp achinin-
kai
manchmal,
nich édami
paaiski i
lendinisch-
en Kilmés,
ne dami
inkamo
g undlege-
nden
Zodzio,
e bindja
jj su imos
a seinen
eikés
panaSiai
skambanCi-
u, Teile
iSemine
sudé imi
su ampan-
c.Sm¢iu
Zodziu, .i.
emiasi
liaudies
e ymologi-
ja Zodziu,
.i.
Vokieciy-S-
p achda -
en leidzia
übe p ü -
en kai ku iy
skoliniy
kilme,
nede inan
jy bei sa y
zodZiu.
Auslende i-
s,
a islende -
is
zool.,,ka k-
abalis
(Melolon h-
a) und
ande e
Va ian en,
papli e
übe
Tau age
(z . LKA I
157, 84
zemél.)
sowie übe
Silale,
TelSius
o handen-
en Fo men
adslinda,
auslinda,
auslinda,
ik
wah schei-
nlich kilo i&
.
Linde,,liepa,
plg. s.s.
Linda, 8.
ge m.
(Kluge 1957:
441),
P iisijs
lind.,
.Lenne,
kle as (F
II 20) (nnis
nd dél
assimiliaci-
jos, Lasch
1914: § 323),
p idéjus
okieiy
p ielinksnj
aus,,., i8.
Fo mos
mi -a
galé y bi i
a éjusios
i§ okieciy
Sp ache
dialek y
mi
okalizuo-
u -a s a
-e , plg.
aka,nu i-
k gal is,
iSdykélis,
b dda,,b o-
lis (Mi zka
1919: § 61),
mu d,,mo -
ina,
o d,, e -
as (Wenzel
1919: § 110).
Ka k abal-
is
miné ose
O en
genann
wi d,,liepin-
iu (kle iniu),
i8 juli
(kle o),
denn e
min a Siy
medziy
lapais.
AukSciau
gesag y
Fo men
ne eiké y
sie i
su,,lis i j
ausj, plg.
LKZ I 505
Salia Sio
Zodzio
angege e
sakinj:,,
Vaikai,
aka e
saugoki é-
s, dass
auslinda j
ausj
neilis y
(Uz ).
Baldé,,med-
inische
Indus,
halbkubilis,
Zema
s a inai e
uz aSy as
J.
Basana ici-
aus
pasakose
(BsM II
186),
e wende-
am
Zemai¢iy
a mése
(P k, Klp,
Plng), plg.
P . y.
Balge,,dige-
ls kubilas
skalbniss-
en skalb i
(F 51),
. .z.
balge,,kubil-
as, onia
(Sehwe s
1953: 8). O.
BuSas
(BuSs 1987:
142) glaub ,
dass
p iebalsis
dgaléjo
en s ehi
dél
kon amina-
cijos mi
lie . ba/dai.
Taciau
nebi ina
&j skolinj
de i i zu
baldy, denn
W.
Zieseme io
Zodyne
andame
P . . mi d
Fo men:
baldj, baldj
holinische
Indas (P W
I 379),
welche
sind ik
wah schei-
nlich lie .
ba/dé
G unda .
Be das, lie .
ba/dai
eik&me,,i-
ai is
namy
daik ai,
andamas
S.
Daukan o,
M.
Valanéiaus
aS uose,
A. Juskos
Zodyne,
galé y bi i
kiles i§
P . . bady./
E.
F aenkelio
Zodyne
o ge us
leksemos
ba/da/sieji-
mas mi
bés i né a
j ikinama-
s.
Didziajame
LKZ
angegeben-
en sakiniai
zeigen
li a iSkos
ZodZio
eikSmés
a imuma
okiSkajai.
S.
Daukan as
baldais
nenn
indus:,,Daili-
da o sich
selbs
namy
baldus,
beje:
kubilus,
bosus,
e peles,
ak ainius,
lege es,
aka idas,
pin ines
(LKZ I 589).
Baldai
papli es
aka inéje
und
Siau inéje
im
li auischen
Teil, wo
bi a
kon ak y
mi
okie¢iy
Sp ache.
O&mé
eik,,kamb-
a io
Abs a ymo
Gegens ä-
nde (Talai,
kédes,
schin os
pan.)
eikiausiai
is neue,
iS iedéjusi
180
i
i8
,,mediniy
indy.
B ang yna-
s,,deg iné
inde sich
haup sächlich
Ry y
P isijas
li au iy
a uose
(C
1122,
B
284,
R
II
82,
MZ,
N,
K,
Kel
1881,
45,
Kl D
168,
K.
Donel,
PVG
287,
KZ) bei
JV
640,
Rdm.
K.
Alminauskis
kildina
§j
Zodj
i8
. .2.
b an win,
de esas dél
liaudies
e imologies
p ide ine
zu lie .
b éngus
Wein.
Ta iau
W.
Zieseme io
Zodyne
gegeben
Ry y
P . .
o ma
b agwin
,, .p.
(P W
I
764),
plg.
.z.
b andewin
(Sehwe s
1953:
16).
Vielmeh
Ry y
P isijas okiediy
a miy ga sy
junginys wa
gu u alizuojamas
nd
j
ag
(Mi zka
1919:
§§
74,
123,
Zieseme
1924:
123, 130,
132).
So auch
g oßem
mi u in-
és
okie iy
Zemai iy
sp ach
lo e
wa
angeba
9
s a nd,
obwohl
a8yboje
بقي
nd(Lasch
1914:
324).
Todél
skolinj
b ang ynas
nebi ina
kombinie en
zu eu em
Wein.
Buse, -is
,me aliné
s ebulés
Teil, in
dem
gehal en
aSis; Teil
maginas,
in de
d eh
a8is;
j o é.
Salia
skoliniy
buksa
J,
KZ, V n,
Klm, Slén,
K kl,
buksé
K n,
Buksas
KZ, Up,
Vdk, Skd,
Slén,
buksas
,, .p.
N, K, KZ,
B , Sn
ki y
a ian y
i
(z .
LKA
I
100,
40
Zemél.)
uZ a8y a
Zodziy
i
be
k:
busé
Klp, busis
BzF
104,
J,
Pln, R ,
G g.
K.
Aluskis
hink , dass
wi dis kilo
i§
P . .
buxse
.p.,
iSme us
k,
de inan
zu egn.
asis.
Abe
W.
Zieseme io
Zodyne
andame
P . .z.
o ma
be
p iebalsio
x
( .
x
übe mi el
in skolnissen
no male wei-
se p iebalsiu
k): busse
,, .p.
(P W
I
853).
Dahe
p iebalsis
x
ik i o
schon
okieciy
alboje.
Be
o,
P isijas
okieciy
in einigen
e mése
wu de
ge u en
x
als
mink& as
¥
(Riemann
1974:
44).
Hinsich l-
ich, busé,
busis
nebi ina
de in i an
asis.
Inka as.
Jau
XV1
a.
gehal ene
(BP
I
203,
R,
MZ, NdZ,
JD, KIpD)
bei
bend inék-
alboje
e wende
je
wi d
skolinj
i#ka as
,,ge ei aisas
(Kabel)
Schi
anzu es -
en an de
Küs e ode
ji os,
eZe o upés
bodno
a
K.
Alminauskis,
s ü z end sich
A.
Leskienu
(LsB
446),
kildina
i8
.
Anke
.p., de
esas dél
liaudies
e imolgijas
p ide ine
zu lie .
k4 i, bei
u js
p idé a
p ie&délj
in
-
(£).
Taip
Sio
ZodzZio
kilme
ai8kina
i
E.
F aenkelis
(F nW
185).
Siais
kalbininkais
be uhen
i
ande e
y ine oja-
i.
Miné s
K edi inie-
ns
He kun
kann übe p ü we den.
Ry y
P isises
os iné
Teilie
s a
a
galéjo
bi i
angeba-
e
ms ode
soga
4
ypaé bei
Ve bindu-
/
ngen
(//,
,d, IP)
nasinien
p iebalsius
i
/
(Na au
1937:
§§
11,
13).
XVI okieciy
a.
kalboje andame
uz asy q a ian
Enke
,,inka as*
(ME
1570).
Ve gleichen
wi la iy
Sp ache
a#ku s,
enku s
inka as,
kilusius ,,
i8
.
Anke ,
Enke .
Also
egne .
#ka as
galé y
bi i kiles /
iS
Ry y
P isijas
okieciy
Enke
a
*Inke
,, .p..
O
a ka as
,,gelezinisc-
a
he
Holzinsai ,
uzZ asy as
i8
G iiziy
(Pas alio
.), kilo
wah sch-
einlich
di ek
i§
.
Anke ,
plg.
s. .a.
ancha ,
o
né a
a éjes
pe lenky
ank a
,,sankaba,
kablys,
inka as,
wie mein
E.
F aenkelis
(F n W
185),
basie e-
nd
A.
Leskienu
i
K.
B ugmannu
(LB
201).
K imke.
Be
dolinio
p imké
,,k am omas,
ciulpiamas
abakas,
guma‘, Ss,
Vik , P k,
u imas
k imké
i
V.Kudi .,
K ok, plg.
.
P iemchen
, .p..
K imké
u bi né a
p ide in as
zu lie .
A ims i, weil
zu
Ve ügung
meh skoliniy
p iebalsiu
su
s a ode
a ian y pi
&
beispielsweis-
p
e.:
k aposas,,ka-
su
iuomenés
&,
kaléjimo
i 8ininkas
N, K, plg.
.
P o o ,,, .p. ;
pu monas,, -
ezikas,
azmininkas
ku monas
MZ
II
181
200,
N,
K,
N
i
,, .p.
OZ
28,
BM
13,
LB
164,
E ,
ku mann
Ds,
BM
192,
Alks,
A.Vien.,
plg.
.
FuA mann,
1.
u man,
b us.
chu man,
plécius
p ie a,
plo a,
aiks é
H,
Q
354,
B
850,
R 11303,
N,
K,
KZ,
JD
1162,
Bs
M
II
51,
Ck, Jn
klécius'
i
Lex
68,
C
333,
II
221,
402,
Q
391,
R
63,
II
148,
MZ
II
374,
N,
K, KZ,
klécius/ /
C11
61,
B
927,
981,
1014,
kécis/
,,Sel e iy
gania a
LKZ
VI
23
(R ), plg.
.
Pla z,
|.
plac,
b us.
plac.
Ve gleichen
wi noch
sla ismus
plebonas
i
klebonas,
kilusius
i8
lenky
pleban,
kleban
(LKZ
X
121,
VI
21).
Menéem
K edinien
nich
ge unden
okisky
pama iniy
su
Zodziy p iebalsiu
&.
Todél
galbu
Sie
Zodziai
su
k
pa eko
j
lie u iy
kalbq pe
sla us
a
i§
ki y
dialek y.
Lui io i,,k-
anklémis
g o i
NdZ, FW,
plg.
. .z.
Ju e
,,liu né
( okios
kanklés)
(MndW
II
754).
E.
F aenkelis
aiSkina,
dass
u
Zodyjeus d-
o i,,kanklém-
is g o i
galé y bi i
en s eades
dél ga sy
imi acijos
liaudies
e imologijos,
p ide inus
a
bei lie /.
uu/ do i /
,,(such)
uZglais y i,
uz ep i
(F nW
389).
Lie u os
kalbos
a& uose
a mése
i
u ima
daugiau
i
skoliniy
d ibalsiu
su
ui,
beispiels-
weise.:
uimas
( uimas)
,,e d i
eie
Pla z;
Raume,
Kamme ,
Rudlis
( uilis)
,, elenas,
olas
Landei
e glich-
en, s7i/é
(Suilé)
,schule,
builis
,,jau is,
s ui é
,,Schii o
ai as k .
i
Ry y
P isijas
os inée
Teil
okieciy
Sp ache
a,
6,
o
wa en
di ongizuie -
j
en ui, (z .
o
Cepiené
1994:
158-161),
odél
miné i
skoliniai
kilo
is
Ry y
P isijas
okieciy
a miy
pama iniy
Zodziy.
Also
eiksmazodi-
su/ do /,,kan-
klémis g o i*
is edinys
skolinious a-
s,,kanklés /.
O skis
i§
(a skis),,de8-
a. Skolinj
o skis
Alm,
u skis
KZ, Kip,
P k
K.
Alminaus-
kis kildina
.z.
i§
wo s
,, .p.
i
de ina bei
egen.
a skés.
Taciau
li auischem
Sp ach
habenima
Zodziy
a ian y
su
p iebalsiais
i
&
beispielsw-
eise.: buil is
,,s o a winis
a lankiams
kal i*
G
80,
KZ, K
badkis
i
R , plg.
P .
.
bu ,, a z as,
s aig as,
s élé, s o a
inis, s ypas,
i balas/
(Alm),
. .z.
bol e_,,s élé,
a z as
(Sehwe s
1953:
20);
spun a_, olé
Ry y
P usijas
li au iy
zodynaken
on
XVII a.,
spu i as
N,
P k, Lz,
Do
spinka
i
R , NdZ,
8,
KZ,
S.Dauk.,
SIn, Rk,
Rd, Sly,
plg.
P .
spun ,
spun
,, .p.
(Alm
(P W)),
.z.
spund
,, .p.
(Sehwe s
1953:
118).
Lie u os
y y-pie y
lo o
pak aSciuose
lie u iSkuose
zodziuchen
?¢’
e wi k(o
dsu g)
su
(Zinke icius
1966:
§
154;
Sa icil é,
Vi kauskas
1976:
146-148).
Abe
angegeb-
enen
su
&
Schuliniai
uZ asy i aka y
i
Siau és
Li uanien.
Be
o,
skolinyje
spun a
né a
minkS as.
Leksemy
a ian y
su
i
&
andama
i
okieciy
kalboje,
plg.
.z.
Ma en
i
Maken,,me-
gai é,
mägina
(Hinze
1985:
33),
Ry y
P . .
S in i
S ink
,,s in a
(F
11
372).
Todel skolinyje
o skis
(u skis),,des a
p iebalsis né a
e scheines dél
p ide inimo bei
lie .
&
a ske.
Ragolé
( agud/é)-
,, en yna
i u és
indams
sudeé i.
K.
Buga
Si
Zodij
laike
lie u isku
i
siejo
su
ho ns.
Didziajame
LKZ
(XI ago/é
36)
KII168, Zgé,
T g, Z ,
Sk, NmS
kildinamas
i§
1.
egaé
Wah scheinlich
Sis
skolinys
pa eko
j
lie u iy 1
Wah sch-
einlich
apsi iko
P .
Ska dzi-
us
(Ska dzi-
us 1931:
103)
p iebalsj
kskoliny-
je kécius
häl yda-
mas
a$ybos/
klaida,
denn Sis
Zodis
angegeb-
en in
ielen Ry y P iisijas lie u iy Zodyny.
182
Sp ache
i8
P . .
ag@/,len yna,
wie weis
K.
Alminauskis
(plg.
. .z.
ege
,,eilé,
o de
(Mnd
W
III
453)),
o
né a
geschal -
i
e lie .
ho nas.
Also,
aiSkinan
skoliniy
kilme,
zue s
eiké y
ieSko i
pama iniy
zodziy in
jene
Speech,
i8
welche
geliehenam-
as, ih e
a mése.
:
LITERATURE
Alm:
Alminauskis
K.
Die
Ge manismen
des
Li auischen.
Teil
1:
Die
deu schen
Lehawé e
im
Li auischen,
Kaunas
:
S .
Kazimie o
d-jos
Bügynas,
/1934/.
Buss
O.
1987:
No
ge manism-
us és u es
(bajla,
bajge,
baj a).-
La iesu
alodas
kon ak
pé ijumi,
Riga:
Zina ne, 135-145.
Ce
Milchen
N.
1994:
D ibalsio
u/kilmé
skollichen
i§
okieciy
Sp achen.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausima
34,
158-161.
Hinze
E
1985:
Zwei
deu sche
Lehnwo e
im
Bal ischen.
—
Bal is ica
21(1),
33-36.
Kluge
F
1957:
E ymologisches
Wé e buch
de
deu schen
Sp ache,
17
Au lage,
Be lin:
Wal e
de
G uy e
&
Co.
Lasch
A.
1914:
Mi elniede deu sche
G amma ik,
Halle:
Ve lag
on
Max
Niemeye .
LKZ:
Li uiy
Sp achen
Zodynas,
Vilnius:
Wissenscha
[i k .],
1956-1996.
T.
1-17.
ME:
K. Milenbacha
La iesu
alodas
a dnical,
Redig'éjis,
e gänzis,
nobeidzis
J.
Endzelins,
Riga:
Kul i as
onda
izde ums,
1923-1925.
Mi zka
W.
1919:
Os p eussisches
Niede deu sch
né dlich om
E mland,
Ma bu g:
N.G.
Elwe 'sc-
he
Ve lagsbuchhandlung.
MndwW:
Schille
K,Libben
A.
Mi elniede deu sches
Wé e buch
II,
Miins e
in
Wes . :
Aschendo sche
Ve lagsbuchandlung,
1931.
Na au
O.
1937:
Munda
und
Siedelung
im
no dés lichen
Os euBen,
K6nigsbe g
und
Be lin:
Os -Eu opa-Ve lag.
P w:
Zieseme
W.
P eussisches
Wo e buch
1-2,
Konigsbe g,
1935-1944.
PVG:
P isijas
aldzios
g oma os,
pag audenima
i
apsakymai
li awiam
als ieciam.
Suda é
P.
Paka klis,
Vilnius:
S aa ybiné
poli inés
i
wissensch-
a inés
li e a ii os
1960.
Ve lag, Riemann
E,
1974:
P eussisches
Wé e buch
1,
Neumins e :
Ka l
Wachhol z
Ve lag.
Sa iéi i é
G,Vi kauskas
V.
P iebalsiy
k
i
d:g
maigymas
S endub és
Snek oje.
—
Bal is ica
12
(2),
146-149.
Sehwe s
J.
1953:
Sp achlich-kul u his o ische
Un e suchungen o nehmlich
ibe den deu schen
Ein luss
im
Le ischen,
Be lin.
Ska dzius
P .
1931:
Die
sla ischen
Lehnwo e
im
Al li auischen,
Kaunas:
Akc.
Spindulio*
b- és
spaus u é.
Wenzel
F
1919:
zu
S udien
Dialek geog aphie
de s idlichen
Obe lausi z
und
No dbéhmens,
Ma bu g:
N. G.
Elwe sche
Ve lagsbuchhandlung.
Zieseme
W.
1924:
Die
os p euBischen
Munda en,
B eslau:
Fe dinand
Hi .
Zinke iéius
Z.
1966:
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius:
Min is.
Po
beispiziy
daodami
Sal iniy
i
wohamyjy
ie y a dy
Abkü zungen
sind dieselben
wie
didziajame
Li uiy
Sp achen
Zodyne.
183
KEINE
VOLKSETYMOLOGI-
EN (PRAZISIERUNG
DES URSPRUNGS
EINIGER
GERMANISMEN IM
LITAUISCHEN) Bei
Zusammen assung
de E kla ung des
U sp ungs de
Wo e s ii zen
sich die
Sp ach o sche
manchmal au die
Volkse ymologie.
Die Angaben de
deu schen Sp ache
e lauben die
P azisie ung des
U sp ungs einige
Lehnwo e ohne
ih e Ankniip ung
an einheimische
li auische Wo e .
Li . 4us/ende is
(a islende is)zool.,-
,Maika e
(Melolon ha) und
die Fo men
adsinda, aus/inda,
auslinda e binden
sich nich mi .
li .,lis i j ausj (,,ins
Oh k iechen), sie
s ammen aus dem
d . Linde. Es is
nich no wendig li .
baldé Holzge aB,
nied iges
FaBchendem Wo
ba/dai,.Mobel
anzupassen, da die
d . Fo m mi d
(ba/dj,
ba/dj,,Holzge aB)
im W.
Zieseme s,,P eusi-
sches Wo e buch
s eh . AuBe dem
is die in E.
F aenkels,,Li auis-
ches
e ymologisches
Wo e buch
da geb ach e
Anlehnung des li .
ba/day,,Mébel an
béls i,,pochen nich
iibe zeugend. Die
Bedeu ung,,Mébel
(Tische, S iihle,
Sch anke usw.) is
wah scheinlich
neu,
den,,Holzge aBen
en sp ungen.
B ang ynas,,B an-
n wein is nich
dem li . b aéngus
Weinas ( eue
Wein) angepaB ,
weil die
Lau e bindung
adin ielen
deu schen
Munda en
Os p euBens zu ag
gu u alisie
wa , gl. d . dial.
b agwin. A ikel
wi d de U sp ung
noch diese
Lehnwo e
p azisie : buseé,
-is (Buichse),
i ika as (Anke ),
k imké
(P iemchen),
lui io i (au de
Lau e spielen),
o skis (u skis)
(Wu s ), agolé
( aguolé)
(Regal
ii
K icheng-
eschi ).
Also bei
E kla u-
ng des
U sp un-
gs de
Lehnwé -
e mu8
man
zue s
nach den
G undwé-
e n in
de
Lehnsp -
ache,
ih en
Munda -
en
suchen
und sich
nich au
die
Volkse y-
mologie s ii zen.
184