LIETUVIU
KALBOTYROS
LADIMAI
XXXVIII
(1997)
Nijolé
CEPIENE
NE
LIAUDIES
ETIMOLOGI-
JOS (KELIY
GERMANIZ-
MY KILMES
PATIKSLINI-
MAS)
Linbininkai
a ol e,
incapédami
paaesci i
del
p es inio
kilmés, non
odami
inkamo
mo del
ondamen-
o Zodzio,
sieja jj
su imo o
p op io
necessés
panaSiai
skambanCi-
u, delle
iSemine
sudé imi
su ampan-
c.Sm¢iu
Zodziu, i.e.
emiasi
Vciy da i
della lingua
leidzia
pa ikslini
kai ku iy
skoliniy
kilme,
nede inan
jy p ie
sa y
zodZiu.
Auslende i-
s,
a islende -
is
zool.,,ka k-
abalis
(Melolon h-
a) e al e
a ian i,
papli e su
Tau age
(z . LKA I
157, 84
zemél.)
nonché su
Silale,
TelSius
u imos
o me
adslinda,
auslinda,
auslinda,
ik iausiai
kilo i& .
Linde,,liepa,
plg. s.s.
Linda, 8.
ge m.
(Kluge 1957:
441),
P iisijos
lind., .Lenne
P . .,
kle as (F
II 20) (nnis
nd dél
asimiliacij-
os, Lasch
1914: § 323),
p idéjus
okieiy
p ielinksnj
aus,,.
Fo mos su
-a galé y
bi i
a éjusios
i§ okieciy
lingua
dialek y su
ocalizuo-
u -a
in ece -e ,
plg.
aka,nu i-
k gal is,
iSdykélis,
b dda,,b o-
lis (Mi zka
1919: § 61),
mu d,,mo -
ina,
o d,, e -
as (Wenzel
1919: § 110).
Ka k abal-
is
miné ose
luoghi nei
chiama o,,-
liepiniu
(kle iniu), i8
liepos
(kle o),
pe ché egli
min a Siy
medziy
lapais.
AukSciau
accon y
o me
ne eiké y
sie i
su,,lis i j
ausj, plg.
LKZ I 505
Salia Sio
Zodzio
ipo a a
sakinj:,,
Vaikai,
aka e
saugoki é-
s, che
auslinda j
ausj
neilis y
(Uz ).
Baldé,,med-
inis indas,
puskubilis,
Zema
s a inai e
uz aSy as
J.
Basana ici-
aus
pasakose
(BsM II
186), usa o
Zemai¢iy
a mése
(P k, Klp,
Plng), plg.
P . y.
Balge,,digel
kubilas
skalbinia-
ms skalb i
(F 51),
. .z.
balge,,kubil-
as, onia
(Sehwe s
1953: 8). O.
BuSas
(BuSs 1987:
142) i iene,
che
p iebalsis
dgaléjo
appa as i
dél
kon amina-
cijos con
lie . ba/dai.
Taciau
nonbi ina
&j skolinj
de i i a
bal/dy,
pe ché W.
Zieseme io
Zodyne
andame
P . . con
o me d:
baldj, baldj
medinis
indas (P W
I 379), che
sono
ik iausiai
lie . ba/dé
onda as.
Be ha ,
lie . ba/dai
eik&me,,i-
ai is
namy
daik ai,
andamas
S.
Daukan o,
M.
Valanéiaus
aS uose,
A. Juskos
Zodyne,
galé y bi i
kiles i§
P . . bady./
E.
F aenkelio
Zodyne
ipo a o
leksemos
ba/da/sieji-
mas con
bés i né a
j ikinama-
s.
Didziajame
LKZ
o ni e
sakiniai
indica
lie u iSkos
ZodZio
eikSmés
a imuma
okiSkajai.
S.
Daukan as
baldais
chiama
indus:,,Daili-
da o a sé
s essi
namy
balus, beje:
kubilus,
bosus,
e peles,
ak ainius,
lege es,
aka idas,
pin ines
(LKZ I 589).
Baldai
papli es
aka inéje
e
Siau inéje
nella pa e
Li uana,
do e bi a
kon ak y
su okie¢iy
lingua.
O&mé, ek,-
kamba io
aps a imo
ogge i ai
(s alai,
kédes,
chin os
pan.)
p obabilm-
en e è
nuo a,
iS iedéjusi
180
i
i8
,,mediniy
indy.
B ang yna-
s,,deg iné si
o a
p incipalmen e
Ry y
P isijas
lie u iy
a uose
(C
1122,
B
284,
R
II
82,
MZ,
N,
K,
Kel
1881,
45,
Kl D
168,
K.
Donel,
PVG
287,
KZ) bei
JV
640,
Rdm.
K.
Alminauskis
kildina
§j
Zodj
i8
. .2.
b an win,
che esas dél
liaudies
e imologijos
p ide ine a
lie .
b éngus
ino.
Ta iau
W.
Zieseme io
Zodyne
p esen a a
Ry y
P . .
o ma
b agwin
,, .p.
(P W
I
764),
plg.
.z.
b andewin
(Sehwe s
1953:
16).
Mol i ole
Ry y
P isijas okiediy
a miy ga sy
junginys è s a o
gu u alizuojamas
nd
j
ag
(Mi zka
1919:
§§
74,
123,
Zieseme
1924:
123, 130,
132).
Anche
g anella-
me
medu in-
és
okie iy
Zemai iy
lingua
plo e e a
p esumo
9
luogo nd,
anche
a8yboje
imas
nd(Lasch
1914:
324).
Todél
skolinj
b ang ynas
nonbi ina
combina e a
un ino
cos oso.
Buse, -is
,me aliné
s ebulés
pa e in
cui iene
aSis;
pa e
magina in
cui uo a
a8is;
j o é.
Salia
skoliniy
buksa
J,
KZ, V n,
Klm, Slén,
K kl,
buksé
K n,
bucksas
KZ, Up,
Vdk, Skd,
Slén,
buksas
,, .p.
N, K, KZ,
B , Sn
ki y
a ian y
i
(z .
LKA
I
100,
40
Zemél.)
uZ a8y a
Zodziy
i
be
k:
busé
Klp, busis
BzF
104,
J,
Pln, R ,
G g.
K.
Aluskis
minima
pensa che
bissi kilo
i§
P . .
buxse
.p.,
iSme us
k,
de inan
alla
pioggia.
asis.
Ma
W.
Zieseme io
Zodyne
andame
P . .z.
o ma
be
p iebalsio
x
( .
x
asmesso
nei debi i i
no malmen e
p iebalsiu k):
busse
,, .p.
(P W
I
853).
Quindi
p iebalsis
x
ik i o già
okieciy
palboje.
Be
o,
P isijas
okieciy
in alcune
e mése
è s a o
de o
x
come
mink& as
¥
(Riemann
1974:
44).
Vediasi,
busé,
busis
nonbi ina
de in i
p esso
asis.
Inka as.
Gia
XV1
a.
enu a
(BP
I
203,
R,
MZ, NdZ,
JD, KIpD)
bei
bend inék-
alboje
u ilizza a
je
skolinj
i#ka as
,,p ie aisas
(cables)
na e ad
anco a e a
i a oppu e
ji os,
eZe o upés
ondo
a
K.
Alminauskis,
basandosi
A.
Leskienu
(LsB
446),
kildina
i8
.
Anke
.p., che
esas dél
liaudies
e imolgijos
p ide in o
a lie .
k4 i, bei
u js
p idé a
p ie&délj
in
-
(£).
Sì
Sio
ZodzZio
kilme
ai8kina
i
E.
F aenkelis
(F nW
185).
Siais
kalbininkai
si basano
i
al e
y ine oja-
i.
Miné o
debi o e
o igine
possibile
i ede e.
Ry y
P isisia
nella
pa e
es iné in
a
luogo
galéjo
bi i
e
p esumo
oppu e
4
anche
ypaé p i
/
giun i
(//,
,d, IP)
nasinius
p iebalsius
i
/
(Na au
1937:
§§
11,
13).
XVI okieciy
a.
kalboje andame
uz asy q a ian e
Enke
,,inka as*
(ME
1570).
Con on ia-
mo la iy
lingua
a#ku s,
enku s
inka as,
kilusius ,,
i8
.
Anke ,
Enke .
Quindi
pio e.
#ka as
galé y
bi i kiles /
iS
Ry y
P isijas
okieciy
Enke
a
*Inke
,, .p..
O
a ka as
,,gelezinio
a
leginis
pasai as,
uzZ asy as
i8
G iiziy
(Pas alio
.), kilo
p obabilm-
en e
di e a
i§
.
Anke ,
plg.
s. .a.
ancha ,
o
né a
a éjes
pe lenky
ank a
,,sankaba,
cablys,
inka as,
come mio
E.
F aenkelis
(F n W in
185),
base
A.
Leskienu
i
K.
B ugmannu
(LB
201).
K imke.
Be
del
p imké
,,k am omas,
ciulpiamas
abakas,
guma‘, Ss,
Vik , P k,
u imas
k imké
i
V.Kudi .,
K ok, plg.
.
P iemchen
, .p..
K imké
u bi né a
p ide in o
alla pi.
A ims i,
pe ché i è più
skoliniy
p iebalsiu
luogo o
su
a ian y pi
ecc.:
&
k aposas,,ka-
p
iuomenés
kaléjimo
su
i 8ininkas
&,
N, K, plg.
.
P o o ,,, .p. ;
pu monas,, -
ezikas,
azmininkas
ku monas
MZ
II
181
200,
N,
K,
N
i
,, .p.
OZ
28,
BM
13,
LB
164,
E ,
ku manas
Ds,
BM
192,
Alks,
A.Vien.,
plg.
.
FuA mann,
1.
u man,
b us.
chu man,
plécius
p ie a,
plo a,
aiks é
H,
Q
354,
B
850,
R 11303,
N,
K,
KZ,
JD
1162,
Bs
M
II
51,
Ck, Jn
klécius'
i
Lex
68,
C
333,
II
221,
402,
Q
391,
R
63,
II
148,
MZ
II
374,
N,
K, KZ,
klécius/ /
C11
61,
B
927,
981,
1014,
kécis/
,,Sel e iy
gania a
LKZ
VI
23
(R ), plg.
.
Pla z,
|.
plac,
b us.
plac.
Con on ia-
mo anco a
sla ismus
plebonas
i
klebonas,
kilusius
i8
lenky
pleban,
kleban
(LKZ
X
121,
VI
21).
Menéim
debilini
non o a
okisky
pama iniy
Zodziy
su
p iebalsiu
&.
Todél
galbu
Sie
Zodziai
su
k
pa eko
j
lie u iy
kalbq pe
sla us
a
i§
ki y
dialek y.
Lui io i,,k-
anklémis
g o i
NdZ, FW,
plg.
. .z.
Ju e
,,liu né
( okios
kanklés)
(MndW
II
754).
E.
F aenkelis
aiSkina,
che
u
Zodyjeus d-
o i,,kanklém-
is g o i
galé y bi i
appa eades
dél ga sy
imi acijos
liaudies
e imologijos,
p ide inus
a
p ie lie /.
u/ do i /
,,(su moliu)
uZglais y i,
uz ep i
(F nW
389).
Li uiy
lingua
a& uose
a mése
i
u ima più
skoliniy
i
d ibalsiu
ui, p z.:
su
uimas
( uimas)
,,e d i
pos o
libe o;
s anza,
came ,
udlis
( uilis)
,, elenas,
olas
Zemei
pa agon-
i, s7i/é
(Suilé)
,scuola,
builis
,,jau is,
s ui é
,,Nai o
ai as k .
i
Ry y
P isija
nella
pa e
es iné di
okieciy lingua
a,
6,
o
sono s a i
di ongizia i ui,
j
(z .
o
Cepiené
1994:
158-161),
odél
miné i
skoliniai
kilo
is
Ry y
P isijas
okieciy
a miy
pama iniy
Zodziy.
Quindi
eiksmazodi-
su/ do /,kan-
klémis g o i*
è edinys
skolinious a-
s,,kanklés.
O skis
i§
(a skis),,de8-
a. Skolinj
o skis
Alm,
u skis
KZ, Kip,
P k
K.
Alminaus-
kis kildina
.z.
i§
wo s
,, .p.
i
de ina a
pioggia.
a skés.
Taciau in
lie u iu
pa lando
u ima
Zodziy
a ian y
su
p iebalsiais
i p z.:
&
buil is
,,s o a inis
a lankiams
kal i*
G
80,
KZ, K
badkis
i
R , plg.
P .
.
bu ,, a z as,
s aig as,
s élé, s o a
inis, s ypas,
i balas/
(Alm),
. .z.
bol e_,,s élé,
a z as
(Sehwe s
1953:
20);
spun a_, olé
Ry y
P usija
li eu iy
zodyniche
da
XVII a.,
spu i a
N,
P k, Lz,
Do
spinka
i
R , NdZ,
8,
KZ,
S.Dauk.,
SIn, Rk,
Rd, Sly,
plg.
P .
spun ,
spun
,, .p.
(Alm
(P W)),
.z.
spund
,, .p.
(Sehwe s
1953:
118).
Li u
y y-pie y
plo o
pak aSciuose
lie u iSkuose
zodziuose
?¢’
con uso k(o
dsu g)
su
(Zinke icius
1966:
§
154;
Sa icil é,
Vi kauskas
1976:
146-148).
Ma
o ni i
debini
su
&
uZ asy i
aka y
i
Siau és
in Li uania.
Be
o,
skolinyje
spun a
né a
minkS as.
Leksemy
a ian y
su
i
&
andama
i
okieciy
kalboje,
plg.
.z.
Ma en
i
Maken,,me-
gai é,
agazza
(Hinze
1985:
33),
Ry y
P . .
S in i
S ink
,,s in a
(F
11
372).
Todel skolinyje
o skis
(u skis),,des a
p iebalsis né a
appa eades dél
p ide inimo
p esso lie .
&
a ske.
Ragolé
( agud/é)-
,, en yna
i u és
indams
sudeé i.
K.
Buga
Si
Zodij
laike
lie u isku
i
siejo
su
co as.
Didziajame
LKZ
(XI ago/é
36)
KII168, Zgé,
T g, Z ,
Sk, NmS
kildinamas
i§
1.
egaé
P obabilmen e
Sis
skolinys
pa eko
j
lie u iy 1
P obabil-
men e
apsi iko
P .
Ska dzi-
us
(Ska dzi-
us 1931:
103)
p iebalsj
kskoliny-
je kécius
enendo
a$ybos/
e ida,
nes Sis
Zodis
p esen -
a o in
mol e
Ry y P iisijos lie u iy Zodyny.
182
lingua
i8
P . .
ag@/,len yna,
come indica
K.
Alminauskis
(plg.
. .z.
ege
,,eilé,
o dine
(Mnd
W
III
453)),
o
né a
o ma o
i
lie .
co as.
Quindi,
aiSkinan
skoliniy
kilme,
sop a u -
o eiké y
ieSko i
pama iniy
zodziy nella
lingua, che
si
i8
p es inama-
si, le sue
a mése.
:
LITERATURA
Alm:
Alminauskis
K.
Die
Ge manismen
des
Li auischen.
Teil
1:
Die
deu schen
Lehawé e
im
Li auischen,
Kaunas
:
S .
Kazimie o
d-jos
lib ogyna-
/1934/.
s, Buss
O.
1987:
No
ge manismo
és u es
(bajla,
bajge,
baj a).-
La iesu
alodas
kon ak
pé ijumi,
Riga:
Zina ne, 135-145.
Ce
la e
N.
1994:
D ibalsio
u/kilmé
skoliniuose
i§
okieciy
lingue.
—
Li uiy
kalbo y os
klausima
34,
158-161.
Hinze
E
1985:
Zwei
deu sche
Lehnwo e
im
Bal ischen.
—
Bal is ica
21(1),
33-36.
Kluge
F
1957:
E ymologisches
Wé e buch
de
deu schen
Sp ache,
17
Au lage,
Be lin:
Wal e
de
G uy e
&
Co.
Lasch
A.
1914:
Mi elniede deu sche
G amma ik,
Halle:
Ve lag
on
Max
Niemeye .
LKZ:
Li uiy di
lingua
Zodynas,
Vilnius:
Scienza
[i k .],
1956-1996.
T.
1-17.
ME:
K. Milenbacha
La iesu
alodas
a dnical,
Redig'éjis,
supplinajis,
nobeidzis
J.
Endzelins,
Riga:
Kul i as
onda
izde ums,
1923-1925.
Mi zka
W.
1919:
Os p eussisches
Niede deu sch
né dlich om
E mland,
Ma bu g:
N.G.
Elwe 'sc-
he
Ve lagsbuchhandlung.
MndwW:
Schille
K,Libben
A.
Mi elniede deu sches
Wé e buch
II,
Miins e
in
Wes . :
Aschendo sche
Ve lagsbuchandlung,
1931.
Na au
O.
1937:
Munda
und
Siedelung
im
no dés lichen
Os euBen,
K6nigsbe g
und
Be lin:
Os -Eu opa-Ve lag.
P w:
Zieseme
W.
P eussisches
Wo e buch
1-2,
Konigsbe g,
1935-1944.
PVG:
P isijas
aldzios
g oma os,
pag audenima
i
apsakymai
lie u iam
als ieciam.
Suda é
P.
Paka klis,
Vilnius:
S a oybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
edi ice,
1960.
Riemann
E,
1974:
P eussisches
Wé e buch
1,
Neumins e :
Ka l
Wachhol z
Ve lag.
Sa iéi i é
G,Vi kauskas
V.
P iebalsiy
k
i
d:g
maigymas
S endub és
Snek oje.
—
Bal is ica
12
(2),
146-149.
Sehwe s
J.
1953:
Sp achlich-kul u his o ische
Un e suchungen o nehmlich
ibe den deu schen
In luenza
im
Le ischen,
Be lin.
Ska dzius
P .
1931:
Die
sla ischen
Lehnwo e
im
Al li auischen,
Kaunas:
Akc.
Spindulio*
b- és
spaus u é.
Wenzel
F
1919:
zu
S udien
Dialek geog aphie
de s idlichen
Obe lausi z
und
No dbéhmens,
Ma bu g:
N. G.
Elwe sche
Ve lagsbuchhandlung.
Zieseme
W.
1924:
Die
os p euBischen
Munda en,
B eslau:
Fe dinand
Hi .
Zinke iéius
Z.
1966:
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius:
Min is.
Po
pa yzdziy
daodami
Sal iniy
i
gy enamyjy
ie y a dy
abb e iazioni
sono s esse
come
didziajame
Li uiy di
lingua
Zodyne.
183
KEINE
VOLKSETYMOLOGI-
EN (PRAZISIERUNG
DES URSPRUNGS
EINIGER
GERMANISMEN IM
LITAUISCHEN) Bei
Zusammen assung
de E kla ung des
U sp ungs de
Wo e s ii zen
sich die
Sp ach o sche
manchmal au die
Volkse ymologie.
Die Angaben de
deu schen Sp ache
e lauben die
P azisie ung des
U sp ungs einige
Lehnwo e ohne
ih e Ankniip ung
an einheimische
li auische Wo e .
Li . 4us/ende is
(a islende is)zool.,-
,Maika e
(Melolon ha) und
die Fo men/
adsinda, aus/inda,
auslinda e binden
sich nich mi .
li .,lis i j ausj (,,ins
Oh k iechen), sie
s ammen aus dem
d . Linde. Es is
nich no wendig li .
baldé Holzge aB,
nied iges
FaBchendem Wo
ba/dai,.Mobel
anzupassen, da die
d . Fo m mi d
(ba/dj,
ba/dj,,Holzge aB)
im W.
Zieseme s,,P eusi-
sches Wo e buch
s eh . AuBe dem
is die in E.
F aenkels,,Li auis-
ches
e ymologisches
Wo e buch
da geb ach e
Anlehnung des li .
ba/day,,Mébel an
béls i,,pochen nich
iibe zeugend. Die
Bedeu ung,,Mébel
(Tische, S iihle,
Sch anke usw.) is
wah scheinlich
neu,
den,,Holzge aBen
en sp ungen.
B ang ynas,,B an-
n wein is nich
dem li . b aéngus
wynas ( eue Wein)
angepaB , weil die
Lau e bindung
adin ielen
deu schen
Munda en
Os p euBens zu ag
gu u alisie
wa , gl. d . dial.
b agwin. A ikel
wi d de U sp ung
noch diese
Lehnwo e
p azisie : buseé,
-is (Buichse),
i ika as (Anke ),
k imké
(P iemchen),
lui io i (au de
Lau e spielen),
o skis (u skis)
(Wu s ), agolé
( aguolé)
(Regal
ii
K icheng-
eschi ).
Also a
E kla u-
ng des
U sp un-
gs de
Lehnwé -
e mu8
man
zue s
nach den
G undwé-
e n in
de
Lehnsp -
ache,
ih en
Munda -
en
suchen
und sich
nich au
die
Volkse y-
mologie s ii zen.
184