LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVIII
(1997)
Nijolé
CEPIENE
NE
LIAUDIES
ETIMOLOGIJOS
(KELIY
GERMANIZMY
KILMES
PATIKSLINIMAS)
Kalbininkai
ka ais,
negalédami
paaiskin i
skolinio
kilmés,
ne asdami
inka-
mo
pama inio
Zodzio,
sieja
jj
su
sa u
a imos
eikSmés
panaSiai
skambanCiu,
iS
dalies
mo emine
sudé imi
su ampanc¢iu
Zodziu,
.y.
emiasi
liaudies
e imologi-
ja.
Vokieciy
kalbos
duomenys
leidzia
pa ikslin i
kai
ku iy
skoliniy
kilme,
nede-
inan
jy
p ie
sa y
zodZiu.
Auslende is,
a islende is
zool.
,,ka k abalis
(Melolon ha)“
i
ki i
a ian ai,
papli e
apie
Tau age
(z .
LKA
I
157,
84
zemél.)
bei
apie
Silale,
TelSius
u imos
o mos
adslinda,
auslinda,
auslinda,
ik iausiai
kilo
i&
.
Linde
,,liepa“,
plg.
s.s.
Linda,
8.
ge m.
lind
(Kluge
1957:
441),
P iisijos
/ oliau
P . ./
Lenne
,,kle as“
(F
II
20)
(nnis
nd
dél
asimiliacijos,
Lasch
1914:
§
323),
p idéjus
okie¢iy
p ielinks-
nj
aus
,,i8“.
Fo mos
su
-a
galé y
bi i
a éjusios
i§
okieciy
kalbos
dialek y
su
okalizuo u
-a
ie oje
-e ,
plg.
aka
,nu ik gal is,
iSdykélis“,
b dda
,,b olis“
(Mi zka
1919:
§
61),
mu d
,,mo ina“,
o d
,, e as“
(Wenzel
1919:
§
110).
Ka k-
abalis
miné ose
ie ose
adinamas
,,liepiniu
(kle iniu),
i8
liepos
(kle o)“,
nes
jis
min a
Siy
medziy
lapais.
AukSciau
pa eik y
o my
ne eiké y
sie i
su
,,lis i
j
ausj“,
plg.
LKZ
I
505
Salia
Sio
Zodzio
pa eik a
sakinj:
,,
Vaikai,
aka e
saugoki-
és,
kad
auslinda
j
ausj
neilis y“
(Uz ).
Baldé
,,medinis
indas,
puskubilis,
Zema
s a inai e“
uz aSy as
J.
Basana iciaus
pasakose
(BsM
II
186),
a ojamas
Zemai¢iy
a mése
(P k,
Klp,
Plng),
plg.
P .
y.
Balge
,,didelis
kubilas
skalbiniams
skalb i“
(F
51),
. .z.
balge
,,kubilas,
o-
nia“
(Sehwe s
1953:
8).
O.
BuSas
(BuSs
1987:
142)
mano,
kad
p iebalsis
dgaléjo
a si as i
dél
kon aminacijos
su
lie .
ba/dai.
Taciau
nebi ina
&j
skolinj
de in i
p ie
bal/dy,
nes
W.
Zieseme io
Zodyne
andame
P . .
o mas
su
d:
baldj,
baldj
»medinis
indas“
(P W
I
379),
ku ios
y a
ik iausiai
lie .
ba/dé
pama as.
Be
o,
lie .
ba/dai
eik&me
,,i ai is
namy
daik ai“,
andamas
S.
Daukan o,
M.
Valanéiaus
aS uose,
A.
Juskos
Zodyne,
galé y
bi i
kiles
i§
P . .
ba/dy.
E.
F aen-
kelio
Zodyne
pa eik as
leksemos
ba/da/
siejimas
su
bé/s i
né a
j ikinamas.
Di-
dziajame
LKZ
pa eik i
sakiniai
odo
lie u iSkos
ZodZio
eikSmés
a imuma
o-
kiSkajai.
S.
Daukan as
baldais
adina
indus:
,,Dailida o
sau
pa ys
namy
baldus,
beje:
kubilus,
bosus,
e peles,
ak ainius,
lege es,
aka idas,
pin ines“
(LKZ
I
589).
Baldai
papli es
aka inéje
i
Siau inéje
Lie u os
dalyje,
ku
bi a
kon ak y
su
okie¢iy
kalba.
O
eik&mé
,,kamba io
aps a ymo
daik ai
(s alai,
kédes,
spin-
180
os
i
pan.)“
eikiausiai
y a
nauja,
iS iedéjusi
i8
,,mediniy
indy“.
B ang ynas
,,deg iné“
andamas
daugiausia
Ry y
P isijos
lie u iy
a’ uose
(C
1122,
B
284,
R
II
82,
MZ,
N,
K,
Kel
1881,
45,
Kl D
168,
K.
Donel,
PVG
287,
KZ)
bei
JV
640,
Rdm.
K.
Alminauskis
kildina
§j
Zodj
i8
. .2.
b an win,
ku is
esas
dél
liaudies
e imologijos
p ide in as
p ie
lie .
b éngus
ynas.
Ta iau
W.
Zieseme io
Zodyne
pa eik a
Ry y
P . .
o ma
b agwin
,, .p.“
(P W
I
764),
plg.
.z.
b andewin
(Sehwe s
1953:
16).
Daugelyje
Ry y
P isijos
okiediy
a miy
ga sy
junginys
nd
bu o
gu u alizuojamas
j
ag
(Mi zka
1919:
§§
74,
123,
Ziese-
me
1924:
123, 130,
132).
Taip
pa
dideliame
idu inés
okie iy
Zemai iy
kalbos
plo e
bu o
a iamas
9
ie oje
nd,
no s
a8yboje
liko
nd(Lasch
1914:
324).
Todél
skolinj
b ang ynas
nebi ina
de in i
p ie
b angaus
yno.
Buse,
-is
,me aliné
s ebulés
dalis,
ku ioje
laikosi
aSis;
maginos
dalis,
ku ioje
sukasi
a8is;
j o é“.
Salia
skoliniy
buksa
J,
KZ,
V n,
Klm,
Slén,
K kl,
buksé
K n,
buksas
KZ,
Up,
Vdk,
Skd,
Slén,
buksas
,, .p.“
N, K,
KZ,
B ,
Sn
i
ki y
a ian y
(z .
LKA
I
100,
40
Zemél.)
uZ a8y a
Zodziy
i
be
k:
busé
Klp,
busis
BzF
104,
J,
Pln,
R ,
G g.
K.
Aliminauskis
mano,
kad
busis
kilo
i§
P . .
buxse
» .p.“,
iSme us
k,
de inan
p ie
lie .
asis.
Be
W.
Zieseme io
Zodyne
andame
P . .z.
o ma
be
p iebalsio
x
( .
x
pe eikiamas
skoliniuose
pap as ai
p iebalsiu
k):
busse
,, .p.“
(P W
I
853).
Taigi
p iebalsis
x
ik i o
jau
okieciy
kalboje.
Be
o,
P isijos
o-
kieciy
kai
ku iose
a mése
x
bu o
a iamas
kaip
mink& as
¥
(Riemann
1974:
44).
Vadinasi,
busé,
busi’s
nebi ina
de in i
p ie
asis.
Inka as.
Jau
XV1
a.
u ima
(BP
I
203,
R,
MZ,
NdZ,
JD,
KIpD)
bei
bend iné-
je
kalboje
a ojama
skolinj
i#ka as
,,p ie aisas
(kablys)
lai ui
p i i in i
p ie
k an o
a ba
ji os,
eZe o
a
upés
dugno“
K.
Alminauskis,
emdamasis
A.
Les-
kienu
(LsB
446),
kildina
i8
.
Anke
» .p.“,
ku is
esas
dél
liaudies
e imolgijos
p ide in as
p ie
lie .
k4 i,
bei
u js
p idé a
p ie&délj
in
-
(£).
Taip
Sio
ZodzZio
kilme
ai8kina
i
E.
F aenkelis
(F nW
185).
Siais
kalbininkais
emiasi
i
ki i
y i-
ne ojai.
Miné o
skolinio
kilme
galima
pa ikslin i.
Ry y
P isijos
y inéje
dalyje
ie oje
a
galéjo
bi i
a iamas
e
a ba
ne
4
ypaé
p ie’
/
junginius
(//,
/ ,
/d,
IP)
i
nosinius
p iebalsius
(Na au
1937:
§§
11,
13).
XVI
a.
okieciy
kalboje
andame
uz asy q a ian a
Enke
,,inka as*
(ME
1570).
Palyginkime
la iy
kalbos
a#ku s,
enku s
,,inka as“,
kilusius
i8
.
Anke ,
Enke .
Taigi
lie .
/#ka as
galé y
bi i
kiles
iS
Ry y
P isijos
okieciy
Enke
a
*Inke
,, .p.“.
O
a ka as
,,gelezinis
a
medinis
pasai as“,
uzZ asy as
i8
G iiziy
(Pas alio
.),
kilo
ik iausiai
iesiai
i§
.
Anke ,
plg.
s. .a.
ancha ,
o
né a
a éjes
pe
lenky
ank a
,,sankaba,
kablys,
inka as“,
kaip
mano
E.
F aenkelis
(F n W
185),
em-
damasis
A.
Leskienu
i
K.
B ugmannu
(LB
201).
K imke.
Be
skolinio
p imké
,,k am omas,
ciulpiamas
abakas,
guma‘“,
Ss,
Vik ,
P k,
u imas
i
k imké
V.Kudi .,
K ok,
plg.
.
P iemchen
, .p.“.
K imké
u bi
né a
p ide in as
p ie
lie .
A ims i,
nes
u ima
daugiau
skoliniy
su
p iebal-
siu
&
ie oje
p
a ba
a ian y
su
pi
&,
p z.:
k aposas
,,ka iuomenés
kaléjimo
i 8ininkas“
N, K,
plg.
.
P o o ,
,, .p.“;
pu monas
,, ezikas,
azmininkas“
MZ
II
181
200,
N,
K,
N
i
ku monas
,, .p.“
OZ
28,
BM
13,
LB
164,
E ,
ku manas
Ds,
BM
192,
Alks,
A.Vien.,
plg.
.
FuA mann,
1.
u man,
b us.
chu man,
plécius
p ie a,
plo as,
aiks é“
H,
Q
354,
B
850,
R
11303,
N,
K,
KZ,
JD
1162,
Bs
M
II
51,
Ck,
Jn’
i
klécius'
Lex
68,
C
333,
II
221,
402,
Q
391,
R
63,
II
148,
MZ
II
374,
N,
/K/,
KZ,
klécius
C11
61,
B
927,
981,
1014,
k/écis
,, e Seliy
gania a“
LKZ
VI
23
(R ),
plg.
.
Pla z,
|.
plac,
b us.
plac.
Palyginkime
da
sla izmus
plebonas
i
klebonas,
kilusius
i8
lenky
pleban,
kleban
(LKZ
X
121,
VI
21).
Miné iems
skoliniams
ne as a
okisky
pama iniy
Zodziy
su
p iebalsiu
&.
Todél
galbu
Sie
Zodziai
su
k
pa eko
j
lie u iy
kalbq
pe
sla us
a
i§
ki y
dialek y.
Lui io i
,,kanklémis
g o i“
NdZ,
FW,
plg.
. .z.
Ju e
,,liu né“
( okios
kan-
klés)
(MndW
II
754).
E.
F aenkelis
aiSkina,
kad
u
Zodyje
/us do i
,,kanklémis
g o i“
galé y
bi i
a si ades
dél
ga sy
imi acijos
a
liaudies
e imologijos,
p ide i-
nus
p ie
lie .
/u/ do i
,,(su
moliu)
uZglais y i,
uz ep i“
(F nW
389).
Lie u iy
kal-
bos
a& uose
i
a mése
u ima
i
daugiau
skoliniy
su
d ibalsiu
ui,
p z.:
uimas
( uimas)
,,e d i
lais a
ie a;
pa alpa,
kamba ys“,
udlis
( uilis)
,, elenas,
olas
Zemei
lygin i“,
s7i/é
(Suilé)
,mokykla“,
builis
,,jau is“,
s ui é
,,lai o
ai as“
i
k .
Ry y
P isijos
y inéje
dalyje
okieciy
kalbos
a,
6,
o
bu o
di ongizuojami
j
ui,
o
(z .
Cepiené
1994:
158-161),
odél
miné i
skoliniai
kilo
is
Ry y
P isijos
okieciy
a miy
pama iniy
Zodziy.
Taigi
eiksmazodis
/u/ do /
,,kanklémis
g o-
i*
y a
edinys
i§
skolinio
/us as
,,kanklés“.
O skis
(a skis)
,,de8 a.
Skolinj
o skis
Alm,
u skis
KZ,
Kip,
P k
K.
Almi-
nauskis
kildina
i§
.z.
wo s
,, .p.“
i
de ina
p ie
lie .
a skés.
Taciau
lie u iu
kalboje
u ima
Zodziy
a ian y
su
p iebalsiais
i
&
p z.:
buil is
,,s o a
inis
a lankiams
kal i*
G
80,
KZ,
K
i
badkis
R ,
plg.
P .
.
bu/ ,, a z as,
s aig as,
s élé,
s o a
inis,
s ypas,
i balas“
(Alm),
. .z.
bol e_,,s élé,
a z as“
(Seh-
we s
1953:
20);
spun a_,, olé“
Ry y
P usijos
lie u iy
zodynuose
nuo
XVII
a.,
spu i as
N,
P k,
Lz,
Do
i
spinka
R ,
8,
NdZ,
KZ,
S.Dauk.,
SIn,
Rk,
Rd,
Sly,
plg.
P .
spun ,
spun
,, .p.“
(Alm
(P W)),
.z.
spund
,, .p.“
(Sehwe s
1953:
118).
Lie u os
y y-pie y
plo o
pak aSciuose
lie u iSkuose
zodziuose
?¢’
painio-
jamas
su
k’(o
d’su
g’)
(Zinke icius
1966:
§
154;
Sa icil é,
Vi kauskas
1976:
146-148).
Be
pa eik i
skoliniai
su
&
uZ asy i
aka y
i
Siau és
Lie u oje.
Be
o,
skolinyje
spun a
né a
minkS as.
Leksemy
a ian y
su
i
&
andama
i
okie-
ciy
kalboje,
plg.
.z.
Ma en
i
Maken
,,me gai é,
me gina“
(Hinze
1985:
33),
Ry y
P . .
S in i
S ink
,,s in a“
(F
11
372).
Todel
skolinyje
o skis
(u skis)
,,des-
a“
p iebalsis
&
né a a si ades
dél
p ide inimo
p ie
lie .
a ske.
Ragolé
( agud/é)
,, en yna
i u és
indams
sudeé i“.
K.
Buga
Si
Zodij
laike
lie u isku
i
siejo
su
agas.
Didziajame
LKZ
(XI
36)
ago/é
KII168,
Zgé,
T g,
Z ,
Sk,
NmS
kildinamas
i§
1.
egaé
Tik iausiai
Sis
skolinys
pa eko
j
lie u iy
1
Tik iausiai
apsi iko
P .Ska dzius
(Ska dzius
1931:
103)
p iebalsj
kskolinyje
k/écius
laikydamas
a$ybos
klaida,
nes
Sis
Zodis
pa eikiamas
daugelyje Ry y
P iisijos
lie u iy
Zodyny.
182
kalba
i8
P . .
ag@/,,len yna“,
kaip
nu odo
K.
Alminauskis
(plg.
. .z.
ege
,,eilé,
a ka“
(Mnd
W
III
453)),
o
né a
suda y as
i
lie .
agas.
Taigi,
aiSkinan
skoliniy
kilme,
pi miausia
eiké y
ieSko i
pama iniy
zodziy
oje
kalboje,
i8
ku ios
skolinamasi,
jos
a mése.
:
LITERATURA
Alm:
Alminauskis
K.
Die
Ge manismen
des
Li auischen.
Teil
1:
Die
deu schen
Lehawé e
im
Li auischen,
Kaunas
:
S .
Kazimie o
d-jos
knygynas,
/1934/.
Buss
O.
1987:
No
ge manismu
és u es
(bajla,
bajge,
baj a).-
La iesu
alodas
kon ak u
pé ijumi,
Riga:
Zina ne, 135-145.
Ce
piené
N.
1994:
D ibalsio
u/kilmé
skoliniuose
i§
okieciy
kalbos.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausima
34,
158-161.
Hinze
E
1985:
Zwei
deu sche
Lehnwo e
im
Bal ischen.
—
Bal is ica
21(1),
33-36.
Kluge
F
1957:
E ymologisches
Wé e buch
de
deu schen
Sp ache,
17
Au lage,
Be lin:
Wal e
de
G uy e
&
Co.
Lasch
A.
1914:
Mi elniede deu sche
G amma ik,
Halle:
Ve lag
on
Max
Niemeye .
LKZ:
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas
[i
k .],
1956-1996.
T.
1-17.
ME:
K.Milenbacha
La iesu
alodas
a dnical,
Redig'éjis,
papildinajis,
nobeidzis
J.
Endzelins,
Riga:
Kul i as
onda
izde ums,
1923-1925.
Mi zka
W.
1919:
Os p eussisches
Niede deu sch
né dlich
om
E mland,
Ma bu g:
N.G.
El-
we 'sche
Ve lagsbuchhandlung.
MndwW:
Schille
K,Libben
A.
Mi elniede deu sches
Wé e buch
II,
Miins e
in
Wes .:
Aschendo sche
Ve lagsbuchandlung,
1931.
Na au
O.
1937:
Munda
und
Siedelung
im
no dés lichen
Os euBen,
K6nigsbe g
und
Be lin:
Os -Eu opa-Ve lag.
P w:
Zieseme
W.
P eussisches
Wo e buch
1-2,
Konigsbe g,
1935-1944.
PVG:
P isijos
aldzios
g oma os,
pag audenima
i
apsakymai
lie u iams
als ieciams.
Suda é
P.
Paka klis,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla,
1960.
Riemann
E,
1974:
P eussisches
Wé e buch
1,
Neumins e :
Ka l
Wachhol z
Ve lag.
Sa iéi i é
G,Vi kauskas
V.
P iebalsiy
k
i
d:g
maigymas
S endub és
Snek oje.
—
Bal is ica
12
(2),
146-149.
Sehwe s
J.
1953:
Sp achlich-kul u his o ische
Un e suchungen
o nehmlich
ibe
den
deu-
schen
Ein luss
im
Le ischen,
Be lin.
Ska dzius
P .
1931:
Die
sla ischen
Lehnwo e
im
Al li auischen,
Kaunas:
Akc.
»Spindulio*
b- és
spaus u é.
Wenzel
F
1919:
S udien
zu
Dialek geog aphie
de
s idlichen
Obe lausi z
und
No dbéhmens,
Ma bu g:
N. G.
Elwe ’sche
Ve lagsbuchhandlung.
Zieseme
W.
1924:
Die
os p euBischen
Munda en,
B eslau:
Fe dinand
Hi .
Zinke iéius
Z.
1966:
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius:
Min is.
Po
pa yzdziy
duodami
Sal iniy
i
gy enamyjy
ie y
a dy
su umpinimai
y a
okie
pa
kaip
didziajame
Lie u iy
kalbos
Zodyne.
183
KEINE
VOLKSETYMOLOGIEN
(PRAZISIERUNG
DES
URSPRUNGS
EINIGER
GERMANISMEN
IM
LITAUISCHEN)
Zusammen assung
Bei
de
E kla ung
des
U sp ungs
de
Wo e
s ii zen
sich die
Sp ach o sche
manchmal
au
die
Volkse ymologie.
Die
Angaben
de
deu schen
Sp ache
e lauben
die
P azisie ung
des
U -
sp ungs
einige
Lehnwo e
ohne
ih e
Ankniip ung
an
einheimische
li auische
Wo e .
Li .
4us/ende is
(a islende is)zool.
,,Maika e
(Melolon ha)“
und
die
Fo men
ads/inda,
aus/in-
da,
auslinda
e binden
sich
nich
mi .
li .
,,lis i
j
ausj“
(,,ins
Oh
k iechen“),
sie
s ammen
aus
dem
d .
Linde.
Es
is
nich
no wendig
li .
baldé
»Holzge aB,
nied iges
FaBchen“dem
Wo
ba/dai
,.Mobel“
anzupassen,
da
die
d .
Fo m
mi
d
(ba/dj,
ba/dj
,,Holzge aB)
im
W.
Zieseme s
,,P eu-
sisches
Wo e buch“
s eh .
AuBe dem
is
die
in
E.
F aenkels
,,Li auisches
e ymologisches
Wo e -
buch“
da geb ach e
Anlehnung
des
li .
ba/day
,,Mébel“
an
béls i
,,pochen“
nich
iibe zeugend.
Die
Bedeu ung
,,Mébel
(Tische,
S iihle,
Sch anke
usw.)
is
wah scheinlich
neu,
den
,,Holz-
ge aBen“
en sp ungen.
B ang ynas
,,B ann wein“
is
nich
dem
li .
b aéngus
ynas
( eue
Wein)
angepaB ,
weil
die
Lau e bindung
adin
ielen
deu schen
Munda en
Os p euBens
zu
ag
gu u-
alisie
wa ,
gl.
d .
dial.
b agwin.
Im
A ikel
wi d
de
U sp ung
noch
diese
Lehnwo e
p azisie :
buseé,
-is
(Buichse),
i ika as
(Anke ),
k imké
(P iemchen),
lui io i
(au
de
Lau e
spielen),
o skis
(u skis)
(Wu s ),
agolé
( aguolé)
(Regal
ii
K ichengeschi ).
Also
bei
E kla ung
des
U sp ungs
de
Lehnwé e
mu8
man
zue s
nach
den
G undwé e n
in
de
Lehnsp ache,
ih en
Munda en
suchen
und
sich
nich au
die
Volkse ymologie
s ii zen.
184