ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVI
(2002),
193-212
RECENZIIOS
Re iews
EVALDA
JAKAITIENE,
STURLA
BERG-OLSEN,
LiETUVIV-NORVEGU
KALBU
ZODYNAS.
Vilnius:
Bal os
lankos,
2001,
628
p.
0.
Recenzuojamas
Zodynas
y a
pi masis
okio
kalby
de inio
d ikalbis
zodynas.
Pag indiniai
zodyno
au o iai,
p o .
E alda
Jakai iené
i
S u la
Be g-Olsenas
(Oslas),
j
Sio
da bo
engima
i auke
i
bi j
Vilniaus
uni e si e o
Lie u iy
kalbos
ka ed os
da buo oju,
dok o an y
i
Sios
bei
Skandina y
s udijy
ka ed os
s uden u.
Sis
da bas
né a
ien
naujas
d ikalbis
Zodynas,
ski as
daugiausia
p ak iniams
ikslams.
Zodynas
iSsiski ia
ne
apim imi
(mazdaug
22
000
lie u isky
zodziy
i
jy
a i ikmeny
no egy
kalboje),
be
uo,
kad
au o iai
di bo
laikydamiesi
nuoseklios
leksikog a ijos
koncepcijos
i
ne engé
naujo iy,
ska inan¢iy
kiek
ki aip
paz elg i
j
kai
ku iuos
kalbos
ak us.
1.
Zodziai
bu o
a enkami
emian is
jy
a osenos
daznumo
p incipu,
odél
zodyne
asime
pag indinj
lie u iy
kalbos
zodyninj
onda
bei
kasdienéje
kalboje
dazniausiai
a ojamus
am
ik-
y
s iciy
e minus.
|
akis
k in an i
naujo é
—
nuosekliai
pa eikiami
be eik
isu
pasaulio
als ybiu
gy en ojy
i
asmeny
pagal
au ybe
pa adinimai.
No s
dél
kai
ku iy
jy
a ojimo
daZnumo,
p z.:
beninie is,
bo s anie is,
bu undie is,
ganie is,
hondii ie is,
i
pa eikimo
ienaskai a,
p z.:
inas,
inoug as,
heb ajas,
he i as,
indoeu opie is,
g e a
daugiskai a
pa eik u
os
pacios
leksinés-seman-
ines
g upés
na iy
judéjai,
so ie ai
i
k .,
gal
i
kyla
abejoniy,
is
dél o
iki
Siol
ne u in
né
ieno
zodyno,
ku iame
bi y
galima
as i
Siuos
pa adinimus,
pasi ink asis
kelias
ik
s eikin inas.
Taciau
eikia
apgailes au i,
kad
au o iai,
suda e
s a biausiy
lie u isky
ie o a dziy
i
a du
sa asus,
pa eikiamus
a ski ai,
kazkodel
a sisaké
s a biausiy
uZsienio
als ybiy
pa adinimy
bei
ie o a -
dziy.
Deja,
né a
né
au o a dzio
Lie u a,
juolab
Zinan ,
kiek
i
mums,
lie u iams,
enka
pasuk i
gal a
del
o,
kokiame
Zodyne
bi y
galima
pasi ik in i
Sio
au o a dzio
ki éiuo e
(daugumoje
lie u isky
Zodyny,
ne
i
Lie u iy
kalbos
d augijos
i8leis ame
Vie o a dziy
ki éia imo
Zodyne
(Vilnius:
Kul ii a,
1994)
Sio
zodzio
né a!).
Zodyne
andame
i
placiau
a ojamy
a
eik iny
naujujy
skoliniy
i
naujada y,
ku iy
daugely-
je
ki y
ienkalbiy
i
d ikalbiy
Zodyny
né a,
p z.:
banglen é,
des ainis,
ja ainiai,
kedai,
lanks inu-
kas,
mésainis.
Taciau
au o iai
kazkodél
pami so
eik inajj
o o
uos q,
no s
pa eiké
abu
ki us
sio
zodzio
a ian us,
ae od omas
i
ae ouos as.
2.
Iki
Siol
adici8kai
Zodziy
o momis
laiky i
Zodziai
pa eikiami
sa a ankiskomis
leksemomis,
ikslesnés
jy
kalbos
dalies
nuo odos.
Tai
pasaky ina
apie
kai
ku iuos
eikiamuosius
i
ne eikia-
muosius,
j a dziuo inius
i
nei a dziuo inius
daly ius,
p z.:
a sida es,
ge biamas,
gy enamasis,
i emp as,
neisb endamas,
nemokamas,
nepe saunamas,
nepe slampamas,
nesugy enamas,
nesu-
kalbamas,
nezinomas,
nuauges,
padé é as,
pa odomasis,
pe ka es,
p aéjes,
sp endziamasis.
Gali-
194
|
RECENZIJOS
ma
ik
suabejo i
keliais
pa yzdZiais:
a
ik ai
daZniau
a ojamas
nej a dziuo inis
j a dis
nedega-
mas,
—%i
o ma nu ody a
kaip
an aS inis
Zodis,
—
negu
jo
j a dziuo iné
o ma
nedegamasis?
To
pa ies
galima
klaus i
i
dél
biid a dzio
gim as
palygin i
su
gim asis.
Nu odydami
okiy
Zodziu
kalbos
dali,
au o iai
apdai iai
apsid audeé,
pa eike
pazyma
pa ic/adj,
odan¢ia,
kad
ai
y a
biid-
a diskai
a ojami
daly iai.
Visiskai
sup an ama,
kad
Siuos
Zodzius
iesiogiai
adinan
bid a -
dziais
(leksine
eikSme
i
sin aksiniais
ySiais
jie
i
y a
bid a dzZiai!)
bi y
nusizengiama
adici-
niams
lie u iy
mo ologijoje
a ojamiems
eo iniams
kalbos
daliy
sky imo
pag indams.
Leksikog a iniu
pozi iu
naujai
paz elg a
i
j
eiksmaZodziy
sang azines
o mas
bei
p ieSdéli-
nius
eiksmazodzZius,
u incius
sang azos
p iesaga:
kai
ku ios
sa a ankiskos
leksinés
eikimés
o mos
Siame
Zodyne,
a odo,
pi ma
ka a
lie u iy
leksikog a ijoje
pa eik os
kaip
sa a ankiskos
leksemos,
p z.:
a sis a ydin i,
de in is,
jsi auk i,
jsizeis i,
moky is,
mylé is.
Tai
u i
i
eo ine,
i
p ak ing
eik8me.
No s
naujausiose
lie u iy
kalbos
g ama ikose
sang aziniai
eiksmazZodZiai,
u in ys
nesang aZinius
a i ikmenis,
i
adinami
ediniais,
adinasi,
p ipaZis ami
sa a ankisko-
mis
leksemomis,
is
dél o
zodynuose
jie
i
oliau
pa eikiami
kaip
nesang aZiniy
eiksmazodziu
o mos.
Tad
Sio
zodyno
au o iai
nuosekliai
laikosi
eo inio
poZiii io,
pagal
ku j
sang aziniai
eiks-
mazodzZiai
—
isu
pi ma
da ybiné
ka ego ija.
Miné y
eikiamyjy
bei
ne eikiamujy
daly iy
i
sang aziniy
eiksmazodziu
pa eikimas
sa a-
ankiskomis
leksemomis
y a
e ingas
i
p ak iniu
poZii iu.
Siuo
Zodynu
nepap as ai
apsidziaugs
a o ojai
skandina ai,
nep amokg
lie u iy
kalbos
iek,
kad,
pa yzdziui,
zodziu
a sida es,
neis-
b endamas
a
sp endziamasis
eiksme¢
galé y
pasi ik in i
ik
pi ma
nus a e
pama inius
eiksma-
zodzius,
.
y.
a sida é
(a siduo i,
a siduoda),
neisb enda
—
ikb enda
(isb is i,
iSb ido)
i
sp endzia
(sp es i,
sp endé)
,—
minimi
ZodZiai
iki
Siol
bida o
laikomi
eiksmazodziy
o momis
i
a ski omis
an as émis
neiskeliami.
Lygindami
su
ki ais
ienkalbiais
a
d ikalbiais
lie u iy
kalbos
Zodynais,
Siame
da be
andame
ku
kas
daugiau
samplaikiniy
j a dziy
i
p ie eiksmiy,
iskel y
an aS iniais
ZodZiais,
p z.:
be
kada,
be
kaip,
be
kas,
be
koks,
be kiek,
be
ku ,
be
ku is,
daug
kaip,
daug
kas,
daug
ku ,
ku
kas.
Toks
jy
pa eikimas
iksliau
a spindi
Siy
leksemy
eo inj
s a usa
i
a ojima.
3.
Kai
ku ios
suple y inés
o mos
i
j ai uojan¢ios
Saknies
Zodziy
o mos
eikiamos
an as i-
niais
Zodziais,
p z.:
mes,
jumis,
jumyse,
jums,
jus,
jiisy
(pami S as
juo),
as,
man,
mane,
manes,
manimi,
manyje.
Deja,
Sio
s e imkalbiams naudingo
p incipo
ne
isu
nuosekliai
laikomasi:
pa-
yzdziui,
uzsienieCiams
lygiai
okios
pa
sunkios
skai a dziu
du
i
ys
linksniy
o mos
pa eikia-
mos
ik
iename
lizde
su
pag indine
jy
o ma.
Gaila,
kad
zodyne
nea sispindi
unkciniu
poZi iu
ski ingos
leksemos
jiis
(dgs.
2
asm.)
i
Jéis
( ns.
2
asm.,
mandagumo
j a dis),
no s
iename
pa yzdyje
i
jy
ski inguma
a si
i
da oma
uzuomina:
Adia
Jums
uz
laiska.
Laikan is
p ak inio
poZi io
eik i
kai
ku ias
suple y ines
o mas
i
j ai uojancios
Saknies
zodziy
o mas
an aS iniais
ZodZiais,
bi y
galima
ei i
da
oliau:
an aS iniais
Zodziais
iskel i
i
labiausiai
j ai uojancio
kamieno
eiksmazodziy
o mas,
pa yzdiiui:
lis i,
lenda,
lindo;
liau is,
liaunasi,
lio ési.
Tokie
eiksmazodziai
ki akalbiams
y a
okia
pa
didelé
p oblema
kaip
lie u-
iams
skandina y
(i
apsk i ai
ge many)
kalby
adinamieji
ne aisyklingieji
eiksmazodZiai,
ku ie
dazniausiai
Zodynuose
i8keliami
kaip
an as iniai
zodziai
a ba
ben
bina
pa eikiami
papildomuo-
se
sa aSuose.
4.
ISsami
g ama iné
in o macija
apie
an as inius
Zodzius.
Cia
andame
ne
ien
lie u iy
leksi-
kog a ijoje
adiciskai
pa eikiamas
kalbos
dalies
nuo odas,
a dazodziy
ki éiuo e,
eiksmazo-
dziy
pag indines
o mas,
be
i
nuo odas,
ku iy,
a odo,
ne asime
né
iename
lig
Siol
pa eng y
RECENZIJOS
|
195
lie u iy
Zodynu:
isy
daik a a dziy
kilmininko
o mas,
kai
ku iy
j a dZiy
i
skai a dziy
suple y-
ines
linksniy
o mas,
eiksmazZodziy
anzi y umo
bei
g ama inio
junglumo
nuo odas
i
p ie-
linksniy
aldomus
linksnius.
Tokia
in o macija
duos
didele
nauda
ne
ien
lie u iy
kalbos
besimo-
kan iems
skandina ams,
be
i
no egy
kalbos
besimokan iems
lie u iams,
ku ie
Siame
Zodyne
gales
pasi ik in i
kai
ku iy
eiksmazZodziy
g ama inj
jungluma,
p z.:
a s o au i
+
kam
no s,
a i-
ik i
+
kq
no s
i
pan.
Didelé
zodyno
au o iy
paslauga
i
no egy
kalbos
besimokan iems
asmenims
—
iSsami
g ama-
ine
in o macija
apie
no egiskus
a i ikmenis:
isi
lie u isky
an as iniy
Zodziy
no egiskieji
a i-
ikmenys,
issky us
ienskiemenius,
suki ciuo i,
pa ody as
nedésningai
a iamy
Zodziu
a imas,
Salia
daik a a dziy
nu odomi
giminés
i
daugiskai os
odikliai,
pa eikiamos
eiksmazodziy
pa-
g indiniy
o my
galiinés
i
ne
nu odomas
eiksmazodziy
g ama inis
aldymas!
Tiek
nuo odu
ienu
me u
e ai
pa eikia
ne
i
ge iausi
d ikalbiai
no egy
(i
apsk i ai
skandina y)
kalbos
Zody-
nai.
ISsami
g ama ineé
in o macija
apie
an aS inius
zodzius
—
ai
au o iy
leksikog a ijos
koncep-
cijos
iS aika:
juk
zodziy,
ypa¢
eiksmazodziy
i
biid a dziy,
seman ika
pe eik ina
ne
ien
iks-
liais
me akalbiniais
apib ézimais,
sinonimais,
ki os
kalbos
a i ikmenimis,
be
i
u
Zodziu
g ama iniu
junglumu.
5.
Zodziu
seman ikos
ap asymas
—
ai
daugiausia
laiko
i
jz algos
eikalaujan i
be
kokio
Zody-
no
engimo
pakopa.
Da bo
au o iai
s engési
nuosekliai
pa ody i
lie u iy
leksinés
seman ikos
cen inj
kloda:
a sisaky a
zodziy
a miniy
i
daba inéje
bend inéje
kalboje
e y
eiksmiu,
aip
su aupan
ie os
labai
e ingiems
Zodziy
a ojimo
pa yzdziams.
Vienu
ki u
Sio
p incipo
nesi-
laikoma,
pa yzdziui,
a gu
a
ikslinga
bu o
pa eik i
labai
e a
eiksmazodzio
ga bin i
3-iaja
eikSme
‘gaben i,
ne i,
e2 i’,
a
eiksmazZodzio
iSei i
7-aja
eiksme
‘iS eké i
—
apie
mo e is’.
Be
o,
ai
ienu ,
ai
ki u
nu odomos
jau
Siuo
me u,
a odo,
nebeak ualios
(is o inés)
eiksmés,
p z.:
apylinké
2.
(‘maziausias
adminis acinis
a
e i o inis
iene as’),
—
Lie u oje
apylinkiy
kaip
adminis acinio
iene o
jau
nebé a,
—
be
ka u
pami s ama
pa eik i
kai
ku ias
placiai
a ojamas
eiksmes,
p z.,
aplinka
e minologine
‘gy osios
i
negy osios
gam os
bei
an opogeniniy
e i o-
ijos
elemen y
isumos’
i
pan.
eikSme.
Ki a
e us,
neseniai
p adé o
ku i
lie u iy
kalbos
eks yno
apim is
da
neleidzia
da y i
galu i-
niy
i8 ady
apie
leksemy
eikSmiy
daZnuma
i
dazniausiai
enka
pasikliau i
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyne
a
didesniuose
d ikalbiuose
lie u iy
zodynuose
pa eik a
Zodziy
seman ine
s uk-
i a
bei
paciy
au o iy
kalbine
in uicija.
Zodyno
suda y ojai
odo
u j
i
eo iniy
leksinés
seman ikos
pag indu,
kalbinés
in uicijos,
i
leksikog a ijos
igidziy.
Be eik
kiek ienoje
zodyno
dalyje,
p asidedanéioje
nauja
aide,
asime
zodziy,
ku iy
seman iné
s uk i a
pa eik a
iksliau
negu
ki uose
lie u iy
leksikog a ijos
da buo-
se.
Ge iau
a ski i
homonimai,
p z.:
1
de é i
(‘ a is
dél
kainos’),
2
de é i
(‘duo i
aisiy’)
i
3
de é i
(‘ ik i’);
1
gais i
(‘apie
laiko
S ais yma’)
i
2
gais i
(‘nyk i,
gala
gau i’);
1
gaub i
(‘sup i,
gob i’)
i
2
gaub i
(‘ eik i,
kad
susida y y
iskiluma’).
Pa ikslin a
daugelio
eiksmazodziy
seman iné
s uk-
i a,
oméniskais
skaiciais
I
i
II
pe g upuojan
jy
eik’mes,
p z.:
bijo i
I
(ko
no s)
i
bijo i
IL
(del
ko
no s);
deg i
I
(‘bu i
ugnies
eikiamam’
i
k .)
i
deg i
II
(‘da y i,
kad
deg y’);
dé i
I
(‘guldy-
i’
i
k .)
i
dési
I
(‘mus i’);
di b i
I
(‘ eik i’
i
k .)
i
di b i
I
(‘gamin i’);
ei i
I
(‘judé i’)
i
ei i
II
(‘ u é i
pa eigas’).
Zodyno
suda y ojai
nu odo,
jog
Siuo
a eju
jie
oméniskais
skai menimis
a -
ski ia
o
pa ies
eiksmazZodZio
,, anzi y ing
i
in anzi y ine
a osena*.
Vis
dél o
oméniskieji
skai menys
is
ik uju
ka ais
zymi
neabejo inus
homonimus,
i
ai
galima
ma y i
i§
eiksmazZodziy
pa adigminés,
sin agminés
i
k .
analizés,
p z.:
dé i
I
(‘guldy i’
i
k .)
i
dé i
II
(‘mus i’);
ei i
I
196
|
RECENZIJOS
(‘jude i’)
i
ei i
II
(‘ u é i
pa eigas’);
issuk i
I
(‘sukan
paSalin i’
i
k .)
i
iSswk i
11
(‘nuklys i
i
Sali’);
iSSauk i
I
(‘a Sauk i’)
i
iSSauk i
I
(‘galé i
is ek i’).
Miné i
zodziy
seman ikos
pa eikimo
nenuoseklumai
bei
ki i
ne ikslumai
zodyno
e és
ne-
menkina.
Vien
ai,
kad
zodyno
suda y ojai
jau
pa ikslino
nemazo
bi io
zodziy
seman ine
s uk-
i a,
odo
suda y ojy
yZ a
i ody i,
kad
lie u iy
zodyny
engimas
emian is
Siuolaikine
leksikog-
a ija
né a
Sizi o
da bas,
u in
leksinés
seman ikos
i
leksikog a ijos
koncepcija
i
milziniska
eks yna
—
eikia
ik
laiko
i
k uops umo.
Ap a osios
pi mojo
Lie u iy-no egy
kalby
Zodyno
naujo es
odo,
kad
nebesi enkinama
ki y
kalby leksikog a ijos
pa i ies
paka ojimu:
Siuo
Zodynu
lie u iy
leksikog a ijoje
dedami
mode -
niosios
leksikog a ijos
koncepcijos
pag indai.
I$
pi mo
Z ilgsnio
kuklus
d ikalbis
zodynas
pa ei-
kiamos
g ama inés
i
seman inés
in o macijos
apie
abiejy
kalby
Zodzius
kokybe
pakyla
j
ge iau-
siujy
lie u iy
leksikog a ijos
da by
g e as.
Teo iniy
leksikog a ijos
idéjy
iS
jo
galé y
pasisem i
i
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
suda y ojai,
engdami
nauja
Zodyno
leidima,
bei
lie u iy
i
ki y
uZsienio
kalby
Zodyny
engéjai.
Dalia
Ba auskai é
Mikkelsen
Gau a
2002
07
03
Domme aenge
26
C,
1. .
4000
Roskilde,
Danija
[email p o ec ed]
ONDREJ
SEVCIK,
BOHUMIL
VYKYPEL,
EDS.,
GRAMMATICUS.
STUDIA
LINGUISTICA
ADOLFO
ERHARTO
QUINQUE
ET
SEPTUAGENARIO
OBLATA.
B no:
Masa yko a
uni e si a,
2001,
234
p.
Ube
den
Anla8,
aus
dem
die
zu
Besp echung
o liegende
Fes sch i
e schein ,
gib
schon
de
Ti el
aus eichende
Auskun .
Geniigenden
G und
dazu,
sie
in
diese
Zei sch i
zu
ezensie en,
bilde
nich
nu
die
Ta sache,
da8
de
e eh e
Jubila ,
P o .
Adol
E ha ,
ehemalige
Inhabe
des
Leh s uhls
ii
e gleichende
Sp achwissenscha
an
de
B iinne
Uni e si a ,
de
Bal is ik
imme
besonde e
Au me ksamkei
gewidme
ha
(da on
zeugen
seine
Ein iih ungen
in
das
Li auische
und
in
die
e gleichende
bal ische
Sp achwissenscha ,
g].
E ha
1956,
1984),
sonde n
auch
die
ibe aus
s a ke
Ve e ung
de
bal is ischen
P oblema ik
in
diesem
Sammelband.
Am
An ang
sei
ein
ku ze
Ube blick
iibe
den
Inhal
des
Buches
gegeben.
S a k
e e en
is
die
e ymologische
P oblema ik.
Sonde s udien
au
diesem
Gebie
haben
E a
Ha lo a
(,,Ie.
ko en
*al-
a
ge manské
naz y
p o
‘ ék"“,
S.
56-63),
Helena
Ka liko a
(,,K
s a oslo énskému
subs an i u
sped“,
S.
99-104),
Bo is
Skalka
(,,S [a o]sl[o énské]
se a/se i
sempe
p o ocans“,
S.
144-148)
und
Pa la
Valéako a
(,,Rega ding
P[ o o-]S[la ic]
*éde“,
S.
201-205)
beige agen.
In
einigen
Au sa zen
wi d
je
einem
Teilgebei
des
indoge manischen
Lexikons
bzw.
des
Lexikons
eines
de
indoge manischen
Sp achzweige
besonde e
Au me ksamkei
gewidme .
Es
handel
sich
um
die
S udien
on
Vacla
Blazek
(,,Indo-Eu opean
kinship
e ms
in
*-a, e “,
S.
24-33)
und
Ilona
Janysko a
(,,E ymologie
naz ii
isu
e
slo anskych
jazicich*,
S.
91-98).
Neben
de
indoge manischen
is
auch
die
d a idische
und
al aische
E ymologie
e e en
(Ja osla
Vacek,