Acta Linguistica Lithuanica

LVII (2007), 45 – 97

Dalinės aspekto sistemos kūrimas Rytų aukštaičių vilniškių tarmėse: telinių ir veiklos veiksmažodžių sąsajos^*

Jurgis Pakerys

Vilniaus universitetas

Björn Wiemer

Johannes-Gutenberg-Universität Mainz

Šiame straipsnyje, remiantis įrašytais ir transkribuotais lietuvių tarmių tekstais (iš šiaurinės rytų aukštaičių vilniškių tarmės ploto dalies), atliekamas bandomasis tyrimas, kuriuo siekiama ištirti telinių ir veiklos veiksmažodžių sąsają. Analizavome morfologiškai koreliuojančius (priešdėliuotus ir nepriešdėliuotus) veiksmažodžių kamienus, kurie potencialiai gali sudaryti „laipsniško terminatyvumo“ (GTER) veiksmažodžių poras. Darome išvadą, kad porų priešdėliuotieji nariai yra „perfektyvūs“ ta prasme, kad vartojami tik įvykiams nusakyti, o paprastieji veiksmažodžiai funkciniu požiūriu yra daug mažiau apriboti (taigi ir aspektiškai mažiau apibrėžti). Vis dėlto dėl tokios priešdėlinių vedinių aspektinės specializacijos funkcijos nepasiskirstė papildomumo principu, kaip būtų būtina, jei šie produktyvūs morfologinio poravimo procesai sudarytų tikras aspektines poras.

0. ĮVADAS

Lietuvių kalbos veiksmažodžių morfologinė sandara labai panaši į slavų kalbų veiksmažodžių sandarą, nes ji grindžiama kamienų daryba (žr. 1 pav.). Kadangi artimiausios Lietuvos slavų kalbos priklauso rytų slavų (baltarusių, rusų) ir vakarų slavų (vietinės lenkų kalbos atmainos, apibendrinamos pavadinimu „polszczyzna kresowa“) kalboms, kurioms visoms būdinga visiškai išplė-

* Tyrimas atliktas įgyvendinant projektą LITTERA: Lietuvių nacionalinis tapatumas kultūrinio dialogo XVI–XX a. kontekste, kurį finansavo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Dėkojame dr. Vytautui Kardeliui ir Daivai Kardelytei-Grinevičienei už tarmių tekstus ir gausias pastabas apie medžiagą.

45

Jurgis Pakerys, Björn Wiemer

susiformavusi perfektyvinio ir imperfektyvinio aspekto opozicija (pf.: ipf.) leidžia natūraliai manyti, kad tokią opoziciją yra susiformavusi ir lietuvių kalba. Be abejo, reikia pripažinti, kad vietinės slavų kalbos atmainos – ypač ką tik minėta „polszczyzna kresowa“ ir lietuviškai kalbančias teritorijas besiribojančios ar net į jas įsiterpiančios baltarusių tarmės – patyrė atvirkštinę lietuvių kalbos įtaką, kurios pagrindu jos veikiausiai ir susiformavo. Tačiau, kiek galime spręsti iš šios temos literatūros ir mūsų pačių atliktų lauko tyrimų, šios slavų kalbos atmainos, palyginti su už šios kontaktinės zonos ribų vartojamomis lenkų ar baltarusių kalbos atmainomis, neturi jokių reikšmingų aspektų sistemos skirtumų (nesvarbu, ar jie „matuojami“ pagal funkcines opozicijas, ar pagal tai, kaip sudaromos aspektų poros). Žinoma, šis sudėtingas ir iki šiol apleistas klausimas reikalauja sistemingo tyrimo, pagrįsto patikimais duomenimis. Kadangi tai negali būti šio straipsnio uždavinys, kol kas turime palikti atvirą klausimą dėl lietuvių ir tarpusavyje kontaktuojančių slavų kalbos atmainų abipusės įtakos veiksmažodžių morfologijos ir gramatinės opozicijos srityje.

Iš pirmo žvilgsnio pirmiau suformuluotą prielaidą patvirtina pastebėjimas, kad kamienų daryba lietuvių kalboje, regis, yra dar produktyvesnė nei aplinkinėse slavų kalbose. Iš tiesų ne kartą mėginta parodyti, kad lietuvių kalba, kaip ir pastarosios kalbos, turi gramatinį aspektą, dažnai tiesiog perkeliant į lietuvių kalbą funkcinius rusų kalbos aspektų sistemos principus. Vis dėlto lietuvių kalbos aspektui reikšmingų opozicijų raiška yra gerokai mažiau gramatikalizuota nei artimiausiose kaimyninėse slavų kalbose, net jei pripažintume, kad aspektų opozicijos bent iš dalies gali būti grindžiamos kitokiais funkciniais skirtumais nei rusų ar lenkų kalboje (plg. Wiemer 2002: sk. 4.1).

Norint tai parodyti, nepakanka nagrinėti vien morfologiją; slavų aspekto kamienų darybinė prigimtis nepriskirtina kanoniniams gramatikalizacijos pavyzdžiams, kuriems pirmiausia būdingi morfologizacijos procesai. Tiek slavų aspektą, tiek „pusiau“ gramatikalizuotą lietuvių kalbos aspektinę darybą galima tinkamai aprašyti tik suprantant ją kaip laipsniško laiko (ir kitų) funkcijų stiprėjimo procesą, lygiagrečiai vykstant nuosekliam morfologiškai susijusių ir leksiškai tapačių kamienų, priskiriamų priešingoms funkcinėms reikšmėms, persiskirstymui (plg. Wiemer 2002: 4.1.2; 2003: 41–45; 2006; 2008). Žvelgiant iš šios perspektyvos, gra-

46

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

matikalizacijos laipsnį reikėtų „matuoti“ pagal tai, kiek morfologinės operacijos atitinka šiuos Lehmann (1999: 208) pasiūlytus kriterijus:

(a) Tam tikros sintaksinės klasės leksinių kamienų (daiktavardžių, veiksmažodžių ir kt.) gramatinių žymiklių (čia – darybinių afiksų) pasiskirstymas yra pasiekęs maksimumą.

(b) Privalomi ir formalieji skirtumai (čia – darybos modeliai), ir funkcijos.

(c) Formalieji skirtumai sudaro reguliarias opozicijas.

(d) Funkcijos yra maksimaliai abstrakčios (t. y. mūsų atveju jos apima ne tik tikrąsias aspektų opozicijas, bet ir modalines, ilokucines bei tekstines opozicijas).

Kaip tai pasireiškia aspektų sistemos raidoje, plačiau aptarsime 1.1 skyriuje.

Teiginys, kad lietuvių kalbos kamienų daryba grindžiamas aspektas nėra gramatikalizuotas tiek, kiek artimiausiose kaimyninėse slavų kalbose, galioja visoms lietuvių kalbos atmainoms, net ir toms tarmėms, kurios tiesiogiai kontaktavo su slavų, paprastai baltarusių, kalbos atmainomis ar net buvo jų apsuptos, pavyzdžiui, išnykusiai Dzjatlavos tarmei (liet. Zietela) arba nykstančioms Peliasos (liet. Pelesa) ir Harvjaty (liet. Gervėčiai) tarmėms. Visos šios atmainos neatitinka bent kai kurių griežtesnių kriterijų; pirmiausia jose nėra papildomojo funkcinio pasiskirstymo tarp morfologiškai susijusių, bet leksiškai tą pačią reikšmę turinčių kamienų (= pirmiau pateiktas kriterijus (b)); be to, šie kamienai nėra linkę funkciškai neutralizuotis aiškiai apibrėžiamuose kontekstuose (apie bendrinę kalbą plg. Wiemer 2001: 39–45; 2002: 4.1.2.8; Kardelis & Wiemer 2002: 63–65, 78). Šių kriterijų, pavyzdžiui, neatitinka Dzjatlavos tarmė, kiek galima spręsti iš žodynų duomenų (plg. Kardelis & Wiemer 2003: 59–64), taip pat ir iš specializuotų išsamių aprašų (plg. Vidugiris 1961; 1998), kuriuose vis dėlto nėra aspekto teorijos ir jo sąveikos su leksiniais vienetais (kamienais) aptarimo.

Norint geriau suprasti, kas iš tiesų vyko skirtingose lietuvių kalbos atmainose, būtina analizuoti tekstus, t. y. kuo spontaniškesnėmis aplinkybėmis įrašytą rišlią kalbą. Tik rišlios kalbos turtingesni kontekstai suteikia pakankamą pagrindą patikimai „patikrinti“ įvairių veiksmažodžių formų laiko ir kitas savybes, svarbias pagrįstam vertinimui

47

Jurgis Pakerys, Björn Wiemer

apie aspektinių skirtumų gramatikalizacijos laipsnį konkrečioje atmainoje. Kadangi toks darbas su lietuvių kalbos duomenimis iki šiol nebuvo atliktas, o patikimam morfologiškai susijusių kamienų skiriamų funkcinių opozicijų įvertinimui iš tiesų reikėtų nuodugniai ištirti daug veiksmažodžių, priklausančių skirtingoms aspektui jautrioms klasėms (žr. 1.2), nusprendėme pradėti tokį darbą apsiribodami, pirma, viena aspektine klase, būtent: teliniais veiksmažodžiais, koreliuojančiais su veiklos veiksmažodžiais (žr. 1.3, 3 skyrių), ir, antra, viena aiškiai apibrėžta tarme (žr. 1 skyrių). Šiuo požiūriu šis straipsnis yra bandomasis tyrimas. Panašus tyrimas, tačiau paremtas platesniu tarmių arealu ir skirtas kitoms aspektinėms klasėms, paskelbtas kaip Kardelis & Wiemer (2002). Šį tyrimą ir dabartinį straipsnį sieja tie patys teoriniai pagrindai ir tie patys tyrimo tikslai.

Straipsnis sudarytas taip. Pirmiausia aptarsime klausimą, kaip gali atsirasti kamienų daryba žymimos aspektinės opozicijos. Šiuo klausimu nagrinėsime darybos modelius ir funkcijas, kurias turėtų rodyti visavertė aspektinė opozicija (žr. 1.1). Paskui bendrai pristatysime ILA-teoriją („Interaktion von Lexik und Aspekt“), kurią Walter Breu plėtojo keliuose darbuose nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigos (1.2) ir kurią taikysime lietuvių tarmių duomenims. 1.3 skyriuje daugiausia dėmesio skirsime telinių veiksmažodžių koreliacijai su veiklą žyminčiais veiksmažodžiais. Ši koreliacija ypač svarbi darybinei aspektų sistemai, nes telinių veiksmažodžių ir su jais koreliuojančių veiklos veiksmažodžių kamienai gali lengvai sudaryti „laipsniškai terminatyvines“ (GTER) veiksmažodžių poras, kurios gali tapti atspirties tašku tokiai aspektų sistemai rastis. Šis morfologiškai susijusių kamienų „poravimosi“ tipas bus pagrindinis pagrindinės dalies objektas, būtent: galimų GTER porų analizė medžiagoje (3 skyrius). Prieš šį duomenų skyrių pateiksime bendrą informaciją apie tirtas tarmes, naudotų duomenų pobūdį ir jų rinkimo bei parengimo lingvistinei analizei būdą (2 skyrius). 4 skyriuje pateikiamos išvados.

48

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

1. ASPEKTŲ SISTEMOS KŪRIMAS KAMIENŲ DARYBOS BŪDU

1.1. Bendras apžvalginis vaizdas: morfologiniai modeliai ir aspektinės klasės

Paprastai apie gramatinį aspektą kalbame visais atvejais, kai egzistuoja stabilus veiksmažodžių formų opozicijų ir jų funkcijų ryšys, susijęs su situacijų vidine laiko struktūra. Atkreipkite dėmesį, kad tokia opozicija gali apimti ne tik veiksmažodžių formas, sudarytas į paradigmą įprasta prasme, t. y. kaip to paties kamieno (paprastojo arba su afiksu) linksniuojamų formų rinkinį¹, bet gali reikštis ir kaip reguliarus ryšys tarp dviejų kamienų, kurių vienas išvestas iš kito (žr. 1 pav. toliau). Bet kuriuo atveju gramatinis aspektas turi būti išreiškiamas morfologijoje. Todėl vadinamoji „aspektinė kompozicija“, dažnai aprašoma formaliojoje semantikoje, neturėtų būti laikoma gramatinio aspekto raiška. Tai tik aspektinio interpretavimo klausimas sakinio lygmeniu. Todėl žymenys „perfektyvas“: „imperfektyvas“ (veiksmažodžiai, aspektas) bus vartojami griežtai nurodant veiksmažodžių (veiksmažodžių formų) gramatinę būseną, o ne grynai semantine prasme.

Tai pripažinus, aspektinius žymenis reikėtų laikyti veiksmažodžių kamienų leksinio turinio operatoriais, o patį leksinį turinį – operandu. Toks operatoriaus ir operando santykis galioja nepriklausomai nuo morfologinės formos, kuria reiškiamos aspektinės opozicijos, t. y. nepaisant to, ar šios formos yra fleksinės, ar ne, taip pat ar jos žymimos rišamaisiais, ar laisvaisiais morfemomis (plg. taip pat Breu 2007: 138–141). Taigi mums reikia gramatinio aspekto teorijos, kuri atsižvelgtų į morfologinių raiškos priemonių ir veiksmažodžių leksinės reikšmės sąveiką bei leistų grupuoti leksinių veiksmažodžių kamienų inventorių (kaip operandus), remiantis rezultatu, gaunamu pritaikius aspektinius žymenis (kaip operatorius). Šiuo metu esama kelių tokių teorijų, ir iš esmės visos jos grindžiamos situacijų (įvykių ar būsenų) ribų samprata bei galimybe jas išryškinti arba nustelbti (žr. Sasse 2002 apžvalgą, ypač p. 222–225). Breu sukurta ILA-teorija priklauso šiai teorijų grupei.

¹ Tai apima analitines formas, pavyzdžiui, anglų kalbos progresyvą arba Rytų ir Vakarų slavų kalbų analitinį būsimąjį laiką (1pf. veiksmažodžių).

49

Jurgis Pakerys, Björn Wiemer

1 pav.: Aspektų darybos modelių raida

I. produktyvusis afiksavimas

Ia. rusų kalba

(i) paprastasis kamienas ⇒ priešdėlinis kamienas:

pisat’ ⇒ na-pisat’ „rašyti“ (⇒ † napis-yva-t’ „tas pats“)

(ii) kamienas ⇒ priesaginė daryba su {nu}:

dostigat’ ⇒ dostig-nu-t’ „pasiekti“

(iii) priešdėlinis kamienas ⇒ (antrinė) priesaginė daryba:

(pisat’ ⇒) s-pisat’ ⇒ spis-yva-t’ „nurašyti“

Ib. Lietuvių kalba

(i) paprastasis kamienas ⇒ priešdėlinis kamienas:

rašyti ⇒ pa-rašyti ‘rašyti’

(ii) kamienas ⇒ priesagų daryba su {tėlė / terė}:

šokti ‘šokti’ ⇒ šok-telė-ti ‘šoktelėti (vieną kartą)’

(iii) priešdėlinis kamienas ⇒ (antriniu būdu) priesaginis kamienas:

(rodyti ⇒) į-rodyti ‘įrodyti’ ⇒ įrod-inė-ti ‘(bandyti) įrodyti’

II. funkcinė reinterpretacija

(a) eigos veikslo veiksmažodis ⇒ įvykio veikslo veiksmažodis (pora)

(b) įvykio veikslo veiksmažodis ⇒ eigos veikslo veiksmažodis (pora)

Prieš tęsdami ILA teorijos aiškinimą (žr. 1.2–1.3), aptarkime kalbines formas, reiškiančias veikslo skirtumus. Kaip veikslo opozicija gali būti kuriama ne kaityba (kaip, pavyzdžiui, romanų kalbų būtieji laikai) ar analitinėmis formomis (kaip, pavyzdžiui, anglų kalbos tęstinis laikas), o žodžių daryba? Kad tai suprastume, pažvelkime į 1 pav., kuriame pavaizduota, kaip slavų kalbose kuriamos vadinamosios veikslo poros. Viršutinėje dalyje (I.) apibendrinami pagrindiniai slavų veiksmažodžių morfologijoje produktyvūs afiksacijos modeliai (Ia); juos atitinka lietuvių kalbos modeliai (Ib). Morfotaktiniu požiūriu šie modeliai nepriklauso nuo kaitybinių skirtumų, todėl taikomi ir neapibrėžtinėms (laiko neturinčioms) formoms. Jais sukuriami išvestiniai kamienai, kurių leksinė reikšmė arba sutampa su pamatinių kamienų reikšme, arba yra kaip nors pakitusi ir (arba) įgyja kitokį veikslo (fazės ir pan.) pobūdį. Tačiau būtina sąlyga, kad susidarytų veikslo pora, yra ta, kad pamatinio ir išvestinio kamienų leksinė reikšmė būtų tapati; tokie atvejai pavaizduoti 1 pav. Ia dalyje. Čia svarbu pastebėti, kad priešdėlio pridėjimas nebūtinai pakeičia leksinę reikšmę;

50

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

plg. poras rus. pisat’ ⇒ na-pisat’ „rašyti“ (telinis), stroit’ ⇒ po-stroit’ „statyti“, priešingai nei, pavyzdžiui, pisat’ „rašyti“ ⇒ za-pisat’ „užsirašyti“, stroit’ „statyti“ ⇒ pere-stroit’ „perstatyti“. II dalyje matome pagrindinius slavų kalbų aspektinių porų modelius². Tai yra I dalyje aptartų derivaciškai susijusių kamienų interpretacijos, kai jų leksinė reikšmė yra (arba tam tikromis aplinkybėmis gali būti) vienoda (plg. Kardelis & Wiemer 2002: 53f.).

Be to, svarbu suprasti, kad tokie poriniai veiksmažodžiai (kamienai) nėra įprasti sinonimai, nes negali laisvai vienas kito pakeisti ad libitum. Priešingai, jų vartojimą riboja gramatinis kontekstas (pavyzdžiui, fazinių veiksmažodžių, tokių kaip „pradėti, tęsti, baigti“, aprėptyje galima vartoti tik tų veiksmažodžių bendratį, kurie priskiriami eigos veikslui), be to, jų vartojimo pasiskirstymas turi daugiau ar mažiau aiškių preferencijų, apimančių ne tik veikslų skirtis, bet ir laikines lokalizacijas, laikinį apibrėžtumą (epizodiškumą), modalumą, ilokuciją ir presuponavimą³. Porą sudarantys veiksmažodžiai šių funkcijų atžvilgiu pasiskirsto beveik papildomai, todėl kartu sudaro bendrą paradigmą (plg. Wiemer 2001: 37–39). Gramatikalizacijai plėtojantis toliau, susidaro sąlygos, kuriomis poros veiksmažodžiai turi pakeisti vienas kitą. Geriausiai žinomas tokios sąlygos pavyzdys yra pasakojamasis esamasis laikas, kuriame rytų slavų kalbose ir lenkų kalboje galima vartoti tik eigos veikslą turinčius veiksmažodžius, kurie tarsi tampa leksiniais savo įvykio veikslą turinčių atitikmenų pakaitalais (plg. Zaliznjak & Šmelev 2000: 44, 47–49)⁴. Šį procesą, kuris keičia gramatiką, bet derivacijos nepaverčia kaityba, galima vadinti „funkciniu papildomų apribojimų išplėtimu“. Jį sudaro vis labiau papildomas

² Šiame darbe nenagrinėjamos supletyvinės poros (pvz., klast’ ^IPF / položit’ ^PF „padėti“, brat’ ^IPF / vzjat’ ^PF „paimti“). Kadangi suplecija pagal apibrėžimą laikoma tam tikra taisyklės (šiuo atveju – derivacinio modelio) išimtimi, tokių porų egzistavimas tik patvirtina taisyklės galiojimą.

³ Šis funkcijų plėtimasis už laikiškumo ribų ypač ryškus rytų slavų kalbose (visų pirma bendrinėje rusų kalboje) ir lenkų kalboje (plg. Wiemer 2008).

⁴ Rusų veikslų tyrimų literatūroje tokio pobūdžio pakaita paprastai vadinama „veikslo neutralizacija“ („vidovaja nejtralizacija“). Iš tiesų ją reikėtų laikyti tik kraštutiniu vadinamosios „veikslo konkurencijos“ („vidovaja konkurencija“) atveju, kai galima vartoti abiejų veikslų veiksmažodžius, tačiau jų reikšmės niuansai šiek tiek skiriasi (priklausomai nuo semantinio ar pragmatinio konteksto).

51

Jurgis Pakerys, Björn Wiemer

vis gausėjančių semantinių ir pragmatinių skirtumų atžvilgiu vykstanti derivaciškai susijusių veiksmažodžių kamienų perskirstymo plėtra.

Kuo daugiau skirtingoms veikslui jautrioms klasėms priklausančių veiksmažodžių įtraukiama į šį procesą, tuo labiau kamienų daryba tampa gramatikos, tiksliau – gramatinių apribojimų, nulemtų funkcinio perskirstymo, dalimi. Šį procesą galima vadinti „leksikos plėtimu perskirstant“ (plačiau šia tema žr. Lehmann 1999: 203–205, 207–229; 2004). Tiek funkcijų, kurioms taikomi papildomi apribojimai, plėtimas, tiek leksikos plėtimas yra būtinos laipsniškos gramatikalizacijos proceso sudedamosios dalys.

Taigi derivacinių modelių reinterpretacija (žr. II Fig. 1) yra laipsniškai stiprėjančių papildomų funkcinių produktyvios afiksacijos apribojimų rezultatas. Kartu daugėja veiksmažodžių porų, turinčių bendrą leksinę reikšmę. Šie kriterijai pirmiausia taikytini vadinamajai antrinei sufiksacijai (žr. Ia. (iii) pavyzdį Fig. 1), nes prefiksacija dažniausiai pakeičia paprastojo kamieno leksinę reikšmę. Tačiau anksčiau pastebėjome, kad paprastojo kamieno prefiksacija nekeičiant leksinės reikšmės yra įmanoma. 3 skyriuje nagrinėsime būtent tokius atvejus.

Visi minėti afiksacijos tipai produktyvūs ir bendrinėje lietuvių kalboje; tikriausiai jie netgi produktyvesni nei (bendrinėje) rusų ar lenkų kalboje. Tačiau, regis, nėra kontekstinių apribojimų, kurie lemtų, kurį poros veiksmažodį vartoti, juolab neutralizacijos (privalomosios pakaitos) taisyklių. Atrodo, kad papildomas derivaciškai susijusių kamienų pasiskirstymas būdingas tik tikrosioms aspektinėms reikšmėms, t. y. funkcijoms, susijusioms su vidiniu situacijos laiko kontūru, ir tik kai kuriems teliniams veiksmažodžiams (plg. Wiemer 2001: 41f.). Tai galima laikyti pagrindine veikslų opozicijų funkcija (žr. klasikinį veikslo apibrėžimą Comrie 1976: 3) ir pagrįstai laikyti diachroniniu pradiniu tašku, nuo kurio kalbos sistemoje galėjo atsirasti gramatinis veikslas; laikinė lokalizacija ir kitos sritys žymimos tik vėliau (kaip rusų kalbos atveju parodė Bermel 1997; taip pat žr. Wiemer 2003: 41–46 argumentaciją). Tačiau lietuvių kalboje visos šios sritys iš esmės neturi reikšmės veiksmažodžių kamienų darybai, nes iki šiol nepavyko nustatyti aiškių tokio pobūdžio funkcinių apribojimų (plg. Wiemer 2002: 4.1).

52

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

1.2. ILA teorija, aspektinės klasės ir leksika

Breu ILA teorija siekiama klasifikuoti ir paaiškinti sąveiką tarp veiksmažodžių leksemų⁵ ir aspekto žymiklių; pirmosios laikomos operandomis, o antrieji – operatoriais⁶. Kaip matėme, slavų pf.: ipf. opozicija grindžiama kamienų darybine sąsaja. Breu remiasi prielaida, kad veiksmažodžiai (kaip ir kiti leksiniai vienetai, galintys atlikti tarinio funkciją) iš prigimties yra jautrūs aspektiniams skirtumams. Šis jautrumas sudaro jų vidinės leksinės klasifikacijos pagrindą ir iš esmės būdingas visoms kalboms, nepaisant to, ar jos turi aspekto sistemą. ILA klasifikacijoje veiksmažodžiai skirstomi į grupes pagal tai, ar jie turi iš prigimties būdingas ribas (pradžią arba pabaigą), ar jų neturi. Jei kalba turi aspekto žymiklių, jie arba išryškina leksiškai būdingą ribą (pf. aspektas), arba ją nustumia į antrą planą (ipf. aspektas). Šis pagrindinis skirstymas pagal aspekto funkcijas įvardijamas kaip „fokuso aspektas“. Toliau sutelksime dėmesį į šį klausimą, nors teorija numato ir elgseną tais atvejais, kai veiksmas nėra lokalizuotas laike (kartotinumas ir kt.).

Visos likusios šio skyriaus dalies pastabos ir pavyzdžiai susiję su bendrine kalba (liet. „bendrinė kalba“) ir yra preliminaraus pobūdžio (plg. Wiemer 2002: 4.1). Jie yra atspirties taškas aprašant tarmių duomenis.

Veiksmažodžių leksemas galima suskirstyti į keturias paprastąsias ILA klases, iš kurių trys dar gali sudaryti tris sudėtines klases. Keturios paprastosios klasės yra šios:

(i) „visiškai statiniai“ (TSTA): jie paprastai žymi neatsiejamas savybes, pvz., sverti „turėti svorį“, prilygti „būti lygiaverčiam“ (pvz., Viljamas Frajus padarė išvadą, jog, nusijuokus 100 kartų, tai prilygsta 10 minučių bėgimo ristele „Williamas Fry padarė išvadą, kad juokas 100 kartų per dieną yra lygiavertis 10 minučių bėgiojimui“).

(ii) „santykinai statiniai“ (RSTA): tokios leksemos žymi laikinas būsenas, kurioms būdingas pradžios taškas; jei yra pf. aspektas, šis taškas išryškinamas. Palyginkite, pvz., girdėti „girdėti“, mylėti „mylėti“.

⁵ „Leksema“ čia vadiname vieną leksinę reikšmę turintį veiksmažodį. Be to, jei nėra pavojaus ką nors supainioti, tiesiog kalbėsime apie „veiksmažodžius“.

⁶ For the latest explication of the theory cf. Breu (2005: 46–56; 2007: 144–155).

53

JURGIS PAKERYS, BJÖRN WIEMER

(iii) „veiklos“ (ACTI): šį tipą galima tapatinti su ateliniu truksmu, t. y. veiklomis, kurios iš prigimties nėra apribotos ir susideda iš homogeniškų subintervalų. Palyginkite, pvz., juoktis „juoktis“, bėgioti „bėgioti“, rūkyti „rūkyti“. Tačiau vien laiko ribas (pradžią ir pabaigą) galima nustatyti ribotuvais, pvz., priešdėliais (žr. toliau).

Šios trys klasės yra atelinės ir gali būti ipf. veiksmažodžių leksinės motyvacijos pagrindas. Be jų, yra ketvirtoji paprastoji klasė:

(iv) „visiškai terminatyvūs“ (TTER): šią klasę sudaro veiksmažodžiai, žymintys momentinius įvykius, t. y. įvykius, neturinčius trukmės; pvz., suklupti „suklupti“, pažadėti „pažadėti“, apsirikti „apsirikti“. Tokie veiksmažodžiai gali motyvuoti pf. aspektą. TTER veiksmažodžiai kartais sudaro poras – arba paprastojo ir priešdėlinio veiksmažodžių opozicijoje (dažniausiai kalbos aktus žymintys veiksmažodžiai, pvz., žadėti ⇒ pa-žadėti „pažadėti“, sakyti ⇒ pa-sakyti „pasakyti“), arba sudaromos antrine priesagų daryba (pvz., susitikti „susitikti“ ⇒ susitik-inė-ti „dažnai, reguliariai susitikti“). Pastaruoju atveju priesaga dažnai perteikia ir papildomą kartotinumo (įpročio) reikšmės komponentą. Vis dėlto priesaginė daryba pasitaiko rečiau. Kadangi TTER veiksmažodžiais žymimi įvykiai yra momentiniai, jų poros neišskiria skirtingų situacijos komponentų; todėl fokuso aspektas šiuo atveju atlieka tuščią funkciją. Jei vartojant TTER veiksmažodžius galima nustatyti kokių nors funkcinių skirtumų, jie susiję arba su įvykių gausa (kartotinumu), arba su tam tikrais pragmatiniais ypatumais (kuriuos dar reikia išsamiai ištirti).

Dabar pereikime prie trijų sudėtinių klasių⁷. Jos apibūdina situacijas, kurias sudaro įvykis ir po jo einanti būsena arba prieš jį vykstanti telinė veikla. Taigi sudėtinės klasės sudaromos iš paprastųjų klasių; kiekvienu atveju jose dalyvauja TTER komponentas, nes jis išryškina ribą – pradžią, pabaigą arba abi. Jei jis jungiasi su po jo einančia būsena (RSTA leksema), gaunami „inceptiniai-statiniai“ (ISTA) veiksmažodžiai (arba veiksmažodžių poros). Lietuvių kalboje nėra daug šio ILA tipo kamienų porų; žr.

⁷ For a detailed account on Russian data cf. Breu (1998a).

54

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

tačiau, pvz., galvoti „mąstyti“ ⇒ pa-galvoti „mąstyti“, jausti ⇒ pa-jausti „jausti“, draugauti „draugauti“ ⇒ susi-draugauti „susidraugauti“, sirgti „sirgti“ ⇒ su-sirgti „susirgti“ ir galbūt taip pat matyti „matyti“ ⇒ pa-matyti „matyti“ (ingresyvinė reikšmė), girdėti „girdėti“ ⇒ iš-girsti „išgirsti“ (ingresyvinė reikšmė).

Jei TTER komponentas taikomas ankstesnei veiklai (ACTI leksemai), gaunamas „laipsniškai terminatyvinis“ (GTER) veiksmažodis (arba veiksmažodžių pora), jeigu veikla yra telinė, t. y. jei ji suponuoja laipsnišką artėjimą prie galutinio rezultato. Šią sąlygą atitinkančių porų, regis, yra daugiau nei ISTA porų. Kai kurios iš jų pateikiamos čia:

(1) GTER veiksmažodžių poros

→ dėmesys įvykiui → dėmesys teliniam procesui

(1a) įtikinti „įtikinti“ ⇒ įtik-inė-ti⁸ „(mėginti) įtikinti, įkalbinėti“

(1b) įrodyti „įrodyti“ ⇒ įrod-inė-ti „(mėginti) įrodyti“

(1c) pa-rašyti „parašyti“ ⇐ rašyti (laišką) „rašyti (laišką)“

(1d) pa-statyti „pastatyti“ ⇐ statyti „statyti“

(1e) pa-taisyti „pataisyti“ ⇐ taisyti „taisyti“

Kaip matome, vartojami ir priešdėliai, ir priesagos.

Galiausiai, jei TTER komponentas pakaitomis jungiasi su vėlesne būsena arba telinės veiklos pabaiga, gaunami „ingresyviniai“ (INCO) veiksmažodžiai. Kaip pavyzdį galima pateikti poras siekti ⇒ pa-siekti „pasiekti“ ir slėptis ⇒ pa-sislepti „pasislėpti“:

(2a) Jis visada siekė tobulýbės. → ACTI

„Jis visada siekė tobulumo.“

(2b) Turistų grupė pasiekė kalno viršūnę. → TTER

„Turistų grupė pasiekė kalno viršūnę.“

(2c) Vanduo siekė kaklą. → RSTA

‘Vanduo siekė iki kaklo.’

(3a) Mergaitė slėpėsi už krūmo. → ambiguous: either RSTA or ACTI

„Mergaitė slėpėsi už krūmo.“

⁸ Čia darome prielaidą, kad vedinių, tokių kaip įtik-inė-ti (⇐ į-tik-in-ti „įtikinti“), priesaga {inė} susidarė susiliejus {in} + {e}, o vėliau buvo sutapatinta su apibendrinta priesaga {inė}.

55

JURGIS PAKERYS, BJÖRN WIEMER

(3b) Mergaitė pasislėpė už krūmo. → TTER „Mergaitė pasislėpė už krūmo.“

(3c) Miškuose slepiasi senas dvaras. → RSTA „Miškuose slypi senas dvaras.“

Kitas geras pavyzdys būtų supti ⇒ ap-supti „apsupti“.

Tris sudėtines ILA klases galima apibendrinti taip: ISTA = TTER („kairioji“ riba) + RSTA (vėlesnė būsena) GTER = ACTI (telinis, inkrementinis procesas) + TTER („dešinioji“ riba, to proceso tikslas) INCO = ACTI (telinis) + TTER + RSTA.

Dabar lieka atelicinės veiklos. Jas galima apriboti, tačiau joms nustatomos ribos yra vien laikinės, todėl perteikiama bendra reikšmė „tam tikrą laiką“. Operatorius, išryškinantis pradžią, pabaigą arba abi, duoda rezultatą, kuris ryškiai skiriasi nuo GTER ar INCO leksemų. Atkreipkite dėmesį, kad iš atelicinių ACTI leksemų sudaryti delimitatyvai išlieka ACTI.

Lietuvių kalbos ateliciniai ACTI veiksmažodžiai produktyviai sudaro kamienus su priešdėliu {pa}, kuris apriboja laike neribotą veiklą (neturinčią vidinio tikslo), pvz., pa-sijuokti „kurį laiką juoktis“, pa-bėgioti „kurį laiką bėgioti“, pa-rūkyti „kurį laiką rūkyti“. 3 skyriuje šiai grupei priklausančios leksemos bus specialiai pažymimos, nes dažnai tampa sunku nuspręsti, ar ACTI leksema + priešdėlis suteikia paprastą delimitatyvą (atelinį), ar GTER leksemą (telinę).

Dar kartą norime pabrėžti, kad darydami kamienus turime reikalą su veiksmažodžių poromis, tačiau aspektine pora galime vadinti tik tokią, kurios du kamienai tarpusavyje pasidalija aspektines funkcijas: vienas išryškina įvykį, o kitas – su juo koreliuojančią būseną arba veiklą⁹. Lietuvių kalbos veiksmažodžiai labai dažnai yra aspektiškai difuziški. Paimkime, pavyzdžiui, būsenos veiksmažodžius. Toks veiksmažodis gali reikšti būseną arba, nepakitus kamienui, žymėti įvykį, pradedantį tą būseną. Pavyzdžiui, patikti gali būti vartojamas ingresyviai, žymint būsenos pradžią, arba tiesiog vėlesnei būsenai nusakyti. Šis sakinys šiuo požiūriu yra dviprasmis:

⁹ Tas pats pasakytina ir apie aspektą žyminčius kaitybinius rodiklius, pavyzdžiui, romanų kalbų būtąjį laiką (plg. Breu 1996; 1998b; 2007: 139f. dėl palyginimo su slavų kalbomis).

56

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

(4) Milda patiko Egidijui. „Egidijui patiko Milda.“ (pradinis įvykis ar po jo einanti būsena, o gal ir viena, ir kita?) patiko

Kiti pavyzdžiai: suprasti „suprasti“, sutikti „sutikti“ (kalbos aktas ir psichinė būsena), apnikti „užklupti, apimti“ (pvz., Mane apninka abejonės „Mane apninka abejonės“).

Dabar trumpai panagrinėkime šį klausimą galimų GTER porų atžvilgiu.

1.3. Galimos GTER veiksmažodžių poros

Veiksmažodžiai, žymintys situaciją, turinčią vidinę ribą, yra teliniai, pvz., atidaryti (duris) „atidaryti (duris)“, grįžti (namo) „grįžti (namo)“. Tokį tikslą žymintis įvykis dažnai suponuoja telinį procesą, t. y. procesą, kuris rutuliojasi to tikslo link. Lietuvių kalboje daugelis telinių veiksmažodžių gali žymėti tokį procesą nekeičiant kamieno, pavyzdžiui, ateiti „ateiti“:

(5) Pažiūrėk, jis kaip tik ateina. „Žiūrėk, jis kaip tik dabar ateina.“

Daugeliu atvejų tokį aspektinį neapibrėžtumą reikia išsklaidyti gramatine forma arba spręsti iš platesnio konteksto. Taigi dažnai pažymima, kad teliniai veiksmažodžiai, tokie kaip atidaryti „atidaryti“ ar ateiti „ateiti“, vartojami būtuoju laiku, „elgiasi kaip pf. veiksmažodžiai“ (t. y. sutelkia dėmesį į įvykį), o vartojami esamuoju laiku – „kaip ipf. veiksmažodžiai“ (t. y. pabrėžia telinį procesą). Panagrinėkime veiksmažodžio grįžti elgseną. Būtojo laiko formos paprastai nurodo įvykį (6a), o pusdalyvio (liet. „pusdalyvis“) interpretacija gali būti dviprasmė ir svyruoti tarp proceso ir įvykio (6b):

(6a) Tą naktį ministras pagaliau truputį nusileido ir priėmė mano siūlymą, kad galima į aikštę leisti po kelis žmones prie badaujančiųjų. Grįžau pas ministro pavaduotoją, pasakiau jam apie tai, jis dar patikrino, ar aš nemeluoju, ir tada praleido dešimtį, nors praėjo daugiau. (V. Landsbergis, Lūžis, p. 117) ‘(...) I returned to the vice-minister and told him about that (...)’

57

Jurgis Pakerys, Bjorn Wiemer

(6b) (...) ji šitaip galvojo, grįždama atgal į savo kambarėlį, nusivilko paltą tamsoj, nes jo langai taip pat buvo tamsūs, ir tuojau atsigulė kaip vakar (...). (R. Granauskas, Raudoni miškai, p. 24) ‘(...) she was thinking thus on the way (returning) back to her room (...).’

Veiksmažodžio grįžti aspektinė interpretacija priklauso nuo asmenuojamosios formos arba daiktavardinio vedinio (dalyvio) kamieno plėtinio. Pažymėtina, kad grįžti turi priešdėlinį atitikmenį su-grįžti, kurio leksinė reikšmė nesiskiria nuo paprastinio veiksmažodžio. Tačiau šis vedinys gali pabrėžti tik telinį įvykį; palyginkime:

(7) O dabar vis dėlto vėl turėjome Laisvės alėją, laisvės kelią. Jis buvo senas ir duobėtas, vėliau dar pareikalavęs ne tik vargo, ašarų, bet ir kraujo. Tačiau sugrįžo laisvės kelias, kuriuo vėl pradėjome žengti. (V. Landsbergis, Lūžis, p. 167) ‘(...) But the road of freedom returned and we began to step on it again.’

Ne mažiau intriguoja ir tai, kad grįžti taip pat gali turėti priesagą (⇒ grįž-inė-ti). Šio vedinio leksinė reikšmė taip pat nesiskiria nuo paprastinio veiksmažodžio, tačiau šnekamojoje lietuvių kalboje jis vartojamas tada, kai kalbėtojas nori pabrėžti telinį procesą; palyginkime:

(8) Kai grįžinė jome namo, patekome į avariją. ‘On our way home, we had an accident.’

Todėl vediniai sugrįžti ir grįžinėti „specializuojasi“ atitinkamai telinio proceso ir telinio įvykio komponentams reikšti, o juos pagrindžiantis paprastinis veiksmažodis grįžti iš principo gali būti vartojamas abiem reikšmėmis.

Paskutiniai pavyzdžiai būdingi padėčiai bent jau bendrinėje kalboje (pavyzdys (8) pagal bendrinės lietuvių kalbos normas laikomas ne visai priimtinu). Kalbant apie tarmes, kai kuriose Lietuvos salinėse tarmėse Baltarusijoje pastebėtas gausus leksinių kamienų plėtimas priesaga {inė} (ir jos variantais) (žr. Įvadą; taip pat Vidugiris 1961; 1998). Tačiau šios tarmės daugiausia yra (arba buvo) į pietus nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Tarmės, kurias norime aptarti, yra gerokai toliau į šiaurę ir vartojamos

58

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

Lietuvių „tėvynė“. Toje teritorijoje kamieno plėtimas su {inę} beveik nevartojamas (V. Kardelis, asmeninė komunikacija).

Dėl šios priežasties norime sutelkti dėmesį į kitą morfologinį potencialių GTER porų tipą, būtent į tipą

(9) paprastasis kamienas X ⇒ priešdėlis-X.

Tai atitinka pirmiau pateiktą (1c–e) darybos modelį. Taikant šį modelį iškyla kita problema, kurią turime spręsti analizuodami duomenis. Paprastieji veiksmažodžiai, galintys būti GTER porų nariais (ir darybos pamatais), dažnai kaitalioja telinę ir atelinę interpretacijas. Šį reiškinį vėl galime laikyti „aspektiniu difuziškumu“: telines ir atelines interpretacijas galima suprasti kaip variantus, kurie nebūtinai vienas kitą pašalina. Tai reiškia, kad gramatinis ar diskurso kontekstas gali padėti atskirti šiuos variantus, bet neprivalo¹⁰.

2. PASTABOS APIE DUOMENIS IR TARMĖS AREALĄ

Pasirinkome analizuoti įrašytą Rytų aukštaičių vilniškių (rytų aukštaičiai vilniškiai) tarmės grupės šnektą. Rytuose ji ribojasi su Baltarusija; kai kurios šios tarmės salos įsiterpia į Baltarusijos teritoriją¹¹. Kai kurie šios tarmės kalbėtojai moka lenkų (vietinę) arba rusų kalbą (Kardelis et al. 2006: 41–42). Todėl nestebina, kad šiose tarmėse visur aptinkama ryški slavų kalbų įtaka. Mūsų duomenys surinkti trijose šiaurinėje tarmės arealo dalyje esančiose parapijose: Vidiškėse, Daugėliškyje ir Palūšėje (daugiau tekstų paskelbta Kardelis et al. 2006: 48–205). Iš dviejų tekstų surinkome priešdėlių neturinčias ir priešdėlėtas veiksmažodžių formas: iš Vidiškių (toliau – Vid, apie 17 000 ženklų) ir Daugėliškio (toliau – Dglš; apie 38 000 ženklų). Šie veiksmažodžiai buvo susieti morfologiškai: vienas buvo paprastasis kamienas, o kitas (ar kiti) – priešdėlinis vedinys (vediniai); semantiškai jie buvo tinkami kandidatai sudaryti laipsniškas terminatyvines aspektines poras (žr. 3 skyrių).

¹⁰ Formalesniame semantiniame apraše šį faktą galima paaiškinti įtraukiamąja disjunkcija („a ∨ b“), reiškiančia: „pasirinkite „a“, „b“ arba abu“. Tačiau šiame straipsnyje šio klausimo nenagrinėsime.

¹¹ Pagrindinių tarmės lingvistinių ypatybių ir pasirinktos bibliografijos galima rasti Bacevičiūtė et al. (2004: 100–110) ir Kardelis et al. (2006).

59

Jurgis Pakerys, Björn Wiemer

Kadangi tai buvo bandomasis tyrimas ir norėjome susidaryti išsamų mus dominančių kamienų bei jų vartojimo tipų tekstuose vaizdą, nusprendėme tokius kamienus analizuoti atsitiktinės atrankos būdu, imdami pavyzdžius iš kas trečio transkriptų puslapio (Vid, Dglš). Taip atrinkome 107 kamienus (tipus), kuriuos galėjome laikyti atskiromis leksemomis, ir 211 jų pavartojimo atvejų (tokenų) Vid, taip pat 208 kamienus (tipus) ir 416 tokenų Dglš. Be to, naudojome papildomus tekstus iš Palūšės (toliau – Plš; apie 96 000 ženklų), kad ieškotume koreliuojančių GTER porų narių, kurių negalėjome rasti Vid ir Dglš. Kai tekstuose nepavykdavo rasti koreliato, klausdavome tarmės informantų, ar toks veiksmažodis jų tarmėje vartojamas. Taip pat su šiais informantais tikrinome galimų GTER porų narių leksinę reikšmę. Galutiniame medžiagos sąraše yra 67 GTER poros (žr. 1 lentelę straipsnio pabaigoje).

3. DUOMENŲ ANALIZĖ

Galimas GTER poras suskirstėme į šias keturias semantines grupes:

1) veiksmažodžiai, žymintys tiesiogiai veikiamus arba sukuriamus objektus (pvz., uždaryti, pakinkyti, pažadinti; austi, kepti),

2) judėjimo veiksmažodžiai (pvz., eiti, joti; važnyčioti (arklius), atvežti),

3) intranzityviniai būsenos pokytį žymintys veiksmažodžiai (pvz., išdžiūti, pagelsti, aušti),

4) socialinę ir (arba) protinę veiklą ar įvykius žymintys veiksmažodžiai (derėtis, mokyti, organizuoti, pasakoti istoriją).

Paprastai labai sunku, o dažnai ir neįmanoma, remiantis labai ribotu duomenų kiekiu nustatyti konkrečių veiksmažodžių (leksemų, kamienų) aspektinių funkcijų visumą. Nors čia tiriame tekstų duomenis, kai kurių konkrečių funkcijų tokenų dažnis gali būti didelis, o kitos pasitaiko retai, todėl palyginti mažame korpuse jų gali visai nebūti. Taigi čia nagrinėjami duomenys veikiausiai atspindi tik fragmentišką funkcijų pasiskirstymo vaizdą. Tačiau kadangi veiksmažodžių kamienus rinkomės iš vienodais intervalais išdėstytų puslapių, t. y. taikydami „mechaninį“ būdą, kuriuo nesivadovauta a priori semantiniais sumetimais, galima

60

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnus dialects

bent galima teigti, kad atranka reprezentuoja šių veiksmažodžių kamienų vartoseną (reikšmes) natūraliuose tarmių tekstuose.

Laužtiniuose skliaustuose pateiksime tas veiksmažodžių formas (bendraties formas), kurių tekstuose nerasta, bet jų vartojimą patvirtino informantai. Tekstuose užfiksuotos formos išdėstytos pagal gramatinius kriterijus (laikus ir bendraties formas), o vėliau – pagal jų funkcijas, kiek jas galima pakankamai patikimai nustatyti. Jei to padaryti neįmanoma, tai nurodysime ir pateiksime atitinkamus pavyzdžius. Gramatinių formų ar funkcijų pavyzdžių nebuvimas tiesiog reiškia, kad mūsų duomenyse jos nepatvirtintos. Šiuo požiūriu čia pateikiame sutvarkytą reprezentatyvių tarmės duomenų rinkinį, skirtą leksikografijos ir aspektologijos tikslams. Išvados bus pateiktos paskutiniame skyriuje.

3.1. Veiksmažodžiai su tiesiogiai paveikiamais / sukuriamais objektais

3.1.1. [arpūti¹²]: iš-arpūti ‘išvėtyti’

Esamasis laikas, įprastinis veiksmas:

(10) tį maši̇.na.s bú·daua. šiti̇em isiku̇. It gru. dá.m arkli̇.nie.s bu̇.úą. gi maši̇.na.s paskui̇ gi árpas ti̇ tɔ·kis išarpuji (Vid).

‘Anksčiau būdavo arkliais varomų kuliamųjų, ir būdavo ta vėtyklė – ja išvėtydavo grūdus.’

Informantai taip pat patvirtina, kad vartojama forma pa-arpūti, kuri vis dėlto reiškia vien laikinį paprastuoju veiksmažodžiu žymimo veiksmo apribojimą (‘kurį laiką vėtyti grūdus’).

3.1.2. austi: iš-austi „austi“

Paprastasis veiksmažodis: esamasis laikas, habitualinis veiksmas:

(11) iñ̄.vere į kiek ní·ču. / į dvīliku ní·ču. / į aštuonî·lika ní·ču. skai·tą.s / į keturō·m / į dvīem ní·tum và // jaū / jaū.ti. / i---/ in̄ve·rta tąį ti jaū drā·bi. á.uze (Vid).

‘Jie paima keletą siūlų, dvylika ar aštuoniolika, arba perveria keturis ar du siūlus ir audžia lininį audeklą.’

¹² LKŽe pateikia tik arpavoti ta pačia reikšme.

61

JURGIS PAKERYS, BJÖRN WIEMER

Priešdėlinis kamienas: būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis, bevardė giminė (habitualinis veiksmas):

(12) dą.bú.dauą. / šį.tas kėlnieni.s sá.ka. / tai ké.lne.m jau va vī.ram apacõ.n tai // dá.kap navatnãi bú.dauą. aglú.ti và išá.usta (VID). „Būdavo tas audeklas vyriškiems apatiniams [...] ir (tas audeklas) būdavo išaustas eglutės raštu.“

Informantai patvirtina, kad egzistuoja grynai delimitatyvinis pa-austi.

3.1.3. [autis]: ap-si-auti „apsiauti“

Būtojo laiko veikiamosios rūšies dalyvis, vyr. g., vns. vard.:

(13) dievų.lâu / tąs kadulīnais ấpšievi.s klam klam klam šitâis kelẽis jáu, sė.ka jáu / in tūr.gu. (DGLŠ). „Dieve mano, tas žmogus su klumpėmis ant kojų [...] seka (tą vagį) į turgų.“

Nors mūsų tekstuose paprastasis veiksmažodis autis nepatvirtintas, tarmėje jis vartojamas. Jo pagrindinė reikšmė yra telinė. Atkreipkite dėmesį, kad autis taip pat gali koreliuoti su atitinkamu priešdėliniu veiksmažodžiu, turinčiu priešingą reikšmę: nusiauti „nusiauti avalynę“. Šis veiksmažodis taip pat nepatvirtintas mūsų tekstuose, tačiau, informantų teigimu, egzistuoja. Taigi Autis yra enantiosemijos atvejis ir abiem reikšmėmis sudaro GTER porą su atitinkamu priešdėliniu vediniu.

3.1.4. braukti: iš-braukti „braukti (iš), minti“

Tiek paprastasis veiksmažodis, tiek priešdėlinis vedinys: esamasis laikas, įprastinis veiksmas:

(14) nù.tai / tadù l.šmina / tadù juõs.ti. tã.kù / brãũ.ktuve.s medī.nies padarīta skaĩ.ta. išbrãũ.ke // brãu.--- / brãũ.ke // tai i--- / l.šmùša (VID). „Ir tada jie laužo (linus), o tada naudoja medines bruktuvės, išbraukia, braukia ir muša.“

Tik paprastasis veiksmažodis: bendratis ir būtojo laiko įprastinis veiksmas:

(15) linũz gi mī.ndaua.m tãlkà.z / bú.ù. / talkɔ:sù mī.ndava.m / tai tadù gi jáũ kap l.šmini / tai brãũ.kt / mèz gi vadī.ndavà.m brãũ.kt

62

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnus dialects

raĩ.gdava. / [...] brūũ.gdava.m / šukúgdava.m (Plš).

„Mes mindavome linus, dirbdavome drauge, o kai linus sumindai, reikia laužyti juos, sakydavome: „laužyti“, [...] ir mes laužydavome, o paskui šukuodavome (linus).“

Taip pat ir šiuo atveju simplex braukti bet kokiame vartojimo tipe laikytinas teliniu. Nors čia turime gerą GTER poros pavyzdį, lieka neaišku, ar jos narių funkcijos pasiskirsto komplementariai.

3.1.5. ‘daryti: až-daryti ‘uždaryti, užrakinti’

Paprastasis veiksmažodis: esamasis laikas, pasakojamoji vartosena, progresyvas:

(16) ɛ. m̃a.na. tievaĩ sanĩ / rá.uda // atajáũ/ rá.uda / in pė.čãu---// čė tik brɔ---/ šú.nu. pakavá.ja./ čė mañ. [...] jáũ dá.ra. kalėĩ.man (DGLŠ). „Ir mano tėvai buvo seni, jie verkia, atėjau ten, jie verkia ant krosnies, jie tik paskubino sūnų, o dabar jie (policija) ketina uždaryti mane į kalėjimą.“

Šį pavienį daryti atvejį taip pat galima aiškinti konkretesne konatyvine reikšme („jie mėgina mane pasodinti į kalėjimą“).

Priešdėlinis vedinys: būtojo laiko neveikiamojo dalyvio vardininko daugiskaitos moteriškoji giminė:

(17) á.šei prabundù / má.na. [...] avė.lu. nierà / avė.la.s jáũ ižbė:gi mána. // [...] nuveinù pìršk̃ĩ i sakau / má.ma / má.na. avė.lu nierà / až bijáu ai.t / jėška.t // nu su má.mù mės i ai.nam abì // nu ataĩ-nam.gi mú.su. aždarĩtɔ.s avė.les (Plš). „Pabundu, o mano avies nebėra, mano avys pabėgo, [...] užeinu į pirkią ir sakau: „Mama, mano avies nebėra, bijau eiti jų ieškoti.“ O tada mudvi su mama einame kartu, pareiname ir (pamatome), kad mūsų avys uždarytos (viduje).“

63

JURGIS PAKERYS, BJÖRN WIEMER

3.1.6. ²daryti: pa-daryti „daryti, gaminti“

Paprastasis veiksmažodis: būtasis dažninis laikas:

(18) sanāu̯ bū.ų̯ą. kã.lvei / kã.ldava. / á.r̥klus kã.usti.dava. / i(r).r̥atūs da-rí.dava. (Plš).

„Seniau būdavo kalvių, jie kalviaudavo, kaldavo arkliams pasagas ir darydavo ratus.“

Priešdėlinis vedinys: esamasis laikas, būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvis, bevardė giminė; abu vartojami dažnumo reikšme:

(19) tai bū.dau̯a. padá.ra. padarí:ta tə:kis va šakalīs í.lgas medī.ni.s žu-va.só:nai.gi jáų bū.ų̯ą. medī.nei (Vid).

„Ir būdavo, kad jie padaro, tai būdavo padaryta, ta ilga skiedra, (tam tikri įrankiai) būdavo mediniai.“

Abiem reikšmėmis (1. „užrakinti“, 2. „gaminti“) paprastąjį veiksmažodį daryti reikia interpretuoti kaip telinį. Taigi abiem atvejais jis sudaro GTER porą, tačiau ir vėl jos pasiskirstymas neaiškus. Palyginkite su darytis: pasidaryti „atsirasti“ (būsenos kaita, 3 grupė) ir su daryti: padaryti „organizuoti, surengti“ (socialinė / protinė veikla, 4 grupė).

3.1.7. [džioventi]: iš-džioventi „džiovinti (išdžiovinti)“ (tranzityvinis)

Esamasis laikas, habitualinė reikšmė:

(20) i̯š.va ši.te sustá.ta. tù.gibūdau̯a. sá.ka. in.pã.lu. // va kap.vanã.ties / sustá.ta. sustá.ta. įpaku.rẽ.na ižže.vẽ.na (Vid).

„Ten jie padėdavo jį (liną) ant suolų (pirtyje) (...), iškūrendavo pirtį ir išdžiovindavo.“

Taip pat yra vedinys pa-džioventi, reiškiantis „šiek tiek (ne iki galo) išdžiovinti“. Taigi simplex džioventi¹³ reiškia dvi skirtingas telinių kamienų poras: vieną su absoliučia riba (džioventi: iš-džioventi), kitą – su santykine riba (džioventi: pa-džioventi).

¹³ Simplex formos pavyzdį žr. LKŽe pateiktame DglŠ pavyzdyje: Šieną [praes. 3] džiovėnam DglŠ. Taip pat plg. džiūti: išdžiūti (spontaniškas būsenos pokytis) 3 grupėje.

64

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

3.1.8. [galabyti]: nu-galabyti „nužudyti“

Būtasis laikas:

(21) da.į nemažai ti jų. bū.ų. a. paskuįgi va. kietęs jau jųs [žydus] nugalub.bija. (ViD).

„Jų (t. y. žydų) buvo nemažai, o paskui vokiečiai juos nužudė.“

Informantai simplex formos galabyti nepatvirtino.

3.1.9. ginti: raz-ginti „atskirti, nuvyti“

Šis atvejis problemiškas, nes informantai nepatvirtina ginti telinės reikšmės „atskirti“, o šios reikšmės nėra ir LKŽe. Tai gali būti atgalinis darinys, sudarytas pagal razginti (ginti).

Simpleksas: būtasis laikas, progresyvas; prefiksinis vedinys: bendratis. Abu kamienai paliudyti tame pačiame kontekste, kurį pateikiame čia visą.

(22) kaį susi.ja.me. bá.ba.(s) su vėlneį.s/ níekap razgį.nt nemuł.žna // dabar dievaz dabó.damas iż dungū. s tū và tvarkǒ.s nier // švin.tu. * jü.r-gi. / lip įn á.rkle. i. jǒ.k sutá.iki.k / kat nešpeštu. nesmuštu. // tas atjájia į dá. [...] jǒ.gi šl.tas gį.nklas saní.bá.s šo.čku ți.kǫ.kù vadí.ndavà. [...] // dabar taz.gí.ne. gí.ne/ tá.ike. tá.ike./ kuř.tū vé.liu. su bá.bu su-tá.iki.si (DGLŠ).

„Kai senės ėmė muštis su velniais, nebuvo kaip jų atskirti; dabar Dievas, stebėdamas (vaizdą) iš dangaus, mato, kad nėra tvarkos, ir (sako) šv. Jurgiui: sėsk ant arklio, nujok ir sutaikyk jas, kad nesimuštų. Jis atjojo ten su kardu (...). Ir jis bandė jas atskirti, bandė jas sutaikyti (bet nesėkmingai). Kaip galima sutaikyti senę su velniu!“

Kadangi ginti statusas problemiškas, razginti galime laikyti TTER veiksmažodžiu. Antraip ginti ir razginti sudaro idealų GTER poros pavyzdį. Šiame kontekste vartojamą Ginti taip pat galima interpretuoti konatyviai („bandė atskirti“).

65

Jurgis Pakerys, Björn Wiemer

3.1.10. karti: pa-karti „kabinti, pakarti“

Bendratis paliudyta tiek paprastojo veiksmažodžio, tiek prefiksinių vedinių forma, o paprastasis veiksmažodis paliudytas ir esamuoju laiku, įprastinio veiksmo kontekste (konatyvine funkcija):

(23) aštāĩ.gi dabar̃gi jāu išẽl.na prasmã.ne. svã.tūs kã.rt/ kat á.ni.s me-lūnja / kat á.nos ti turĩ.ngaz bū.ța. / ti. ti šulnej vĩna. / ti / ti.j / ti sãdai bū.ța. / ti kaip atvaže.va. nieka. ne.ra // tai išẽl.na jāu tadi svã.tas paká.rt/ kat neteisĩ.ngaz bū.ța. (Dglš).

„Todėl ir atsirado paprotys kartinti piršlius¹⁴: nes jie meluoja, nes tas (konkretus) piršlys sumelavo, kad jaunikis turtingas, kad ten buvo vyno šuliniai, sodai, o kai jie atvažiavo (pas jį), ten nieko nebuvo. Taigi reikia pakarti piršlį, nes jis nesakė tiesos.“

3.1.11. [¹kavoti]: pa-kavoti „slėpti“¹⁵

Šis atvejis taip pat problemiškas, nes simplex kavoti paprastai vartojamas RSTA funkcija (pvz., Kur anas kavoja žirkles? „Kur jis slepia (yra paslėpęs) žirkles?“). Informantai patvirtina, kad kavoti gali reikšti ir telinį procesą, plg.: Kavok greičiau peilį! („Paslėpk peilį dabar!“), Žiūrėk, ką jis ten kavoja? („Žiūrėk, ką jis ten bando paslėpti?“).

Prefiksinis vedinys: būtasis laikas:

(24) atã.ja. á.nãs iš_pirtẽs jāu pasprãu.si.s šl.ta(s) šuvėjas/ e., á.nas pakavõj-ži.rklas (Dglš).

„Ir tas siuvėjas grįžo iš pirties jau išsiprausęs, o jis (siuvėjo mokinys) buvo paslėpęs žirkles.“

3.1.12. kelti: pa-kelti „pažadinti“ (tranzityvinis)

Simplex: būtojo laiko habitualis; prefiksinis vedinys: esamojo laiko habitualis:

¹⁴ Veiksmažodis nusako paprotį perkeltine prasme pakarti piršlį už jo melus.

¹⁵ Tai homonimiška su ²kavoti „laidoti“ (žr. 4 grupę). Kavoti „slėpti“ yra skolinys iš lenkų chować „slėpti“ arba baltarusių хаваць (ta pati reikšmė) (Kardelis 2003: 180).

66

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

(25) unkšti pá.kele // ñaũ.gi miega.si kai i.rà dá.rbà. // ké.ldava. / neda-bá.dava. ka(t) tú.jaina.s má.žas // kàt và jaũ. pa.-augũ.kas (V^ID). ‘(And he) wakes me up early, how can you sleep when there is work. They used to wake (people) up (early), no matter if they were kids or teenagers.’

Paprastąjį veiksmažodį kelti vargu ar galima laikyti ateliniu, todėl šią porą reikėtų priskirti GTER. Vis dėlto abejotina, ar kelti gali žymėti telinį PROCESĄ, tad šią porą verčiau reikėtų laikyti priklausančia TTER (ir paprastasis veiksmažodis, ir priešdėlinis vedinys žymi tą patį telinį įvykį).

3.1.13. kepti: iš-kepti „kepti“

Paprastasis veiksmažodis: esamasis laikas, įprastinis veiksmas:

(26) isivé.řdi tai raugiene.z bú.daya. pridd.ra. // dúonu. gi namié / namié kepi (V^ID). „Paprastai pagamindavai patiekalą iš ruginių miltų, o duona (paprastai) būdavo kepama namuose.“

Priešdėlinis vedinys: bendratis; būtasis dažninis laikas:

(27) tai bú.dava. katarã.s mó.terus labaĩ mŏ.ka dúona.s iškė.pt// tõ.kè gardi dúona žinai/ kvė.pja/ įn klė.va. lá.pu./ abà įn á.lieru. iškė.bdava. // [...] ále jaũ labaĩ raĩke šeiminĩ.ke.s gerà.s/ kat dúonu. geraĩ iškėpt// nelabaĩ kas ma.ké.dava. d--- / dúona.s iškė.pt (DGLŠ). „Būdavo moterų, kurios mokėdavo taip gerai kepti duoną; duona būdavo tokia skani ir maloniai kvepėdavo, ją paprastai kepdavo ant klevo ar ajero lapų. Bet reikia geros šeimininkės, kad iškeptų gerą duoną; nedaug kas mokėdavo iškepti (gerą) duoną.“

Kai objektinis daiktavardinis junginys turi konkretų referentą, paprastąjį veiksmažodį kepti reikia laikyti teliniu. Yra ir kitas vedinys – pa-kepti; jis atlieka vien delimitatyvinę funkciją ir turėtų būti klasifikuojamas kaip atelinis.

67

Jurgis Pakerys, Björn Wiemer

3.1.14. [kinkyti]: pa-kinkyti ‘pakinkyti’

Esamasis laikas, habitualinė funkcija:

(28) ti maşī.na.s bū:dava. šiṭiem isikú.lt gru.dá.m arkļi.nies bū.ļa. gi maşī-na.s paskuį gi ār.pas ti tə-kis isi--- / išarpuji bet / ne viši jūs turė:da-vå. // arklėž.gi bū:dauå. pakiń.kå. į.sū.ka // ir į.iši.kuli.gi ná.udu. (Vid). ‘There used to be horse powered threshing machines, and there was that winnower, you winnow out (grain using it), but not everyone had them, they used to harness the horses, they drive (the machine) and you thresh out the grain for yourself.’

Kinkyti nuo pat pradžių yra telinis veiksmažodis. Anot informantų, kinkyti taip pat gali sietis su priešdėliniu vediniu, turinčiu priešingą reikšmę, t. y. iškinkyti ‘išpakinkyti’. Taigi Kinkyti yra dar vienas enantiosemijos veiksmažodžio pavyzdys (plg. autis).

3.1.15. kulti: [iš-kulti] / nu-kulti ‘kulti’

Paprastasis veiksmažodis: būtojo laiko habitualinė vartosena, esamasis laikas habitualine funkcija:

(29) į tadù [rugius] mašinù kú.ldava. nå.kti, paši kele nuɔ.ðvie vå.landu. / á.rkļus paskųjkie. privuɔ.dan / tai dabar jau kàp kú.le? kambá.ind.m? (Plš). ‘And then they usually threshed (the rye) using a (threshing) machine (late) at night. They get up at 2 a.m., harness the horses (and thresh the rye). And how do they thresh now? Using the combine harvesters?’

Priešdėlinis vedinys: esamasis laikas, habitualinė funkcija:

(30) nu tai šituås sá:menis vadī.nas tai / šituås / và / ta.kå:s padarī.ta medi.-nies kú.ltuve.s į nu.kuli šituås / jau jū.gi dėrlu. kap sá.ka. (Vid). ‘And you thresh out these flax-seeds using a certain wooden bat.’

Kulti yra atelinis veiksmažodis (žr. pavyzdį 29). Iškulti patvirtina tik informantai. Refleksyvinis benefaktyvinis išsikulti ‘išsikulti sau’ paliudytas tekstuose esamojo laiko forma ir habitualine reikšme:

68

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

(31) arklẽ.ž.gi bū.dau̯ā. paki̯.kā. į.sū.ka // ir̃ į isi.kuli gi ná.udu. (Vid).

„Anksčiau pakinkydavo arklius, jie važiuoja (mašina), o tu kuli grūdus sau.“

Priešdėlių iš- ir nu- skirtumas nėra aiškus; informantų teigimu, pirmasis vartojamas dažniau.

3.1.16. kūrenti: iš-kūrenti „kūrenti (krosnį)“

Tiek paprastasis veiksmažodis, tiek priešdėlinis vedinys: pasakojamojo esamojo laiko forma:

(32) tadù jāu̯ mɔːmà pé.ču. ku.rā.na / nu pé.ču. ku.rā.na jāu̯/ dúona jāu̯ pasi̯kele anà sulik.šitu̯ jāu̯ bačkeli̯ jāu̯ pí.lnu/ tadù jāu̯ išku.-rā.na. mɔːmà/ tĩtũ.ri jāu̯ tā.kõ:san/ in.pá.gale. pušies jāu̯ šluóti vadi.-nas/ puš.nie. ká.imi saní.bā.s/ tadù šl.tu. puš.ni. jāu̯/ mɔːmà išlúoja gražẽi vī.su. péču (Plš).

„O tada (mano) mama kūrena duonkepę krosnį, kūrena krosnį, duona (=duonos tešla) pakyla iki šios statinės kraštų, tada mama iškūrena krosnį (iki reikiamos temperatūros), o paskui pušine šluota gerai iššluoja krosnį.“

Šiame pavyzdyje atrodo, kad progresyvinė veiksmažodžio kūrenti funkcija skiriasi nuo veiksmažodžio iškūrenti funkcijos: pastarasis žymi kūrenimo proceso užbaigimą, taigi – įvykį. Tai iliustruotų idealų GTER poros atvejį.

3.1.17. kurti: ažù-kurti „užkurti ugnį“

Ir paprastasis veiksmažodis, ir prefiksinis vedinys paliudyti tik pasakojamojoje esamojo laiko formoje:

(33) tadù kurì pé.ču. / ažù.kuri į ce.padarì.ta tɔ.kõː medi.nie.s / kai̯ lāpetàva li.žie. vadi.nas // nu tai tadù šl.tu. bā.kanu. tai̯ / kai̯ /pá.dedi gi į̃ šitāːs li.žie.s [...] (Vid)

„Tada užkuri krosnį. Kai jau ją užkūrei, tada yra tokia medinė ližė, ji vadinama liže, tuomet kepalą dedi ant tos ližės.“

Šiam pavyzdžiui (ir porai kurti: ažùkurti) taikoma ta pati pastaba kaip ir ankstesniajam.

69

Jurgis Pakerys, Björn Wiemer

3.1.18. [mažinti]: su-mažinti „sumažinti“

Esamasis laikas:

(34) ti.ná.i ti.ná.i jāǔ.pali.cini.ku. sumā.žina. *ceikinuōs (Plš).

„Ten Ceikiniuose jie sumažino policininkų skaičių.“

Mažinti tekstuose nepaliudyta, bet plg. LKŽe duomenis iš kitos tarmės: Mato tie vilkai, kad juos per daug mažina (šaudo) (J. Basanavičius, Lietuviškos pasakos įvairios, IV 284). Informantai šį veiksmažodį apibūdina kaip retą, tačiau plg. ir antikauzatyvinį [mažintis]: susimažinti toliau pateiktoje 3 grupėje.

3.1.19. melžti: pa-melžti „melžti“

Paprastasis veiksmažodis: būtojo laiko neveikiamosios rūšies dalyvio galininko daugiskaitos moteriškoji giminė:

(35) pažūrù / pū.sa.i dvīlikā.s naktiēs // a.diev / aš.ká.fve.z da.ú.n.lauki. / i.né.melšta.s (DglŠ).

„Ir suprantu, kad jau pusė dvylikos nakties. O Dieve, mano karvės lauke ir dar nepam elžtos!“

Priešdėlinis vedinys: būtasis laikas:

(36) tai tadū.tu kǝla ká.rves aci.vežāu namǝ. / kǝla pá.melžāu (DglŠ).

„Ir tada užtruko, kol parsivedžiau karves namo ir jas pam elžiau.“

Kadangi paprastasis veiksmažodis paliudytas tik šiuo vieninteliu būtojo laiko dalyvio pavartojimo atveju, nedrįstame teigti, ar jis gali žymėti telinį procesą. Tačiau, pasak informantų, jis bet kuriuo atveju yra telinis.

3.1.20. minti: iš-minti ‘linus minti’

Ir sangrąžinis paprastasis veiksmažodis, ir priešdėlinis vedinys vartojami pasakojamojoje esamojo laiko formoje:

(37) ižže.vé.na tedù mt.na // tā.ki mintuvai padaríta [...] nù tai / tadù i.šmina / tadù jušs.ti. tā.kù / brāu.kuve.s medi.nies padaríta skāi.ta. ižbrāu.ke // brāu.--- / brāu.ke // tai i--- / i.šmuša (VID).

‘Ir tada jie džiovina (linus) ir mina juos mintuvais [...] Ir tada jie juos išmina, tada naudoja medines bruktuvės, išbraukia, brauko ir daužo.’

70

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

Paprastasis veiksmažodis galėjo būti vartojamas kaip atelinis veiksmažodis (plg. braukti: iš-braukti).

3.1.21. [mūryti]: [iš-mūryti] ‘mūryti iš plytų’

Tekstuose paliudytas sangrąžinis benefaktyvinis veiksmažodis iš-si-mūryti ‘pasistatyti (iš plytų) sau’, tačiau tik būtojo laiko neveikiamojo dalyvio bevardės giminės forma:

(38) ją. bū. uą. (namai) mū-rinei isimūri.ta / pli.tā.m raudā.na.m (DGLŠ).

‘Jo (namas) buvo pastatytas iš raudonų plytų.’

Paprastąjį veiksmažodį mūryti ir jo vedinį pa-mūryti patvirtina tarmės informantai, tačiau tik ateline reikšme (pvz., Prastas meistras: pamūrijo, pamūrijo ir vėl sėdi ‘Jis prastas meistras: tik sumūrijo keletą plytų ir vėl sėdi (nedirba)’).

3.1.22. plauti: [iš-plauti] „šluostyti (grindis), skalbti (drabužius)“

Esamasis pasakojamasis laikas (taip pat habitualinė reikšmė, nurodoma žodžiu būdavo):

(39) nu tai / jau grīndis plā.umu/ bū.daua. [...] // e. kni-gà į šitš./ tai ne-numanāu kap aciverčū į paskaitāū (DGLŠ).

„Ir aš anksčiau šluodavau grindis [...] Ir aš tiesiog nepastebiu, kaip atsiverčiu šią knygą ir truputį paskaitau.“

Sunku įsivaizduoti, kad paprastasis veiksmažodis plauti būtų atelinis. Išplauti tekstuose neaptinkamas, tačiau informantai patvirtino, kad jis vartojamas. Vis dėlto aptikome sangrąžinį benefaktyvinį veiksmažodį iš-si-plauti „išsiskalbti sau“:

(40) e. kat nuvejai kuokīne.n (su perkelio suknele) tai vē: isiplē:vei isiprā.-sujēi į vē: nedėle.s lā.uki (PlŠ).

„Ir jei nueini į pobūvį (apsivilkusi perkelio suknelę), tada vėl ją išsiskalbi, išsilygini ir lauki (ateinančio) sekmadienio.“

3.1.23. [ruošti]: pa-ruošti „paruošti“

Tik bendratis:

(41) sanā.ve.(s) stalai nē.dinkta / tai kąt išē.na stā.las padinkįt į / i pa-

71

JURGIS PAKERYŠ, BJÖRN WIEMER

rūšt jãu piršļi·ba.m // nū. tadū klāja // nu. jãu tadū klāja / i rā.iške jãu/ jãu mergà.gi tō: ruššes (DGLŠ).

„Anksčiau stalai nebūdavo užtiesiami audeklais, o jei stalą reikia užtiesti ir paruošti piršlyboms, tada jį užtiesia, vadinasi, mergina rengiasi (piršlyboms).“

Refleksinis benefaktyvinis veiksmažodis paliudytas kaip pora: ruošti-s / pa-si-ruošti „rengtis (ruošti save)“; simplexas esamojo laiko formoje (42), priešdėlinis vedinys – praet. act. nom. masc. sg. dalyvio formoje (43):

(42) tãị kàt išėi.na stã.las padįnkt į. / i parūšt jãu piršļi·ba.m // nū. tadū klāja // nu. jãu tadū klāja / i rā.ške jãu/ jãu mergà.gi tō: ruššes (DGLŠ).

„O jei stalą reikia užtiesti ir paruošti piršlyboms, tada jį užtiesia, vadinasi, mergina rengiasi (piršlyboms).“

(43) į ta.kū. da. bū.uã. svã.tu./ kurīs pasrūši.(s) svã.tu būt/ toį nèt apgã.udava. té.vus (DGLŠ)

„Būdavo piršlių, kurie (visada) būdavo pasirengę piršliauti (atlikti piršlybas), ir jie apgaudinėdavo, meluodavo tėvams.“

3.1.24. rišti: pri-rišti „pririšti“

Simpleksas: naratyvinio esamojo laiko forma:

(44) bã.bå.s rļ.ša da. ká.rves pievã.i (DGLŠ).

„(Senosios) moterys riša karves (ganyti) pievoje.“

Priešdėlinis vedinys: praet. pass. neutr. dalyvio forma:

(45) má.na. bū.ųa. kã.rve.s pri.rišta ce.va až kiluβ.metra. (DGLŠ).

„O mano karvės buvo pririštos (ganytis) už kilometro (nuo čia).“

Refleksinis benefaktyvinis veiksmažodis rištis taip pat paliudytas, tačiau jis koreliuoja su at-si-rišti „atrišti, išrišti (sau)“. Priešdėlinis veiksmažodis (pri-si-rišti) mūsų korpuse nepaliudytas, tačiau informantų patvirtintas:

72

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

(46) tai̯ á.nas pilnai sakis/ kàt á.nas tá.u suma.kė. / į peṙ ji̇ knigė.le. ì / į á.nas árkli. ri.šas (DGLŠ).

„Ir jis tvirtins, kad jau sumokėjo tau ir kad turi arklio dokumentus, o tada atriša arklį.“

3.1.25. seti: pa-seti „sėti“

Tiek paprastasis veiksmažodis, tiek priešdėlinis vedinys vartojami bendratyje, o paprastasis veiksmažodis pasitaikė ir esamajame laike (pasakojime):

(47) (anas) tik paklá.use kas kur pasé·t kas kur kap tai̯ á.nas jáu̯ pasà.ka. kur sé·t/ á.nas į sé·je (PLŠ).

„Ir jis tik klausia, kur sėti ką (grūdus), o kai jam pasakoma, kur sėti, jis sėja.“

Du paprastojo veiksmažodžio seti pavartojimai turi skirtingas veikslo reikšmes; tik antrąjį pavartojimą galima laikyti progresyviu. Tai rodo, kad pora seti: paseti yra geras GTER poros pavyzdys.

3.1.26. [sodinti: pa-sodinti „pasodinti, įkišti (į kalėjimą)“

Veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis, vyr. g., vns. vard.:

(48) vàt / á.naz žinai̯ ku./ á.naz bú·t mùs/ mãn. pasà.dì.ni.s (DGLŠ).

„Ir žinai, jis galėjo įkišti mus, mane į kalėjimą.“

Paprastojo veiksmažodžio sodinti vartojimą šia konkrečia reikšme patvirtino informantai, tačiau laikė jį retu. LKŽe pavyzdžiuose šis veiksmažodis esamajame laike vartojamas įprastiems įkalinimo veiksmams nusakyti, pvz., Kap kuris pavogė ką ar ažumušė, turmon sodina (Šalčininkai) „Jei kas nors ką nors pavogė ar ką nors nužudė, tada jį / ją sodina į kalėjimą“. Kadangi šia reikšme paprastasis veiksmažodis nežymi telinio proceso, bet nusako tą patį įvykį kaip jo vedinys (pasodinti), šią porą veikiau reikėtų laikyti TTER pora. Sodinti vis dėlto gali žymėti telinį procesą, kai vartojamas konkretesne reikšme „sodinti“ (pvz., sodinti mišką: pasodinti mišką); tuomet pora priklauso GTER klasei.

73

JURGIS PAKERYS, BJORN WIEMER

3.1.27. statyti: pa-statytì ‘statyti, ręsti’

Paprastasis veiksmažodis: būtasis laikas, bendratis; prefiksinis vedinys: būtasis laikas, neveikiamasis būtojo laiko dalyvis, bevardė giminė:

(49) e. trĩ.ždẽšimpunktais mẽtais ji. stá.tie. // [...] į.pastá.tie vą čė krĩ-žu. // [...] tai čė jau tadù šl.tas krĩžus nupù.ųa. / [...] jau dabar nãri į vẽ. statīt (DGLŠ).

‘Jie pastatė jį (kryžių) 1935 m. [...] ir čia jį pastatė. O paskui tas kryžius supuvo, ir dabar jie nori jį vėl pastatyti.’

Aiškių paprastojo veiksmažodžio vartojimo progresyvine reikšme pavyzdžių nėra.

3.1.28. šukuoti: iš-šukuoti ‘šukuoti linus’

Tiek paprastasis veiksmažodis, tiek prefiksinis vedinys: pasakojamasis esamasis laikas (įprastiniame kontekste):

(50) paskuĩ šepečẽi padarita triz bū.ųa. // vẽnas medĩ.neis tã.kẽl.z duntĩm. nemã.žas vą šl.te vã // tai juos tadù. šukuoja (VID).

‘O paskui būdavo trys šepečiai, vienas gana didelis, mediniais dantimis, ir tada jais šukuodavo linus.’

(51) tai bū.daua. mã.n atã.nes--- / atã.nesã pã.kulã.s // tã. jau šukuoja / linùs l.šmina (VID).

‘O paskui būdavo taip: atnešdavo pakulas (o pakulas gaudavai po to), jas iškedendavo ir iššukuodavo linus (iki reikiamo lygio).’

Paprastasis veiksmažodis gali būti vartojamas ateliniu būdu, kaip, pavyzdžiui, (50).

3.1.29. [tapyti]: nu-tapyti ‘apgauti, lemti kam nors prastą gyvenimą’

Būtasis laikas, deiktinė laiko vartosena:

(52) tai d.nas ne vienu. mergõ.ti. nutã.pija. // šl.ta.ku madù (DGL).

„Ir jis (piršlys) apgavo šitaip ne vieną merginą.“

74

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

Šis veiksmažodis tiesiogine reikšme reiškia „skandinti“¹⁶. Iš konteksto kylanti perkeltinė reikšmė, regis, gana neįprasta. Informantai neturi patirties vartojant šį veiksmažodį ir jo (tariamai) paprastąjį atitikmenį, todėl negalima aiškiai spręsti apie jų aspektines funkcijas.

3.1.30. tvarkyti: su-tvarkyti „sutvarkyti, prižiūrėti, taisyti“

Paprastasis veiksmažodis: bendratis (53); priešdėlinis vedinys: neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis, bevardė giminė (54):

(53) jau va dabar ši.tas va ná.mas [...] vą.prałi.ja.gi [...] nù.toi.gi raĩke tvarkí.c.gi (Plš). „Ir dabar tas namas [...] leidžia lietaus vandeniui tekėti vidun [...] ir jį reikia taisyti“

(54) niekur nelį.gdavå, niekos nešená.uta visur. sutvarkí.ta / visakàs nūimta / vį.saz der.lus (Vīd). „Ir nelikdavo nė vienos vietos, kur nebūtų nupjautas šienas, visur viskuo pasirūpinta, visas derlius nuimtas.“

Paprastasis veiksmažodis nuo pat pradžių yra telinis. Tačiau informantai ap-tvarkyti įsivaizduoja kaip vedinį su delimitatyvine reikšme („šiek tiek sutvarkyti“).

3.1.31. ūgenti: užūgenti „auginti vaikus“

Paprastasis veiksmažodis: būtieji ir esamieji laikai; priešdėlinis vedinys: būtasis laikas:

(55) į aš jau sunk ei vaikus u.genåū. / e. jau má.na. vaikai kitėp vaikus jau u.gė.na.// jau daug lingvåū u.gė.na.// [...] aš va ušū.genåū. så.va. sū.nu. ši.tu. *gėdru. bla.gåį/ bla.gåį vatš.uka.į (Dglš). ‘And for me, it was hard (time) to bring up kids, and my children already bring up their kids differently, they bring them up easier. And I brought up my son, Giedrius, only having that really bad (quilted) jacket for him.’

Nepanašu, kad paprastasis veiksmažodis galėtų būti vartojamas atelikine reikšme. Taigi šiuos du veiksmažodžius galima klasifikuoti kaip GTER porą.

¹⁶ Akivaizdu, kad tai skolinys iš rusų (у)монит arba lenkų (u)topić „nuskandinti“.

75

Jurgis Pakerys, Björn Wiemer

3.1.32. valyti: iš-valyti „išvalyti“

Paprastasis veiksmažodis: būtasis laikas, įprastinis veiksmas:

(56) mes šį.ta. dí.rba.m bú.dauja. [...] aš.á.fklus valau/ ká.rves valau/ šeřu/ ma.n.patij.ka ši.tas dá.rbas (Plš).

„Būdavo taip, kad mes dirbdavome [...] Aš valydavau arklius, valydavau karves, jas šerdavau, man patinka šis darbas.“

Priešdėlinio vedinio dalyvis, būtojo laiko neveikiamosios rūšies, moteriškosios giminės vienaskaitos kilmininkas:

(57) ažmã·ki [...] kíekei trīs taý.ké.tūrus ti pu·dūs / ar šešūs pudūs ti kã / a(r) rūgū. / a(r) kviečū. va // e.,geráž.gi naudãs jáū išvalí·ta.s (Vīd).

„O tada sumoki [...] tris ar keturis, ar šešis pūdus rugių arba kviečių, jau gero, išvalyto grūdo.“

Paprastasis veiksmažodis valyti gali reikšti atelinius procesus; egzistuoja ir vedinys pa-valyti, reiškiantis, kad valymas pasiekė tam tikrą laipsnį, bet nepasiekė galutinės ribos (palyginkime, pavyzdžiui, su aukščiau pateiktais pa-džioventi, pa-kepti).

3.2. Judėjimo veiksmažodžiai

Mūsų duomenyse aptiktus judėjimo veiksmažodžius galima suskirstyti į dvi grupes: 1. savarankiškas judėjimas (eiti, važiuoti ir kt.) ir 2. priežastinis judėjimas (nešti, vairuoti). Visus judėjimo veiksmažodžius sieja deiktinis kryptingumas, reiškiamas priešdėliais. Daugeliu atvejų vartojami at(a)- ir nu-, atitinkamai reiškiantys judėjimą deiktinio centro link arba nuo jo; plg. at(a)-eiti „ateiti (čia)“: nu-eiti „išeiti, nuvykti (ten)“.

Visiems šios grupės paprastiesiems veiksmažodžiams būdinga tai, kad jie deiktinės orientacijos požiūriu yra difuziški. Dėl šios priežasties jie kelis kartus pasitaiko su skirtingais priešdėliniais vediniais. Šių veiksmažodžių keliamas problemas trumpai aptarsime toliau.

3.2.1. Savarankiško judėjimo veiksmažodžiai

3.2.1.1. eiti „eiti“: at(a)-eiti „ateiti“

Nors leksikologiniu požiūriu galima ginčytis, ar šis

76

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

junginys gali būti laikomas vienos leksemos raiška¹⁷, akivaizdu, kad daugiau vedinių iš ateiti nėra (kaip, pavyzdžiui, atei-dinė-ti kai kuriose kitose tarmėse). Dėl šios priežasties nusprendėme jį įtraukti į savo sąrašą.

Paprastasis veiksmažodis: esamasis laikas (progresyvas); priešdėlinis vedinys: liepiamoji nuosaka, būtasis laikas (pasakojamasis):

(58) paskãm.binau vá.ndai/ sakaũ *vá.nda tų kat̨ nerasivĩl.kus sakaũ atȧ.j […] sá.ka. gerãi ainũ/ taį atȧ.ja. (PLŠ).

„Paskambinau Vandai ir sakau: „Jei dar nesi lovoje, prašau ateik (ir padėk man)“ […] (ji sako:) „Gerai, jau ateinu“. Ir ji atėjo.“

Bet kuriuo atveju paprastasis veiksmažodis eiti gali žymėti procesą, taigi kartu su savo vediniu sudaro GTER porą.

3.2.1.2. [eiti] „eiti“: į-eiti „įeiti“

Pasakojamasis esamasis laikas:

(59) dabȧr iné.ja. muziká.ntas vidũn / e. vé.lnes lí.ka. až dũ.ru. (DGLŠ).

„Dabar muzikantas įėjo, o velnias liko lauke.“

Šis atvejis diskutuotinas, nes tekstuose nėra aiškaus pavyzdžio, kad nepriešdėlinis eiti būtų vartojamas reikšme „eiti į kokią nors uždarą erdvę“. Informantai patvirtina pavyzdžius su liepiamąja nuosaka, tokius kaip eik vidun! „eik į vidų!“, tačiau šiuo atveju judėjimo kryptį aiškiai nurodo suakmenėjusi daiktavardžio vidus „vidus“ iliatyvo forma.

3.2.1.3. eiti „eiti“: nu-eiti „eiti, nukakti kur nors (pėsčiomis)“

Čia taikytinos tos pačios pastabos kaip ir dėl eiti / ateiti (žr. pirmiau).

Paprastasis veiksmažodis: liepiamoji nuosaka; priešdėlinis vedinys: būtasis laikas (pasakojamasis):

(60) a.na(s) sá.ka. ai̇.nam *vi̇žiusan// jȧu netã.li *vi̇.žei // nuvé.ja.// dabȧr isir̨u̇.j.k in vi̇.sa. tũr.gaus á.rkli. (DGLŠ).

„Jis sako: „Važiuokime į Vidžius, nuo čia jau netoli“. Jie

¹⁷ Pirmiausia neaišku, ar deiktinė eiti orientacija veikiau yra „čia“, ar „ten“, ir ar dėl to jis gali būti laikomas enantioseminiu (žr. koreliaciją su toliau aptariamu nu-eiti).

77

Jurgis Pakerys, Bjorn Wiemer

nuėjo ten, (ir jis sako:) „Dabar išsirink turguje bet kurį tau patinkantį arklį.“

Kaip ir eiti: ataeiti, eiti šia reikšme taip pat gali žymėti telinį procesą.

3.2.1.4. joti „joti ant arklio“: at-joti „atjoti ant arklio“

Paprastasis veiksmažodis: liepiamoji nuosaka; priešdėlinis vedinys: būtasis laikas (pasakojimas):

(61) dabar̃ diẽvaz dabō-damas iš_duŋgaũ.s tù và tvarkō:s nier // švìn.-tu. *jū.rgi. / līp in_á.rkle. i. jō.k sutá.iki.k / kat_nešpeštū: nesmuštū. // tas_atjāja (Dglš).

„Dabar Dievas, stebėdamas (sceną) iš dangaus (mato), kad nėra tvarkos, (sako) šv. Jurgiui: sėsk ant arklio, važiuok ir juos sutaikyk, kad nesimuštų. Ir jis atjojo ten.“

Čia tinka tie patys pastebėjimai kaip ir apie eiti: ataeiti ir eiti: nueiti.

3.2.1.5. lipti „lipti, užlipti“: už-lipti „užlipti, įlipti“

Paprastasis veiksmažodis: liepiamoji nuosaka (62); priešdėlinis vedinys: būtasis laikas (63):

(62) vé.ìne(s) sá.ka. lí.p i(n) nù.garà.s/ aš tàũ pé.rnešu (Dglš).

„Dabar velnias sako: „Užlipk man ant nugaros, aš tave pernešiu (per griovį).““

(63) nù.i ú.šìipe. in pé.čàus i rá.da. (Dglš).

„Dabar jie užlipo ant krosnies ir rado (ten mūsų kiškį).“

Paprastasis veiksmažodis lipti gali būti vartojamas teliniam procesui žymėti.

3.2.1.6. [važiuoti] „važiuoti“: at-važioti „atvažiuoti“ (t. y. deiktinio centro link)

Neradome nė vieno pavyzdžio, kuriame paprastasis veiksmažodis važiuoti būtų vartojamas kaip atvažiuoti sinonimas. Pastarojo vartosenos pavyzdį (būtajame laike) galima rasti (65) pavyzdyje, kur jis vartojamas kaip nuvažiuoti antonimas.

3.2.1.7. važiuoti „kažkur nuvykti, važiuoti“: nu-va žiuoti „nuvažiuoti“ (t. y. tolyn nuo deiktinio centro)

78

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

Paprastasis veiksmažodis: esamasis laikas (progresyvinė ir habitualinė reikšmė) (64); prefiksiniai vediniai: esamasis laikas, naratyvinė vartosena (65):

(64) kąp važiúji in vi.nč̌āus/ tadù / dúoda pl.nigus (Dglš).

„Kai važiuoji į vestuves, tada tau duoda pinigų“

(65) tąi atvažė. vā. / arklìːz gražùs/ linēkąi // nū tąi gi / jāu nuvažùoja gi *daugielì.škin (Dglš)

„Ir jis atvažiavo vežimu su gražiu arkliu, o dabar jie važiuoja į Daugėliškį.“

3.2.2. Priežastinio judėjimo veiksmažodžiai

3.2.2.1. [nešti] „nešti“: at(a)-nešti „atnešti (čia)“

Liepiamoji nuosaka, būtasis laikas:

(66) āi.k in dɔ.ktāru. / atneš paži.mė.jimu. ka(t) tu nešč̌e [...] // nuvejau/ atá.nešau (Dglš)

„‘Eik pas gydytoją ir atnešk pažymą (patvirtinančią), kad esi nėščia’. [...] Ir aš nuėjau (pas gydytoją) ir atnešiau (pažymą).“

Vėlgi, nesusidūrėme su paprastojo veiksmažodžio pavyzdžiais, kurie aiškiai parodytų jo sinonimiškumą su vediniu atnešti, tiesiogiai nurodančiu judėjimo kryptį deiktinio centro link. Tačiau informantams priimtini tokie pavyzdžiai kaip Žiūrėk, ką anas ten mums neša? „Žiūrėk, ką jis ten mums neša?“.

3.2.2.2. nešti „nešti“ nu-nešti „nunešti (ten)“

Paprastasis veiksmažodis: esamasis laikas (pasakojamasis, habitualinis) (67); priešdėlinis vedinys: būtasis laikas (68):

(67) pavā.sari. / labai uŋkšči / rá.da.m zūīku.ku. maži.ti. // aċ.nešiem namō [...] nė.šam i dɔ.bilu.ti i avižu. pribrāu.ki. (Plš).

„Anksti pavasarį radome kiškio jauniklį ir parsinešėme jį namo [...] (dabar) nešame dobilų, avižų (kad jį pamaitintume).“

79

Jurgis Pakerys, Björn Wiemer

(68) (būdavo vilkų ir mama vis bijodavo, sakydavo:) vil.kas gá.l ti jau.nú.-neš kur má.na. vaĩ.ku. / į dė.kui dievui nė (Plš).

„(Anksčiau būdavo vilkų, o mano mama bijodavo ir sakydavo:) „Vilkas tikriausiai nusinešė mano vaiką.“ Ačiū Dievui, taip nenutiko.“

3.2.2.3. varyti: nu-varyti „nuvaryti (gyvulį) kur nors“ (tolyn nuo deiktinio centro)

Paprastasis veiksmažodis: bendratis, būtasis laikas; esamasis laikas; priešdėlinis vedinys: būtasis laikas:

(69) išė.na raĩ.ke arkli:s va---/ vari.t jau mú.m // taĩ.má.na. tę́:ų---/ až̌.gi tai vaĩ.kaz buuáu/ tik tę́:vas nuvá.re. tu.á.rkli.// dáu.k/ vi.sas ká.imas mús vá.re. (DglŠ).

„Ir mums reikėjo nuvesti (atiduoti) arklį (kariuomenei). O mano tėvas, kai aš dar buvau vaikas, tą arklį nuvedė (ten), visi iš mūsų kaimo nuvedė arklius (ten).“

3.2.2.4. vežti: at-vežti „vežti, atvežti, pristatyti čia“ (t. y. link deiktinio centro)

Paprastasis veiksmažodis: esamasis laikas (neigiamas, habitualinis); priešdėlinis vedinys: būsimasis laikas:

(70) taĩ.asima.kė́j / tá.u atvėš namó. [...] alè alè ale.gi tiktai.na.s tá.u nė. vežà gerǹ:s / tá.u atvėš ka.kiõ.gi va puvė.se. (DglŠ).

„Jei sumokėsi, jis pristatys tau (malkas) į namus. [...] Bet gerų malkų jis neatveža, o atveš tau kokį supuvusios medienos gabalą.“

3.2.2.5. vežti: nu-vežti „vežti (ką nors) ten“ (t. y. tolyn nuo deiktinio centro)

Tiek paprastasis veiksmažodis, tiek vedinys su priešdėliu: būtasis laikas:

(71) mùs į pačùž gi kàp sílpni bù.va.m / manì gi i bró.li. / taĩ ǐr.gi ná.kti. vė.žie / *ceikiñússan va [...] in kù.nigu (Plš).

80

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

„Kai mes, aš ir mano brolis, buvome silpni (ką tik gimę), mus taip pat nuvežė į Ceikinius pas kunigą (pakrikštyti)“

(72) mès kǫṗ èjã.m (namo) i mù(s) stã.cei iñ šitũ pɔ.ļi.ciṅku. [...] (sulai-kè) i nù. vežie. mùs paļ.cijǫn (DgLŠ).

„Kai ėjome namo, mums kelią pastojo policininkai [...] jie mus (suėmė) ir nuvežė į policijos nuovadą.“

3.2.3. Intransityvieji būsenos kitimo veiksmažodžiai

3.2.3.1. aušti: [iš-aušti] „aušti“

Esamojo laiko pasakojimas:

(73) bù.ʋa. šǫ:kei / ti netà:li [...]. nù i nuvejãu // atajãu jáu gi zã.ra dienà ãušta (Vīd).

„Čia netoli vyko šokiai (vakarėlis). Nuėjau ten, grįžau, o (matau, kad) diena jau aušta.“

Paprastasis veiksmažodis aušti čia žymi telinį procesą. Nepavyko rasti vedinio su priešdėliu, žyminčio atitinkamą telinį įvykį, tačiau informantai patvirtino, kad toks veiksmažodis vartojamas.

3.2.3.2. daryti-s: pa-si-daryti „atsirasti“

Paprastasis veiksmažodis: bendratis (74); priešdėlinis vedinys: esamasis laikas, habitualinė reikšmė (75):

(74) kɑ(p) pradé.jãu / šviesà darí.tes/ jãu ļī(k) ká.rve.s śniegī gi sliedē.lei (pradėjo matytis) (DgLŠ).

„Kai ėmė atsirasti dienos šviesa (kai pradėjo aušti), jau buvo galima matyti karvės pėdsaką sniege.“

(75) tai tadù stó-ja. dù žmǫ:ni.s // tai šitũ. žmã.nũ. tadù vaikái. / vaikái. rasipí.la. / vat pazdá.ra. šē.ma.s (DgLŠ).

„Tada du žmonės pradėjo gyventi kartu, paskui susilaukė daug vaikų, o tada (naujos) (vaikų) šeimos atsiranda.“

(74) darytis patenka į fazinio veiksmažodžio pradėti „pradėti“ apimtį ir žymi procesą. Kadangi šis veiksmažodis žymi būsenos pasikeitimą, jo reikšmė yra telinė. (75) vedinys pasidaryti aiškiai orientuotas į telinį įvykį.

81

Jurgis Pakerys, Björn Wiemer

3.2.3.3. džiūti: iš-džiūti „išdžiūti“ (intr.)

Paprastasis veiksmažodis: būtasis laikas; priešdėlinis vedinys: esamasis laikas (pasakojamoji, habitualinė reikšmė):

(76) rã.ke sakít (tokį užkalbėjimą) ẽja. * jėzus jis keliù / susitì.ka. trīs rɔžės / vienà žū.vv. / antrà vī.ta. / uɔ tračė visaĩ prani̇ka. (Plš).

„Reikia pasakyti (tokį užkalbėjimą): „Jėzus ėjo keliu ir sutiko tris rožes: viena džiūvo, kita vysto, o trečia visai išnyko.““

(77) pí.rma juós nurd.umi // tadù va sustataĩ / va ši.te va ši.ta.keĩs ku.lū. kai(s) sustataĩ sustataĩ jāū ižžū.sta / taĩ tedù / sú.vežą.gi jāū ti klu-nūsan (Vīd).

„Pirmiausia linus išrauni, tada sudedi į mažus pėdus, jie išdžiūsta, o tada juos atveža į kluoną.“

Palyginkite su atitinkama kauzatyvine pora džioventi: išdžioventi (1 grupė).

3.2.3.4. [gelsti]: iš-gelsti „gelsti“

Būtasis aktyvinis dalyvis, vardininko linksnis, daugiskaita, vyriškoji giminė:

(78) vá.ikščė.dava. die.vū.li višī ižgel.ti./ utielū. apstò.ti (Vīd).

„Mano Dieve, jie visi vaikščiodavo gelsvoki ir turėdavo utėlių.“

Mūsų informantų teigimu, gelsti gali būti vartojamas tik teline reikšme, priešingai nei geltonuoti.

3.2.3.5. [geltonuoti]: su-geltonuoti „geltonuoti“

Būtasis aktyvinis dalyvis, vardininko linksnis, vienaskaita, vyriškoji giminė:

(79) į.pervá.sar ká.rves adgā.na. vaĩ.kas ši.ta(s) sugeltš.na.vi.s (Vīd).

„Ir tas vaikas, visas pageltęs (nuo sunkaus darbo), visą vasarą gano karves.“

Informantų teigimu, geltonuoti gali reikšti būseną „būti, atrodyti geltonam“ arba progresyvinę-telinę reikšmę „gelsti“.

82

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

3.2.3.6. [gisti]: aż-gisti „užgesti (apie ugnį)“

Praeities aktyvusis dalyvis, bevardė giminė:

(80) paškáũ ãi.na ãi.na ta.lãu / rañ.da trẽ.cu. kã.tilu. // jáũ.ti ku.rí.nta i. ažgĩ.si. (DGLŠ).

„Ir tada jis eina toliau ir randa trečią katilą, o ugnis po juo jau užgesusi.“

Gisti patvirtino informantai; šis veiksmažodis paliudytas LKŽe iš vietovių netoli Vidiškių, Daugėliškio ir Palūšės (nors, LKŽe duomenimis, Dūkšte, Linkmenyse ir Rimšėje vartojama bendratis gýsti).

3.2.3.7. [mažinti-s]: su-si-mažinti „mažėti (skaičiumi, kiekiu)“ (intr.)

Būtasis laikas:

(81) paskui gi jau / jáu cè kai kã.rai šitìe pradždéja. visi / taĩ,tedu tiẽ gi i cigõ:nai susmã.žinã. (VID)

„Ir tada, kai prasidėjo šie karai, romų skaičius sumažėjo.“

Mažintis tekstuose nepaliudytas, tačiau plg. LKŽe, kur šis veiksmažodis turi telinę reikšmę: Kap vištos tūpia (perĩ), tai kiaušiniai mažìnas, tuoj visai nebus (Leipalingis). Informantai nurodo, kad jis vartojamas retai; plg. [mažinti]: sumažinti (tr.) (žr. pirmąją grupę aukščiau).

3.2.3.8. [nykti]: iš-/pra-nykti „išnykti, pranykti“

Būtasis laikas (su bet kuriuo priešdėliu):

(82) (kai) ã.ni.z.gi (vagys) jáu uščuvã:/ kat ã.nas vẽ.jas// taĩ kã.rvi. inpušė.bl. prí.rišė./ pã.ti.s išnĩ.kã. (DGLŠ)

„(Kai) jie (vagys) suprato, kad jis juos seka, jie pririšo karvę prie pušies ir pranyko (pabėgo).“

(83) raĩ.ke sakìt (tokį užkalbėjimą) ẽ.ja. * jėzus jus keliu / susiti.ka. tris rɔžės / vienã žũ.vv. / antrã vĩ.ta. / u tračė visai pranĩ.ka. (PLŠ).

„Reikia sakyti (tokį užkalbėjimą): „Jėzus keliavo savo keliu,

83

Jurgis Pakerys, Björn Wiemer

ir sutiko tris rožes: viena džiūvo, kita vysto, o trečioji visai pranyko.“

Nykti „išnykti, sumažėti“ tekstuose neaptinkamas, tačiau jo vartojimą patvirtino informantai. Skirtumas tarp išnykti ir pranykti neaiškus, nes trūksta pavyzdžių.

3.2.3.9. prausti-s: pa-si-prausti „praustis“

Nefiksinis veiksmažodis: būtasis laikas (84); priešdėlinis vedinys: neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis, vardininko linksnis, vienaskaita, vyriškoji giminė (85):

(84) taī vé.lnēs [...] ųu.pē.li. pū.si. vā.landa.s prāūse.s mir.ka. undeni. (DGlŠ). ‘And the devil was washing himself up in the stream for half an hour and was soaking in the water’

(85) atá.ja. á.naõs iš.pirtės jāū pasprāū.si.s šī.ta(s) šuvėj.as (DGlŠ). ‘He, that taylor, came from the steam bath house having washed himself up.’

3.2.3.10. [tais(yti-s]: pa-si-tais(yti „pasveikti, atsigauti (po ligos)“

Esamasis laikas (įprastinis veiksmas):

(86) taī jɔ. bã·bɔ kap apsar·ga/ [...] taī kàp jāū vištienā.s me.šā.s pavā·lgā./ tadū / pastāi.sā. (DGlŠ). ‘When his wife gets sick, [...] and when she gets some chicken meat to eat, she gets better.’

Informantai patvirtina nefiksinį veiksmažodį taisytis.

3.2.3.11. temti (timti): su-temti (su-timti) „temti“

Paprastasis veiksmažodis: pasakojamoji esamojo laiko forma (87); priešdėlinis vedinys: būtojo laiko forma (88):

(87) kai ganāū (tada) aṣ sā.va. gi·vūlus/ tai (matau, kad) dabar gi jāū tī.msta (PlŠ). ‘I was pasturing my cattle (back then), and (I see that) it is getting dark already’.

84

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

(88) atvažā: *ká.lvesalin //ti pa. *ignalinu [...] ká.imas// bé.ŋ grā.ǰa. grāǰa.ti jāu kū./ kie(g) grā.ǰa./ ku. dá.re.// tadū jāu. skaī.tai / i sutīma. (DGLŠ).

„Jie atvyko į Kalvėsalį, kaimą netoli Ignalinos, ir grojo muziką, ir sutemo.“

Paprastasis veiksmažodis negali būti vartojamas būsenai („būti tamsu“) nusakyti. Todėl jis elgiasi kaip gelsti, bet ne kaip geltonuoti (žr. pirmiau).

3.2.4. Socialinė / protinė veikla

Šio poskyrio veiksmažodžiai nusako protinius ir socialinius įvykius. Beveik nepavyko patikrinti, ar šios pogrupės paprastieji veiksmažodžiai gali reikšti vykstančius procesus, nors tikėtina, kad bent kai kurie iš jų gali (pvz., ¹derintis „prisitaikyti“, mokytis „mokytis“, taikyti „sutaikyti“).

3.2.4.1. ³daryti: pa-daryti „organizuoti, surengti (vakarėlį), paruošti“

Paprastasis veiksmažodis: būtasis laikas (89), naratyvinis būtasis laikas (įprastinis) (90); priešdėlinis vedinys: įprastinis būtasis laikas (91):

(89) mez dabar dá.re.m vesé.lu.// ketureždėšimdeviñtai.s mé.tais (DGLŠ).

„1949 m. mes ruošėme savo vestuvių puotą“.

(90) į dá.re.m špektaklius// *žemā.ities rašt.tj.s išm.davau knī.gu.// jō:s ti aprašīta tə-ki idā.mus [...] (PLŠ).

„Ir mes rengdavome (statydavome) spektaklius, imdavome kokią nors Žemaitės knygą, ji turi gerų apsakymų.“

(91) nù e. až pa--- / pá.skaitas būdava. padarī.davau/ tai ape. švīn.tu. *kazi.mieru. papá.saka.davau (PLŠ).

„Ir aš įprastai paruošdavau ir skaitydavau paskaitas, pasakodavau jiems istorijas apie šv. Kazimierą.“

3.2.4.2. derėti-s: su-derėti „derėtis, susitarti“

Paprastasis veiksmažodis: naratyvinis esamasis laikas (įprastinis) (92); priešdėlinis vedinys: esamasis laikas (įprastinis) (93):

85

Jurgis Pakerys, Björn Wiemer

(92) zajiedli bū.ūd. vírai // jāu bró/ į tiek dé.raž.gi/ į kap dé.ras/ į kiek kas dúot/ į kap dúot (DglŠ).

„Vyrai buvo kieti (derybose). Oi, žmogau, jie derasi dėl to, kiek, kaip ir ko reikia duoti.“

(93) im.dava. tarná.ut [...] // nu tai / tai kiek sú.dera gi kiek pũ.du./ ti tiek į ma.kiédava. (Vid).

„Jie samdydavo [...], o atlygiu sumokėdavo tiek pūdų (grūdų), dėl kiek jie susitardavo.“

3.2.4.3. [¹derinti-s]: da-si-derinti „prisitaikyti prie ko nors, užmegzti su kuo nors artimą ryšį“

Esamasis laikas (įprastinis):

(94) tai ă.nas nevā.gdavā. ū.baga. // išēina kur vargūolā./ ale [vā.gdavā.] kur įn.pā.nu. dazdé.rina (DglŠ).

„Jis neapvogdavo vargšo, bet apvogdavo, kai galėdavo suartėti su kokiu nors turtuoliu.“

Derintis ir derinti patvirtina tarmės informantai. Plg. taip pat LKŽe „stengtis prie ko nors prisitaikyti“: Marti kiek galėdama prie visų derinasi (Marti stengiasi prisitaikyti prie visų, kiek tik gali (Geistarai)). Taip pat žr. derinti(s): paderinti tuojau žemiau.

3.2.4.4. [²derinti(-s)]: pa-derinti „pagauti, pasirinkti momentą“

Praet. act. dalyvio vardininkas, vienaskaita, vyriškoji giminė:

(95) tai šl.tas [...] ti kadù padé.rini.s muž.mentu./ inlin.dā. / palū.ve.n (DglŠ).

„Ir jis [...] kartą pagavo akimirką ir palindo po lova“.

Derinti(s) tekstuose neaptinkama, o LKŽe taip pat nepateikiama tinkamos reikšmės¹⁸. Derintis ir derinti patvirtino tarmės informantai; plg. ¹derinti: dasiderinti.

¹⁸ Plg. LKŽe, kuriame derinti užfiksuotas reikšme, artima ketinti: „turėti planų, ketinti“: Šitą vištą dėrinam pjaut („Ketiname papjauti šią vištą“) (Dusetos). Vienas pavyzdys yra iš Daugelīškis: Dievas dėrina sušaldyt visus („Dievas ketina visus sušaldyti“).

86

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

3.2.4.5. [²kavoti]: pa-kavoti „laidoti“

Būtasis laikas:

(96) į vaikų(s) sapti̇˙nus turá.u [...] / e. kė.turùs pakavó.u (DGlŠ).

„Turėjau septynis vaikus [...] ir palaidojau keturis iš jų.“

Simpleksinis veiksmažodis kavoti patvirtintas informantų, plg.: Šiandien kavoja Juozapą („Šiandien vyksta Juozapo laidotuvės“).

3.2.4.6. laikyti: at-/iš-laikyti (mišias) „laikyti mišias“

Tiek paprastasis veiksmažodis, tiek prefiksuotas vedinys (at-laikyti): esamojo laiko forma naratyve (įprastinis veiksmas).

Paprastasis veiksmažodis taip pat vartojamas būtojo dažninio laiko forma (97). Vedinys su prefiksu {iš}: bendratis (98), su prefiksu {at}: esamojo laiko forma (naratyve):

(97) lęj.kiškai pá.maldas và laiki˙dava.// dešimti˙ và.lundu. [...] (PLŠ).

„10 valandą ryto jie įprastai laikydavo mišias lenkų kalba“.

(98) tai vàt / bù.ųà. vagis // tai.ą.nas mã.kieja. / į.mišęs išlaikìt // [...] tai.ą.nas [...] priši.meta kat ą.nas kú.nigas/ [...] nù i mi.šu. atlaï-ka./ nu tai tadù nuzdabója kur pinigai / (ir pavagia) (DGlŠ).

„Buvo vagis, kuris mokėjo laikyti mišias. Jis [...] apsimeta kunigu [...] jis laiko mišias ir tada sužino, kur yra pinigai (ir juos pavagia).“

Nepavyko nustatyti jokio pastebimo skirtumo tarp atlaikyti ir išlaikyti; abu veiksmažodžiai paliudyti tame pačiame teksto fragmente.

3.2.4.7. mokyti: iš-mokyti „mokyti“

Paprastasis veiksmažodis: būtasis dažninis laikas (99); priešdėlinis vedinys: būsimasis laikas, būtasis laikas (100):

(99) par mùz bū.ųà. ká.jimi vienà mɔ.terá.le./ tai.ana mus mɔ˙ki.davɔ. skaitìt maldá.kni.gie (PLŠ).

„Mūsų kaime buvo viena moteris, kuri mokydavo mus skaityti maldaknygę“.

87

Jurgis Pakerys, Björn Wiemer

(100) meš ńó·ri eš tāū išmó·ki.su vα i. nuɔ kìrme.lē:s kalbē:t i. / i.nuɔ ákú. vα // taĩ išmó·kie anà mani (Plš). ‘If you want, I will teach you the incantation against worms or (the evil) eyes, and she taught me.’

Palyginkite su mokytis: išsimokyti iškart žemiau.

3.2.4.8. mokyti-s: iš-si-mokyti „mokytis“

Paprastasis veiksmažodis: bendratis (101); priešdėlinis vedinys: būtasis laikas (102):

(101) dá.rba. má.n né.raikie. jéška.t/ aš dá.rbu. namie turé.jau// galé.u su, ta.tukù.gi ká.lt galé.u// mó·ki.tis ká.lt (Plš). „Man nereikėjo ieškotis darbo, namie turėjau daug ką veikti, galėjau kartu su tėtušiu kalvystę dirbti, (galėjau) išmokti kalvystės.“

(102) padabó·davau padabó·davau i / dā.bì.ški. parš·di.dava. / krì.kštama.-me. nù.i. isimó·kâu (austi ir verpti) (Plš). „Žiūrėdavau (kaip kitos moterys verpia ir audžia), o krikštamotė man truputį parodydavo, ir (taip) aš išmokau (austi ir verpti).“

3.2.4.9. pasakoti: pa-pasakoti „pasakoti istoriją“

Paprastasis veiksmažodis: būtasis dažninis laikas (103); prefiksinis vedinys: būsimasis laikas (104):

(103) cè.pavardie bū.ùa. pirmā ne. *kù.jiškie / ale *kù.nigiškie / a.hā. / *kù.-nigiškie// ale kai cè bū.ùa. má.na. tievai / taĩ má.n tievai pạ.saka. dava. (DGLš). „Anksčiau šis kaimas vadinosi ne Kūjiškė, o Kunigiškė, bet (taip buvo anksčiau), kai čia gyveno mano tėvai ir jie man pasakodavo istoriją (kodėl pasikeitė pavadinimas).“

(104) na. kù. aš jú.m papó·saka.su sanó·ve.i // jāu ka(s) sanó·ve.i bū.-ùā. / daugāũ nebegrì·š (DGLš). „Ką jums papasakosiu (apie praeitį?), kas buvo praeityje, jau daugiau nebegrįš.“

88

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

3.2.4.10. [rinkti-s]: iš-si-rinkti „pasirinkti“

Liepiamoji nuosaka, būtasis laikas:

(105) dabaṙ isirūṅ.k in v̇i.sa. tuṙ.gaus á.rkli // kurès tá.u patiks [...] // bá.ba isirūj.ka. / ažma.kė ážu.ši.tu. á.rkli. (DGLŠ). „(Ir jis sako:) „Dabar išsirink bet kurį turguje patinkantį arklį.“ O (senė) išsirinko vieną, ir jis už jį sumokėjo.“

Informantai patvirtina, kad vartojamas ir paprastasis veiksmažodis rinktis.

3.2.4.11. skaityti: pra-skaityti „perskaityti“

Paprastasis veiksmažodis: dažninis būtasis laikas (106); priešdėlinis vedinys: būtasis laikas (107):

(106) tėvas labai skaitīdava. knī.gu. dauk (Plš). „Mano tėvas dažnai skaitydavo daug knygų“

(107) tik á. timinti. turė.davau/ jau.ku. praskaicāũ kas ceká.va to. nežmiršu (DGLŠ). „Turėjau gerą atmintį, ir to, ką perskaičiau ir kas man pasirodė įdomu, nepamiršiu.“

3.2.4.12. taikyti: su-taikyti „sutaikyti“

Paprastasis veiksmažodis: būtasis laikas; priešdėlinis vedinys: būsimasis laikas:

(108) dabaṙ taz.ġne. ġne/ tá.ike. tá.ike. / kuṙ tū vé.linu. su bá.bu sutá.i-ki.si (DGLŠ). „Ir jis bandė juos išskirti, bandė sutaikyti. Kaip galima sutaikyti (seną) moterį su velniu!“

Čia reduplikacija sustiprina progresyvinę (galbūt net konatyvinę) paprastojo veiksmažodžio funkciją.

3.2.4.13. tikrinti: pa-tikrinti „tikrinti, patikrinti“

Paprastasis veiksmažodis: naratyvinė esamojo laiko forma (109); priešdėlinis vedinys: bendratis (110):

(109) išė.na ti. krina / ar tū miegi // kap arklì:s tuūpsi/ tái / tái ar tū mie-gi (DGLŠ).

89

JURGIS PAKERYS, BJORN WIEMER

„Ir išeina, kad jis tikrina, jei tu miegi, trypdamas kaip arklys“

(110) dabár atá.ja. rú.su. laikáũs pé.kla.n raví.zija kap i vĩ.sadu patì.krint / ka(p).pé.kla.i kà:kè tvarkà (DGLŠ).

„Rusijos (sovietiniais) laikais tikrinimo komisija atvyko į pragarą, kad patikrintų tvarką.“

4. IŠVADOS

Šiame straipsnyje siekėme sudaryti reprezentatyvią veiksmažodžių porų, morfologiškai atitinkančių viena kitą kaip paprastasis veiksmažodis ir priešdėlinis vedinys, imtį. Kadangi šiais atvejais priešdėlių daryba nekeičia leksinės reikšmės, šias poras galima laikyti tinkamomis laipsniško terminatyvumo (GTER) aspekto poromis. Matėme, kad jų priskyrimas GTER poroms iš esmės priklauso nuo to, ar paprastasis veiksmažodis gali žymėti telinį procesą. Labai dažnai nepavyko rasti tinkamų pavyzdžių, be to, informantų atsakymai ne visada davė patenkinamų rezultatų. Dar rimtesnė problema kyla klausiant, ar du morfologiškai susiję kamienai pasiskirsto komplementariai pagal laiko (ir kitas) funkcijas. Tokios tendencijos nustatyti nepavyko, tačiau riboti mūsų duomenys neleidžia daryti platesnių prielaidų šiuo klausimu.

Tačiau galime teigti štai ką. Priešdėliniai kamienai dažnai vartojami įprastiniams įvykiams žymėti tiek būtojo, tiek esamojo laiko kontekstuose (kartais papildomai pažymėti būtojo dažninio laiko forma būdavo „būdavo / nutikdavo“); plg. 10, 14, 19, 25, 28, 30, 31, 51, 75, 77, 86, 93, 94, 98 pavyzdžius. Nors šioje funkcijoje pasitaiko ir paprastųjų kamienų, jų priešdėliniai vediniai esamuoju laiku, regis, vartojami tik pasikartojantiems (ypač įprastiniams) į v y k i a m s žymėti; tokiais atvejais procesai (arba būsenos) atmetami. Panašų pastebėjimą, remdamiesi platesnės Rytų Lietuvos tarmių arealo duomenimis ir aptardami kalbėjimo aktus bei įvairius kalbėjimo būdus žyminčius veiksmažodžius, jau buvo pateikę Kardelis/Wiemer (2002: 63f.). Šie veiksmažodžiai daugiausia priklausė kitoms ILA klasėms nei GTER.

Šie pastebėjimai kartu leidžia daryti prielaidą, kad jei paprastieji kamienai, pridėjus priešdėlį, sudaro išplėstinius kamienus, turinčius tokią pačią leksinę

90

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

reikšmėmis, poros priešdėlinis narys yra „perfektyvinis“ ta prasme, kad vartojamas tik įvykiams, o paprastieji veiksmažodžiai funkciniu požiūriu yra daug mažiau apriboti (taigi aspektiškai difuziški). Vis dėlto, kiek galime spręsti, ši priešdėlinių vedinių aspektinė specializacija nesukūrė funkcijų papildomojo pasiskirstymo, kokio reikėtų, jei šie produktyvūs morfologinio poravimo procesai sudarytų tikras aspektines poras.

Be to, iš išanalizuotos tekstinės medžiagos galima padaryti tokias išvadas:

1) Prie daugelio paprastųjų kamienų galima pridėti priešdėlį {pa}. Dažniausiai jie tekstuose nebuvo paliudyti, tačiau informantai juos pateikė paprašyti. Šie vediniai dažniausiai reiškia vien atelinio proceso (įvardijamo paprastuoju kamienu) laikinį apribojimą, pvz., pa-arpūti „vėtyti grūdus (kurį laiką)“. Išimtys yra sodinti ⇒ pa-sodinti reikšme „sodinti“ ir kelti ⇒ pa-kelti „pažadinti, pakelti“. Tačiau kadangi šio pastarojo veiksmažodžio paprastosios formos progresyvinė funkcija atrodo abejotina, porą kelti—pakelti verčiau reikėtų laikyti priklausančia TTER klasei (t. y. abu poros nariai žymi tą patį įvykį).

2) Šiuo požiūriu galime pastebėti, kad paprastieji kamienai dažnai yra difuziški (nepakankamai apibrėžti) teliciškumo atžvilgiu. Jų telinė ir atelinė interpretacija koreliuoja su priešdėlių vartojimo skirtumais: {pa} paprastai sudaro atelinius vedinius, o kiti priešdėliai, pvz., {iš}, – telinius. Plg. pastabas, pavyzdžiui, apie austi „austi“, džioventi „džiovinti“ (tranz.), kepti „kepti“, valyti „valyti“.

3) Priešingai nei ankstesnės grupės veiksmažodžiai, keletas paprastųjų kamienų savaime yra teliniai, todėl priešdėlis šio požymio kamienui neprideda. Atitinkamos kamienų poros yra idealūs GTER porų pavyzdžiai. Žr., pavyzdžiui, braukti „braukti, šukuoti“, ¹daryti „užrakinti“, ²daryti „gaminti“, ruoštis „ruoštis“, ūgenti „auginti vaikus“, gelsti „gelsti“, temti „temti“.

4) Keletas šios pastarosios grupės veiksmažodžių pasižymi enantiosemija, kurią galima išskirti pasitelkus skirtingus priešdėlius. Čia priskirtini autis „apsiauti / nusiauti“, kinkyti „pakinkyti / iškinkyti (arklį)“, galbūt taip pat rišti(s) „pririšti / atrišti“.

91

Jurgis Pakerys, Bjorn Wiemer

1 lentelė.

1. Veiksmažodžiai, reiškiantys tiesiogiai paveikiamus / sukuriamus objektus

1. [arpūti]: iš-arpūti „išvėtyti“

2. austi: iš-austi „austi“

3. [auts]: ap-sı-auti „apsiauti“

4. braukti: iš-brauktı̄ „iššukuoti, išbraukti“

5. ¹daryti: āž-daryti „uždaryti, užrakinti“

6. ²daryti: pa-daryti „padaryti, pagaminti“

7. [džioventi]: iš-džioventi „išdžiovinti“ (tranzityvinis)

8. [galabyti]. nu-galabyti „nužudyti“

9. ginti: raz-ginti „atskirti, nuvaryti“

10. karti: pa-karti „kabinti, suverti“

11. [¹kavoti]: pa-kavoti „slėpti“

12. kelti: pa-kelti „pažadinti“ (tranzityvinis)

13. kepti: iš-kepti „kepti“

14. [kinkyti]: pa-kinkyti „pakinkyti“

15. kulti: [iš-kulti] / nu-kulti „kulti“

16. kūrenti: iš-kūrenti „kurti (krosnį)“

17. kurti: āžu-kurti „įkurti ugnį“

18[mažinti]: su-mažinti „sumažinti (tr.)“

19. melžti: pa-melžti „melžti“

20. minti: iš-minti „mintyti (linus)“

21. [mūryti]: [iš-mūryti] „mūryti iš plytų“

22. plauti: [iš-plauti] „šluostyti (grindis), skalbti (drabužius)“

23. [ruošti]: pa-ruošti „paruošti“

24. rišti: pri-rišti „pririšti“

25. seti: pa-seti „sėti“

26. [sodinti]: pa-sodinti „padėti, įdėti (į kalėjimą)“

27. statyti: pa-statyti „statyti, pastatyti“

28. šukuoti: iš-šukuoti „šukuoti, braukti linus“

29. [tapyti]: nu-tapyti „apgauti, sugadinti kam nors gyvenimą“

30. tvarkyti: su-tvarkyti „sutvarkyti, pasirūpinti, pataisyti“

31. ūgenti: už-ūgenti „auginti vaikus“

32. valyti: iš-valyti „išvalyti“

92

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

1 lentelės tęsinys

2. Judėjimo veiksmažodžiai

1. Savarankiško judėjimo veiksmažodžiai

1. eiti „eiti“: ata-eiti „ateiti“

2. [eiti] „eiti“: į-eiti „įeiti“

3. eiti „eiti“: nu-eiti „nueiti, pasiekti kur nors (pėsčiomis)“

4. joti „joti“: at-joti „atjoti“

5. lipti „lipti, užlipti“: už-lipti „užlipti, įlipti“

6. [važiuoti] „važiuoti“: at-važi(u)oti „atvažiuoti, atvykti“ (t. y. link deiktinio centro)

7. važiuoti „pasiekti kur nors, važiuoti“: nu-važi(u)oti „nuvažiuoti, nuvykti ten“ (t. y. nuo deiktinio centro)

2. Veiksmažodžiai, reiškiantys priežastinį judėjimą

1. [nešti] „nešti“: at(a)-nešti „atnešti (čia)“

2. nešti „nešti“ nu-nešti „nunešti (ten)“

3. varyti: nu-varyti „nuvaryti (gyvulį) kur nors“ (tolyn nuo deiktinio centro)

4. vežti: at-vežti „atvairuoti, atgabenti, pristatyti čia“ (t. y. deiktinio centro link)

5. vežti: nu-vežti „nuvežti (ką, ką nors) ten“ (t. y. tolyn nuo deiktinio centro)

3. Neveikiamieji būsenos kitimo veiksmažodžiai

1. aušti: [iš-aušti] „aušti“

2. daryti-s: pa-si-daryti „atsirasti“

3. džiūti: iš-džiūti „išdžiūti“ (neveik.)

4. [gelsti]: iš-gelsti „pagelsti“

5. [geltonuoti]: su-geltonuoti „pagelsti“

6. [gisti]: až-gisti „užgesti (apie ugnį)“

7. [mažinti-s]: su-si-mažinti „mažėti (skaičiui, kiekiui)“ (neveik.)

8. [nykti], iš-/pra-nykti „išnykti, pranykti“

9. prausti-s: pa-si-prausti „nusiprausti“

10. [taisyti-s]: pa-si-taisyti „pasveikti, atsigauti (po ligos)“

11. temti (tumti): su-temti (su-timti) „sutemti“

4. Socialinė / protinė veikla

1. derėti-s: su-derėti „derėtis, susitarti“

2. ³daryti: pa-daryti „organizuoti, surengti (vakarėlį), pasiruošti“

3. [’derinti-s]: da-si-derinti „prisitaikyti prie ko nors, užmegzti glaudų ryšį su kuo nors“

93

Jurgis Pakerys, Björn Wiemer

1 lentelės tęsinys

4. [²derinti(-s)]: pa-derinti „pagauti, pasirinkti tinkamą momentą“

5. [²kavoti]: pa-kavoti „palaidoti“

6. laikyti: at-/iš-laikyti (mišias) „laikyti mišias“

7. mokyti: iš-mokyti „mokyti“

8. mokyti-s: iš-si-mokyti „išmokti“

9. pasakoti: pa-pasakoti „papasakoti istoriją“

10. [rinkti-s]: iš-si-rinkti „pasirinkti“

11. skaityti: pra-skaityti „perskaityti“

12. taikyti: su-taikyti „sutaikyti“

13. tikrinti: pa-tikrinti „tikrinti, patikrinti“

SANTRUMPOS IR SIMBOLIAI

Dglš Daugeliškis

LKŽe Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002), elektroninis variantas, redaktorių kolegija: G. Naktinienė (vyr. redaktorė), J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, http://www.lkz.lt

Plš Palušė

Vid Vidiškės

⇒ ⇐ morfologinės operacijos kryptis (kamieno vedinys)

intrans. netiesioginis kamienas

trans. tiesioginis kamienas

pf., ipf. tobulinis, eigos (veikslo kategorija, kamienas – kalbant apie slavų kalbas)

ILA KLASĖS

1) paprastosios klasės:

ACTI „veikla“

RSTA „santykinai statyvinė“

TSTA „visiškai statyvinė“

TTER „visiškai terminatyvinė“

2) sudėtinės klasės:

94

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

GTER „laipsniškai terminatyvinė“ ISTA „inceptyvinė statyvinė“ INCO „inkoatyvinė“

REFERENCES

Bacevičiūtė, R., Ivanauskiene, A., Leskauskaite, A., Trumpa, E. 2004: Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Bermel, N. 1997: Context and the Lexicon in the Development of Russian Aspect. Berkeley–Los Angeles–London: University of California Press.

Breu, W. 1996: Komponentenmodell der Interaktion von Lexik und Aspekt. In: W. Girke, ed., Slavistische Linguistik 1995. München: Sagner, 37–74.

Breu, W. 1998a: Komplexe aktionale Verbklassen, insbesondere Inchoativa. In: T. Berger & J. Raecke, eds., Slavistische Linguistik 1997. München: Sagner, 55–80.

Breu, W. 1998b: Sopostavlenie slavjanskogo glagol’nogo vida i vida romanskogo tipa (aorist: imperfekt: perfekt) na osnove vzaimodejstvija s leksikoj. In: M. Ju. Čertkova, ed., Tipologija vida (problemy, poiski, rešenija). Moskva: Škola «Jazyki russkoj kul’tury», 88–99.

Breu, W. 2005: Verbalaspekt und Sprachkontakt. Ein Vergleich der Systeme zweier slavischer Minderheitensprachen (SWR/MSL). In: S. Kempgen, ed., Slavistische Linguistik 2003. München: Sagner, 37–95.

Breu, W. 2007: Der Verbalaspekt im Spannungsfeld zwischen Grammatik und Lexikon. Sprachwissenschaft 32–2, 123–166.

Comrie, B. 1976: Aspect. Cambridge etc.: Cambridge University Press.

Kardelis, V., Wiemer, B. 2002: Ausbildung von Aspektpaarigkeit in litauischen Grenz- und Inseldialekten (am Beispiel von Sprechverben). Linguistica Baltica 10, 51–80.

Kardelis, V., Wiemer, B. 2003: Kritische Bemerkungen zur Praxis der Erstellung litauischer Wörterbücher, insbesondere von Mundarten – am Beispiel des slavischen Lehnguts und des ‘veikslas’. In: N. Ostrowski & O. Vaičiulytė-Romančuk,

95

Jurgis Pakerys, Björn Wiemer

eds., Prace batystyczne. Język, literatura, kultura. Warszawa: Wydział Polonistyki UW, 45–72.

Kardelis, V. 2003: Rytų aukštaičių šnektų slavizmų fonologijos bruožai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Kardelis, V., Kardelytė-Grinevičienė, D., Navickaitė, A., Strungytė, I. 2006: Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Lehmann, V. 1999: Sprachliche Entwicklung als Expansion und Reduktion. In: T. Anstatt, ed., Entwicklungen in slavischen Sprachen. München: Sagner, 169–254.

Lehmann, V. 2004: Grammaticalization via extending derivation. In: W. Bisang, N. P. Himmelmann & B. Wiemer, eds., What makes Grammaticalization? A Look from its Fringes and its Components. Berlin–New York: Mouton de Gruyter, 169–186.

Sasse, H.-J. 2002: Recent activity in the theory of aspect: Accomplishments, achievements, or just non-progressive state? Linguistic Typology 6–2, 199–271.

Vidugiris, A. 1961: Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti ir -dinėti Zietelos tarmėje. Lietuvos TSR MA darbai, Serija A, 2 (11), 219–231.

Vidugiris, A. 1998: Dėl daugkartinio veiksmo raiškos pietrytinėse lietuvių kalbos tarmėse. Lietuvių kalbotyros klausimai 39, 183–191.

Wiemer, B. 2001: Aspektual’nye paradigmy i leksičeskoe značenie russkix i litovskix glagolov (Opyt sopostavlenija s točki zrenija leksikalizacii i grammatikalizacii). Voprosy jazykoznanija 2001–2, 26–58.

Wiemer, B. 2002: Grammatikalisierungstheorie, Derivation und Konstruktionen: am Beispiel des klassifizierenden Aspekts, des Passivs und des Subjektimpersonals im slavisch-baltischen Areal. Unpublished MS of postdoctoral thesis, Konstanz.

Wiemer, B. 2003: Objektive Wiederholungsstaten, verworrene Funktionsbelegungen und entartete Inferenzen in der Synchronie als Folge der Diachronie. In: T. Anstatt & B. Hansen, eds.: Entwicklungen in slavischen Sprachen 2 (Für Volkmar Lehmann zum 60. Geburtstag von seinen Schülerinnen und Schülern). München: Sagner, 35–62.

96

Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects

Wiemer, B. 2006: O razgraničenii grammatičeskix i leksičeskix protivopostavlenij v glagol’nom slovoobrazovanii, ili: čemu mogut naučit’sja aspektologi na primere sja-glagolov? In: V. Lehmann, ed., Glagol’nyj vid i leksikografija (= Semantika i struktura slavjanskogo vida IV). München: Sagner, 97–123.

Wiemer, B. 2008: Zur innerslavischen Variation der Aspektwahl und der Gewichtung ihrer Faktoren. In: K. Gutschmidt, U. Jekutsch, S. Kempgen & L. Udolph, eds., Deutsche Beiträge zum 14. Internationalen Sl slavistenkongreß, Ochrid 2008. München: Sagner.

Zaliznjak, Anna A., Šmelev, A. D. 2000: Vvedenie v russkuju aspektologiju. Moskva: Jazyki russkoj kul’tury.

Jurgis Pakerys

Vilniaus universitetas, Baltistikos katedra Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius

Björn Wiemer

Johannes-Gutenberg-Universität Mainz, Institut für Slavistik, Jakob-Welder-Weg 18 D-55099 Mainz, Germany

97