Building a partial aspect system in East Aukštaitian Vilnius dialects of Lithuanian: Correlations between telic and activity verbs

Acta Linguistica Lietuvių LVII (2007), 45-97 Building a dalinė aspektų sistema in Rytai Australijos doleris Vilniaus rajono tarmės of Lietuvių kalba: Koreliacija tarp telikinių veiksmažodand activity žių* Jurcis PAKETIMAS Vilniaus universitetas BJORN WIEMER Johannes-Gutenberg-Universitét MaincasCity in Germany Šis dokumentas is a bandomasis tyrimas based on įrašytas ir transkribuotas Lietuvių tarminiai tekstai (from Šiaurinė dalis Rytai Australijos doleris Vilniaus tarmių grupės) tyrinėja to koreliaciją tarp telinių ir veiklos veiksmažodžių. We koreliacija morphologically (prefiksuoti ir neprefiksuoti) veiksmažodžių šaknys, kurios yra potencialūs nariai of „laipsniškai baigiamasis“ (GTER) veiksmažodžių poros. We padaryti išvadą, kad priešdėlis nariai of poros yra „tobulas“ ta prasme, in kad jie yra apriboti įvykiai, o simplex veiksmažodžiai yra to funkciškai daug mažiau apriboti (ir tokiu būdu aspektually išsklaidyti). Nepaisant to, ši aspektinė specializacija priešdėlių of išvestinėse priemonėse nesukėlė to a papildomų pasiskirstymo of funkcijų, as it reikėtų šių be produktyvių if procesų morfologinių poravimosi of aspektų porų. true 0. ĮVADAS Morfologinė struktūra of Lietuvių kalbos is veiksmažsimilar to odžiai very that of Slavų, nes remiasi kamieno it is kilmės on (see Paveikslėlis 1). Nuo immediate Slavų kontaktinės kalbos of Lietuviškas belong to Rytai SlavųName (baltarusių, rusų) ir Vakarai SlavųName (Lenkijos in jos vietinių veislių, sudarytas by pavadinimas „polszezyzna kresowa“), kurie visi characterized by a fully de- * Tyrimas buvo atliktas as a Dalyvauti of projekte LETTERA: Lietuvos tautinė tapatybė in kultūrinio dialogo of kontekste in 16-20 a. finansavo by LietuviųName Valstybė Mokslas ir technologijos Tyrimai Fondas. We Norėčiau padėkoti to dr. Vytautas Kardelis ir draugai Daiva Kardelyté-Grinevigiené už dialektinius tekstus ir daugybę komentarų apie medžiagą. on 45 Jurcis Pakerys, BJORN WIEMER Kadangi lietuvių kalboje yra įprasta tobulumo ir netobulumo priešprieša (pf.: ipf.), natūralu manyti, kad ir lietuvių kalba turi tokią priešpriešą. Žinoma, reikėtų pripažinti, kad vietinės slavų kalbos – ypač ką tik minėta „polszczyzna kresowa“ ir baltarusių tarmės, ribojančios ar netgi siekiančios lietuviškai kalbančią teritoriją – patyrė atvirkštinę lietuvių kalbos įtaką, ant kurios substrato jos greičiausiai ir išsivystė. Tačiau, kiek galime spręsti iš literatūros ir mūsų pačių atlikto lauko tyrimo, šios slavų veislės neturi jokių reikšmingų skirtumų savo aspektų sistemose („išmatuotos“ tiek funkcinės opozicijos, tiek aspektų porų formavimosi būdas) lyginant su lenkų ar baltarusių veislėmis už šios kontaktinės zonos ribų. Žinoma, šis sudėtingas ir iki šiol nepakankamai nagrinėjamas klausimas reikalauja sistemingo tyrimo, pagrįsto patikimais duomenimis. Kadangi tai negali būti šio straipsnio uždavinys, kol kas turime palikti atvirą klausimą apie tarpusavyje sąveikaujančių lietuvių ir slavų kalbų veislių tarpusavio įtaką žodžių morfologijos ir gramatinės opozicijos srityje. by Iš pirmo žvilgsnio aukščiau suformuluotą prielaidą patvirtina pastebėjimas, kad lietuvių kalboje šaknies kilmė atrodo dar produktyvesnė nei aplinkinėse slavų kalbose. Iš tiesų buvo daug bandymų parodyti, kad lietuvių kalba turi gramatinį aspektą, kaip ir pastarosios, dažnai tiesiog projektuojant rusų aspektų sistemos funkcinius principus į lietuvių kalbą. Vis dėlto aspektiškai svarbių priešingybių išraiška lietuvių kalboje yra gerokai mažiau gramatikizuota nei artimiausių slavų kaimynų kalbose, net jei pripažinsime, kad aspektinės priešingybės bent iš dalies gali būti pagrįstos kitais funkciniais skirtumais nei rusų ar lenkų kalbose (plg. Wiemer 2002: 4.1 skyrius). Norint tai parodyti, nepakanka pažvelgti į pačią morfologiją; Slavų aspekto šaknies kilmės pobūdis nepriklauso kanoniniams gramatikalizacijos pavyzdžiams, kurie, visų pirma, apima morfologizacijos procesus. Slavų aspektą, kaip ir „pusės kelio“ gramatikalizuotą lietuvių aspektų kilmę, galima adekvačiai apibūdinti tik tada, jeigu jį suprasime kaip laikinių (ir kitų) funkcijų, lygiagrečiai su šaknimis, kurios yra susietos su priešingomis funkcinėmis vertybėmis, įtempimo procesą (plg. Wiemer 2002: 4.1.2; 2003: 41-45; 2006; 2008). Žvelgiant iš šios perspektyvos, gramatikalizacijos laipsnis consequent re-distribution of morphologically related and lexically identical turėtų būti „matuojamas“ remiantis tuo, kiek (ir kt.) gramatinių žymeklių (šiuo atveju: išvestinių priesagų) pasiskirstymas (b) Abi formalios atskirtys (šiuo atveju: išvestiniai modeliai) ir 46 Building a partial aspect system in East AukStaitian Vilnius dialects funkcijos yra privalomos. morphological operations fulfil the following criteria, which originate from Lehmann (1999: 208): (a) With regard to the lexical stems of a given syntactic class (noun, verb, reached its maximum. c) Formaliniai skirtumai reguliariai consist of prieštarauja. (d) Funkcijos yra maksimaliai abstrakčios (t. y., mūsų atveju, jos apima ne tik aspektines, bet ir modalines, iliuzorines ir tekstines opozicijas). Kaip tai taikoma aspektų sistemos evoliucijai, bus toliau aptariama toliau pateiktame skyriuje. 1.1. Teiginys, kad lietuvių kalba nėra gramatikalizavusi šaknies kilmės aspekto tokiu laipsniu, koks būdingas jos artimiausiais slavų kaimynams, galioja bet kuriai lietuvių kalbos veislei, net ir toms tarmėms, kurios buvo artimoje sąsajoje su baltų kalbomis. Visos contact with (or even surrounded by) Slavic, usually Belarusian, varieties as, e.g., the extinct dialect of Dzjatlava (Lith. Zietela), or the moribund dialects šios veislės neatitinka bent jau kai kurių griežtesnių kriterijų, visų pirma: joms trūksta papildomo funkcinio pasiskirstymo tarp morfologiškai susijusių kamienų, turinčių identišką leksinę reikšmę (= kriterijus (b) aukščiau- ); taip pat šie kamienai nėra linkę į funkcinę neutralizaciją aiškiai apibrėžtuose kontekstuose (dėl standartinės kalbos žr. Wiemer 2001: 39-45; 2002: 4.1.2.8; Kardelis & Wiemer 2002: 63-65, 78). Šių kriterijų neatitinka, pavyzdžiui, Dzjatlavos tarmė, kiek tai galima spręsti iš žodyno duomenų (plg. Kardelis & Wiemer 2003: 59-64), bet ir iš specializuotų išsamių aprašymų (plg. Vidugiris 1961; 1998), kuriuose bet kuriuo atveju trūksta aspekto teorijos ir jos sąveikos su leksiniais vienetais (šaknimis). Norint geriau suprasti, kas iš tikrųjų vyko skirtingose lietuvių kalbos tarmėse, pasirodo, kad būtina kreiptis į tekstų analizę, t. y. į nuoseklią kalbą, įrašytą kaip įmanoma spontaniškesnėmis aplinkybėmis. Tik turtingesni kontekstai, kuriuos suteikia nuoseklus diskursas, suteikia pakankamą garantiją pakankamai patikimam įvairių veiksmažodžių formų laikinių ir kitų savybių „tikrinimui“, kuris yra svarbus kvalifikuotam sprendimui dėl aspektų skirtumų gramatikalizacijos laipsnio tam tikroje veislėje. Kadangi toks darbas lietuvių kalbos duomenimis dar niekada nebuvo atliktas ir kadangi, norint patikimai įvertinti morfologiškai susijusių kamienų išskirtas funkcines opozicijas, iš tikrųjų reikėtų išsamiai ištirti didelį kiekį veiksmažodžių, priklausančių skirtingoms aspektiškai jautrioms klasėms (žr. 1.2), nusprendėme pradėti tokį darbą, pirmiausia, apsiribodami viena aspektine klase, t. y. su veikla susijusiais telikiniais veiksmažodžiais (žr. 1.3, 3 skyrių), ir, antra, viena aiškiai apibrėžta tarmių sritimi (žr. 1 skyrių). Šiuo atžvilgiu šis straipsnis yra bandomasis tyrimas. Panašus tyrimas, nors ir platesniu dialektiniu pagrindu ir sutelktas į kitas aspektines klases, buvo paskelbtas kaip Kardelis & Wiemer (2002). Šis tyrimas ir dabartinis turi tuos pačius teorinius pagrindus ir siekia tų pačių tyrimo tikslų. Straipsnio struktūra yra tokia. Iš pradžių mes apsvarstysime klausimą, kaip gali 47 Jurcis Pakerys, BJORN WIEMER atsirasti aspektų opozicijos, pažymėtos kamieno išvestimi. Atsižvelgiant į tai, apsvarstykite išvestinius modelius, funkcijas, kurias turėtų rodyti visavertė aspektų opozicija (žr. 1.1). Po to pateiksime bendrą ILA teorijos („Interaktion von Lexik und Aspekt“) idėją, kurią Walter Breu išplėtojo keliuose straipsniuose nuo 1980-ųjų pabaigos (1.2) ir kurią mes pritaikysime lietuvių tarmių duomenims. Į 1.3 mes sutelkiame dėmesį į telicinių veiksmažodžių koreliaciją su veiksmažodžiais, žyminčiais veiklą. Ši koreliacija yra ypač svarbi išvestinių aspektų sistemai, nes telic ir koreliacinės veiklos veiksmažodžių šaknys gali lengvai paversti “laipsnišką-terminacinį” we will and (GTER) veiksmažodžių poros, kurios suteikia a pradinį tašką in tokios aspektų sistemos atsiradimui. Toks morfologiškai susijusių kamienų „poravimasis“ taps tinkama ly pagrindinės dalies tema, būtent: potencialių GTER porų analizė medžiagoje of (3 skyrius). Prieš pateikiant duomenis, pateikiama bendra informacija apie tiriamas tarmes, naudojamų duomenų tipą ir būdą, kaip jie buvo surinkti ir paruošti lingvistinei analizei (2 we skyrius). 4 skirsnyje pateikiamos kelios išvados. on 48 Building a partial aspect system in East AukStaitian Vilnius dialects 1. ASPEKTŲ SISTEMOS KŪRIMAS PER ŠEIMOS IŠVADAS 1.1. Bendrieji bruožai: morfologiniai modeliai ir aspektinės klasės bendrai, In kalbos we gramatinis of aspektas visais in atvejais, kai yra is a stabili koreliacija tarp priešingybof ių veiksmažodžių formų ir jų funkcijų, atsižvelgiant į būdingas laiko struktūros of situacijas. Atkreipkite dėmesį, kad tokia an opozicija gali apimti ne tik veiksmažodžių formas, suskirstytas į paradigmą a įprasta in prasme, t.y. as a nustatyof ti lenktas formas, taikomas to tą patį stiebą (paprastas arba pritvirtiit ntas)“, bet taip pat gali būti consist in a reguliarus santykis tarp dviejų of stiebų, kurių is vienas kilęs iš kito (žr. Pav. 1 (žr. toliau). In bet kuriuo atveju gramatinis aspektas is to tapti akivaizdži in morfologija. Dėl šios priežasties vadinamoji „aspektinė kompozicija“, dažnai apibūdinama formaliąja semantika, in neturėtų būti laikoma instancijacijos gramatiniu be aspektu. as an of Šis is a klausimo of aspektinis aiškinimas tik sakinio lygiu. on Todėl etiketės „perfective“ : „netobulas“ (veiksmažodžiai, aspektas) be bus naudojami as griežtai of nurodant gramatinės padėties of veiksmažodžius (veiksmažodžių formos), ne in a grynai semantinę prasmę. Priimta, kad aspektų žymekliai turėtų be traktuoti as operatorion us kaip leksinio turinio veiksmažof odžių šaknis, kurios in savo ruožtu be turėtų as vertinti operandus. Toks an operatoriaus-operando santykis išlieka nepriklausomai nuo morfologinės of formos, kuria išreiškiamos aspektų opozicijos, t.y. by ar šios formos turi kreipinį statusą ne, an ar jie užkoduoti or susietų or laisvų morfemų are by or (žr. taip pat Trumpas 2007: 138-141). Ką taip we reikia is a teorijos of gramatinis aspektas, kuris atsižvelgia į sąveiką tarp morfologinių žymėjimo priemonių ir leksinių reikšmių veiksmažodžių, ir kuris leidžia sugrupuoti inventorių leksinių veiksmažodžof ių šaknis to of (kaip operandas) su nuoroda į to „išvestis“, gauta iš taikymo aspektų žymeklių of (kaip operatoriai). Up to iki šiol yra keletas tokių teorijų, ir iš esmės visi jie yra pagrįsti sąvoka sienos situacijoof se on of of (Įvykiai or valstybės) ir galimybė sutelkti to dėmesį or išblaškyti juos (žr. pateikta apžvalga by Ypač 2002, svarbus Šv. 222-225). 100 mg 2 kartus per parą 2 savaites. Išplėtota ILA teorija by Breu priklauso tarp šių teorijų. „Tai apima analitines formas, pvz., Anglų progressive or the Rytų ir Vakarai Slavų analitinis būsimas laikas (už ipf. veiksmažodžiai). 49 JurRGis PakERYS, BJORN WIEMER Figure 1: Rise of patterns of aspect derivation I. produktyvus pritvirtinimas - Taip, taip. Rusų (i) simpleksstem = inė priešdėli- : nė šaknis pisat’ => na-pisat’ ‘rašyti’ (=> + napis-yva-t’ ‘tas pats’) (ii) šaknis = priesaga su {nu}: dostigat’ => dostig-nu-t’ ‘pasiekti’ (iii) priešdėlinė šaknis = (antraeilė) priesaga: (pisat’ =>) s-pisat’ = spis-yva-- t’ ‘kopijuoti’ Ib. LietuviųName Gi) simplex stem = prefixed stem: rašyti = pa-rašyti ‘to write’ (ii) stiebas = suffixation su {telé / teré}: Sokti ‘šokti’ => Sok-telé-- ti to jump (once)’ (iii) priešdėlis = (antraeilė) priesaga: (rodyti =>) j-rodyti ‘įrodyti’ = jrod-iné-- ti ‘(mėginti) įrodyti’ Il. functional reinterpretation (a) netobulas tobulinamas- = is veiksmažodis (pora) (b) tobulumo > netobulumo veiksmažodžių (porų) kalbinės Before we go on explaining ILA-theory (see 1.2-1.3), let us comment on formos, išreiškiančios aspektų skirtumus. Kaip can an aspektų priešprieša gali būti kuriama remiantis kažkuo kitu, o ne lenkimu (kaip, pavyzdžiui, romanų kalbos praeities laikais) ar analitinėmis formomis (kaip, pavyzdžiui, anglų kalbos progresyviuoju laiku), būtent: išvestimi? on To suprasti tai, tegul žiūri us at Paveiksl1, ėlis, vaizduojantis, kaip slavų kalbose susidaro vadinamosios aspektų poros. Viršutinė dalis part (I dalis) subsumes pagrindinius modelius pritvirtiniof mo produktyvus in Slavų kalbos žodžių morfologija (Ia); šie yra lygiagretūs by LietuviųName (Ib.) Morfotaktiniu požiūriu šie modeliai yra nepriklausomi nuo lenkimo skirtumų, todėl jie taikomi ir neapibrėžtiems žodžiams. (untensed) forms. Jie sukuria išvestinius kamienus, kurių leksinė reikšmė is yra identiška to jų išvestinių pagrindų reikšmei. (stiebų), or leksinė reikšmė kažkaip is pakeista ir (arba) įgyja kitą aspektual (fasal ir kt.) charakteris. A būtina sąlyga tapti aspektų an pora, tačiau išvestinis ir is išvestinis kamienas turi identišką reikšmę; dalis an lexical Tai. of Pav. 1 iliustruoja tokius atvejus. Čia it is essential to atkreipkite dėmesį, kad leksinis tapatumas nereikia keisti be priešdėlio; by pamatyti 50 Building a partial aspect system in East AukStaitian Vilnius dialects poras Russ. pisat’ => na-pisat’ ‘rašyti’ (telic), stroit’ => po-stroit’ ‘statyti’, priešingai nei, pvz., pisat’ ‘rašyti’ => za-pisat’ ‘užrašyti’, stroit’ ‘statyti’ => pere-stroit’ ‘atstatyti’. II dalyje mes matome pagrindinius aspektų porų modelius slavų kalboje. Tai yra išvestiniu požiūriu identiškų leksinės reikšmės žodžių reinterpretacijos (plg. Kardelis & Wiemer 2002: 53f.). Be to, labai svarbu suprasti, kad tokie poruoti veiksmažodžiai (šaknys) nėra paprasti sinonimai, nes jie negali pakeisti related stems from part I. which are (or can be, under certain circumstances) vienas kito ad libitum. Priešingai, jų vartojimą riboja gramatinis kontekstas (pvz., veiksmažodžių, žyminčių fazes, pvz., „pradėti, tęsti, baigti“, srityje gali būti vartojami tik tų veiksmažodžių, kurie kvalifikuojami kaip ipf., infinityvai) ir jie rodo daugiau ar mažiau aiškius paskirstymo prioritetus funkcijoms, apimančioms ne tik aspektinius skirtumus, bet ir funkcijas laiko vietos, laiko apibrėžtumo (episodiciškumo), modalumo, illokucijos ir presupozicijos srityse“. Porą sudarantys atitinkami veiksmažodžiai šių funkcijų atžvilgiu pasiskirsto beveik papildomai, todėl jie dalijasi bendra paradigma (plg. Wiemer 2001: 37-39). Jei gramatika vyksta toliau, atsiranda sąlygos, pagal kurias veiksmažodžiai iš poros turi būti pakeisti vienas kitu. Žinomiausias tokios sąlygos pavyzdys yra dabarties pasakojimas, kuriame rytų slavų ir lenkų kalbose yra tik ipf. veiksmažodžiai gali būti naudojami, tapdami, tarsi, leksiškais jų pf. atitikmenų pakaitalais (plg. Zaliznjak & Smelev 2000: 44, 47-49)“. Šis procesas, keičiantis gramatiką nekeičiant kilmės į lenkimą, gali būti vadinamas „komplementarinių apribojimų funkciniu išplėtimu“. Ji susideda iš vis labiau papildomų? Čia pakaitinės poros paliekamos atskirai (pvz., klast’” /polozit’” ‘nuleisti’, brat’ / vajat’” ‘imti’). Kadangi papildymas iš esmės suprantamas kaip tam tikra taisyklės galiojimo išimtis. from rule (here: the derivational pattern), the existence of such pairs just confirms * Šis funkcijų išplėtimas už laiko ribų ypač ryškus rytų slavų kalbose (pirmiausia standartinėje rusų kalboje) ir lenkų kalboje (plg. Wiemer 2008). *Rusų aspektologinėje literatūroje tokio pobūdžio pakeitimas paprastai vadinamas „aspektų neutralizacija“ („vidovaja nejtralizacija“). Tiesą sakant, į tai reikėtų žiūrėti kaip į kraštutinį vadinamosios „aspektų konkurencijos“ („vidovaja konkurencija“) atvejį, kai gali būti naudojami abiejų aspektų veiksmažodžiai, tačiau šiek tiek skiriasi reikšmių semantiniai ir pragmatiniai skirtumai. Kuo daugiau veiksmažodžių (skirtingų aspektiškai jautriųjų klasių) įtraukiama į šį procesą, tuo labiau (depending on the semantic or pragmatic context). 51 Jurcis PAkerys, BJORN WIEMER re-distribution of derivationally related verb stems for a growing number of šaknies kilmė tampa gramatikos ar, tiksliau, gramatikos apribojimų, atsirandančių dėl funkcinio perskirstymo, klausimu. Šis procesas gali būti vadinamas „leksikos plėtra perskirstymu“ (daugiau apie tai skaitykite Lehmann 1999: 203-205, 207-229; 2004). Tiek papildomų apribojimų funkcinis plėtimasis, tiek leksinis plėtimasis yra būtini laipsniško gramatikalizacijos proceso komponentai. Taigi, išvestinių modelių reinterpretacija (žr. iliustr. 1 pav.) yra laipsniško papildomų funkcinių apribojimų produktyviam fiksavimui didėjimo rezultatas. Tuo pačiu metu tai apima veiksmažodžių porų, turinčių bendrą leksinę reikšmę, padidėjimą. a Šie kriterijai visų pirma of susiję su vadinamąja antrine priesaga (žr. pavyzdį Ia. (iii) 1 pav.), nes daugeliu atvejų priešdėlio naudojimas lemia, kad keičiasi žodžio šaknies leksinė reikšmė. Tačiau aukščiau mes pastebėjome, kad įmanoma įvesti simpleksinį kamieną be leksinių pokyčių. Į skyrių is 3 it bus būtent tie be atvejai, kurie bus įdomūs. Visi minėti tvirtinimo būdai yra produktyvūs ir standartinėje lietuvių kalboje; jie tikriausiai yra dar produktyvesni nei (standartinė) rusų ar lenkų kalba. Vis dėlto, akivaizdu, kad nėra jokių kontekstinių apribojimų dėl bet kurio veiksmažodžio iš tokios poros naudojimo, jau nekalbant apie neutralizavimo (privalomo pakeitimo) taisykles. Atrodo, kad papildomas pasiskirstymas tarp išvestiniu požiūriu susijusių šaknų galioja tik aspektinėms reikšmėms, t. y. funkcijoms, susijusioms su situacijos vidiniu kontūru, ir tik tam tikriems teliniams veiksmažodžiams (plg. Wiemer 2001: 41f.). Tai gali būti laikoma kaip centrinės funkcijos aspektas opozicijos temporal of of (žr. klasikinį apibrėžimo of aspektą in Comrie 1976: 3), ir jį galima pagrįstai laikyti diachroniniu pradiniu gramatiniu aspektu, kuris atsiranda kalbos sistemoje, laiko vietoje ir kitose srityse, if kurios tampa is pažymėtos tik vėliau (kaip buvo parodyta Rusų by Bermel 1997; taip pat žr. argument in VėmerisCity in Germany 2003: 41-46). In Lithuanian, however, all Šie domains apribojimai iš esmės nebuvo susiję su šaknies veiksmažodderivation of žiais, nors iki as šiol buvo galima rasti no aiškių funkcinių apribojimų of (plg. Wiemer 2002: 4.1). 52 Building a partial aspect system in East Auk8taitian Vilnius dialects 1.2, ILA teorija, aspektinės klasės ir leksika Breu’s ILA teorija siekia at klasifikuoti ir paaiškinti sąveiką tarp veiksmažodžių ir aspektų lexemes® žymeklių; Pirmieji yra suprantami operandai, paskutiniai operatoriai- ®. as as As we matėte, Slavic pf. : ipf. opozicija is pagrįsta on išvestiniu ryšiu tarp stiebų. Breu prasideda nuo prielaidos, kad veiksmažodžiai (taip pat ir kiti leksiniai as vienetai, galintys veikti kaip predikatai) to iš prigimties as yra jautrūs aspektiniams skirtumams. to Šis jautrumas tarnauja kaip pagrindas jų a leksikono vidaus klasifikacijai ir is in principas galioja visoms kalboms, nepriklausomai nuo of to, ar turi they aspektą an sistema ne. or 100 mg 2 kartus per parą 2 savaites. ILA klasifikacija skirsto veiksmažodžius į grupes pagal tai, ar jie rodo įgimtas ribas to (pradžia-pabaiga), ar ne. or or If a kalba turi aspektų žymekliai, tai arba dėmesys on a leksiškai būdinga riba (pvz. aspektas), jie or defokusuoti it (ipf. (žr. 4.4 skyrių). Šis centrinis padalijimas į aspektines funkcijas is užfiksuotas kaip „fokuso aspektas“. Žemiau bus we koncentruojamasi į šį klausimą, on nors teorija taip pat daro prognozes dėl elgesio atvejų laiko lokalizuotumo (iteracijos ir pan.). in of lack of Visos pastabos ir iliustracijos likusioje šio in skyriaus dalyje yra susijusios of su standartine kalba to (Lietuvių k.) „bendriné jazyk“), ir jie yra of a preliminaraus pobūdžio (žr. VėmerisCity in Germany 2002: 4.1). Jie tarnauja as a Tarminių duomenų aprašymo pradinis taškas. Veiksmažodžių leksemas be galima suskirstyti į keturias paprastas ILA-klasės, trys, kurios of toliau gali būti sujungtos į tris sudėtingas klases. Keturios paprastos klasės yra šios: i) „visiškai statinis“ (TSTA): paprastai tai reiškia neatimamas savybes, e. g. pasverti „to weigh“, prilygti „to be equivalent“ (e.g., Viljamas Frajus padaré isvadq, jog, nusijuokus karty, tai 100 prilygsta minuciy bégimo 10 ristele ‘William Fry padarė a išvadą, kad juoko valandos 100 per dieną a yra is lygiavertto 10 ės of bėgiojimo minutėms). ii) „santykinai statiškas“ (RSTA): tokios leksemos reiškia laikinas būsenas, numatančias a pradinį tašką, is on if a pf. aspektas egzistuoCompare, ja. e.g., girdéti „girdėti- “, myléti „mylėti“. Sakydami „lexeme- “, mes turime omenyje veiksmažodį, turintis vieną leksinę reikšmę. Be to, mes paprasčiausiai kalbėsime apie „veiksnius“, jei nebus pavojaus, kad bus painiojama. °Dėl naujausio teorijos paaiškiniof mo žr. Trumpas (2005: 46-56; 2007: 144-155). 53 Kadangi tai buvo bandomasis tyrimas, o mes norėjome gauti išsamų vaizdą apie mus dominančius žodžių kamienus ir jų vartojimo būdus tekstuose, mes nusprendėme analizuoti tokius kamienus atsitiktine tvarka, paimdami pavyzdžius iš kas trečio puslapio (Vi, Det). Tai davė 107 kamienus (tipus), kuriuos galėjome laikyti atskiromis leksemomis, su 211 atvejų (ženklų) Vin, 208 kamienus (tipus) su 416 ženklų Dats. Be to, naudodami papildomus tekstus iš Palii8é (toliau P13; apie 96.000 simbolių ilgio), ieškojome koreliuojančių GTER porų narių, kurių negalėjome rasti Vin ir Dats. Kai negalėjome rasti koreliacijos tekstuose, mes dirbome su tarmės informatoriais, kad patikrintume, ar toks veiksmažodis buvo naudojamas jų tarmėje. Be to, mes dirbome su šiais informatoriais, kad patikrintume galimų GTER poros narių leksinę reikšmę. Mūsų galutinis medžiagos sąrašas apima 67 GTER poras (žr. 1 lentelę šio darbo pabaigoje). 3. DUOMENŲ ANALIZĖ Galimas GTER poras suskirstėme į šias keturias semantines grupes: 1) veiksmažodžiai su tiesiogiai paveiktais arba paveiktais objektais (pvz., to close, to harness, to wake up; to weave, to bake), 2) judesio ir judėjimo veiksmažodžiai (pvz., to go, to ride; 1) veiksmažodžiai, žymintys būsenos pasikeitimą (pvz., išdžiūti, pageltėti, aušti), 2) veiksmažodžiai, žymintys socialinę ir (arba) psichinę veiklą ar įvykius (pvz., derėtis, mokyti, organizuoti, pasakoti istoriją), 3) nepraeinamieji veiksmažodžiai, žymintys būsenos pasikeitimą (pvz., išdžiūti, pageltėti, aušti). Paprastai yra labai sunku, o kartais ir neįmanoma, nustatyti tam tikrų veiksmažodžių (leksimų, šaknų) aspektinių funkcijų rinkinį remiantis labai ribotu duomenų kiekiu. Nors mes čia tiriame tekstinius duomenis, kai kurių konkrečių funkcijų ženklų dažnis gali būti laikomas dideliu, tuo tarpu kitos yra sutinkamos retai, todėl tikėtina, kad jų nėra santykinai mažame korpuse. Dėl to čia nagrinėjami duomenys greičiausiai pateikia tik fragmentišką funkcijų pasiskirstymo vaizdą. Tačiau kadangi veiksmažodžiai buvo parinkti iš lyginių puslapių intervalų, t. y. „mechaniniu“ būdu, neatsižvelgiant į a priori semantines aplinkybes, tai gali būti laikoma, kad 60 Building a partial aspect system in East AukStaitian Vilnius dialects least be claimed that the selection is representative of the use (meanings) of Šie veiksmažodžiai kilę iš natūralių dialektinių tekstų. Laužtiniuose skliausteliuose įrašysime tuos veiksmažodžių šaknis (neapibrėžtumo formas), kurie nebuvo rasti tekstuose, bet patvirtinti informatorių. Tekstuose sutinkamos formos rūšiuojamos pagal gramatinius kriterijus (laikinius ir nelaikiniufinite forms) and, subsequently, by their functions, as far as these can be determined with sufficient reliability. If they cannot, we will indicate this s) ir pateikiama atitinkamų pavyzdžių. Jei trūksta gramatinių formų ar funkcijų pavyzdžių, tai paprasčiausiai reiškia, kad jų nėra mūsų duomenyse. Šiuo atžvilgiu mes siūlome tvarkingą reprezentatyvių tarmių duomenų rinkinį, skirtą leksikografiniams ir aspektologiniams tikslams. Išvados pateikiamos paskutiniame skyriuje. 3.1. Veiksmažodžiai su tiesiogiai paveiktais objektais 3.1.1. [arpuiti]" : if-arpuiti „to winnow (iš)“ Present tense, habitual: (10) timasi.na.s bi-daya. sitiém isikti.lt gru.dd.m arkli.nie.s bu.ud. gi mast.na- .s paskui_ gi afpas ti ta-kis iSarpuji (Vin). buvo, kad spinnow- ‘There used to be horse powered threshing machines, and there er, jūs spinnow out (grūdai naudojant jį). " Informatoriai taip pat patvirtina pa-arpuiti egzistavimą, tačiau tai reiškia grynai laikiną veiksmo, kurį žymi simpleksas, apribojimą („kurį laiką varstyti grūdus“). 3.1.2. austi: is-austi „austi“ (11) ifi.vere Lkiék né-éu. - Aš ne. Kaip naujas. skai.td.s /iketufo- .m /idviém nétim va Simplex: present tense, habitual: //jdt /jautl. /i---/jeigu tu nori, aš galiu tau padėti. d. savaitė (Viv). ‘Jie įdeda siūlų skaičių, dvylika ar aštuoniolika, arba jie įdeda keturis ar du siūlus ir audžia drobinį audinį.’ „= LKZe pateikia tik arpavoti su ta pačia reikšme. 61 JurGis Pakerys, BJORN WIEMER Pagrindinis straipsnis – Pradžių sąrašas. perdavimas. neutralus. (įprasta): (12) da. Bitdaua. /3t.tas keinieni.s sd.ka. Aš noriu. „ine. Įteka į Nemuną ties Pašilaičiais. kop navatnal bi-daud. aghi-ti va, ifd.usta (Viv.) „Anksčiau buvo toks audinys vyriškoms apatinėms kelnėms [...] ir (tas audinys) būdavo austas eglės raštu.“ Informatoriai patvirtina, kad egzistuoja grynai ribojantis pa-austi. 3.1.3. [autis]: ap-si-auti ‘to put on footwear’ (13) dievi.idu /tas kadultnais apstevi.s klari klari klar sitois keleis jau, Participle praet. act. nom. sg. masc.: sé.ko.jdu /in tuf.gu. (Vilniaus raj.) „Mano Dieve, tas žmogus su čiuožyklėmis [...] seka (tą vagį) į turgų.“ Nors simplex autis mūsų tekstuose nėra patvirtintas, jis yra vartojamas dialekte. Pagrindinis straipsnis – Telenovela. Atkreipkite dėmesį, kad autis taip pat gali koreliuoti su atitinkamu priešdėliu veiksmažodžiu, turinčiu priešingą reikšmę: nusiauti ‘nusiimti batus’. Tai taip pat nėra patvirtinta mūsų tekstuose, bet egzistuoja pagal informatorius. Autis yra enantiosemijos atvejis, ir abiejose prasmėse sudaro GTER porą su atitinkamu prefiksuotu išvestiniu. 3.1.4. važinti: i3-braukti ‘to scutch (out), swingle’ Tiek simpleksinis, tiek priešdėlinis darinys: dabarties laikas, įprastinis: (14) nitai /tad LSmina / tadi juds,ti. té&kir /brdii.ktuve.s medi.nies padari:ta skai.ta. iZbrdii.ke //brdu.---- /brdi.ke //tat i---/i3musa (Vilnius). „Ir tada jie sulaužo jį (linus) ir tada jie naudoja medinius trauktukus, ištraukia jį, ištraukia ir muša jį.“ Tik simpleksas: begalininkas ir įprastinė praeitis: (15) lintiz gi mi.ndaya.m talké.z /bi.ud. /talko:si mi.ndava.m /tai_tadai gi jd kop iimini /tai brdii.kt /mézgivadindavé.m brdii.kt rai.gdaya. /[...] brdii.gdava.m /Suktisdava- .m (P18). „Anksčiau mes laužydavome linus, dirbdavome kartu, o kai laužydavome linus, tuomet reikėjo juos nupjauti, mes sakydavome,- ,nupjauti“, [...] ir mes nupjaudavome, o paskui nupjaudavome (linus)“. Taip pat šiuo atveju simplex važiuoti yra 62 Building a partial aspect system in East AukStaitian Vilnius dialects bet kokios rūšies naudojimo laikomas telic. Nors čia mes turime gerą GTER poros pavyzdį, lieka neaišku, ar jos narių funkcijos yra paskirstytos papildomai. 3.1.5. 'daryti: az-daryti ‘uždaryti, užrakinti’ Simpleksas: dabarties laikas, pasakojimas, progresyvus: (16) &,md.na. tievad sani /rd.uda //atajdu/rd.- udo /in pé.&du---//cé. tik bro---/sttnu. 2009 m. gegužės mėn. [...] jéudd.ra. Kalei.man (Dcis). „Mano tėvai buvo seni, jie verkia, aš atėjau ten, jie verkia ant mūrinio šildytuvo, jie ką tik palaidojo sūnų, o dabar jie (policija) ketina uždaryti mane į kalėjimą.“ Šis vienintelis daryti atvejis taip pat gali būti skaitomas konkrečiaus konativaus pobūdžio prasme („jie bando mane įkalinti“). Pagrindinis straipsnis – Pradžių sąrašas. perdavimas. Vardas. 5 vieta. : (17) 4.8ei prabunda /md.na. [...] avé.lu. nierd /avé.la.§ jdt izbé-gi. md.na. // [...] Naujieji pifk5-fi i šaudyti / md.ma / md.na. Aš žinau, kad tu mane / myli, bet aš negaliu tau pasakyti, kad aš tave myliu. a%daritos.s ave.les (P18). „Aš atsibundau ir pamačiau, kad mano avys dingo, mano avys pabėgo, L...] Aš įėjau į namą ir pasakiau: „Mama, mano avys dingo, aš bijau eiti jų ieškoti“. Ir mes einame kartu su mano mama ir mes ateiname ir (mes matome, kad) mūsų avys yra užrakintos (viduje).” 63 Jurgis Pakerys, BsOrN WieMER 3.1.6. *daryti: pa-daryti ‘daryti, gaminti’ Simplex: past habitual: (18) safidtt bu.ud. kd.lvei /kd.ldava. Atsiprašau. /it r)_ratiis darédava. (P18). „Anksčiau buvo kalviai, jie dirbo kalvystės dirbtuvėse, jie padarydavo arklių pakabas, jie gamindavo ratus“, – pasakoja A. Kavaliauskas. Prefiksuotas išvestinis: dabarties laikas, dalyvinis praet. perdavimas. neutr., (19) abu su įprasta funkcija: tai bisdaya. padd.ra. padaryta toks_kaip Įteka į Juodosios jūros Viduržemio gi jūros baseiną netoli Juodosios jūros žiočių. med. naujienos (Žiūrėti). „Ir ten buvo naudojamas to be kad jie daro, buvo it padaryta, kad ilgai ter, (tam tikri splinįrankiai) buvo mediniai. " Abiejose reikšmėse (1. „užrakinti“, 2. „gaminti- “) simpleksą daryti reikia interpretuoti kaip telic. Abiem atvejais tai įeina į GTER porą, tačiau vėlgi su neaiškiu pasiskirstymu. Palyginkite tai su darytis: pasidaryti ‘atsirasti’ (būsenos pasikeitimas, 3 grupė) ir su daryti: padaryti ‘organizuoti, sutvarkyti’ (socialinė / psichinė veikla, 4 grupė). 3.1.7. [dzioventi]: i3-dzioventi ‘to dry (up)’ (transitive) ijd.s va. Present tense, habitual: (20) Įsikūręs Šv. tt gi Du:du. sd.ka. in pd.lu. // vo, kap_vané-ties / sustd.ta. sustd.ta. ipaku.ré.na iz§e.vé.na (Žiūrėti). „Ten jie įdėdavo it (linai) suolai on (garų pirties namuose) šildykite namą ir (...), išdžiovinkite it up.’ Taip pat egzistuoja dar ir darinys pa-dzioventi, reiškiantis „tam tikru laipsniu (ne visiškai) išdžiūti“. Taigi dgioventi’* simpleksas sudaro dvi skirtingas telikinių šaknų poras: vieną su absoliučia riba (dzioventi: is-dZioventi) ir kitą su santykine riba (dzioventi: pa-dzioventi). „8 Dėl simplekso žr. Deis pavyzdį iš LKZe: Sienq [praes. 3] dZiovénam Dais. Taip pat žr. diiati: i$d¥idtt (spontaniškas būsenos pasikeitimas) 3 grupėje. 64 Building a partial aspect system in East Auk8taitian Vilnius dialects 3.1.8. [galabyti]: nu-galabyti ‘nužudyti’ da_inemazai jibu.ud. Past tense: (21) ti a_paskui gi va.kietis jdiju3s [Žydas] nugalud.bija. (Vynas). „Buvo ne mažai jų a of (sk. Žydai), o tada Vokiečiai juos nužudė.“ Simplex galabyti nepatvirtiis no informatorby iai. 3.1.9, ginti : raz-ginti „atskirti, išvaryti“ to Šis atvejis problematišis kas, nes ginti telic prasmę in „atskirti“ nepatvirtiis no informatorby iai, nei rasta su šia prasme in LKS. It gali be a nugaros formavimo on pagrindu razginti (ginti). Simplex: praeitis, progresyvus; prefiksuotas išvestinis: infinity. Abiejų stiebų yra patvirtintas tas pats in kontekstas, kuris čia pateikiamas we nesutrumpintas. (22) kai susi.ja.me. niekap suveinel.s/ dadiévaz raggt.nt nemud.zna // dab5-damas bar dungdii.s niér iz ti va tvark3s // Tu skraidyk. * jūs. 100 mg / Lipin mergaite. i jk sutd.iki.k / kat nespestir nesmustit // tas,atjd-jo idd. [...] j5-gi sitas ginklas sant.bé.s soéku tikoki vadindava. L..] // Dabar jis dingo. gi:ne/ td.ike. pvz., inkstų ti nepakankamumas, kepenų nepakankamumas, inkstų nepakankamumas. Įsikūręs prie S.-I.-A. (rus. С.-И.-А.) upės. „Kai (sena) moterys pradėjo kovoti su velniais, ten kelias atskirai dabar was no to them, Dieve, stebėk. (scena) iš dangaus (mato), kad ten is no užsakymas, (ir pasakoja) Šv. Džordžas: užlipti ant arklio, ir go išspręsti juos, kad jie neturi so kovoti. do He atėjo ten su savo kardu (...). Ir bandė he juos to atskirti, bandė juos to suvienyti (su no luck). Kaip jūs galite suderinti a (n) (sena) moteris su velniu! Kadangi status ginti problematišof ka, galima ir is gydyti we razginti as a TTER veiksmažodis. Priešingu atveju ginti ir razginti sudaro an idealų aGTER poros atvejį. Ginti, as naudojant in šį kontekstą, taip pat gali interpretube oti conative as („atskirai to išnagrinėtas“). 65, JuRGIS PAKERYS, BJORN WIEMER 3.1.10. karti: pa-karti ‘to hang, to string’ Tiek simpleksiniai, tiek prefiksuotieji dariniai atestuojami begalinėje eilutėje, simpleksas taip pat ir dabartiniame laike įprastiniame kontekste (su konatyvine funkcija- ): (23) astai_gi dabar gi jdu iseina prasma.- ne. švedų kd.rt/kat a.ni.§ melixja /kat.d.nas ti tufti.ngaz bi.ud./ti Aš kaltinu tave. sa-dai bit.ud. / ti kaip_atvaze.va. niéka. nerd // tai iSei.na jdu tadu sva@-tas pakd.rt/ kat neteisingaz bu.ua. (Des). „Ir štai kodėl jie is įvedė įprotį pakabinti sužadėtuvių planuotojto us“*: nes jie meluoja, nes tas (konkretus) melavo jiems. that the groom was rich, there were wells of wine, gardens, and when arrived (į savo vietą), ten buvo nothing. Ir iš to it išplaukia, kad reikia pakarti sužadėtinį, nes jis nepasakė tiesos.“ 3.1.11. [„kavoti- “]: pa-kavoti „paslėpti“® Tai taip pat case is problematiška, nes paprastai as naudojamas simplex kavoti is in Funkcija RSTA (pvz., Kur anas kavoja Žirklės? „Kur slepiasi he (paslėpė) he žirkles?“). Informatoriai, kad kavoti taip confirm pat gali turėti skaitymo telic procesą, a pvz. : of a Greičiau, peilis! („Paslėpk peilį dabar!“), Zitirék, jis ten kq kavoja? („Žiūrėk, ką is he bandydamto as ten pasislėpti- ?“). Išvestinis priešdėlis: praeitis: atd.ja. (24) d.nas piftés is jdui pasprdii.si.s ta(s) $1. Suvestine. ės/ pakuotės dydis Pjūklas (DGLS8). „Ir tas siuvėjas grįžo iš garų pirties namo po maudymosi, ir he (siuvėjo mokinys) buvo paslėpęs žirkles.’ 3.1.12. kelti: pa-kelti ‘pabusti’ (perėjimo laikas) Simplex: praeitis įprasta; prefixed derivative: dabarties laikas, įprastas: ‘* Veiksmažodis nurodo praktiką to a pakabinti of figurative pažinčių of agentą už jo melą. '’ Šis 1s homoniminis to *kavoti „užkasti“ (žr. 4). Kavočiai „paslėpti“ 1s a skolinimasis iš Lenkiškas šuniukas „paslėpti“ or Baltarusių xaedys (ta pati reikšmė) (Kardelis 2003: 180). 66 Building a partial aspect system in East AukStaitian Vilnius dialects 1995 m. – Vytautas Žukauskas, Lietuvos krepšininkas, rungtyniavęs Utenos „Juventus“ ir Lietuvos krepšinio rinktinės sudėtyje. Ačiū. /nedabé-- dava, ka(t) tl.jaina.s md.zas //kat va jdil. pa.-augil.kos (Viv.) „(Ir jis) žadina mane anksti, kaip tu gali miegoti, kai yra darbas. Jie pažadindavo (žmones) (anksti), nesvarbu, ar jie buvo vaikai, ar paaugliai- .“ Vargu ar simplex kelti gali būti suvokiamas kaip atelinis, todėl šią porą reikėtų laikyti GTER. Tačiau abejotina, ar kelti gali reikšti telic (tiek simplex, tiek prefiksuotas darinys reiškia tą patį telic įvykį). process, so that this pair should rather be considered as belonging to TTER 3.1.13. kepti : is-kepti ‘to bake’ Simplex: present tense, habitual: (26) isivé.fdi tairaugiene.z bi-daya. pridd. ra. //dtionu. gi namié /namié kepi (Viv). „Paprastai ruošiausi patiekalą iš ruginių miltų, o duona būdavo (dažniausiai) kepti at namuose.“ Išvestinis priešdėlis: infinity; (27) past usual: tu buvai laisvas. mSteras labol mSka diona.3 &ké.pt// t&ke gardi diiona Zinat/ kve. da/ in_ klé. va ID. pu. / aba if. dlifą. Gerai, ačiū. // [...] dle jéu labad raike Seiminke.s gera's/ kat diionu. gerai isképt// nelabat kas ma.kédava. d--dtiona- / .§ iské.pt (Dvi). „Naudota to be moterys, kurios galėtų bake duonos so gerai, duona būtų be so Skanus ir gerai kvepėtų, paprastai būdavo it kepamas klevų saldžiųjų on vėliavėlių or lapai. Bet jums reikia geros a namų šeimininkto ės kepti gerą duoną, buvo nedaug, kurie galėtų kepti (geros) duonos.“ With a concrete-referential object-NP the simplex kepti has to be considered kaip telic. Yra dar vienas darinys, pa-kepti; ji turi tik ribojimo funkciją ir buvo, kad winnower, jūs winnow should be classified as atelic. 67 JuURGIS PAKERYS, BJORN WIEMER 3.1.14. [kinkyti]: pa-kinkyti ‘užsikabinti’ Dabartinis laikas, įprastinė funkcija: (28) ti masi.na.s bt-dava. Siūlau asmeniškai.lt gru.dd.m arkli.nies bu.ua._ gi mast.na- .s paskut gi af.pas ti toks isi---/ifarpuji bet / ne visi juds turé-davd. //arklei.z gi bi:daud. pakifj.kd. Įteka į Nemuną ties Kėdainiais (Nemuno intakas). ‘There used to be horse powered threshing machines, and there out (grūdai naudojant jį), bet ne Eve. Jie turėjo juos, jie pririšdavo arklius, jie važiuodavo (mašina), o tu pats sau iškuldavai grūdus.“ Kinkyti yra telic nuo pat pradžių. Informatorių teigimu, kinkyti taip pat gali koreliuoti su priešdėliu išvestiniu žodžiu, turinčiu atvirkščią reikšmę, t. y. iskinkyti „į netvarkingumą“. Kinkyti yra dar vienas enantioseminio veiksmažodžio pavyzdys (palyginti su autis). 3.1.15. kulti: [is-kulti] /nu-kulti „kulti“ Simpleksas: įprastinė praeitis, dabarties laikas įprastinėje funkcijoje: (29) i tad [rugius] masini ki.ldava. na.kti. Pasi.kele nud, dvi vd.landa. / d.rklus paskifjkie. privud.dan /tai dabar > žinau, kur eiti? kambd.ina.m? (PLS). ‘And then they usually threshed (the rye) using a (threshing) machine (vėlai) naktį. Jie atsibunda 2 val. ryto, pririša arklius (ir kuoja rugius). Ir kaip jie dabar kuoja? Naudojant kombainus?’ Priešdėlis išvestinis: dabarties laikas, įprastinė funkcija: (30) nu tai situds sé-menis vadi.nas tai /sitios /va /ta.kd-s padari:ta medi.nies kii.ltuve.s inu.kuli Situds /jau_jtigi deflu. kap_sa.kd (Žiūrėti). — Ir jūs iškulsite šias linų sėklas naudodami tam tikrą medinį šikšnosparnį. Kulti yra ateistas (žr. pav. 29). [Skulti patvirtina tik informatoriai. Tekstuose patvirtintas refleksyvinis-- naudingasis issikulti ‘kulti sau’, esamu laiku ir su įprasta reikšme: st.ka 68 Dalinių a aspektų sistemos kūrimas in Rytų AukStaitian Vilniaus tarmės (31) arklei.z gi bi-dayd. pakifj.kd. i // if iisi.kuli gi nd.udu. Vikiteka (angl.) „Jie naudojo to harness arklius, jie važiuoja (the ir tu iškuosi grūdus sau.“ Skirtumas tarp šių priešdėlių nėra aiškus, pirmieji informatoriai kvalifikavo is dažniau. 3.1.16. kirenti: i§-kiirenti is ‘įšildyti as (viryklę)’ Tiek by paprastasis, tiek priešdėlinis darinys: pasakojimo dabarties laikas: tadit jau moma pé.éu. 2008 m. rugpjūčio 1 d. (32) / nu 100 mg/ kg kūno svorio per parą. ku.rd.na jau/ dtiona jdu pasi.kele and sulik Situ3 jau backeleijdu pilnu/ tadii jdu ixku.rd.na. mo-md/ ti.ri jdu té.k5-san/ pa.gale. ti in pusės jdu Šistu vadi.nas/ pusinie. kd.imi sant-bd.s/ tadd Situ. pus.ni_jdu/ moma isltioja gragei viską. kepimo (P18). „Ir tada (mano) mama šildo (duonos kepimo) viryklė, kaitina viryklę, duona duonos tešla) (= pakyla up to kraštai šią of statinę, tada mama my šildo viryklę (iki to reikiamos temperatūros), ir tada ji naudoja šluota a pine išvalyti to viryklę gerai. " In Šiame pavyzdyje, progresyvi funkcija kirenti of atrodo kontrastas to su funkcija iskurenti žymi šildymo procedūros of užbaigimą, taigi įvykį. an Tai iliustruotų idealų an atvejį of GTER poravimas. 3.1.17. kurti : aZu-kurti „uždegti ugnį“ up Tiek simpleksas, tiek prefiksuotas išvestinis žodis yra patvirtinin tas tik pasakojimo (33) dabartiniu laiku: tadit kuri pé.éu. / a&t.kuri i ce padaré'ta to.ko* medi.nie.s / kai la-peta. va li.zie. Vadovas // nu tai tad Čionai. bd.kanu. tai kai / /pd.dedi gi in Sėskis. Žr. [...] (Vip) Tada tu užsidegai (įjunkite) viryklę. Po to, kai pradėjote, tada it ten malonus medinis is kastuvaof s, it is vadinamas žievelė, tada jūs įdėkite duonos, kad on žievelė. " To Šiame pavyzdyje (ir pora kurti agukurti) ta pati : pastaba taikoma ir ankstesniam. as 69 JurGIs PAKERYS, BJORN WIEMER 3.1.32. valyti: is-valyti ‘to clean (up)’ Simplex: past tense, habitual: (56) mes Sita. Dirbsime iki 22. [...] a§ d&fklus valat/kd.- fves valat/ Sefti/ma- .n patifj.ka Si.tas dd.rbas (PL). „Anksčiau taip būdavo, kad mes dirbdavome |[...] Aš valydavau arklius, valydavau karves, maitindavau jas, man patinka šis darbas.“ Pagrindinis straipsnis – Pradžių sąrašas. perdavimas. Generolas leitenantas penki. : azmeki (57) Aš... .| Kiekei tris tai ke. tuPus _Pašalinti / ar SeStis pu:dus ka: ti a(r) rugu. / / a( r) kvieét. va // e. gera-z gi naudd:s jdt ixvali-ta.s (Žiūrėti). — O tuomet sumokėsite tris, [...] keturis, or šešis or pudų rugių of kviečių, or gerų, jau of išvalytų grūdų. Simpleksas valyti gali reikšti atelinius procesus, o yra ir darinys pa-valyti, kuris reiškia, kad valymas pasiekė tam tikrą laipsnį, bet dar nepasiekęs absoliutaus pabaigos taško (palyginkite, pvz., su pa-dZioventi, pakepti aukščiau- ). 3.2. Judesio veiksmažodžiai Judėjimo veiksmažodžiai, kuriuos radome savo duomenyse, gali būti suskirstyti į dvi grupes: 1. savęs judėjimas (eiti, važiuoti ir pan.) ir 2. priežastinis judėjimas (nešti, vairuoti). Bendras visų judesio veiksmažodžių bruožas yra jų deiktinis kryptingumas, išreikštas priešdėliais. Daugeliu atvejų at(a) ir nu yra naudojami su atitinkamomis judėjimo link deiktinio centro arba toli nuo jo reikšmėmis; plg. at(a)-eiti ‘atvykti (čia)’: nu-eiti ‘eiti, patekti (čia)’. Visoms šios grupės simpleksinėms veiksmažodžių grupėms taikoma taisyklė, kad jos yra difuziškos šios deiktinės orientacijos atžvilgiu. Dėl šios priežasties jie kelis kartus pasitaiko su skirtingais prefiksuotais išvestiniais. Problemos, kurias tai kelia, bus trumpai aptartos iš karto žemiau. 3.2.1. Savarankiškumo veiksmažodžiai 3.2.1.1. eiti ‘eiti’: at(a)-eiti ‘atvykti’ Nors leksikologiškai abejotina, ar šis žodis iš tikrųjų yra 76 Building a dalinė aspektų sistema in East AukStaitian Vilniaus tarmių pora gali būti laikoma be atstovaujanas čia vienai leksemai“, ten akivaizdžiai išvestas is no further ateiti of (kaip, pavyzdžiui, atei-diné-ti in some kitų dialektų). Dėl šios priežasties we nusprento dė it įtraukti į mūsų sąrašą. Simplex: dabartinis tense (progresyvus- ); prefixed derivative: imperatyvas, praeitis (narrative): (58) paskam.binau vd.ndai/ sakdu *vd.nda kat tu nerasivil.kus sakét ir t.t. j L..] sd.ka. Gerat aind/ taiatd.ja. (P13). „Tvadinamas Vanda ir sako: I ,,Jei dar nesate lovoje, prašome ateiti in (ir padėk man)* [...] (Ji sako:) ,Gerai, aš ateinu“. Ir ji atėjo. In bet kuriuo atveju, simpleksas eiti gali reikšti procesą, kuris a kartu su so savo išvestine duoda aGTER porą. it 3.2.1.2. [eiti] „to go“ j-eiti : „to in“ go Dabartinis laikas: dabat (59) iné.ja. muzikd.ntas viduri / e. venose tka. Ai, dt.ru. (18 dalis). – Dabar muzikantas įėjo, o ji pasiliko lauke. devil Šis atvejis is abejotinas, nes in tekstai ten is no aiškus pavyzdys of unprefixed eiti naudojamas in prasmę „į tam go into tikrą uždarą erdvę“. Pavyzdžiai with imperatyvas, pavyzdžiui, eik vidun! „eikite vidun!“, patvirtina informatorby iai; bet šiuo atveju krypties in judėjimas aiškiai sukietėjo illative of forma is made by a of noun vidus „viduje“. 3.2.1.3. eiti ‘to go’: nu-eiti ‘eiti, kažkur to patekti (pėsčiomis)“ Čia taikomos tos pačios pastabos as kaip ir eiti ateiti / (žr. aukščiau). Simplex: imperatyvas; prefixed derivative: praeities laikas (pasakojim- (60) as): d.na(s) sd.ka. aé.nam *vigtiasan// jdunetéli *vizei // nuvé.ja.// dabar isirsif.k in, vi.sa. Tuf.gaus d.rkli. (Dėdė.) „Jis sako: „Let’s go to Žiūrėk, it is Jau netoli nuo čia“. Jie "Visų of pirma, eiti it is nėra aišku, ar jos deictic orientacija, o is „čia“ or „yra“ ir ar dėl to gali būti laikoma, kad it be as (žr. koreliaciją su nu-eiti žemiau). 77 JURGIS PAKERYS, BJORN WIEMER nuėjo ten, (ir jis sako:) “Dabar pasirinkti bet kokį arklį jums patinka rinkoje.”’ Kaip ir eiti: ataeiti, eiti šia prasme taip pat gali reikšti telic procesą. Simplex: imperatyvas; išvestinis priešdėlis: praeities laikas (pasakojimas): „Dabar Dievas, stebėdam3.2.1.4. joti ‘to ride on the horseback’ : at-joti ‘to come on the horseback’ as (sceną) iš dangaus (mato), kad ten taip, kad jie nekovoja. Ir jis ten (61) dabaF diévaz dabs-damas if dungdi.s ti vd tvarkss niér // Svifi.- tu. *jti.fgi. / lip in d.rkle. i_j3-k sutd.iki.k / kat neSpesti nesmustii- // tas atjaja (De1S). atėjo. Čia galioja tos pačios pastabos, kaip ir eiti: ataeiti ir eiti: nueiti. 3.2.1.5. lipti ‘to climb, to get on’: uz-lipti ‘to climb up, to is no order, (tells) St. George: mount the horse, go and settle them get on’ Simpleksas: imperatyvas (62); išvestinis žodis su priešdėliu: praeitis (63): (62) vé.ine(s) sa.ka. lip i(n) ni.gard.s/- aX arba pé.fnesu (Der). „Dabar velnias sako: „Užlipk ant mano nugaros, aš tave pernešsiu (per (63) nil i u.$lipe. in pé.édus i rd.da. (18 dalis). "Dabar jie gavo ant mūro šildytuvo ir rado (mūsų kiškis ten). " Paprastasis lipti gali būti naudojamas norint nurodyti telic procesą. 3.2.1.6. [vaziuoti] ‘važiuoti’: at-vaZiuoti ‘atvažiuoti, važiuoti čia’ (t. y. link deikto centro) Neradome nė vieno pavyzdžio, kuriame vaziuoti būtų buvęs vartojamas kaip sinonimas atvaziuoti. Pastarojo pavyzdys (praeities laike) galimas (65), kur jis vartojamas kaip ditch).”” antonimas žodžiui nuvaZioti. 3.2.1.7. vaZiuoti ‘kažkur nuvažiuoti, važiuoti’: nu-vaZiuoti ‘nuvažiuoti, važiuoti ten’ (t. y. toli nuo deiktinio centro) dabarties laikas, pasakojimas (65): (64) kap_vadtiaji invinédus/- tadi /dtisda pi.nigus (Deis). ‘Kai einate į vestuvių ceremoniją, tada jie duoda jums pinigus’ tai atvazé.vd./ arkléz grazis/ lineikai niitaigi jau nuvastioja 78 Building a partial aspect system in East AukStaitian Vilnius dialects Simplex: present tense (progressive and habitual) (64); prefixed derivatives: (65) // / gi *daugiell. kin (Dews) – Ir jis atvažiavo su vežimu ir gražiu žirgu, ir dabar jie važiuoja į Daugeliską. 3.2.2. Priežastinio judėjimo veiksmažodžiai 3.2.2.1. [nesti] ‘nešti’: at(a)-neSti ‘atnešti (čia)’ Imperatyvas, praeitis: (66) aik in d3.ktafu.- /atnés pazi.méjimu. ka(o_tt neste [...] //nuvejat/ atd.nesdu (Dgl8) „Eik pas gydytoją ir atnešk dokumentą (patvirtinantį), kad esi nėščia“. […] Aš nuėjau (pas gydytoją) ir atnešiau (popierių- ).’ Vėlgi, mes nesutikome pavyzdžių su simplex, kuris parodytų jo sinonimiškumą su išvestiniu atnesti, aiškiai nurodant judėjimo kryptį link deiktinio centro. Tačiau tokie pavyzdžiai kaip Zitirék, kq anas ten mums neSa? „Žiūrėk, ką jis mums atneša?“ yra priimtini informatoriams. 3.2.2.2. nesti ‘nešti’ nu-nesti ‘atnešti (ten)’ Simpleksas: dabarties laikas (pasakojimas, įprotis) (67); prefixed derivative: past tense (68): nama |...] né. Sam ir dd. - Tu ir pranešimas. pribraii.ki. (P18). „Ankstyvą (67) pava. sari. / labat unksci / rd.da.m zuiki.ku. mait.ti. // act.nesiem pavasarį mes suradome kiškiuką ir parsivežėme jį namo [...] (dabar) mes parsivežame dobilų, avižų (tam, kad jį pamaitintume).“ 79 JuRGIS PAKERYS, BJORN WIEMER (68) (biidavo vilky ir mama vis bijodavo, sakydavo:) vil.kas gd.l ti jdu nt.ne& kur ma.na. ar. ku. /i dé.kui diévui né (P18). „(Anksčiau buvo vilkų, o mano mama bijojo ir sakydavo:) „Vilkas tikriausiai paėmė mano vaiką“. Ačiū Dievui, to neįvyko.“ 3.2.2.3. varyti: nu-varyti ‘to drive (an animal) somewhere’ (to drive away from the deictic center) Simplex: infinitive, past tense; dabartinis laikas; iSeina rai.ke arklis va---/ varttjdu mtim taimd.na. - iSeina rai.ke arklis va---/ varttjdu mtim taimd.na. - iSeina rai.ke arklis va---/ varttjdu mtim taimd.na. (69) // tėvas---/ a gi tai vai.kaz buudu/ tik tévas nuvd.re. Tu. d.rkli.// ddti.k/ vi.sas kd.imas mti-s vd.re./ (DG1s). ‘Ir we turėjo to diską (atiduoti) arklį (už kariuomenę). O tėvas, my kai dar I buvo vaikas, a tėvas my važinėjo žirgu (ten), visi iš mūsų kaimo važinėjo žirgais (ten).” 3.2.2.4. veZti: at-veZti ‘vairuoti, atnešti, pristatyti čia’ (t. y. link deiktinio centro) Simpleksas: dabarties laikas (neigiamas, įprastas); prefixed derivative: ateitis: (70) tai asima.kéi /td.u atvé¥ namd. [...] ale ale ale gi tiktai.na.s td.u né. gerss /td.u atves ka. Vaike. gi va puveése. (15 tšk.) „Jei sumokėsite, tada jis pristatys jus (malkas) namo. [...] Bet he neduoda gerų (malkų), he atneš tau kokį gabalėlį supuvusio medžio. “ 3.2.2.5. vezZti: nu-veZti ‘vairuoti (sb, sth) ten’ (t. y. toli nuo deiktinio centro) Tiek simpleksas, tiek prefiksuotas darinys: praeitis: (71) mis ipaciiz gi kap silpni bit.vd.m /mani gi ibrsli. - Tuomet, jei nori. *ceikifitiosan va [...] in ku.nigu (P18). 80 Dalinių a aspektų sistemos kūrimas in „Kai mes, brolis ir aš, buvome silpni (gimę), jie taip pat važiuodavo me my us to Ceikiniai, to kunigas (to baptize)‘ (72) daugiau kap_éjd.m (namo) imui(s) std.cei if Po.ti.cininku. [...] (sulaiké) int.vegie. Mits palitionas (18 dalis). „Kai we važiavome namo, policininkai buvo mūsų kelias jie on [...] (suėmė mus) ir nuvežė us to policijos nuovada- .“ 3.2.3. Intransitive change of state verbs lietuvių 3.2.3.1. kalbos veiksmažodžiai : [i3-austi] „į aušrą“ Pasakojimo dabarties laikas: (73) bi.ua. Šekei / ti netéli niki [...]. nuvejdt atajat // jau zd.ra diend gi diista (Vin). „Buvo šokiai (Šventė) netoli nuo čia. I (Aš ten nuėjau, grįžau ir pamačiau, kad) (I diena jau aušra. Šiuo metu „Audi“ yra vienintea lė „Audi“ markės automobilių gamintoja. A priešdėlis išvestinis žymėti koreliacinį telic įvykį nebuvo rastas, bet buvo patvirtintbe as informatoriai. by 3.2.3.2. daryti-s : pa-si-daryti Simplex: infinity prefixed derivative: present tense, (74); habitual ka(p)_pradé jau – „būti“ (75): (74) / Įteka į Nemuną ties Smilgių k., netoli Smilgių gi ežero. lei (pradéjo matytis) (Der8). „Kai šviesa day pradėjo atsirasti to (kai it prasidėto jo aušra), jau galėjo matyti pėdsakus of karvės sniego. “ in (75) Atnešk tą 5-ąjį. 2006 m. lapkričio 1 d. Įsikūręs // prie S. Nėries g.. S. Šleževičius. Niekada. / vaikat. Išsklaidytas. / vat pazdd. ra. 1999 m. – „Dievas“ („Dieu“). „Po to du žmonės pradėjo gyventi kartu, tada jie susilaukė daug vaikų, tada (naujos) šeimos (iš vaikų) ateina į egzistavimą. " In (74) darytis is in the scope of the phasal verb darytis „pradėti“ ir reiškia procesą. a Kadangi it žymi a valstybof ės pasikeitimą, jo is reikšmė telic. In (75), išvestinis pasidaryti aiškiai is orientuotas į telic įvykį. a 81 JuRGIS PAKERYS, BJORN WIEMER 3.2.3.3. dzititi : is-dZititi ‘to dry (up)’ (intrans.) Simplex: praeitis; išvestinis žodis su priešdėliu: dabarties laikas (pasakojimas, įprotis): (76) rai.ke saki-t (toki uzkalbéjima) &ja. * jiezus jis kel /susiti.ka. Trys rožės /vienas Si-vo. Kitas karas. /“> traéé visai prani-ka. (PLS). „Reikia pasakyti (tokį užkalbėjimą): „Jėzus buvo kelyje, (77) pirma juss nurd.uni //tad va sustatai /va Si.te va si.ta.keis ku. Lu. and he met three roses, one was drying up, another one was wilting, and the third one disappeared altogether.” kai(s) sustatad sustatad jdt iz%i-sta /tai tedii /st. ve%a gi jdt: ti publika (Vip). „Pirmiausia linus išrauna iš šaknų, tada juos sudėlioja į mažus ryšulėlius, o kai jie išdžiūsta, juos atneša į tvartą.“ Palyginkite su atitinkama priežastinio ryšio pora dzioventi: iSdZioventi (grupė 1). 3.2.3.4. [gelsti]: is-gelsti ‘tapti geltonu’ Dalyvis praet. aktas. Vardas. pl. mas. : (78) vd.iksée.dava. Die.vu.li visi išgelbėti. Tu. - Gerai. apsupti (Vin). „Mano Dieve, jie vaikščiojo gelsvi ir turėjo utėlių.“ Pasak mūsų informatorių, gelsti galima vartoti tik su teliškąja reikšme, priešingai nei geltonuoti. (79) iperva.sar kd.fves adga.na. ar.kas S§i.ta(s) sugelt5-na.- vi.s (Vip). visą vasarą.“ Pasak informatorių, gali turėti trikojis 3.2.3.5. [geltonuoti] : su-geltonuoti ‘to turn yellow’ Participle praet. act. nom. sg. masc.: ‘And that kid, all yellowish (due to hard labour), pastures the cows to geltonuoti „būti, atrodyti žemai“ to progresyvi-telic yelreikšmė or „to turn yellow“. 82 Dalinių a aspektų sistemos kūrimas in Rytų aukštaičių Vilniaus tarmės 3.2.3.6. [gisti] : ad-gisti „to out go (apie ugnį)’ Participle praet. act. neutralu- (80) s. : paskati aina ina ta.idu'/ rafi.do tré.éu. kd.tilu. // ir kt. ti ku.ri.nta i, afgi.si. (Dainavos raj.) Ir he tada eina toliau ir randa trečią katilą, ir ugnis jau užgeso. is (pagal jį).“ Gisti is patvirtino by informatorius ir patvirtino in LKZe iš vietų uždaryti to Vidiskés, Daugéliskis ir Palijus (nors infinity, pagal to LKZe, is greitas in DikStas, Linkmenys, Rim3é). 3.2.3.7. [madinti-s] : su-si-mazinti „sumažinti (of number, quantity)’ (intrans.) Praeitis: paskut (81) jdu jdu,cé gi kai kd.roi / sitié prazdieja. é visi tad, / tedu tié gi i Ciginai susmd.zind. (Gyvas) "Ir tada, kai šie karai prasidėjo, number of Romas sumažėjo. “ ne Maiintis is patvirtino in tekstus, bet cf. LKZe, kur šis veiksmažodis turi telic reikšmę: Kap vistos tipija (peri), tai kiauSiniai tuoj visai ma@Zinas, nebus (Leipalingis). naudojami informatodescribe it as rarely riai; cf. [maginti] : sumažinti (tr.) (žr. pirmąją grupę aukščiau). 3.2.3.8. [nykti] : išnykti/pra-nykti Praeities laikas (su to bet kuriuo iš priešdėlių- ): (82) (kai) 4 a.ni.z, gi (vagys) jdu. useuvd-/ kat,d.nas vé.jas// toi kd.rvi. in | Įsikūrę: Klaipėdoje, Klaipėdos g. 10, LT-54111 Klaipėda. (Taškai) „(Kai) jie (vagys) suprato, kad he is po jų, jie pririšo karvę prie pušies ir the išnyko to (pabėgo)- .“ (83) rai.ke sakét (tokj uzkalbéjimq) &ja. * jiezus jis kel susiti.ka. / Irisas ro 2s / viend - Neįtikėtina. / antra gyva. / U> tracé visad prani‘ka. (P18). „Vienas turi to pasakyti (šis užkalbėjimas): buvo jo “Jesus ba-ba kap tai on kap jdu way, 83 JurGIS PAKERYS, BJORN WIEMER and he met three roses, one was drying up, another one was wilting, and the third one disappeared altogether.” Žodis nykti, reiškiantis „išnykti, sumažėti“, tekste neaptinkamas, tačiau tai patvirtina ir pavyzdžių the informants. The difference between isnykti and pranykti is not clear, due trūkumas. 3.2.3.9. prausti-- s: pa-si-prausti ‘to wash oneself (up)’ Simpleksas: praeitis (84); prefixed darinys: dalyvinis praet. aktas. Vardas. s. g. maks. (85): (84) tai vé.lnes [...] uuwpé.li. Paukščiai. Vd.landa- .s prduse.s mir-ka. - Kur? (Dzūkija). ‘And the devil was washing himself up in the stream for half an valandą ir buvo mirkomas vandenyje“ (85) atd.ja. 1980 m. – Arūnas Žebriūnas, Lietuvos krepšininkas (g. 1918 m.). — Jis, tas siuvėjas, atėjo iš garų pirties namo, nusiprausięs. 3.2.3.10. [taisyti-- s]: pa-si-taisyti ‘to get better, to recover (from illness)’ Esamasis laikas (įprastinis): tai jo. (86) vistiend.s me.sés apsar-ga/ [...] pavdé-lgd. / tadui / pastai.sd. (DGLS8). „Kai jo žmona serga, ir ji gauna šiek tiek [...] vištienos when valgyti, ji tampa geriau.“ Šią taisytį to patvirtina informatoriai. 3.2.3.11. temti (timti): su-temti (su-timti) ‘tamsėti’ Simplex: pasakojimo dabarties laikas (87); prefixed derivative: past tense (88): (87) kai gafidu: (tada) aX sd.va. gi-vulus/tai (matau, kad) dabat gi jd ti.msta (PLS). ‘Aš ganiau savo galvijus (tuo metu), ir (aš matau, kad) jau tamsėja’. 84 Building a partial aspect system in East AukStaitian Vilnius dialects (88) nupjauta: *kd.ivesalin //ti pa.,*ignaliniy [...] kd.imas// bé.n grdjé. gréjé.ti jduku./ kie(g), grajd./ ku_dd.re.// tadi jai. Skai. ar / is. m. (Dainavos raj.) „Jie atvyko in Kalvésalis, a kaimas uždaryti to Ignalina, ir jie grojo muziką, ir sutemė.“ it Simpleksas negali būti naudojamas su nuoroda į būseną („būti tamsiai“- ). Todėl jis elgiasi kaip gelsti, bet ne kaip geltonuoti (žr. aukščiau- ). 3.2.4. Socialinė / psichinė veikla Šio poskyrio of veiksmažodžiai nurodo psichinius ir socialinius įvykius. It vargu ar buvo possible to patikrinti, ar simplex veiksmažodžiai šios of pogrupio gali reikšti vykstančius procesus, nors tikėtina manyti, kad it is bent kai to kurie iš jų gali at of (pvz., „derintis ‘to accommodate oneself’, pritaikyti save, mokytis ‘to learn’, taikyti „susitaikyti“). 3.2.4.1. *daryti : pa-daryti „organizuoti, to sutvarkyti (šalis), to parengti“ Simplex: praeities laikas (89), pasakojimo praeities laikas (habitual) (90); prefixed derivative: praeitis įprastas (91): 1989 m. – Arūnas Žebriūnas, Lietuvos krepšininkas (g. 1940 m.). „1949 m. rengėme savo vestuvių vakarėlį“. (90) idd.re.m spektakiis/- /*Zemd.ities rast..jo.s im.davau kni-gu.//j5-- sti aprastta taki idé-mus [...] (P18). „Ir mes darėme (inscenizuotus) spektaklius, mes paimdavome kokią nors Žemaitės knygą, ji turi gerų istorijų.“ (91) nile.as pa---/pd.skaitas bi:dava. padart-davau/tai ape. Tu skraidyk. *Kazi.mieru. papd.saka.- davau (P13). – O aš rengdavau ir skaitydavau paskaitas, pasakodavau jiems istorijas apie šv. Kazimierą. 3.2.4.2. deréti-s: su-deréti „derėtis, sudaryti sandorį“ Simpleksas: pasakojimo dabarties laikas (įprastas) (92); prefixed derivative: dabarties laikas (įprastas) (93): 85 JuURGIS PAKERYS, BJORN WIEMER 1 lentelė. 1. Veiksmažodžiai su tiesiogiai paveiktais objektais . [arpuiti]: is-arpuiti „į priekį (iš). austi: is-austi „austi“. [autis]: ap-si-auti ‘užsidėti avalynę’. braukti: is-braukti „išskubėti (iš), pasisukti“. ‘daryti: az-daryti ‘uždaryti, užrakinti’. *daryti: pa-daryti ‘to make, produce’ . [dzioventi]: is-dZioventi „išdžiūti“ (perėjimo laikas). [galvos]. nu-galabyti „nužudyti“ Oo Metai A OF & WO NHN 18 19. 20. a1. pagal 23. 24. 295. 26. - Aišku. 28. 29. 30. 31. 32. . ginti: raz-ginti ‘atskirti, išvaryti’ 10. Tu... 12. 13, 14. 15. 16. 17. karti: pa-karti ‘kabinti, virvėti’ [‘kavoti’- ]: pa-kavoti ‘slėpti’ kelti: pa-kelti ‘pažadinti’ (transitive) kepti: is-kepti ‘kepti’ [kinkyti]: pa-kinkyti ‘su-kinkti’ kulti: [is-kulti] /nu-kulti ‘kurti’ kurenti: is-ktirenti ‘kaitinti (viryklę)’ kurti: aZu-kurti ‘užkurti ugnį’ [mazinti]: su-mazinti ‘sumažinti (tr.)’ melzti: pa-melZti ‘milkti’ minti: is-mint ‘laužti (linus)’ [muryti]: [is-muryti] ‘statyti plytas’ plauti: [is-plauti] ‘nuvalyti (grindį), nuplauti (drabužius)’ [ruosti]: pa-ruosti ‘paruošti’ risti: pri-risti ‘statyti, statyti, statyti’ seti: pa-seti ‘sėti’ [sodinti]: pa-sodinti ‘įdėti, įdėti į (kalėjimą)’ statyti: pa-statytt ‘statyti, statyti, statyti’ Sukuoti: is-Sukuoti ‘atnešti, atnešti į (kalėjimą)’ [tapyti]: nu-tapyti ‘apgauti, apgauti, sukelti blogą gyvenimą’ tvarkyti: su-tvarkyti ‘sutvarkyti, pasirūpinti, pataisyti’ ugenti: uz-Ugenti ‘auginti vaikus’ valyti: is-valyti ‘išvalyti’ 92 Building a partial aspect system in East AukStaitian Vilnius dialects Continuation of table 1 2. Judesio veiksmažodžiai 1. Savaiminio judėjimo veiksmažodžiai Letti ‘to go’: ata-eiti ‘to eat’ 2. [eiti] „eiti“: ieiti „eiti į“ 3. eiti „to go“ nu-eitt : ‘eiti, kažkur to patekti (pėsčiomis)’ 4. joti ‘važiuoti ant arklio nugaros’: at-jott ‘atvažiuoti ant arklio nugaros’ 5. lipti ‘lipti, užlipti’: uz-lipn ‘lipti aukštyn, užlipti’ 7. vaziuoti ‘kažkur nuvažiuoti’: nu-vaziuoti ‘nuvažiuoti ten’ (t.y. 6. [vaziuoti] ‘to drive’ : at-vaziuoti ‘to get, to drive here’ (i.e. toward the deictic centre) away nuo deiktinio centro) 2. Priežastinio judėjimo veiksmažodžiai 1. [perkelti] „to carry“ : at(a)-nesti „priversti (herey’ 2. nešti „to carry“ ne-nesti „priversti (there)’ 3. varyti : nu-varyti „vairuoti (gyvūnas) kažkur’ (toli nuo deiktinio centro) veiti at-ve%ti 4. : „vairuoti, to bring, to pristatyti čia“ (t. y. 5. vedti: nu-vegti ‘važiuoti ten’ (1,t.y. eiti tolyn nuo deiktinio centro) 6. vedti: nu-vegti ‘važiuoti ten’ (1,t.y. eiti tolyn nuo deiktinio centro) 3. Neperėjiminis būsenos veiksmažodžių keitimas 1. austi: [i§-austi] ‘to dawn’ 2. daryti-s: pa-si-daryti ‘to come into being’ dzidei i8-d#idei 3. „Džiovinti (aukštyn)“ Gintaras.) 4. [gelsti] i&-gelsti ‘tapti geltonu’ 5. [geltonuott]: su-geltonuoti ‘to turn yellow’ 6. [gisti]: az-gisti „išeiti (iš ugnies)“ 7. [maéinti-s 8. 9. : su-si-maginti „sumažinti (of number, quantity- )“ (transl.) . [nykti] . naktį/prieš naktį ‘to disappear, to vanish’ |. prausti-s : pa-si-prausti „nusiprausti (aukštyn)“ 10. [taisyti-s 11. tamsti (tmti) : išjungti (išjungta) ‘to get dark’ a-si-taisyti ‘gauti geriau, atsigauti (nuo ligos)’ 8 4. Socialinė / psichinė veikla 1. deréti-s su-dereti ‘derėtis, sudaryti sandorį’ 2. *daryti : pa-daryti „organizuoti, to sutvarkyti (šalis), to parengti“ 3. [‘derinti- -s]: da-si-derinti ‘prisitaikyti prie sb, artimai bendrauti su sb’ 93 JurGcis PAKERYS, BJORN WIEMER 4. Continuation of table 1 [*derinti(-s)]: pa-derinti ‘pagauti, pasirinkti akimirką’ 5. [*kavoti]: pa-kavoti ‘to bury’ 6. laikyti: at-/is-laikyti (misias) ‘to serve (the Mass)’ 7. mokyti: ts-mokyti ‘to teach’ 8. mokyti-s: ts-si-mokyti ‘to learn’ 9. pasakoti: pa-pasakoti ‘to tell a story’ 10. [rinkti-s]: 1S-si-rinkti ‘to choose’ 11. skaityti: pra-skaityt ‘to read (through)’ 12. taikyti: su-taikyti ‘to reconcile’ 13. tikrinti: pa-tikrinti ‘to check, to verify’ ABBREVIATIONS AND SYMBOLS Dai8 Daugeliskis redaktoriy kolegija: G. Naktiniene (vyr. redaktore), J. Paulauskas, R. Petrokiene, V. Vitkauskas, J. Zabarskaité, Vilnius: Lietuviu kalbos institutas, http://www.- l|kz. lt PLS Paluse VID Vidiskes = += morfologinės operacijos kryptis (šakos kilmė) INTRANS. intranzityvus kamienas TRANS. tranzityvus kamienas PF., IPF. LKZe _—_Lietuviy kalbos zodynas (t. I-XX, 1941-2002), elektroninis variantas, ILA-KLASĖS 1) paprastosios klasės: ACTI ‘veiklumas’ TSTA ‘visiškai statinis’ TTER ‘visiškai terminacinis’ 2) sudėtinės klasės: RSTA ‘relatively stative’ 94 Building a partial aspect system in East AukStaitian Vilnius dialects Baceviéioré, R., IvANAusKIENE, A., LeskausKaite, A., TRumpA, E. 2004: Lietuviy kalbos tarmiy chrestomatija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. Vilnius: Lietuviy kalbos institutas. Bere, N. 1997: Kontekstas ir leksika rusų kalbos raidos aspekte. Berkeley-Los Angeles-London: Kalifornijos universiteto leidykla. 1996 m. – Vytautas Žukauskas, kompozitorius, kompozicijos ir kompozicijos teorijos specialistas. ir; W. Girke, ed., Slavų Lingvistika 1995. Miinchen: 1998 m. – 37-74. Vytautas Šimkus, Lietuvos krepšininkas, rungtyniavęs Utenos „Juventus“ ir Lietuvos rinktinės sudėtyje. Į: T. Bergeris & J. Raecke, eds., Slavų kalbos Lingvistika 1997. Miinchen: Sagner, 55-80. Breu, W. 1998b: Sopostavlenie slavjanskogo glagol’nogo vida i vida romanskogo tipa (aorist : imperfekt : perfekt) na osnove vzaimodejstvija s leksikoj. In: M. Ji. 1996 m. – Vytautas Černiauskas, Lietuvos rašytojas, publicistas, vertėjas (g. 1930 m.). Maskva: mokykla 2005 m. – „Jazyki russkoj 88-99. kul’tury“, Breu, W.: Verbalaspekt und Sprachkontakt. Dviejų slavų mažumų kalbų sistemų palyginimas (SWR/MSL- ). In: S. Kempgen, ed. Slavistische Linguistik 2003. T.IX: Pintuvės-- Samneris, 37-39 psl. 2007 m. – Vytautas Žukauskas, lietuvių kalbininkas, kalbotyros mokslų daktaras, profesorius. Kalbų mokslas 32-2, 123-166. 1976 m. – „Aš, tu, jie“ (rež. Cambridge ir kt. : Kembridžo universiteto leidykla. Karpeis, V., WizmeR, B. 2002: Aspektų poringumo formavimas lietuvių pasienio ir salų tarmėse (kalbos veiksmažodžių pavyzdžiu- ). Baltijos kalbos 10, 51-80. Karpe.is, V., Wiemer, B. 2003: Kritinės pastabos apie lietuvių kalbos žodynų, ypač tarmių, sudarymo praktiką — slavų lenkų ir ‘veikslų’ pavyzdžiu. In: N. Ostrowski & O. VAICIULYTi:-ROMANCUK, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 95 Jurcis Paxerys, BJORN WIEMER reds., Bažnytiniai darbai. Kalba, literatūra, kultūra. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla P. 45–72. Karpetts, V. 2003: Ryty aukstaiciy snekty slavizmy fonologijos bruozai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Karpe.is, V., KARDELYTE-GRINEVICIENE, D., Navickaite, A., STRUNGYTE, I. 2006: Įvadas į psichologiją. Siaurés ryty aukstaidiai vilniskiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas. 1999 m. – Vytautas Mažeika, lietuvių kalbininkas, pedagogas, vertėjas. Į: T. Ansratt, ed., Slavų kalbų raida. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1969, 169 psl. 254. Lenmann, V. 2004: Grammaticalization via extended derivation. In: V. Bizanc, N. P. Himmetmann & B. Wiemer, reds., Kas lemia gramatikalizaciją? Žvilgsnis iš jo kraštelių ir jo komponentų. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. – 100 psl. 2002: 169-186. Naujausia veikla aspektų teorijoje: pasiekimai, pasiekimai ar tiesiog neprogresyvi būsena? Lietuvių kalbos žodynas, 2 t., 1969–1971. Viouairis, A. 1961: VeiksmazZodzZiai su priesagomis -inéti ir -dinéti Zietelos tarméje. Lietuvos TSR MA darbai, Serija A, 2 (11), 219-231. Vipuairis, A. 1998: Dél daugkartinio veiksmo rai8kos pietrytinése lietuviy kalbos tarmése. Lietuviy kalbotyros klausimai 39, 183-191. Wiener, B. 2001: Aspektual’- nye paradigmy i leksiéeskoe znaéenie russkix i litovskix glagolov (Aspektualiosios paradigmos ir leksiškoji lietuvių kalbos veiksmažodžių žinia). Lietuvių kalbos žodynas, 2001, t. 2, psl. Wiemer, B. 2002: Gramatikalizacijos teorija, išvestis ir konstrukcijos: klasifikuojančiojo aspekto, pasyvaus ir subjektyvaus personalo pavyzdžiai slavų-baltų areale. Nepublikuotas postdoktorantūros baigiamasis darbas, Konstancas. 2003 m. – Vytautas Balčiūnas, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis gynėjo pozicijoje, 2004 m. – Vytautas Balčiūnas, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje. Į: T. Ansratr ir B. Hansen, red. : Slavų kalbų raida 2 (Fiir Volkmar Lehmann 60-ojo gimtadienio proga iš jo Schiilerinnen ir Schiilern). Įvairūs žodžiai gali būti skirstomi į gramatines kategorijas: žodžiai, turintys gramatinę reikšmę; žodžiai, turintys semantinę reikšmę; žodžiai, turintys semantinę reikšmę; žodžiai, turintys T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 35-36 psl. 96 Pastato a dalinis aspektas system in Rytai Australijos doleris Vilniaus rajono tarmės Wiemer, B. 2006: O semantinę reikšmę; žodžiai, i turintys semantinę reikšmę; žodžiai, v turintys semantinę reikšmę; žodžiai, turintys semantinę reikšmę. na Į: V. Vikiteka A. Grybauskaitė, „Lietuvos žinios“, 2009 m. i (= Semantinė i struktūra slavjanskogo vaizdo IV dalis). Miinchen: Sagner, 97-123. Wrener, B. 2008: Zur innerslavischen Variation der Aspektwahl ir Jų svoris Veiksniai. Į: K. Gurscummt, U. Jexurscu, S. Kempcen & L. Upoipn, red., Deutsch BeirutCity in Lebanon zum 14. Tarptautiniai santykiai Slavų kongresas, Ochridas 2008. Miinchen: Sagner. ZaizNuax, Anna A., Smetev, A. D. 2000: Įvadas į rusų v aspektologiją. Maskva: Jazyki russkoj kul’tury. Jurgis Pakerys Vilniaus universitetas, Baltistikos katedra Universitetas g. 5, LT-01513 Vilniusworld. kgm Bjérn Wiemer Jono Gutenbergo universitetas Maincas, Institutas fiir Slavistika, Jakob-Welder-Weg 18 D-55099 Frankfurtas prie Maino, Vokietija 97