S aipsniai / A icles 175
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen:
geoling is ika, dialek ologie, socioling is ika, expe imen elle Phone ik.
EYT AUKŠTAIČIAI
PANEVŽIŠKIAI:
KLASTERIN ANALYZ
IEKANT TARMIŠKUMO
Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys:
Clus e Analysis in Sea ch o Dialec icism
ANOTATIUM
A ipsnyje e such auszu es en eines aus s a is ikke angewand e clus e liche
Analysees Me hoden geeigne hei eas e ne hoch ai ige pane ėžiškie
Wohnungsgebie es ähnum nach un e scheidenden a mlichen Eigenscha en
Ve b auchs equenz zu bes immen. Analysě wäh end aus yškėjene
Un e suchungsgebie es G uppa imosi Besonde hei en e laub zu e s ellen Un e suchungsmodell ein Un e suchungsgebie es Ta miškumu und pe i e iškumu auszumessen.
Un e suchungen zu älligem Wege wählen 90 min. daue nden eas e n aukš aičių
pane ėžiškių pa a mės Audioau zeichnungen, zusammenges ell aus zwei cen ischen
Pãs alio (112), Kapčinų (138) und zwei pa ibinių Bučinų (52) und S ub iškio (171) a minių
Punk en. Hö and Au zeichnungen, ixie 13 un e schiedlichen pane ėžiškių a mlichen
Eigenscha en pauch ojungs equenzien, die spä e zu SPSS S a is ics compu e ine
P og amm zusammen üh en, und du chge üh wu de klas e ische Analyse. E hal ene
E gebnisse e lauben zu behaup en, dass in de S udie angewand e clus e liche Analyses
Modell is geeigne ie e pane ėžiškių LKA Punk eng upa imosi nach un e suchamußen
G ößen dėsningumam o engeleg . Die Analyse zeig , dass LKA-Punk e im Pa ibie de
Ta m läche liegende nich no wendige weise pe i e ische in ihnen he o agend
gehal enen a mines Eigenscha en (LKA Bučinų, Pãs alio und Kapčinų Punk en besse
gehal en we den s a ke Eigenscha en, und S ub iškio silpnosios). Die S udie zeig , dass de Clus e inen Analyses Me hode beim un e suchen a mes, seh wich ig Un e suchamosios Subs anze auswähl .
ESMINIAI WORDŽIAI: y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, LKA Punk en a miškumas,
LKA Punk en pe i e iškumas, klas e inė analizė.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
ANNOTATION
This pape aims o es he app op ia eness o one o he s a is ical me hods – clus e
analysis o de e mine he simila i y o he popula ed locali ies o he Eas e n Aukš ai ian o
Pane ėžs in acco dance wi h he equency o usage o dis inc i e dialec al ea u es.
G ouping Besonde hei en die eme gie en aus de analysis o he esea ch a eas allow us o
c ea e a model o measu e he dialec icism and he pe iphe ali y o he esea ch a eas. 90
minu e long eco dings o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs collec ed om wo g am and
cen al – Pas als (112), Kapčinai (138) – and wo ma ginal – Bučinai (52), S ub iškis
(171) – dialec al poin s we e andomly selec ed o his s udy. While lis ening o he e-
co dings, he equencies o usage o 13 dialec al ea u es o he Eas e n Aukš ai ian o
Pane ėžs we e iden i ied, which we e hen en e ed in o he SPSS S a is ics compu e p o-
he clus e analysis was pe o med. The esul s sugges ha he clus e analysis model
applied in he s udy is sui able o acco ding o he esea ch dimensions. Die Analyse zeig ,
e ealing he g ouping pa e ns o he poin s o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs LLA
dass he ma ginal LLA poin s a e no necessa ily pe iphe al dialek al cha ac e is ics a e
pe ec ly main ained in hem (in Bučinai, Pas als and Kapčinai poin s o LLA he s ong
ea u es a e be e main ained, while he weak ones a e be e p ese ed in S ub iškis).
Die S udie zeig , dass he selec ion o he esea ch ma e ial is e y impo an o he
examina ion o dialec s by he clus e analysis me hod. KEYWORDS: Eas e n Aukš ai ian o
Pane ėžs, dialec icism o LLA poin s, pe iphe ali y o LLA poin s, clus e analysis.
1. PANEVŽIŠKI TYRIM ZUVERHALT
li auische Sp ache a messen ange angen zu in e essie en XIX a. Ende. Ry ų
aukš aičiai pane ėžiškiai minimi schon pačiuose p imuosie anen li auischen
sp ach dialek ologischen we ken. Übe pane ėžiškių un e scheidungsme kmale
sch ieb Leopold Gei le is (Gei le 1875)1, Edua d Vol e is (Вольтеръ; 1904: 325335,
338340, 345354, 1886 Kazimie as Jaunius (Jaunius 1892: 114161)), An anas Ba anausks
(Ba anowski 1898). Im selben besch iebenen Me hode A bei en o se zen und
An ang des XX. jah hunde wich igüs Kazimie o Būgos (1924)3, An ano Salio (1930,
1946)4, Ju gio Ge ulio (1930: 3546, 5465, 6676), Pe o Bū ėno (1932: 168193) 1 Remiamasi
Danguole Mikulėniene (2011: 1927).
2 Ž . Junge 1970.
3 Ž . Būga 1961: 8283.
4 Ž . Salys 1992: 114119, 122131.
A ikeln A icles 177 /
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
da bai. Iš jaunag ama ikių pe im a y imų adicija bu o populia i i poka io
laiko a piu.
Vėlesnie e Un e suchungen un e such en die Eigenscha en de yškiosios
pane ėžiškių pa a mės, ih e Passki s ung und Ähnlichkei zu Be a mes
(Zinke ičius 1966; Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147; LKT 1970: 14,36; LKA 1982, 1991;
Ručinskai ė 1974: 72: 76; Kačiuškienė 1984: 42 1968; Kačiuškienė, 1968: 533: 313
Kačiuščinė: 148; Ga š a: 1974: 76 1977; Gi denis, 1982: 18987 1981) sowie die
Beginnungsu sachen des Au i ens (Kazlauskas: 1020; Zinke ičius: 74 76; Gi denis:
189) mi dem expe imen ellen Audi , Akus und Akus . Be ei s Ende XX a.
e schein pane ėžiškių un e suchungen socioling is ikai eigingų b uožų bei de
Bewe ung un e suchamuosius Da en, beginn man be ücksich igen in pa eikėjo
amžių. Das zeume sowohl in a bei en des besch eibenden Cha ak e s
(Zinke ičius 1975: 85; Zinke ičius 1979: 9293), als auch expe imen lichen,
spek og a ischen, audicis ischen Ty nissen (Kačiuškienė 1982: 3945; Ga š a
1982a: 6870; Kačiuškienė 1983: 2438). Taip e gin a e schiedene Zei en
pane ėžiškių pa a mės a osena. a. an angs A bei en beginnen sich zu s ü zen
s a is ischen, psychoakus inischen, spek ischen, oscilog aphischen Me hoden
(sie gel en auch komplexis ischen A bei en (Ma ke ičienė 2001: 2932; LKTCh 2004:
2006: 74–82), i a ski ų au o ių y imuose (Kačiuškienė 2000: 25–31; Ga š a
2002: 9–18; Kačiuškienė 2003: 88–92; Kačiuškienė 2005a: 49–53; Kačiuškienė
3034,1946; Zinke ičius 2005b: 499503; Kačiuškienė 2009: 6167; Kačiuškienė 2012: 5362). In
diesem Zei aum e meh auch sozioling is ischen Me ožä en hal ende
We ke: angewende anke nis me hod (Kačiuškienė 2005c), įsi es i amžiaus
(Kačiuškienė 2006; Meiliūnai ė 2009), ausbildungs (Kačiuškienė 2013a: 8) kin amieji,
un e such e kalbinė sa imonė (Kačiuškienė 2013b: 22).
Häu ige nde Einschluss socioling is ikes in pane ėžiškių pa a mės
Un e suchungen zeig , dass An ang des XXI a. s a indendem in ensi am
Te mynkai osp ozess übliche Me hoden ü diesen Beg i ini zu bes immen und zu e klä en schon nich zu eichend.
2.TERMISCHEM TREISEMe hodIK
Kin an a mnissen, kin a und sie un e suchende geoling is ika sie wu de zwischendalykinė:
übas us a mė y ininkų ikslus papildo socioling is ika (pa yškin, 5 Die E gebnisse dieses
Zei aums e ö en b i und ande en Publika ionen. Minė ini Kazimie o Ga š as Joniškėlio
apylinkės šnek os eks ai (1982b).
6 Ta minę sp ach den au gezeichne Aldona Jonai y ė, S asys Tumėnas, D. Kaziliony ė, S.
Mo kūnas, Aloyzas Vidugi is i Edmundas T umpa, ansk iba o Aloyzas Vidugi is, As a
Leskauskai ė und Rima Bace ičiū ė.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII wi d be ücksich ig in socioling is ischen
Va iabamu ionen (amžių, ly į, ausbil inimą und k .). Geoling is ike e wo ben neue
Zeichen, XXI a. beg i s a mė y os heo e ische Bes immungen und
me hodologische P inzipien beginnen zu quali izie en sociogeoling is ikos Beg i
(Aliūkai ė 2011: 257; Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2014). Sp ache eškinye
sociogeoling is ischen Un e suchungen können sein un e such nich nu diese
beiden Rich ungsins umen en, abe und ande e Wissens Be eichen Me hoden.
Ziel dieses A ikels zu es en die Eignung eines de in de S a is ik angewand en
Clus e analyse-Me hoden eischen hochs ach ige pane ėžiškých
Wohnungsgebie en ü die Ähnlichkei en nach un e scheidenden
Te mnisseigenscha en Ve b auchs equenz zu bes immen7.
Un e suchungsobjek pane ėžiškių pa a mės cha ak e ingosios Eigenscha en.
Abgeh a s a is ische cles e ische Analyse lasse übe p ü en, wie g uppie sich
un e suchungsgebie s nach un e scheidenden a mlichen Eigenscha en
Ve b auchs equenz. au diese Weise en s eh ein Un e suchungsmodell zum
Messen de Ve miškkei und Pe ie iškkei de un e such en Gebie en
ausgewählus ie LKA Punk e (du cen inius, du pa ibinius), bes imm sich, wie sie in gehal enen Ve mines Eigenscha en und ob angewand es Modell geeigne is dies zu üh en.
S aipsnyje cen inio i pa ibinio LKA punk o są okos a ojamos geog a i-
Lioly ė, Kazys niu Sich : cen iniu nenn sich die Gego ė, geog aphisch s ehende a čiau
eas e ne hochsch ai ige pane ėžiškių lo o cen um, pa ibiniu ie ė, es si an i nahe
ande e woha mių ibų. Wegen das Sp ache Sich weise kann gewo den sein pe i e inė
(pe eiginė, . i. kann sein übe genommen haben ande e Sp achen Me kmalen ode ande e
a a mių un e sch eibenden medien Eigenscha en)8.
Ti iamąją medžiagą suda o a si ik inai pasi ink i 90 min. y ų aukš aičių
panežiškių pa a mės Tonau zeichnungen. Sie wu den 1992, 2004, 2012 m. aus Gebie en gesammel ,
die noch o 60 Jah en i e wu den (z . LKA11, 1977: 2123, LKA 1982: 911) LKA 1991: 9 Bučinų (52)
(į ašo N . LK259701, kompak inės plokš elės egis acijos N . 1496 RAP 112), Pãs alio (112) (į ašo
N . LK204602, kompak inės plokš elės egis acijos N . 1508 RAP 12 Kapči (138) N . (į ašo N .
LK029101, kompak inės plokš elės egis acijos N . CD 1156 RAP 79)) und das is mi S ei en,
ös e eichischen Höchsen, Kup s ä en, Anykš ėl und Pa ins eln.
S ub iškio9 (171)10.
7 Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai y a aka inėje y ų aukš aičių pusėje. Jie ibojasi su aka ų aukš-
8 Apie cen inio i pe i e inio LKA punk o e minus plačiau ž .: Mo kūnas 1993: 4–7; Ka delis
2014; Ka delis, S aku y ė 2015).
9
Diese Au zeichnung Regis iie ungs N . noch nich e eich , e gespeiche Li uäischen Sp achins i u s
se e yje zusammen mi ande en 2012 m. eingesamm en Da en. 10 Eingaben sammel e 20072013 m. bei de
Du ch üh ung des P ojek s Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: Punk enne z Op imisie ung
und in e ak i ioji a minės in o macijos sklaida (ž . Lie u ių kalbos a mės).
A ikeln 179 A icle /
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
Expe imen ie end un e such we den d eie F auen (D. N., g. 1926 m., gy .
Bučinuose; J. L., g. 1934 m., gy . Pas alyj11; V. M., g. 1909 m., gy .
Kló ainiuose12) und eines Mannes (B. N., g. 1946 m., gy . S ub iškyje)
ähnlichen Tempo de in de Sp ache pa a o en a mines Eigenscha en13.
Wie gezeig 1 igu e, sind un e suchsliche Gebie en hochsch aiße Flo e, dahe
zeichne sie sich alle hochsch aiße Un e scheidungseigenscha ki čiuo i
zweibalsiai ie, uo gehal en we den gesund, wie und im allgemeinen Sp aches,
ande s als nied igaiße Flo e (Zinke ičius 1966: 1314; LKT 1970: 15; LKTCh 2004: 29).
LKA-Punk e gehö en eas e n aukš aičių b ed, da in diese pa a mėje
e engungen we den doppels ig an, am, en, em bei gewesen nosiniai balsiai ą, ę und
ausgesp ochen als ọn, ọm, ẹn, ẹm bei o, e (Zinke ičius 1966: 15, 8384, 99101; LKT 1970:
3233; LKTCh 2004: 30, 173175)14. Haup liche un e scheidameje pane ėžiškių
Eigenscha ku ųjų galūnės balsių suplakim, so genannamoji balsių edukcija.
Nach Reduk ionsg ad gehö en un e such e LKA-Punk e nö dlichen
i o neaiškios kokybės mu mamaisiais ga sais, ski ingai nuo pie inių, ku ie
umpuosius a, u galūnėse suplaka į ieną ga są, panašų į u, ačiau nelūpinį, žy-
pane ėžiškien, de en ku zí galūnės s imiai mimą υ (Zinke ičius 1966: 92, 119121; LKT
1970: 35; LKTCh 2004: 175176). In diese A bei un e such e Gebie ie üme de
Ta miškum gemessen indem übe p ü nich odai ki chiuojenden ode
un e schiedlichen Wo es eilise be indliche sechšių Balsien (o, ė, i, u, y, ū) und
zwei d ibalsien (ie, uo) p oduk i um. Zusä zlich ixie wi d und Ki ius
Abzugungs equenz. Dwi Eigenscha en sind spi ai e wende nu im nö dlichen pane ėžiškių lo e.
Neki čiuo oje Posi ionie ung nö dlichen pane ėžiškie, ande s als on südlichen, d ibalsius ie, uo
a liepia e, o (Zinke ičius 1966: 16, 87; LKTCh 2004: 176). Ausnahmsweise un e suchamosiesen Gebie en
abge agen wi d und ki is nö dlichen pane ėžiškių lo e unk ionie uni e salen ki ius
abge ückungs däsnis, wenn ki is abge agen wi d nich nu on umpos, abe und on langosa
i agales galūnės nich nu in das langs ändige, abe und in das ku zes skiemenį, und in ensi is
bedingis ki ios abge ückung, wenn. Schi aumaše ab 11amein hin e die Knie ge esssuch
gesp ochen Alle dings den g öß en Teil de Zei sp ich eine dankende, deshalb un e such in de
S udie, dass i a diese eine mo e s Sp ache. 12 Diese pa eikėja leb Kló ainiuose, jedoch de
Ein ag in de Da enbank zugewiesen Kapčinų (138) Punk .
13 P ozen iell Dankėjų weibliche sind meh als Dankėjų männliche , dahe und in diese S udie wi d
un e such meh weibliche Audioau zeichnungen als Männe s. 14 Diese und ande e pane ėžiškių
a mę on ande en un e scheidende Eigenscha en beme k e schon Ende XIX. übe ki čiuo ų
kamien ie, uo, d iga sių an, en, ku ųjų alsių i, u, ki čiuo ų kamien o und ande e zeichen ande e
Ve mi lungs Un e schiede in e schiedenen Teilen des Landes sch ieb Vol e is (Вольтеръ 1886: 112).

AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
umpos galūnės į p iešpasku inį be kokio ilgumo skiemenį (Zinke ičius 1966:
3740, LKT 1970: 3435, LKTCh 2004: 3031)15.
Wei e e un e samosios Eigenscha en sind uni e salesnės. Das und minė i
ki čiuo i kamieno ie, uo, de en quali ä s i iamajame lo e nich
un e scheide on ande en hochš aičių und bend inės Sp ache.
Wie und alle eas e n aukš aičiai, nö dliche pane ėžiškiai ki čiuo us (ne
a i auk iniu ki čiu) umpuosius u, i ne galūnėje pailgina und a ia seh nauu us
(Zinke ičius 1966: 107; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 177). Beim Sp echen neki čiuo us
kamieno y, ū, elgiamasi a i kščiai sie übe se zen en sp echenden umpaisiais i,
u (Zinke ičius 1966: 110; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 176). Alle dings im Gegensa z zu
ielen Hochs ach en, ki čiuo as kamieno o pane ėžiškių plo e a ie be a
a spal io, abe neki čiuo oje galūnėje e e s a a (Zinke ičius 1966: 70).
Ki čiuo as kamieno ė no male weise gehal en wi d (Zinke ičius 1966: 74), und
neki čiuo as galūninis ė a iamas e (Zinke ičius 1966: 75; LKTCh 2004:
176–178).
Dahe analysie in de Un e suchung sieb ige s a kige ode yškiųjų
(ki čiuo ų kamieno ie, uo, o, ė, i, u, ki čio a i aukimo) und sechs ige silpnųjų
ode blankiųjų (neki čiuo ų kamieno y, ū, ie, uo, neki čiuo ų galūnės ė, o)
panežiški ė un e sch änkenden Me menscha en F equenz (ž . 1 Tabelę)16.
Diese Zeichen sind gajüs und, wie gesehen ih e Ve b auchs equenz abel in,
iele Male pass sichan ys pane ėžiškių alboje. Das zeig auch die neues e du chge üh S udie diese Ra a messe (ž . Aliūkai ė e al. 2014:
188–191).
Gesammel es Ma e ial de Un e suchungsmi lungsgebie en wu de in meh e en Phasen
behandel : (1) gehö on Un e suchungs LKA-Punk en zu e schiedenen Zei äumen
gesammel en Tonzeichnungen; 2) du chge üh wu de Audioau zeichnungen Analyse ihnen
hö end, ixie 13 un e schiedlichen pane ėžiškių a mlichen Eigenscha en
Pauch ojungs equenzen; 3) häu igen zu SPSS S a is ics compu e p og amme
zusammenge üh und du chge üh wu de clus e ische Analyse17. Beim Anwenden
clus e liche Analyseme hode, es ges ell die Ähnlichkei de ie ausgewähl en ös lichen
15 Pap as ai ki is nuo galūnės nea i aukiamas aukš esniojo laipsnio p ie eiksmiuose, oksi onuose
hochs ai ige pane ėžiškių pa a mės LKA Punk e und sie ze leg in Einwö e n und de
Zukun zei Pe son o men (Zinke ičius III 1966: 38), ieliaskiemenie de Wö e galūnės ki is abge agen in das nächs gelegens e skiemenį (Zinke ičius 1966: 39), nich abge agen
į p iešdėlį (LKTCh 2004: 180).
16 Haup liche s ä kenden (ode yškiųjų) und schwapnigen (ode blankiųjų)
Me kmalenun e scheidungk i e ien Ve b ei ungs läche, E kenn nisba kei und Ausgleichung:
s a ke Me kmalen sind cha ak e is isch ü eine ela i kleine Fläche bes imm e Pa a mės,
schnell beme kba und leich ausgleichba , wäh end schwipnose Me kmalen cha ak e is isch ü
iele e wininge Pa a mien sind, sie schwie ige zu beme ken, dahe auch nich zu ko igie en (Alikai ė, Mikulėniū 2014: 4647).
17 Apie p og amą plačiau ž .: IBM SPSS S a is ics; Vai ke ičius, Sauda gienė 2006.
S aipsniai / A icles 181
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
1 PAV. Ti iamosios eas e n aukš aičių pane ėžiškių ie o ės (Mikulėnienė, Meiliūnai ė
2014: 189)
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII in ähnliche Objek sg uppen klas e ius. Die
un e such en Da en sind so zusammenge ass , dass die Un e schiede aus den
un e such en Gebie en zusammenges ell en Clus e inne halb so klein wie
möglich seien, und zwischen Clus e so g oß wie möglich (Čekana ičius,
Mu auskas 2002: 195; Vai ke ičius, Sauda gienė 2006).
1 LENTEL. Pane ėžiškių un e sch eiblichen In e minienme kmale
Pa zuch ungshäu igkei in un e such es Gebie en18
STIPRUMAS
BUINAI
Einsch eibod-
43 min. 46
8 sek. 42
PASVALS
u chschni
min. 28
sek. 28
KAPČINAI
Einsch eibodu chschni Einsch eibodu chschni
min.
sek.
STUBRIŠKIS
YPATYB Au zeichnungs Daue
62 min. 11 sek.
S ip ioji Ki čiuo as kamieno ie
gehal enomas ~ 79 ~ 55 ~ 28 ~ 66
S ip ioji Ki čiuo as kamieno uo
gehal enomas ~ 42 ~ 16 ~ 21 ~ 24
S ip ioji Ki čiuo as kamieno ė
gehal enomas ~ 59 ~ 67 ~ 50 ~ 70
S ip ioji Ki čiuo as kamieno o
un e ikomas ~ 65 ~ 87 ~ 40 ~ 63
S ip ioji Ki čiuo as kamieno u
ilginamas ~ 70 ~ 50 ~ 47 ~ 87
S ip ioji Ki čiuo as kamieno i
ilginamas ~ 63 ~ 70 ~ 50 ~ 83
S ip ioji Ki ius Abzug ~ 88 ~ 90 ~ 68 ~ 137
Silpnoji Neki čiuo as kamieno
uo e čiamas ọ ~ 2 ~ 3 ~ 1 ~ 4
Silpnoji Neki čiuo as kamieno
ie e čiamas ẹ ~ 7 ~ 13 ~ 4 ~ 12
Silpnoji Neki čiuo as kamieno
y e čiamas i~ 15 ~ 12 ~ 10 ~ 25
Silpnoji Neki čiuo as kamieno
ū übe se z u~ 4 ~ 1 0 ~ 7
Silpnoji Neki čiuo oje galūnėje
ė übe se z e~ 40 ~ 28 ~ 8 ~ 41
Silpnoji Neki čiuo oje galūnėje
o übe schiamas a~ 121 ~ 78 ~ 86 ~ 157
18 Į ašų klausėsi gim a a mė y ėja. Da die F equenz ixie hö end spon ane saky ische
Sp ache Soundau zeichnungen, wegen menschlichliche Fak o en en hal en Da en können haben Pake ungen.
A ikeln A icles 183 /
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
In de S udie gewähl , expe imen ell zu ausp obie en zwei Me hoden de
Clus e e s ellung hie a chisches und nehie a chisches (zwei Sch i e). Sie
we den zugewiesen nach dem, wie gewähl we den ih e Ähnlichkei ma i, de
En e nung zwischen den Clus e n Bes immungsk i e ien sowie welche Schal ung
in Clus e us S a egie. De Haup un e schied die Un e suchungsda en
g uppie end mi eine zweis u igen clus e lichen Analyse Me hode, o ab
bekann e (passelkamas) Zahl de Clus e s (Čekana ičius, Mu auskas 2002: 202).
Analysie end e hal ene Clus e analyse E gebnisse, bewe e wi d das, dass
A bei un e such spon anische Dankenaa s Sp ache, und nich einodi Texs ai,
Sp echungbedingungen sind un e schiedlich und Un e suchungsmi elda en
nehmen seh maža, dahe clus e liche Analyse E gebnisse können nich ganz
genauen sein. Alle dings in diese A bei , hinsich lich zu un e suchendem Ma e ial,
o gesehen nu zu übe p ü en, ob diese Me hode im Allgemeinen ausschließ
Gebie en nach pa a e en a mlichen Eigenscha en F equen ie g uppa imosi
nes ypa ybes išlaikiusių ie o ių panašumą, a siž elgian į į ai ius eiksnius,
dėsningumus. Genaue gesag , übe p ü man, ob clus e ische Analyse kann
aičių pane ėžiškių pa a mės ibose, sociogeoling is inius ski umus.
en hüllen nach e wende en a mlichen Eigenscha en Häu nisse in pe ipe iškkei geneig e Gebie e und zeigen am bes en a mipa ys änden, geog aphische En e nung, pa ibinę s. cen ische O e e einungslage eas e n aukš3. KLASTERIN PANEVŽIŠKI REPIRIAM-
J YPATYBI ANALYZ
Um zu übe p ü en, wie nach 13 g undlegenden pane ėžiškų un e scheidenden
Eigenscha en Ve b auchs equenz (z . 1 len elę) g uppie sich
Un e suchumsgebie en, pasch e sich ein hie a chische und ein
nich hie a chische Me hode SPSS S a is ics compu e ine P og amm
du chge üh e hie a chische ( e schmelzung) und zwei Sch i e klas e ische Analyse.
Au g und de kleinen Da enmenge is in beiden Fällen die minimale Zahl de Clus e
2 gewähl . Gau i hie a chische Clus e analyse E gebnisse zeigen, dass in Bučinu,
Pas alyj und Kapčinu die e wende en Häu igkei un e smännliche
Eigenscha en ähnlichs en is , dahe diese LKA Punk e bilde en einen Clus e . Eine
ande e ähnliche Objek e-G uppe bilde S ub iškis (ž . 2 Tabelę). 2 LENTEL.
Hie a chische Clus e -Analyse E gebnisse nach 13 un e schiedlichen eas e ne
hoch ai ige pane ėžiškių Eigenscha en Ve b auchs equenz Klas e io N . In
kles e į ge ekess LKA Punk
1 Bučinai, Pas als, Kapčinai
2S ub iškis
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
Ac a Linguis ica Li huanica 190 LXXII
Bučinų, Kapčinų und Pãs alios Wohngebie en höhe als S ub iškio sind nu d ei
s ä kenden Eigenscha en Ve b auchs equenzmi eln das is ki čiuo ų
kamieno ie, uo, o. beschimp end kann man behaup en, dass die e wähn en d ei LKA
Punk en a miškumu un e häl . Dahe gib die s a ke Eigenscha en die Dank i,
kalboje, o S ub iškio – labiau silpnųjų nei s ip iųjų. 6 len elėje aip pa ma y-
dass neki čiuo i kamieno ie, uo, ū in allen un e suchosamen O scha en sind
ziemlich sel en pasi a dominie ende Eigenscha en. Alle dings wü den nich
behaup en, dass diese Eigenscha en neigen auszuscheiden angenommen wi d,
dass im Allgemeinen Danke sp ache wenig Wö e mi diesen Eigenscha en
o kommen (pa yପରି, piemuõ, puodnė, pūgà). Schau man in die einzelne
Eigenscha en gajumą (z. B. Tables 1, 4 und 5), sieh man, dass in den ie
kamieno ie, o, ė, i, u, ki čio a i aukimas i silpnoji ypa ybė – neki čiuo as galū-
nės o. Jos y a dažniausiai a ojamos nag inėjamose gy enamosiose ie o ėse.
un e such en LKA-Punk en die g öß e Plinkį zu e bleiben muss ki čiuo i Rečiausiai pa eikėjų Sp ach beihaiko silpnosios Eigenscha en neki čiuo i ka-
mieno ie, uo, y, ū, ė – i iena s ip ioji – ki čiuo i kamieno uo. A jos linkusios
išnyk i, y a jau ki ų, išsamesnių, y imų klausimas.
4. IŠVADOS
Expe imen ell angewandi nach Clus e -Analysen-Me hode ie e LKA eas e n
hochsch ai ige pane ėžiškien Punk en ähnlichkei , a miškumu und
pe i e iškumu zu bes immen, kann man solche p eliminä e E gebnisse machen. Im
Un e suchungen angewand es Clus e analysemodell is angeb ach diese
Me hode o enba ie e LKA pane ėžiškių punk eng uppimosi nach
džius dėsningumai.
Analizė odo, kad pa ibiniai LKA punk ai a miškumo požiū iu nebū inai
un e suchumußen dyy a pe i e iniai y ų aukš aičių pane ėžiškių a minio lo as
pa ibyje gelegenen Bučinų und S ub iškio loko ėse a miškumas puikiaii sik išla,
diese LKA-punk e sind nich pe ėmę pa a mių, mi ibojasi, aiškių a minių
kennzeichen. LKA Bučiních, Pãs alio und Kapčiních Punk en e miškum am bes en
gehal en wi d wegen s a kes e Eigenscha en (ki čiuo ų kamieno ie, uo, o)
Dominie ung dankenaa s im Sp ach, und S ub iškio ehe schwpnších (neki čiuo ų
kamieno ie, uo, y, ū und neki čiuo ų galūnės ė, o) ode s a kųjų (ki čiuo ų kamieno
ė, i, u, ki čio a i aukimo). Wei e e S udie un e such en die Eigenscha en aiškių
dėsningumų nich zeig . Klas e ische Analyse Me hode un e suchend a mes,
seh wich ig un e suchamoses Ma e ial selek ie : soll e wählen ähnliche Daue
Soundau nahmen, g öße em de en Menge. E gebnissen Ein luss kann haben und
e schiedene ih e Sammlungspe iode, Danke s Sp echens Tempo. Um Un ikslungen zu e meiden, Eigenscha en Ve b auchs equenz soll e

S aipsniai / A icles 191
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
zu bewe en puikiai a minius zeichen ausgemann e Spezialis . Fü die
Un e suchung wä e es möglich ansk ibie e Tex e zu e wenden.
LITERATŪRA
Aliūkai ė Dai a 2011: P ojek as „Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje:
punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida“. – Respec-
us philologicus 20(25), 257–260.
Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a, Judžen y ė Gin-
a ė i k . 2014: Punk ų inklo ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai
požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (že-
mėlapiai i jų komen a ai), 129–196.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologija, e-
o ija i me odai. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i
socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), 29–47.
Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3. Vilnius: Vals ybinė poli inės i moksli-
nės li e a ū os leidykla.
Bū ėnas Pe as 1932: Augš aičių a mės okuojančiosios pašnek ės sienos. – A chi-
um Philologicum 3, 168–209.
Čekana ičius Vydas, Mu auskas Gediminas 2002: S a is ika i jos aikymai 2.
Vilnius: TEV.
Ga š a Kazimie as 1977: Akcen uacijos i okalizmo są yšis šiau ės aka ų pane-
ėžiškių a mėje. – Lie u ių kalbo y os klausimai 17, 76–87.
Ga š a Kazimie as 1982a: S a besnės šiau ės aka ų pane ėžiškių onologijos
ypa ybės. – Bal is ica 18(1), 65–74.
Ga š a Kazimie as 1982b: Joniškėlio apylinkių šnek os eks ai. Vilnius: Vilniaus uni-
e si e o leidykla.
Ga š a Kazimie as 2002: Pane ėžiškių one ikos aida abipus La ijos sienos. –
Ac a Linguis ica Li huanica 47, 9–18.
Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien. Leipzig: Ma ke & Pe e s Ve lag.
Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: Dėl lie u ių a mių klasi ikaci-
jos. – Kalbo y a 14, 139–147.
IBM SPSS S a is ics. P ieiga in e ne e: h p://www.insol.l /s a is ics.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Jaunius Kazimie as 1898 (1970): Pane ėžiškių a mė. Kalbininkas Kazimie as
Jaunius, sud. Vincen as D o inas, Vladas G ina eckis. Vilnius: Min is. Kačiuškienė
Geno ai ė 1982: Die Quan i ä de Vaka ischen nö dlichen pane ėžiškių balsiů und
ih e phonologische In e p e a ion. Kalbo y a 33(1), 3945.
Kačiuškienė Geno ai ė 1983: Šiau ės pane ėžiškių mu mamųjų balsių one inės
ypa ybės, dis ibucija i onologinė in e p e acija. – Kalbo y a 34(1), 24–38.
Kačiuškienė Geno ai ė 1984: Šiau ės pane ėžiškių a mės balsių psichoakus inė
klasi ikacija. – Kalbo y a 35(1), 42–53.
Kačiuškienė Geno ai ė 2000: Neki čiuo ų i/u und ẹ/ọ Ve wendung in Joniškėlio und Pak uojo
apylinkių išlien Tex en. Bal u ilologie 9, 2531. ojime Sich weise in die Heima da mun.
Kačiuškienė Geno ai ė 2003: T ečiojo amžiaus uni e si e as Šiauliuose: klausy-
Pedagogie 69, 8892. Kačiuškienė Geno ai ė 2005a: Pane ėžio a mių besch iebenas e s e
wissenscha liche nö dliche pane ėžiškių a mės s udio. Sp achgeschich e und
Dialek ologiesp oblemen 1, 4953. Kačiuškienė Geno ai ė 2005b: An ano Ba anausko und
Kazimie o Jauniaus Pla z šiau ės pane ėžiškių a mės Un e suchung his o ijoje. Lie u os
ka alikų mokslo akademijos su ažimo da bai 19, 499503.
Kačiuškienė Geno ai ė 2005c: Sodybų s a ischen Nameninime schließene
pane ėžiškių a mėje: anke inis Un e suchung. Menschus sp ach aum in, 6064.
Kačiuškienė Geno ai ė 2006: Die Fonologie des No d pane ėžiškių a mės. Vilnius:
Vilniaus Uni e si ä s Ve lag.
Kačiuškienė Geno ai ė 2009: Saky inės lie u ių kalbos eks ynas: a minių o mų
a osena. Philologie 14, 6167.
Kačiuškienė Geno ai ė 2012: Ta mių one ischen Besonde hei en e linzei Saky inės
lie u ių kalbos eks yne. Bal is ica 8, 5362. Kačiuškienė Geno ai ė 2013a: S ip iosios und
silpnosios nö dlichen pane ėžiškių a mės Besonde hei en XXI a. An ang. In e na ionale
zwischendalykinė wissenscha liche Kon e enz XXI Jah hunde s a mių
Un e suchungen: geoling is ische und socioling is ische Pe spek i en. Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as, 8.
Kačiuškienė Geno ai ė 2013b: No d pane ėžiškių a minės nuos a os: socioling is ische
Un e suchung. In e na ionale Wissenscha liche Kon e enz Ta mės Eu opäische
Völke kul u en E be (p anešimų ezės). Vilnius: Mykolo Rome io Uni e si ä , 22.
Kačiuškienė Geno ai ė, Gi denis Aleksas 1982: Žiemgališkoji anap iksė
šiau ės pane ėžiškių a mėje i jos kilmė. – Bal is ika 18(2), 189–191.
S aipsniai / A icles 193
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
Kaščiukienė Geno ai ė, Gi denis Aleksas 1997: Ry ų aukš aičių i šiau ės žemaičių
p iegaidės: bend ybės und ski umai. Kalbo y a 46(1), 3136. Ka delis Vy au as 2014:
Lie u ių kalbos salos: p obleminiai aspek e. Lie u ių kalba 8. Zugang in e ne :
h pwww.lie u iukalba.l index/php://lie u iu-kalba/a icle/ iew/560.6/
Ka delis Vy au as, S aku y ė Emilija 2015: Aus li auischen Dialek ologies aidos. Lie u ių
kalba 9. Zug i in e ne : h pwww.lie u iukalba.l index.php://lie u iu-kalba/
a icle/ iew/161/131.
Kazlauskas Jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is. Labo
William 1972: Sociolinguis ic pa e ns. Philadelphia: Uni e si y o Pennsyl ania
P ess.
li auische Sp ache a myn. Zugang in e ne : www. a mes.l . LKA 1977: Lie u ių kalbos
a las. 1. Leksika. Vilnius: Mokslas. LKA 1982: Lie u ių kalbos a las. T 2. Phone ika. Vilnius:
Mokslas. LKA 1991: Lie u ių kalbos a las. T 3. Mo ologie. Vilnius: Mokslas. LKT 1970:
Lie u ių kalbos a mės. Ch es oma ija, ed. Elena G ina eckienė, Kazimie as nauskienė,
As a Leskauskai ė, Edmundas T umpa. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o Ve lag.
Mo kūnas. Vilnius: Min is.
LKTCh 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. Rima Bace ičiū ė, Aud a I a-
Ma ke ičienė Žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: VU Ve lag. Meiliūnai ė Viole a
2009: Süd pane ėžiškių Vokalismus und seine Raidoscheinhei en. Kaunas: Vy au as Didžiojo
Uni e si ä , Lie u ių kalbos ins i u as. Mikulėnienė Danguolė 2011: Leopold Gei le s
Con ibu ion o Li huanian dialec ology: geolinguis ic aspec . Dialek ologie a geoling is ika
současné s řední E opě, Mo kūnas Kazys 1993: Du ch den Beg i os pe i e inės a mės.
19–27.
Lie u os kalbo y os F agen 30, 47.
Ručinskai ė I ena 1984: Mu mamųjų balsie kokybliche Opposi ion nö dliche
pane ėžiškių a mėje. Kalbo y a 35(1), 7276.
Salys An anas 1992: Raš ai 4. li auische Sp ache a myn. Roma: Lie u ių
ka alikų mokslo akademija.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
Ac a Linguis ica 194 Li huanica LXXII
Spolsky Be na d 2011: Fe guson and ishman: Sociolinguis ics and ge sociology
o language. The SAGE handbook o sociolinguis ics. London: SAGE Publica ions. Vai ke ičius
Raimundas, Sauda gienė Auš a 2006: S a is ika mi SPSS psychologischen Un e suchungen:
Leh omoji Buch. Kaunas: VDU Ve lag. Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnai ė Viole a (sud.) 2014: XXI a.
an ängliche li auische a mės: geoling is ische und socioling is ische Un e suchung
(zemėlapiai und ih e Kommen a e). Vilnius: B iedis.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas
1974: Smulkmenos VI. Bal is ica 10(2), 148. Zinke ičius Zigmas 1975: Übe č‘, dž‘ // ‘,
d‘ kai ą nö dlichen pane ėžiškių a dažodžių pa adigmoje. Kalbo y a 26(1), 85.
Zinke ičius Zigmas 1979: Ki ius abg aukung und ki chiauens pa adigmas.
Kalbo y a 30(1), 9093.
Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių He kun . Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u o Ve lag.
B aano skij An onij 1898: Замтки о литовскомъ язы и словар.
Sank pee e bu gъ: Tipoграфiia Impe a o ской Академiи Наукъ. Вольтеръ
Эдуардъ 1886: Программа для указанiя особенностей говоровь Литвы
и Жмуди. СанктПетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ.
Вольтеръ Эдуардъ 1904: Литовская хрестоматия 2. СанктПетербург: Типо-
g a ia Impe a o ской Академiи Наук.
Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys: Clus e
Analysis in Sea ch o Dialec icism
SUMMARY
This pape aims o es he app op ia eness o one o he s a is ical me hods – clus e
analysis (bo h hie a chical and wo-s eps) o de e mine he simila i y o he popula ed
locali ies o Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs in acco dance wi h he equency o usage o
dis inc i e dialec al ea u es. Die g ouping Eigenhei en die eme gie en aus de analysis o
he esea ch a eas e lauben uns zu e s ellen ein model o measu e he dialec icism and
pe iphe ali y o he esea ch a eas.
A ikeln A icles 195 /
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
90 minu e long eco dings o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs collec ed om wo Pane ėžs
cen al – Pas als (112), Kapčinai (138) – and wo ma ginal – Bučinai (52), S ub iškis
(171) – dialec al poin s we e andomly selec ed o his s udy. While lis ening o he e-
co dings, he equencies o usage o 13 dialec al ea u es o he Eas e n Aukš ai ian o
we e iden i ied: 7 o he dialec al ea u es a e s ong ( he s essed ie, uo, o, ė, i, u in he s em
and he e ac ion o accen ), while 6 o hem a e weak ( he uns essed y, ū, ie, uo in he s em
and he uns essed ė, o in he ending). The equencies we e hen en e ed in o he SPSS
S a is ics compu e p og am and he clus e analysis was pe o med. The esul s sugges
ha he clus e analysis (bo h hie a chical and wo-s eps) model ap ha he ma ginal LLA
plied in he esea ch is sui able o e ealing he g ouping pa e ns o he Eas e n Aukš ai-
ian o Pane ėžs LLA poin s acco ding o he esea ch dimensions. The analysis indica es
poin s a e no necessa ily pe iphe al dialec al ea u es a e pe ec ly main ained in he
ma ginal a eas o Bučiūnai and S umb iškis. In Bučinai, Pas als and Kapčinai poin s o LLA
dialec icism is be e main ained due o he s ong ea u es ( he s essed ie, uo, o in he s em),
while in S ub iškis he weak ones ( he uns essed ie, uo, y, ū in he s em and he uns essed ė, o
in he ending) mo e han he s ong ones ( he s essed ė, i, u in he s em and he e ac ion o
accen ). O he analyzed ea u es show no clea egula i ies. Die Fo schung zeig an, dass die
Selek ion des Fo schungsma e ials is seh wich ig ü die P ü ung on Dialek en by he
clus e analysis me hod: Reco dings o simila du a ion and a highe numbe o hem should be
selec ed. The esul s may be in luenced by a di e en collec ion pe iod o he speech a e o
in o man s. To a oid he inaccu acies, he equency o he usage o dialec al ea u es should
be examined by he specialis o dialec al ea u es. T ansc ibed ex s, as well, could be used o
he esea ch.
Eingelei e 2015 m. Janua 21 d.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
[email protected]