S aipsniai / A icles 175
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Les di ec ions de eche ches scien i iques:
géoling is ique, dialec ologie, socioling is ique, expé imen ale phoné ique.
EYT AUKŠTAIČIAI
PANEVŽIŠKIAI:
KLASTERIN ANALYS
IEKANT TARMIŠKUMO
Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys:
Clus e Analysis in Sea ch o Dialec icism
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme.
L'a icle ise à ép ou e l'une de la s a is ique appliquée mé hode d'analyse cla e ine à
l'adéqua ion des eas e n hau es aiches pane ėžiškių habi a ions de locali és semblums
selon dis inc i s a minių ca ac é is iques de la équence de consomma ion dé e mine .
Lo s de l'analysis éme ilėjées des pa icula i és de g oupa imosi des si es d'é ude
pe me de c ée un modèle d'é ude a miškumui e pe i e iškumui des si es d'é ude mesu e .
Pou l'é ude choisi au hasa d de maniè e de 90 min. de du ée eas e n aukš aičių
pane ėžiškių pa a mės audio eco dings, assemblés à pa i deux cen ines Pãs alio
(112), Kapčinų (138) e deux pa ibinių Bučinų (52) e S ub iškio (171) a minių punk . Audan
des en egis emen s, ixe 13 dis inc i s pane ėžiškių a minių pa icula i és
pa a ojimo équences, qui plus a d complique dans SPSS S a is ics p og amme
in o ma ique, e e ec uée cles e inė analizė. Les ésul a s ob enus pe me en
d'a i me que l'é ude appliquée de l'analyse clus e née modèle es app op ié qua e des
pane ėžiškių LKA poin s de g oupa imosi selon les in es igamuosius g andžius
dėsningumams é élés. L'analyse mon e que les poin s LKA si ués dans la pa ibée de la
a mine de su ace ne son pas nécessai emen pé iphé iques ils y on pa ai emen
main enu des ca ac é is iques a minées (LKA Bučinų, Pãs alio e Kapčinų poin s on
mieux main enu des ca ac é is iques o es, e S ub iškio silpnosios). L'é ude mon e que la mé hode d'analyse cles e ines examinan a mes, ès impo an e la sélec ion de la ma iè e é udiamosios.
ESMINIAI VOODŽIAI: y ų aukš aičiai pane ėžiškiai, LKA poin s de a miškumas,
LKA poin s de pe i e iškumas, klas e inė analizė.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
176 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
ANNOTATION
This pape aims o es he app op ia eness o one o he s a is ical me hods – clus e
analysis o de e mine he simila i y o he popula ed locali ies o he Eas e n Aukš ai ian o
Pane ėžs in acco dance wi h he equency o usage o dis inc i e dialec al ea u es.
G ouping pa icula i és qui on éme gé de he analysis o he esea ch a eas nous
pe me en de c ée a model o measu e he dialec icism and he pe iphe ali y o he
esea ch a eas. 90 minu e long eco dings o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs collec ed
cen al – Pas als (112), Kapčinai (138) – and wo ma ginal – Bučinai (52), S ub iškis
(171) – dialec al poin s we e andomly selec ed o his s udy. While lis ening o he e-
co dings, he equencies o usage o 13 dialec al ea u es o he Eas e n Aukš ai ian o
Pane ėžs we e iden i ied, which we e hen en e ed in o he SPSS S a is ics compu e p o-
om wo g am and he clus e analysis was pe o med. The esul s sugges ha he
clus e analysis model applied in he s udy is sui able o acco ding o he esea ch
e ealing he g ouping pa e ns o he poin s o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs LLA
dimensions. L'analyse indique que he ma ginal LLA poin s a e no necessa ily pe iphe al
dialec al cha ac e is ics a e pe ec ly main ained in hem (in Bučinai, Pas als and Kapčinai
poin s o LLA he s ong ea u es a e be e main ained, while he weak ones a e be e
p ese ed in S ub iškis).
L'é ude indique que he selec ion o he esea ch ma e ial is e y impo an o he
examina ion o dialec s by he clus e analysis me hod. KEYWORDS: Eas e n Aukš ai ian o
Pane ėžs, dialec icism o LLA poin s, pe iphe ali y o LLA poin s, clus e analysis.
1. PANEVŽIŠKI TYRIM CONTREVUE
des langues Li uanies a commencé à s'in é esse au XIX a. in. Ry ų aukš aičiai
pane ėžiškiai minimi déjà paschies p imusies dans les dialek ologiques a aux
de la langue Li uiniens. À p opos des ca ac é is iques dis inc i es des
pane ėžiškių éc é Leopold Gei le is (Gei le 1875)1, Edua d Vol e is (Вольтеръ;
1904: 325335, 338340, 345354, 1886 Kazimie as Jaunius (Jaunius 1892: 114161)), An anas
Ba anauskas (Брановский 1898). Pa la même mé hode déc i e, les a aux se
pou sui en e au débu du XX s. impo an s Kazimie o Būgos (1924)3, An ano
Salio (1930, 1946)4, Ju gio Ge ulio (1930: 3546, 5465, 6676), Pe o Bū ėno (1932: 168193) 1
Remiamasi Danguole Mikulėniene (2011: 1927).
2 Ž . Jeunus 1970.
3 Ž . Būga 1961: 8283.
4 Ž . Salys 1992: 114119, 122131.
A icles A icles A icles 177 /
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
da bai. Iš jaunag ama ikių pe im a y imų adicija bu o populia i i poka io
laiko a piu.
Dans des eche ches Vėlesniè es, les ca ac é is iques des yškiosios
pane ėžiškių pa a mės, leu épa i ion e simili ude à des pa a mes
(Zinke ičius 1966; Gi denis, Zinke ičius 1966: 139147; LKT 1970: 14,36; LKA 1982: 1991;
Ručinskai ė 1974: 72: 76; Kačiuškienė 1984: 42 1968; Kačiuškienė, 1968: 533: 313 Kačiuši)
ainsi que les causes de leu appa i ion (Kazlauskas: 1020; Zinke ičius: 148; Ga š a:
1974: 76 1977; Gi denis, 1982: 1898719) on é é examinées pa la mé hode audi i e
expé imen ale, ac og aphique e spec aculai e. Déjà à la in XX a. pane ėžiškių
eche ches appa aî socioling is ikai ca ac é ingų b uožų é aluan les
données in es igamiosius, commenceama p end e en comp e à pa eikėjo amžių.
Cela ma quem an dans des a aux de na u e desc ip i (Zinke ičius 1975: 85;
Zinke ičius 1979: 9293), an e dans des expé imen a oi es, spek og a iniuose,
audiciniuose y ismes (Kačiuškienė 1982: 3945; Ga š a 1982a: 6870; Kačiuškienė 1983:
2438). Taip compa in a di é en es ois pane ėžiškių pa a mės a osena. a.
débu des a aux commence à se base s a is iques, psychoacus iques,
spec inai es, oscilog aphiques (elles son appliquées e dans les a aux
complexes (Ma ke ičienė 2001: 2932; LKTCh 2004: 3034,1946; Zinke ičius 2005b: 499503;
2006: 74–82), i a ski ų au o ių y imuose (Kačiuškienė 2000: 25–31; Ga š a
2002: 9–18; Kačiuškienė 2003: 88–92; Kačiuškienė 2005a: 49–53; Kačiuškienė
Kačiuškienė 2009: 6167; Kačiuškienė 2012: 5362). Pendan ce e pé iode p oli è e
aussi des a aux con enan socioling is ines aožes: appliquée la mé hode
enquê ée (Kačiuškienė 2005c), įsi es i amžiaus (Kačiuškienė 2006; Meiliūnai ė 2009),
de l'éduca ion (Kačiuškienė 2013a: 8) kin amieji, i iama kalbinė sa imonė
(Kačiuškienė 2013b: 22).
F equėjan l'inclusion de socioling is ique dans les pane ėžiškių pa a mės
eche ches indique que au débu du XXI a. se dé oulan in ensi am le p ocessus de
chai os e mių habi uels mé hodes de ce phénomeni pou dé e mine e explique ne su i plus.
2.MÉTHODIQUE DU TIRESCION INTERMICHE:Ce e mé hode es u ilisée pou dé e mine si une pe sonne es a ein e d'une maladie ou d'une a ec ion g a e.
Kin an a mėms, kin a e les examinan geoling is ika elle es de enue a pdalykinė: įp as us
a mė y ininkų ikslus papildo socioling is ika (pa yりに, 5 Les ésul a s de ce pé iode publib i e
dans d'au es publica ions. Minė ini Kazimie o Ga š os Joniškėlio apylinkės šnek os ex ai
(1982b).
6 Ta minée langue le en egis ée Aldona Jonai y ė, S asys Tumėnas, D. Kaziliony ė, S.
Mo kūnas, Aloyzas Vidugi is i Edmundas T umpa, ansk iba o Aloyzas Vidugi is, As a
Leskauskai ė e Rima Bace ičiū ė.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
178 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII es p ise en comp e dans socioling is inius
a iablesamuosius (amžių, ly į, éduca imą, e c.). Les géoling is iques acquisissen
de nou eaux signes, les disposi ions héo iques e les p incipes mé hodiques du
débu du XXI a. a mė y os commencen à quali ie le e me sociogeoling is ikos
(Aliūkai ė 2011: 257; Mikulėnienė, Meiliūnai ė 2014). Les e e s du langage
sociogeoling is is iques peu en ê e examinés non seulemen ces deux
di ec ions ins umen sis, mais e d'au es domaines de la science mé hodesis.
L'objec i de ce a icle de es e l'adéqua ion d'une des mé hodes d'analyse de
clus e appliquée dans la s a is ique à l'es des hau es aiches pane ėžiškių
habi a ions de essemblances selon les dis inc i s aceaux ca ac é is iques de
consomma ion dé e mine la équence7. L'obje de eche che pane ėžiškių
pa a mės būdingosios pa icula i és. A en a s a is ique cls e ine analyse les
pe me de é i ie , commen g oupoiesie é udieuse des zones selon dis inc i s
a minai es ca ac é is iques consomma ion équence. elle maniè e es c éée
un modèle d'enquê e au ni eau de la locali é é udiée e pé iphé iškumu mesu e
choisius qua e poin s LKA (deux cen inius, deux pa ibinius), dé e miné, commen
elles y main enues les pa icula i és de la locali é e si appliqué le modèle con ien pou cela.
S aipsnyje cen inio i pa ibinio LKA punk o są okos a ojamos geog a i-
Lioly ė, Kazys niu poin de ue: cen iniu appelle le lieuo ė, géog aphiquemen sean a čiau
eas e n aukš aičių pane ėžiškių plo o cen o, pa ibiniu ie ė, esan i p ès des au es
limi es des pa a mių. En aison de ce poin de ue la langue peu ê e de enue
pé iphé ique (pe eiginė, . i. peu ê e p ê euse d'au es langues des signes ou d'au es
ada mies dis inc i s des ca ac é is iques in e limiques)8.
Ti iamąją medžiagą suda o a si ik inai pasi ink i 90 min. y ų aukš aičių
panežiškių pa a mės en egis emen s audio. Ils on é é assemblés en 2004, 2012, m. de si es qui
on é é i és enco e il y a 60 ans (ž . LKA 11, 1977: 2123, LKA 1982: 911) LKA 1991: 9 Bučinų (52)
(CDį ašo N . LK259701, kompak inės plokš elės egis acijos N . 1496 RAP 112), Pãs alio (112)
(CDį ašo N . LK204602, kompak inės plokš elės egis acijos N . 1508 RAP 12 Kapči (138) N .
(CDį ašo N . LK029101, kompak inės plokš elės egis acijos N . CD 1156 RAP 79)), e ce son des
a b es à haie, à l'es , à l'es , à l'es e à l'es .
S ub iškio9 (171)10.
7 Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai y a aka inėje y ų aukš aičių pusėje. Jie ibojasi su aka ų aukš-
8 Apie cen inio i pe i e inio LKA punk o e minus plačiau ž .: Mo kūnas 1993: 4–7; Ka delis
2014; Ka delis, S aku y ė 2015).
9
Ce en egis emen a un numé o d'en egis emen pas enco e ou ni, il es s ocké ins i u e de langue
Li uanien su se e y a ec d'au es 2012 m. assemb és données. 10 en egis és accumulés 20072013 m.
dans le cad e du p oje Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: op imisa ion du éseau de poin s e
in e ac i ioji a minės in o macijos sklaida (ž . Lie u ių kalbos a mės).
A icles 179 A icles /
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
Expe imen alemen examinées ois emmes (D. N., g. 1926 m., gy .
Bučinuose; J. L., g. 1934 m., gy . Pas alyj11; V. M., g. 1909 m., gy .
Kló ainiuose12) e d'un homme (B. N., g. 1946 m., gy . S ub iškyje) d'un empo
similai e dans le langage pa a o es des ca ac é is iques a minées13.
Comme mon é 1 igu ele, les zones d'é ude son hau e- aiches plo e, donc ils
leu son ca ac é is ique de ou es hau e- aiches dis inc i ca ac é is ique
ki čiuo i bilibalsiai ie, uo son main enus en bonne san é, comme e dans la
commune en langue, di é emmen que basse- aiches plo e (Zinke ičius 1966: 1314;
LKT 1970: 15; LKTCh 2004: 29). Les poin s LKA appa iennen à l'es des
hau e- aiches, ca dans ce e ada mée son é écisés doppa sie an, am, en, em
e bu ées nosiniai balsiai ą, ę e son p ononcés comme ọn, ọm, ẹn, ẹm e o, e
(Zinke ičius 1966: 15, 8384, 99101; LKT 1970: 3233; LKTCh 2004: 30, 173175)14. P incipalée
dis incamoji pane ėžiškių pa icula i é cou ųjų galūnės balsių suplakimas,
di eamoji balsių edukcija. Selon le deg é de éduc ion les poin s LKA é udiés
i o neaiškios kokybės mu mamaisiais ga sais, ski ingai nuo pie inių, ku ie
umpuosius a, u galūnėse suplaka į ieną ga są, panašų į u, ačiau nelūpinį, žy-
appa iennen aux no ds pane ėžiškiams, don les cou s galūnės oix mimą υ
(Zinke ičius 1966: 92, 119121; LKT 1970: 35; LKTCh 2004: 175176). Dans ce a ail les
locu ions é udiées son mesu ées en é i ian une di é ence en e les six oix
(o, ė, i, u, y, ū) e les deux oix (ie, uo) qui se ou en dans des pa ies de mo s qui
ne se c ochen pas ou qui son di é en es. Supplemen ai emen ixé e le
équence d'a ac ion du ki cium. Dwi ca ac é is iques son sa i ai u ilisées seulemen au no d du pane ėžiškių plo e.
Neki čiuo oje posi iona ion du no d pane ėžiškie, di é emmen des mé iniens, d ibalsius ie, uo
a liepia e, o (Zinke ičius 1966: 16, 87; LKTCh 2004: 176). Exclusi emen dans les zones é udiamoses
a apan e ki is du no d pane ėžiškių plo e agi uni e sel ki čio a ac ionnis, quand ki is
a apan non seulemen de umpos, mais e de longos i agalės galūnės non seulemen dans le
long, mais e dans le cou skiemenį, e in ensi usis condi ionniis ki čio a ac ionnis, quand. Šiame
aukiše depuis 11 dans plusieu s a en egis é la pa ole des emmes Cependan la majeu e pa ie du
emps pa le une seule hankée, donc l'é ude ai e u e que i a ce e d'une mo e s langue. 12
Ce e pa eikėja i Kló ainiuose, cependan l'en egis emen dans la base de données es a ibué
Kapčinų (138) au poin .
13 Pou cen ageusemen pa eikėjų emmes son plus que pa eikėjų hommes d', donc e dans ce e
é ude es examinée plus de emmes en egis emen s audio que hommes. 14 Ce e e au es
ca ac é is iques qui dis inguen pane ėžiškių a mę des au es ema quées déjà à la in du XIX a.
su ki čiuo ų kamieno ie, uo, d iga sių an, en, cou s osių i, u, ki čiuo ų kamieno o e au es signes
des di é ences de p ononcia ion dans di e ses pa ies du pays éc é Vol e is (Вольтеръ 1886: 112).

AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
180 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
umpos galūnės į p iešpasku inį be kokio ilgumo skiemenį (Zinke ičius 1966:
3740, LKT 1970: 3435, LKTCh 2004: 3031)15.
D'au es ca ac é is iques é udiamoses son uni e salesnées. Ceci e menés
ki čiuo i kamieno ie, uo, don quali é i iamajame plo e ne di è e du au es
aukš aičių e bend inės kalbos.
Comme e ous eas e n aukš aičiai, no d pane ėžiškiai ki čiuo us (ne
a i auk iniu ki čiu) umpuosius u, i ne galūnėje pailgina e a ia ès é oi s
(Zinke ičius 1966: 107; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 177). En disan neki čiuo us kamieno
y, ū, elgiamasi a i kščiai ils se aduisen co espondan s umpaisiais i, u
(Zinke ičius 1966: 110; LKT 1970: 34; LKTCh 2004: 176). Cependan à la di é ence de
beaucoup de hau eš aičių, ki čiuo as kamieno o pane ėžiškių plo e a ias be a
a spal io, mais neki čiuo oje galūnėje il i s a a (Zinke ičius 1966: 70). Ki čiuo as
kamieno ė géné alemen main enuomas (Zinke ičius 1966: 74), e neki čiuo as
galūninis ė es p é endu e (Zinke ičius 1966: 75; LKTCh 2004:
176–178).
Ainsi dans l'é ude es analysée sep puissan s ou yškiųjų (ki čiuo ų kamieno ie,
uo, o, ė, i, u, ki čio a i aukimo) e six weaknųjų ou blankiųjų (neki čiuo ų
kamieno y, ū, ie, uo, neki čiuo ų galūnės ė, o) panežiški ėų dis inc ions
ca ac é is iques équence (ž . 1 ableelę)16. Ces ai s son gajüs e , comme
u leu consomma ion équence ableau, beaucoup de ois appau issan
pane ėžiškių pa oje. Cela le mon e e les plus écen es é udes menées de ce e ada mée (ž . Aliūkai ė e al. 2014:
188–191).
Le ma é iel ecueilli des si es de medimines d'é ude a é é ai é en plusieu s é apes: 1) écou é
des en egis emen s sono es ecueillis des poin s d'é ude LKA à di é en es pé iodes; 2)
e ec uée analyse des en egis emen s sono es leu écou an , ixée 13 dis inc i s
pane ėžiškių a minių ca ac é is iques de paup o a ion; 3) équemmen compile dans le
p og amme in o ma ique SPSS S a is ics e e ec uée une clus e ine analyse17. En appliquan
la mé hode de l'analyse clus e née, dé e miné la simili ude des qua e choisis d'es hau aiches
pane ėžiškių pa a mės LKA poin s e ils subdi isés en in oduc ions e en o mes du u u
15 Pap as ai ki is nuo galūnės nea i aukiamas aukš esniojo laipsnio p ie eiksmiuose, oksi onuose
emps III (Zinke ičius 1966: 38), mul iaskiemenies mo s galūnės ki is a ai és au plus p oche
skiemenį (Zinke ičius 1966: 39), non a ai s
į p iešdėlį (LKTCh 2004: 180).
16 Les p incipaux c i è es de épa i ion des ca ac é is iques o es (ou yškiųjų) e aibles (ou
blankiųjų) de p é alence a éas, econnaissances e égalisa ion: les ca ac é is iques o es son
ca ac é is iques d'une ela i emen pe i e su ace d'une ce aine pa a mée, apidemen
ema quées e acilemen égalisées, e les ca ac é is iques aiblnose son ca ac é is iques de
beaucoup de pa en s de pa a mées, elles son plus di iciles à ema que , e donc ne enden pas à leu co ige (Alikai ė, Mikulūnienė 2014: 4647).
17 Apie p og amą plačiau ž .: IBM SPSS S a is ics; Vai ke ičius, Sauda gienė 2006.
S aipsniai / A icles 181
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
1 PAV. Ti iamosios eas e n aukš aičių pane ėžiškių ie o ės (Mikulėnienė, Meiliūnai ė)
2014: 189)
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
182 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII dans des g oupes similai es d'obje s
cles ius. Les données d'é udes son eg oupées de so e que les di é ences
au sein du clus e cons i ué des si es d'é udes soien le plus pe i es, e en e
les clus e s le plus g andes (Čekana ičius, Mu auskas 2002: 195; Vai ke ičius,
Sauda gienė 2006).
1 LENTEL. Pane ėžiškių dis inc i s d'in e miniens ca ac é is iques de la
pau e oiemen équence dans les zonesd'é ude18
STIPRUMAS
BUINAI
Du ée de
43 min. 46
8 sec. 42
PASVALS
l'En egis e-
min. 28
sec. 28
KAPČINAI
men Du ée de l'En egis emen Du ée de l'En egis emen
min.
sec.
STUBRIŠKIS Il es
YPATYB Insc ip ion Du ée
62 min. 11 sec.
S ip ioji Ki čiuo as kamieno ie
main enikomas ~ 79 ~ 55 ~ 28 ~ 66
S ip ioji Ki čiuo as kamieno uo
main enikomas ~ 42 ~ 16 ~ 21 ~ 24
S ip ioji Ki čiuo as kamieno ė
main enikomas ~ 59 ~ 67 ~ 50 ~ 70
S ip ioji Ki čiuo as kamieno o
main enikomas ~ 65 ~ 87 ~ 40 ~ 63
S ip ioji Ki čiuo as kamieno u
ilginamas ~ 70 ~ 50 ~ 47 ~ 87
S ip ioji Ki čiuo as kamieno i
ilginamas ~ 63 ~ 70 ~ 50 ~ 83
S ip ioji Ki čio a ac ion ~ 88 ~ 90 ~ 68 ~ 137
Silpnoji Neki čiuo as kamieno
uo anschiamas ọ ~ 2 ~ 3 ~ 1 ~ 4
Silpnoji Neki čiuo as kamieno
ie e chiamas ẹ ~ 7 ~ 13 ~ 4 ~ 12
Silpnoji Neki čiuo as kamieno
y e chiamas i~ 15 ~ 12 ~ 10 ~ 25
Silpnoji Neki čiuo as kamieno
ū adui u~ 4 ~ 1 0 ~ 7
Silpnoji Neki čiuo oje galūnėje
ė adui e~ 40 ~ 28 ~ 8 ~ 41
Silpnoji Neki čiuo oje galūnėje
o aduciamas a~ 121 ~ 78 ~ 86 ~ 157
18 en egis es écou és gim a a mée in es iga ice. Puisque la équence ixée écou an
spon anées saky ines langue audio en egis emen s, en aison des ac eu s humains les données ou nies peu en a oi des pake es.
A icles a icles 183 /
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
L'é ude a choisi de es e expé imen alemen deux mé hodes de o ma ion des
clus e s hié a chique e nhie a chique (deux é apes). Ils son a ibués selon ce,
commen se choisissen leu s simili ude ma ai, la dis ance en e les clus e ies
c i è es de dé e mina ion ainsi quelle scissionnemen en cles ius s a égie. La
p incipale di é ence en e eux les données d'enquê e g oupan pa mé hode
d'analyse clus e née à deux é apes, de p é é ence connu (pas sélec ionkamas) le
nomb e de clus e s (Čekana ičius, Mu auskas 2002: 202). En analysan les eçus
ésul a s d'analyse clus e née, é aluée ce que le a ail é udie spon anée
p ésen a eu s langue, e non uniodi ex ai, les condi ions de pa lemen s son
di é en es e les données é udiables p end e ès maža, donc clus e née
analyse ésul a s peu en ê e pas ou à ai p écises. Cependan dans ce
a ail, comp e enu de la ma iè e é udiée, p é oi seulemen de é i ie si ce e
mé hode en géné al é éle a des end oi s selon pa a dés in e minai es
ca ac é is iques équencie g oupa imosi dėsningumus. Plus p écisémen , on
nes ypa ybes išlaikiusių ie o ių panašumą, a siž elgian į į ai ius eiksnius,
é i ie si la clus e ine analyse peu é éle selon les ca ac é is iques des
aičių pane ėžiškių pa a mės ibose, sociogeoling is inius ski umus.
in e mê s u ilisés la équence des zones endan e s la pé iphé iški é e mon e le mieux a mipa yçons, la dis ance géog aphique, pa ibinée s. cen ine la si ua ion des si es eas e n auš3. KLASTERIN PANEVŽIŠKI RIPRIAM-
J YPATYBI ANALYS
A in de é i ie , commen selon 13 p incipaux pane ėžiškių dis inc i s
ca ac é is iques de consomma ion équence (ž . 1 len elę) eg oupe se les
zones d'é ude, api ilk es une hié a chique e une non-hié a chique mé hode SPSS
S a is ics p og amme in o ma ique e ec uée hié a chique (connexion) e deux
é apes cls e ine analyse.
En aison du aible olume de données, dans les deux cas, le nomb e minimum de
clus e s 2 es choisi. Les ésul a s ob enus de l'analyse hié a chique clus e née
mon en que dans Bučinu, Pas alyj e Kapčinu les équences u ilisées des
ca ac é is iques a minai es dis inc i s son les plus similai es, donc ces poin s
LKA on o mé un seul clus e . Un au e g oupe similai e d'obje s o me
S ub iškis (ž . 2 ableelę). 2 LENTEL. Résul a s de l'analyse hié a chique
clus e née selon 13 dis inc i s eux ai iques pane ėžiškių ca ac é is iques
consomma ion équence du Klas e io No. Dans le cl e į en ekęs LKA poin
1 Bučinai, Pas als, Kapčinai
2S ub iškis
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
Ac a Linguis ica Li huanica 190 LXXII 190
Bučinų, Kapčinų e Pãs alio dans les zones ésiden ielles plus éle ées que
S ub iškio son seulemen ois o es ca ac é is iques de équence de
consomma ion moyennes ce c'es ki čiuo ų kamieno ie, uo, o. ésuman on peu
di e que men ionne ai ois poin s LKA a miškumą main ien donc les
kalboje, o S ub iškio – labiau silpnųjų nei s ip iųjų. 6 len elėje aip pa ma y-
ca ac é is iques s ongųjų pa eikimas i, que neki čiuo i kamieno ie, uo, ū dans
ou es les zones é udiées son assez a emen pasi a dominan es
ca ac é is iques. Cependan ne aud ai pas di e que ces ai s enden à
s'é anoui on pense qu'en géné al les eme cia eu s pa len pa en peu de
mo s a ec ces quali és (pa yପରି, piemuõ, puodnė, pūgà). En ega dan à des
pa iculie s ca ac é is iques gajumà (j'en ois les ableaux 1, 4 e 5), on oi que
kamieno ie, o, ė, i, u, ki čio a i aukimas i silpnoji ypa ybė – neki čiuo as galū-
nės o. Jos y a dažniausiai a ojamos nag inėjamose gy enamosiose ie o ėse.
dans les qua e poin s d'é ude LKA la plus g ande polinkie à es e doi ki čiuo i Rečiausiai pa eikėjų pa lan appaikoiko les ca ac é is iques silpnosios neki čiuo i ka-
mieno ie, uo, y, ū, ė – i iena s ip ioji – ki čiuo i kamieno uo. A jos linkusios
išnyk i, y a jau ki ų, išsamesnių, y imų klausimas.
4. IŠVADOS
Expé imen alemen appliqués la mé hode d'analyse clus e née à qua e LKA
eas e n hau š aičių pane ėžiškių poin s de simili ude, a miškumui e
pe i e iškumui dé e mine , il es possible de ai e de elles p elimina ies
conclusions. Le modèle d'analyse clus e née appliqué dans l'é ude es app op ié
ce e mé hode é éle qua e LKA pane ėžiškių poin s de g oupa imosi selon les
džius dėsningumai.
Analizė odo, kad pa ibiniai LKA punk ai a miškumo požiū iu nebū inai
in es igamuosius dyy a pe i e iniai y ų aukš aičių pane ėžiškių a minio a ea
pa ibyje si ués dans les loco eses Bučinų e S ub iškio puikiai puimisik išla, ces
poin s LKA ne son pas pe ėmę pa ojasių, su ibojasi, aiškių a minių požymów.
LKA Bučinų, Pãs alio e Kapčinų poin s le a miškum es le mieux main enu en
aison des o es pa icula i és (ki čiuo ų kamieno ie, uo, o) domina ion des
eme cia eu s dans le langage, e S ub iškio da an age aibnųjų (neki čiuo ų
kamieno ie, uo, y, ū e neki čiuo ų galūnės ė, o) ni s ip iųjų (ki čiuo ų kamieno ė, i, u,
ki čio a i aukimo). D'au es é ude examinées des pa icula i és aiškių
dėsningumų ne mon en . Klas e ines mé hode d'analyse examinan a mes, ès
impo an e la ma iè e d'é ude sélec e: au choisi de similai es du ée des
en egis emen s sono es, plus éle é leu quan i é. Les Résul a s peu en a oi
in luence e di e s leu s pé iodes de assemblemen , pa eike s empo de pa lemen . A in d'é i e in icslumes, ca ac é is iques la équence de consomma ion de ai

S aipsniai / A icles 191
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
app écie pu emen a minius signes sa an spécialis e. L'é ude se ai
possible u ilise des ex es ansc ibués.
LITERATŪRA
Aliūkai ė Dai a 2011: P ojek as „Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje:
punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklaida“. – Respec-
us philologicus 20(25), 257–260.
Aliūkai ė Dai a, Bakšienė Rima, Ja osla ienė Ju gi a, Judžen y ė Gin-
a ė i k . 2014: Punk ų inklo ankis geoling is inės ski ies aukš aičiai : žemaičiai
požiū iu. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (že-
mėlapiai i jų komen a ai), 129–196.
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologija, e-
o ija i me odai. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i
socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), 29–47.
Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3. Vilnius: Vals ybinė poli inės i moksli-
nės li e a ū os leidykla.
Bū ėnas Pe as 1932: Augš aičių a mės okuojančiosios pašnek ės sienos. – A chi-
um Philologicum 3, 168–209.
Čekana ičius Vydas, Mu auskas Gediminas 2002: S a is ika i jos aikymai 2.
Vilnius: TEV.
Ga š a Kazimie as 1977: Akcen uacijos i okalizmo są yšis šiau ės aka ų pane-
ėžiškių a mėje. – Lie u ių kalbo y os klausimai 17, 76–87.
Ga š a Kazimie as 1982a: S a besnės šiau ės aka ų pane ėžiškių onologijos
ypa ybės. – Bal is ica 18(1), 65–74.
Ga š a Kazimie as 1982b: Joniškėlio apylinkių šnek os eks ai. Vilnius: Vilniaus uni-
e si e o leidykla.
Ga š a Kazimie as 2002: Pane ėžiškių one ikos aida abipus La ijos sienos. –
Ac a Linguis ica Li huanica 47, 9–18.
Ge ullis Geo g 1930: Li auische Dialek s udien. Leipzig: Ma ke & Pe e s Ve lag.
Gi denis Aleksas, Zinke ičius Zigmas 1966: Dėl lie u ių a mių klasi ikaci-
jos. – Kalbo y a 14, 139–147.
IBM SPSS S a is ics. P ieiga in e ne e: h p://www.insol.l /s a is ics.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
192 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Jaunius Kazimie as 1898 (1970): Pane ėžiškių a mė. Kalbininkas Kazimie as
Jaunius, sud. Vincen as D o inas, Vladas G ina eckis. Vilnius: Min is. Kačiuškienė
Geno ai ė 1982: Quan i é des balsie s pane ėžiškių du no d e sa phonologinė
in e p é a ion. Kalbo y a 33(1), 3945.
Kačiuškienė Geno ai ė 1983: Šiau ės pane ėžiškių mu mamųjų balsių one inės
ypa ybės, dis ibucija i onologinė in e p e acija. – Kalbo y a 34(1), 24–38.
Kačiuškienė Geno ai ė 1984: Šiau ės pane ėžiškių a mės balsių psichoakus inė
klasi ikacija. – Kalbo y a 35(1), 42–53.
Kačiuškienė Geno ai ė 2000: Neki čiuo ų i/u e ẹ/ọ u ilisa ion dans les ex es de liaison des
apylinques de Joniškėlio e Pak uojo. Bal u ilologie 9, 2531. ojs a i ude à la ma e nelle
Kačiuškienė Geno ai ė 2003: T ečiojo amžiaus uni e si e as Šiauliuose: klausy-
a mu. Pedagogie 69, 8892. Kačiuškienė Geno ai ė 2005a: Pane ėžio a mių ap ašas p emiè e
scien i ique no d pane ėžiškių a mės s udio. P oblèmes d'his oi e de la langue e de
dialec ologie 1, 4953. Kačiuškienė Geno ai ė 2005b: An ano Ba anausko e Kazimie o Jauniaus
place dans l'his oi e de l'enquê e des a mes de no d pane ėžiškių. a aux de
con oyemen de Li uanies ca holikių mokslo akademijos 19, 499503.
Kačiuškienė Geno ai ė 2005c: Sodybos s a inių pa adinimai šiau ės pane ėžiškių
a mėje: anke inis y imas. L'homme dans la langue sphè e, 6064. Kačiuškienė
Geno ai ė 2006: Les aouges de la phonologie des No d pane ėžiškių a mės.
Vilnius: Vilniaus uni e si yd uk.
Kačiuškienė Geno ai ė 2009: Saky inės lie u ių kalbos eks ynas: a minių o mų
a osena. Philologie 14, 6167.
Kačiuškienė Geno ai ė 2012: Ta mių phe inių ypa ybių a spinžiai Saky inės lie u ių kalbos
eks yne. Bal is ica 8, 5362. Kačiuškienė Geno ai ė 2013a: S ip ioses e silpnosies no d
pane ėžiškių a mės pa icula i és au débu du XXI a. In e na ionale in e gdalykinée
con é ence scien i ique des eche ches a miques du XXI siècle: geoling is ine e
socioling is ine pe spec i es. Vilnius: Li u iens Ins i u de langue, 8.
Kačiuškienė Geno ai ė 2013b: disposi ions de la a minée no d pane ėžiškių: é ude
socioling is is. In e na ionalne con é ence scien i ique Ta mės Eu opens peuples
cul u els hé i age (p anešimų ezės). Vilnius: Mykolo Rome io uni e si é, 22. Kačiuškienė
Geno ai ė, Gi denis Aleksas 1982: Žiemgališkoji anap iksė
šiau ės pane ėžiškių a mėje i jos kilmė. – Bal is ika 18(2), 189–191.
S aipsniai / A icles 193
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
Kaščiukienė Geno ai ė, Gi denis Aleksas 1997: Ry ų aukš aičių i šiau ės žemaičių
p iegaidės: bend ybės i ski umai. Kalbo y a 46(1), 3136. Ka delis Vy au as 2014:
Li uiniens langues isos: p obleminiai aspec s. Li uanien langue 8. Accès su in e ne :
h pwww.lie u iukalba.l index/php://lie u iu-kalba/a icle/ iew/560.6/
Ka delis Vy au as, S aku y ė Emilija 2015: Des dé eloppés de la dialec ologie Li uiniens.
Li uanien langue 9. Accessible su in e ne :
h pwww.lie u iukalba.l index/php://lie u iu-kalba/ a icle/ iew/161/131.
Kazlauskas Jonas 1968: Li uiniens langues his o ique g ama ika. Vilnius: Min is.
Labo William 1972: Sociolinguis ic pa e ns. Philadelphia: Uni e si y o
Pennsyl ania P ess.
des langues Li uanies. Access su in e ne : www. a mes.l . LKA 1977: A las de la
Li uanie. 1. Lexique. Vilnius: Mokslas. LKA 1982: A las de la Li uanie. T 2. Foné ique. Vilnius:
Mokslas. LKA 1991: A las de la Li uanie. T 3. Mo ologie. Vilnius: Mokslas. LKT 1970: Li uanies
de la langue a mes. Ch es oma ija, ed. Elena G ina eckienė, Kazimie as nauskienė,
As a Leskauskai ė, Edmundas T umpa. Vilnius: Li u iens Ins i u de langue édi eu .
Mo kūnas. Vilnius: Min is.
LKTCh 2004: Lie u ių kalbos a mių ch es oma ija, sud. Rima Bace ičiū ė, Aud a I a-
Ma ke ičienė Žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: VU édi eu . Meiliūnai ė Viole a
2009: Sud pane ėžiškių ocalismes e ses aidos aožai. Kaunas: Vy au as Didžiojo
uni e si é, Li u iens ins i u de langue. Mikulėnienė Danguolė 2011: Leopold Gei le s
Con ibu ion o Li huanian dialec ology: geolinguis ic aspec . Dialek ologie a geoling is ika
současné s řední E opě, Mo kūnas Kazys 1993: À cause du concep de pe i e ines a mės.
19–27.
Li uanien pa lo y os ques ions 30, 47.
Ručinskai ė I ena 1984: Mu mamųjų balsiés kokybinė opozicija šiau ės
pane ėžiškių a mėje. Kalbo y a 35(1), 7276.
Salys An anas 1992: Raš ai 4. des langues Li uanies. Roma: Li uiniens calikų
mokslo akademija.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
Ac a Linguis ica 194 Li huanica LXXII
Spolsky Be na d 2011: Fe guson and ishman: Sociolinguis ics and ge sociology
o language. The SAGE handbook o sociolinguis ics. London: SAGE Publica ions. Vai ke ičius
Raimundas, Sauda gienė Auš a 2006: S a is ika su SPSS psychologiques y issemen s:
monomoji li e. Kaunas: VDU édi eu . Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnai ė Viole a (sud.) 2014: XXI a.
débu des Li uanies: géoling is inis e socioling is inis é ude (zemėlapiai e leu s
commen ai es). Vilnius: B iedis.
Zinke ičius Zigmas 1966: Li u iens dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas
1974: Smulkmenos VI. Bal is ica 10(2), 148. Zinke ičius Zigmas 1975: À p opos č‘, dž‘
‘, d‘ kai ą pa adigmo du no d pane ėžiškių a dažodžių. Kalbo y a 26(1), 85.
Zinke ičius Zigmas 1979: Ki čio a i ac ion e ki čia imo pa adigmas.
Kalbo y a 30(1), 9093.
Zinke ičius Zigmas 2006: O igne des a miques Li uanies. Vilnius: Li u iens
Ins i u de langue édi eu .
Ba ano skij An onij 1898: Zamтки o li e skomъ язык i словар. Санктпетербургъ:
Tipoграфiя Императорской Академiи Наукъ. Вольтеръ Эдуардъ 1886: Программа
для указанiя особенностей говоровь Литвы
и Жмуди. СанктПетербургъ: Типографiя Императорской Академiи Наукъ.
Вольтеръ Эдуардъ 1904: Литовская хрестоматия 2. СанктПетербург: Типо-
g aphia Impe a o ской Академiи Наук.
Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžys: Clus e
Analysis in Sea ch o Dialec icism
SUMMARY
This pape aims o es he app op ia eness o one o he s a is ical me hods – clus e
analysis (bo h hie a chical and wo-s eps) o de e mine he simila i y o he popula ed
locali ies o Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs in acco dance wi h he equency o usage o
dis inc i e dialec al ea u es. Les g ouping peculia i ies qui on éme gé de he analysis o he
esea ch a eas nous pe me en de c ée a model o measu e he dialec icism and
pe iphe ali y o he esea ch a eas.
A icles a icles 195 /
Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai:
klas e inė analizė ieškan a miškumo
90 minu e long eco dings o he Eas e n Aukš ai ian o Pane ėžs collec ed om wo Pane ėžs
cen al – Pas als (112), Kapčinai (138) – and wo ma ginal – Bučinai (52), S ub iškis
(171) – dialec al poin s we e andomly selec ed o his s udy. While lis ening o he e-
co dings, he equencies o usage o 13 dialec al ea u es o he Eas e n Aukš ai ian o
we e iden i ied: 7 o he dialec al ea u es a e s ong ( he s essed ie, uo, o, ė, i, u in he s em
and he e ac ion o accen ), while 6 o hem a e weak ( he uns essed y, ū, ie, uo in he s em
and he uns essed ė, o in he ending). The equences we e hen en e ed in o he SPSS
S a is ics compu e p og am and he clus e analysis was pe o med. The esul s sugges
ha he clus e analysis (bo h hie a chical and wo-s eps) model ap ha he ma ginal LLA
plied in he esea ch is sui able o e ealing he g ouping pa e ns o he Eas e n Aukš ai-
ian o Pane ėžs LLA poin s acco ding o he esea ch dimensions. The analysis indica es
poin s a e no necessa ily pe iphe al dialec al ea u es a e pe ec ly main ained in he
ma ginal a eas o Bučiūnai and S umb iškis. In Bučinai, Pas als and Kapčinai poin s o LLA
dialec icism is be e main ained due o he s ong ea u es ( he s essed ie, uo, o in he s em),
while in S ub iškis he weak ones ( he uns essed ie, uo, y, ū in he s em and he uns essed ė, o
in he ending) mo e han he s ong ones ( he s essed ė, i, u in he s em and he e ac ion o
accen ). O he analyzed ea u es show no clea egula i ies. La eche che indique que la
sélec ion de la ma iè e de eche che es ès impo an e pou l'examen de dialec es pa he
clus e analysis me hod: eco dings o simila du a ion and a highe numbe o hem should be
selec ed. The esul s may be in luenced by a di e en collec ion pe iod o he speech a e o
in o man s. To a oid he inaccu acies, he equency o he usage o dialec al ea u es should
be examined by he specialis o dialec al ea u es. T ansc ibed ex s, as well, could be used o
he esea ch.
Į eik a 2015 m. jan ie 21 d.
AGNĖ PUKEVIČIŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie
[email protected]