S aipsniai / A icles 253
LINAS KONTRIMAS
Lie u os Respublikos kul ū os minis e ija
Mokslinių y imų k yp ys: is o ija, komunikacija, iloso ija.
INTEGRUOTAS KAITOS
MODELIS. METMENYS I
ĮVADINĖS PASTABOS
Aiškin i pokyčius y a įdomus i izikingas užsiėmimas. Dalis pokyčių gali
bū i apskaičiuojami. Taip eikia, pa yzdžiui, ma ema ikos dėsniai. Dalis pa-
sikei imų gali bū i nuspėjami – odėl mus ilioja lo e ijos i į ai ūs s ebuklai.
Tačiau didžiausiais s ebuklas – mūsų pačių gy enimas. Jis sunkiai elpa į
apskaičia imus i spėjimus. Da didesnė nuos aba apima, kai p adedi mąs y i
apie pokyčius, apimančius ne ieno žmogaus, o ka os, amžiaus, ūks an me-
čio į ykius.
Tokiu momen u nė a s a biausias klausimas – kodėl. Šiuolaikiniam žmogui
u i bū i sup an ama, kad iskas juda i keičiasi. Juo labiau, kad jau p ieš ge us
du su puse ūks ančio me ų išmin ingas g aikas He aklei as skelbė – pan a hei,
iskas eka. Laikas y a lyg upė, į ykiai nuga ma didžiuliu s au u i du ka us į
ą pačią upę neįb isi.
I ik ai – daik iškoji pasaulio laiko upė nuola keičiasi i nu eka. Į ją ne ik
neįb isi du ka us, okio ikslo i kel i sau ne e a. Tačiau mūsų gal ose i sie-
lose esan is laikas, min ys, mąs ymas, idėjos – isa ai y a isiškai ki okia upė.
Po šią upę gali b aidy i kiek inkamas, u ėk ik ūpo i d ąsos.
Kodėl eikia d ąsos? Todėl, kad čia s a biausias ki as klausimas – kaip. Kaip
gali bū i aip, kad galiu kiek inkamas įb is i i išb is i iš šios paslap ingos, be
aip iliojančios upės? Da daugiau – kaip iskas keičiasi? Kaip iskas susipina,
lydosi, nu ūks a, ėl susijungia, pasikeičia, mi š a i ėl a si anda?
Klausimo „kas keičia?“ nekeliu sąmoningai. Lygiai aip pa , kaip sa aime su-
p an amas a sakymas į klausimą „kodėl?“ – nes iskas juda, man aip pa aiškus
a sakymas i į klausimą, kas iską judina: dalis į ykių juda dėl žmogaus, dalis –
dėl gam os, dalis dėl Die o alios. Čia jau alia kiek ienam apsisp ęs i, kas jo
žmogiškojo pasaulio sup a imo sis emoje y a pag indinis judin ojas.
LINAS KONTRIMAS
254 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
ISTORIJA IR KALBA
Be eik iską galima su alpin i į ch onologines len eles. Kiek ienas eiksmas
u i sa o da ą. Kiek ienas daik as u i sa o laiko p adžią i pabaigą. Mes pe
sa o gy enimą s ebime ūks ančius p asidėjimų i pabaigų: gy os bū ybės, ne-
gy os esybės a eina, pabūna i išeina.
Talpinimas į ch onologijas y a nepamainomas is o ijos mokslo užsiėmimas.
Bū inas i eikalingas. Apsk i ai mokslas žmogaus p o ui da ė am ik o s abi-
lumo, a kingumo i amaus žinojimo. Ka ais ne pe daug.
Todėl ašydamas, kad ik be eik iskas y a sudėliojama į moksliškai a kin-
gą i ch onologiškai sudėlio ą sis emą, k eipiu min į i į ai, kas okiai sis emai
nepasiduoda. Tai y a pa i min is, o daba mano ap a iamai emai s a bus i ki-
as esminis žodis – poky is, kai a.
Mes galime saky i: šį dalyką sugal ojau ada i ada. Be a ik ai? A nė a
aip, kad sąmoningai sup as as dalykas ė a ik p oceso pabaiga?
Lygiai kaip i is o iniai pokyčiai. Mes galime eig i, kad į ykis a si iko kon-
k ečią dieną. Be p adėję ieško i į ykio p adžios, ap inkame, kad pa s į ykis ė-
a p oceso a ba p ocesų inalinis momen as. O i ki ų p ocesų p adžia.
Tokį eiškinių nepaklusnumą is o iniam šuka imui su aldo žodis. Kalba y a
nema e ialus il as a p o, ko da nė a i ko jau nė a. Gal ne iksliau bū ų kal-
bai aiky i ki ą, ne il o me a o ą: ji y a susi ikimų ie a.
TRYS TELKINIAI
Kas kalboje susi inka?
Kalba leidžia sukaup i, užši uo i i išši uo i in o maciją apie ak o iesas,
eo ijas i mus pačius. Ki aip a ian , isas žinojimas, pe ėjęs asmens idinį il-
ą, iš konk ečių i / a ba abs akčių ak ų ku ia pasaulio, sa ęs i pan. sup a i-
mo i paaiškinimo eo ijas.
Vienos eo ijos būna pa ikimos, pa auklios, isuo inai p ipažin os, ki os gali
lik i labai lokalios i i in subjek y ios – pa yzdžiui, mano čia pa eikiamas in e-
g uo as kai os modelis y a subjek y us eo iza imas apie ai, kaip bū ų galima
paaiškin i pokyčius.
Taigi kalboje i pe kalbą y a sujungiamos į ienį am ik os eiškinių, aplin-
kybių sis emos. Pa yzdžiui, mes sakome „ enesansas“, sakome – „skai meninis
amžius“, sakome – „lie u ių kul ū a“. Iš iesų, ši aip sakydami, mes pa adina-
me am ik ą sis emą, ku i u i ją apibūdinančius i ik jai būdingus ak us, e-
o ijas, u i asmenis, ku ie p ipažįs a os sis emos išski inumą i a ski umą bei
unikalumą.
In eg uo as kai os modelis. Me menys I
Įž algos / Insigh s 255
Vienos sis emos y a apusios is o ija, ki os – ku iasi daba . A ba y a alingai
ku iamos. Tai gali bū i da oma na ū aliai, pozi y iai, be gali bū i kai a yk-
doma i b u aliai, su jėga.
Pi mo a ejo pa yzdys gali bū i i ualių socialinių bend uomenių a si adi-
mas i pli imas. An ą a ejį ilius uoja į ykiai Uk ainoje: suku iama neegzis-
uojan i „No o osijos“ eo ija, p i empiami a ba su alsi ikuojami, suku iami ją
ilius uojan ys ak ai i oks da inys pe kalbą paleidžiamas į pasaulį.
NEIŠVENGIAMA KAITA
Žemiau pa eik ame modelyje y a minimalis iškai pademons uojamas in e-
g uo as kai os modelis. Viskas pasaulyje susiję. Rodyklės y a kalbos s i is. Be-
je, kalbą aš sup an u ne ik kaip aides i a iamus žodžius. Simboliai, ženklai,
muzika man aip pa y a kalba.
In eg uo as kai os modelis
Į eik a 2017 m. bi želio 9 d.
LINAS KONTRIMAS
Kul ū os minis e ija
Jono Basana ičiaus g. 5, Vilnius, Lie u a
Kon [email protected]