scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Integruotas kaitos modelis. Metmenys I

Linas Kontrimas

Full text

LINAS KONTRIMAS Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Mokslinių tyrimų kryptys: istorija, komunikacija, filosofija. INTEGRUOTAS KAITOS MODELIS. METMENYS I ĮVADINĖS PASTABOS Aiškinti pokyčius yra įdomus ir rizikingas užsiėmimas. Dalis pokyčių gali būti apskaičiuojami. Taip veikia, pavyzdžiui, matematikos dėsniai. Dalis pasikeitimų gali būti nuspėjami – todėl mus vilioja loterijos ir įvairūs stebuklai. Tačiau didžiausias stebuklas – mūsų pačių gyvenimas. Jis sunkiai telpa į apskaičiavimus ir spėjimus. Dar didesnė nuostaba apima, kai pradedi mąstyti apie pokyčius, apimančius ne vieno žmogaus, o kartos, amžiaus, tūkstantmečio įvykius. Toku momentu nėra svarbiausias klausimas – kodėl. Šiuolaikiniam žmogui turi būti suprantama, kad viskas juda ir keičiasi. Juo labiau, kad jau prieš gerus du su puse tūkstančio metų išmintingas graikas Herakleitas skelbė – panta rei, viskas teka. Laikas yra lyg upė, įvykiai nugarmė didžiuliu srautu ir du kartus į tą pačią upę neįbrisi. Ir tikrai – dailioji pasaulio laiko upė nuolat keičiasi ir nuteka. Į ją ne tik neįbrisi du kartus, toio tiksl ir kelti sau neverta. Tačiau mūsų galvose ir sielose esantis laikas, mintys, mąstymas, idėjos – visa tai yra visiškai kitokia upė. Po šią upę gali braidžioti kiek tinkamas, turėk tik ūpo ir drąsos. Kodėl reikia drąsos? Todėl, kad čia svarbiausias kitas klausimas – kaip. Kaip gali būti taip, kad gali kiek tinkamas įbristi ir išbristi iš šios pl aptingos, bet taip viliojančios upės? Dar daugiau – kaip viskas keičiasi? Kaip viskas susipina, lydosi, nutrūksta, vėl susijungia, pasikeičia, miršta ir vėl atsiranda? Klausimo „kas keičia?“ nekeliu sąmoningai. Lygiai taip pat, kaip savaime suprantamas atsakymas į klausimą „kodėl?“ – nes viskas juda, man taip pat aiškus atsakymas ir į klausimą, kas viską judina: dalis įvykių juda dėl žmogaus, dalis – dėl gamtos, dalis dėl Dievo valios. Čia jau valia kiekvienam apsispręsti, kas jo žmogiško pasaulio supratimo sistemoje yra pagrindinis judintojas. Straipsniai / Articles 253 LINAS KONTRIMAS ISTORIJA IR KALBA Beveik viską galima sutalpinti į chronologines lenteles. Kiekvienas veiksmas turi savo datą. Kiekvienas daiktas turi savo laiką pradžią ir pabaigą. Mes per savo gyvenimą stebime tūkstančius prasidėjimų ir pabaigų: gyvos būtybės, negyvos esybės ateina, pabūna ir išeina. Talpinimas į chronologijas yra nepamainomas istorijos mokslo užsiėmimas. Būtinas ir reikalingas. Apskritai mokslas žmogaus protui davė tam tikro stabilumo, tvarkingumo ir ramaus žinojimo. Kartais net per daug. Todėl rašydamas, kad tik beveik viskas yra sudėliojama į mokslinį tvarkingą ir chronologiškai sudėliotą sistemą, kreipiu mintį ir į tai, kas tokiai sistemai nepasiduoda. Tai yra pati mintis, o dabar mano aptariamai temai svarbus ir kitas esminis žodis – pokytis, kaita. Mes galime sakyti: ši dalka sulaužo tada ir tada. Bet ar tikrai? Ar nėra taip, kad sąmoningai suprastas dalykas tėra tik proceso pabaiga? Lygiai kaip ir istoriniai pokyčiai. Mes galime teigti, kad įvykis atsitiko konkrečią dieną. Bet pradėję ieškoti įvykio pradžios, aptinkame, kad pats įvykis tėra proceso arba procesų finalinis momentas. O ir kitų procesų pradžia. Tokį reiškinių nepaklusnumą istoriniam šuoliavimui suvaldo žodis. Kalba yra materialus tiltas tarp to, ko dar nėra ir ko jau nėra. Gal net tiksliau būtų kalbai taikyti kitą, ne tilto metaforą: ji yra susitikimų vieta. TRYS TEIGINIAI Kas kalboje susitinka? Kalba leidžia sukaupti, užšifruoti ir iššifruoti informaciją apie fakto tiesas, teorijas ir mus pačius. Kitaip tariant, visas žinojimas, perėjęs asmens vidinį filtrą, iš konkrečių ir / arba abstrakčių faktų kuria pasaulio, savęs ir pan. supratimo ir paaiškinimo teorijas. Vienos teorijos būna patikimos, patrauklios, visuotinai pripažintos, kitos gali likti labai lokalios ir itin subjektyvios – pavyzdžiui, mano čia pateikiamas integruotas kitos modelis yra subjektyvus teorizavimas apie tai, kaip būtų galima paaiškinti pokyčius. Taigi kalbėję ir per kalbą yra sujungiamos į vieną tam tikros reiškinių, aplinkybių sistemos. Pavyzdžiui, mes sakome „renesansas“, sakome – „skaitmeninis amžius“, sakome – „lietuvių kultūra“. Iš tiesų, šitaip sakydami, mes pavadiname tam tikrą sistemą, kuri turi ją apibūdinančius ir tik jai būdingus faktus, teorijas, turi asmenis, kurie pripažįsta tos sistemos išskirtinumą ir atskirumą bei unikalumą. 254 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Integruotas kaitos modelis. Meṅes I Vienos sistemos yra tapusios istorija, kitos – kuriasi dabar. Arba yra valingai kuriamos. Tai gali būti daroma natūraliai, pozityviai, bet gali būti kita vykdoma ir brutaliai, su jėga. Pirmo atvejo pavyzdys gali būti virtualų socialinių bendruomenių atsiradimas ir plitimas. Antrą atvejį iliustruoja įvykiai Ukrainoje: sukuriama neegzistuojanti „Novorosijos“ teorija, trumpiami arba falsifikuojami, sukuriami ją iliustruojantys faktai ir toks darinys per kalbą paleidžiamas į pasaulį. NEIŠVENGIAMA KAITA Žemiau pateiktame modelyje yra minimalistiškai pademonstruojamas integruotas kaitos modelis. Viskas pasaulyje susiję. Rodyklės yra kalbos sritis. Beje, kalba aš suprantu ne tik kaip raides ir tariamus žodžius. Simboliai, ženklai, muzika man taip pat yra kalba. Integruotas kaitos modelis Įteikta 2017 m. birželio 9 d. L I N A S K O N T R I M A S Kultūros ministerija Jono Basanavičiaus g. 5, Vilnius, Lietuva [email protected] Įžvalgos / Insights 255