Integruotas kaitos modelis. Metmenys I

S aipsniai / A icles 253 LINAS KONTRIMAS Lie u os Respublikos kul ū os minis e ija Mokslinių y imų k yp ys: is o ija, komunikacija, iloso ija. INTEGRUOTAS KAITOS MODELIS. METMENYS I ĮVADINĖS PASTABOS Aiškin i pokyčius y a įdomus i izikingas užsiėmimas. Dalis pokyčių gali bū i apskaičiuojami. Taip eikia, pa yzdžiui, ma ema ikos dėsniai. Dalis pa- sikei imų gali bū i nuspėjami – odėl mus ilioja lo e ijos i į ai ūs s ebuklai. Tačiau didžiausiais s ebuklas – mūsų pačių gy enimas. Jis sunkiai elpa į apskaičia imus i spėjimus. Da didesnė nuos aba apima, kai p adedi mąs y i apie pokyčius, apimančius ne ieno žmogaus, o ka os, amžiaus, ūks an me- čio į ykius. Tokiu momen u nė a s a biausias klausimas – kodėl. Šiuolaikiniam žmogui u i bū i sup an ama, kad iskas juda i keičiasi. Juo labiau, kad jau p ieš ge us du su puse ūks ančio me ų išmin ingas g aikas He aklei as skelbė – pan a hei, iskas eka. Laikas y a lyg upė, į ykiai nuga ma didžiuliu s au u i du ka us į ą pačią upę neįb isi. I ik ai – daik iškoji pasaulio laiko upė nuola keičiasi i nu eka. Į ją ne ik neįb isi du ka us, okio ikslo i kel i sau ne e a. Tačiau mūsų gal ose i sie- lose esan is laikas, min ys, mąs ymas, idėjos – isa ai y a isiškai ki okia upė. Po šią upę gali b aidy i kiek inkamas, u ėk ik ūpo i d ąsos. Kodėl eikia d ąsos? Todėl, kad čia s a biausias ki as klausimas – kaip. Kaip gali bū i aip, kad galiu kiek inkamas įb is i i išb is i iš šios paslap ingos, be aip iliojančios upės? Da daugiau – kaip iskas keičiasi? Kaip iskas susipina, lydosi, nu ūks a, ėl susijungia, pasikeičia, mi š a i ėl a si anda? Klausimo „kas keičia?“ nekeliu sąmoningai. Lygiai aip pa , kaip sa aime su- p an amas a sakymas į klausimą „kodėl?“ – nes iskas juda, man aip pa aiškus a sakymas i į klausimą, kas iską judina: dalis į ykių juda dėl žmogaus, dalis – dėl gam os, dalis dėl Die o alios. Čia jau alia kiek ienam apsisp ęs i, kas jo žmogiškojo pasaulio sup a imo sis emoje y a pag indinis judin ojas. LINAS KONTRIMAS 254 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI ISTORIJA IR KALBA Be eik iską galima su alpin i į ch onologines len eles. Kiek ienas eiksmas u i sa o da ą. Kiek ienas daik as u i sa o laiko p adžią i pabaigą. Mes pe sa o gy enimą s ebime ūks ančius p asidėjimų i pabaigų: gy os bū ybės, ne- gy os esybės a eina, pabūna i išeina. Talpinimas į ch onologijas y a nepamainomas is o ijos mokslo užsiėmimas. Bū inas i eikalingas. Apsk i ai mokslas žmogaus p o ui da ė am ik o s abi- lumo, a kingumo i amaus žinojimo. Ka ais ne pe daug. Todėl ašydamas, kad ik be eik iskas y a sudėliojama į moksliškai a kin- gą i ch onologiškai sudėlio ą sis emą, k eipiu min į i į ai, kas okiai sis emai nepasiduoda. Tai y a pa i min is, o daba mano ap a iamai emai s a bus i ki- as esminis žodis – poky is, kai a. Mes galime saky i: šį dalyką sugal ojau ada i ada. Be a ik ai? A nė a aip, kad sąmoningai sup as as dalykas ė a ik p oceso pabaiga? Lygiai kaip i is o iniai pokyčiai. Mes galime eig i, kad į ykis a si iko kon- k ečią dieną. Be p adėję ieško i į ykio p adžios, ap inkame, kad pa s į ykis ė- a p oceso a ba p ocesų inalinis momen as. O i ki ų p ocesų p adžia. Tokį eiškinių nepaklusnumą is o iniam šuka imui su aldo žodis. Kalba y a nema e ialus il as a p o, ko da nė a i ko jau nė a. Gal ne iksliau bū ų kal- bai aiky i ki ą, ne il o me a o ą: ji y a susi ikimų ie a. TRYS TELKINIAI Kas kalboje susi inka? Kalba leidžia sukaup i, užši uo i i išši uo i in o maciją apie ak o iesas, eo ijas i mus pačius. Ki aip a ian , isas žinojimas, pe ėjęs asmens idinį il- ą, iš konk ečių i / a ba abs akčių ak ų ku ia pasaulio, sa ęs i pan. sup a i- mo i paaiškinimo eo ijas. Vienos eo ijos būna pa ikimos, pa auklios, isuo inai p ipažin os, ki os gali lik i labai lokalios i i in subjek y ios – pa yzdžiui, mano čia pa eikiamas in e- g uo as kai os modelis y a subjek y us eo iza imas apie ai, kaip bū ų galima paaiškin i pokyčius. Taigi kalboje i pe kalbą y a sujungiamos į ienį am ik os eiškinių, aplin- kybių sis emos. Pa yzdžiui, mes sakome „ enesansas“, sakome – „skai meninis amžius“, sakome – „lie u ių kul ū a“. Iš iesų, ši aip sakydami, mes pa adina- me am ik ą sis emą, ku i u i ją apibūdinančius i ik jai būdingus ak us, e- o ijas, u i asmenis, ku ie p ipažįs a os sis emos išski inumą i a ski umą bei unikalumą. In eg uo as kai os modelis. Me menys I Įž algos / Insigh s 255 Vienos sis emos y a apusios is o ija, ki os – ku iasi daba . A ba y a alingai ku iamos. Tai gali bū i da oma na ū aliai, pozi y iai, be gali bū i kai a yk- doma i b u aliai, su jėga. Pi mo a ejo pa yzdys gali bū i i ualių socialinių bend uomenių a si adi- mas i pli imas. An ą a ejį ilius uoja į ykiai Uk ainoje: suku iama neegzis- uojan i „No o osijos“ eo ija, p i empiami a ba su alsi ikuojami, suku iami ją ilius uojan ys ak ai i oks da inys pe kalbą paleidžiamas į pasaulį. NEIŠVENGIAMA KAITA Žemiau pa eik ame modelyje y a minimalis iškai pademons uojamas in e- g uo as kai os modelis. Viskas pasaulyje susiję. Rodyklės y a kalbos s i is. Be- je, kalbą aš sup an u ne ik kaip aides i a iamus žodžius. Simboliai, ženklai, muzika man aip pa y a kalba. In eg uo as kai os modelis Į eik a 2017 m. bi želio 9 d. LINAS KONTRIMAS Kul ū os minis e ija Jono Basana ičiaus g. 5, Vilnius, Lie u a Kon [email protected]