134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
AURELIJA GRITĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Les di ec ions de eche ches scien i iques: lexicologie e lexikog aphie.
VAINIKLAPI SPALVOS IR
ATSPALVIAI CHIUOLAIKIGE
LIETUVIÉ PROZOJE:
BALTA IR JUODA
Colou s and Shades o Pe als in Mode n
Li huanian P ose: Black and Whi e
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme.
L'a icle obje d'é ude 61 con empo aine des Li uaniens p ose au o iaus 98 œu es ou ées
plus de 300 colloca ions, dans lesquelles p ozininkai di ec emen ou pasi elkę compa aimus
ainsi mé apho as pa le su blanc e noodą žydinčių plan es de la couleu des ainiklapies e ces
ein s. bu de l'é ude éclai ci , pa quels leksemés nos au eu s ansme en le blanc e le
noi c oiklapies couleu , déc i e la s uc u e aiškos de couleu e séman ique; dé e mine ,
quels p o o yp iquemen blan i deno a s de ik o ės son compa és a ec les blancs leu s
des plan es; examinez, a ec quels a ibu s de éali é sélec ionnées colloca ions au eu s
compa e les blancs e juodus plan es des co oniklapies, quelles compa aisons a ec ces
couleu s des žiedes dans le ma é iau é udiée son les plus équen es e app ochée aux
s é éo ypes. L'é udié ma é iel indique que dans l'emploi de couleu s žiedlapies les au eu s la
plus équen e us ai būd a džius bal as, -a e noods, -a, quelque peu čiau couleu nusakoma
dans a džiuo iniais būd a džiais. Bal a couleu a dans des œu es de p ose dans a dijama e
eiksmažodžiais ainsi a dažodiniais abs ac ais. On a en egis é des cas où ach oma ines
couleu s é ènen ées pa conc e s daik ą, p o o ypiį de la co espondan e couleu ha ė oją;
sou en compa e ces couleu s nson di es e pu sui uks des mé apho es e di e ses compa aisons. ESMINIAI VOODŽIAI: séman ique, kolokacija, couleu , blan a, nooda, a is ique s yleus.
ANNOTATION
The objec o he a icle is mo e han 300 colloca ions ound in 98 wo ks o 61 mode n Li huanian
p ose au ho s; hese colloca ions a e used by he p ose w i e s o con ey di ec ly o by using
compa isons o me apho s he whi e o black colou o lowe ing plan s and he shades o hese
colou s. The aim o he esea ch is o de e mine wha lexemes he no a a a e compa ed wi h
A icles A icles a icles 135 /
Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje:
bal a i juoda
analysed au ho s use o con ey black and whi e colou s o pe als; o desc ibe he s uc u e
and seman ics o colou exp ession; o de e mine wha p o o ypically whi e eali y de-
whi e blossoms; o in es iga e wi h which eali y a ibu es he hese colou s a e he mos
au ho s o chosen colloca ions compa e whi e and black pe als, which compa isons wi h
equen so ha use becomes almos s e eo ypical. The esea ch indica es ha when
desc ibing he colou o pe als, he au ho s use adjec i es whi e and black (Li h. bal as, -a;
juodas, -a; eminine and masculine o m), less equen ly he colou is desc ibed by using
p onominal o m o adjec i es. Ve bs and nominal abs ac s a e also used o indica e whi e
colou . The e a e cases when ach oma ic colou s a e con eyed h ough a conc e e objec , a
ce ain colou p o o ype; o en he colou s a e desc ibed by employing me apho s and a ious
compa isons. KEYWORDS: seman ics, colloca ion, colou , whi e, black, belles-le es s yle.
ĮVADAS Žydėjimas un imp essionnan phénomène de la na u e. Non l'un de nous (en
pa iculie kū ėjus) pake i s'épanouissan e épanouissan es leedes o mes,
couleu s e pa apai, donc dėsninga que ce e image de la na u e a i in yškų
kū ybos p o eks ą, qui de ien plus a d ex e kū iniu (Daujo y ė 1999: 55). Dans
les ex es de p ose ce phénomène de la na u e es le plus sou en pasi ilisié de
l'œu e noo aikai pe duik i, ac ion au lieu ou au emps pa yškin i. C' an qu'on li
con empo aines Li uaniens au eu s de p ose ex us1 egis deux endances:
ce ains au eu s nuen à la couleu des žiedes ès conc è emen , comme
s'appuyan p immu imp essionju ou de p écoce pasąmonée se o més
s e eo ypiques isuels, e d'au es dans égalo žiedą danssiègeu i ès
a en i emen no ebi e déc i o sub ilus pumpu us e épisodes ainqueu s,
e lo la couleu du milieu e nu .
Le sel -image comme phénominskix ès sou en o emen jui émociellemen a ec e non
seulemen éc i ain, son c éée pe sonnžą, mais e lec y oją. Įspūdį ai non seulemen o me
žiedų, mais e leu couleu 2, qui aide à ex é ie sen imen s, moo aiką e pan. Comme nous le
sa ons, en i on 8090 % des in o ma ions su le monde ex é ieu homme ob ien en oyan (Lapė,
Na ikas 2003: 72). Les en i onnemen s obje s peu en ê e déc i s e neu ilisan pas des couleu s
(padeda o me, ex u e, l iesaus e somsaus concep e 1 Tai pu emen ch onologinis choix.
S aipsnyje con empo ainine Li uiniens li é a u e son considé és kū inia, éc i s e émis Li uie
a kū us indépendance ap ès 1990 ans. 2 Su la base des colloca ions accumulées de l'au eu de
l'a icle é abli, que žiedų couleu s gamma dans les ex es de p ose sélec ionnés peu ê e
é eikš a 19 būd a džių: aly inis, -ė, bal as, -a, balkš as, -a, bals as, -a, gel ona, -a, gels as, -a, noods,
-a, lelijinis, -ė, mélynas, -a, mels as, -a, o ange, -ė, pil-
kas, -a, pu pu inis, -ė, audonas, -a, aus as, -a, ožinis, -ė, udas, -a, iole inis, -ė, žyd as, -a.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
136 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI pan., cependan , la couleu g andemen p apoî la spec e
de déc é ion des choses (Jonai is 2009: 8). Spal a inhe en ine pa icula i é, appa enan au même
obje comme son sa as is. L'in o ma ion su de elles choses quali és l'homme ob ien
sensūčiais. Spal a egos ecep o iais géné alemen de ous pe ce iena uni o mémen , ad
couleu éškian s a ibo ds des inini inhe en inių absoliučiųjų būd a džių classei (pla ininkai,
physiques, ma hiki, chimikai, physiologogues, biologogues, psychologogues, e nologogues e k . D'un
čiau ž . Teko ienė 1990: 98, 119).
Spal as į ai iais aspek ais y inėja į ai ių mokslo šakų specialis ai: dailė y-
poin de ue linguis ique couleu a analysé pas un seul linguis e Li uanien. Ici ne men ionne ons que
quelques unes d'en e elles. I ena And iukai ienė déc i i la no ion des couleu s e les
nommemen s en langue li uanienne; y é couleu s imagedį An ano Juškos Lie u iškose s o binėse
dainose (And iukai ienė 1996: 162166; 1997: 173179). G ažina As amskai ė é udiée les Li uiniens
bal as e okiečių weiss s uc u e séman ique (As amskai ė 1976: 715), déc i é les Li uiniens
noods e okiečių schwa z op ines e secondau ines signi ica ions (As amskai ė 1977: 716; 1988:
411). Ce e che cheuse déc i a les nommés du poil animale en langues li ou iens e okieques
(As amskai ė 1992: 2533), e Jolan a Vibu y ė é udiai le p oblemà de dé ini ion de la couleu du
poil animal au dic ionnai e de langue Li uanien (Vibu y ė 2003: 119135). Saulu ė Juzelėnienė analysai ,
quelles signi ica ions cono a ionnelles ca ac é is ique des signi ica ions des couleu s aux
ca ac è esges dans la poésie Li uaniennes du XX siècle (Juzelėnienė 2001). Rasuolė Vlada skienė
déc i é i e du mo e signi ica ions en e mes composi i s, déba ie e s ines de ce i e de
mo signi ica ions a spal ius (Vlada skienė 2014: 38). Aloyzas Guda ičius a analysé le concep de
couleu e e (Guda ičius 2009 105114), e son é udiée Toma Jokubai ienė concep s de noi e de
blanc dans les langues li ou es e anglais (Jokubai ienė 2009). Rū a Kazlauskai ė, déc i an des
plan es di e ses (aguonos, yšnios, saulėg ąžos) igu a i es dans la poésie li aoue, analysai e
les couleu s žiedlapies de ces plan es (Kazlauskai ė 2010a: 5370; 2011: 440455; 2014: 86107); déc i é les
noms des couleu s d'une Janio Aku a e io apysako dans les aduc ions en langues li uaniennes
(Kazlauskai ė 2010b: 128141). Ce e che cheuse, a ec Egle Ramanauskienė, a analysé du poin de ue
linguis ique p agma ique les nou eaux noms des couleu s dans publicis iniuose édi ions
(Kazlauskai ė, Ramanauskienė 2011: 176201)3. Des che cheu s é ange s dans leu s eche ches non
a es a en ion allouen à la pe cep ion e concep ualisa ion de la couleu . Les an h opologues
B en as Be linas e Paulas Kayʼus on e ec ué ų sépa a ion e ca égo isa ion dépenden du
langage, ou du sys ème senso ielle (Heide 1971, 1972). des couleu s uni e salijas un nomb e
impo an es éc isi polkų 3 Dans ce a icle es p ésen ée une enco e plus as e couleu su des
mo s de leksinių, séman inų e k . eche ches lieling is ė Anna Wie zbicka (Wie zbicka 1990: 99150).
ekspe imen us i y ė, kaip žmonės su okia pag indines (židinio) spal as (Be -
lin, Kay 1969). Eleano os Rosch da bų ikslas – nus a y i, a pag indinių spal-
Pa mi les a aux les plus écen s il au men ionne une g ande collec i e inée linguis es,
an h opologues e psychologues, une é ude des inée à la ca égo isa ion de la couleu (Ha din,
Ma i 2002). Il y es analysé à di e s aspec s, commen un homme pe çoi la couleu , quels
u ių i užsienio y ėjų publikacijų apž alga (Kazlauskai ė, Ramanauskienė 2011: 178–179).
S aipsniai / A icles 137
Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje:
bal a i juoda
concep s ce e pe cep ion Roze (Roze 2005), usų kalbos couleu s nommées déc i es
collec i e inėje monog aphijoje (Vasile ič, Kuzneco , Miščenko 2005). L'objec i de ce a icle de
cla i ie , pa quels leksemens les au eu s des colloca ions sélec ionnées ansme en dans
leu s œu es le blanc e le noi les couleu s des žied4. Tâches d'é ude: déc i e ach oma ines noms
ealizuojamas kalboje. La ių kalbos spal ų pa adinimus išsamiai iš y ė Ani a
de couleu s s uc u e e séman ique; dé e mine , quels p o o yp iquemen blan i deno a s de
ik o ės son compa és a ec les blancs leu s des plan es; é udie a ec quels a ibu s de la
éali é dans les colloca ions sélec ionnées son compa és les blancs e les noi s cou onniklapes
des plan es, quelles compa aisons a ec ces couleu s des žiedų dans le ma é iel assemblé son les
plus équen es (p o o ipes) e se app ochen aux s é éo ypés5. Le choix des mé hodes d'é ude
dbu a la spéci ique de la subs ance analysée. Pou in déc i e les couleu s aišką e la séman ique
le plus dé aillé, complexškie, dans l'é ude appliquées di e ses in e ps i iniai mé hodes:
seman ines, s ylis ines e cogni y inées analyses, desc ipomasse e p agma ines mé hodes
d'in e p é a ion. Pou ce e é ude le ma é iel a ecueilli de XX a. in XXI a. au eu s Li uiniens
p oses ex es omanes, apsakymų, no èles, apysakų e semblables gen e iniu poin de ue
œu es. L'a icle con ien analysés des sen ences indi iduelles ou leu s agmen s . y.
sélec ionnées colloca ions6. Le ma é iau é udié de 61 p ozininko 98 œu es a é é sélec ionné plus
de 300 colloca ions, dans lesquelles les au eu s di ec emen ou pasi elkę compa aisons e
mé apho e pa le de blanc e nood c oiklapiów couleu e ces ein u es7. 4 Spal a es pas une
ma iè e, mais lūž ančios la lumiè e des phénomènes. Cela es connu depuis le XVIIe siècle, quand
Isaac New on p izmée la lumiè e blanche ayon se décomposai en spec es de couleu s, di e celle
de la dispe sion de lumiè e (Pleij 2010: 20). On pense que l'œil humain dis ingue en e 7 e 10 millions de
nuances (Jonai is
2009: 8).
5
En linguis ique s é éo ype es comp is comme subjec i emen dé e minués phénomène ou
d'é ique e ep ésen nis, comp enan lui a ibués des signes e é alua ion, qui du ai es le
ésul a de la in e p é a ion de éali é, onc ionnan la lingubines socié é conscience. Plus loin su
le concep de s é éo ype oi . Guda ičius 2000: 5964.
6 Coloca ions comp ennen comme habi uel con ex e de consomma ion d'un ou au e mo , ce ains
leksemés usage à couples, habi uelles mo s d'associa ion dans le langage a ec d'au es mo s de la
ph ase (plus su la colloca ion samp a ă oi Ma cinke ičienė 2010: 7091). 7 Daba inės lie u ių kalbos
eks yne (h p:// eks ynas. du.l ) es égalemen possible de ou e g ožinės li e a ū os eks ų;
ils ep ésen en 11,6 % de ous les ma é iaux y p ésen és (à ce chi e y inclu aussi e s iniai
œ ines), mais pou l'é ude des couleu s seule eks yne p ésen ée op peu de ma é iel. A in de
dé e mine la couleu d'une ce aine plan e, il n'es pa ois pas su isan que le ex e donne une
seule ligne de conco dance (300 ca ac è es). En é udian des couleu s aišką e séman ique sou en
AURELIJA GRITĖNIENĖ
138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
1. BALTI, BALKŠVI, BALSVI VAINIKLAPIAI
Lie u ių kalbos aiškinamieji žodynai pa eikia nuo 4 iki 9 būd a džio bal as,
-a eikšmių. Viena iš pag indinių šio žodžio eikšmių siejama su spal a – ‘ i-
au beaucoup plus la ge siškai sh iesus (apie couleu ), neige, lai couleu s (BŽ). Blan a ach oma inė8
couleu (i. y. bescol ė couleu , mon an l'in e ac ion en e la lumiè e e la couleu ). Ne coïncide pas
e būd a džio bal as, -a é imologija des langues Li uanies e dans beaucoup d'au es langues se
a ache a ec sh iesa e blizgėjimu. Anciennemen dans les langues indoeu opéennes ce nom même
ne démenai conc è es couleu s, e signi iai seulemen lumiè e: lie. bál as, la. ba s baséasi šaknimi
*bh-, s. i. bh i ‘š iečia (F aenkel 1962: 32; Smoczyński: 1983: 234;
As amskai ė 1976: 7).
Ti es colloca ions au eu s men ionnen en i on 70 bal ai žydinčių di é en s plan es genčių. 1)
Des a b es, a bmes, aisméjs, aisk ūmiai: akacijos (N. Kep. 2005: 14) al. (R. G an. 2011: 52 Gud),
blindes (H. 2013: 272), e škėčiai (e škė ožės) (J. Skab. 2004: 892), 21 ie os (O. Jau . 2009a: 35), jazminai
(V. Čep. 2008: 15 ka klai (R. Flick. 196), kaš onai (G. 2012: 22), k šės (S. K uop. 2011: 61), juli (I. 2004: 12),
migdolai (R. 2006: 105), obelys (J. Čap. 2011: 105), Skod ai (J. 2011: 110), Kaled (B. 2015): 140 (B. 2015), Kaled
(J. 2015), Kaled (J. 2014) e plus d'au es on é é c éés pa le g oupe. 2) Pik žolės, da žo ės, miškų,
p a ų, laukų, alnų, plan es d'eau: aguonos (R. Še . 2001: 107), ba kūnai (V. Rač. 2008: 74), Sosno skio
ba ščiai (B. Jon. 2011: 27), bob amuniai (aussi appelés šun amuniais) (V. Žil. 2013: 133), builiai (B. Pūk.
2003: 129); bul es (L. Gu . 2006: 106), bal ieji dobilai (D. G ig. 2008: 39), edel eisai (O. Jau . 2009a: 62),
ga š os (R. Še . 2013: 123), ka enės (H. Gud. 2013: 184), kiškio kopūs ai (O. Baluja. 2006: 15), k ažolės
(V. Al. 2010: 15), lo osai (J. I . 2000: 120); 67 no elės (B. Jon. 2007: 103), plukės (M. S i b. 2011: 39),
amunės (A. Pi . 2001: 31), šilokai (J. Skab. 2004: 183), š yliai (H. Gud. 2013: 184), š en aga š ės (R. Še .
2006: 155), ijokliai (B. Pūk 2003: 63); ingio ykš ės (H. Gud. 2013: 195), yšnios œu e con ex e,
neiša dy o conc e s ex es uni isumo, ad le ma é iau à ce e é ude ecueillée pas du ex yno,
e quelquesdouze ans comp an sépa i s œu es e éc isan ho s d'eux beaucoup plus la ges
a ec couleu s aiška e séman ika liés koloka ions. 8 Ach oma ines couleu s peu en ê e
subdi isées en cinq p incipales: noi s, énéb eux g is, clai g is e bal as. En ep ces couleu s
peu en ê e beaucoup di é en es nuances. L'œil humain es capable de sépa e en i on 300
ach oma ines nuances (Jonai is 2009: 38). 9 Skliaus os ne indiquen pa une seule sou ce
l'ab u issemen . Tou e la lis e des sou ces es ou nie à la in de l'a icle.

S aipsniai / A icles 139
Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje:
bal a i juoda
(D. Kal. 2015: 96), žinginiai (E. Ku k. 2009: 79), ži niai (D. Kal. 2008:
154).
3) Da želio gėlės: as ai (B. Pūk. 2003: 211), bijūnai (aussi appelés
pina ijomis) (B. Jon. 2007: 16), ch izan emos (D. Jaz. 2007: 36), elebo ai
(B. Jon. 2009: 42), gal onijos (E. Lieg. 2013: 23), gubojos (U. Ba . 2016:
26), g azdikai (D. Op. 2016: 168), hiacin ai (D. Kaj. 2007: 114), ju gi-
nai (A. Zu . 2010: 78), ka deliai (E. Lieg. 2004: 8), k okai (D. Op. 2015:
167), lelijos (S. Ach 2006: 27), na cizai (A. Žag. 2013: 332), paku ės (I. Za .
17), pe unijas (K. Sab. 2012: 321), ožės (A. 2011: 105), abakas (K. 23
Tulpės (G. Adom. 2005: 105), uolaskės
(H. Gud. 2013: 229).
4) Chamba inies plan es: azalijos (V. Palč. 2011: 51), gloksinijos (J. I . 2000: 177),
kalijos (J. Ap. 2010: 182), camelijos (B. Jon. 2009: 10), kli ijos (B. Jon. 2009: 10),
o chidėjos (D. Kaj. 2007: 26). Pa ys populai es les plus blan ai žydin ys plan es
i es des Li uiniens p ozininkų colloca ions ožės (men ionnés 19 au eu s de
ex es), obelys e lelijas (jas mini 12 au eu s), bal ieji dobilai (11), ie os (9),
yšnios e amunės (8), pli es e jasminai (5).
La aiška de couleu blanche i es colloca ions assez di e se. Le plus sou en le
blanc couleu se ou e in odui s di ec emen a ibu du bal as, -a di e ses
di e nių simplesos o mes (152 ois) ou de ce a ibu in odužiuo ine o me
bal asis, -oji (41 ois). Į a džiuo inė o me habi uellemen u ilisée dobilų e lelijų
couleu à į a dy i, combien čiau men ionnes bal osios akacijos, ba kūnai, ie os,
kalijos, amunės, ožės. De ai de els cas pa ois de ien di icile sépa e ,
quand au eu s dans a džiuo iniu būd a džiu eu accen ue espèce de plan e
(bal oji lelija (Lilium candidum), bal asis dobilas (T i olium epens), bal ažiedis
ba kūnas (Melilo us albus)), e quand pa le simplemen su žiedų spal ą. Pou
accen ue akiname blancume des cou iklapies, ce e couleu même la plus g ande
in ensi é, sélec ionnées colloca ions c éa eu s u ilisai du plus hau deg é
džius: balčiausias, bal ų balčiausias (R. G an. 1998: 119), au ologinius junginius
bal as bal as (H. Čig. 2007: 66), p iesagų edinius bal u ėlis (L. Če n. 2011: 166)
i pan. Taip pažymimas didžiausias ypa ybės laipsnis, be o, okiais a ejais bū-
d a džio bal as seman inėje s uk ū oje iš yškėja i e inamoji sema (plg. Ju-
būd a zelėnienė 2001: 11).
AURELIJA GRITĖNIENĖ
140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
Rečiau (10 au eu s dans les ex es) la couleu des cou iklapies nuspoma
p ie eiksmiu blan ai: Bal ai žydėjo aukš os ga š os (J. Skab. 2000: 224); <...>
nulle pa Eu opoj il n'a ue aussi blan ai žydinčių yšnių (R. G an. 2013: 155)10 e
pan. A col i déc i e enco e moins u ilisé ad e be a ec p é eiksmiu: [no elės
žydi] <...> blizgiai bal ais žiedeliais (B. Jon. 2007: 103); Po kojų šun amunių plo elis
skaisčiai bal ų, nenuleipusių nuo kai os i dulkių (V. Žil.
2013: 133)11.
Colo ai é ènés au eu s u ilise e p dajoodinis abs ac es: 1) Bal umus: Jo
sode augo magnibiusies de ou es espèces e isokies couleu s ožes: sniego
blancumu, lai blancumu, gulbės blancumu <...> (K. Kas. 2007: 10); Vyšnio blancume
déjà é epęs qu a où pas où hesepiasi pa ėla ęs žiedas (A. Zu . 2010: 314).
2) Bal ybė: Jų [aly ų] k apnus iole as e bal ybė simplemen gniaužė
ši dį (J. Skab. 2000: 191); Dans les noi es eaux se e le ai leu [ie es] blance é
(J. Skab. 2000: 33).
3) Bal uma: Vyšnių bal uma p islapusi <...> (A. Zu . 2010: 74). Spal ą ma que e
de e mina i is dū inys bal ažiedis: <...> palenkė bal ažiedę gal ą Lelija (O.
Jau . 2005: 70); P ie apsamanojusių pie es de c oissance bal ažiedžiai šilokai
<...> (J. Skab. 2004: 183).
Plus de 20 ois i ées dans les colloca ions couleu į a dijama e
eiksmažodžiais bal uoja (G. Bul. 2015: 121), bal a o (O. Jau . 2005: 40),
boluoja (B. Jon. 2011: 75), bola o (E. Ign. 2000: 95), subola o (M. Luž. 2006: 53),
suboluos (A. Zu . 2010: 12).
Būd a džiais balkš as, bals as déc i s un deg é de lumiè e, ceux-ci déc i en
pas ou à ai blanche, e apybal ė ainiklapių couleu : Balkš os [ie ų] k apų
s o ės plūdo s aigh ly in o mine (J. Skab. 2000: 114); Pe augusios ga š os
balkš ų žiedų gal omis <...> (J. Skab. 2014: 234); <...> bals ais aksominées žiedais
plyš a ka klai (R. Flick 196 2015:).
L'in ensi é de la onali é lumineuse ma quemis e dū iniu bal ažals is12 lui
nusakomas šei amedžio ainiklapių žals ai bal as a spal is (J. Skab. 2014: 214).
šaus a spal io i elebo ų žiedai, ku ių spal ą nusaky i padeda būd a dis žals as
10 Čia i oliau eks e a i inkamiems eiginiams ilius uo i pa eikiama ik po ieną a kelis ipiš-
Panakussus des exemples.
11 Būd a dis a ec p é eiksmiu es a emen u ilisé seulemen en pa lan de ach oma ines couleu s,
cependan in odui ch oma ines couleu s elle aiška pa iculiè emen sou en pasi elkiée. 12 Il
considé able Joli os Skablauskai ės naujada u, ca ne ixé dans aucun aucun des dic ionnai es
li uaniens expliquamaje.
A icles A icles A icles 141 /
Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje:
bal a i juoda
e nomdazodinis abs ai blancume: <...> c uau blancume žiedais Hellebo us nige
<...> (B. Jon. 2009: 42).
In é essan es ce que le in al is des cou iklapies de couleu blanche dans les
ex es de p ose i s ne sous- ombe aux a ibu s apybal is, bal okas, balzganas,
pobal is (pa lan s su la couleu des cou iklapies i es ex es au eu s jamais ne
se aien ni un ni de ces a ibu s).
Dans la aišką de couleu blanche pou ons je e un coup d'œil e congni y iniu ainsi
s ylis iniu aspec . Les che cheu s son dé inie des é apes d'é olu ions des noms
de couleu s. Tou d'abo d la couleu es déc i e en indiquan à une bien connue
na u e's eali y […] kalbinės bend uomenės econnue de ce e couleu sleidėją, ou
p o o ype (plg. Kazlauskai ė 2011: 179). Pou les Li uaniens le p o o ype de la
couleu blanche es les neiges (Guda ičius 2000: 61). Cela con i me e la li é a u e
o žinėje ou e abondūs exemples ici ès sou en les blancs plan es des žiedų
ainiklapies son compa és a ec la neige, e le même žydėjimas a ec le neigimu:
Ch izan emos blan s comme les neiges <...> (R. Še . 2006: 67); <...> obelų žydėjimo
jou s à l'en an a oyai , que blancs comme pi mas neigs leedai cou aien ou
le monde (L. Gu . 2013: 461); <...> ous pa la sui e de aien ou ne aux anneaux
sning yšniosan es <...> (A. Zu . 2010: 310); <...> le soi a siduso snygu iojan is
šei amedis p ès slenksčio <...>. Le en mon a enco e plus o . Šniokš ė, k a ė
šei amedį lyg gėlių puokš ę, snigo žiedlapiais (J. Skab. 2014: 235); <...> sniego
blancumo yšnios13 <...> (N. Vai k. 2013: 251). É idemmen , déc i e la blancheu des
žiedes es pa iculiè emen sou en u ile des compa aisons14. Lie u ių
pasaulė aizdyje sniegas, k eida, gulbė, pu a, leenas, d obė e k . desik ai
ep ésen en la blanche couleu (Paulauskas 1987: 177). Ainsi a ec de els a ibu s associons les blan s cou oniklapies des plan es aussi bien comp isés comme clai ūs, y i, incal i
(plg. Kazlauskai ė 2011: 450). Tomiè es Tose colloca ions au eu s les blancs
plan es des žiedlapius compa e a ec ces blan s (ou sh y inčiais) a ibu s de
1) Bui ies daik ais (muilo a pieno pu omis, a a, es u ine suknele, įka-
pėmis, a ške, g ie inėle i k .): „<...> Obelys i yšnios bola o lyg
la éali é: en an s émuilin os ê es (E. Ign. 2000: 95); <...> [muilinė guboja]
semblable à soilo oam pu i e blan a (U. Ba . 2016: 26); Pillies lani e ap a ougée
aux eaux žydinan es, semblai comme se ai ap ašky i lai
pu omis“ (J. Skab. 2000: 114); „<…> obelis p ažydo lyg a os kalnas“
13 Lie u ių poe iniame pasaulė aizdyje aip pa įp asčiausia bal ų yšnios žiedlapių – sniego pa-
alelė. Tokia sąsaja mo y uo a, nes žiedlapiai i sniegas u i daugiausia bend ų a ibu ų: ‘bal as’,
‘k in an is / dengian is’, ‘pu us / minkš as’, ‘nea spa us empe a ū os pokyčiams’ (Kazlauskai ė
2011: 449).
14 Les che cheu s qui é udien les noms de couleu s on ema qué que dans di e ses langues la
couleu es d'abo d déc i e en compa an elle a ec des obje s auxquels ce e couleu es
ca ac é is ique, e plus a d appa aissen e p ennen naissance des noms abs ai s de couleu (Vlada skienė 2014: 3).
AURELIJA GRITĖNIENĖ
142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
(L. Če n. 2015: 111); <...> leedais apsipila udenį K isiaus poodin a yšnia
a si ma iaka <...> (A. Zu . 2010: 306); <...> danssa noi je il [ži nio žiedas]
kažkodėl me subal uoja comme aikiškų įkapių skiau elė (D. Kal. 2008:
154); <...> blan es comme angelų imi ai gloksinijos <...> (J. I . 2000: 177);
<...> žydin i obelis, blan a comme a škė <...> (R. Ma . 2013: 260); <...>
bola o i gels a g ie inėle aplie i des a b es [kaš onai]
<...> (J. Skab. 2014: 187).
2) Dangaus é oilées: No elées é aien comme pe i es é oilu és enki
enki, e elles ou de même blanchissen oi sous kojom (B. Jon. 2007: 104);
<...> neap ėpiama ne s'encomp e comme d'un ciel é oile des bal es
[dobiliukų] žiedų daugybė (R. G an. 2006: 90).
3) Bal ais oukščiais (balandžiais, gulbėmis, žu ėd omis), bal o cailio
gy ūnais: Kai zydi magnolijas, semble que dans les a b es upi beaucoup
bal ų balandžių <...> (D. Kal. 2008: 61); Kamelijų bal umas g akš ūs gulbių
kaklai <...> (B. Jon. 2009: 10); <...> comme pêched a sumosuoja le saalsau
blanc du leudes Hellebo us nige <...> (B. Jon. 2009: 42). O moi il [bleuissan
blanc jasmin] comme un blanc sou cuo é lapin <...>
(K. Kas. 2010: 10).
4) Blan a peau humaine: Už langų augo lilies, elles même couleu s que e sa
sū s elėjusi neįdegusi oda <...> (J. Skab. 2014: 158). Analogemen
p o o ypiquemen blan i ik o ės deno a ai son compa és a ec blan es plan es de
žiedais:
1) Ex laisškęs isage humain, blancs pa es, mains, doig s, c ū ys, dan ys e e c.: <...> gau uo es
sa y o jambes à cô é blanc comme juozapinė lelija mo e s eido (D. Kal. 2015: 38); <...> a um d i
p ažydusios lelijas subal a o k ū ys (D. Vai k. 2006: 190); <...> bačiuoja bal as comme quoi jus e
déployé lo os son Kū o pêdas (J. I . 2000: 120); Jos [zak is ijonės] doig s pe egimi comme [bal i]
g azdiko žiedlapiai (B. Pūk. 2003: 291); <...> dan ys saky um jazmino pumpu ų kekės <...> (J. I . 2000:
490)15. 2) Žili16 che eux: G ilda é ai senučiukė mažu ė, sulinkusia nuga a e bal u ėle ê e a y um
pakalnu ė (I. Za . 2016: 17); <...> 15 Comme mon en des exemples, dans no e p ose a ec blan ai
žydinčiais égalais son le plus sou en associées emmes, ga gines. Des images similai es esama
e Li uiniens poésie […] pa exemple, žydin is yšnios a b e es ep ésen é comme me gina (plačiau
oi . Kazlauskai ė 2011: 449). 16 Dans ces con ex es, l'a ibu bal as ne désigne pas pu e couleu ,
mais le deg é de blancume, a spal ï (plg. As-
amskai ė 1976: 10).
A icles A icles A icles 149 /
Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje:
bal a i juoda
R. Jon. 2010 – Joni Rasa. Ž aigždė asis A kliukas i Meškiukas Panda. Vilnius.
B. Jon. 2007 Jonuškai ė Bi u ė. K egždėlaiškis. Vilnius. B. Jon. 2009 Jonuškai ė
Bi u ė. Bal es za auk ukes ango. Vilnius. B. Jon. 2011 Jonuškai ė Bi u ė. O d ez
moi. Vilnius. M. Jon. 2010 Jonu is Ma ius. Slibinas Ju gis e au es his oi es. Vilnius.
D. Kaj. 2007 Kajokas Donaldas. Kazašas. Vilnius. D. Kal. 2008 Kalinauskai ė Danu ė.
Jamais u sais. Vilnius. D. Kal. 2015 Kalinauskai ė Danu ė. Ske s ėjų maisoni. Vilnius.
K. Kas. 2005 Kaspa a ičius Kęs u is. K ailos his oi es. Vilnius. K. Kas. 2007
Kaspa a ičius Kęs u is. Sodininkas Flo encijus. Vilnius. K. Kas. 2010 Kaspa a ičius
Kęs u is. Majoji hi e . Vilnius. A. Ka . 2015 Ka aliauskai ė Ak ilė. Deux ies pa un
é éa ą. Vilnius. N. Kep. 2015 Kepenienė Nijolė. Échappe-moi II. Vilnius, 2005. J. K al. 2002
K alikauskas Juozas. La dynas ie meu is. Vilnius. S. K uop. 2007 K uopis Sigi as.
Miglų me gai ė. Vilnius. J. Kunč. 2006 Kunčinas Ju gis. Bal ųjų sū ių nui . Vilnius. E.
Ku k. 2009 Ku klie y ė Elena. Šešėlių e pėja. Laukinės Todės his oi e. Vilnius. V.
Lands. 2007 Landsbe gis Vy au as V. B iedis Eugenijus. Vilnius. E. Lieg. 2004 Liegu ė
Emilija. Rudžiukė. Vilnius. E. Lieg. 2007 Liegu ė Emilija. Tė is es e enu. Vilnius. E.
Lieg. 2013 Liegu ė Emilija. Močiu ées pasaku ées. Vilnius. M. Luž. 2006 Lužy ė
Ma ga i a. Takai. Šiauliai.
R. Ma . 2013 Ma ai y ė Rū a. Snejonée su la neige. Vilnius. I. Me . 2004 Mai Icchokas.
S o èle idukelėj. Vilnius. M. Mik. 2016 Mikėnai ė Monika. Anapus des mu s. Ta si
phoenixas is asenų. Vilnius. D. Op. 2015 Opolskai ė Daina. Expe imen de i e. Vilnius.
D. Op. 2016 Opolskai ė Daina. E une ois, Riči. Vilnius. V. Palč. 2011 Palčinskai ė Viole a.
Musique au oli. Vilnius. A. Pi . 2001 Pi o as An anas. Loup su élo. U ena. B. Pūk.
2003 Pūkele ičiū ė Bi u ė. Aš uoni euai. Neu ième euille. Vilnius. V. Rač. 2001
Račickas Vy au as. Nouji Zuikos a en u es, ou Tik asis joie.
Vilnius.
V. Rač. 2008 Račickas Vy au as. Zuika es enco e i an . Vilnius.

AURELIJA GRITĖNIENĖ
150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
U. Rad. 2013 – Radze ičiū ė Undinė. Žu ys i d akonai. Vilnius.
A. Rus. 2016 Ruseckai ė Aldona. Šešėlis. Vilnius. K. Sab. 2008 Sabaliauskai ė
K is ina. Sil a e um. Vilnius. K. Sab. 2011 Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um II.
Vilnius. K. Sab. 2012 Sabaliauskai ė K is ina. Danielius Dalba & au es his oi es.
Vilnius. R. Skuč. 2016 Skučai ė Ramu ė. Alo s accep ez ce qui dépend. Vilnius. M.
J. Skab. 2000 – Skablauskai ė Joli a. T ečiasis ūks an me is. Vilnius.
J. Skab. 2004 – Skablauskai ė Joli a. Sep yniadangė e d ė. Vilnius.
J. Skab. 2014 – Skablauskai ė Joli a. Žiežulės. Vilnius.
S i b. 2011 S i by ė-Valaikienė Ma a. Bal u ieškeliu. Kaunas. R. Še . 2001
Še ely ė Rena a. O elle epasakée miau. Vilnius. R. Še . 2006 Še ely ė Rena a.
Balzamu eu . Vilnius. R. Še . 2008 Še ely ė Rena a. Mélynba zdžio en an s.
Vilnius. R. Še . 2010 Še ely ė Rena a. Vėjo ai elis. Vilnius, 2010. R. Še . 2013
Še ely ė Rena a. Nom d'obscu i é. Vilnius. A. Tap. 2013 Tapinas And ius. Ho anda
du loup. Vilnius. V. Vėl. 2006 Vėl Vilė. Ku é éa a é e nina. Vilnius. G. Vil. 2016 Viliūnė
Gina. Impe a o iaus meilužė. Vilnius. I. Za . 2016 Za ambai ė Ignė. Skudu inukée.
Vilnius. A. Zu . 2010 Zu ba Algiman as. K isius. Vilnius. A. Žag. 2013 Žag akaly ė
Agnė. Eigulio duk ė: a ai e F 117. Vilnius. V. Žil. 2013 Žilinskai ė Vy au ė. Pas ce
d ugys. Vilnius.
LEKSIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI
BŽ Bend inės lie u ių kalbos žodynas, p épa é, ed. kolegija: Danu ė Liu ke ičienė ( y .
edak o ė), Ge ūda Nak inienė, Ri u ė Pe okienė, Do ilė S e ikienė, Klemen ina
Vosyly ė, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Ins i u de la langue Lie u ių, 20132017. P ieige
su in e ne : h p://bkz.lki.l .
KIŽ K ikščioniškosios ikonog aphijos žodynas, sud. Dalia Ramonienė. Dalia
Ramonienė. Dalia Ramonienė. Dalia Ramonienė. Dalia Ramonienė. Dalia Ramonienė. Dalia Ramonienė. Dalia Ramonienė. Dalia Ramonienė. Dalia Ramonienė. Dalia Ramonienė. Dalia Ramonienė. Dalia Ramonienė. Dalia Ramonienė. Dalia Ramonienė. Dalia Ramonienė. Vilnius: Dailės akademijos édi eu , 1997.
SRŽ Dic ionnai e des signi ica ions symboliques, sud. Lionė Lapinskienė. Pane ėžys: Magilė, 2006.
Vosyly ė Klemen ina 2014: Palyginimų žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
S aipsniai / A icles 151
Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje:
bal a i juoda
LITERATŪRA
And iukai ienė I ena 1996: Spal os są oka i pa adinimai lie u ių kalboje. – Lie-
u ių kalbo y os klausimai 36, 162–166.
And iukai ienė I ena 1997: Spal os į aizdis A. Juškos „Lie u iškose s o binėse
dainose“ – Lie u ių kalbo y os klausimai 38, 173–179.
As amskai ė G ažina 1976: Lie u ių bal as i okiečių weiß seman inė s uk ū-
a. – Kalbo y a 27(1), 7–15.
As amskai ė G ažina 1977: Lie u ių juodas i okiečių schwa z op inės eikš-
mės. – Kalbo y a 28(1), 7–16.
As amskai ė G ažina 1988: Lie u ių juodas i okiečių schwa z šalu inės eikš-
mės. – Kalbo y a 39(1), 4–11.
As amskai ė G ažina 1992: Gy ulių plauko pa adinimai lie u ių i okiečių kal-
boje. – Kalbo y a 42(3), 25–33.
Be lin B en , Kay Paul 1969: Basic Colo Te ms: Thei Uni e sali y and E olu ion.
Be keley: Uni e si y o Cali o nia P ess.
Daujo y ė Vik o ija 1999: Teks as i kū inys. Vilnius: Kul ū a.
F aenkel E ns 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch 1. Heidelbe g: Ca l
Win e .
Guda ičius Aloyzas 2000: E noling is ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as.
Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika ( au a kalboje). Šiauliai: Šiaulių
uni e si e as.
Ha din Clyde L., Ma i Luisa, ed., 2002: Colo ca ego ies in hough and langu-
age. Uni ed Kingdom: Camb idge Uni e si y P ess.
Heide Eleano 1971: “Focal” colo a eas and h de elopmen o colo names. –
De elopmen al Psychology 4, 447–455.
Heide Eleano 1972: Uni e sals in colo naming and memo y. – Jou nal o Expe-
imen al Psychology 93, 10–20.
Jokubai ienė Toma 2009: Bal umo i juodumo koncep ai lie u ių i anglų kalbose. Ma-
gis o da bas. Šiaulių uni e si e as.
Jonai is Al ydas 2009: Spal o y a. Kaunas: Te a Publica.
Juzelėnienė Saulu ė 2001: Būd a džių seman ika i s ilis ika „XX amžiaus lie u ių
poezijoje“: Spal ų eikšmės būd a džių kono acijos. Dak a o dise acijos san auka. Kau-
nas: Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
Kazlauskai ė Rū a 2010a: Žydinčios aguonos aizdinys lie u ių poezijoje. – Filo-
logija 15, 53–70.
Kazlauskai ė Rū a 2010b: Spal ų pa adinimai Janio Aku a e io apysakos „Kalpa
zēna asa a“ e imuose į lie u ių kalbą. – Valoda-2010: aloda daždu kul ū u kon eks-
 20, Dauga pils: DU akademiskais apgāds “Saule”, 128–141.
Kazlauskai ė Rū a 2011: Žydinčios yšnios aizdinys lie u ių poezijoje. – Ac a hu-
mani a ica uni e si as Saulensis 13, 440–455.
Kazlauskai ė Rū a 2014: Žydinčios saulėg ąžos aizdinys lie u ių poezijoje. – Res
humani a iae 16, 86–107. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.ku.l /index.php/RH/a i-
cle/ iew/1014/1197) [žiū ė a 2017 03 30].
Kazlauskai ė Rū a, Ramanauskienė Eglė 2011: Naujieji spal ų pa adinimai lin-
g is inės p agma ikos požiū iu. – Res humani a iae 10, 176–201. P ieiga in e ne e h p://
e alpykla.li uanis ikadb.l / edo a/objec s/LT-LDB-0001:J.04~2011~1367184181750/
da as eams/DS.002.0.01.ARTIC/con en ) [žiū ė a 2017 04 10].
Lapė Ju encijus, Na ikas Gediminas 2003: Psichologijos į adas. Vilnius: LTU
Leidybos cen as.
Ma cinke ičienė Rū a 2010: Lie u ių kalbos kolokacijos. Kaunas: Vy au o Didžiojo
uni e si e as.
Paulauskas Jonas 1987: Sis eminis lie u ių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslas.
Pleij He man 2010: Ka minas, pu pu as i mėlis. Apie spal as Vidu amžiais i ėliau.
Vilnius: Aidai.
Roze Ani a 2005: K su nosaukumi: ling is iskais aspek s la iešu alod. P omocijas
da ba kopsa ilkums iloloģijas dok o a g āda iegūšanai. Rīga: LU, LVI.
Smoczyński Wojciech 1981: Indoeu opejskie pods awy słownic wa bał yckiego. –
Ac a Bal ico-Sla ica 14, 211–240.
Teko ienė Dalia 1983: Lie u ių kalbos būd a džių seman inis alen ingumas. –
Kalbo y a 34(1), 97–107.
Vasile ič, Kuzneco a, Miščenko – Вacилeвич Aлeкcaндр П.,
Кyзнeцoвa Cвeтлaнa Н., Mищeнкo Cepгeй C. 2005: Цвeт и назвaния
цвeтa в pyccкoм языкe. Мocквa: KoмKнигa.
Vibu y ė Jolan a 2003: Gy ulių plauko spal os apib ėžimo p oblema Lie u ių kal-
bos žodyne. – Leksikog a ijos i leksikologijos p oblemos. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i-
u o leidykla.
S aipsniai / A icles 153
Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje:
bal a i juoda
Wie zbicka Anna 1990: The meaning o colo e ms: seman ics, cul u e, and cog-
ni ion. – Cogni i e Linquis ics 1, 99–150.
Vlada skienė Rasuolė 2014: Qui peu ê e e ? Gim oi langue 2, 38.
Colou s and Shades o Pe als in Mode n
Li huanian P ose: Black and Whi e
SUMMARY
The a icle analyses mo e han 300 colloca ions ound in 98 wo ks o 61 mode n Li h-
uanian p ose au ho s, hese colloca ions a e used by he au ho s o con ey he whi e o black
colou o he pe als o lowe ing plan s and he shades o hese colou s. Analysed p ose
au ho s in hei ex s men ion app oxima ely 70 whi e lowe ing plan s, hese a e: ees,
bushes, ui ees, be y sc ubs, weeds, o es , meadow, ield, ga den, indoo and and g ea e
o he plan s. In he analysed colloca ions only 4 black lowe ing plan s (lilies, oses, ulips
celandines) a e ound. Resea ch ma e ial indica es ha when con eying he colou o
ach oma ic pe als au ho s usually use he adjec i es whi e (Li h. bal as, -a; juodas, -a; eminine
and masculine o m; 152 colloca ions) and black (Li h. juodas, -a; eminine and masculine o m; 10
colloca ions). Less equen ly he colou o pe als is desc ibed by using p onominal o m o
adjec i es ( he whi e (Li h. bal asis, -oji; eminine, masculine o m) used 41 imes; he black
(Li h. juodasis, -oji; eminine, masculine o m) used 9 imes). Usage o he p onominal o m o
adjec i es is de e mined by he con ex o he s o y: he whi e usually ma ks he so s o
plan s ha eally exis (e.g. he whi e clo e , he whi e lily; Li h. bal asis dobilas, bal oji lelija,
e c.) and he black is usually used when imagina y so s o kinds o plan s a e desc ibed in he
wo k.
The highes in ensi y o whi e colou is emphasized by using he supe la i e o m o adjec i es,
i.e., he whi es (Li h. balčiausias, bal ų balčiausias), au ological colloca ions whi e whi e (Li h.
bal as bal as), de i a i es o med wi h su ixes snow-whi e (Li h. bal u ėlis), e c. Ve bs showing
whi e, was showing whi e, shine whi e, shone whi e, will shine whi e (Li h. bal uoja, bal a o,
boluoja, (su)bola o, suboluos) a e used o indica e whi e colou in p ose wo ks as well. Some
au ho s use ad e b whi ely (Li h. bal ai) o indica e he colou o pe als in hei ex s. To
indica e his colou he p ose w i e s also use nominal abs ac s whi eness (Li h. bal umas,
bal uma, bal ybė). The e a e cases when ach oma ic colou s a e con eyed h ough a conc e e
objec , a ce ain colou p o o ype. The colou whi e and i s shades qui e equen ly a e
desc ibed by using a ious compa isons. Usuellemen , plan s ha ha e whi e pe als a e
compa ed o he closes objec s o he pe sons su oundings: snow, soap suds o milk oam,
co on, wedding d ess, sh oud,
AURELIJA GRITĖNIENĖ
154 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI some ood i ems, whi e bi ds. I can be said ha
compa isons as hese ha e become s e eo ypes: whi e as snow/pape /milk/ oam/cu d/swan);
black as nigh . Analogous p o o ypically whi e eali y deno a es (pale ace, ee , hands,
inge s, ee h, b eas s, whi e hai , swans, pape , snow, e c.) a e compa ed o whi e pe als o
plan s. I was no iced ha emale au ho s mo e ho oughly and mo e c ea i ely con ey o he
eade s colou s and shades o he blooms. Male au ho s usually indica e he p ecise colou o
he bloom bu a ely men ion sub le shades o colou o he blooms. Mo e poe ically and in
de ail male au ho s desc ibe only mo e well-known whi e lowe ing booms (apple ee, che y
h ee, lily, e c.). These di e ences a e de e mined no only by he speci ici y o gende bu
also by indi idual quali ies o he w i e . Analysed colloca ions show ha he au ho s use
mo e a ied li e a y de ices o desc ibe na u ally g owing and blooming plan s (che y ees,
apple ees, mock-o anges, adjec i es whi e and black.
e c.). The colou o picked lowe s is usually indica ed in a e y speci ic way, i.e., by using
Į eik a 2017 m. bi želio 9 d.
AURELIJA GRITĖNIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uanie
au elija.genely [email protected]