S aipsniai / A icles 25
VÁCLAV BLAŽEK
Masa yko uni e si e as
Mokslinių y imų s i ys: indoeu opie iškos s udijos, ypač
sla ų, Bal ijos, kel ų, Ana olijos, Tocha ijos, indoei anų
kalbos; Fenno-ug inas; A oazijiečių; e imologija; gene inė
klasi ikacija; ma ema iniai modeliai is o inėje ling is ikos s i yje.
Įspėjimas
E imologinė analizė
PTOLEMY'S HYDRONYMS
Ry ų Bal ijos šalys
Bandymas e imologiškai analizuo i P olemajo
už iksuo us y inio Bal ijos egiono
hid onimus
Ano acija
Įnaše analizuojami ke u i y inės Bal ijos hid onimai, ku iuos P olemejus už ašė II a.
idu yje. CE ki ų seno ės geog a ų liudijimų kon eks e. Jų pe žiū ė os e imologinės
analizės lemia iš adą, kad ben ys iš jų y a ge manų kilmės, be ik iausiai y a kalkės iš jų
ikė inų Bal ijos šalių kolegų. Pag indiniai žodžiai: geog a ija, hid onimas, e imologija,
kalkas, ge manų, Bal ijos, bal o- enų kalbos.
ANOTACIJA Šiame da be analizuojami ke u i P olemajo II a. po K . idu yje už ašy i y inio
Bal ijos egiono hid onimai, paliudy i i ki ų seno ės geog a ų. Šių hid onimų e imologinė
analizė pa odė, kad ben ys iš jų y a ge maniškos kilmės, ačiau, ikė ina, bal iškų
a i ikmenų kalkės.
ESMINIAI ŽODŽIAI: geog a ija, hid onimas, e imologija, kalkė, ge manų, bal ų, bal ų i
inų kilmė.
VÁCLAV BLAŽEK
26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
Ke u i upės pa adinimai, ku iuos P olemejus nus a ė į y us nuo Vis ulos upės
eis ua io, Χρόνος, ούβων, Τουρούντος, Χε(ρ)σίνος, pap as ai bu o mechaniniu
būdu iden i ikuojami su didžiausiomis Ry ų Bal ijos upėmis pagal P olemejaus
koo dina ų seką: Χρόνος ~ P ūsijos P ego a Ge manel usų P ególja lenkų
P egoła lie u ių P eglius /; 123 km (Manne 1820: 257; Tomaschek, RE III/2, 1899, c.
2841).
ūβων ~ lie u ių Nemunas lenkų Niemen bal a usių Nëman okiečių Memel; / /
937 km (Manne 1820: 258; Rappapo , RE 48, 1914, c. 1180); La ų Dauga a
Τουρούντος ~ La ian Ven a / Li huanian Ven  / Li onian Vn a joug / Po-
lish Windawa / Ge man Windau; 346 km long (Manne 1820: 258);
Bal a usijos Zaxodnjaja Dz ina usų Západnaja D iná okiečių Düna
es ų Väinä; 1020 km (Manne 1820: 2580; Tomaschek, RE III/2, 1899, cc. 227374
aip pa gal ojo apie Gauja
Upė).
1. Teks iniai į odymai
P olemejus (150 m. e. m.)
Εὐρώπης πίναξ η.
Ἡ ἐν Εὐρώπῃ Σαρματία περιορίζεται ἀπὸ μὲν ἄρκτων τῷ τε Σαρματικῷ
ὠκεανῷ κατὰ τὸν Οὐενεδικὸν κόλπον καὶ μέρει τῆς ἀγνώστου γῆς κατὰ
περιγραφὴν τοιαύτην· μετὰ τὰς τοῦ Οὐϊστούλα ποταμοῦ ἐκβολὰς
Χρόνου ποταμοῦ ἐκβολαί ν ν
Ῥούβωνος ποταμοῦ ἐκβολαί νγ νζ
Τουρούντου ποταμοῦ ἐκβολαί ν νη _
Χε(ρ)σίνου ποταμοῦ ἐκβολαί νη νθ _
Eu opos Sa ma ija šiau ėje baigiasi Sa ma ijos andenyne, g e a Venediko
įlankos, i nežinomos žemės dalimi, ku ios ap ašymas pa eikiamas oliau. Po
Vis ulos upės iš akos: Ch onos upės iš akos 50*00 56°00 Rubonis upės iš akos
53*00 57°00 Tu un us upės iš akos 56*00 58°30 Che( )sinus upės iš akos 58*30
59°30 Palyginimui, Albis i Vis ula upės iš akų koo dina es P olemejus [4.11.1 4]
nus a ė aip:
ἄλβιος ποταμοῦ ἐκβολαὶ λα´ νϡ´δʺ
Albis upės iš akos 31*00 56o15
S aipsniai 27 s aipsnis
An A emp a an E ymological Analysis
o P olemy´s Hyd onyms o Eas e n Bal icum
Οὐστούλα ποταμοῦ ἐκβολαί με´ νϡ´
[…]Vis ulos upės iš akos 45*00 56o00[…] Ve imas Edwa d L. S e enson (1932)
h p://penelope.uchicago.edu/Thaye EIII/Gaze ee /PeP olemy[…]s Eu opean Sa ma ia by
Sebas ian Muns e h ps:
iods/Roman/_Tex s/P olemy/3/5*.h ml
www.wikipedia.o g/wiki/Geog aphy_(P olemy)#media/ ile:-Sebas ian_Muns e -_Tla_eu op_-
Vab (Sa ma ia).jpg 1.2. Ke i ajame cen yje. Ma cijanas iš He aklejos Pon ikos
paka ojo šių upių seką, be su am ik ais jų pa adinimų pakei imais: [2.39] Mετὰ τὰς
ἐκβολὰς τοῦ Oὐϊστούλα ποταμοῦ ἐκδέχονται Xρόνου τοῦ ποταμοῦ ἐκβολαί. […]πὸ δ X óνου
τοῦ ποταμοῦ ξῆς εσὶ ουδῶνος ποταμοῦ ἐκβολαί. O oi δ o po a aμοὶ ες τὸν Oὐενδικὸν
κὸλπον ἐξίασιν, στις ἀπὸ τοῦ Oὐϊστούλα ποταμοῦ ρχεται παρήκων ἐπὶ πλεῖστον. […]π
h pὸda a.pe seus.o g/ci a ions/u n:c s:la inLi :s oa0023.s oa001.pe seus-la 1:22.8.38
h p://da a.pe seus.o g/ci a ions/u n:c s:la inLi :s oa0023.s oa001.pe seus-eng1:22.8.38
VÁCLAV BLAŽEK
28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
δ τοῦ oυδῶνoς ποταμοῦ ξῆς εσὶ Toυρoύντου ποταμοῦ ἐκβολαί ἀπὸ δ Toυρoύντου
ποταμοῦ ἐκδέχεται Xέσυνος ποταμὸς, καβο α τούτου ἐκλαί. […]Pos Vis ulae lu ii
os ia sequun u Ch oni lu ii os ia; po Ch onum lu ium deinceps sun Rhudonis
lu ii os ia. Hi lu ii exeun in sinum Vendicum, qui a Vis ula lumine incipi , in
immensum ex ensus. Rhudonem lu ium subsequun u Tu un ae lu ii os ia;
Tu un am lu ium excipi Chesynus lu ius, eiusque os ia. i lo ynų e imą iš
"Mülle Edi ion 1882". 4 a. m. pabaigoje Ammianas Ma selinas [22.8. 1.3.] už iksa o
P olemejaus hid onimo Ch onius o mą Χρόνος: [38] E go in ipso huius compagis
exo dio, ubihaei de iciun mon es, habi an A imphaei, ius i homines placidi a eque
cogni i, quos amnes Riponius e Visula p ae e luun ; iux aque Massage ae, Halani
e Sa ge ae, aliique plu es obscu i, quo um nec ocabula nobis sun no a nec
mo es. [38] Na, ada, iesiai šio ajono p adžioje, ku Ri ėjų kalnai nusileidžia į
lygumą, gy ena A em ajai, eisingi žmonės i žinomi dėl sa o š elnumo, pe ku ių
k aš ą eka upės Ch onius i Visula. Šalia jų gy ena masage ai, halanai i sa ge ai,
aip pa kelios ki os neaiškios au os, ku ių pa adinimai i pap očiai mums nežinomi.
Ammianus Ma cellinus, Re um Ges a um, su John C. Rol e e imu į anglų kalbą.
(Mass.): Kemb idžo uni e si e o spauda […] Londonas: Heinemann 1935 […] 1940.
Tikė ina, kad ą pa į hid onimą, be p iklausan į jū ai, jau naudojo Plinijus I
a. idu yje. CE:
[4.38/9495] exeundum deinde es , u ex e a eu opae dican u , ansg essisque ipaeos
mon es li us oceani sep en ionalis in lae a, donec pe enia u gadis, legendum. insulae
complu es sine nominibus eo si u adun u , ex quibus an e scy hiam quae appella u
baunonia unam abesse diei congela um, in quam e is empo e luc ibus elec um men
eicia u , imaeus p odidi . eliqua li o a ince a. signa a ama sep en ionalis oceani.
amalchium eum heca aeus appella a pa apaniso amne, qua scy hiam adlui , quod no-
eius gen is lingua signi ica . Philemon mo ima usam a cimb is oca i, hoc es mo uum
ma e, inde usque ad p omun u ium usbeas, ul a deinde c onium. xenophon
lampsacenus a li o e scy ha um idui na iga ione insulam esse inmensae magni udinis
bal iam adi , eandem py heas basiliam nomina . Y a ašy ojų, ku ie aip pa paminėja
kai ku ias ki as salas, . y. Skandiją, Dumną, Be gosą i , s a biausia, Ne igosą, iš ku ių
S aipsniai 29 s aipsnis
An A emp a an E ymological Analysis
o P olemy´s Hyd onyms o Eas e n Bal icum
Daba u ime palik i Euksiną, kad apibūdin ume išo ines Eu opos dalis. P aėjus Ri ėjų
kalnus, daba u ime sek i Šiau ės andenyno pak an ėmis į kai ę, kol pasieksime
Gadesą. Sakoma, kad šioje k yp imi y a daugybė salų, ku ios ne u i pa adinimų; Ta p
jų y a iena, ku i y a p iešais Scy hia, paminė a Raunonia pa adinimu, i sakoma, kad ji
y a už dienos plaukiojimo a s umo nuo žemyninės dalies; i an ku io, pasak Timajaus,
pa asa į bangos išme a gin a ą. Apie likusias šių k an ų dalis žinoma ik iš abejo inų
p anešimų. Kalban apie Šiau ės andenyną a ba Šiau ės andenyną; Heca ejus,
p aėjus Pa apaniso upės iš aką, ku ji plauna ski ų k an us, adina ją Amalchijos
jū a, o žodis "Amalchijos" šių asų kalba eiškia "šaldy as". Filemonas da ka ą
sako, kad kimb iai jį adina Mo ima usa a ba "Mi ine jū a" iki Rubeaso pak an ės, už
ku ios jis adinamas K onijos jū a. Kseno onas iš Lampsakos pasakoja, kad už ijų
dienų plaukiojimo nuo Ski ijos k an ų y a milžiniška sala, adinama Bal ia, ku ią
Pi ejas adina Basilia.
[4.41/104] sun qui e alias p odan , scandias, dumnam, be gos maximamque omnium
be icen, ex qua in ylen na ige u . a yle unius diei na iga ione ma e conc e um a
nonnullis c onium appella u .
žmonės išplaukia į Tulą. Vienos dienos plaukimo a s umu nuo Thule y a užšaldy as
andenynas, ku į kai ku ie adina K ono jū a.
Plinius y esnysis: Na u alis His o ia, ed. Ka l F ied ich Theodo Mayho .
Leipcigas: Teubne 1906. Plinijus y esnysis: gam os is o ija, e čiama John
Bos ock & H.T. Riley. Londone. Taylo i F ancis, 1855: 4.30. 1.5. Dionizijus Pe iege as, 2
(a ba 3?) cen . M. E. paka ojo Plinio in o maciją apie K onijos jū ą šiau ėje, ku i
u ėjo bū i užšaldy a a ba mi usi:
27 Πάντη δ’ ἀκαμάτου ῥόος Ὠκεανοῖο
28 εἷς μὲν ἐών, πολλῇσι δ’ ἐπωνυμίῃσιν ἀρερώς.
29 Ἡτοι ὁ μὲν Λοκροῖο παρ’ ἐσχατιὴν ζεφύραο
30 Ἄτλας ἑσπέριος κικλήσκεται. αὐταρ ὕπερθεν,
31 πρὸς βορέην, ἵνα παῖδες ἀρειμανέων Ἀριμασπῶν,
32 πόντον μιν καλέουσι πεπηγότα τε Kρόνιον τε.
33 ἅλλοι δ’ αὖ καὶ νεκρὸν ἐφήμισαν εἴνεκ’ ἀφαυροῦ

VÁCLAV BLAŽEK
30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
34 […]ελίου. Dionysius Pe iēgē es: G aece e La ine cum e us is commen a iis e
in e p e a ionibus, ed. Go iedas Be nha dis. Leipcigas: Weidmann 1828, 10. 27 Be
iš isų pusių eka nepa a gs ančios andenyno galia, 28 i būdama iena, ačiau
apdo ano a daugeliu a dų.
29 Lok ijos ze i o olimiausiame įklijuose
30 jis adinamas Vaka ų A lasu, be i šuje, 31 į šiau ę, ku gy ena ka o
bep o iškų A imaspojų aikai, 32 jie adina jį Šaldy u i C oniono jū a. 33
Da ki i, dėl silpnumo, aip pa adino jį Mi usiu.
34 saulės.
Dionysius Pe iege es: Žinomo pasaulio ap ašymas Ve imas: Eka e ina Ilyushechki
h p: www.dh.in o ma ik.uni-e langen.de
IMMD/s a /Goe z/Dionysius_Pe iege es.h ml h p:
www.dh.in o ma ik.uni-e langen.de IMMD/s a /Goe z/DPE5-ln. x Po Plinijaus
umpesnis bu o Solinas [19.2] III amžiuje. CE: Oceanum sep em ionalem ex ea pa e,
qua a P opanisso amne Scy hia adlui u , Heca aeus Amalcium appella , quod gen is
illius lingua signi ica congela um. Philemon a Cimb is ad p omun u ium Rubeas
Mo ima usam dici oca i, hoc es mo uum ma e: ul a Rubeas quicquid es
C onium nomina . Gaius Julius Solinus: De mi abilibus mundi
h p://www. hela inlib a y.com/solinus2a.h ml […]Šiau inis andenynas oje dalyje,
ku į jį plaukioja Pa opamisus a Ryue iš Scy hia, y a pa adin as Heca aeus
Amalchium: ku is os au os kalba eiškia Šaldy ą jū ą. Phylaemon sako, kad iš
Cimb ians į P omon o ie Rubeas, jis adinamas Mo ima usa, ku is y a iek, kad saie,
kaip iš e s as A hu Golding h cen .) h p:
www.quod.lib.umich.edu/e/eebo/A12581.0001.001/1? gn=di 1; iew= ull ex
dead Sea. Wha soeue is beyonde Rubeas is called C onium.”
2. Tikslai i nus a ymas
Kalbos p iklausomybė
Hid onimai
Šioje knygoje e imologiniu požiū iu analizuojami ke u i hid onimai, ku iuos
Plinius, P olemejus i jų pasekėjai lokaliza o y inėje Bal ijos dalyje, . y.
Χρόνος/Ch onius/C onium, ούβων Του ούδων, Τουρούντος, Χε(ρ)σίνος.
S aipsniai 31 s aipsnis
An A emp a an E ymological Analysis
o P olemy´s Hyd onyms o Eas e n Bal icum
Pi masis užda inys - nus a y i šių hid onimų kalbinę p iklausomybę. Du iš jų,
Χρόνος i Χε(ρ)σίνος, pasižymi p adiniu χ-, . y. [kh]. Eu opos indoeu opiečių kalbose
šis ga sas būdingas g aikų, sla ų i ge manų kalboms. G aikijos i sla ų kalbos
geog a inėmis p iežas imis neį auk os (žymėkime, kad sla ų kalba p adinė *x
pap as ai bu o ge manų a i aniečių kilmės). Jei ge manų kalba išlieka
pe spek y iausia, na ū alu paklaus i, a nė a da ieno a gumen o,
pa i inančio, kad šie upės pa adinimai y a ge maniški. A sakymas gali bū i
eigiamas […] "Tou undos" galima pama y i ge manų nulinį e leksą *-unþ-*-un[…]
daba inio pa icipo su ikso *-n […] -, ku is y a udimen a iai p oduk y us
senosiose li e a ū inėse ge manų kalbose: seno ės aukš ojo okiečių kalba
weisun […] ein[…] ~ seno ės anglų kalba w[…]send id., iš *u[…]ei[…]s- […] o low[…]
(Poko ny, 1959: 1134), a ba go ikų kalba hulundi […]ca e[…] p ieš seno ės no egų
kalbą hol , seno ės anglų kalba, seno ės sakso kalba, seno ės aukš ojo okiečių
kalba adj […] hol. (B ugmann 1906: 216, 461; Poko ny 1959: 553; Lehmann 1986: 193[…]94;
K oonen 2013: 253). Šis su ikso *-unþ aidmuo pap as ai p iimamas go ikų unþus
[…]dan is[…] o ma ime.
(B ugmann 1906: 460; K oonen 2013: 509 […] 10).
3. E imologinis analizė
3.1 Χρόνος [P olemy 3.5.2]; Ch onius [Ammianus Ma cellinus 22.8.38]; galbū aip pa
Ma e C onium [Pliny 4.38/94 […]1095, 414]. Y a ben ys galimos ge manų
e imologijos: a) Müllenho (1887: 351) bandė paaiškin i hid onimą seno ės no egų
h ynja […]s ü zen, allen, s ömen[…], islandų h ynja id., h un […]S u z[…], no egų
ynja […]lä men, pol e n[…], seno ės š edų ynia […]lä men[…] pagalba; galbū aip
pa senosios aukš osios okiečių h ono […]ges ü z e Baums amm[…], idu inės
žemos okiečių o138[…]39), jis a odo silpniausias seman inėje pe spek y oje. b)
ne id. and Old English h una in place-names (de V ies 1962: 263; Hol hausen
1963: 176). Al hough his idea is ollowed by Scheung abe & G ünzweig (AgT
Kuhn (1941: 113) gal ojo apie "Ma e C onium" i seno ės no egų kalbos "h nn .
wa e" yšį; Egi o duk a. Ka u su islandų h önn […]wa e[…] i senosios anglų h æn ~
hæ n . […]wa es, ide, sea[…], ik iausiai a spindi ge manų kalbą
VÁCLAV BLAŽEK
32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI
*h aznō1 (de V ies 1962: 264; Hol hausen 1963: 146). Galima susie i su idu io aukš ojo okiečių (15 a.)
ünne . S u mwoge, jei jis kilęs iš *h ōnnjō(n)- (Falk & To p 1909: 104; O el 2003: 185; o K oonen 2013:
418 enkasi p o o o mą * unnjō(n)-). Tik ekons uo a p o o o ma *h ōnnjō(n)- , nepaisan ly ies
ski umo, y a labai a i Plinio Ma e C onium i Ammianus Ma cellinus […] Ch onius. Pi masis Cis
galbū a si ado dėl "K onija […]lš" į akos, ku į Ad ia ijos jū ai naudojo Apolonius Rhodius
[A gonau ica 4.324, 509] III amžiuje. Iki mūsų amžiaus. Jū ų pa adinimas ik iausiai y a mo y uo as
ikėjimu, kad hipo e inėje Ry ų Bal ijos ge manų kalboje klas e is *-zn is da bu o išsaugo as,
jei jis bu o išsaugo as Biblijos go ikos kalboje, už ašy ame apie 350 m. m. e. Go hic azn house,
heonym Κρόνος. On he o he hand, in he 1s and 2nd cen . CE one would
ga- azna neighbo (~ Old No se g anni id) s. Old No se ann, Old English æn ~ æ n n. house, dwelling,
Old F isian a-e n animal ba n < * azna-, be o Old English æsn n. boa d < * asna- (Lehmann 1986: 283;
de V ies 1962: 433); ge manų kalba > suomių kalba (a ch. & dial.) ahna Holzs ück, on dem Späne
abge issen we den; b ennende Baums amm au de Schwende; Acke walze, es ų ahn, gen. ahnu
& ahna Block, Klo z, g osses S ück, ungespal ene S amm, li onų on( Z) umgewo ene
Baums ump ; Baums amm am Mee esboden […] (LGLO III 105). Taip pa ž . asmeninį a dą Rasne-hildi
gen.sg. [CIL XIII 7660] (Schön eld 1911: 185), da uojamas į VII a. CE. Apibend inan , no s šis sp endimas
y a labai pa auklus iš seman ikos požiū io, jis u ė ų bū i a sisaky as one inių p iežasčių. c)
Ki as a ian as y a senosios no egų kalbos h aun n. […]s einige Boden, La a[…], islandų h aun
[…]s einiges Land ohne Vege a ion[…], e ojų eyn, danų øn […]S einbank au Mee esboden[…] >
Še landijos øn(i) […]ing und[…], no egų Hell Röuna, š edų Rönö, Röne (de V ies: 252; NL 1962: 1957: 1
medialinis klas e is […]-znis pa i in as palyginus su g aikų k aš o aizdžiu […] […] Aeolic, do ų,
a kadų k aš o aizdžiu […]. be o, *k osnós > κρουνός […] pa asa is, šulinio gal a, iš ku ios eka
upės[…] [Il. 22.147, 208], ž . Hesychius κροῦναι · κρναι τέλειῆαι (ž . de Saussu e 1881 II: 119; F isk 16, 27;
Beekes 2010: 7). Vėliau bu o p idė i giminaičiai i ki ose kalbose: albanų k ua ~ k ue m., pl. k onj, k oje
[…] pa asa is, on anas […] (O el 1998: 198); Kel ų kalba: seno ės ai ių c ond, ko n alų c onn […] upės
pa adinimas […] (S okes 1907: 247). P o o o mos *k […] […]sn[…] i *k […] osno-[…] (Beekes, EIEC 539)
y a sude inamos su ienu iš […]head[…] IE pa adinimų, pa i in ų, p z., g aikiškai κρ[…]νίον […]skull,
head[…], albanų k ye n., pl. k e ë ~ k enë […]head[…] (O el 1998: 199); Tocha ian B k i(ye) (nape o he)
neck (Adams 2013: 230) i . . Dėl seman inio ys ymosi, c . Lo ynų capu on is a ba capu aquae i
g aikų
de Saussu e κρά: 119 1881 i F isk II, 16. Ši iš ada eiškia *k […]- ekons ukciją. Albanų
e leksas kbe o e - is y a egulia us.
S aipsniai 33 s aipsnis
An A emp a an E ymological Analysis
o P olemy´s Hyd onyms o Eas e n Bal icum
874). (1994: 888[…]92) p ideda okiečių o onimą Rhön2. Ge manų kalba > suomių kalba […]g obe Kies,
kleine S eine au dem G und eines Sees[…], suomių kalba, očių kalba i ing ijų kalba aunio,
ka elie iška kalba auni o […]S einhau en[…], es ų kalba aun, gen. aduna […]S ein G ani hau en[…]
(LGLO III 136). Seno ės au o iai a sky ė du a ian us, Χρόνος & Ch onius, ku ie gali bū i
p ojek uojami į p o o-ge manišką kaip *h auna- & *h aunija-/*h aunijō(n)-3. Y a įk epian i po a,
a i inkan i hid onimą […] ai ik iausiai bu o as pa s ge manų dialek as, ku is paliko
in Bal o-Fennic, * auna & * aunio espec i ely. Thanks o his co esponden-
ce i is possible o de e mine he dialec a ilia ion o he Ge manic dialec o
anks y iausius ge manų skolinimus bal o- enų kalbose. Lieka ap a i šio hid onimo seman inę
mo y aciją. Akmenys a dideli akmenys nė a ipiški Ry ų Bal ijos upių įlankoms i žemesniems
upėms. Š ai kodėl […]g a el[…] a odo labiau pe spek y us seman inis mo y as. "Visula (pol. Mie za
Wieszła, . F yscha Neh unga, . Bal ijska Kosa) a ba Ku šija ( . Ku šija Ne iša) - d i dumblos,
suda y os iš ž y o i smėlio, dėl ku ių Vis ulos lagūna bu o pa adin a ""Ma e C onium"" a ba
""Ku šijos laguna.""" Kalban apie gėlo a d uskos andenį, lagunos bu o daugiau a mažiau
egulia iai užšaldy os, p iešingai nei a i a i d uskingesnė jū a. Lė ai užšaldy ą jū ą lanky ojai
iš Vidu žemio jū os ik iausiai sup a o kaip Mi ąją jū ą. Te minas, iš p adžių ski as ienai iš šių
lagunų, ėliau galbū bu o pe duo as į sąsiau us, jungiančius lagunas su Bal ijos jū a,
p imenančius upės es ua ijus, ma omus iš jū os, a ba upėms, ekančioms į šias lagunas.
Analizuokime upės pa adinimus, sude inamus su ge manų *h auna- & *h aunija- *h aunijō(n)/-
seman ine s e a. Dažniausias "Ch onos & Ch onius" kandida as bu o P egel P egolja upė. Tiesą
sakan , jo įlankos pla uma nelabai ski iasi nuo Vis ulos upės įlankos (P olemejus nus a ė, kad abi
y a 56°00 m). Šio hid onimo e imologija nė a iena eikšmiška. Ge ullis (1922, 135), apibend indamas
senus į ašus, . y. P igo a (1302), P ego (1359), be disimiliuo ų o mų P egoll, P egel (1331), P egill
(1460), ieškojo paaiškinimo lie u ių p […]ga as […]g undlose Weg, Abg und, Hölle[…] ( aip pa
[…]Viel ass[…]). Jis y a susijęs su p ago ė […] […]Abg und, une messliche Tie e[…] i abu y a kilę iš 2
Rhön kalnų g andinės, esančios Ba a ijos, Heseno i Tu ingijos als ijų pasienyje. Aukščiausia jo
i šūnė, Wasse kuppe, y a 950 me ų aukščio. 3 P o o-ge manų di ongas *au, pa i in as
bal o- enų pasiskolinimu, gali bū i pakeis as į o g aikų i lo ynų ansk ipcijose, c . Aus ogo i
p ieš Os ogo hi (Schön eld)
1911: 38).
4 Didžiausia Vis ulos spygliuočio kopė, adinama Wielblądźi Ga b = Kamelhöcke , y a 48,50 m
aukščio. Didžiausia Ku onijos k an o kopė, adinama Vecek ug, y a aukš esnė - 67,20 m.