An Attempt at an Etymological Analysis of Ptolemy ́s Hydronyms of Eastern Balticum

S aipsniai / A icles 25 VÁCLAV BLAŽEK Masa yko uni e si e as Mokslinių y imų s i ys: indoeu opie iškos s udijos, ypač sla ų, Bal ijos, kel ų, Ana olijos, Tocha ijos, indoei anų kalbos; Fenno-ug inas; A oazijiečių; e imologija; gene inė klasi ikacija; ma ema iniai modeliai is o inėje ling is ikos s i yje. Įspėjimas E imologinė analizė PTOLEMY'S HYDRONYMS Ry ų Bal ijos šalys Bandymas e imologiškai analizuo i P olemajo už iksuo us y inio Bal ijos egiono hid onimus Ano acija Įnaše analizuojami ke u i y inės Bal ijos hid onimai, ku iuos P olemejus už ašė II a. idu yje. CE ki ų seno ės geog a ų liudijimų kon eks e. Jų pe žiū ė os e imologinės analizės lemia iš adą, kad ben ys iš jų y a ge manų kilmės, be ik iausiai y a kalkės iš jų ikė inų Bal ijos šalių kolegų. Pag indiniai žodžiai: geog a ija, hid onimas, e imologija, kalkas, ge manų, Bal ijos, bal o- enų kalbos. ANOTACIJA Šiame da be analizuojami ke u i P olemajo II a. po K . idu yje už ašy i y inio Bal ijos egiono hid onimai, paliudy i i ki ų seno ės geog a ų. Šių hid onimų e imologinė analizė pa odė, kad ben ys iš jų y a ge maniškos kilmės, ačiau, ikė ina, bal iškų a i ikmenų kalkės. ESMINIAI ŽODŽIAI: geog a ija, hid onimas, e imologija, kalkė, ge manų, bal ų, bal ų i inų kilmė. VÁCLAV BLAŽEK 26 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI Ke u i upės pa adinimai, ku iuos P olemejus nus a ė į y us nuo Vis ulos upės eis ua io, Χρόνος, ούβων, Τουρούντος, Χε(ρ)σίνος, pap as ai bu o mechaniniu būdu iden i ikuojami su didžiausiomis Ry ų Bal ijos upėmis pagal P olemejaus koo dina ų seką: Χρόνος ~ P ūsijos P ego a Ge manel usų P ególja lenkų P egoła lie u ių P eglius /; 123 km (Manne 1820: 257; Tomaschek, RE III/2, 1899, c. 2841). ūβων ~ lie u ių Nemunas lenkų Niemen bal a usių Nëman okiečių Memel; / / 937 km (Manne 1820: 258; Rappapo , RE 48, 1914, c. 1180); La ų Dauga a Τουρούντος ~ La ian Ven a / Li huanian Ven  / Li onian Vn a joug / Po- lish Windawa / Ge man Windau; 346 km long (Manne 1820: 258); Bal a usijos Zaxodnjaja Dz ina usų Západnaja D iná okiečių Düna es ų Väinä; 1020 km (Manne 1820: 2580; Tomaschek, RE III/2, 1899, cc. 227374 aip pa gal ojo apie Gauja Upė). 1. Teks iniai į odymai P olemejus (150 m. e. m.) Εὐρώπης πίναξ η. Ἡ ἐν Εὐρώπῃ Σαρματία περιορίζεται ἀπὸ μὲν ἄρκτων τῷ τε Σαρματικῷ ὠκεανῷ κατὰ τὸν Οὐενεδικὸν κόλπον καὶ μέρει τῆς ἀγνώστου γῆς κατὰ περιγραφὴν τοιαύτην· μετὰ τὰς τοῦ Οὐϊστούλα ποταμοῦ ἐκβολὰς Χρόνου ποταμοῦ ἐκβολαί ν ν Ῥούβωνος ποταμοῦ ἐκβολαί νγ νζ Τουρούντου ποταμοῦ ἐκβολαί ν νη _ Χε(ρ)σίνου ποταμοῦ ἐκβολαί νη νθ _ Eu opos Sa ma ija šiau ėje baigiasi Sa ma ijos andenyne, g e a Venediko įlankos, i nežinomos žemės dalimi, ku ios ap ašymas pa eikiamas oliau. Po Vis ulos upės iš akos: Ch onos upės iš akos 50*00 56°00 Rubonis upės iš akos 53*00 57°00 Tu un us upės iš akos 56*00 58°30 Che( )sinus upės iš akos 58*30 59°30 Palyginimui, Albis i Vis ula upės iš akų koo dina es P olemejus [4.11.1 4] nus a ė aip: ἄλβιος ποταμοῦ ἐκβολαὶ λα´ νϡ´δʺ Albis upės iš akos 31*00 56o15 S aipsniai 27 s aipsnis An A emp a an E ymological Analysis o P olemy´s Hyd onyms o Eas e n Bal icum Οὐστούλα ποταμοῦ ἐκβολαί με´ νϡ´ […]Vis ulos upės iš akos 45*00 56o00[…] Ve imas Edwa d L. S e enson (1932) h p://penelope.uchicago.edu/Thaye EIII/Gaze ee /PeP olemy[…]s Eu opean Sa ma ia by Sebas ian Muns e h ps: iods/Roman/_Tex s/P olemy/3/5*.h ml www.wikipedia.o g/wiki/Geog aphy_(P olemy)#media/ ile:-Sebas ian_Muns e -_Tla_eu op_- Vab (Sa ma ia).jpg 1.2. Ke i ajame cen yje. Ma cijanas iš He aklejos Pon ikos paka ojo šių upių seką, be su am ik ais jų pa adinimų pakei imais: [2.39] Mετὰ τὰς ἐκβολὰς τοῦ Oὐϊστούλα ποταμοῦ ἐκδέχονται Xρόνου τοῦ ποταμοῦ ἐκβολαί. […]πὸ δ X óνου τοῦ ποταμοῦ ξῆς εσὶ ουδῶνος ποταμοῦ ἐκβολαί. O oi δ o po a aμοὶ ες τὸν Oὐενδικὸν κὸλπον ἐξίασιν, στις ἀπὸ τοῦ Oὐϊστούλα ποταμοῦ ρχεται παρήκων ἐπὶ πλεῖστον. […]π h pὸda a.pe seus.o g/ci a ions/u n:c s:la inLi :s oa0023.s oa001.pe seus-la 1:22.8.38 h p://da a.pe seus.o g/ci a ions/u n:c s:la inLi :s oa0023.s oa001.pe seus-eng1:22.8.38 VÁCLAV BLAŽEK 28 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI δ τοῦ oυδῶνoς ποταμοῦ ξῆς εσὶ Toυρoύντου ποταμοῦ ἐκβολαί ἀπὸ δ Toυρoύντου ποταμοῦ ἐκδέχεται Xέσυνος ποταμὸς, καβο α τούτου ἐκλαί. […]Pos Vis ulae lu ii os ia sequun u Ch oni lu ii os ia; po Ch onum lu ium deinceps sun Rhudonis lu ii os ia. Hi lu ii exeun in sinum Vendicum, qui a Vis ula lumine incipi , in immensum ex ensus. Rhudonem lu ium subsequun u Tu un ae lu ii os ia; Tu un am lu ium excipi Chesynus lu ius, eiusque os ia. i lo ynų e imą iš "Mülle Edi ion 1882". 4 a. m. pabaigoje Ammianas Ma selinas [22.8. 1.3.] už iksa o P olemejaus hid onimo Ch onius o mą Χρόνος: [38] E go in ipso huius compagis exo dio, ubihaei de iciun mon es, habi an A imphaei, ius i homines placidi a eque cogni i, quos amnes Riponius e Visula p ae e luun ; iux aque Massage ae, Halani e Sa ge ae, aliique plu es obscu i, quo um nec ocabula nobis sun no a nec mo es. [38] Na, ada, iesiai šio ajono p adžioje, ku Ri ėjų kalnai nusileidžia į lygumą, gy ena A em ajai, eisingi žmonės i žinomi dėl sa o š elnumo, pe ku ių k aš ą eka upės Ch onius i Visula. Šalia jų gy ena masage ai, halanai i sa ge ai, aip pa kelios ki os neaiškios au os, ku ių pa adinimai i pap očiai mums nežinomi. Ammianus Ma cellinus, Re um Ges a um, su John C. Rol e e imu į anglų kalbą. (Mass.): Kemb idžo uni e si e o spauda […] Londonas: Heinemann 1935 […] 1940. Tikė ina, kad ą pa į hid onimą, be p iklausan į jū ai, jau naudojo Plinijus I a. idu yje. CE: [4.38/9495] exeundum deinde es , u ex e a eu opae dican u , ansg essisque ipaeos mon es li us oceani sep en ionalis in lae a, donec pe enia u gadis, legendum. insulae complu es sine nominibus eo si u adun u , ex quibus an e scy hiam quae appella u baunonia unam abesse diei congela um, in quam e is empo e luc ibus elec um men eicia u , imaeus p odidi . eliqua li o a ince a. signa a ama sep en ionalis oceani. amalchium eum heca aeus appella a pa apaniso amne, qua scy hiam adlui , quod no- eius gen is lingua signi ica . Philemon mo ima usam a cimb is oca i, hoc es mo uum ma e, inde usque ad p omun u ium usbeas, ul a deinde c onium. xenophon lampsacenus a li o e scy ha um idui na iga ione insulam esse inmensae magni udinis bal iam adi , eandem py heas basiliam nomina . Y a ašy ojų, ku ie aip pa paminėja kai ku ias ki as salas, . y. Skandiją, Dumną, Be gosą i , s a biausia, Ne igosą, iš ku ių S aipsniai 29 s aipsnis An A emp a an E ymological Analysis o P olemy´s Hyd onyms o Eas e n Bal icum Daba u ime palik i Euksiną, kad apibūdin ume išo ines Eu opos dalis. P aėjus Ri ėjų kalnus, daba u ime sek i Šiau ės andenyno pak an ėmis į kai ę, kol pasieksime Gadesą. Sakoma, kad šioje k yp imi y a daugybė salų, ku ios ne u i pa adinimų; Ta p jų y a iena, ku i y a p iešais Scy hia, paminė a Raunonia pa adinimu, i sakoma, kad ji y a už dienos plaukiojimo a s umo nuo žemyninės dalies; i an ku io, pasak Timajaus, pa asa į bangos išme a gin a ą. Apie likusias šių k an ų dalis žinoma ik iš abejo inų p anešimų. Kalban apie Šiau ės andenyną a ba Šiau ės andenyną; Heca ejus, p aėjus Pa apaniso upės iš aką, ku ji plauna ski ų k an us, adina ją Amalchijos jū a, o žodis "Amalchijos" šių asų kalba eiškia "šaldy as". Filemonas da ka ą sako, kad kimb iai jį adina Mo ima usa a ba "Mi ine jū a" iki Rubeaso pak an ės, už ku ios jis adinamas K onijos jū a. Kseno onas iš Lampsakos pasakoja, kad už ijų dienų plaukiojimo nuo Ski ijos k an ų y a milžiniška sala, adinama Bal ia, ku ią Pi ejas adina Basilia. [4.41/104] sun qui e alias p odan , scandias, dumnam, be gos maximamque omnium be icen, ex qua in ylen na ige u . a yle unius diei na iga ione ma e conc e um a nonnullis c onium appella u . žmonės išplaukia į Tulą. Vienos dienos plaukimo a s umu nuo Thule y a užšaldy as andenynas, ku į kai ku ie adina K ono jū a. Plinius y esnysis: Na u alis His o ia, ed. Ka l F ied ich Theodo Mayho . Leipcigas: Teubne 1906. Plinijus y esnysis: gam os is o ija, e čiama John Bos ock & H.T. Riley. Londone. Taylo i F ancis, 1855: 4.30. 1.5. Dionizijus Pe iege as, 2 (a ba 3?) cen . M. E. paka ojo Plinio in o maciją apie K onijos jū ą šiau ėje, ku i u ėjo bū i užšaldy a a ba mi usi: 27 Πάντη δ’ ἀκαμάτου ῥόος Ὠκεανοῖο 28 εἷς μὲν ἐών, πολλῇσι δ’ ἐπωνυμίῃσιν ἀρερώς. 29 Ἡτοι ὁ μὲν Λοκροῖο παρ’ ἐσχατιὴν ζεφύραο 30 Ἄτλας ἑσπέριος κικλήσκεται. αὐταρ ὕπερθεν, 31 πρὸς βορέην, ἵνα παῖδες ἀρειμανέων Ἀριμασπῶν, 32 πόντον μιν καλέουσι πεπηγότα τε Kρόνιον τε. 33 ἅλλοι δ’ αὖ καὶ νεκρὸν ἐφήμισαν εἴνεκ’ ἀφαυροῦ VÁCLAV BLAŽEK 30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI 34 […]ελίου. Dionysius Pe iēgē es: G aece e La ine cum e us is commen a iis e in e p e a ionibus, ed. Go iedas Be nha dis. Leipcigas: Weidmann 1828, 10. 27 Be iš isų pusių eka nepa a gs ančios andenyno galia, 28 i būdama iena, ačiau apdo ano a daugeliu a dų. 29 Lok ijos ze i o olimiausiame įklijuose 30 jis adinamas Vaka ų A lasu, be i šuje, 31 į šiau ę, ku gy ena ka o bep o iškų A imaspojų aikai, 32 jie adina jį Šaldy u i C oniono jū a. 33 Da ki i, dėl silpnumo, aip pa adino jį Mi usiu. 34 saulės. Dionysius Pe iege es: Žinomo pasaulio ap ašymas Ve imas: Eka e ina Ilyushechki h p: www.dh.in o ma ik.uni-e langen.de IMMD/s a /Goe z/Dionysius_Pe iege es.h ml h p: www.dh.in o ma ik.uni-e langen.de IMMD/s a /Goe z/DPE5-ln. x Po Plinijaus umpesnis bu o Solinas [19.2] III amžiuje. CE: Oceanum sep em ionalem ex ea pa e, qua a P opanisso amne Scy hia adlui u , Heca aeus Amalcium appella , quod gen is illius lingua signi ica congela um. Philemon a Cimb is ad p omun u ium Rubeas Mo ima usam dici oca i, hoc es mo uum ma e: ul a Rubeas quicquid es C onium nomina . Gaius Julius Solinus: De mi abilibus mundi h p://www. hela inlib a y.com/solinus2a.h ml […]Šiau inis andenynas oje dalyje, ku į jį plaukioja Pa opamisus a Ryue iš Scy hia, y a pa adin as Heca aeus Amalchium: ku is os au os kalba eiškia Šaldy ą jū ą. Phylaemon sako, kad iš Cimb ians į P omon o ie Rubeas, jis adinamas Mo ima usa, ku is y a iek, kad saie, kaip iš e s as A hu Golding h cen .) h p: www.quod.lib.umich.edu/e/eebo/A12581.0001.001/1? gn=di 1; iew= ull ex dead Sea. Wha soeue is beyonde Rubeas is called C onium.” 2. Tikslai i nus a ymas Kalbos p iklausomybė Hid onimai Šioje knygoje e imologiniu požiū iu analizuojami ke u i hid onimai, ku iuos Plinius, P olemejus i jų pasekėjai lokaliza o y inėje Bal ijos dalyje, . y. Χρόνος/Ch onius/C onium, ούβων Του ούδων, Τουρούντος, Χε(ρ)σίνος. S aipsniai 31 s aipsnis An A emp a an E ymological Analysis o P olemy´s Hyd onyms o Eas e n Bal icum Pi masis užda inys - nus a y i šių hid onimų kalbinę p iklausomybę. Du iš jų, Χρόνος i Χε(ρ)σίνος, pasižymi p adiniu χ-, . y. [kh]. Eu opos indoeu opiečių kalbose šis ga sas būdingas g aikų, sla ų i ge manų kalboms. G aikijos i sla ų kalbos geog a inėmis p iežas imis neį auk os (žymėkime, kad sla ų kalba p adinė *x pap as ai bu o ge manų a i aniečių kilmės). Jei ge manų kalba išlieka pe spek y iausia, na ū alu paklaus i, a nė a da ieno a gumen o, pa i inančio, kad šie upės pa adinimai y a ge maniški. A sakymas gali bū i eigiamas […] "Tou undos" galima pama y i ge manų nulinį e leksą *-unþ-*-un[…] daba inio pa icipo su ikso *-n […] -, ku is y a udimen a iai p oduk y us senosiose li e a ū inėse ge manų kalbose: seno ės aukš ojo okiečių kalba weisun […] ein[…] ~ seno ės anglų kalba w[…]send id., iš *u[…]ei[…]s- […] o low[…] (Poko ny, 1959: 1134), a ba go ikų kalba hulundi […]ca e[…] p ieš seno ės no egų kalbą hol , seno ės anglų kalba, seno ės sakso kalba, seno ės aukš ojo okiečių kalba adj […] hol. (B ugmann 1906: 216, 461; Poko ny 1959: 553; Lehmann 1986: 193[…]94; K oonen 2013: 253). Šis su ikso *-unþ aidmuo pap as ai p iimamas go ikų unþus […]dan is[…] o ma ime. (B ugmann 1906: 460; K oonen 2013: 509 […] 10). 3. E imologinis analizė 3.1 Χρόνος [P olemy 3.5.2]; Ch onius [Ammianus Ma cellinus 22.8.38]; galbū aip pa Ma e C onium [Pliny 4.38/94 […]1095, 414]. Y a ben ys galimos ge manų e imologijos: a) Müllenho (1887: 351) bandė paaiškin i hid onimą seno ės no egų h ynja […]s ü zen, allen, s ömen[…], islandų h ynja id., h un […]S u z[…], no egų ynja […]lä men, pol e n[…], seno ės š edų ynia […]lä men[…] pagalba; galbū aip pa senosios aukš osios okiečių h ono […]ges ü z e Baums amm[…], idu inės žemos okiečių o138[…]39), jis a odo silpniausias seman inėje pe spek y oje. b) ne id. and Old English h una in place-names (de V ies 1962: 263; Hol hausen 1963: 176). Al hough his idea is ollowed by Scheung abe & G ünzweig (AgT Kuhn (1941: 113) gal ojo apie "Ma e C onium" i seno ės no egų kalbos "h nn . wa e" yšį; Egi o duk a. Ka u su islandų h önn […]wa e[…] i senosios anglų h æn ~ hæ n . […]wa es, ide, sea[…], ik iausiai a spindi ge manų kalbą VÁCLAV BLAŽEK 32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI *h aznō1 (de V ies 1962: 264; Hol hausen 1963: 146). Galima susie i su idu io aukš ojo okiečių (15 a.) ünne . S u mwoge, jei jis kilęs iš *h ōnnjō(n)- (Falk & To p 1909: 104; O el 2003: 185; o K oonen 2013: 418 enkasi p o o o mą * unnjō(n)-). Tik ekons uo a p o o o ma *h ōnnjō(n)- , nepaisan ly ies ski umo, y a labai a i Plinio Ma e C onium i Ammianus Ma cellinus […] Ch onius. Pi masis Cis galbū a si ado dėl "K onija […]lš" į akos, ku į Ad ia ijos jū ai naudojo Apolonius Rhodius [A gonau ica 4.324, 509] III amžiuje. Iki mūsų amžiaus. Jū ų pa adinimas ik iausiai y a mo y uo as ikėjimu, kad hipo e inėje Ry ų Bal ijos ge manų kalboje klas e is *-zn is da bu o išsaugo as, jei jis bu o išsaugo as Biblijos go ikos kalboje, už ašy ame apie 350 m. m. e. Go hic azn house, heonym Κρόνος. On he o he hand, in he 1s and 2nd cen . CE one would ga- azna neighbo (~ Old No se g anni id) s. Old No se ann, Old English æn ~ æ n n. house, dwelling, Old F isian a-e n animal ba n < * azna-, be o Old English æsn n. boa d < * asna- (Lehmann 1986: 283; de V ies 1962: 433); ge manų kalba > suomių kalba (a ch. & dial.) ahna Holzs ück, on dem Späne abge issen we den; b ennende Baums amm au de Schwende; Acke walze, es ų ahn, gen. ahnu & ahna Block, Klo z, g osses S ück, ungespal ene S amm, li onų on( Z) umgewo ene Baums ump ; Baums amm am Mee esboden […] (LGLO III 105). Taip pa ž . asmeninį a dą Rasne-hildi gen.sg. [CIL XIII 7660] (Schön eld 1911: 185), da uojamas į VII a. CE. Apibend inan , no s šis sp endimas y a labai pa auklus iš seman ikos požiū io, jis u ė ų bū i a sisaky as one inių p iežasčių. c) Ki as a ian as y a senosios no egų kalbos h aun n. […]s einige Boden, La a[…], islandų h aun […]s einiges Land ohne Vege a ion[…], e ojų eyn, danų øn […]S einbank au Mee esboden[…] > Še landijos øn(i) […]ing und[…], no egų Hell Röuna, š edų Rönö, Röne (de V ies: 252; NL 1962: 1957: 1 medialinis klas e is […]-znis pa i in as palyginus su g aikų k aš o aizdžiu […] […] Aeolic, do ų, a kadų k aš o aizdžiu […]. be o, *k osnós > κρουνός […] pa asa is, šulinio gal a, iš ku ios eka upės[…] [Il. 22.147, 208], ž . Hesychius κροῦναι · κρναι τέλειῆαι (ž . de Saussu e 1881 II: 119; F isk 16, 27; Beekes 2010: 7). Vėliau bu o p idė i giminaičiai i ki ose kalbose: albanų k ua ~ k ue m., pl. k onj, k oje […] pa asa is, on anas […] (O el 1998: 198); Kel ų kalba: seno ės ai ių c ond, ko n alų c onn […] upės pa adinimas […] (S okes 1907: 247). P o o o mos *k […] […]sn[…] i *k […] osno-[…] (Beekes, EIEC 539) y a sude inamos su ienu iš […]head[…] IE pa adinimų, pa i in ų, p z., g aikiškai κρ[…]νίον […]skull, head[…], albanų k ye n., pl. k e ë ~ k enë […]head[…] (O el 1998: 199); Tocha ian B k i(ye) (nape o he) neck (Adams 2013: 230) i . . Dėl seman inio ys ymosi, c . Lo ynų capu on is a ba capu aquae i g aikų de Saussu e κρά: 119 1881 i F isk II, 16. Ši iš ada eiškia *k […]- ekons ukciją. Albanų e leksas kbe o e - is y a egulia us. S aipsniai 33 s aipsnis An A emp a an E ymological Analysis o P olemy´s Hyd onyms o Eas e n Bal icum 874). (1994: 888[…]92) p ideda okiečių o onimą Rhön2. Ge manų kalba > suomių kalba […]g obe Kies, kleine S eine au dem G und eines Sees[…], suomių kalba, očių kalba i ing ijų kalba aunio, ka elie iška kalba auni o […]S einhau en[…], es ų kalba aun, gen. aduna […]S ein G ani hau en[…] (LGLO III 136). Seno ės au o iai a sky ė du a ian us, Χρόνος & Ch onius, ku ie gali bū i p ojek uojami į p o o-ge manišką kaip *h auna- & *h aunija-/*h aunijō(n)-3. Y a įk epian i po a, a i inkan i hid onimą […] ai ik iausiai bu o as pa s ge manų dialek as, ku is paliko in Bal o-Fennic, * auna & * aunio espec i ely. Thanks o his co esponden- ce i is possible o de e mine he dialec a ilia ion o he Ge manic dialec o anks y iausius ge manų skolinimus bal o- enų kalbose. Lieka ap a i šio hid onimo seman inę mo y aciją. Akmenys a dideli akmenys nė a ipiški Ry ų Bal ijos upių įlankoms i žemesniems upėms. Š ai kodėl […]g a el[…] a odo labiau pe spek y us seman inis mo y as. "Visula (pol. Mie za Wieszła, . F yscha Neh unga, . Bal ijska Kosa) a ba Ku šija ( . Ku šija Ne iša) - d i dumblos, suda y os iš ž y o i smėlio, dėl ku ių Vis ulos lagūna bu o pa adin a ""Ma e C onium"" a ba ""Ku šijos laguna.""" Kalban apie gėlo a d uskos andenį, lagunos bu o daugiau a mažiau egulia iai užšaldy os, p iešingai nei a i a i d uskingesnė jū a. Lė ai užšaldy ą jū ą lanky ojai iš Vidu žemio jū os ik iausiai sup a o kaip Mi ąją jū ą. Te minas, iš p adžių ski as ienai iš šių lagunų, ėliau galbū bu o pe duo as į sąsiau us, jungiančius lagunas su Bal ijos jū a, p imenančius upės es ua ijus, ma omus iš jū os, a ba upėms, ekančioms į šias lagunas. Analizuokime upės pa adinimus, sude inamus su ge manų *h auna- & *h aunija- *h aunijō(n)/- seman ine s e a. Dažniausias "Ch onos & Ch onius" kandida as bu o P egel P egolja upė. Tiesą sakan , jo įlankos pla uma nelabai ski iasi nuo Vis ulos upės įlankos (P olemejus nus a ė, kad abi y a 56°00 m). Šio hid onimo e imologija nė a iena eikšmiška. Ge ullis (1922, 135), apibend indamas senus į ašus, . y. P igo a (1302), P ego (1359), be disimiliuo ų o mų P egoll, P egel (1331), P egill (1460), ieškojo paaiškinimo lie u ių p […]ga as […]g undlose Weg, Abg und, Hölle[…] ( aip pa […]Viel ass[…]). Jis y a susijęs su p ago ė […] […]Abg und, une messliche Tie e[…] i abu y a kilę iš 2 Rhön kalnų g andinės, esančios Ba a ijos, Heseno i Tu ingijos als ijų pasienyje. Aukščiausia jo i šūnė, Wasse kuppe, y a 950 me ų aukščio. 3 P o o-ge manų di ongas *au, pa i in as bal o- enų pasiskolinimu, gali bū i pakeis as į o g aikų i lo ynų ansk ipcijose, c . Aus ogo i p ieš Os ogo hi (Schön eld) 1911: 38). 4 Didžiausia Vis ulos spygliuočio kopė, adinama Wielblądźi Ga b = Kamelhöcke , y a 48,50 m aukščio. Didžiausia Ku onijos k an o kopė, adinama Vecek ug, y a aukš esnė - 67,20 m.