Go to originalLocalized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…
Page 1
ALMA RAGAUSKAITĖ
Istituto di lingua lituana
Ambiti di ricerca: antropomastica storica, toponomastica storica.
TENDENZE NELLA FORMAZIONE DEI NOMI PERSONALI MASCHILI DEGLI ABITANTI DI JONIŠKIS NEL PIÙ ANTICO LIBRO DEI REGISTRI BATTESIMALI DI JONIŠKIS IN LITUANIA (1599–1621)
Tendenze nella formazione dei nomi personali maschili degli abitanti di Joniškis nel più antico libro dei registri battesimali di Joniškis in Lituania (1599–1621)
ABSTRACT
Tra i documenti più preziosi per l’antropomastica storica dei cittadini lituani del XVI–XVIII secolo figurano i libri degli atti municipali, gli inventari, i registri ecclesiastici (di battesimo, matrimonio e morte) e altre fonti storiche dell’epoca. Particolarmente interessante per la sua unicità cronologica è il libro dei registri battesimali di Joniškis del 1599–1621, oggi noto come il più antico in Lituania. In questo articolo vengono analizzati dal punto di vista della formazione 168 nomi personali maschili degli abitanti di Joniškis (i secondi elementi delle registrazioni binarie), raccolti da questo libro.
PAROLE CHIAVE: Joniškis, abitante di Joniškis, libro dei registri battesimali, antropomastica storica, nome personale storico, formazione.
ANNOTAZIONE
I registri municipali, gli inventari, i registri ecclesiastici (di battesimi, matrimoni e decessi) e altre fonti storiche sono tra i documenti più preziosi del XVIth–XVIIIth secolo per lo studio dell’antroponimia storica degli abitanti delle città lituane. Particolarmente degno di nota è il registro dei battesimi di Joniškis del 1599–1621, cronologicamente unico e attualmente il più antico libro di questo tipo noto in Lituania. L’articolo tratta 168 nomi personali maschili
Straipsniai / Articles
177
Page 2
ALMA RAGAUSKAITĖ
di Joniškis (secondi elementi delle denominazioni binarie), raccolti da questo registro e analizzati dal punto di vista della formazione delle parole.
PAROLE CHIAVE: Joniškis, abitante di Joniškis, registro dei battesimi, antroponimia storica, antroponimo storico, formazione delle parole.
INTRODUZIONE
I nomi storici degli abitanti dell’antica parrocchia di Joniškis hanno già cominciato a essere studiati. In primo luogo è stata pubblicata una parte delle forme dei nomi personali lituani tratte dal più antico registro dei battesimi parrocchiale noto in Lituania, quello di Joniškis del 1599–1621 (Garliauskas 1998: 152–153). Poco più tardi sono state esaminate le poche attestazioni di uomini di Joniškis con appellativi lituani, raccolte da questa fonte ecclesiastica (Ragauskaitė 1999: 155). Analizzando 186 nomi personali degli abitanti di Joniškis dello stesso periodo, si è constatato che tra gli antroponimi lituani ricostruiti di origine non battesimale prevalgono i soprannomi, mentre tra i nomi personali ricostruiti di origine battesimale la maggior parte deriva da diverse forme di nomi cristiani (Ragauskaitė 2004: 16–17). Una pubblicazione successiva ha esaminato il funzionamento dei suffissi lituani negli antroponimi delle donne di Joniškis tra la fine del XVI e l’inizio del XVII secolo (Garliauskas 2004: 21–22; Ragauskaitė 2005: 66–67). Un’analisi dettagliata di 122 nomi personali ha mostrato che 32 (il 26%) sono attestati con i suffissi lituani -aičia, -yčia, -ienė, -(i)učia, mentre i restanti presentano i suffissi slavi -ova, -ona. Tre nomi personali (2,46%), dotati del suffisso polacco del tipo -sk-, sono stati classificati come derivati con la desinenza -a. Le 32 forme ricostruite degli antroponimi delle donne di Joniškis sono state confrontate con i cognomi lituani attuali. Ben 28 forme ricostruite (l’87,5% del totale) sono note nell’onomastica odierna (Ragauskaitė 2015: 74; 2016: 64–65). Dall’esame delle denominazioni binarie degli abitanti maschi dei villaggi registrate nel registro dei battesimi della parrocchia di Joniškis del 1599–1621 è emerso che alcuni dei loro secondi antroponimi sono di origine lituana (Ragauskaitė 2019: 25–26; 2019a: 57; 2019b: 81–82). Considerate le peculiarità dell’identificazione degli abitanti della parrocchia di Joniškis (uomini e donne), della formazione e dell’origine dei loro nomi propri, ecc., lo studio dell’antroponimia storica della città appare attuale e meritevole di ulteriori approfondimenti.
L’obiettivo di questo articolo è esaminare le modalità di registrazione degli uomini di Joniškis nel periodo 1599–1621 e analizzare approfonditamente, dal punto di vista della formazione, i loro 168 nomi personali (i secondi elementi delle denominazioni binarie).
Gli obiettivi di questo articolo sono: 1) esaminare i primi elementi delle denominazioni binarie (i nomi); 2) individuare i suffissi più produttivi dei secondi antroponimi; 3) ricostruire le forme dei nomi personali con formanti derivativi lituani e confrontarle con i cognomi lituani attuali; 4) determinare quanti e quali antroponimi degli abitanti di Joniškis non sono più in uso nell’onomastica odierna.
178
Acta Linguistica Lithuanica LXX
Page 3
Joniškiečių vyrų asmenvardžių darbos tendencijos senosioje Lietuvoje 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje
Nella classificazione e nella valutazione dei dati antroponimici storici degli abitanti di Joniškis saranno applicati i seguenti metodi principali: descrittivo, comparativo e, in parte, statistico¹. Sarà necessario individuare il modello di denominazione più frequente, determinare i suffissi antroponimici più comuni e descrivere il rapporto quantitativo tra i gruppi di antroponimi patronimici e quelli di origine non patronimica.
Il materiale per l’articolo è stato raccolto dal più antico registro dei battesimi di Joniškis, risalente al 1599–1621. Il registro fu redatto tre decenni dopo il Concilio di Trento, tenutosi l’11 novembre 1563. Fu proprio in questo concilio che si decise di introdurre nei paesi cattolici i registri di battesimo e di matrimonio (Garliauskas 2010: 4; 2016: 17). Il titolo originale della fonte manoscritta è «Liber Baptisatoru[m]² || Ecc[esi]ae Parochialis Jani=||scensis ab Anno 159. – || usq[ue] ad An[num] || 1621. –». Sul foglio di guardia è riportato un altro titolo: «CATA: || LOGS. || BAPTISA: || RVM. EC: || CLESIAE. || IANI: || SCEN: || SIS». Benediktas Sviechovskis fu parroco della chiesa dell’Assunzione della Beata Vergine Maria di Joniškis dal 1594 al 1621. Fu proprio su sua iniziativa che nel 1599 si cominciò a redigere questa fonte ecclesiastica (LKD 79). Il registro manoscritto fu scritto in latino e in polacco da più persone. Le formule delle registrazioni battesimali cambiarono gradualmente (Garliauskas 1998: 139; 2004: 21–22; 2012: 72; Žilys 2012: 126–127; Ragauskaitė 2015: 56). Da questo documento storico sono state trascritte 168 denominazioni maschili binarie. Di seguito saranno esaminate le caratteristiche della registrazione degli abitanti di Joniškis.
1. LA SITUAZIONE DELLA DENOMINAZIONE DEGLI ABITANTI DI JONIŠKIS
1.1. È importante definire con precisione quali antroponimi registrati nella fonte ecclesiastica siano da attribuire agli abitanti di Joniškis. I principali criteri per identificare gli antroponimi degli appartenenti al ceto urbano sono già stati esaminati (Ragauskaitė 1999: 146; 2000: 94; 2001: 124; 2002: 32–34; 2003: 82; 2004: 8–9; 2005: 18–23; 2006: 81–82; 2009: 227–228; 2014a: 9–10; 2015: 59–61). Per distinguere gli abitanti di Joniškis tra la fine del XVI e l’inizio del XVII secolo sono servite diverse indicazioni: lat. de Ciuitate «dalla città», lat. de Ciuitate Ianizek, E ciuitate Ianizki «dalla città di Joniškis», lat. de Janiszki «da Joniškis», pol. Janiski «Joniškis», pol. Z miasta «dalla città» e altre, per esempio: 1599 Martini Baltuszkačia de Janiszki gen. sg. ĮNŠ 1v³; 1617 Parentes Petrus Budraitis <...> de ciuitate Janiszki ĮNŠ 195v; 1618 Par[entes] Jakub Cekutis <...> de Ciuitate Ianizke ĮNŠ 221v; 1603 E ciuitate Janiszki <...> Pat[rini] Gasparus Czepaitis
1 Apie šių metodų taikymą, tiriant istorinę antroponimiją, dar žr. Ragauskaitė 2005: 31.
2 Le abbreviazioni registrate nel manoscritto sono state sciolte. Le integrazioni sono indicate tra parentesi quadre. Nel riportare gli antroponimi, si è cercato di conservare le forme originali attestate nel documento storico.
3 Tutti gli antroponimi riportati nell’articolo provengono dai registri. Per ciascuno sono indicati l’anno in cui è stato attestato, la sigla della fonte storica e il numero del foglio.
Straipsniai / Articles
179
Page 4
ALMA RAGAUSKAITĖ
JÑ 39; 1618 Pat[rin] Baler Zgobtarz de Ciutate Ianibek JÑ 20v; 1602 Janiszki <...> Gregorius Daugwilaitis JÑ 35; 1617 Pat[rin] Vrbanas Giednawaytis de C[iu]tate Janiszek JÑ 20v; 1599 Stanislaus Jonaitis <...> omnes de Janiszkie JÑ 1; 1609 Dalla città <...> R[odzic] Jerzy Kuialis JÑ 113; 1620 Dalla città <...> Kum Piotr Mißutis JÑ 42; 1618 Pat[rin] Jerzy Nocâjis de Ciutate Ianibek JÑ 220; 1617 Pat[rin] Czapos Petrajis de Ciutate Ianibek JÑ 208; 1617 Peter Jan Skatlis de Ciuta[te] Janiszek JÑ 20v; 1599 Jokuba {s}ure⁴ <...> omnes de Janiszkie gen. sg JÑ 1; 1618 Pat[rin] Baroβ Sγie <...> Ciutate Ianibek JÑ 217v; 1620 Ku[m] Grzegorz Worpnik <...> Dalla città JÑ 250v; 1617 Pat[rin] Mikolaj Zemió{c} de C[iu]tate Ianiszek JÑ 200.
Sono indicate le strade (Dvaro, Šiaulių, Upytės, Vokiečių, Žagarės e altre) (si veda anche Ragauskaitė 2015: 59), nelle quali abitavano gli abitanti di Joniškis (genitori dei bambini battezzati e padrini), per esempio: 1619 Kum Wojciech Baltrukaitis <...> z miata Zagorskiej Vlici JÑ 232v; 1621 K[um] z miata Vlici dworne iacub Cubius JÑ 262; 1621 Z Miata Vlici Vpickei R[odzic] Adam Grigaitis JÑ 265v; 1621 K[um] z miata Vlici bawelskei Wojciech Iurgaitis JÑ 267; 1621 Z Miata Vlici Niemieki <...> K[um] Mikolai Kiepietuis JÑ 267v; 1621 Z Miata Vlici bawelskei R[odzic] Ian Kow JÑ 268; 1616 Z Miasta z ulicy Zagorskiej Pawel Macais JÑ 192; 1616 z ulicy Niemiekej z miasta jendrej Mazutais JÑ 192v; 1621 K[um] Anton Powilaitis <...> z ulicy bawelskei JÑ 63; 1621 Tomasz Radwilis z miasta Vlici dworne JÑ 266; 1620 K[um] Piotrz Stanulaitis z Vlicy vpickiej z Ianibek JÑ 256; 1621 K[um] z miata Vlici Vpickei Iacub bukuitis JÑ 265; 1621 K[um] z miata Vlici szawleskei Grig Trumpatis JÑ 268; 1619 Kum Grig Walentinas z miata Vlici Vpickej JÑ 235v.
1.2. I membri del modello di denominazione binario sono per lo più nomi cristiani tradizionali, per esempio: 1621 Adam JÑ 265v – cfr. il nome moderno Adõmas (LVKŽ 61); 1600 Ambrosius JÑ 10v; 1621 Ambrozei JÑ 264v – cfr. il nome moderno Ambraziejus (LVKŽ 73); 1599 Andrem JÑ 1v; 1621 Iendrei JÑ 264v; 1616 jendrej JÑ 192v – cfr. il nome moderno Andriejus (LVKŽ 74); 1604 Annusa gen. sg. JÑ 48; 1617 Ian JÑ 206; 1617 Ianos JÑ 199; 1602 Ioannes JÑ 34v; 1617 Ian JÑ 200v; 1599 Ioanes JÑ 1v; 1600 Ioannis JÑ 8v – cfr. il nome moderno Jõnas (LVKŽ 208); 1621 Anton JÑ 263 – cfr. il nome moderno Antãnas (LVKŽ 76); 1602 Augustinus JÑ 36v – cfr. il nome moderno Augustinas (LVKŽ 85); 1620 Baltromiej JÑ 255v; 1599 Baltromieius JÑ 3v; 1616 Baltromiej JÑ 191v; 1600 Bartholomæus JÑ 8v; 1618 Bartomey JÑ 214, 214v; 1599 Bartlomieus JÑ 2v – cfr. il nome moderno Baltramiejus (LVKŽ 89); 1621 Casper JÑ 270; 1617 Caspos JÑ 198v; 1619 Kaper JÑ 224 – cfr. il nome moderno Kãsp aras (LVKŽ 222); 1601 Florian[us] JÑ 24v – cfr. il nome moderno Florijõnas (LVKŽ 158–159); 1600 Georg JÑ 16; 1600 Georgius JÑ 13v; 1602 Gregorius JÑ 35; 1620 Grzegorz JÑ 25v; 1621 Ieri JÑ 262v; 1620 Iery JÑ 248v;
4 Alcuni frammenti della fonte (macchiati d’inchiostro e simili) sono indicati tra parentesi graffe.
180
Acta Linguistica Lithuanica LXX
Page 5
Joniškiečių vyrų asmenvardžių darbos tendencijos senyoje Lietuvoje 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje
1618 Jerzỹ JNŠ 20; 1617 Jurgis JNŠ 19; 1609 Jerzỹ JNŠ 13 – cfr. il nome odierno Jùrgis (LVKŽ 215); 1621 Iacub JNŠ 265; 1618 Iakub JNŠ 221v; 1621 Iacob JNŠ 267v; 1600 Iacobi gen. sg. JNŠ 10, 13v; 1599 Jokuba gen. sg. JNŠ 1 – cfr. il nome odierno Jokūbas (LVKŽ 207); 1599 Lucæ gen. sg. JNŠ 1v – cfr. il nome odierno Lùkas (LVKŽ 255); 1617 Lukaf JNŠ 208v – cfr. il nome odierno Lukóšius (LVKŽ 255); 1621 Marcin JNŠ 63; 1599 Martini gen. sg. JNŠ 1v; 1617 Martins JNŠ 205; 1617 Martinus JNŠ 204v – cfr. il nome odierno Martýnas (LVKŽ 264–265); 1620 Marek JNŠ 242 – cfr. il nome odierno Mórkus (LVKŽ 279); 1599 Mathieum JNŠ 2v; 1599 Mathiæ gen. sg. JNŠ 2; 1599 Motieaus gen. sg. JNŠ 4 – cfr. il nome odierno Motiejus (LVKŽ 279–280); 1621 Mikolai JNŠ 267v; 1618 Mikolay JNŠ 215; 1618 Mikolay JNŠ 221; 1619 Mikolay JNŠ 233; 1617 Mikolaj JNŠ 199v; 1600 Nicolai JNŠ 10; 1601 Nicolaus JNŠ 25 – cfr. il nome odierno Mikalõjus (LVKŽ 270); 1601 Paulus JNŠ 22v – cfr. il nome odierno Paulius (LVKŽ 298); 1606 Pawel JNŠ 86v; 1617 Pawel JNŠ 207v; 1617 Pawlos JNŠ 202; 1599 Powis JNŠ 4 – cfr. il nome odierno Póvilas (LVKŽ 4); 1599 Petri gen. sg. JNŠ 1v; 1617 Petros JNŠ 197v; 1601 Petrus JNŠ 22v; 1617 Petrus JNŠ 195v; 1617 Piotr JNŠ 205v; 1620 Piotr JNŠ 257v – cfr. il nome odierno Pẽtras (LVKŽ 299); 1602 Sebaftianus JNŠ 33v; 1617 Sebestian JNŠ 197v – cfr. il nome odierno Sebastijõnas (LVKŽ 25); 1621 Simon JNŠ 268; 1600 Simonis JNŠ 10v – cfr. il nome odierno Sìmonas (LVKŽ 29); 1599 Stanislaus JNŠ 1; 1600 Stanisla[u]s JNŠ 9; 1620 Stanislaw JNŠ 242; 1617 Stanislaw JNŠ 204; 1617 Stanifław JNŠ 206 – cfr. il nome odierno Stanislovas (LVKŽ 335); 1600 Stephanus JNŠ 10 – cfr. il nome odierno Štéponas (LVKŽ 36); 1621 Tomaf JNŠ 266 – cfr. il nome odierno Tamõšius (LVKŽ 341); 1617 Vrbanes JNŠ 200v – cfr. il nome odierno Ùrbonas (LVKŽ 200v); 1601 Valentini JNŠ 20; 1599 Valentinum JNŠ 4; 1600 Valentinus JNŠ 8 – cfr. il nome odierno Valentinas (LVKŽ 363); 1620 Wenslaw JNŠ 254v – cfr. il nome odierno Václovas (LVKŽ 355); 1621 Woiciech JNŠ 267; 1619 Woyciech JNŠ 232v – cfr. il nome odierno Vaitiekus (LVKŽ 361).
Sono state osservate alcune forme abbreviate di nomi battesimali canonici, ad es.: 1601 Genis JNŠ 19v – cfr. il nome odierno Gẽnis (LVKŽ 174) < Eugenijus (LVKŽ 153); 1619 Grig JNŠ 235v; 1617 Gryg JNŠ 207; 1617 Grygas JNŠ 204; 1617 Gryg JNŠ 201v – cfr. il nome odierno Grìgas (LVKŽ 188) < Grigãlius (LVKŽ 188); 1599 Stasus JNŠ 2 – cfr. il nome odierno Stãsis (LVKŽ 335) < Stanislovas (LVKŽ 335); 1621 Walenti JNŠ 268; 1618 Walenty JNŠ 214 – cfr. il nome odierno Vá l entas, Valentas (LVKŽ 363).
Si sono presentate forme isolate di nomi diminutivi, derivate da abbreviazioni di nomi cristiani, ad es.: 1599 Banulis JNŠ 4v – cfr. i nomi odierni Bãnis, Banỹs (LVKŽ 95) < Benediktas (LVKŽ 95); 1601 Matulis JNŠ 28v – cfr. il nome odierno Mãtas (LVKŽ 265) < Motiejus (LVKŽ 279–280); 1617 Mikutis JNŠ 195v – cfr. il nome odierno Mikas (LVKŽ 270) < Mikalõjus (LVKŽ 270); 1602 Valulis JNŠ 38v – cfr. il nome odierno Valỹs (LVKŽ 364) < Valentinas (LVKŽ 363).
I secondi membri delle registrazioni dei nomi maschili sono antroponimi con e senza suffissi, analizzati di seguito dal punto di vista della formazione.
Straipsniai / Articles
181
Page 6
ALMA RAGAUSKAITĖ
2. CARATTERISTICHE DELLA FORMAZIONE DEGLI ANTROPONIMI MASCHILI DEGLI ABITANTI DI JONIŠKIS
2.1. Gli antroponimi degli abitanti di Joniškis del periodo 1599–1621 sono suddivisi in due gruppi: 1) antroponimi con i suffissi patronimici lituani -aitis, -ėnas, -(i)onis, -(i)ūnas, -utis5 e slavi -evič, -ovič, con il suffisso -iškis, con i suffissi diminutivi -elis, -ulis, -utis e con suffissi di tipo polacco -sk-, e 2) antroponimi privi di questi suffissi. In questa prospettiva, i cognomi sono stati classificati dal punto di vista della formazione nello studio di Vilija Maciejauskienė, Gli antroponimi della parrocchia di Kriunai nei secoli XVII–XVIII (Maciejauskienė 1993: 40). Tale classificazione è stata influenzata dalle specificità della formazione degli antroponimi storici. Si ritiene che sia possibile ricondurre a una struttura non ulteriormente scomponibile dal punto di vista della formazione soltanto gli antroponimi storici, ma non i cognomi storici. In modo analogo sono stati analizzati gli antroponimi degli abitanti di Vilnius registrati nei libri dei matrimoni e dei battesimi della chiesa di San Giovanni dell’inizio del XVII secolo (sono stati individuati derivati con desinenze e suffissi e composti) (Zinkevičius 197: 235–242). Secondo questi principi è stata studiata la formazione degli antroponimi dei cittadini di Kaunas del XVI secolo (Ragauskaitė 2005: 98–101). Daiva Sinkeviūtė ha valutato gli antroponimi in modo simile dal punto di vista della formazione (2006: 241–242; 2006a: 342–348; 2009: 348–350; 2016: 24–41; 2018: 119–129; 2018a: 303–325). Gli studi sul processo di formazione dei cognomi lituani mostrano che tutti i cognomi si sono formati da antroponimi diversi: patronimici, di origine soprannominale, antichi antroponimi lituani a due o a un tema, ecc. (Maciejauskienė 1997: 102). In tal modo i cognomi conservano anche le caratteristiche formative degli antroponimi da cui derivano. Pertanto, i cognomi dovrebbero essere considerati primari e non valutati come derivati. I suffissi presenti nella struttura dei cognomi sono ereditati dagli antroponimi e, di conseguenza, non vanno definiti affissi derivazionali (Žemienė 1999: 225–226; 2002: 12–14; 2017: 167–168; Maciejauskienė 2001: 167–187; Bartkutė 2004: 118; Ragauskaitė 2005: 98–101; 2018: 106).
Gli antroponimi degli abitanti di Joniškis della fine del XVI e dell’inizio del XVII secolo, analizzati (membri del secondo elemento del modello di denominazione a due componenti), sono ricostruiti a partire da patronimici e antroponimi di origine non patronimica. Le forme ricostruite sono contrassegnate con un asterisco e presentate in ordine alfabetico. Seguono gli antroponimi (in ordine alfabetico, secondo la loro forma) sulla base dei quali è stata ricostruita la forma dell’antroponimo. Quando non si trovano corrispondenze esatte nell’onomastica odierna, vengono forniti diversi antroponimi con la radice corrispondente. Negli antroponimi slavizzati ricorrono spesso i suffissi patronimici slavi -evič, -ovič, ma si ritiene che nel parlato lituano potesse
5 Le precedenti ricerche sugli antroponimi del XVII secolo hanno attestato molto raramente l’uso di questo suffisso. Il suffisso -uitis è «definito un suffisso patronimico. Ciò è dimostrato, tra l’altro, dalla sua frequente attestazione nel XVII secolo negli antroponimi di Gruzdžiai» (Maciejauskienė 2010: 820).
182
Acta Linguistica Lithuanica LXXX
Page 7
Joniškiečių vyrų asmenvardžių darybos tendencijos seniausioje Lietuvoje 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje
2.2. Nel registro dei battesimi della parrocchia di Joniškis del 1599–1621 erano in uso 168 antroponimi maschili degli abitanti di Joniškis. Di questi, 140 (83%) appartenevano al primo gruppo menzionato. Questo gruppo è nettamente più numeroso. Gli antroponimi con suffissi sono presentati in base alla produttività dei suffissi:
–enas (scritto –(i)en) – 1 antroponimo (0,59%), ad es.: *Šinkėnas: 1599 Szin-kiena gen. sg. JNŠ 1v. Per šink- cfr. i cognomi attuali Šinka, Šinkas, Šinkauskas, Šinko-nis (LPŽ II 934).
–onis (scritto –on) – 1 antroponimo (0,59%), ad es.: *Sidaugonis: 1600 Sidaugonia gen. sg. JNŠ 10v. Per sidaug- cfr. il cognome attuale Sidauga (LPŽ II 709).
Gli studi sugli antroponimi storici lituani hanno dimostrato che i derivati con i suffissi patronimici lituani –aitis, –ėnas, –onis, –ūnas presentano aree d’uso definite (Salys 1933: 169; Maciejauskienė 1977: 161–163; 1991: 242; Ragauskaitė 2014: 330). Ciò conferma le conclusioni di uno studio precedente sul XVII secolo, secondo cui «la maggiore concentrazione di derivati con il suffisso –aitis si osserva in Samogizia e nell’Aukštaitija occidentale, sebbene antroponimi formati con esso siano attestati anche in varie altre località della Lituania» (Maciejauskienė 1991: 242).
Straipsniai / Articles
185
Page 10
ALMA RAGAUSKAITĖ
Almeno 4 antroponimi di questo gruppo presentano suffissi diminutivi. Si afferma che «i diminutivi talvolta venivano usati anche come patronimici» (Zinkevičius 1977: 238). Pertanto, questi suffissi possono avere anche valore patronimico (Maciejauskienė 1991: 227; 1993: 43; Ragauskaitė 2005: 100–101). Sono presentati in ordine di frequenza dei derivati:
-(i)ulis (scritto -(i)ulis) – 2 antroponimi (1,19%), ad es.: *Aidulis: 1600 Aidulis JNŠ 13v. Cfr. cognome attuale Aidùlis (LPŽ I 69); *Geniulis: 1600 Geniulis JNŠ 14. Per gen- cfr. i cognomi attuali Genònis, Genis, Genỹs, Geniūnas, Geniùs (LPŽ I 652).
-utis (scritto -utis) – 2 antroponimi (1,19%), ad es.: *Mikutis: 1620 Mi- kutis JNŠ 25v. Cfr. cognome attuale Mikutis (LPŽ II 236); *Pramutis: 1599 Pramutis JNŠ 1v. Un cognome di questa origine non è più in uso.
Sono stati individuati 4 (2,38%) antroponimi con il suffisso –iškis (scritto: -isk, -isk, -iszk, -iszkis), ad es.: *Jukìškis: 1600 Jukiszkia gen. sg. JNŠ 16. Per juk- cfr. i cognomi attuali Jukãvičius, Jùkelis, Jukėnas, Jukẽvičius (LPŽ I 852); *Magerkiškis: 1620 Magerkiskis JNŠ 24. Un cognome di questa origine non è più in uso; *Mikiškis: 1617 Mikiskis JNŠ 197v. Per mik- cfr. i cognomi attuali Mikus, Mikỹs (LPŽ II 228, 229); *Pūkiškis: 1621 Pukisk JNŠ 268. Per pūk- cfr. il cognome attuale Pūkus (LPŽ II 528). Questo suffisso poteva svolgere anche una funzione patronimica, se il suo derivato proviene da un altro antroponimo (Zinkevičius 1977: 241; Maciejauskienė 1991: 228). In base ai principi discussi sopra, sono stati innanzitutto ricostruiti 92 antroponimi distinti degli abitanti di Joniškis con suffissi lituani, a partire dai 123 antroponimi attestati nella fonte.
Sono stati conteggiati 3 (1,78%) antroponimi con un suffisso del tipo -sk-. Si tratta di: 1620 Krupskỹ JNŠ 253v, 1600 Sotowski JNŠ 16, 1617 Wierzbicki JNŠ 200. Si ritiene che talvolta il suffisso del tipo -sk- fosse sostituito dal suffisso patronimico -ovič. Parte di questi nomi di mestiere potrebbe essere stata presa in prestito, mentre altri potrebbero essere stati formati localmente a partire da toponimi o essere nati in altro modo (Zinkevičius 1977: 57, 63).
2.3. Un altro gruppo degli antroponimi registrati nella fonte è di origine non patronimica. Se ne contano soltanto 28 (17%). Gli antroponimi di questo gruppo comprendono parole composte e derivati con desinenza. Sono state discusse 15 forme di nomi propri appartenenti a questo gruppo, tra i 17 antroponimi attestati nella fonte che presentano formanti derivativi lituani. Si tratta di: *Balčius: 1601 Balčius JNŠ 22v. Cfr. cognome attuale Balčius (LPŽ I 170); *Čebatorius: 1617 C₃obator{o}š JNŠ 199. Cfr. cognome attuale Čebatorius (LPŽ I 403); *Dičkus: 1600 Dicuf JNŠ 8v; 1604 Diczaus gen. sg. JNŠ 48. Cfr. cognome attuale Dičkus (LPŽ I 490); *Eigridas: 1617 Eigeri JNŠ 201v. Cfr. cognome attuale Eigridas (LPŽ I 565); *Gulbė: 1617 Gulbe JNŠ 204. Cfr. cognome attuale Gulbė (LPŽ I 740); *Kriaucius: 1599 Kraucius JNŠ 1v. Per kriauč- cfr. i cognomi attuali Kriaučelis, Kriaučiavičius, Kriaučionis, Kriaučiukas, Kriaučiūnas (LPŽ I 1073); *Kubilius: 1621 Cubilus JNŠ 262; 1620 Kubilus JNŠ 255v. Cfr. cognome attuale Kubilus (LPŽ I 1097–1098);
186
Acta Linguistica Lithuanica LXX
Page 11
Joniškiečių vyrų asmenvardžių darbo tendencijos senocioje Lietuvoje 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje
*Milydis: 1617 Mielydis JNŠ 207. Per le varianti fonetiche *milyd- cfr. i cognomi Mīlydas, Mīlydas, Milydas (LPŽ II 246); *Skurka: 1600 Skurka JNŠ 10. Cfr. il cognome Skūka (LPŽ II 756); *Šapnაგis: 1599 Šapnagis JNŠ 2. Cfr. i cognomi Šapnagis, Šapnagas (LPŽ II 887); *Tūnas: 1602 Tumas JNŠ 34v. Cfr. il cognome Tūmas (LPŽ II 1081); *Zavalka: 1617 Zaułka JNŠ 195v. Per le varianti fonetiche *zavalk- cfr. i cognomi Zavadaitis, Zavadaukas, Žaivis (LPŽ II 1278) e altri.
2.4. Dopo aver esaminato dal punto di vista della formazione i nomi personali degli abitanti di Joniškis della fine del XVI e dell’inizio del XVII secolo, le loro forme ricostruite sono state confrontate con i cognomi lituani odierni. È emerso che 43 (40%) sono ancora in uso. Una parte, ossia 51 antroponimi (il 48% di tutti quelli ricostruiti), ha corrispondenti cognomi attuali della stessa origine, ma di diversa formazione. Gli altri 13 (12%) nomi personali ricostruiti non hanno corrispondenze nell’onomastica lituana odierna: *Dovikaitis (JNŠ 2v), *Gednavais (JNŠ 200v), *Gupeluitis (JNŠ 263), *Kepetis (JNŠ 267v), *Magerkis (JNŠ 242), *Paginais (JNŠ 25), *Pramūtis (JNŠ 1v), *Skiurbaitis (JNŠ 266), *Sliudutis (JNŠ 254v), *Sliuna (JNŠ 22v), *Vilnakis (JNŠ 270v), *Zaltra (JNŠ 268), *Žaudaitis (JNŠ 206).
3. CONCLUSIONI
1. Dalla raccolta dei registri di battesimo di Joniškis del 1599–1621 sono state selezionate 168 denominazioni composte di uomini di Joniškis. I loro primi elementi sono nomi cristiani. Ne sono state usate diverse forme (forme tradizionali estese, abbreviazioni e derivati diminutivi).
2. I 168 nomi personali esaminati (secondi elementi del modello di denominazione binario) sono stati suddivisi in due gruppi: 1) antroponimi con i suffissi patronimici lituani -aitis, -ėnas, -(i)onis, -(i)ūnas, -utis e slavi -evič, -ovič, con il suffisso -iškis, con i suffissi diminutivi -elis, -ulis, -utis e con suffissi del tipo polacco -sk-; e 2) antroponimi privi di questi suffissi.
3. Il primo gruppo è nettamente più numeroso. Comprende 140 antroponimi (l’83% di tutti i secondi nomi personali). Tra questi prevalgono i derivati patronimici con i suffissi -aitis (72, cioè il 42,85%) e -utis (25, cioè il 14,60%). Il secondo gruppo comprende 28 nomi personali (17%).
4. Dal confronto tra le forme di 107 nomi personali ricostruiti e i cognomi lituani odierni è emerso che 43 (40%) sono ancora in uso. La maggior parte, ossia 51 (il 48% di tutti quelli ricostruiti), ha corrispondenti cognomi attuali della stessa origine, ma di diversa formazione. I restanti 13 (12%) non figurano nell’onomastica odierna.
Straipsniai / Articles
187
Page 12
ALMA RAGAUSKAITĖ
APPENDICI
Fig. 1. Frammento del 1599 dal registro dei battesimi di Joniškis del 1599–1621 (c. 3)
188
Acta Linguistica Lithuanica LXXX
Page 13
Joniškiečių vyrų asmenvardžių darybos tendencijos seniausioje Lietuvoje 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje
Fig. 2. Frammento del 1600 dal registro dei battesimi di Joniškis del 1599–1621 (c. 6)
Straipsniai / Articles
189
Page 14
ALMA RAGAUSKAITĖ
Fig. 3. Frammento del 1618 dal registro dei battesimi di Joniškis del 159–1621 (c. 220v)
190
Acta Linguistica Lithuanica LXX
Page 15
Joniškiečių vyrų asmenvardžių darbo tendencijos senosiose Lietuvoje 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje
FONTE
JÑS – Registro dei battesimi di Joniškis del 1599–1621 (Liber Baptisarum || Ecclesiæ Parochialis Jani=||scensis ab Anno 1599. – || usque ad Annum || 1621. –). Archivio storico dello Stato di Lituania, f. 1196, ap. 1, b. 76.
Garliauskas Vidas 1998: Lietuviškos oikonimų lytys nelietuviškuose XVI–XIX a. šaltiniuose. – Lietuvių kalbotyros klausimai 40, 123–204.
Garliauskas Vidas 2004: XVI a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokos metrikų knyga. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Garliauskas Vidas 2010: Bažnyčių metrikų knygos Europos šalyse. – Gimtoji kalba 8, 3–12.
Garliauskas Vidas 2012: Lietuvos katalikų bažnyčios metrikų knygų tyrimų gairės. – Atminties institucijų rinkiniai. Bibliotheca Lituana 2, sud. Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 67–105.
Garliauskas Vidas 2016: Senoji Joniškio bažnyčios metrikų knyga Europos ir Lietuvos kontekste. – Joniškio krašto kalendorius. Joniškis: Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, 17.
LKD – Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a. Bažnyčios istorijos studijos 2, aut. Vytautas Ališauskas, Tomas Jaszczołt, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys. Vilnius: Aidai, 2009.
LPŽ I–II – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, aut. Vitalija Maciejauskienė, Marija Razmukaitė, Aleksandras Vanagas, ats. red. Aleksandras Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989.
LVKŽ – Lietuvių vardų kilmės žodynas, aut. Kazys Kuzavinis, Bronys Savukynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994.
Maciejauskienė Vitalija 1977: Lietuvių asmenvardžių priesagų paplitimas XVII a. – Lietuvių kalbotyros klausimai 17, 159–168.
Maciejauskienė Vitalija 1991: Lietuvių pavardžių sudarymas XIII–XVIII a. Vilnius: Mokslas.
Maciejauskienė Vitalija 1993: Krikštų papijos XVII–XVIII a. asmenvardžiai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 32: Baltų onomastikos tyrinėjimai, 34–99.
Straipsniai / Articles
191
Page 16
ALMA RAGUSKAITĖ
Maciejauskienė Vitalija 1994: Lietuvių pavardės: raida ir kilmė (habilitacinis darbas). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Maciejauskienė Vitalija 1997: Dėl lietuvių pavardžių (asmenvardžių klasifikavimo). – Baltistica 32(1), 101–109.
Maciejauskienė Vitalija 2001: Dėl lietuvių pavardžių vertinimo darybos požiūriu. – Lietuvių kalbotyros klausimai / Acta Linguistica Lithuanica 44, 167–187.
Maciejauskienė Vitalija 2010: Gruzdžių pavardės: istorija ir dabartis. – Gruzdžiai 2. Vilnius: Versmė, 818–844.
Raguskaitė Alma 1999: XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 41, 145–158.
Raguskaitė Alma 2000: XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžių kilmė. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 43, 93–110.
Raguskaitė Alma 2001: Kauno miestiečių pavardžių formavimasis XVI–XVII a. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 45, 123–143.
Raguskaitė Alma 2002: XVII–XVIII amžių kauniečių (vyrų) pavardžių variantai. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai 47, 31–40.
Raguskaitė Alma 2003: XVI–XVII a. kauniečių moterų asmenvardžių daryba. – Vārds un tā pētišanas aspekti. Rāstu krājums 7, 82–92.
Raguskaitė Alma 2005: XVI–XVII a. kauniečių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.
Raguskaitė Alma 2006: Vietovardinės kilmės asmenvardžiai ir pravardžiai XVI a. Kauno aktų knygose. – Baltu filoloģija 15(1/2), 81–94.
Raguskaitė Alma 2009: Kada susidarė kauniečių pavardės? – Kalba ir žmonės. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 226–232.
Raguskaitė Alma 2014: Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikrinių vardų registras (apie 1840–1843). – Archivum Lithuanicum 16, 323–340.
Raguskaitė Alma 2014a: Kauno moterų asmenvardžiai XVI–XVII a. lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. – Kauno istorijos metraštis 14, 7–17
Raguskaitė Alma 2015: Senosios Lietuvoje 159–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. – Acta Linguistica Lithuanica 73, 55–81.
Raguskaitė Alma 2016: Iš Joniškio parapijos senojo vardo – moterų pavardės. – Joniškio krašto kalendorius. Joniškis: Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, 64–65.
192
Acta Linguistica Lithuanica LXX
Page 17
Joniškiečių vyrų asmenvardžių darbos tendencijos seniausioje Lietuvoje 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje
Ragauskaitė Alma 2018: XVII a. kėdainiečių asmenvardžių darbos tendencijos. – Baltų filologija 27, 101–118.
Ragauskaitė Alma 2018a: XVII a. kėdainiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. – Acta Linguistica Lithuanica 78, 53–75.
Ragauskaitė Alma 2019: Iš Joniškio parapijos senojo vardyno: pravardinės kilmės pavardės. – Joniškio krašto kalendorius. Joniškis: Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, 25–26.
Ragauskaitė Alma 2019a: Iš Joniškio parapijos istorinio vardyno: lietuvių senieji dv kamieniai asmenvardžiai. – Joniškio krašto kalendorius. Joniškis: Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, 57.
Ragauskaitė Alma 2019b: Iš Joniškio parapijos istorinio vardyno: lietuvių senųjų dv kamienių asmenvardžių trumpiniai. – Joniškio krašto kalendorius. Joniškis: Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, 81–82.
Sinkevičienė Daiva 2009: Pastabos dėl žemaičių trumpinių kilmės pavardžių, kilusių iš vnd. Gedimas. – Baltistica 44(2), 347–353.
Sinkevičienė Daiva 2016: Lietuvių dv kamienių vardų trumpinių kilmės asmenvardžiai ir jų kamienų užrašymo ypatybės Vilniaus naujųjų miestiečių ir laiduotojų 1661–1795 metų sąraše. – Archivum Lithuanicum 18, 221–254.
Sinkevičienė Daiva 2018: Nežinomi Lietuvos Metrikos senieji lietuvių dv kamieniai asmenvardžiai. – Baltistica 53(1), 117–132.
Sinkevičienė Daiva 2018a: Nežinomi Lietuvos Metrikos dv kamieniai asmenvardžiai su pirmaisiais apeliatyviniais dėmenimis. – Baltistica 53(2), 303–325.
Zinkevičius Zigmas 1977: Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. Vilnius: Mokslas.
Žemienė Aušra 1999: Ragainės apskrities XVIII a. pab. – XIX a. pr. vyrų pavardžių darba. – Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbos klausimai 41, 223–231.
Žemienė Aušra 2002: XVIII–XIX a. Ragainės apskrities lietuvininkų pavardžių kilmė. Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas.
Straipsniai / Articles
193
Page 18
ALMA RAGAUSKAITĖ
Žemienė Aušra 2017: Mažosios Lietuvos asmenvardžiai (XVII–XIX a.). Vilnius: Technika.
Žilys Saulius 2012: Bažnyčių metrikų knygos ir parapijiečių sąrašai Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje: kilmė ir konfesiniai ypatumai. – Atminties institucijų rinkiniai. Bibliotheca Lituana 2, sud. Arvydas Pacevičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 123–154.
Tendencies of Formation of Joniškis Male Personal Names in Lithuania’s Oldest Joniškis Baptism Record Book of 1599–1621
SUMMARY
The article addresses 168 personal names of Joniškis male residents (second components of the binary name model) collected from the Joniškis baptism record book of 1599–1621 from the perspective of word-formation. Cristian names are used as the first components of this type of naming. Their various forms are recorded in the source (long canonical, abreviations and diminutive names). A total of 168 second anthroponyms selected for the analysis were divided into two groups: 1) personal names with the Lithuanian -aitis, -ėnas, -(i)onis, -(i)ūnas, -utis and Slavic -evič, -ovič patronymic suffixes, the suffix -iškis, the diminutive suffixes -elis, -(i)ulis, -utis and the Polish -sk- type suffixes and 2) personal names without these suffixes. The first group is far larger. It includes 140 (83% of all the second anthroponyms) personal names. They are dominated by anthroponyms with patronymic suffixes -aitis (72, i.e. 42.85%) and -utis (25, i.e. 14.60%). The second group is comprised of 28 (17%) personal names. After comparing 107 forms of reconstructed anthroponyms with contemporary Lithuanian surnames, it was observed that 43 (40%) of them are still known today. A greater part, i.e. 51 (48% of all the reconstructed forms), have the equivalents of the same origin but different word-formation among present-day surnames. The remaining 13 (12%) are no longer found among contemporary surnames.