146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
NIJOLĖ ČEPIENĖ
L'is i u o delle lingue Lie u ių
Mokslinių y imų di ezioni: leksikologija, skoliniai, ge manizmai,
leksikog a ija, e imologia, s o ia della lingua, aš ija.
DOI
RELIGIN, MITOLOGIN
LESSICA: SKOLINIAI IŠ
GERMAN KALB
Religious, my hological ocabula y: loanwo ds
om Ge manic languages
ANOTATIA
S aipsnyje iene esamina o della eligione e mi ologia ema ici g uppi di ge maniche lingue
o igine lessica seman ica e aspe i di o igine. Skoliniai suddi isi in se eynis pog upius: chiesa
edi ici di e le lo o pa i, amminis azioni, ambien i; appa ecchi in e ni della chiesa, pos i in
essa; ogge i di i igos, cose della chiesa; š enčių, i eigos; chižny ine a i i à, lib i,
s umen i musicali; nomi delle pe sone; mi ologica leksika, an gam inių bū ybių denomininime.
Nus a i a o ge manismo base pa ola, da cui esso è na o, indica a collinio pi minė kelmė. Viene
da a di al e lingue co ispondmen di. So o iene o ni o leksemų issa imo aš ijoje dal XVI
a. e consumo in gy ojoje kalboje, a mėse. Ap a iama c onologia dei skolini. Si è chia i o che
lie u ių olà iene u ilizza o non solo nel signi ica o ‘ž ė elių o paukščių u as, landa, come
iene p esen a o LKŽe, ma B e kūno Biblijoje è za ixa o anco a nel signi ica o ‘pa alpa
(laido i), k ip a. Apibūdinami da ge manizmò o ma e da iniai.
ESMINIAI VODŽIAI: eligiosa, mi ologica leksika, skoliniai, ge manizmai, seman ica,
P ūsijos žodynai, aš ija, a mės.
ANNOTATION
The a icle add esses he eligious and my hological ocabula y o Ge manic o igin om he
pe spec i e o seman ics and o igin. Loanwo ds a e di ided in o se en sub-g oups:chu ch
buildings and hei pa s, adminis a ion, en i onmen ; chu ch in e io , places inside i ; objec s
used in i uals, chu ch i ems; es i als, i uals; chu ch ac i i ies, books, musical ins umen s;
names o pe sons; my hological ocabula y, names o supe na u al beings. The base wo d o he
A icoli A icles 147 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
Ge manism om which i de i ed is es ablished; he p ima y o igin o he loanwo d is iden i ied.
Equi alen s in o he languages a e p esen ed. The eco ding o lexemes in he w i en language
da ing om he 16 h cen u y and hei usage in he spoken language and dialec s a e also
p o ided. The ch onology o loanwo ds is discussed. I was ound ha Li huanian olà is no only
used in he meaning o ‘a ca e, bu ow o animals o bi ds as de ined in he Dic iona y o he
Li huanian Language bu also as ‘a chambe ( o bu ial), c yp acco dman ics, dic iona ies o
ing o B e kūnas’ Bible. The o ma ions de i ing om Ge manisms a e desc ibed as well.
KEYWORDS: eligious, my hological ocabula y, loanwo ds, Ge manisms, se-
P ussia, w i en language, dialec s.
1. ĮVADAS
Dauguma lie u ių kalbos skolinių iš ge manų kalbų, daugiausia okiečių kal-
bos, sono pa ole della ma e iale cul u a. Tu a ia u ima e in ma e iali cul u a
ge manì di o igine o a ėjusių da ge manì lingui pa ole, sebbene e lo o spesso
a egnija ma e ialius daik us. Religiioni e mi ologia ema iche del g uppo skoliniai
зафиксировано già p immuosi in XVI a. sc i ue, più P ūsijos. Me odiaga
all'a icolo è accol a da ecchie sc i e della lingua li uanea, successi i la o i,
P ussia lie u ių okiečių e okiečiųlie u ių dizionynų, anche da i osios kalbos,
a minių eks ų, šnek ų e a mių žodynų nonché a uali bend inės kalbos. Vi è
u ilizza o il dizzyno della lingua Lie u ių IXX . (LKŽ, LKŽe) e al i la o i di ma e iale
(ž . lis a di le e a u a e on i). Obie i o dell'a icolo o ni e e panag ina e
o igine ge manica linguis ica eligiosa, mi ologica leksiką aspe i seman ici, di
o igine, c onologia, spiega e del debi o e pi minę kilmę; indica e leksemų iksa imą
aš ijoje e consumo usagejoje gy ojoje kalboje, a mėse; dal eligiosa lexicosa
Ge manisms cos i ui i da inių. Le ope e engono p esen a e pa ole di o igine delle
ge manų kalbų, p incipalmen e okiečių kalbos, di e amen e en ekę į lie u ių
kalbą; pa ole di o igini ge maniche, galėję en a e in lingue li uanee da al e lingue
in e medianinquie, p incipalmen e lingue sla ie; non pa ole di o igine p ima ia delle
lingue ge maniche, ma s'imp es a e da ge manie lingue. Nelle newe issime lexiciche
eligiose, eligioni e minų y inėjimuose зафиксирована nedaug ge manizmų.
Algis Rubinas do a o disse azione Li u ians kalbos eliginė leksika i jos
is o ija (2002) sky iuje Lie u ių kalbos ge manizmai pa eikė ik is ge manizmus:
kùnigas ‘d asininkas, klebonas, pdė ‘k ikš amo ė, agenda ‘maldų knyga, i ualas.
Sky iuje Li uanie lingua sla izmai si o ano anco a qualche skoliniai, au o iaus
manyumu, a ėję pe okiečių kalbą: ka dinolius, ab as (ap as) ‘ y ų ka alikų
ienuolyno i šininkas, kapucyne is ‘p anciškonų o dino ienuolis, kece is
‘e e ikas, a skalūnas. 2012 m. Auš os Rimku ės do a o disse azione 18831916
anni ca echismų eligione e miniini sono anche nedaug okie ybių: kunigas, gizelis
NIJOLĖ ČEPIENĖ
148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
‘ca ekizmas, ediniai: kunigys ė, kunigaikš ys ė. Ques 'a icolo au o è negli
sc i i, dizionini, a messe o ò più lezioni eligiose di pa ole, de i usių da ge manų
kalbų, p incipalmen e okiečių kalbos, o pa ekusių in o lie u ių kalbą om ge manų
kalbų, che qui sa anno s isi a i. Gli a icoli u ilizzano me odi di s udio diach oniniai e
sinch oniniai: pa agonamasso s o ico, g e inamasso, one ino e al i, emiamasi
dicodynai e imologiniais, più ecen i la o i kalbo y os.
2. GERMAN KILMS RELIGINS, MITOLOGINS LEXSIKOS SEMANTIKA, KILM, PAPLITIMAS IR
VARTOJIMAS leksika. Sop a u o ques a ema ica g uppo ge manism di Deu sch è
o a o nel XVIIXX a. P ussia leis uo in okiečiųlie u ių e lie u ių okiečių
Raš ijoje nuo XVI a. (daugiausia P ūsijos, Mažosios Lie u os) i a mėse
už iksuo a ge manų kilmės a pasiskolin a iš ge manų kalbų eliginės eminės
g upės leksika suski s y a į šešis pog upius, sep in ajame pa eik a mi ologinė
dizionionionie: Lexicon Li huanicum, Cla is Ge manicoLi h ana, buonsio Ka aliaučiaus
a chy o ank aš iniame ( adinamame A. K auzės) žodyne, Jokūbo B odio Ge manicon
Deu sch Deu sch Deu sch Deu schowskiLi h anic m e Li h anicoGe manic m,
Pilypo Ruigio Deu sch Li isch und Deu sch auLi auisches Lexicon, Ch is iano
Go lieb Mielckes Li e isches und Li e isches Wö e -Buch, G. Ge manizmi
esamina i abėcėline o dine. Accan o al debi o e si indicano i campi dei da i: segni
g amma icali, signi ica i i, issazione nelle on i, p e alenza a mėse, o igine;
engono o ni e pa ole ondamen ali di o igine ge manica, da cui i p es i i sono kilę,
si aiškinama pi minė pa ola o ignia, da a da al e lingue eu opee co ispondmen di;
p esen a e degli al i ice ca o i e imologie. 1) edi ici della chiesa e lo o pa i,
amminis azioni, nomi di ambien e, ecc.: ap ja s . ‘ca alikų ienuolynas wi h i 's
belonging mandomis Lex 3a, C I 43 (o ig. Ap ye), Q 13, K I 32, Alm 27; ab ja N 2 (ab ije), Alm
23 < . .a. abbe eie (eppe ige); abbe īe; plg. . . ebedîe, P . . Ab ey (Lex 3a), n. .a.
Ab ei . ‘aba ija, monas e olino; s. .a. abba eia is bažn.lo . abbā ia (Kluge 2002: 11;
Lexe d yskama ė s . 1885, LC 12 < P . . D êskamme ‘zak is ija, nella quale sono
conse a i pa imonio della chiesa, soldi, p eziosi s umen i (F I 150, Zieseme II 107),
. .a. ëse-kame e . (d esekame , d yskame ), s.s. esocama a (Lexe II 1505;
G imm XXII 163); plg. Vok dei Bal i. D ähskamme ‘ . p., .ž. d ēskamme ‘zak is ija
(Sehwe s 1953: 28, 326); ok. D esekamme , esekamme ., isekamme ‘bažnyčios
I; PaulW 11).
‘mokinys, podė, pl. podžiai ‘k ikš o ė ai, ka gismas domski chė s . ‘ka ed os
bažnyčia S. Dauk < n. .a. Domki che ‘ . p.. d eskama a s . ‘zak is ija B 361, 1033
(o ig. D ekama a), MŽ II 135, 398, N 155; d skama ė s . (1) K, P el 56 (d skama e), Alm 45, KŽ, Sk ;
A icoli A icles 149 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
iždinė, lobyn; a chi io; zak is ija (nuo XV a. pab.), s. .a. esecame e, d esecame e,
. .ž. esekame e ., .nl. escame e; dū inys da esso < lo . om. hesau um i
lo . om. cama a, came a (G imm XXII 163; MndW IV 611-612). gemýnė s . (1) ‘apylinkė;
bažn. pa apija N 249, [K], KŽ, gemynė Alm 53, gemyna s . LC 1878, 42; gimýna s . (1)
‘ alsčius; pa apija K, Alm 54, KŽ < P . . gemne ‘bend uomenė; pa apija (Alm (P W))
diale izmo; plg. . .ž. ge apijos i k .) comuni àė (MndW II 53), . .a. ge-meinde .
‘bend umas; ja, → ok. adj. gemein ‘bend as (Kluge 2002: 343; Lexe I 839); l. gmina
‘bend uomenė da ok. gemein, Gemein(d)e (B ückne 1974: 146). capella s . ‘maža
bažny ėlė, koply ėlė B 795 < . .a. kappëlle, kapëlle, kappel . ‘maža bažnyčia, Die o
namai, n. .a. Kapelle . ‘koplyčia, koply ėlė; ok. da .lo . capella ‘koplyčia; plg. n.nl.
capel (Lexe I 1514; Kluge 2002: 468). kikapis (heb.) sm. (1) ‘capai p esso ki kės;
meine, gemene ., n. ‘bend as u as; bend uomenės susi inkimas; (kaimo, pa-
san uo io R I 54, R II 223, MŽ II 298, N 200, K, KŽ, Alm 66, ki kkapis KŽ; dū inys is ge m.
bend uomenė’, s. .a. gimeinida, n. .a. Gemeinde . ‘bend uomenė; bažn. pa api-
ki kė i lie . kapas; plg. n. .a. Ki chho m. ‘kapai, kapinės. k kė s . (1) ‘p o es an ų
bažnyčia NdŽ, BM 177 (Bažnyčios y a ys: bažnyčia ka alikų, žydų šulė i la ių ki kė),
Š, KŽ, K nŽ, F nW, S j, kikė (2) ZŠŽ (Nm); ki chė Š, k ka s . (1) ‘p o es an ų bažnyčia
M. Valanč, M, š, KŽ, Z Ž < . .ž. ke ke . ‘bažnyčia (MndW II 449; Lasch 1914: 51), . .a.
ki che . ‘(k ikščionių) chiesa, edi icio; san ua io žydų; ikin amiciija, n. .a. Ki che .
‘bažnyčia; plg. n.no . ki ke, n.š . ky ka, s. yz. ke ke, s.s. ki ika, n.nl. ke k; ok.
da ulg. g . *ky ik (Lexe I 1580; Kluge 2002: 489). klos e is sm. ‘ ienuolynas B 313;
klos o ius (klos o us) Lex 21a (o ig. Klo o us), 54a (Klo o us), C I 1079
(Kló o us) < P . . Klo e (Lex 21a), . .a.
klôs e n., n. .a. Klos e n. ‘ ienuolynas; plg. . .ž. klōs e -, .nl. cloos e , n.nl.
kloos e , s. .a. klōs a ; ok. si è p es olino da p ecoy . omanų *clōs um
‘užsida ęs, lo . claus um ‘už ak as, chiusu a; cas is (Kluge 2002: 499; Lexe I
1631). kod yna s . ‘bažnyčios bokš o ėlia a C I 649, N 203, [K]; plg. P . . Kodde
‘skudu as, ska malai; , suplyšę d abužiai (F I 399), Kode ‘skudu as, ska malai,
skiau ė (G imm XI 1569).
kõ as (kò as) sm. 1. ‘bokš as, a pinė NT M 21,33, B 190, R I 65 (Kô as), R
II 180, MŽ I 127, N 205 (Kó as), K (i kú as), Kl D 115, J, V. Kudi , dem.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX ko a is N 205. 2. ‘bažnyčios p ieangis R II 91
(Kó as), MŽ II 120; kuõ as1 sm. 1. ‘bokš as, a pinė SD 7, SD3 8, R I 71 (o ig. Ků as), N
205, K, J, Vaižg, F nW, V. K ė , š, Pnm, Čk, Kl , dem. kuo elis NS 1157, kuo a is RD 35.
2. ‘bažnyčios bokš o ėlia a Lex 34 (o ig. Kû as), C I 628 (Ků as), Q 173, B 444 (Ků as);
< P . . ko , ku , kû ‘cho as; paaukš i a luogo nella chiesa cho ui, iškos (Alm
(P W)), kūə (Na au 1937: 18), . .a. kô , do e m. ‘bažnyčios cho as, giedo ojai
cho e; ka ed os kapi elis; pe k. scliau o di cielo; pos o nei cieli come Dio
dimo ainė; angelų s e a (Lexe I 1678; G imm XI 1792), . .ž. kô (Lasch 1914: 95),
n. .a. Cho m. ‘g upė giedo ojų; nelle chiese c is ianee il pos o giedo ojų da an i
al o ių; pakyla, scena (p o es an ų bažnyčiose); plg. n.nl. koo ; s. .a. chō da lo .
cho us ‘šokis con caninhi, a elis; bū ys, pulkas, mol ybė, e ques o da g . cho ós
‘ ie a danokiui; g uppo di danza o i; kul o giesmė o kul o šokis Die ybėms (Kluge
2002: džio ojų e mas) (MndW II 602). Plg. da 2) kū as. 703, Alm 76 < n. .a.
171; LLŽ); . .ž. ku (e) ‘sa gybinis, ž algas (bokš e)’, ku en ‘sekan žiū ė i (me-
Konsis o ium n. ‘ . p. diale izmo; plg. lo . consis o ium
kunzis ó ija s . (1) ‘cen inė ado aujan i bažny inė aldymo įs aiga’ K I
‘consulimen o, luogo di iunione.
olà s .‘u as, s anza (laido i), k ip a z . p esso 3. umas2 sm. (2) ‘bokš as, a pinė; abi ie ė (apie
piliakalnį) BB 1 Moz 11,4, BB 2 Ka 9,46, H II 9,17, BB 1 Mak 4,60 (acc. pl. Thu mus), BB 2 K n9, 2 Mak 13,5, BB
Jd 1,3, Ez 26,4, BB 51,58, GG 4,4, Ba 6,17, Lk 14,28, BB 3,1, Lex 87a, RB Ps 58,3, C II, 13, 523, H I 135, H II, 211, K,
K, K, 48, V, Mi 15, J, J, Do , (Klp, Nd, BB, BB, BB, BB, BBL, 35 (K), Alm, 454, K, 454, K, Smn, Se ; s unis sm. (2)
‘ a pinė K I 555, KŽ < P . . Tu m ‘ci à p igione; bokš as (F II 416), Thu m (Lex 87a), m ‘bokš as,
kalėjimas (Alm 144), Ry . P . . o m (Mi zka 1919: 126), . . u m, o m, . .a. u n, u m, s u m; ok.
Tu m, Thu m ‘bokš as, a pinė; issazione; il ca amen o da u em, e ques o da s.p anc. * o n;
ques 'a asis da lo . u is . ‘bokš as, cas is, 1 W. Smoczyńskis ku as empo neaiškiu žodžiu
(Smoczyński 2007: 326). Ku as signi ica o ‘dešim ies pėdų guba, ikė LKA I 186, immėl. 109, T gn, Slk, Lb,
Ign, Š nč, Dglš, Lkm, Kl , dem. pl. kuo liai Pls o se do ebbe sie i con ok. ‘ka indas, dubuo; ja ų
ma as; al ezza (namo); una su al a con enu a sca ole; pašiū ė, oginė; sunes a ien o s aud; plg.
s.s. ka , . .a. ka , n. .a. Ka n., dan. ka , š . (G imm XI 202); ka . .ž. ka , ka e n. ‘indas, k epšys
(MndW II 428), ecchia pa ola iaggian e (Kluge 2002: 470). J. B odo skio dicodyne зафиксирован из
Библии ok. Co
(menu a) ‘(ja ų) ma as s ela o lie . Ko as (B 315). 2 Pilies e ci à o i s e e in e io i alç a sono
s a i u ilizza i ca ėjimams. Pe an o, ques a pa ola è usa a anche nel signi ica o ‘kalėjimas ApD 5,
3,220, BB Jon4, VlnE 43,5 (loc. pl. u můu), VlnE 202,19, VlnE 205,25, ŽCh Lexa, R II 162, 871, MŽ II 214, 350, 47
110, K, S. Dauk, M, J I 149, L, BB, Kl D 144 (Vlkš), BsO 397, BsMT 166 (D), Sln, Alm 14, LTR (Zp), LTs 58, 71, KŽ
(A 1883, 226), D skŽ, ZŠŽ, Als, Žg, Ūd, Vl.

S aipsniai / A icles 151
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
edi icio al o; plg. n.š . o n, n.isl. (G imm XXI u n 466; Lexe II 1582; Kluge 1957: 798;
2002: 936); . .ž. o n, s.s. u n ‘bokš as; p igione (MndW IV 580); la. u nis (Tuh nis,
Tu nis) ‘bokš as da . .ž. o n, o ne, u n ‘ . p. (Sehwe s 1953: 146, 324); ( .l.) n.l.
u ma ‘bokš as (u ilizza o a scopi di p igione); ca ce e; pančiai, naš a; ale gioco <
. .a. u m ‘bokš as; s.b us. myрма ‘kalėjimas, n.b us. (dial.) my má ‘ . p.
(B ückne 1974: 585; LKPŽ 656). 2) appa ecchi in e ni della chiesa, nomi di luoghi i,
ecc.: gángos s . pl. (1) ‘bažnyčioje pos o p esso o gonų; iškos C II 752, K, K I 369, K II
102, Alm 52, F nW, KŽ; gángai sm. pl. NmŽ < P . . Gang ‘laip ai (R II 157), n. .a. Gang m.
‘ėjimas, eisena; cesso, passaggio, co idoio; s ada, iškos (bažnyčioje), pakyla;
plg. . .a. ganc m. ‘ėjimas; s ada, s. .a. gang, s.s. gang, s.ang. gang, s.skand. gang
m., ganga ., s. yz. gang, gong, gung, š . dial. ganga, n.nl. gang (Kluge 2002: 329; Lexe
I 734; G imm IV 1219). k as sm. (1) (cu as) 1. ‘pakyla, paaccs in a luogo nella chiesa
co ui, do e sono o ggonai, iškos Lex 20a (o ig. Ku as), C I 428, B 302, 311 (ku as), K 197
(kú as), K II 102; pl. k ai (2) Vdk, Žgč, Nmk, Kl n; kù as (ku as) ‘( a gonų) cho as Lex
21a, C I 428, Q 110, B 312, 76, Alm ‘bū ys, pulkas (angelų) C I 428, ‘laip ai C I 428; kõ as
sm. 1. ‘paaukš in a pos o in chiesa cho ui, iškos
B 311, I. Simon, P k. 2. ‘cho as, g uppo giedo ojų B 311, NdŽ; kò as (2) LzŽ, kó as (1)
Alm 70. 3. ‘balsas, onas ( ik Biblijoje) Bb1 Ps 120,1, B 698 (o ig. Dangaus Kó as);
kuõ as (4) ‘cho as; bū ys, pulkas (apaš alų, angelų) DK 30 (o ig. nom. pl. ků ái), 37, 148,
DP 38, 543, R I 71 (o ig. K as), VoK 11, K nŽ (kûo s), ŠVŽŽ (kûo s Vin, K a, Meds, Žb ); <
P . . ko , ku , kû ‘paaukš in a luogo nella chiesa cho ui, iškos; cho as (Alm (P W)),
. .a. kô m. ‘bažnyčios cho as; giedo ojų bū ys; luogo di p eghie a nella casa, nella
quale iene giedan i d asiškiai (Lexe I 1678), n. .a. Cho m. ‘dainininkai, giedo ojai,
can o, giedojimo; a as, bū ys, polkas; nelle chiese c is iane il pos o giedo ojų
da an i al o i, delle chiese p o es an i pakyla, iškos, do e si caneda a e
muzikojama; plg. s. .a. chō ‘d asininkų cho as bažnyčioje, n.nl. koo ; lo . cho us;
g . χopó; dal signi ica o ‘giedu o e nelle chiese c is iane nacque signi ica o
‘giedo ojų luogo da an i al o . .ž. kô (Lasch 1914: 95); la. ku is is ok. (Sehwe s
ių’, iš čia ‘ ie a bažnyčioje, ski a d asininkams’ (Kluge 1957: 117; 2002: 171),
1953: 61); l. chó ‘cho as; gale ija da g ., lo . cho os, cho us (B ückne 1974: 182). Plg.
1) ko as. 3) ogge i di i eigos, nomi di cose della chiesa, ecc.: abló as sm. ‘kalėdai is,
plonos paplo ėlis, esciu u o da a ine e acqua Q 372 (o ig. Ablo s), R II 210, MŽ II 368, N
2, 30, [K], K II 98, Alm 23 < P . . Abla
‘ . p. (F I 8; Alm 23); plg. Obla (C II 161), . .a. oblâ e, oblâ ., n. ‘komunijos
NIJOLĖ ČEPIENĖ
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
paplo ėlis, os ija, n.nl. oblaa , n. .a. Obla e ., .lo . obla a (hos ia) (Lexe II 138;
Kluge 2002: 661). Plg. da oblo as. bike i; plg. .ang. bike , . .a. beche m. ‘ au ė;
bikie elis sm. dem. ‘kaušelis, au elė’ SD 116, SD3 134 < s.s. bike i, s. .ž.
come ma as, Ry . P . . bēkř ‘ au ė, n. .a. Beche m., n.nl. beke ; ok. da .lo .
bica ium n. ‘indas pe ino, acqua, au ė (Kluge 2002: 99; Lexe I 137; Mi zka 1919: 122);
la. biķe is da s. .ž. bike i (Sehwe s 1953: 12, 326); l. beche (bekie ), dem. beche ek.
U bu is lie . dem. bike ėlis da *bike is insieme con la. biķe is empo le e iniu
ge manizmu (U bu is 2009: 418). ALEW lie . bikie elis kildizza o da l. beche ek, che
pe ok. p ele a o da lo . (ALEW I 113). is smopas. bo . ‘ ais inis juozapas, yzopas
(Hysopus o icinalis), i suoi succhi; yzopo šakelės chiesa sono u ilizza e come
šlaks yklė Mž 358,5, BB 2 Moz 12,22, BB 3 Moz 14,4, BB 4 Moz 19,18, VlnE 210,12 (o ig.
ins . sing. Iopu), R II 217, š, P, TA 417 (Issopas), BzF 118; hysopas Mž 538,19 (ins . sing
hyopu); yzopas Vln1 175, Lex 52a, C I 416, 1023, C II 249, 1025, RB Ps 51,8, B 272 (pl. iopai),
735, 760 (opas), 989, R I 51, R II 217, MŽ I 101, MŽ II 288, NT P Ž 9,19, NT Jn 13,29, K (ýzopas),
NdŽ, P, 417 (Yzopas), BzF 118, Alm TA 57, LBŽ; zopas (1) NdŽ < P . . Iop ‘ ais inis
juozapas (Lex 52a; C I 1023), Yop (C II 1025), . .ž. isop (MndW II 393), . .a. isôpe, isôp m.
‘ ais inis juozapas (Lexe I 1459), n. .a. Ysop, Hysop m. ( .), Isop ‘mažas k ūmas con
mol o k epiančiais oglie e iole iniais iedi (Hyssopus o icinalis L); plg. ags.
ysope ., s. .a. hyssop m., ėly . s. .a. p ecoy . n. .a. yzopus .; lo . hyssōpus .,
hyssōpum n. (G imm XXX 2575). kelichas sm. ‘(li u ginė) au ė BB Ps 23,5, BB Ez
23,31, BP I 366, BzB 294
. .a. kelich, kelch m. ‘ au ė; plg. s. .a. kelih, s.s. kelik, n. .a. Kelch m. ‘ au ė; ok.
da lo . calix ‘ au ė (Lexe I 1539; Kluge 2002: 483), . .ž. kelk, kellik m. ‘ au ė
(MndW II 440); (s.l., .l.) n.l. kiel ‘ichindas, usa o pe le unzioni nella chiesa
c is iana; au ė i k . . .a. kelch, s. .a. kelih, n. .a. Kelch ‘ . p., da lo . calix
‘ au ė, dubuo; s.b us. келuкъ (кулuхъ) ‘(aukojimo) au ė; simboli-
nis likimo į a dijimas’, n.b us. кéлuхъ, кéлiх ‘didelė, aukš a au ė’ (LKPŽ 372).
Plg. da kylikas.
kylkas (kilikas, kylỹkas K) sm. K ‘(li u ginė) au ė Mž 143, 380, 534 (chilikas), BP I Vln
33,10, Vln 35, Vln 65,23, Vln1 36, VlnE 164,23, VlnE 172, VlnE 190,2 (Kilikas), Lex 53a (Kilikas), C
I Q 1050, 293 (Kilikas), B 1, 566, 655, 776, 55, 55, H R I 72, M Ž I 139, N 199, K II 223, KŽ, Alm
(Kilikas), Rg, Kč 66 (Kilikas (1)); kilichas sm. RB 116, kylichas Alm 66; < . . kilich m.
‘ au ė; plg. . .a. kelch, kelich m. (Lexe I 1539), s.s. kẹlik, s. .a. kẹlich (Kluge 1957: 362);
. .ž. kellik m. ‘gė imo indas, au ė (MndW II 440), n. .a. Kelch m. ‘ au ė; ok. da lo .
calix ‘ au ė; in odo a il c is ianesimo, p incipalmen e iene usa o solo
klingbidelis sm. ‘maišelis penigams bažnyčioje ink i B 802, 1032 < P . .ž. Klingbüdel
A icoli A icles 153 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
eikšme ‘ eliginių apeigų au ė’ (G imm XI 504); la. ķelliks ‘indas’ iš .ž. kellik
‘indas ge i, au ė’ (Sehwe s 1953: 63). Plg. da kelichas.
‘piniginė, sacche o con scambucio su la zes a da accoglie e ismolda du an e
pomaldas (F I 378); ok luogo. ü già P ūsijos okiečių a mėje e a p esun o il suono
i (ž . Čepienė 2006: 211); plg. n. .a. Klingelbeu el m. ‘k epšis con a pello su una lunga
bacche a, usa o du an e pomaldì pe accoglie e le i ime. kozoliai sm. pl.
‘kunigo apeiginis d abužis, kamža Q 110 < P . . Kâsel ‘pamaldų apda as, cho o
ma škiniai; ampio a uu a o, comodo s i ale, ecchio, ca ino abi ož; lunghos sijon
om ankios d obės con gob u (F I 343); plg. l. koszula ‘ma škiniai; abi as, abi i di
monaci; bažn. a no as, supe io i o namen o di sace do e, es i si pe mišias da lo .
casula ‘pal as con gob u u. m as (my as) sm. ‘k apūs sakai, che si o ano di
alcune a icane e a abe albe i, consuma i smilkalam Mž 195, BB 1 Moz 37,25, BB SalK
7,17, BB GG 5,1 (M . acco ig. sing. mÿ ha), BB 24,1, BB Es 2,2, BB 45,9 (my as), RB 45,
2359, B Ps (pl. My ai), Bs I 29; mi ė s . R I 88 (mi ė), MŽ I 170, N 403, K, Alm 87 (mi ė),
F nW; plg. P . . Mî e, My hen (C II 96), My he (Lex 63), . .ž. mi e ‘(ka čioji) mi a
(MndW III 95), . .a. mi e, mi m.
‘mi a da a abų mi en (Lexe I 2158), s. .a. mi a, my a, s.s. my a, ags. my e,
n.nl. mi e, n.š . my a, n. .a. My he . ‘mi a (sakai); ok. da lo . mu a, my ha,
e ques o da g . mý ha ., mý a; pa ola di o igine semi ica; a abų mu a sie ina
con šaknimi ma u ‘bū i ka čiam; nella ge manų lingbas en a o pe Bibliją
(Kluge 1957: 497; 2002: 641); l. mi a. E. F aenkelis, basandosi P. Ska džiumi, lie . mi à
empo p es iniu da polkų kalbos (F nW). obló as sm. (1) ‘komunijos paplo ėlis C II
161, B 727 (o ig. Oblo s), B 956 (oblo as), N 30, [K], Alm 93 < P . . Obla ‘ . p. (C II 161),
. .a. oblâ e, oblâ di a ina e acqua scalda o pllo is; bažn. comunioni paplo ėlis,
., n. (o lô e) ‘komunijos paplo ėlis; kepinio ūšis’; plg. n. .a. Obla e . ‘plonas
s. .a. oblā a, o elā a, n.nl. oblaa , n.š . obla ; ok. da .lo . obla a (hos ia) ‘ . p.
(Lexe II 138; Kluge 2002: 661). Plg. da ablo as. sk ỹnė s . sk yn (4) 1, (2), ‘ca alikų
bažnyčioje puošni spin elė al cen o dell'al a e os iai enu i BB 2 Mak 2,5, BB 2
C n 31,11. 2. ‘aukų dėžė, kasa BB Luk 21,2, VlnE 199, Lex 43a (o ig. Diewa k ine), H 181,
B 596, K I 93, 678, TP 9, 1881, LC 1878, 21, dem. sk ynella I. 3. ‘na es (apie biblico Nojaus
ins alla a na e) BB 1 Moz 6,14, B 117 conco damen o sk ynė bažn. ‘sando os
sk ynia BB Teis 20,27, BB Joz 4,18, C I 1142 (o ig. Sk yne Sude ejimô), B 302, 833, R I
134, MŽ I 246, dem. sk ynelka es imoniimimo (o ig. Sk inele Liudimo) ‘sando os
sk ynia
BB 2 Moz 26,33); < . .ž. sch în ‘sk ynia, dėžė; ka s as (MndW IV 138); . .a. ka s as
sch în m., n. ‘sk ynia, dėžė d abužiams, pinigams, b angenybėms, elik ijoms;
(Lexe II 799), .nl. sc īne; plg. s. .a. sc īn(i), s.ang. sc īn, s. yz. sk īn,
NIJOLĖ ČEPIENĖ
154 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX ags. sc īn ‘dėžė, alamin, na as, dėžu ė pe
ogge i di alo e, b angenybėms, elik ijom, ang. sh ine ‘dėžė; al o ius; š en o ė,
n.š . sk in, n. .a. Sch ein m. ‘puošni dėžė pe ogge i di cul o, elic ij pe cus odi e;
caldo; sk ynia; cabina; ok. dal lo . sc īnium ‘ap alus indas kam no s ene i i (Kluge
1957: 679-680; 2002: 826; G imm XV 1725); la. sk ne, sk īnis ‘dėžė, sk ynia (pe abi i,
a ine); spin a da . .ž. sch īn ‘spin a; sk ynia; dėžė; s al (Sehwe sčius 1953: 106;
Ka ulis II 206) o .ol. sch ijn, sch ine ‘dėžė, sk ynia; s alčius (Ka ulis II 206); (s.l., .l.) n.l.
sk zynia ‘už ožena dėžė; sk ynia i k . < s.ček. škřně ‘spin a; dėžė, da . .a. sch în,
s. .a. sc îni, sk îni ‘dėžė; in a, da lo . sc nium ‘ap alaina dėžė saugo i lib i,
documen i; s.b us. sk inja, скрuня ‘dėžė; se ba oio a o ma di e angolo; slėp u ė;
ka s o; n.b us. (dial.) sk inja ‘didelė dėžė; skiau ė (dėžė con skylu ėmis pe ene e i
pesci i i); casežė pe a ine, ce eali da conse a e; ėdžios; s. us. sk ina ‘kaus y a
dėžė, sk ynia; dėžė con dangčiu, n. us. скриня ‘dėžė, a ožena dėželė (LKPŽ 581-582).
P. Ska džius lie u ių sk ynià, sk nė empo skoliniais da b us. скрыня или l. sk zynia
(Ska džius 1931: 199), o W. Smoczyńskis kildina из b us. sk ýnja (Smoczyński 2007: 567).
Ques o la o o au o è i iene che Li uanie sk ynė insieme con la ians sk ne
po ebbe o esse e si p es a i da medu ine okieche e aičių a mės sch īn
‘dėžė, sk ynia, spin a, s alčius. A causa p iebalsių combinino sk s . Čepienė 2006:
291-292. apelis sm. ‘Eišelis con scambuccio alle i ime collezione chiesa Q 478, N 89,
[K], BzF 189 (o ig. åpel), BS 146, Alm 141, F nW, KŽ; plg. P . . o el ‘plokš ė (Alm (P W)),
n. .a. Ta el . ‘len a; piil ella; plokš ė. Plg. da obelis. õbelis sm. (1) 1. ‘maišelis con
scambuciu alle i ime chiesa colle i (Klingsäckel) N 107 (Klp), F II 403, K, Alm 142, KŽ,
Klp. 2. (pa) obelis ‘bažnyčios a čiau [P ūsų] in Li uania se no della chiesa, aiu an e
okiečių chiesa se nams. Jų служба suona e a pai, pe ūpin i ino e comunione
paplo ėlių, id i i chiesa e le sue į ankius e k . (F II 172); plg. pa obelis ‘bažnyčios
nas, ku is kaip e ėjas s o ėjo po len a’ F nW → pa obelis < P . . Po abel ‘anks-
pa a nau ojas, che s a a a pe len os, ok. Ta el, come adu o e (R I 162, MŽ I 296,
Alm 97), P . . ô el ‘len elė, plokš ė (Alm 142), n. .a. Ta el, Elzaso dial. ô el
‘(pakabin a) plokš ė, len a, mušama es o bi al suono, da e segno, usa o in chiese,
monasolini al pos o suonamen o (G imm XXI 13), P . . Tobolize . ‘kišenė, k epšelis (F
II 403); l. oboła ‘(kelioninis) k epšys, kup inė, maišelis (B ückne 1974: 572), obół. Plg.
da apelis. 4) š enčių, i iig nomiini, ecc.: bė ės s . pl. ‘laido u ių aišės, še menys
BzF 99, LTR, KŽ < P . . Beh epuo a dailidėms (Zieseme I 530); plg. . .ž. b e ‘neš u ai;
bo (MndW I 392); s. yz. be e, s.ang. b , n. .a. Bah e . ‘neš u ai → ge m. *be -a-
‘neš i kùnigė s . (1) 1. ‘mo e is d asininkė, aidilu ė S. Dauk, P , kùningė š,
‘ ienuolyno, empliola anziana, i šininkė SD3 138, N 210, A 1884, 63, KŽ. 2. ‘sposa di
sace do e (pas o ia) [K (K )], KŽ, I. Simon; → kunigas, kuningas. Plg.
(Kluge 2002: 83); la. b es ‘(laido u ių) neš u ai’ iš . .ž. (Sehwe s 1953: 11).
A icoli A icles 161 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
da kuningė.
kuniglis sm. (2) ‘ ika as NG 60, Sln, Skp, kunigẽlis ŠVŽŽ (Š s); edinys da
kunigas.
kunigenė s . (1) B ž, kùnigienė (1) K; OsG 18 ‘kunigo (pas o iaus) s essa R I
71 (o ig. Kunngn), K, 1881, LC 17, Alm 76, KŽ → kunigas. kunigijà s . (2) col.
‘kunigai, lo o o uma M, J, sp, F nW, V. Kudi , KŽ, P n, Bs, Bl , kunigija Alm
75, kuningijà A 1884, 381, kuningja KŽ, Gmž; edini is kunigas, kuningas.
kunignas sm. (2) ‘pas o ius P k; edinys da kunigas. kùnigininkas, -ė
smob. (1) ‘kunigo mokinys, p epa a o įžegnojimui A 1885, 372, BsV 164,
KŽ (o ig. kuniginiñkas), Klp, P k → kunigas. kunignis, -ė smob. (2) ‘kas
kunigo pažiū ų, kunigų šalininkas š, Žem, ZŠŽ (G š); edinys da
kunigas.
kùnigiškas sm. (1) ‘p inigas Sl ; edinys da kunigas. kunigškis, -ė smob. (2) 1.
‘d asionis a (pp . ka alikų) Ch 2 Moz 30,30, G . 2. ‘kunigo mokinys, p epa a o
įžegnojimui KŽ, Šlu, P k, kuningškis N 210, K, KŽ; edini is kunigas, kuningas.
kunigiùkas sm. (2) ‘kle e ikas J b; dem. edinys da kunigas. kunigùžis sm. (2)
‘p o es an ų a liu e onų kunigas Alm 76, KŽ, ZŠŽ (Lkč, Ž , Šk, Nm), Vdžg, Alk,
Dkš, Gs, ‘liu e onų kunigas K nŽ; edinys da kunigas. kùningas sm. (3b) F nW 1.
‘ponas, iešpa s; ada B 99, N 210. 2. ‘d asininkas (pp . ka alikų), klebonas C II
(o ig. Kúnnɨgas), 237 (Kúnningas), 647 (Kunnings), 1121, 75 (Kunnings), 179, R I 70
(Kunnɨgs), R II 208 Q (Kunningas), 276, 282, 58, H II 186, PVG 193 (1748 m), 362 (1793 m
MŽ), II 23, 78, 277, JV 615, 52, BzF Nl 21, K, K (A 1883, 42), P el 44, Sl, dem. kuningėlis N
210, kuningy is N 210, kuningužis N 210; < . . kuninc, kuning ‘ka alius, aldo as
(Lexe I 1774); plg. s. .a. kuni(n)g, . .ž. kunig ‘ka alius, go e na o e, iešpa s,
s.s. kuning, n.nl. koning; suom. kuningas (Kluge 1957: 391; 2002: 519520), . .ž. konink,
konnink ‘ka alius (MndW II 524); p . konagis ‘kunigaikš is, e dallo . .a. (a . .)
künic ‘ka alius, . . kunic (kunig) ‘ka alius (Mažiulis II 242243 (E 405)). Plg. da
kunigas. kùningė s . (1) 1. ‘mo e is duho nikė, aidilu ė š. 2. ‘ca alikų
ienuolyno y iausioji, i šininkė N 210, KŽ; king. → Plg. da kunigė.
kuningenė R I 71 (o ig. Kunnɨgn), N 210 → kuningas. kuningys is sm.
‘ka dinolas, ka alikų d asininkas Q 109 (o ig. Kunningys is, Popeaus
K aes) → kuningas.

NIJOLĖ ČEPIENĖ
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
mans as sm. ‘mennoni a, appa enen e dei p o es an i K II 54, Alm 84, KŽ <
P . . Manis ‘ . p.. Mennoni i i e ano P ūsijoje, p incipalmen e Ve de ie
(We de ), Žemumoje (Niede ungen) (F II 48); plg. . .ž. mennis e ‘ . p. (MndW
III 71), n. .a. Mennonis , secondo pas o ius Menno Simons (14961561,
Nyde landai).
muka a sm. pl. (3b) ‘senzii okiečiai, che no malmen e p eggiasi namie ZŠŽ
(Lkš), mùcha iai sm. pl. (1) ZŠŽ (Ss ); muke is ‘š en ei a I. Simon, mùku is (1) ‘ .
p. p š, Yl < n. .a. Mucke m. ‘ eidmainis, š en ei a, J. F. Budde pie is ų
pasekėjų XVIII a. p a a dė; plg. . .a. mûchele m. ‘Meuchle , sica ius (Kluge
2002: 634635; Lexe I 2191).
naca ėnas, -ė smob. ‘naza ie is Alm 90; plg. ok. Naza ene ‘p iklausan is
judėjų k ikščionių sek ai (pi maisiais mūsų e os amžiais), lo . Naza eus da g .
Naza ēnos ‘Naza ie is, Gesù C is o di sop annome. naujakunigis (hebb .) sm.
‘ eceniai en š ęs as p iigas Bl ; dū inys is ge m.
sace do e e pio e. nuo o.
pãkunigis sm. (1) ‘p o es an ų kunigo padėjėjas pasaulie is Š s; da inys is ge m.
kunigas i lie . p ae . pa-. pa óbelis sm. (1) ‘bažnyčios a nas, ha pinikas,
zak is ijonas Lex 43, Q 227, 297, C I 785, 1063, B 308, 591, 795, 831, R I 162, MŽ I 296, LLICh
(Žodynėlis), N 107, [K], K I 555, KŽ, Alm 97, F nW, P k, ‘bažnyčios pa e nau , che s a
die o len os, ok. Ta el, come adu o e R I 162, MŽ I 296, Alm 97 < P . . Po abel
‘anksčiau [P ūsų] in Li uania se o della chiesa, aiu an e okiečių chiesa se nams.
Jų se izio suona e le co pe, o ni ci ino e comunione paplo ėlių, idica e la chiesa
e i suoi a ezzi, po a e maišelį alle i ime accoglie e (Klingsäckel), osse a e
nes opius isi a o i, disobbedien i indossi i onioni an colli (Halseisen), assis e u i
ai p edicklininkhi, quando essi esce da osponius o si p epa asi c icke ; essi do e ano
anche esse e accoglien i decina; il lo o do e e so eglia e gli edi ici e aiu a e i
p edica o i nei la o i della e a (F II 172). ALEW si sc i e che ok. Po abel (Pa abel)
po ebbe esse e p ele a o da lie . pa óbelis (ALEW II 741-742).
pilig mas, -ė smob. (2) ‘keliaujan is maldininkas, keliau ojas į š en ąsias
luoghi T pŽ, Š, DŽ pilg mas, -ė b š, pilg mas KŽ < P . . Pilg im, n. .a. Pilg im
‘ iagagan e o dininkas (P el 40), s. .a. pilig īm; plg. . .a. bilge īm, pilge īn, s. yz.
pileg īm, .ang. pilg im; ok. da .lo . peleg inus ‘s e imšalis, keliau ojas (Kluge
2002: 703), . .ž. peleg im(e) ‘ . p. (MndW III 315); i . pelleg ino da lo . põdė s . (2)
‘k ikš o ma ina C II 192, KŽ, Alm 103 (Aukš ai ijoje), P , F nW, ZŠŽ, KzRŽ, Šl, Jnš,
Žml, Vl, E ž, J b, Sk; põdė scom. (2) ‘k ikš a ai- (puodė Bks, Meds, Lyk), D , K , Pl ,
kis’ N 294, K, M. Valanč, S. Dauk, BM 400 (Sln ), LMD (Š s), KŽ, Alm 103
(Žemai ijoje), NmŽ, F nW, BM 400, Sln , LMD (Š s), K nŽ (puodė), ŠVŽŽ
Vkš, Sd, T k, Ms, N , T k, ‘k ikš aduk ė pùskunigis (heb) sm. (1) 1. ‘liu e onų
A icoli A icles 163 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
B 967 < P . . pôde, pô ‘k ikš a ė is, k ikš a aikis (Alm (P W)); plg. . .ž. pade m. ‘k ikš o
ė as, k ikš o mo in, kūmas, kūma (MndW III 291), n. .a. Pa e m. ‘k ikš a ė is;
k ikš asūnis; . ‘k ikš amo ė; k ikš aduk ė, lo . pa e ‘d asiškas ė as, k ikš a ė is
(Kluge 2002: 685). p ecen e is sm. ‘pa apinės p o es an ų bažnyčios aikų moky ojas
PVG 413 (1794 m.) < P . . p ezen e ‘ . p. (Alm 105 (P W)); plg. lo . p aecen o ‘daina edys,
solis a, di e o e.
saky ojas, pamokslininkas, sace do e inca ican e uomo G dm, Vn. 2. ‘kle e ikus,
che abbia diacono s en imus NdŽ; dū inys is ge m. kunigas i lie . pus-. abýne is
sm. ‘ abinas, judėjų d asininkas K II 118, Alm 109 < n. .a. Rabbine ‘ . p. ; plg. heb .
abbi ‘maes o del mio; . .a. Râbînîs ‘A abe (Lexe
330) II.
sénkunigis (heb) sm. (1) ‘senas, seno iško mąs ymo kunigas Vaižg; dū inys is
ge m. kunigas i lie . senas. elniakunigis (hebb .) sm. ‘cas malgais kėslais
pe si engęs į kunigus BsV 291, S I 165; dū inys iz ge m. kunigas i lie . dia ias.
š kunigis (heb) sm. pl. (1) ‘kas nebaigęs kunigys ės mokslų Nj, Sk ; dū inys is
ge m. kunigas i lie . iš a. 7) mi ologica leksika, an gam inių bū ybių
denomininime, ecc.: basiliškas (basiliškas, basiliškus) sm. ‘pasakų baidyklė, slibinas
WP 98a,8, SD 8, SD3 9 (o ig. baylikas), Bb Iz 11,8, B 189 (Bailikas), baziliškus Lex 236
(Bailikus), C I 236, P el 51 (bazylìszkas); plg. . .a. basiliske m., basilisk (Lexe I 133),
n. .a. Basilisk mi . ‘basiliskas, slibinas, P . . Bailike (C I 236); n.nl. basilisk, n.ang.
basilisk; ok. si è p es a o dal lo . basiliscus, e ques o dal g . basilískos ‘mažas
ka alius (Kluge 2002: 94); l. bazyliszek. ALEW lie . basiliškas g ãlis sm.
‘pas icap igio e mi acoloso aso (dubuo, au ė), acmuo ( idu amžių okiečių
pada imuose, kū yboje) T pŽ, KŽ, NSŽ; ‘legendinė au ė, dalla quale be ęs Gesù
kildinamas iš lenkų kalbos (ALEW I 100).
C is o pe pasku inę aka ienę T pŽ, NSŽ 144 < ok. G al m. ‘š en enybė (akmuo,
au ė o k .); plg. . .a. g âl m. ‘š . g alis, C is ous aka ienės dubuo, s. anc.
g aal ‘ . p., .lo . g adalis (Kluge 2002: 367; G imm
VIII 1737; Lexe I 1066).
kãbalas sm. (1), pp . pl. ‘a ei ies spazione a ca e e ad al i modi Vad, Lp, K ,
kablai pl. Z Ž; plg. P . . kabâl ‘nemalonumai (Alm (P W)), Cabale . ‘slap os
in igos, pinklės (K I 673), n. .a. Kabale . ‘klas a, klas ingumas; pinklės; n.ang.
cabal, n.š . kabal, n.no . cabale; ok. da p anc. cabale ‘kabap acaube o i,
la, judėjų, žydų slap as mokslas’, o šis iš heb . qabbālā(h) ‘pe da imas; adicija’
(Kluge 2002: 457); heb . gabbala ‘(slap a) adicija’, s.žyd. kabbālāh ‘bū imas
NIJOLĖ ČEPIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXX 164 da nume i, magija, in iga (Vasme II 1986,
149); ( .l.), n.l. kabała, pl. kabały ‘judėjų iloso inis apok i inis ak a as; bu i o
con ca e; co imen o da segni, nume i; bu ų insegnamen oji lib o; complo o,
in iga; ūpesčiai, sunkumai< l. jid. qabole ‘paslap ingasis judėjų insegnamen o,
.lo . cabbala ‘Kabala (sginnanza, asmessa abinų), da .heb . qábbālāh
‘capimas, accėmimas; asmissione delle adizioni da gene azione a
gene azione; consue is ico legge; po Mozės sc i e e negozi; cabala, mis e iosoi
saggezza; n.b us. kabálá ‘ ūpesčiai; e igine; ingulė, niekai, n.b us. dial. кaбалы pl.
‘bū imo ko os (LKPŽ 337), l. kabała ‘in iga, slap as mokslas < ok. e i . cabala, e
ques o da heb . kabbalah (B ückne 1974: 211). špkas sm. 3) ‘ aiduoklis, šmėkla,
pamėklė K II 200, Cp, NdŽ, BzF 185 (P k), Alm 134, F nW, KŽ, ZŠŽ (G š, Šk, Ss , Sn ),
NmŽ, Šn, Vlk , Nm, Gs, M j, Tlž (1,); špūkis, -ė smob. ‘kas nach į aikščioja,
nak ibalda, aiduoklis J, BzF 185 (o ig. szpúks); špókas (1) ‘ aiduoklis, šmėkla ZŠŽ
(Sn ) < n. .a. Spuk (Spuch) m. ‘šmėkla, aiduoklis, pamėklė, che è assun o da . .ž.
spōk, spūk, n. ‘ aiduoklis, šmėkla, niekinga bū ybė; plg. .nl. spoke, s.ang. pūca mi .
‘gnomas, ba zdukas, kaukas, ai a as, spi i o domes ico. Kilmė neaiški (Kluge
2002:
871; MndW IV 335).
-oja, -ojo e b. ‘užbu i, zake ė i BzF 205 < n. .a. e zaube n ‘ . p..
Valhalà s . ‘an ica mi ologia scandina oja il dio Odino palmai, mūšyje k i usių ka ių
bu einė T pŽ; pe o igine plg. ok. Walhall(a) < s.skand. Valhll ‘palazzo degli
assassinai; s. ge manų mi ologijoje così si chiama salė, ok. Halle, alla quale
engono i cadu i nei comba imen i (Kluge 2002: 970). dei è, che aiu a ano ai ca žygi
alk ijos s . pl. (1) ‘seno ės skandina ų mi ologijoje – ka ingos me ginos
in ba aglie, nuo e ano pescusių ka ių ėles e so Valhalą e lì pe puo as lo o
ade auda o T pŽ, NSŽ 454; plg. n. .a. Walkü e . < s.skand. alky ja ‘pasi enkan i
mi usius, n.š . alky ia, n.ang. Valky ie, n.nl. walku e (Kluge 2002: 970).
Valpù gijos nak is ‘seno ės ge manų pagoniška pa asa io p adžios š en ė nak į
nuo 30 d. ap ile į gegužės 1 d.; secondo okiečių p ie a us quella no e sul B okeno
mon e gli spi i i mal is i e le s eghe kelda usia io o, o gie; puo a, o gia T pŽ,
Valpu gija KŽ, NSŽ; plg. ok. Walpu gisnach ‘Hexensabba ; Walpu g(is) è ge manų
sain a, o igina a dall'Inghil e a, okiškai Wal -pu c; la no e del 1 maggio joja le
s eghe su il mon e Blocksbe go il collegamen o a s eghe e san ose è mo i a o
solo da a; n.nl. Walpu gisnach , n.ang. Walpu gis Nigh (Kluge
2002: 971); lo . Valpu gis.
A icoli A icles 165 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
3. DL VODŽIO OLA REIKŠMI IR KILMS
B e kūno Biblijoje зафиксирован слово ola4 s . ‘u as, landa, camalpa, c ip a (BB 1
Moz 23,9 ‘ola laido i, BB 1 Ka 18,4, BB 1 Ka 19,9, BB 1 Ka 19,13, BB Ps 142,1, BB olė 1 Ka
18,4, ala 1 Sam 24,4, BB 1 Sam 24,11, uola BB 1 Sam 24,4). Olos, come mis e iosi po ali nel
so ominio mondo, è di mol i cul i, mi i e pada imen i ogge o. Esse e ano
conside a e dei luoghi di nasci a dei dei, a sisky ėlių bu einėmis. C e a e Mikėnų
c edėjimo c'e ano mol i san osų olų (NSŽ 294-296). Olaama non solo nel signi ica o ‘ž
a oj ė elių o paukščių u as, landa, come iene p esen a o LKŽe, ma anche
‘pa alpa, k ip a, luogo pasculė i; p ieglobs is. C ip os e ano p ecoi ųjų c is iani
cul o e pomalpos di sepol u a ca acombe, so eminėse cimi e e. Dalla Bibbia
impa iamo che olos e ano con du imis (1 Re 19:13), didelės (paslėpė oloje qua 50 e là 50
p a akų (1 Re 184)). Jose u ono sepol i An ano Rubšio S. R. (Š R, 1 Moz 23,19) e ime
sc i e: Allo a Ab aamo seppellì sua moglie con la ca a di campo di Machpelos, on e
a Mam ę {quella è Heb oną}, Canaan. Il campo e ola passò da e i ų in Ab aomo
p op ie à come cimi è.
B e kūnas e i suo ado i Bibbia co e o i u bū dubi a o, se s e s ioni delle pa ole
li e iche signi ica o esa amen e co esponde o iginalalo pa ola, quindi spesso
p i ašomas ola, co isponden e n. .a. Höhle . (Hohl n.), del medio okiečių Hohle . ‘ola, įduba;
g ande uščia idu ė s anza sulla e a (G imm X 1714, 1715, PaulW 299); plg. idu ine okiech
lowaičių a mės hol n. ‘ola, įduba, uščia idu ė pa alpa; p ieglobs is, slėp u ė, XV a. Liubeko
(Lübeck) monolio dominicano He manno Ko ne o c onicane, okiečių žemaičių kalba
pa ašy uose sc i uose za iksuo ą e b. holen ‘sich in eine Höhle, Ve s eck begeben
(leis is, iskeliau i, anda e in olą, slėp u ę) (MndW II 285, 288). ola Lie u ių sie inas e con . .a.
hol nė5 (Schlup winkel), [hule BB 1 Moz 19,30], . .a. e b. hëln ‘laiky i paslap yje, paslėp i
n., m. ‘ola, duobė, kiau ymė, įduba’, . .a. hüle . (hol) ‘ola, p ieglobs is, lindy-
(Lexe I 1324, 1381, 1242). Plg. da giminišką s.skand. hll (n. .a. Halle . ‘p ieangis, p ies a as
om kolonų), il cui signi ica o p incipale è ‘uždeng o, nascêp as; (go ų hallu-s ‘uola,
s a inys om akmenų, salė uolose); → ge m. *hel- ‘slėp i, paslėp i. Da . .a. e b. hëlen, hëln
‘laiky i paslap yje, slėp i, paslėp i, slaps y i (n. .a. hehlen) kilo . .a. helle s . mi .
‘pascėp as, seg e o so e aneo mo usiųjų mondo, in e no; s e a s anza a k osnies
e pa e e, . .a. halle . 4 Ola egis a o da VlnE 101, DP 481, MP 284, SD3 76, 85, 155, 281, 291, SD
66, 238, 246, Q 235, B 860, R I 167 (o ig. ůla), MŽ I 306 (ůla), A. Ba an, J, 853, J k 25, JD F nW, Z ŠkŽ
(G š, Š, B ž), KzRŽ, Ds, D, Km, Sg, Sk, Rš, dem olùkė ZŠŽ (Lkš); u imi e hola ‘duobė, ca as SP I
42,6; 42,11; 255,2, BzF 116, F nW I 516, hala SD1 44, BzF 116.
5
Plg. da s. .a., .nl., s. yz. hol, ang. hole ‘ola, ca as (Kluge 1957: 313).
NIJOLĖ ČEPIENĖ
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
‘medinis bokš as, medinės kolonos, obelė; ie a uoš i i saugo i d uskai’; plg.
anco a go . halja ‘so o e a dei mo i' (Lexe I 1232, 1149; Kluge 1957: 283; G imm X
229). W. Smoczyńskis li auens ola conside a neaiškios o igine pa ola (Smoczyński
2007: 432). La ių ala ‘ola, u as, landa J. Sehwe s kildina is . .ž. ‘holola, skylė, įduba
(Sehwe s 1953: 1). Quindi li auens ola ‘u as, dauba, s anza, k ip a; p ieglobs is,
egis a o nel XVI a. B e kūno Biblijoje, po ebbe esse e kildinamas non solo da
medu nejs okieč zemaič a mės hol n. ‘ola, ca as, uščia pa alpa; p ieglobs is,
come sc ì E. F aenkelis, ma e dal medio okiečių Hohle . ‘ola, įduba; g ande
uščia idu ė s anza sul e eno; plg. idu ine okiechi akš aičių a mės hüle (hule,
hol) . ‘u as, duobė, p ieglobs is. Plg. da Valhala (p ie 2, 7). An ano Rubšio
e s ame Š en ajame Raš e o iamo p es inio šeolas sm. ‘mi usiųjų bu einė,
p aga as Š R (Moz 37,35; GG 8,6; Job 24,19), o iginusį p obabilmen e da heb . šeol, che
u bū sie inas con n. .a. Hölle . ‘pozeminis mi usiųjų pasaulis, p aga as, go .
halja, s. .a. hella ‘mi ies dei ė Hel, la sua dimo azione (G imm X 1747); plg. la. ele
‘p aga as da . .ž. helle (Sehwe s 1953: 331332). An e io i ecchie sc i e in
Li uania, u imais da i, la pa ola šeolas nonap inkamas. a. B e kūno XVI Biblijoje
ok. Hölle . ‘p aga as s'ha ado o loaniniu da polkų lingua peklà6.
4. DARINIAI
Dal eligiosa lessica ge manismò cos i ui i nuo e pa ole: ediniai, denomina i ai,
dū inie. Ypač spesso a ge manismo šaknies aggiudendo lie u iškos p eesagga
-ienė, -ys ė, -iškas, -au i. Tu ima e sudu ini di pa ole, hib id, dei quali uno dėmeno
è ge manizmas, e al o lie u iškas pa ola. Daug da inių suda y a con senuoju
ge manizmu kunigas.
Vediniai, ecc.: p ienė, ab ienė s . ‘ca alikų ienuolyno i šininkė → ap as, ab as;
kunigenė, kùnigienė, kuningenė s . (1) ‘punigo (pas o iaus) s essa. Ypač mol i
edinų o mi a a da skolinių kunigas, kuningas: kùnigė, kùningė s . (1) 1.
‘mo e is duho nikė, aidilu ė; monas e olyno, empliola anziani, supe iininkė. 2.
‘sposa di un p e e (pas o ia); → kunigas, kuningas; kunigái is sm. (1) ‘jaunas
kunigas, ica as; cle e ik; kunigys à s . (2) ‘ iešpa ys ė BP II 117, WP 27,13, DP
226, MT 30,31, ‘p iigo unzioni, kuniga imas WP 27, DP 465, MT 18, Alm13, 76, F nW,
KŽ, K nŽ; kunigs ė s . (2) ‘ iešpa ys ė BB Joz 18,7, WP 152,19, DP 542, SP 204, B
684, R I 71, MŽ I 136, PG, ‘p iigo unzioni, 6 LKŽe non si subiene della pa ola peklà
šal inis izkūno B e Biblijas.

S aipsniai / A icles 167
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
Kuniga BB 1 Sam 2,28, DK 94, AK 93, DP 75, MT 18, Ch1 312, 13, PK3 96, SD 84, SG I 51,
Lex 68a, Q6, 39 B 721, 810, 986, H R Io ig ( Kunngys ė), MŽ I 136, A 35, K, M Valanč, M,
F nW, J Bil, J Šimk, KŽ, ŠVŽ (Žuk (2)), kunings ė ‘Daigos, kuniga, Lex II, C II, 687, Q6,
39 H I (Kunngys ė), II, 28 R, 21 A 78, 210 s pa ija, R 71 71, N; kece s ė . ‘e ezia;
paklydimas ( ikėjime) Alm 64; bybeliškas adj. ‘būdingas Biblijai N 329, K, Alm 31,
ad . býbeliškai K; → biblelis; plg. n. .a. biblisch; kè se iško adj. ‘būdingas
kece iui K I 683, ad . ke se iškai K I 683; kùnigiškas, -a adj. -à (1), (34b) ‘būdingas
d asininkui (pp . ka alikų) BB 2 Moz 19,6, DK 76, 147, DP 27, 547, SD3 96, SD 84, B 986,
K, BsM II 238, M. Valanč, J. Jabl, KŽ, Gg ; kùningiškas, -a R II 282, N 210, A 1885, 81,
ad . kùnigiamen e ‘kaip kunigas K, ZŠŽ (Nm); kunignis, -ė adj. (2) ‘d asininkų
(pp .
ka alikų) J. Jabl, KŽ, Š s.
Denomina i ai: kunigáu i, -áuja (-áuna), -ã o in ., kunigáu ZŠŽ 1. ‘bū i kunigu,
duho ininku Mž 421, BB Luk 1,8, S. Dauk, BzB 297, F nW, P. C i , J. Jabl, J. Bal , Alm
75, KŽ, DŽ, ŠVŽŽ (Žb ). 2. ‘ iešpa au i Mž 421, MT 250, š; denomina i is kunigas;
podžiu i, -iáuja, -iã o in . ‘bū i podžium a pode, kūmau i š, ZŠŽ (Jnk),
apipodžiáu i . ‘pabū i podžiais, kūmais ZŠŽ (Jnk), denomina i is podžius;
sp edikau i e b. in . ‘pe di e se mocslą Alm 118, sp edekó i KŽ,
denomina i ai is sp ėdika; pilg inau i, -auja, -a o e b. in . ‘ iaggia e a luoghi
san i BB Iz 23,7, P el 43 → pelleg inaggio; plg. . .ž. peleg ine
‘pilg imas (P el 43).
Dū inie: býbelnešis (hebb .) sm. (1) ‘Biblijas pla in ojas, iznešinė ojas LC 1882, 48,
dū inys iz ge m. bybelė, bybelis e lie . neš i; iskunigis sm. ‘bu ęs kunigas, ekskunigas
NdŽ, LzP, da inys iz ge m. kunigas i lie . p ae . -isch; kikapis (heb.) sm. (1) ‘capai
p esso ki kės; san o ius R I 54, R II 223, MŽ II 298, N 200, K, KŽ, Alm 66, ki kkapis KŽ, dū inys
iz ge m. ki kė i lie . kapas; plg. n. .a. Ki chho m. ‘kapai, kapinės; kun is (dial.) smegbu.
‘ osse sace do e o chie ikas P on, Už ; kunigbu is BŽ 477, dū inie is ge m. kunegas,
kunigas e lie . esse e; Lu e KlebonPa obel penigai (Lu e [penigai], Klebon [penigai]) sm.
ge m. luu e is e mone e; da sl. klebonas e ge m. dena o; da ge m. pa obelis e mone e;
pl. ‘dešim inė, bažny pinigiai, mokami liu e onų bažnyčiose’ Lex 23; dū iniai iš
põdženklis (hebb .) sm. (1) ‘puošnūs dei pa e ni di c is s o chiusella i lapelì con
linkėjimen i, in cui si inse isce dono o soldie i al c is a aiki K II 105 (o ig. pd-ženklis);
dū inys is ge m. podis i lie . segno; plg. n. .a. Pa enb ie , Pa enze el ‘ . p. (G imm XIII
1502); šp ùkknygės s . pl. (1) ‘pamokymų, sen encijų inkinys, ka echizmas K II 199, NmŽ,
šp ùknygės ‘maldų knygos NmŽ, dū inys pa aš uose, quan o più di lo o o a o
B e kūno Biblijoje, p z.: kunigas (kunegas, kungas); u mas ‘bokš as, a pinė;
iš ge m. šp ukas i lie . knygos pl.; plg. n. .a. Sp uchbuch n. ‘ . p.’.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
5. CHRONOLOGINS NOTABOS
Nedaug eligijos s i ies žodžių už iksuo a pi muosiuose XVI a. senuosiuose
psal e as (psal ius, psal ie as) ‘psalmynas; s yginis s umen o musicale; m as
(mi as, my as) ‘k apūs sakai; isopas (yzopas, yzapas) ‘ ais inis juozapas (Hyssopus
o icinalis); yzopo šakelės chiesa come šlaks yklė; sk ynė ‘ka alikų bažnyčioje puošni
spin elė al cen o dell'al a e os ijai ene e; aukų dėžė, kasa; na e (apie biblico Nojaus
ins alla a na e). Dal XVII a. dei debi i mol iėja, in pa icola e P ussia okiečiųlie u ių e
lie u ių okiečių diziona i, ecc.: abló as ‘kalėdai is; almzas ‘ischmalda, donana; igės s .
pl. (2), lgės (1) ‘Visų Š en ųjų š en ė (no emb e 1 d.); kañ e is ‘ am e o u iciale della
chiesa p o es an e, o gonalis a; ka gisma ‘ca echism, umpas k is iionių ikybos
disposizione o ma in e ogamen i e ispos e; kė bas (ke ubas) bažn. ‘aulščimo
ango angelas; plg. ok. Che ub, P . . Che ub (C I 426), heb . ke ub (pl. ke ubin) ‘ . p. ;
asi ų k ub ‘milžiniškas paukš is con le enes di leū o e es a umana, g i as (Kluge 1957:
268); ki pode is ‘bažnyčios a nas, a gonininkas, zak is ijonas, ki kpode is;
klebonpenigai sm. pl. bažn. ‘ ešim oji pa e di p o i o o eddi o, che i c eden i
do ė ano da e chiesa, al klebon; dese inė; dū inys da sl. klebonas e ge m. dena o;
klebónpiningai (o ig.
Lu e -Klebón-Pa óbel-Pinningai); gángos s . pl. (1) ‘bažnyčioje pos o p esso
o gonų; i< ok. Gang ‘ . p. ; p edikau i, -auja, -a o in . ‘di e se mslà,
pubblicamen e isba i; apelis ‘maišelis pe i ime in chiesa accoglie e< P . .
o el ‘plokš ė, plg. Elzaso dial. ô el ‘(pakabin a) plokš ė, len a, mušama es o bi
al suono, da e segno, usa o in chiese, monasolini al pos o suonamen o, n. .a. Ta el
(G imm XXI 13).
XVIII. andama nuo i debi o i, non pochi di lo o iene p esen a o Jokūbo
B odo skio dizodyne, ecc.: d eskama a s . ‘zak is ija, d skama ė, d yskama ė
LC 1885, 12; kapelė ‘maža bažny ėlė, koply ėlė; klekne is ‘ a pininkas; klingbidelis
lis pinigams bažnyčioje ink i’; klos e is ‘ ienuolynas’; p ecen e is ‘pa apinės
‘maišep o es an ų bažnyčios aikų moky ojas PVG 413 (1794 m.); hib . ki kapis
‘kapai p esso ki kės, empo ius.
Dal XIX a. egis a a nuo i skolinių G. H. F Nesselmanno e specialmen e F. Ku šaičio
diziona i, p z.: bybelis sm., býbelės s . pl. ‘Biblija; býbelšp ukis ‘Š en ojo Raš o
žodis; e b. imelia i ‘š en i i, con e ma i; anciskõnas ‘memb o dell'o dine dei
monaci ca alikųelge aujančių; gnóda ‘malonė; je gu ãliau in e j. ‘Die ulėliau,
Die uli; kapucýne is (kapu sýne is) ‘memb o di un amo dei monaci ka alikų o dino,
p anciškonų o dino, chiama a dopo i lo o pa icola men e smailius gob u us; lik s
s . 2) ‘G abnyčių š en ė (4, li u gi, alle quali i edeli anno con candelazioni (il 2
ebb aio.); li u gja ‘ iešųjų pamaldų, specialmen e mišių, o de k is iionių u ga
S aipsniai / A icles 169
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
bažnyčiose’< ok. Li u gie ‘ . p.’, plg. n.nl. li u gie, bažn.lo . li u gia, g . lei o-
(Kluge 2002: 578); p óps as "klebonas; abýne is ‘ abinas; sp ėdika s . (1) ‘calba,
se mone, sp edika Alm 118, F nW, sp edeka KŽ, sp edikas sm. ; šp ukknygės pl.
‘pamokymų, sen encijų inkinys, ca echism; õbelis ‘maišelis pe i ime in chiesa
accoglie e. Negli la o i di A. Bezzenbe ge io p ima ipo a e le pa ole: bė ės s .
pl. ‘laido u ių aišės, še menys BzF 99; plg. P . . Beh e ‘puo a dailidėms (Zieseme
I 530), . .ž. b e ‘neš u ai (Sehwe s 1953: 11), s. yz. be e ‘neš u ai, n. .a. Bah e .,
a dinė signi icazione ‘neš u ai mi usiam neš i (Kluge 2002: 83), . .ž. bo inge .
‘pakėlimas, paėmimas; (Hebung, Einnahme auka) (MndW I 397, VI 80); la. bē es
‘neš u ai numi usiam neš i da . .ž. b e o y ų yzų bē e ‘neš u ai (Ka ulis I 121);
p acaube o i ‘užbu i, zake ė i BzF 205 (Da gùžiai), P el 58 (p acaube o s).
Mol i di ques a ema ica g uppo dei debi o i зафиксирована Александра Куршайця
четырех томов литовских okiečių слодыне, izleis ame 1968-1973 m. (g ãlis sm.
‘paslap ino e mi acollingo aso (dubuo, au ė), akmuo ( idu amžių okiečių
pada imuose, kū yboje); leggenda ia au ė, dalla quale be u o Gesù C is o du an e
l'ul ima cena; ilgik s is sm. (2) ‘Kūčios (?), pl. Kūčių doni; dū inys da . .ž. hilgen
‘š en ieji e pio e. K is us, plg. ok. de heilige Ch is abend; ki elis ‘pa apijinė
š en ė (minin consac azione della chiesa); mugė ( yšium su pa apijine š en e);
naca ėnas, -ė smob. ‘naza ie is Alm 90.
6. IŠVADOS
P ussiane aš ijoje, diziona i p e ixa a non poche eligiose lessikos skolinių da
ge manų kalbų, pe ché Mažąją Lie u ą k ikš ijo okiečiai, lo o lungi go e na ono
ques o k aš ą. Poiché gli o dini dei monaci pa ecipa ono a quel p ocesso, pe ciò nel
linguaggio li uano ci sono di o igine ge manica dei monolyn e dei monaci in i olimì:
klos e is ‘ ienuolynas’, kapucýne is ‘ka alikų ienuolių o dino, p anciškonų o -
ap ja ‘ca alikų ienuolynas, dino memb o, nomina a dopo lo o pa icola men e
smailius gob u us, ancisknas ‘elge aujančių ka alikų monaci o dino membe s,
al i nomi dei sace do i; edi ici; di ogge i di ce imonie della chiesa; š enčių e al i
nomi. Secondo kilmę eliginė i mi ologinė skolin inė leksika sono: 1) skoliniai da
ge manų kalbų, p incipalmen e okiečių kalbos; 2) g eikų (p z., psal e as), la ynų
(p z., sk ynė), eb aijih (p z., kė bas ‘aukščiausio angojo angelas da heb . ke ub (pl.
ke ubim), a amėjų (ap as ‘ ienuolyno i šininkas), senosios p ancūzų (p z., g alis) e
degli al i lingui pa ole, en ekę in o lie u ių kalbą iš ge manų kalbų. Le p ime pa ole
del lessico eligioso di o igine ge manica, za issa e XVIXVII a. lie u ių aš ijoje,
so se o p incipalmen e da medu io okiečių, medu inės okiečių aukš aičių a mės.
Le lexiciche mi ologiche sono poche, maggio anza essa isc i a solo XIX a.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Kai ku ie eliginės leksikos skoliniai y a bend i lie u ių i la ių kalbose. Jie
ha co ispondmen dell in al e lingue eu opee.
Il signi ica o della pa ola Li uania olà è non solo ‘ž ė elių o paukščių u as, landa,
come iene p esen a o LKŽe, ma a XVI a. B e kūno Biblijoje è sc i o e nel
signi ica o ‘pa alpa (laido i), k ip a; p ieglobs is, cui s e s as okiečių kalbos
Höhle . ( idu io okiečių dial. Hohle), Hohl n. Li u ių e odis olà sie inas su . .ž. n.
‘u as, ola; p ieglobs is, . .a. hüle (hule, hol) . ‘u as, duobė, p ieglobs is, n. .a.
Hohl n. ‘u as, guolis, įduba, įdubusi uščia pa alpa, ge manų *hel- ‘paslėp i, . .a.
e b. hëlen, hëln ‘laiky i paslap yje, slėp i, paslėp i, . .ž. helen, s. .a. helan, s.s.
helan.
Mol i lessikos eligiosa ge manismų p esen a a solo Li uanei eccei sc i i,
P ūsijoje leis uos diziona i. Alcuni eligiosi lexiconi skoliniai sono usa i no malmen e
solo in i oja pa boa, a mėse, ecc.: bdelis ‘ elnias T g, Pg , E ž (biedelis G k, Sk ,
K š, Rs, T g); bybelš undė ‘ empo des ina o alla le u a della Bibbia NmŽ; hib .
jegumano in e j. ‘Die e mio Š s, dū inys is ge m. je gau e lie . į a džio mano, plg.
je gu alis; kañ a as ‘giedo ojas ZŠŽ (Šakių apyl.), plg. kan e is (nuo XVII a.); muka a
(3b) ‘senzii okiečiai, che no malmen e p eggiasi namie ZŠŽ (Lkš), mucha iai ZŠŽ (Ss ),
mùku is p š, Yl, mùke is ‘š en ei a P k; podina sm. pl. (3b) ‘k ikš o ė ai, podis i podė
Šl, Mšk, pdinai (1) Vkš, Žml, põdinas sm. 3b) ‘k ikš a ė is, podis F nW, Žg, Mšk, Šl, Jnš,
Lg, Žml, Pš, Lnk , Ps, dem (1, podinùkas, -ė smob. (2) ‘k ikš o dije e Gs, ZŠŽ (Šakių apyl.),
edinys iz podinas; šp ùkai pl. ‘maldos NmŽ. Pla più i o nella lingua comune le pa ole:
kùnigas (kùnegas), pdė ‘k ikš o mad e; k ikš a aikis, pdis ‘k ikš o ė as,
k ikš amo ė, pdžius ‘k ikš o ė as, podis, pdžiai sm. pl. ‘k ikš o ė ai, podis i podė,
pdinas ‘k ikš a ė is, in e j. jegu alis ‘De ulėliau, Die ulėli, sp dikis ‘colba, se molas,
bdelis (bíedelis) ‘ elnias.
SANTRUMPOS
acc. accusa i us, galininkas ags.
anglosaksų ang. ingles p ecoy .
p ecoy oji a am. a amiejų
bažn.lo . bažny inė la ynų b us.
bal a usių ček. chekų dan. danų
dem. deminu y as dial. dialek as
es . es ų yz. yzų ge m.
ge manų g . g eikų heb . eb aiji
hib . hib idas ins .
ins umen alis, įnagininkas
gen. – geni i us, kilmininkas
go . – go ų