146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
NIJOLĖ ČEPIENĖ
Ins i u o das línguas Lie u ių
Mokslinių pesquisas di eções: leksikologija, skoliniai, ge manizmai,
leksikog a ija, e imologija, his ó ia do idioma, aš ija.
DOI
RELIGIN, MITOLOGIN
LEKSIKA: SKOLINIAI IŠ
GERMAN KALB
Religious, my hological ocabula y: loanwo ds
om Ge manic languages
ANOTACIA
S aipsnyje a a-se da eligião e mi ologia emá icos g upos de ge manas línguas o igem
lexica semân ica e aspec os de o igem. Skoliniai subdi idi am em se énis pog upius: ig exas,
edi ícios e suas pa es, adminis ações, ambien es; equipamen os in e nos da ig eja,
luga es nela; u ensílios de ce imigos, coisas da ig eja; š enčių, i eigos; c žny ines
ac i idades, li os, ins umen os de música; nomes das pessoas; mi ological leksika,
an gam inių bū ybių pa adinimai. Nus a i ado ge manismo undinis pala a, de qual ele
o iginou, indicada collinio pi minė kilmė. Dá-se de ou as línguas co espondmenas. Jun o
ap esen a-se leksemų ixsa im na aš ijoje desde XVI a. e consumo em gy ojoj kalboje,
a mėse. Ap a iama ch onologija dos skolinos. Cla i icou-se que os Li uães olà é usado não só
no signi icado ‘ž ė elių ou paukščių u as, landa, como ap esen ado LKŽe, mas B e kūno
Biblijoje ele za ixado ainda no signi icado ‘pa alpa (laido i), k ip a. Apibūdinam-se de ge manisms o ma da iniai.
ESMINIAI VOODŽIAI: eligiosa, mi ologinė leksika, skoliniai, ge manizmai,
seman ika, P ūsijas oodynai, aš ija, a mės.
ANNOTATION
The a icle add esses he eligious and my hological ocabula y o Ge manic o igin om he
pe spec i e o seman ics and o igin. Loanwo ds a e di ided in o se en sub-g oups:chu ch
buildings and hei pa s, adminis a ion, en i onmen ; chu ch in e io , places inside i ; objec s
used in i uals, chu ch i ems; es i als, i uals; chu ch ac i i ies, books, musical ins umen s;
names o pe sons; my hological ocabula y, names o supe na u al beings. The base wo d o he
A igos A icles 147 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
Ge manism om which i de i ed is es ablished; he p ima y o igin o he loanwo d is iden i ied.
Equi alen s in o he languages a e p esen ed. The eco ding o lexemes in he w i en language
da ing om he 16 h cen u y and hei usage in he spoken language and dialec s a e also
p o ided. The ch onology o loanwo ds is discussed. I was ound ha Li huanian olà is no only
used in he meaning o ‘a ca e, bu ow o animals o bi ds as de ined in he Dic iona y o he
Li huanian Language bu also as ‘a chambe ( o bu ial), c yp acco dman ics, dic iona ies o
ing o B e kūnas’ Bible. The o ma ions de i ing om Ge manisms a e desc ibed as well.
KEYWORDS: eligious, my hological ocabula y, loanwo ds, Ge manisms, se-
P ussia, w i en language, dialec s.
1. ĮVADAS
Dauguma lie u ių kalbos skolinių iš ge manų kalbų, daugiausia okiečių kal-
bos, são pala as da cul u a ma e ialiosios. No en an o u ima e não
ma e ialísias cul u a ge manos de o igem ou a ėjusių de ge manas línguas
pala as, embo a e eles equen emen e į a dija ma e ialius daik us. Religiões e
mi ologias emá icas do g upo skoliniai za ixado já p immuosias XVI a. esc i os,
mais P ūsijos. Me adiaga ao a igo oi cole ada a pa i de esc i os an igos da
língua li uânica, mais a de abalhos, P ússia lie u ių okiečių e okiečiųlie u ių
diccionų, ambém a pa i da i a língua, a minių eks ų, šnek ų e a mių
diccionų assim como a ual das línguas bend inas. Nele u ilizado o ocódino
Li u ians língua IXX . (LKŽ, LKŽe) e ou os abalhos de ma e ial (ž . lis a de
li e a u a e on es). Obje i o do a igo ap esen a e panag ina a o igem
eligiosa, mi ológica leksiką das línguas ge manas em aspec os semân icos, de
o igem, c onologia, explica explici ado p imá ia kelmę do emp és imo; indica
leksemų ixsa imen o aš ijoje e uso na linga i a, a mėse; de o nece léxica
eligiosa ge manismos cons i uídos da íns. Os abalhos ap esen am pala as
de o igem de línguas ge manas, p incipalmen e de línguas okieças, di e amen e
en ekę pa a a língua li uânica; pala as de línguas ge manas de o igem, malėję
en a em li uãs de ou as línguas in e mediá ios, p incipalmen e sla as línguas;
não pala as de o igem p imá ia das línguas ge manas, mas se emp es a em de
ge manas línguas. Na newe as léxicicas eligiosas, eligões e minos
y inėjimuose зафиксирована nedaug ge manizmų. Algis Rubinas dak a o
dise ação Li u ias línguas eligiosa leksika e sua his ó ia (2002) capí ulouje
Li u ias línguas ge manizmai ap esen ou só is ge manismus: kùnigas
‘d asininkas, klebonas, pdė ‘k ikš amo ė, agenda ‘maldų knyga, i ualas.
Sky iuje línguas Li uãs sla izmai encon am mais alguns skoliniai, au o iaus
manyumu, a ėję pe okiečių kalbą: ka dinolius, ab as (ap as) ‘ y ų ka alikų
ienuolyno i šininkas, kapucyne is ‘p anciškonų o dino ienuolis, kece is
NIJOLĖ ČEPIENĖ
148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
‘ca ekizmas, ediniai: kunigys ė, kunigaikš ys ė. Au o ê des e a igo em esc i os,
diccioná ios, a mėse encon ou mais eligiosas lexicas pala as, o iginá ias de
ge manos idiomas, p incipalmen e okiečių idiomas, ou pa ekusių à língua li a ians
de ge manos idiomas, que aqui se ão e is as. A igosnyje aplicados diach oniniai e
sinch oniniai mé odos de es udo: compa a i amasso his ó ico, g e inamasso,
one inis e ou os, emiamasi po e imologinais ocodynais, mais ecen es abalhos de kalbo y os.
2. GERMAN KILMS RELIGINS, MITOLOGINS LEXSIKOS SEMANTIKA, KILM, PAPLITIMAS IR
VARTOJIMAS leksika. P incipalmen e es a emá ica g upo de ge manismos encon a
Deu sch Deu sch Deu sch Deu sch Ge manicoLi h anic m e
Raš ijoje nuo XVI a. (daugiausia P ūsijos, Mažosios Lie u os) i a mėse
už iksuo a ge manų kilmės a pasiskolin a iš ge manų kalbų eliginės eminės
g upės leksika suski s y a į šešis pog upius, sep in ajame pa eik a mi ologinė
Li h anicoGe manic m, Pilypo Ruigio Li isch Deu sch und Deu sch auLi isch Lexicon,
Ch is iano Go lieb Ku li z Mielckes Li deu sches und Li e isches Wö e -Buch, G.
H. Fö elmann. Wö e buch de Li e ischen Sp ache, Wö e buch de Li e ischen
Sp ache, Wö e buch de Li e ischen Sp ache, Wö e buch de Li e ischen
Sp ache, Wö e buch de Li e ischen Sp ache, Wö e buch de Li e a sp ache,
Wö e buch de Li e a sp ache, Wö e buch de Li e a sp ache, Wö e buch de
Li e a sp ache, Wö e buch de Li e a sp ache, Wö e buch de Li e a sp ache,
Wö e buch de Li e a sp ache, Wö e buch de Li e a sp ache, Wö e buch de
Li e a sp ache, Wö e buch de Li e a sp ache. Ge manizmai a ados abėcėline
o dem. Ao lado do dedu o indicam-se os campos de dados: ma cações g ama icas,
signi icâncias, ixação em on es, p e alência a mėse, o igem; ap esen am-se
pala as undamen ais de o igem ge manas, de que os emp és imos são kilę,
aiškinama pi minė pala a de o igem, dando-se de ou as línguas eu opeias
co espondemų; ap esen adas de ou os in es igado es e imologias. 1) edi ícios da
ig eja e suas pa es, adminis ações, nomes de ambien e, например.: ap ja s .
‘ka alikų ienuolynas wi h i 's belonging mandomis Lex 3a, C I 43 (o ig. Ap ye), Q 13, K I
32, Alm 27; ab ja N 2 (ab ije), Alm 23 < . .a. abbe eie (eppe ige); abbe īe; plg. . .
ebedîe, P . . Ab ey (Lex 3a), n. .a. Ab ei . ‘aba ija, mosolhinho; s. .a. abba eia de
bažn.lo . abbā ia (Kluge 2002: 11; Lexe d yskama ė s . 1885, LC 12 < P . . D êskamme
I; PaulW 11).
‘he e ikas, a skalūnas. 2012 m. Auš os Rimku ės dak a o disse ação 18831916
anos ca echismos e mos da eligião são ambém poucos okie ybių: kunigas,
gizelis ‘mokinys, podė, pl. podžiai ‘k ikš o ė ai, ka gismas domski chė s . ‘ka ed os ig eja S. Dauk < n. .a. Domki che ‘ . p.. d eskama a s . ‘zak is ija B 361, 1033 (o ig. D ekama a), MŽ II 135, 398, N 155; d skama ė s . (1) K, P el 56 (d skama e), Alm 45, KŽ, Sk ;
A igos A icles 149 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
‘zak is ija, na qual são gua dados pa imônio da ig eja, dinhei o, aliosos
ins umen os (F I 150, Zieseme II 107), . .a. ëse-kame e . (d esekame ,
d yskame ), s.s. esocama a (Lexe II 1505; G imm XXII 163); plg. Vok dos Bál icos.
D ähskamme ‘ . p., .ž. d ēskamme ‘zak is ija (Sehwe s 1953: 28, 326); ok.
D esekamme , esekamme ., isekamme ‘bažnyčios iždinė, lobynas; a qui o;
zak is ija (nuo XV a. pab.), s. .a. esecame e, d esecame e, . .ž. esekame e .,
.nl. escame e; dū inys de esso < lo . om. hesau um i lo . om. cama a, came a
(G imm XXII 163; MndW IV 611-612). gemýnė s . (1) ‘apylinkė; bažn. pa apija N 249, [K], KŽ,
gemynė Alm 53, gemyna s . LC 1878, 42; gimýna s . (1) ‘ alsčius; pa apija K, Alm 54, KŽ <
P . . gemne ‘bend uomenė; pa apija (Alm (P W)) dialek izmo; plg. . .ž. ge apijas e
k .) comunidade (MndW II 53), . .a. ge-meinde . ‘bend umas; ja, → ok. adj. gemein
meine, gemene ., n. ‘bend as u as; bend uomenės susi inkimas; (kaimo, pa-
‘bend as (Kluge 2002: 343; Lexe I 839); l. gmina ‘bend uomenė de ok. gemein,
bend uomenė’, s. .a. gimeinida, n. .a. Gemeinde . ‘bend uomenė; bažn. pa api-
Gemein(d)e (B ückne 1974: 146). capela s . ‘maža bažny ėlė, koply ėlė B 795 < . .a.
kappëlle, kapëlle, kappel . ‘maža bažnyčia, Die o namai, n. .a. Kapelle . ‘koplyčia,
koply ėlė; ok. de .lo . capella ‘koplyčia; plg. n.nl. capel (Lexe I 1514; Kluge 2002: 468).
kikapis (heb.) sm. (1) ‘capai jun o ki kės; san uá io R I 54, R II 223, MŽ II 298, N 200, K, KŽ,
Alm 66, ki kkapis KŽ; dū inys de ge m. ki kė e lie . kapas; plg. n. .a. Ki chho m. ‘kapai,
kapinės. k kė s . (1) ‘p o es an os ig eja NdŽ, BM 177 (Bažnyčios são ês: ig eja
ka alikų, žydų šulė i la ių ki kė), Š, KŽ, K nŽ, F nW, S j, kikė (2) ZŠŽ (Nm); ki chė Š,
k ka s . (1) ‘p o es an ų bažnyčia M. Valanč, M, š, KŽ, Z Ž < . .ž. ke ke . ‘bažnyčia
(MndW II 449; Lasch 1914: 51), . .a. ki che . ‘(k ikščionių) ig eja, edi ício; emplo
judeus; ikin amigos da, n. .a. Ki che .
‘bažnyčia; plg. n.no . ki ke, n.š . ky ka, s. yz. ke ke, s.s. ki ika, n.nl. ke k; ok.
de ulg. g . *ky ik (Lexe I 1580; Kluge 2002: 489). klos e is sm. ‘ ienuolynas B 313;
klos o ius (klos o us) Lex 21a (o ig. Klo o us), 54a (Klo o us), C I 1079
(Kló o us) < P . . Klo e (Lex 21a), . .a.
klôs e n., n. .a. Klos e n. ‘ ienuolynas; plg. . .ž. klōs e -, .nl. cloos e , n.nl.
kloos e , s. .a. klōs a ; ok. se emp olino de p ecoy . omanų *clōs um
‘užsida ęs, lo . claus um ‘už ak as, echamen o; cas is (Kluge 2002: 499; Lexe I
1631). kod yna s . ‘bažnyčios bokš o ėlia a C I 649, N 203, [K]; plg. P . . Kodde
‘skudu as, ska malai; , suplyšę d abužiai (F I 399), Kode ‘skudu as, ska malai,
skiau ė (G imm XI 1569).
kõ as (kò as) sm. 1. ‘bokš as, a pinė NT M 21,33, B 190, R I 65 (Kô as), R
II 180, MŽ I 127, N 205 (Kó as), K (i kú as), Kl D 115, J, V. Kudi , dem.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX ko a is N 205. 2. ‘bažnyčios p ieangis R II 91
(Kó as), MŽ II 120; kuõ as1 sm. 1. ‘bokš as, a pinė SD 7, SD3 8, R I 71 (o ig. Ků as), N
205, K, J, Vaižg, F nW, V. K ė , š, Pnm, Čk, Kl , dem. kuo elis NS 1157, kuo a is RD 35.
2. ‘bažnyčios bokš o ėlia a Lex 34 (o ig. Kû as), C I 628 (Ků as), Q 173, B 444 (Ků as);
< P . . ko , ku , kû ‘cho as; paaukš in a luga na ig eja cho ui, iškos (Alm
(P W)), kūə (Na au 1937: 18), . .a. kô , onde m. ‘bažnyčios cho as, giedo ojai
cho e; ka ed os kapi elis; pe k. iau a do céu; luga no céu como Deus habi ação;
angelų s e a (Lexe I 1678; G imm XI 1792), . .ž. kô (Lasch 1914: 95), n. .a. Cho m.
‘g upė giedo ojų; nas ig ejas c is ãs luga giedo ojų dian e al o ias; pakyla,
scena (nas ig ejas p o es an as); plg. n.nl. koo ; s. .a. chō de lo . cho us ‘šokis
com caninhas, a elis; bū ys, pulkas, mui osybė, e es e de g . cho ós ‘ ie a
chokiui; g upo de dança inos; kul o giesmė ou kul o šokis Die ybėms (Kluge 2002:
džio ojų e mas) (MndW II 602). Plg. da 2) kū as. 703, Alm 76 < n. .a. Konsis o ium n.
171; LLŽ); . .ž. ku (e) ‘sa gybinis, ž algas (bokš e)’, ku en ‘sekan žiū ė i (me-
‘ . p. dialek izmo; plg. lo . consis o ium
kunzis ó ija s . (1) ‘cen inė ado aujan i bažny inė aldymo įs aiga’ K I
‘consul amen o, local de eunião.
olà s .‘u as, qua elpa (laido i), k ip a z . pa a 3. umas2 sm. (2) ‘bokš as, a pinė; i e ie ė (apie
piliakalnį) BB 1 Moz 11,4, BB 2 Ka 9,46, H II 9,17, BB 1 Mak 4,60 (acc. pl. Thu mus), BB 2 K n9, 2 Mak 13,5, BB
Jd 1,3, Ez 26,4, BB 51,58, GG 4,4, Ba 6,17, Lk 14,28, BB 3,1, Lex 87a, RB Ps 58,3, C C II 13, 52,3, H I 135, H II 211, K,
K, K 48, V, Mi 151, J, J, Do , (Klp, ó ms), Nd, BB, BB, BB, L 35, K, K, K, K, K, K, e c. s unis sm. (2) ‘ a pinė K
I 555, KŽ < P . . Tu m ‘cidade p isão; bokš as (F II 416), Thu m (Lex 87a), m ‘bokš as, kalėjimas
(Alm 144), Ry . P . . o m (Mi zka 1919: 126), . . u m, o m, . .a. u n, u m, s u m; ok. Tu m,
Thu m ‘bokš as, a pinė; ixação; ca de u em, e es e de s.p anc. * o n; úl imoa asis de lo .
u is . ‘bokš as, cas is, 1 W. Smoczyńskis ku as empo neaiškiu žodžiu (Smoczyński 2007: 326).
Ku as signi icado ‘dešim ies pėdų guba, ikė LKA I 186, žemėl. 109, T gn, Slk, Lb, Ign, Š nč, Dglš, Lkm,
Kl , dem. pl. kuo liai Pls al ez de e ia sien a com ok. ‘ka indas, obuo; ja ų me as; al u a (hamo);
uma sob e ou a con adas caixas; pašiū ė, oginė; suneš a hayou ou hays audão k ū a; plg. s.s. ka ,
. .a. ka , n. .a. Ka n., dan. ka , š . (G imm XI 202); ka . .ž. ka , ka e n. ‘indas, k epšys (MndW II 428),
elha pala a iajan e (Kluge 2002: 470). J. B odo skio dizodyne зафиксирован из Библии ok. Co
(menu a) ‘(ja ų) ma as p onunciado lie . Ko as (B 315). 2 Piles e o es da cidade as baixas alçadas
o am usadas ca ėjimams. Po an o, es a pala a é usada ainda no signi icado ‘kalėjimas ApD 5,
3,220, BB Jon4, VlnE 43,5 (loc. pl. u můu), VlnE 202,19, VlnE 205,25, ŽCh Lexa, R II 162, 871, MŽ II 214, 350, 47
110, K, S. Dauk, M, J I 149, L, BB, Kl D 144 (Vlkš), BsO 397, BsMT 166 (D), Sln, Alm 14, LTR (Zp), LTs 58, 71, KŽ
(A 1883, 226), D skŽ, ZŠŽ, Als, Žg, Ūd, Vl.

S aipsniai / A icles 151
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
edi ício al o; plg. n.š . o n, n.isl. (G imm XXI u n 466; Lexe II 1582; Kluge 1957: 798;
2002: 936); . .ž. o n, s.s. u n ‘bokš as; p isão (MndW IV 580); la. u nis (Tuh nis,
Tu nis) ‘bokš as de . .ž. o n, o ne, u n ‘ . p. (Sehwe s 1953: 146, 324); ( .l.) n.l.
u ma ‘bokš as (u ilizado pa a necessidades de p isão); p isão; pančiai, naš a; al
jogo < . .a. u m ‘bokš as; s.b us. myрма ‘kalėjimas, n.b us. (dial.) my má ‘ . p.
(B ückne 1974: 585; LKPŽ 656). 2) equipamen os in e nos da ig eja, nomes de
luga es nela, например.: gángos s . pl. (1) ‘bažnyčioje luga jun o o ganų; iškos C
II 752, K, K I 369, K II 102, Alm 52, F nW, KŽ; gángai sm. pl. NmŽ < P . . Gang ‘laip ai (R II
157), n. .a. Gang m. ‘en ada, eisena; ên ase, passagem, co edo ; es ada, iškos
(bažnyčioje), pakyla; plg. . .a. ganc m. ‘en ada; es ada, s. .a. gang, s.s. gang,
s.ang. gang, s.skand. gang m., ganga ., s. yz. gang, gong, gung, š . dial. ganga, n.nl.
gang (Kluge 2002: 329; Lexe I 734; G imm IV 1219). k as sm. (1) (cu as) 1. ‘pakyla,
ele a ada luga na ig eja cho ui, onde es ão o ganai, iškos Lex 20a (o ig. Ku as), C
I 428, B 302, 311 (ku as), K 197 (kú as), K II 102; pl. k ai (2) Vdk, Žgč, Nmk, Kl n; kù as
(ku as) ‘( a gonų) cho as Lex 21a, C I 428, Q 110, B 312, 76, Alm ‘bū ys, pulkas (angelų)
C I 428, ‘laip ai C I 428; kõ as sm. 1. ‘paaukš in a luga na ig eja cho ui, iškos
B 311, I. Simon, P k. 2. ‘cho as, g upo giedo ojų B 311, NdŽ; kó as (2) LzŽ, kó as (1) Alm
70. 3. ‘balsas, onas ( ik Biblijoje) Bb1 Ps 120,1, B 698 (o ig. Dangaus Kó as); kuõ as (4)
‘cho as; bū ys, pulkas (apaš alų, angelų) DK 30 (o ig. nom. pl. ků ái), 37, 148, DP 38, 543,
R I 71 (o ig. K as), VoK 11, K nŽ (kûo s), ŠVŽŽ (kûo s Vin, K a, Meds, Žb ); < P . . ko ,
ku , kû ‘paaukš in a luga na ig eja cho ui, iškos; cho as (Alm (P W)), . .a. kô
m. ‘bažnyčios cho as; giedo ojų bū ys; luga de o ação na casa, na qual ica
giedan ys d asiškiai (Lexe I 1678), n. .a. Cho m. ‘dainininkai, giedo ojai,
can a agem, giedojimas; oda, bú ys, pulkas; ig eja c is ãs o luga giedo ojų
dian e al o ias, ig ejas p o es an es pakyla, iškos, onde siedada e muzikujada;
plg. s. .a. chō ‘d asininkų cho as ig eja, n.nl. koo ; lo . cho us; g . χopó; do
signi icado ‘giedo ojas ig eja c is ãs su giu signi icado ‘giedo ojų luga an es
al o . .ž. kô (Lasch 1914: 95); la. ku is is ok. (Sehwe s 1953: 61); l. chó ‘cho as;
ių’, iš čia ‘ ie a bažnyčioje, ski a d asininkams’ (Kluge 1957: 117; 2002: 171),
gale ija de g ., lo . cho os, cho us (B ückne 1974: 182). Plg. 1) ko as. 3) obje os de
i o, nomes de coisas da ig eja, exemplo.: abló as sm. ‘kalėdai is, plonos paplo ėlis,
esgo ado de a inhas e água Q 372 (o ig. Ablo s), R II 210, MŽ II 368, N 2, 30, [K], K II 98, Alm
23 < P . . Abla
‘ . p. (F I 8; Alm 23); plg. Obla (C II 161), . .a. oblâ e, oblâ ., n. ‘komunijos
NIJOLĖ ČEPIENĖ
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
paplo ėlis, os ija, n.nl. oblaa , n. .a. Obla e ., .lo . obla a (hos ia) (Lexe II 138;
Kluge 2002: 661). Plg. ainda oblo as. bike s; plg. .ang. bike , . .a. beche m. ‘ au ė;
bikie elis sm. dem. ‘kaušelis, au elė’ SD 116, SD3 134 < s.s. bike i, s. .ž.
como ma as, Ry . P . . bēkř ‘ au ė, n. .a. Beche m., n.nl. beke ; ok. de .lo .
bica ium n. ‘indas pa a inho, água, au ė (Kluge 2002: 99; Lexe I 137; Mi zka 1919:
122); la. biķe is de s. .ž. bike i (Sehwe s 1953: 12, 326); l. beche (bekie ), dem.
beche ek. U bu is lie . dem. bike ėlis de *bike is jun o com la. biķe is empo di e o
ao ge manismo (U bu is 2009: 418). ALEW lie . bikie elis kildizado de l. beche ek, que
pe ok. emp es ado do lo . (ALEW I 113). is smopas. bo . ‘ ais inis juozapas,
yzopas (Hysopus o icinalis), seus sucos; yzopo šakelės ig eja usadas como
šlaks yklė Mž 358,5, BB 2 Moz 12,22, BB 3 Moz 14,4, BB 4 Moz 19,18, VlnE 210,12 (o ig.
ins . sing. Iopu), R II 217, š, P, TA 417 (Issopas), BzF 118; hysopas Mž 538,19 (ins . sing
hyopu); yzopas Vln1 175, Lex 52a, C I 416, 1023, C II 249, 1025, RB Ps 51,8, B 272 (pl. iopai),
735, 760 (opas), 989, R I 51, R II 217, MŽ I 101, MŽ II 288, NT P Ž 9,19, NT Jn 13,29, K (ýzopas),
NdŽ, P, 417 (Yzopas), BzF 118, Alm TA 57, LBŽ; zopas (1) NdŽ < P . . Iop ‘ ais inis
juozapas (Lex 52a; C I 1023), Yop (C II 1025), . .ž. isop (MndW II 393), . .a. isôpe, isôp m.
‘ ais inis juozapas (Lexe I 1459), n. .a. Ysop, Hysop m. ( .), Isop ‘mažas a bus o
com olhas mui o pe uminciais e iole iniais lo es (Hyssopus o icinalis L); plg.
ags.
ysope ., s. .a. hyssop m., ėly . s. .a. p ecoy . n. .a. yzopus .; lo . hyssōpus .,
hyssōpum n. (G imm XXX 2575). kelichas sm. ‘(li u ginė) au ė BB Ps 23,5, BB Ez
23,31, BP I 366, BzB 294
< . .a. kelich, kelch m. ‘ au ė; plg. s. .a. kelih, s.s. kelik, n. .a. Kelch m. ‘ au ė;
ok. de lo . calix ‘ au ė (Lexe I 1539; Kluge 2002: 483), . .ž. kelk, kellik m. ‘ au ė
(MndW II 440); (s.l., .l.) n.l. kiel ‘ichindas, usado pa a as ce imônias na ig eja
c is ãs; au ė e k . < . .a. kelch, s. .a. kelih, n. .a. Kelch ‘ . p., de lo . calix
‘ au ė, dubuo; s.b us. келuкъ (кулuхъ) ‘(aukojimo) au ė; símbolos-
nis likimo į a dijimas’, n.b us. кéлuхъ, кéлiх ‘didelė, aukš a au ė’ (LKPŽ 372).
Plg. da kylikas.
kylkas (kilikas, kylỹkas K) sm. K ‘(li u ginė) au ė Mž 143, 380, 534 (kilikas), BP I Vln
33,10, Vln 35, Vln 65,23, Vln1 36, VlnE 164,23, VlnE 172, VlnE 190,2 (Kilikas), Lex 53a (kilikas), C
I Q 1050, 293 (kilikas), B 1, 566, 655, 776, 55, 55, H R I 72, M Ž I 139, N 199, K II 223, Alm (kilikas),
Rg, 666, Kč (kilikas (1)); kilichas sm. RB 116, kylichas Alm 66; < . . kilich m. ‘ au ė; plg.
. .a. kelch, kelich m. (Lexe I 1539), s.s. kẹlik, s. .a. kẹlich (Kluge 1957: 362); . .ž. kellik
m. ‘gė imo indas, au ė (MndW II 440), n. .a. Kelch m. ‘ au ė; ok. de lo . calix ‘ au ė;
com a in odução c is ianismo, p incipalmen e é usado só klingbidelis sm. ‘maišelis
monigams bažnyčioje ink i B 802, 1032 < P . .ž. Klingbüdel ‘piniginė, saque e com
A igos A icles 153 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
eikšme ‘ eliginių apeigų au ė’ (G imm XI 504); la. ķelliks ‘indas’ iš .ž. kellik
‘indas ge i, au ė’ (Sehwe s 1953: 63). Plg. da kelichas.
bambuço sob e a a a pa a cole a ismaldai du an e pamaldas (F I 378); ok no
luga . ü já P ūsijos okiečių a mėje e a supos o o som i (ž . Čepienė 2006: 211); plg.
n. .a. Klingelbeu el m. ‘k epšis com a pelo em uma longa a azd a, usado du an e
pamaldas pa a cole a í imas. kozoliai sm. pl. ‘kunigo apeiginis d abužis, kamža Q
110 < P . . Kâsel ‘pamaldų apda as, cho o ma škiniai; amplo a uçado, con o á el
š a ca, elho, ca inho oupžis; longos sijon de ankios d obés com gob u u (F I
343); plg. l. koszula ‘ma škiniai; abi as, es idos de monjos; bažn. a no as, supe io
o namen o de sace do e, es indo pe mišias de lo . casula ‘pal as com gob u u.
m as (my as) sm. ‘k apūs sakai, encon an es de algumas á o es a icanas e da
A ábia, usados como smilkal Mž 195, BB 1 Moz 37,25, BB SalK 7,17, BB GG 5,1 (M .
acco ig. sing. mÿ ha), BB 24,1, BB Es 2,2, BB 45,9 (my as), RB 45, 2359, B (pl. My ai),
Bs I 29; mi ė s . R I 88 (mi ė), MŽ I 170, N 403, K, Alm 87 (mi ė), F nW; plg. P . . Mî e,
My hen (C II 96), My he (Lex 63), . .ž. mi e ‘(ka čioji) mi a (MndW III 95), . .a.
mi e, mi m.
‘mi a de a abų mi en (Lexe I 2158), s. .a. mi a, my a, s.s. my a, ags. my e,
n.nl. mi e, n.š . my a, n. .a. My he . ‘mi a (sakai); ok. de lo . mu a, my ha,
e es e de g . mý ha ., mý a; pala a de o igem semi ų; a abų mu a sie ina
com šaknimi ma u ‘bū i ka čiam; à ge manų línguas en ou ia Bibliją (Kluge
1957: 497; 2002: 641); l. mi a. E. F aenkelis, baseando-se P. Ska džiumi, lie . mi à
empo emp iniu de polkų kalbos (F nW). obló as sm. (1) ‘komunijos paplo ėlis C II
161, B 727 (o ig. Oblo s), B 956 (oblo as), N 30, [K], Alm 93 < P . . Obla ‘ . p. (C II 161),
. .a. oblâ e, oblâ de a inha e água descozido pllo is; bažn. comunijas
., n. (o lô e) ‘komunijos paplo ėlis; kepinio ūšis’; plg. n. .a. Obla e . ‘plonas
paplo ėlis, s. .a. oblā a, o elā a, n.nl. oblaa , n.š . obla ; ok. de .lo . obla a
(hos ia) ‘ . p. (Lexe II 138; Kluge 2002: 661). Plg. da ablo as. sk ỹnė s . sk yn (4) 1,
(2), ‘ca alikos na ig eja puošni spin elė no meio do al a os iiai gua da BB 2 Mak
2,5, BB 2 C n 31,11. 2. ‘aukų dėžė, kasa BB Luk 21,2, VlnE 199, Lex 43a (o ig. Diewa
k ine), H 181, B 596, K I 93, 678, TP 9, 1881, LC 1878, 21, dem. sk ynelha I. 3. ‘na es (apie
bíblico Noéis ins alada na e) BB 1 Moz 6,14, B 117 conco damen o sk ynė bažn.
‘sando os sk ynia BB Teis 20,27, BB Joz 4,18, C I 1142 (o ig. Sk yne Sude ejimô), B
302, 833, R I 134, MŽ I 246, dem. sk ynelka es emunho (o ig. Sk inele Liudimo)
‘sando os sk ynia
BB 2 Moz 26,33); < . .ž. sch în ‘sk ynia, caixa; ka s as (MndW IV 138); . .a.
sch în m., n. ‘sk ynia, dėžė d abužiams, pinigams, b angenybėms, elik ijoms;
ka s as (Lexe II 799), .nl. sc īne; plg. s. .a. sc īn(i), s.ang. sc īn, s. yz. sk īn,
NIJOLĖ ČEPIENĖ
154 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX ags. sc īn ‘dėžė, malaminho, a as, dėžu ė
pa a coisas aliosas, p eangenybėms, elik ijoms, ang. sh ine ‘dėžė; al o ius;
š en o ė, n.š . sk in, n. .a. Sch ein m. ‘puošni dėžė pa a obje os de cul o, elic ijas
gua da ; ca s o; sk ynia; a min a; ok. de lo . sc īnium ‘ap alus indas kam somnis
man e (Kluge 1957: 679-680; 2002: 826; G imm XV 1725); la. sk ne, sk īnis ‘dėžė, sk ynia
(pa a oupas, milhos); spin a de . .ž. sch īn ‘spin a; sk ynia; caixa; s al
(Sehwe sčius 1953: 106; Ka ulis II 206) ou .ol. sch ijn, sch ine ‘dėžė, sk ynia; s alčius
(Ka ulis II 206); (s.l., .l.) n.l. sk zynia ‘už ojada caixa; sk ynia i k . < s.ček. škřně
‘spin a; dėžė, de . .a. sch în, s. .a. sc îni, sk îni ‘dėžė; in a, de lo . sc nium
‘ap alaina caixaė a gua da li os, documen os; s.b us. sk inja, скрuня ‘dėžė;
ecipien e de o ma e ácampio; escėp u ė; ka s as; n.b us. (dial.) caixa ‘didelė
dėžė; skiau ė (dėžė com skylu ėmis pa a man e peixes i os); caixa de milho, g ãos
a mazena ; ėdžios; s. us. sk ina ‘kaus y a dėžė, sk ynia; caijê com dangčiu, n. us.
sk ynia ‘dėžė, in oduzida dėželė (LKPŽ 581-582). P. Ska džius lie u ių sk ynià, sk nė
empo skoliniais de b us. скрыня или l. sk zynia (Ska džius 1931: 199), e W.
Smoczyńskis kildina de b us. sk ýnja (Smoczyński 2007: 567). Nes e abalho au o ê
ac edi a que lie u ių sk ynė jun o com la ių sk ne pode iam se se emp es ando
de medu inė okiečių žemaičių a mės sch īn ‘dėžė, sk ynia, spin a, s alčius. Po
causa p iebalsios juninho sk s . Čepienė 2006: 291-292. apel sm. ‘Maísel com
belambuço pa a í imas na ig eja cole a Q 478, N 89, [K], BzF 189 (o ig. åpel), BS 146,
Alm 141, F nW, KŽ; plg. P . . o el ‘plokš ė (Alm (P W)), n. .a. Ta el . ‘len a; ilhil;
plokš ė. Plg. mais obelis. õbelis sm. (1) 1. ‘maišelis com zambučiu às í imas na
ig eja col e (Klingsäckel) N 107 (Klp), F II 403, K, Alm 142, KŽ, Klp. 2. (pa) obelis
‘bažnyčios a čiau [P ūsų] na Li uânia se o da ig eja, ajudando os se nões da
ig eja okiečių. Jų se iço soa i i co pais, p opo in i inho e comunhão paplo ėlių,
nas, ku is kaip e ėjas s o ėjo po len a’ F nW → pa obelis < P . . Po abel ‘anks-
idiki i ig eja e suas į ankius e k . (F II 172); plg. pa obelis ‘bažnyčios
pa a nau ojas, que es a a a po len os, ok. Ta el, como adu o (R I 162, MŽ I 296,
Alm 97), P . . ô el ‘len elė, plokš ė (Alm 142), n. .a. Ta el, Elzaso dial. ô el
‘(pakabin a) plokš ė, len a, mušama ex i pa ao som, da sinalą, usado em ig ejas,
mos ei os no luga de ba imamen o (G imm XXI 13), P . . Tobolize . ‘kišenė, k epšelis
(F II 403); l. oboła ‘(kelioninis) k epšys, kup inė, maišelis (B ückne 1974: 572), obół.
Plg. da apelis. 4) š enčių, i eigos denominações, exemplo.: bė ės s . pl. ‘laido u ių
aišės, še menys BzF 99, LTR, KŽ < P . . Beh epuo a dailidėms (Zieseme I 530); plg.
. .ž. b e ‘neš u ai; bo (MndW I 392); s. yz. be e, s.ang. b , n. .a. Bah e . ‘neš u ai
→ ge m. *be -a- ‘neš i kùnigė s . (1) 1. ‘mo e is sace do ininkė, aidilu ė S. Dauk, P ,
kùningė š, ‘ ienuolyno, emplos sênio , i šininkė SD3 138, N 210, A 1884, 63, KŽ. 2.
‘Esposa de sace do e (pas o iaus) [K (K )], KŽ, I. Simon; → kunigas, kuningas. Plg.
(Kluge 2002: 83); la. b es ‘(laido u ių) neš u ai’ iš . .ž. (Sehwe s 1953: 11).
A igos A icles 161 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
da kuningė.
kuniglis sm. (2) ‘ ika as NG 60, Sln, Skp, kunigẽlis ŠVŽŽ (Š s); edinys de
kunigas.
kunigenė s . (1) B ž, kùnigienė (1) K; OsG 18 ‘kunigo (pas o iaus) mesma R I
71 (o ig. Kunngn), K, 1881, LC 17, Alm 76, KŽ → kunigas. kunigijà s . (2) col.
‘kunigai, suas plumas M, J, sp, F nW, V. Kudi , KŽ, P n, Bs, Bl , kunigija Alm
75, kuningijà A 1884, 381, kuningja KŽ, Gmž; ediniai de kunigas, ei.
kunignas sm. (2) ‘pas o ius P k; edinys de kunigas. kùnigininkas, -ė
smob. (1) ‘kunigo mokinys, p epa ado įžegnojimui A 1885, 372, BsV 164,
KŽ (o ig. kuniginiñkas), Klp, P k → kunigas. kunignis, -ė smob. (2) ‘kas
kunigo pažiū ų, kunigų šalininkas š, Žem, ZŠŽ (G š); edinys de
kunigas.
kùnigiškas sm. (1) ‘punigas Sl ; edinys de kunigas. kunigškis, -ė smob. (2) 1.
‘d asionis a (pp . ka alikų) Ch 2 Moz 30,30, G . 2. ‘kunigo mokinys, p epa ado
įžegnojimui KŽ, Šlu, P k, kuningškis N 210, K, KŽ; ediniai de kunigas, ei.
kunigiùkas sm. (2) ‘clie ikas J b; dem. edinys de kunigas. kunigùžis sm. (2)
‘p o es an ų a liu e onų kunigas Alm 76, KŽ, ZŠŽ (Lkč, Ž , Šk, Nm), Vdžg, Alk,
Dkš, Gs, ‘liu e onų kunigas K nŽ; edinys de kunigas. kùningas sm. (3b) F nW 1.
‘ponas, iešpa s; ada B 99, N 210. 2. ‘d asionis a (pp . ka alikų), klebonas C II
(o ig. Kúnnɨgas), 237 (Kúnningas), 647 (Kunnings), 1121, 75 (Kunnings), 179, R I 70
(Kunnɨgs), R II 208 Q (Kunningas), 276, 282, 58, H II 186, PVG 193 (1748 m), 362 (1793 m
MŽ), II 23, 78, 277, JV 615, 52, BzF Nl 21, K, K (A 1883, 42), P el 44, Sl, dem. kuningėlis N
210, kuningy is N 210, kuningužis N 210; < . . kuninc, kuning ‘ka alius,
go e nado (Lexe I 1774); plg. s. .a. kuni(n)g, . .ž. kunig ‘ka alius, go e nado ,
iešpa s, s.s. kuning, n.nl. ei; suom. kuningas (Kluge 1957: 391; 2002: 519520), . .ž.
konink, konnink ‘ka alius (MndW II 524); p . konagis ‘kunigaikš is, ka alius do
. .a. (a . .) künic ‘ka alius, . . kunic (kunig) ‘ka alius (Mažiulis II 242243 (E
405)). Plg. da kunigas. kùningė s . (1) 1. ‘mo e is sace do ininkė, aidilu ė š. 2.
‘ca alikų ienuolyno y iausioji, i šininkė N 210, KŽ; → ei. Plg. da kunigė.
kuningenė R I 71 (o ig. Kunnɨgn), N 210 → kuningas. kuningys is sm.
‘ka dinolas, ca alikų d asininkas Q 109 (o ig. Kunningys is, Popeaus
K aes) → ei.

NIJOLĖ ČEPIENĖ
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
mans as sm. ‘mennoni a, pe encendo de uma sei a p o es an e K II 54, Alm
84, KŽ < P . . Manis ‘ . p.. Menoni as i iam P ūsijoje, p incipalmen e
Ve de yje (We de ), Žemumoje (Niede ungen) (F II 48); plg. . .ž. mennis e
‘ . p. (MndW III 71), n. .a. Mennonis , segundo pas ó ios Menno Simons
(14961561, Nyde landai).
muka a sm. pl. (3b) ‘senhei os okiečiai, que ge almen e ezam em namie ZŠŽ
(Lkš), mùcha iai sm. pl. (1) ZŠŽ (Ss ); muke is ‘š en ei a I. Simon, mùku is (1) ‘ .
p. p š, Yl < n. .a. Mucke m. ‘ eidmainis, š en ei a, J. F. Budde pie is as
seguido es XVIII a. p a a dė; plg. . .a. mûchele m. ‘Meuchle , sica ius (Kluge
2002: 634635; Lexe I 2191).
naca ėnas, -ė smob. ‘naza ie is Alm 90; plg. ok. Naza ene ‘publicando judões
c is ãos se ai (pi maisiais nosso e os amžiais), lo . Naza eus de g . Naza ēnos
‘Naza ie is, Jesus C is o de sob enome. naujakunigis (heb.) sm. ‘ eceniai
en š ejas as sace do e Bl ; dū inys de ge m.
sace do e e cho e. no o.
pãkunigis sm. (1) ‘p o es an ų kunigo padėjėjas pasaulie is Š s; da inys de ge m.
kunigas e lie . p ae . pa-. pa óbelis sm. (1) ‘bažnyčios se nas, ha pinis as,
zak is ijonas Lex 43, Q 227, 297, C I 785, 1063, B 308, 591, 795, 831, R I 162, MŽ I 296, LLICh
(Žodynėlis), N 107, [K], K I 555, KŽ, Alm 97, F nW, P k, ‘bažnyčios pa au , que es á po
ás dos len os, ok. Ta el, como adu o R I 162, MŽ I 296, Alm 97 < P . . Po abel
‘anksčiau [P ūsų] na Li uânia se o da ig eja, ajudando okiečių ig eja se nams. Jų
se iço soa co pas, p o idencia inho e comunhão paplo ėlių, idi ica ig eja e
seus ins umen os, le a š i maišelį pa a í imas colha (Klingsäckel), obse a ė i
nes opius isi ojus, desobedien es pô se e oi os an colos (Halseisen),
assis idu aos p egoclininkai, quando eles saem pa a os doen ius ou se p epa asi
k ikš ; eles ambém de iam es a colhendo décima; seu de e cuida dos edi ícios e
ajuda os p egado es nos abalhos da e a (F II 172). ALEW esc e e-se que ok.
Po abel (Pa abel) pode ia se emp es ado de lie . pa óbelis (ALEW II 741-742).
pilig mas, -ė smob. (2) ‘keliaujan is maldininkas, keliau ojas į š en ąsias
luga es T pŽ, Š, DŽ pilg mas, -ė b š, pilg mas KŽ < P . . Pilg im, n. .a. Pilg im
‘ iagan e o dininkas (P el 40), s. .a. pilig īm; plg. . .a. bilge īm, pilge īn, s. yz.
pileg īm, .ang. pilg im; ok. de .lo . peleg inus ‘s e imšalis, keliau ojas (Kluge
2002: 703), . .ž. peleg im(e) ‘ . p. (MndW III 315); i . pelleg ino de lo . põdė s . (2)
‘k ikš o ma ina C II 192, KŽ, Alm 103 (Aukš ai ijoje), P , F nW, ZŠŽ, KzRŽ, Šl, Jnš,
Žml, Vl, E ž, J b, Sk; põdė scom. (2) ‘k ikš a ai- (puodė Bks, Meds, Lyk), D , K , Pl ,
kis’ N 294, K, M. Valanč, S. Dauk, BM 400 (Sln ), LMD (Š s), KŽ, Alm 103
(Žemai ijoje), NmŽ, F nW, BM 400, Sln , LMD (Š s), K nŽ (puodė), ŠVŽŽ
Vkš, Sd, T k, Ms, N , T k, ‘k ikš aduk ė pùskunigis (heb.) sm. (1) 1. ‘liu e onos
A igos A icles 163 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
B 967 < P . . pôde, pô ‘k ikš a ė is, k ikš a aikis (Alm (P W)); plg. . .ž. pade m. ‘k ikš o
ė as, k ikš o mo he s, kūmas, kūma (MndW III 291), n. .a. Pa e m. ‘k ikš a ė is;
k ikš asūnis; . ‘k ikš amo ė; k ikš aduk ė, lo . pa e ‘d asiškas ė as, k ikš a ė is
(Kluge 2002: 685). p ecen e is sm. ‘pa apinės p o es an ų bažnyčios aikų moky ojas
PVG 413 (1794 m.) < P . . p ezen e ‘ . p. (Alm 105 (P W)); plg. lo . p aecen o ‘daina edys,
solis a, di igen e.
saky ojas, pamokslininkas, sace do e desempenhando unções homem G dm, Vn.
2. ‘clie ikus, possuindo diakono š en imus NdŽ; dū inys de ge m. sace do e e
chega. pus-. abýne is sm. ‘ abino, judėjų d asininkas K II 118, Alm 109 < n. .a.
Rabbine ‘ . p. ; plg. heb . abbi ‘mes e do meu; . .a. Râbînîs ‘A abe (Lexe
330) II.
sénkunigis (heb.) sm. (1) ‘senas, seno iško mąs ymo kunigas Vaižg; dū inys de
ge m. kunigas e lie . senas. elniakunigis (heb.) sm. ‘cas malgais kėslais
ansi engęs em kunigus BsV 291, S I 165; dū inys om ge m. kunigas e lie .
diabnias. š kunigis (heb.) sm. pl. (1) ‘cas não e minado kunigys ės mokslų Nj,
Sk ; dū inys de ge m. kunigas e lie . iš a. 7) mi ological leksika, an gam inių
bū ybių pa adinimai, например.: basiliškas (basiliškas, basiliškus) sm. ‘pasakų
baidyklė, slibinas WP 98a,8, SD 8, SD3 9 (o ig. baylikas), Bb Iz 11,8, B 189 (Bailikas),
baziliškus Lex 236 (Bailikus), C I 236, P el 51 (bazylìszkas); plg. . .a. basiliske m.,
basilisk (Lexe I 133), n. .a. Basilisk mi . ‘basiliskas, slibinas, P . . Bailike (C I 236);
n.nl. basilisk, n.ang. basilisk; ok. emp es ado do lo . basiliscus, e es e do g .
basilískos ‘mažas ka alius (Kluge 2002: 94); l. bazyliszek. ALEW lie . basiliškas
g ãlis sm. ‘pasla ingo e ma a ilhoso aso (dubuo, au ė), a ped a ( idu amžių
okiečių pada imuose, kū yboje) T pŽ, KŽ, NSŽ; ‘legendá ia au ê, da qual bebeu
kildinamas iš lenkų kalbos (ALEW I 100).
Jesus C is o po úl ima a espe ianê T pŽ, NSŽ 144 < ok. G al m. ‘š en enybė
(akmuo, au ė ou k .); plg. . .a. g âl m. ‘š . g alis, K is aus aka ienės dubuo,
s. anc. g aal ‘ . p., .lo . g adalis (Kluge 2002: 367; G imm
VIII 1737; Lexe I 1066).
kãbalas sm. (1), pp . pl. ‘a ei ies spėjimas ca as e de ou os modos Vad, Lp,
K , kablai pl. Z Ž; plg. P . . kabâl ‘nemalonumai (Alm (P W)), Cabale . ‘slap os
in igos, pinklės (K I 673), n. .a. Kabale . ‘klas a, klas ingumas; pinkles; nang.
cabal, n.š . kabal, n.no . cabale; ok. de p anc. cabale ‘kabap acaube o i,
la, judėjų, žydų slap as mokslas’, o šis iš heb . qabbālā(h) ‘pe da imas; adicija’
(Kluge 2002: 457); heb . gabbala ‘(slap a) adicija’, s.žyd. kabbālāh ‘bū imas
NIJOLĖ ČEPIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXX de núme os, magija, in iga (Vasme II 1986, 164
149); ( .l.), n.l. kabała, pl. kabały ‘judėjų iloso inis apok i inis ak a as;
bundagem de ca as; cu imen o de sinais, núme os; bu ų ensino li o;
conspi ação, in iga; p eocupações, di iculdumai< l. jid. qabole ‘paslap ingasis
judões ensinamen o, .lo . cabbala ‘Kabala (sabedo ia, ansmi ida abinų), de
.heb . qábbālāh ‘capimas, acei ação; ansmissão de adições de ge ação em
ge ação; cos umei os lei; po Mozês esc e e lojas; cabala, mis e iosa sabedo ia;
n.b us. kabálá ‘ ūpesčiai; cabeçoūkise; enganulė, niekai, n.b us. dial. cabały pl.
‘bū imo ko os (LKPŽ 337), l. kabała ‘in iga, slap as mokslas < ok. e i . cabala, e
es e de heb . kabbalah (B ückne 1974: 211). špkas sm. (3) ‘ aiduoklis, šmėkla,
pamėklė K II 200, Cp, NdŽ, BzF 185 (P k), Alm 134, F nW, KŽ, ZŠŽ (G š, Šk, Ss , Sn ),
NmŽ, Šn, Vlk , Nm, Gs, M j, Tlž (1,); špūkis, -ė smob. ‘kas nach į aikščioja,
nak ibalda, aiduoklis J, BzF 185 (o ig. szpúks); špókas (1) ‘ aiduoklis, šmėkla ZŠŽ
(Sn ) < n. .a. Spuk (Spuch) m. ‘šmėkla, aiduoklis, pamėklė, que é ado ado de . .ž.
spōk, spūk, n. ‘ aiduoklis, šmėkla, niekinga bū ybė; plg. .nl. spoke, s.ang. pūca mi .
‘gnomas, ba zdukas, maukas, ai a as, espí i o domés ico. Kilmė neaiški (Kluge
2002:
871; MndW IV 335).
-oja, -ojo e b. ‘užbu i, zake ė i BzF 205 < n. .a. e zaube n ‘ . p..
Valhalà s . ‘an igos escandina os mi ologijā deus Odino palácio, mūšyje k i usių
ka ių bu einė T pŽ; po o igem plg. ok. Walhall(a) < s.skand. Valhll ‘palácio dos
assassinos; nó dicos ge manos mi ologijā assim chama-se salė, ok. Halle, à qual
êm os caídos nas lu as (Kluge 2002: 970). dei ês, que ajuda am aos ca žygianos em
alk ijos s . pl. (1) ‘seno ės skandina ų mi ologijoje – ka ingos me ginos
ba alhas, nu es a am mo os ka ių ėles em Valhalą e lá po puo as lhes
a e auda a T pŽ, NSŽ 454; plg. n. .a. Walkü e . < s.skand. alky ja ‘pasi enkan i
mi usius, n.š . alky ia, n.ang. Valky ie, n.nl. walku e (Kluge 2002: 970).
Valpù gijos nak is ‘seno ės ge manų pagoniška pa asa io p adžios š en ė nak į
iš balandžio 30 d. į gegužės 1 d.; de aco do okiečių p ie a us aquela noi e no
B okeno mon e espí i os malignios e b uxas kelda usia eo o, o gias; puo a, o ija
T pŽ, Valpu gija KŽ, NSŽ; plg. ok. Walpu gisnach ‘Hexensabba ; Walpu g(is) é
ge manos san a, o iginada da Ingla e a, okiškai Wal -pu c; 1 de maio à noi e joja
b uxas em Blocksbe go mon anha a ligação en e b uxas e san aosas é mo i ada
só da a; n.nl. Walpu gisnach , n.ang. Walpu gis Nigh (Kluge)
2002: 971); lo . Valpu gis.
A igos A icles 165 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
3. DL VOZŽIO OLA REIKŠMI IR KILMS
B e kūno Biblijoje o quis ado a pala a ola4 s . ‘u as, landa, camalpa, c ip a (BB 1
Moz 23,9 ‘ola laido i, BB 1 Ka 18,4, BB 1 Ka 19,9, BB 1 Ka 19,13, BB Ps 142,1, BB olė 1 Ka
18,4, ala 1 Sam 24,4, BB 1 Sam 24,11, uola BB 1 Sam 24,4). Olos, como mis e iosos po ões
pa a o subsme ínio mundo, é de mui os cul os, mi os e pada imen os obje o. Elas
e am conside adas luga es de nascimen o das deus, a sisky ėlių bu eínas. C e os e
Mikėnų c ėjime ha ia mui os san osų olų (NSŽ 294-296). Olaama não só signi ica ‘ž
a oj ė elių ou paukščių u as, landa, como é ap esen ado LKŽe, mas ambém
‘pa alpa, k ip a, luga pa a se esconėp i; ab gls is. C ip os e am p ecoi os
c is ãos cul os e adolojimo alalpos ca acombas, požeminėse cemícios. Da Bíblia
ap endemos que olos es a am com du imis (1 Ri 19,13), didelės (paslėpė oloje aqui 50 e
lá 50 p a akų (1 Ri 18,4)). Nos e am en e ados An ano Rubšio de San íssimo
Esc i u o (Š R, 1 Moz 23,19) e ime esc e e: En ão Ab aão en e ou sua esposa na
ca a do campo de Machpelos, opôs Mam ę {isso é Heb oną}, Canaan. O campo e ola
passa am de he i as em Ab aão p op iedade como cem ie ê.
B e kūnas e os seus aduzidos Co e o es da Bíblia u bés de em e du idado, se
exage a ia as pala as li u ichas exa amen e co esponde a pala a o iginal, po an o
mui as ezes p i ašom ola, co esponden e n. .a. Höhle . (Hohl n.), do meio okiečių Hohle .
‘ola, įduba; uma g ande uščia idu ė pa alpa na e a (G imm X 1714, 1715, PaulW 299); plg.
idu á ias okiečių žemaičių a mės hol n. ‘ola, įduba, uščia idu ė pa alpa; p ieglobs is,
slėp u ė, XV a. Liubeko (Lübeck) cidade do monge dominikono He manno Ko ne o c onikoje,
okiečių žemaičių kalba pa ašy uose aš uose už iksuo ą e b. holen ‘sich in eine Höhle,
Ve s eck begeben (leis is, iskeliau i, anda e in o olą, slėp u ę) (MndW II 285, 288). ola Lie u ių
sie inas e com . .a. hol5 nė (Schlup winkel), [hule BB 1 Moz 19,30], . .a. e b. hëln ‘laiky i
n., m. ‘ola, duobė, kiau ymė, įduba’, . .a. hüle . (hol) ‘ola, p ieglobs is, lindy-
paslap yje, paslėp i (Lexe I 1324, 1381, 1242). Plg. mais giminišką s.skand. hll (n. .a. Halle .
‘p ieangis, p ies a as de kolonų), cujo p incipal signi icância é ‘uždeng o, escondp o;
(go ų hallu-s ‘uola, s a inys om akmenų, salė uolose); → ge m. *hel- ‘slėp i, paslėp i. Desde
. .a. e b. hëlen, hëln ‘laiky i paslap yje, slėp i, paslėp i, slaps y i (n. .a. hehlen) kilo . .a.
helle s . mi . ‘pascėp as, ocul o sub e âneo mundo dos mo os, in e no; es ei a câma a
en e k osnies e pa ede, . .a. halle . 4 Ola egis ado mais VlnE 101, DP 481, MP 284, SD3 76,
85, 155, 281, 291, SD 66, 238, 246, Q 235, B 860, R I 167 (o ig. ůla), MŽ I 306 (ůla), A. Ba an, J, 853, J k 25,
JD F nW, Z ŠkŽ (G š, Š, B ž), KzRŽ, Ds, D, Km, Sg, Sk, Rš, dem olùkė ZŠŽ (Lkš); u imi e hola
‘duobė, u as SP I 42,6; 42,11; 255,2, BzF 116, F nW I 516, hala SD1 44, BzF 116.
5
Plg. mais s. .a., .nl., s. yz. hol, ang. hole ‘ola, u as (Kluge 1957: 313).
NIJOLĖ ČEPIENĖ
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
‘medinis bokš as, medinės kolonos, obelė; ie a uoš i i saugo i d uskai’; plg.
ainda go . halja ‘sub e âneo mundo dos mo os (Lexe I 1232, 1149; Kluge 1957: 283;
G imm X 229). W. Smoczyńskis li auens ola conside a neaiškios o igem pala a
(Smoczyński 2007: 432). La ių ala ‘ola, u as, landa J. Sehwe s kildina desde . .ž.
‘holola, skylė, įduba (Sehwe s 1953: 1). En ão li auens ola ‘u as, dauba, alalpa,
k ip a; p ieglobs is, o quecido no século XVI. B e kūno Biblijoje, pode iam se
kildinamas não só de medu ná okiečių žemaičių a mės hol n. ‘ola, ca as, uščia
pa alpa; p ieglobs is, como esc e e E. F aenkelis, mas e do meio okiečių Hohle .
‘ola, įduba; g ande uščia idu ė espaça no e eno; plg. idu inas okieças
akš aičių a mės hüle (hule, hol) . ‘u as, duobė, p ieglobs is. Plg. da Valhala (p ie
2, 7). An ano Rubšio e s ame Š en ajame Raš e encon amos emp és imo šeolas
sm. ‘mi usių bu einė, paga as Š R (Moz 37:35; GG 86; Job 24,19), o iginusį
p o a elmen e de heb . šeol, que u bū sie inas com n. .a. Hölle . ‘po e inis
mi usiųjų pasaulis, p aga as, go . halja, s. .a. hella ‘mi ies dei ė Hel, sua
habi ação (G imm X 1747); plg. la. ele ‘p aga as de . .ž. helle (Sehwe s 1953: 331332).
An e io men e em elhos esc i os li uanos, u imais dados, a pala a šeolas
nãoap inkamos. a. B e kūno XVI na Bíblia ok. Hölle . ‘p aga as le ado emp iniu
de polkų linguagem peklà6.
4. DARINIAI
Da lexicica eligiosa ge manismos cons i uem-se no as pala as: ediniai,
denomina i ai, dū iniai. Ypač mui as ezes à ge manismo šaknies adicionando
lie u iškos p eesagas -ienė, -ys ė, -iškas, -au i. Tu ima e sudu inių pala as,
hib idos, cujos um dėmen o é ge manizmas, e ou o lie u iškas pala a. Daug
da inių suda y a com senuoju ge manizmu kunigas.
Vediniai, po exemplo: p ienė, ab ienė s . ‘ca alikų ienuolyno i šininkė → ap as,
ab as; kunigenė, kùnigienė, kuningenė s . (1) ‘punigo (pas o iaus) pa i. Ypač
mui o edínas o malizada de skolinių kunigas, kuningas: kùnigė, kùningė s . (1)
1. ‘mo e is sace do ininkė, aidilu ė; monolyno, emplos sênio , che eininkė. 2.
‘esposa de um pad e (pas o ia); → kunigas, ei; kunigái is sm. (1) ‘jaunas
kunigas, ica as; cle e ic; kunigys à s . (2) ‘ iešpa ys ė BP II 117, WP 27,13, DP
226, MT 30,31, ‘ unções de sace do e, kunigação WP 27, DP 465, MT 18, Alm13, 76,
F nW, KŽ, K nŽ; kunigs ė s . (2) ‘ iešpa ys ė BB Joz 18,7, WP 152,19, DP 542, SP
204, B 684, R I 71, MŽ I 136, PG, ‘p iigo unções, 6 LKŽe não subme ido da pala a
peklà šal inis izkūno B e Biblijos.

S aipsniai / A icles 167
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
kunigação BB 1 Sam 2,28, DK 94, SD 93, DP 75, MT 18, Ch1 312, 13, PK3 96, SD 84, SG I
51, Lex 68a, Q6, 39 B 721, 810, 986, H R Io ig ( Kunngys ė), MŽ I 136, A 35, K, M Valanč,
M, F nW, J Bil, J Šimk, KŽ, ŠVŽ (Žuk (2)), kunings ė ‘Daigos, kuniga, Lex II, C II, 687,
Q6, 39 H I (Kunngys ė), II, 28 R, 21 A 78, 210 s pa ija, R 71 71, N; kece s ė . ‘e ezia;
paklydimas ( ikėjime) Alm 64; bybeliškas adj. ‘būdingas Biblijai N 329, K, Alm 31,
ad . býbeliškai K; → bibelis; plg. n. .a. biblisch; kè se iško adj. ‘būdingas kece iui
K I 683, ad . ke se iškai K I 683; kùnigiškas, -a adj. -à (1), (34b) ‘būdingas
d asininkui (pp . ka alikų) BB 2 Moz 19,6, DK 76, 147, DP 27, 547, SD3 96, SD 84, B 986,
K, BsM II 238, M. Valanč, J. Jabl, KŽ, Gg ; kùningiškas, -a R II 282, N 210, A 1885, 81,
ad . kùnigiamen e ‘kaip kunigas K, ZŠŽ (Nm); kunignis, -ė adj. (2) ‘d asininkų
(pp .
ka alikų) J. Jabl, KŽ, Š s.
Denomina i ai: kunigáu i, -áuja (-áuna), -ã o in ., kunigáu ZŠŽ 1. ‘bū i kunigu,
sace do ininku Mž 421, BB Luk 1,8, S. Dauk, BzB 297, F nW, P. C i , J. Jabl, J. Bal ,
Alm 75, KŽ, DŽ, ŠVŽŽ (Žb ). 2. ‘ iešpa au i Mž 421, MT 250, š; denomina i is
kunigas; podjiu i, -iáuja, -iã o in . ‘bū i podžium a pode, kūmau i š, ZŠŽ (Jnk),
apipodžiáu i . ‘pabū i podžiais, kūmais ZŠŽ (Jnk), denomina i is podžius;
sp edikau i e b. in . ‘segy i pamokslą Alm 118, sp edekó i KŽ, denomina i ai
de sp ėdika; pilg inau i, -auja, -a o e b. in . ‘ iaja a luga es sag ados BB Iz
23,7, P el 43 → pe eg inação; plg. . .ž. peleg ine
‘pilg imas (P el 43).
Dū inias: býbelnešis (heb.) sm. (1) ‘Bíblias dis ibuin ojas, isnešinė ojas LC 1882, 48,
dū inys om ge m. bybelė, bybelis e lie . neš i; iškunigis sm. ‘bu ęs kunigas,
ekskunigas NdŽ, LzP, da inys из ge m. kunigas e lie . p ae . -ishe; kikapis (heb.) sm. (1)
‘capai jun o ki kės; san uá io R I 54, R II 223, MŽ II 298, N 200, K, KŽ, Alm 66, ki kkapis KŽ,
dū inys из ge m. ki kė e lie . kapas; plg. n. .a. Ki chho m. ‘kapai, kapinės; kun is (dial.)
smegbu. ‘ o ês sace do e ou clé icas P on, Už ; kunigbu is BŽ 477, dū inie is ge m.
kunegas, kunigas e lie . se ; Lu e KlebonPa obel penigai (Lu e [penigai], Klebon
[penigai]) sm. ge m. luu e is e moedas; de sl. klebonas e ge m. dinhei o; de ge m.
pl. ‘dešim inė, bažny pinigiai, mokami liu e onų bažnyčiose’ Lex 23; dū iniai iš
pa obelis e moedas; põdženklis (heb.) sm. (1) ‘puošnūs dos pais do k s š o ce celados
lapelys com linkėjimais, em que se coloca um p esen e ou dinhei o ao k s a aiki K II 105
(o ig. pd-ženklis); dū inys de ge m. podis e lie . sinal; plg. n. .a. Pa enb ie , Pa enze el
‘ . p. (G imm XIII 1502); šp ùkknygės s . pl. (1) ‘pamokymų, sen encijų inkinys,
ka echizmas K II 199, NmŽ, šp ùknygės ‘maldų knygos NmŽ, dū inys esc i os, quan o
mais deles encon ado B e kūno Biblijoje, np.: kunigas (kunegas, kungas); u mas
iš ge m. šp ukas i lie . knygos pl.; plg. n. .a. Sp uchbuch n. ‘ . p.’.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
5. CHRONOLOGS NOTABES
Nedaug eligijos s i ies žodžių už iksuo a pi muosiuose XVI a. senuosiuose
‘bokš as, a pinė; psal e as (psal ius, psal ie as) ‘psalmynas; s ygin ins umen o
de música; m as (mi as, my as) ‘k apūs sakai; isopas (yzopas, yzapas) ‘ ais inis
juozapas (Hyssopus o icinalis); yzopo šakelės ig eja como šlaks yklė; sk ynė
‘ka alikų bažnyčioje puošni spin elė no meio do al a os ijai man e ; sac i ų dėžė,
kasa; nai as (apie bíblico Nojaus ins alada na e). Desde a XVII a. skolinių mul iplicėja,
especialmen e P ússia okiečiųlie u ių e lie u ių okiečių diccioná ios, p z.: abló as
‘kalėdai is; almzas ‘ischmalda, doana; igês s . pl. (2), lgės (1) ‘Visų Š en ųjų š en ė
(no emb o 1 d.); kañ e is ‘ am e dadei o o icial da ig eja p o es an e, o gonalis a;
ka gismas ‘ca equizmas, umpas c is ãos ikybos disposição pe gun as e
espos as o ma; kė bas (ke ubas) bažn. ‘aççelhão do mais al o ango; plg. ok.
Che ub, P . . Che ub (C I 426), heb . ke ub (pl. ke ubin) ‘ . p. ; asi ų k ub ‘milžiniškas
paxš is com lū enas de leão e cabeça humana, g i as (Kluge 1957: 268); ki pode is
‘bažnyčios se nas, a gonalis a, zak is ijonas, ki kpode is; klebonpenigai sm. pl. bažn.
‘ ešim oji pa e de luc o ou enda, que os c en es de e iam da à ig eja, ao klebon;
dešim inė; dū inys de sl. klebonas e ge m. dinhei o; klebónpiningai (o ig.
Lu e -Klebón-Pa óbel-Pinningai); gángos s . pl. (1) ‘bažnyčioje luga jun o
o ganų; i< ok. Gang ‘ . p. ; p edikau i, -auja, -a o in . ‘dize se mão,
publicamen e esba i; apelis ‘maišelis pa a í imas na ig eja cole a < P . .
o el ‘plokš ė, plg. Elzaso dial. ô el ‘(pakabin a) plokš ė, len a, mušama ex i pa
ao som, da sinalą, usado em ig ejas, mos ei os no luga de zimbamen o, n. .a. Ta el
(G imm XXI 13).
a. XVIII encon a-se no os emp és imos, não poucos deles ap esen a-se Jokūbo
B odo skio dizodyne, p z.: d eskama a s . ‘zak is ija, d skama ė, d yskama ė
LC 1885, 12; kapelė ‘maža bažny ėlė, koply ėlė; klekne is ‘ a pininkas; klingbidelis
lis pinigams bažnyčioje ink i’; klos e is ‘ ienuolynas’; p ecen e is ‘pa apinės
‘maišep o es an ų bažnyčios aikų moky ojas PVG 413 (1794 m.); hib . ki kapis
‘kapai p o ki kės, emplo ius.
Desde XIX a. za ixada no os skolinių G. H. F Nesselmanno e especialmen e F.
Ku šaičio diccioná ios, p z.: bybelis sm., býbelės s . pl. ‘Biblija; býbelšp ukis
‘Š en ojo Sc ip o pala a; e b. imelia i ‘š en in i, kon i ma i; anciskõnas
‘elge aujan es monjas ca álicas; gnóda ‘malonė; je gu ãliau in e j. ‘Die ulėliau,
Die uli; kapucýne is (kapu sýne is) ‘memb o de um amo dos o dinos monás icos
ka alikos, p anciškonų o dino, nomeada após seus pa icula men e smailius
gob u us; lik s s . 2) ‘G abnyčių š en ė (4, missas, às quais os c en es ão com
elas (de 2 de e e ei o.); li u gja ‘ iešųjų pamaldų, especialmen e missões,
S aipsniai / A icles 169
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
bažnyčiose’< ok. Li u gie ‘ . p.’, plg. n.nl. li u gie, bažn.lo . li u gia, g . lei o-
o dem c is ãos u ga (Kluge 2002: 578); p óps as "klebonas; abýne is ‘ abinas;
sp ėdika s . (1) ‘calba, se mão, sp edika Alm 118, F nW, sp edeka KŽ, sp edikas sm.
; šp ukknygės pl. ‘pamokymų, sen encijų inkinys, ca echism; õbelis ‘maišelis
pa a í imas na ig eja cole a . Nos abalhos de A. Bezzenbe ge io p imei o ci a
pala as: bė ės s . pl. ‘laido u ių aišės, še menys BzF 99; plg. P . . Beh e ‘puo a
dailidėms (Zieseme I 530), . .ž. b e ‘neš u ai (Sehwe s 1953: 11), s. yz. be e
‘neš u ai, n. .a. Bah e ., a delesnė signi icação ‘neš u ai mi usiam neš i (Kluge
2002: 83), . .ž. bo inge . ‘pakėlimas, paėmimas; (Hebung, Einnahme auka) (MndW I
397, VI 80); la. bē es ‘neš u ai numi usiam neš i de . .ž. b e ou y ų yzų bē e
‘neš u ai (Ka ulis I 121); p acaube o i ‘užbu i, zake ė i BzF 205 (Da gùžiai), P el
58 (p acaube o s).
Mui os des a emá ica do g upo skolinių зафиксирована Александра Куршайца
четырех томов литовских okiečių слодыне, изданном 1968-1973 m. (g ãlis sm.
‘paslap ing e ma a ilhoso aso (dubuo, au ė), a ped a ( idu amžių okiečių
pada imuose, kū yboje); legendá ia au ê, da qual bebeu Jesus C is o du an e a
úl ima ceia; longoc s is sm. (2) ‘Kūčios (?), pl. Kūčių dádas; dū inys de . .ž. hilgen
‘š en ieji e cho e. C is o, plg. ok. de heilige Ch is abend; ki elis ‘pa apijinė
š en ė (minin consag ação da ig eja); mugė ( yšium su pa apijine š en e);
naca ėnas, -ė smob. ‘naza ie is Alm 90.
6. IŠVADOS
P ússia aš ijoje, diccioná ios za ixada não mui a eligiosa leksikos skolinių de
ge manų kalbų, po que Mažąją Lie u ą k ikš ijo okiečiai, eles longgai go e na am
es e k aš ą. Uma ez que as o dinas monás icas pa icipa am naquele p ocesso,
po isso na língua li uana há de o igem ge mânica denominações de monolynas e
klos e is ‘ ienuolynas’, kapucýne is ‘ka alikų ienuolių o dino, p anciškonų o -
monjos: ap ja ‘ca alikų ienuolynas, dino memb o, nomeada após seus
pa icula men e smailius gob u us, ancisknas ‘elge aujančių ka alikų ienuolių
o dino membe s, ou os denominações de sace do es; cons uções; u ensílios de
ce imônias da ig eja; sh enčių e ou os nomesim. Segundo kelmę eligiosa e
mi ologinė skolin inė leksika são: 1) skoliniai de ge manų kalbų, p incipalmen e
okiečių kalbos; 2) g eikos (p z., psal e as), la ynos (p z., sk ynė), heb aios (p z.,
kė bas ‘aukščiausio angojo angelas de heb . ke ub (pl. ke ubim), a amėjų (ap as
‘ ienuolyno i šininkas), elosios p ancūzų (p z., g alis) e ou os idiomas pala as,
en ekę in o lie u ių kalbą iš ge manų kalbų. As p imei as pala as do léxico eligiosa
de o igem ge manas, za ixadas XVIXVII a. li a ios aš ijoje, su gi am
p incipalmen e de med io okiečių, med icas okiečių aukš aičių a mės. Lexicos mi ologicas são poucos, maio ia dela insc i a só XIX a.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Kai ku ie eliginės leksikos skoliniai y a bend i lie u ių i la ių kalbose. Jie
em equi alen es de ou as línguas eu opeias.
O signi icado da pala a Lie u ių olà é não só ‘ž ė elių ou paukščių u as, landa,
como ap esen a-se LKŽe, mas a XVI a. B e kūno Biblijoje ele insc i o e
signi icado ‘pa alpa (laido i), k ip a; p ieglobs is, pelo qual in e p e as okiečių
kalbos Höhle . ( idu io okiečių dial. Hohle), Hohl n. Lie u ių paodis olà sie inas su
. .ž. n. ‘u as, ola; p ieglobs is, . .a. hüle (hule, hol) . ‘u as, duobė,
p ieglobs is, n. .a. Hohl n. ‘u as, guolis, įduba, įdubusi uščia pa alpa, ge manų
*hel- ‘paslėp i, . .a. e b. hëlen, hëln ‘laiky i paslap yje, esėp i, paslėp i, . .ž.
helen, s. .a. helan, s.s. helan.
Mui as eligiosas lexicikos ge manismų ap esen ada apenas Li uãos elhos esc i os,
P ūsijoje leis uas diccioná ios. Alguns emp és imos de léxico eligiosas são usados
ge almen e só em palmo i a, a mėse, ex.: bdelis ‘ elnias T g, Pg , E ž (biedelis G k,
Sk , K š, Rs, T g); bybelš undė ‘ empo des inado à lei u a da Bíblia NmŽ; hib .
jegumano in e j. ‘Die e meu Š s, dū inys de ge m. je gau e lie . į a džio meu, plg.
je gu alis; kañ a as ‘giedo ojas ZŠŽ (Šakių apyl.), plg. kan e is (nuo XVII a.); muka a
(3b) ‘senhei os okiečiai, que ge almen e ezia namie ZŠŽ (Lkš), mucha iai ZŠŽ (Ss ),
mùku is p š, Yl, mùke is ‘š en ei a P k; podina sm. pl. (3b) ‘k ikš o ė ai, podis i podė
Šl, Mšk, pdinai (1) Vkš, Žml, põdinas sm. 3b) ‘k ikš a ė is, podis F nW, Žg, Mšk, Šl, Jnš,
Lg, Žml, Pš, Lnk , Ps, dem (1, podinùkas, -ė smob. (2) ‘k ikš o dije e Gs, ZŠŽ (Šakių apyl.),
edinys iz podinas; šp ùkai pl. ‘maldos NmŽ. Pla p o a elmen e i oje alboje
p e ale as pala as: kùnigas (kùnegas), pdė ‘k ikš o mãe; k ikš a aikis, pdis ‘k ikš o
ė as, k ikš amo ė, pdžius ‘k ikš o ė as, podis, pdžiai sm. pl. ‘k ikš o ė ai, podis e
podė, pdinas ‘k ikš a ė is, in e j. jegu alis ‘De ulėliau, Die ulėli, sp dikis ‘calba,
se mão, bdelis (bíedelis) ‘ elnias.
SANTRUMPOS
acc. accusa i us, galionis a ags.
anglosaksų ang. inglês p ecoy .
p ecoy oji a am. a amiejų
bažn.lo . bažny inė la ynų b us.
bal a usių ček. chekų dan. danos
dem. deminu y as dial. dialek as
es . es ų yz. yzų ge m.
ge manos g . g eikos heb .
heb eios hib . hib idas ins .
ins umen alis, įnagininkas
gen. – geni i us, kilmininkas
go . – go ų