146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
NIJOLĖ ČEPIENĖ
Ins i u o de lenguas Lie u ių
Mokslinių in es igaciones di ecciones: leksikologija, skoliniai,
ge manizmai, leksikog a ija, e imologija, his o ia del lenguaje, aš ija.
DOI
RELIGIN, MITOLOGIN
LEKSIKA: SKOLINIAI IŠ
GERMAN KALB
Religious, my hological ocabula y: loanwo ds
om Ge manic languages
ANOTACIÓN el
S aipsnyje se examina la eligión y mi ología emá icos g upos de ge manas lenguas de
o igen lexic semán ica y aspec os de o igen. Skoliniai subdi i ius en se ynis pog upius:
iglesia edi icios de y sus pa es, adminis aciones, ambien es; in e io de la iglesia, equipos
luga es en ella; acceso ios ce emigos, cosas de iglesia; š enčių, i eigos; ca zny inas
ac i idades, lib os, ins umen os de música; nomb es de las pe sonas; mi ologica leksika,
an gam ines bu ybios nomb inimas. Nus a y as ge manismo base palab a, de la cual él su gió,
indicada collinio pi minė kilmė. Dodama de o os idiomas co espondimenos. Jun o se p esen a
leksemų iksa im en la aš ijoje desde XVI a. y consumo en gy ojoj kalboje, a mėse.
Ap a iama c onología de los p és amos. Cla i ico que los lie u ių olà se u iliza no solo en el
signi icado ‘ž ė elių o paukščių u as, landa, como se p esen a LKŽe, pe o B e kūno Biblijoje
él za cis os ambién en el signi icado ‘pa alpa (laido i), k ip a. Apibúdinami de ge manizmos o ma da iniai.
ESMINIAI VOODŽIAI: eligiosa, mi ologinė leksika, skoliniai, ge manizmai,
semán ica, P ūsijas ódynai, aš ija, a mės.
ANNOTATION
The a icle add esses he eligious and my hological ocabula y o Ge manic o igin om he
pe spec i e o seman ics and o igin. Loanwo ds a e di ided in o se en sub-g oups:chu ch
buildings and hei pa s, adminis a ion, en i onmen ; chu ch in e io , places inside i ; objec s
used in i uals, chu ch i ems; es i als, i uals; chu ch ac i i ies, books, musical ins umen s;
names o pe sons; my hological ocabula y, names o supe na u al beings. The base wo d o he
A ículos A icles 147 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
Ge manism om which i de i ed is es ablished; he p ima y o igin o he loanwo d is iden i ied.
Equi alen s in o he languages a e p esen ed. The eco ding o lexemes in he w i en language
da ing om he 16 h cen u y and hei usage in he spoken language and dialec s a e also
p o ided. The ch onology o loanwo ds is discussed. I was ound ha Li huanian olà is no only
used in he meaning o ‘a ca e, bu ow o animals o bi ds as de ined in he Dic iona y o he
Li huanian Language bu also as ‘a chambe ( o bu ial), c yp acco dman ics, dic iona ies o
ing o B e kūnas’ Bible. The o ma ions de i ing om Ge manisms a e desc ibed as well.
KEYWORDS: eligious, my hological ocabula y, loanwo ds, Ge manisms, se-
P ussia, w i en language, dialec s.
1. ĮVADAS
Dauguma lie u ių kalbos skolinių iš ge manų kalbų, daugiausia okiečių kal-
bos, son palab as de la cul u a ma e ial. Sin emba go u ima y in angibles cul u a
ge manos de o igen o a ėjusių de ge manos lenguas palab as, aunque y ellos a
menudo į a dija ma e ialius deik us. Religiones y mi ología emá icas del g upo
skoliniai za ixo e ya p immuosios XVI a. esc i os, más P úsijos. Ma e iaga al
a ículo se ecopiló de lenguas li uanas de iejos aídos, más a de de abajos,
P usia lie u ių okiečių y okiečiųlie u ių diccionų, ambién de lengua i a, a minių
eks ų, šnek ų y a mių diccionų así como ac uales lenguas bend ines. En él
u ilizado el dicciona io de la lengua Lie u ių IXX . (LKŽ, LKŽe) y o os abajos de
ma e ial (ž . lis a de li e a u a y uen es). El a ículo iene como obje i o
p esen a y panag ina se o igen ge manas lingüís icas eligiosa, mi ológica
leksiką aspec os semán icos, de o igen, c onología, explica explici ado p im p im
p im kilmę; indica leksemų ikssa imą aš ijoje y consumo en i oja leng oje,
a mėse; de la eligious lexicica ge manisms de Ge manis an los da inos. Los
abajos se p esen an palab as de o igen de ge manos idiomas, p incipalmen e
okiečių idiomas, di ec amen e en ekę a Li uanies lengua; palab as de o igen
ge manos, galėję en a a li uáneos lengua de o os idiomas in e mediininkių,
p incipalmen e sla os lenguas; no ge manos lenguajes p ima ia de o igen
palab as, pe o apode a se de ge manos lenguas. Neue os léxicos eligiosas,
eligiones e minos y inėjimuose зафиксирована nedaug ge manizmų. Algis
Rubinas dak a o dise ación Li u ias lenguas eligiosa leksika y su his o ia (2002)
capí ulouje Lie u ių kalbos ge manizmai p esen ó sólo es ge manizmus:
kùnigas ‘d asininkas, klebonas, pdė ‘k ikš amo ė, agenda ‘maldų knyga, i ual.
Sky iuje Li u ias de la lengua sla izmai encon ami aún unos pocos skoliniai,
au o iaus manyimu, a ėję pe okiečių kalbą: ka dinolius, ab as (ap as) ‘ y ų
ka alikų ienuolyno i šininkas, kapucyne is ‘p anciškonų o dino ienuolis, kece is
‘he e ikas, a skalūnas. 2012 m. Auš os Rimku ės dak a o dise ación 18831916
NIJOLĖ ČEPIENĖ
148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
‘ca ekizmas, ediniai: kunigys ė, kunigaikš ys ė. Es e a ículo au o é en esc i os,
dicciona ios, a mėse encon ó más eligiosas lexicicos palab as, o iginusių de
ge manos idiomas, p incipalmen e okiečių kalbos, o pa ekusių a Li u ias lengua de
ge manos idiomas, que aquí se á esumenados. A ículos aplicados diach oniniai y
sinch oniniai mé odos de es udio: compa a i amasis his ó ico, g e inamasis,
one inis y o os, emiamasi de dicodiños e imologicos, más ecien es abajos kalbo y os.
2. GERMAN KILMS RELIGINS, MITOLOGINS LEXSIKOS SEMANTIKA, KILM, PAPLITIMAS IR
VARTOJIMAS Lexika. La mayo pa e de es a emá ica g upo de ge manismos se
encuen a en XVIIXX a. P usia leis uos okiečių lie u ių y lie u ių okiečių
Raš ijoje nuo XVI a. (daugiausia P ūsijos, Mažosios Lie u os) i a mėse
už iksuo a ge manų kilmės a pasiskolin a iš ge manų kalbų eliginės eminės
g upės leksika suski s y a į šešis pog upius, sep in ajame pa eik a mi ologinė
dicciona ios: Lexicon Li huanicum, Cla is Ge manicoLi h ana, bu usio Ka aliaučiaus
a chy o ank aš iniame ( adinamame A. K auzės) odyne, Jokūbo B odio Deu sch
Ge manicon Deu sch Deu sch Deu sch Deu sch Ge manicoLi h anic m e
Li h anicoGe manic m, Pilypo Ruigio Li isch und Deu sch auLi auisches Lexicon,
Ch is iano Go lieb Ku kisches Mielckes Li e isches und Li e isches
Wö e -Buch, G. H. H. F. Fö e buch de Wö e buch, Wö e buch de Li e ischen
Wö e auch auch ich aušai Deu sch Deu sch Deu sch Deu sch Deu sch und
F ied ichs und Deu sch. Ge manizmai examinados abėcėline o den. Jun o al de i ado
se indican los campos de da os: ma caciones g ama icales, signi icanzas, ijación en
uen es, p edilección a mėse, o igen; se p esen an palab as undamen ales de
o igen ge manos, de las cuales p és amos son kilę, se aiškinama pi minė o igen de la
palab a, dada de o as lenguas eu opeas co espondimenų; p esen adas de o os
in es igado es e imologías. 1) edi icios de la iglesia y sus pa es, adminis aciones,
nomb es de en o no, ej.: ap ja s . ‘ca alikos monas e y con sus pe enecien es
mandomis Lex 3a, C I 43 (o ig. Ap ye), Q 13, K I 32, Alm 27; ab ja N 2 (ab ije), Alm 23 < . .a.
abbe eie (eppe ige); abbe īe; plg. . . ebedîe, P . . Ab ey (Lex 3a), n. .a. Ab ei .
‘aba ija, monas e olynas; s. .a. abba eia desde bažn.lo . abbā ia (Kluge 2002: 11;
Lexe d yskama ė s . 1885, LC 12 < P . . D êskamme ‘zak is ija, en la que se
gua dan la iqueza de la iglesia, dine o, aliosos ins umen os (F I 150, Zieseme II
I; PaulW 11).
años ca ekismos é minos de eligión son ambién pocos okie ybių: kunigas,
gizelis ‘mokinys, podė, pl. podžiai ‘k ikš o ė ai, ka gismas domski chė s .
‘ka ed os iglesia S. Dauk < n. .a. Domki che ‘ . p.. d eskama a s . ‘zak is ija B 361, 1033 (o ig. D ekama a), MŽ II 135, 398, N 155; d skama ė s . (1) K, P el 56 (d skama e), Alm 45, KŽ, Sk ;
A ículos A icles 149 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
107), . .a. ëse-kame e . (d esekame , d yskame ), s.s. esocama a (Lexe II 1505;
G imm XXII 163); plg. Vok de los Bal icos. D ähskamme ‘ . p., .ž. d ēskamme
‘zak is ija (Sehwe s 1953: 28, 326); ok. D esekamme , esekamme ., isekamme
‘bažnyčios iždinė, lobbyno; a chi o; zak is ija (nuo XV a. pab.), s. .a. esecame e,
d esecame e, . .ž. esekame e ., .nl. escame e; dū inys desde esso <
lo . om. hesau um i lo . om. cama a, came a (G imm XXII 163; MndW IV 611-612).
gemýnė s . (1) ‘apylinkė; bažn. pa apija N 249, [K], KŽ, gemynė Alm 53, gemyna s . LC
1878, 42; gimýna s . (1) ‘ alsčius; pa apija K, Alm 54, KŽ < P . . gemne ‘bend uomenė;
pa apija (Alm (P W)) dialek izmo; plg. . .ž. ge apías i k .) comunidadė (MndW II 53),
. .a. ge-meinde . ‘bend umas; ja, → ok. adj. gemein ‘bend as (Kluge 2002: 343; Lexe I
839); l. gmina ‘bend uomenė desde ok. gemein, Gemein(d)e (B ückne 1974: 146). capela
meine, gemene ., n. ‘bend as u as; bend uomenės susi inkimas; (kaimo, pa-
s . ‘maža bažny ėlė, koply ėlė B 795 < . .a. kappëlle, kapëlle, kappel . ‘maja iglesia,
bend uomenė’, s. .a. gimeinida, n. .a. Gemeinde . ‘bend uomenė; bažn. pa api-
Dios namai, n. .a. Kapelle . ‘koplyčia, koply ėlė; ok. desde .lo . capella ‘koplyčia; plg.
n.nl. capel (Lexe I 1514; Kluge 2002: 468). kikapis (heb.) sm. (1) ‘ apai an e ki kės;
san ua io R I 54, R II 223, MŽ II 298, N 200, K, KŽ, Alm 66, ki kkapis KŽ; dū inys de ge m.
ki kė y lie . kapas; plg. n. .a. Ki chho m. ‘kapai, kapinės. k kė s . (1) ‘p o es an ų
bažnyčia NdŽ, BM 177 (Bažnyčios son es: iglesia ka alikų, žydų šulė i la ių ki kė), Š,
KŽ, K nŽ, F nW, S j, kikė (2) ZŠŽ (Nm); ki chė Š, k ka s . (1) ‘p o es an ų bažnyčia M.
Valanč, M, š, KŽ, Z Ž < . .ž. ke ke . ‘bažnyčia (MndW II 449; Lasch 1914: 51), . .a.
ki che . ‘(k ikščionių) iglesia, edi icio; judíos emplo; ikin amigos de la, n. .a. Ki che
.
‘bažnyčia; plg. n.no . ki ke, n.š . ky ka, s. yz. ke ke, s.s. ki ika, n.nl. ke k; ok.
de ulg. g . *ky ik (Lexe I 1580; Kluge 2002: 489). klos e is sm. ‘ ienuolynas B 313;
klos o ius (klos o us) Lex 21a (o ig. Klo o us), 54a (Klo o us), C I 1079
(Kló o us) < P . . Klo e (Lex 21a), . .a.
klôs e n., n. .a. Klos e n. ‘ ienuolynas; plg. . .ž. klōs e -, .nl. cloos e , n.nl.
kloos e , s. .a. klōs a ; ok. se p es olino de emp i . omanų *clōs um
‘užsida ęs, lo . claus um ‘už ak as, cie e; cas is (Kluge 2002: 499; Lexe I 1631).
kod yna s . ‘bažnyčios o š o laja a C I 649, N 203, [K]; plg. P . . Kodde
‘skudu as, ska malai; , suplyšę d abužiai (F I 399), Kode ‘skudu as, ska malai,
skiau ė (G imm XI 1569).
kõ as (kò as) sm. 1. ‘bokš as, a pinė NT M 21,33, B 190, R I 65 (Kô as), R
II 180, MŽ I 127, N 205 (Kó as), K (i kú as), Kl D 115, J, V. Kudi , dem.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX ko a is N 205. 2. ‘bažnyčios p ieangis R II 91
(Kó as), MŽ II 120; kuõ as1 sm. 1. ‘bokš as, a pinė SD 7, SD3 8, R I 71 (o ig. Ků as), N
205, K, J, Vaižg, F nW, V. K ė , š, Pnm, Čk, Kl , dem. kuo elis NS 1157, kuo a is RD 35.
2. ‘bažnyčios bokš o ėlia a Lex 34 (o ig. Kû as), C I 628 (Ků as), Q 173, B 444 (Ků as);
< P . . ko , ku , kû ‘cho as; paaukš in a luga iglesia cho ui, iškos (Alm (P W)),
kūə (Na au 1937: 18), . .a. kô , donde m. ‘bažnyčios cho as, giedo ojai cho e;
ka ed os kapi elis; pe k. del cielo escliau a ; luga en el cielo como la mo ada de
Dios; angelos s e a (Lexe I 1678; G imm XI 1792), . .ž. kô (Lasch 1914: 95), n. .a.
Cho m. ‘g upė giedo ojų; en las iglesias c is ianas luga giedo ojų delan e
al o ios; pakyla, scena (p o es an as iglesias); plg. n.nl. koo ; s. .a. chō desde lo .
cho us ‘šokis con cainís, a elis; bū ys, pulkas, mul i udybė, y es e de g . cho ós
‘ ie a chokiui; g upo de baila ines; kul o giesmė o kul o šokis Die ybėms (Kluge
2002: džio ojų e mas) (MndW II 602). Plg. da 2) kū as. 703, Alm 76 < n. .a.
171; LLŽ); . .ž. ku (e) ‘sa gybinis, ž algas (bokš e)’, ku en ‘sekan žiū ė i (me-
Konsis o ium n. ‘ . p. dialek izmo; plg. lo . consis o ium
kunzis ó ija s . (1) ‘cen inė ado aujan i bažny inė aldymo įs aiga’ K I
‘pasi a imo, luga de eunión.
olà s .‘u as, habi ación (laido i), k ip a z . an e 3. umas2 sm. (2) ‘bokš as, a pinė; i i ie ė (apie
piliakalnį) BB 1 Moz 11,4, BB 2 Ka 9,46, H II 9,17, BB 1 Mak 4,60 (acc. pl. Thu mus), BB 2 K n9, 2 Mak 13,5, BB
Jd 1,3, Ez 26,4, BB 51,58, GG 4,4, Ba 6,17, Lk 14,28, BB 3,1, Lex 87a, RB Ps 58,3, C II, 13, 523, H I 135, H II, 211, K,
K, K, 48, V, Mi 15, J, J, J, Do , (Klp, ó ms), Nd, BB, BB, BB, L 35, K, K, K, K, K, K, K, K, e c. s unis sm. (2)
‘ a pinė K I 555, KŽ < P . . Tu m ‘ciudad p isión; bokš as (F II 416), Thu m (Lex 87a), m ‘bokš as,
kalėjimas (Alm 144), Ry . P . . o m (Mi zka 1919: 126), . . u m, o m, . .a. u n, u m, s u m; ok.
Tu m, Thu m ‘bokš as, a pinė; ijación; la cá de u em, y es e de s.p anc. * o n; úl imoa asis
desde lo . u is . ‘bokš as, cas is, 1 W. Smoczyńskis ku as iempo neaiškiu žodžiu (Smoczyński
2007: 326). Ku as signi icado dešim ies pėdų guba, ikė LKA I 186, abajo. 109, T gn, Slk, Lb, Ign, Š nč,
Dglš, Lkm, Kl , dem. pl. kuo liai Pls quizás debe ía eje con ok. ‘ka indas, obuo; ja ų ma as; al u a
(namo); una encima de o a con enida cajas; pašiū ė, oginė; suneš a heinoo o hays aud; plg. s.s. ka ,
. .a. ka , n. .a. Ka n., dan. ka , š . (G imm XI 202); ka . .ž. ka , ka e n. ‘indas, k epšys (MndW II 428),
ieja palab a iajan e (Kluge 2002: 470). J. B odo skio ocodine зафиксирован из Библии ok. Co
(menu a) ‘(ja ų) ma as se ha aducido lie . Ko as (B 315). 2 Piles y o e de la ciudad o es bajas
alchaias ue on u ilizados kalėjimams. Po lo an o, es a palab a se u iliza ambién en el signi icado
‘kalėjimas ApD 5, 3,220, BB Jon4, VlnE 43,5 (loc. pl. u můu), VlnE 202,19, VlnE 205,25, ŽCh Lexa, R II 162, 871,
MŽ II 214, 350, 47 110, K, S. Dauk, M, J I 149, L, BB, Kl D 144 (Vlkš), BsO 397, BsMT 166 (D), Sln, Alm 14, LTR (Zp),
LTs 58, 71, KŽ
(A 1883, 226), D skŽ, ZŠŽ, Als, Žg, Ūd, Vl.

S aipsniai / A icles 151
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
edi icio al o; plg. n.š . o n, n.isl. (G imm XXI u n 466; Lexe II 1582; Kluge 1957: 798;
2002: 936); . .ž. o n, s.s. u n ‘bokš as; cá ce e (MndW IV 580); la. u nis (Tuh nis,
Tu nis) ‘bokš as desde . .ž. o n, o ne, u n ‘ . p. (Sehwe s 1953: 146, 324); ( .l.)
n.l. u ma ‘bokš as (u ilizado pa a los p opósi os de p isión); p isión; pančiai,
naš a; al juego < . .a. u m ‘bokš as; s.b us. myрма ‘kalėjimas, n.b us. (dial.)
my má ‘ . p. (B ückne 1974: 585; LKPŽ 656). 2) equipamien o in e no de la iglesia,
nomb es de luga es ella en, ej.: gángos s . pl. (1) ‘bažnyčioje luga jun o o gonos;
iškos C II 752, K, K I 369, K II 102, Alm 52, F nW, KŽ; gángai sm. pl. NmŽ < P . . Gang
‘laip ai (R II 157), n. .a. Gang m. ‘ėjimas, eisena; pun o de en ada, paseo, co edo ;
ca e e a, iškos (bažnyčioje), pakila; plg. . .a. ganc m. ‘en ada; ca e e a,
s. .a. gang, s.s. gang, s.ang. gang, s.skand. gang m., ganga ., s. yz. gang, gong,
gung, š . dial. ganga, n.nl. gang (Kluge 2002: 329; Lexe I 734; G imm IV 1219). k as sm. (1)
(ku as) 1. ‘pakyla, ele adaš ina luga iglesia cho ui, donde es án o gangonai, iškos
Lex 20a (o ig. Ku as), C I 428, B 302, 311 (ku as), K 197 (kú as), K II 102; pl. k ai (2) Vdk,
Žgč, Nmk, Kl n; kù as (ku as) ‘( a gonų) cho as Lex 21a, C I 428, Q 110, B 312, 76, Alm
‘bū ys, pulkas (angelų) C I 428, ‘laip ai C I 428; kõ as sm. 1. ‘paaukš in a luga iglesia
cho ui, iškos
B 311, I. Simon, P k. 2. ‘cho as, g upo giedo ojų B 311, NdŽ; kò as (2) LzŽ, kó as (1) Alm
70. 3. ‘balsas, onas ( ik Biblijoje) Bb1 Ps 120,1, B 698 (o ig. Dangaus Kó as); kuõ as (4)
‘cho as; bū ys, pulkas (apaš alų, angelų) DK 30 (o ig. nom. pl. ků ái), 37, 148, DP 38, 543,
R I 71 (o ig. K as), VoK 11, K nŽ (kûo s), ŠVŽŽ (kûo s Vin, K a, Meds, Žb ); < P . . ko ,
ku , kû ‘paaukš in a luga iglesia cho ui, iškos; cho as (Alm (P W)), . .a. kô m.
‘bažnyčios cho as; giedo ojų bū ys; luga de o ación en casa, en la que sea
giedan ys d asiškiai (Lexe I 1678), n. .a. Cho m. ‘dainininkai, giedo ojai, can a ,
giedojimas; uas, bū ys, pulkas; iglesia c is iana, el luga de giededo es delan e
al o ios, iglesias p o es an es, pakyla, iškos, donde siedada y muzikjada; plg. s. .a.
chō ‘d asininkų cho as iglesia, n.nl. koo ; lo . cho us; g . χopó; de signi icado
‘giedo ojas c is iónicas iglesia su gió signi icado ‘giedo ojų luga an e al o . .ž.
kô (Lasch 1914: 95); la. ku is is ok. (Sehwe s 1953: 61); l. chó ‘cho as; gale ija desde
ių’, iš čia ‘ ie a bažnyčioje, ski a d asininkams’ (Kluge 1957: 117; 2002: 171),
g ., lo . cho os, cho us (B ückne 1974: 182). Plg. 1) ko as. 3) accesmenos de i o,
cosas de la iglesia nomb imiones, ej.: abló as sm. ‘kalėdai is, plonos paplo ėlis,
desecado de ha inas y agua Q 372 (o ig. Ablo s), R II 210, MŽ II 368, N 2, 30, [K], K II 98, Alm
23 < P . . Abla
‘ . p. (F I 8; Alm 23); plg. Obla (C II 161), . .a. oblâ e, oblâ ., n. ‘komunijos
NIJOLĖ ČEPIENĖ
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
paplo ėlis, os ija, n.nl. oblaa , n. .a. Obla e ., .lo . obla a (hos ia) (Lexe II 138;
Kluge 2002: 661). Plg. da oblo as. bike s; plg. .ang. bike , . .a. beche m. ‘ au ė;
bikie elis sm. dem. ‘kaušelis, au elė’ SD 116, SD3 134 < s.s. bike i, s. .ž.
como ma as, Ry . P . . bēkř ‘ au ė, n. .a. Beche m., n.nl. beke ; ok. desde .lo .
bica ium n. ‘indas pa a ino, agua, au ė (Kluge 2002: 99; Lexe I 137; Mi zka 1919: 122);
la. biķe is desde s. .ž. bike i (Sehwe s 1953: 12, 326); l. beche (bekie ), dem.
beche ek. U bu is lie . dem. bike élis de *bike is jun o con la. biķe is iempo
li e aliniu ge manizmu (U bu is 2009: 418). ALEW lie . bikie elis kildizado de l.
beche ek, quien pe ok. p es ado desde lo . (ALEW I 113). is smopas. bo . ‘ ais inis
juozapas, yzopas (Hysopus o icinalis), sus jugos; yzopo šakelės iglesia en uso
como šlaks yklė Mž 358,5, BB 2 Moz 12,22, BB 3 Moz 14,4, BB 4 Moz 19,18, VlnE 210,12
(o ig. ins . sing. Iopu), R II 217, š, P, TA 417 (Issopas), BzF 118; hysopas Mž 538,19
(ins . sing hyopu); yzopas Vln1 175, Lex 52a, C I 416, 1023, C II 249, 1025, RB Ps 51,8, B 272
(pl. iopai), 735, 760 (opas), 989, R I 51, R II 217, MŽ I 101, MŽ II 288, NT P Ž 9,19, NT Jn 13,29, K
(ýzopas), NdŽ, P, 417 (Yzopas), BzF 118, Alm TA 57, LBŽ; zopas (1) NdŽ < P . . Iop
‘ ais inis juozapas (Lex 52a; C I 1023), Yop (C II 1025), . .ž. isop (MndW II 393), . .a.
isôpe, isôp m. ‘ ais inis juozapas (Lexe I 1459), n. .a. Ysop, Hysop m. ( .), Isop
‘majas a bus o con muy pe pianciais hojas y iole inías lledas (Hyssopus
o icinalis L); plg. ags.
ysope ., s. .a. hyssop m., ėly . s. .a. p ecoy . n. .a. yzopus .; lo . hyssōpus .,
hyssōpum n. (G imm XXX 2575). kelichas sm. ‘(li u ginė) au ė BB Ps 23,5, BB Ez
23,31, BP I 366, BzB 294
< . .a. kelich, kelch m. ‘ au ė; plg. s. .a. kelih, s.s. kelik, n. .a. Kelch m. ‘ au ė;
ok. desde lo . calix ‘ au ė (Lexe I 1539; Kluge 2002: 483), . .ž. kelk, kellik m.
‘ au ė (MndW II 440); (s.l., .l.) n.l. kiel ‘ichindas, u ilizado pa a los se icios en la
iglesia c is iana; au ė i k . < . .a. kelch, s. .a. kelih, n. .a. Kelch ‘ . p., de lo .
calix ‘ au ė, dubuo; s.b us. келuкъ (кулuхъ) ‘(aukojimo) au ė; símbolos-
nis likimo į a dijimas’, n.b us. кéлuхъ, кéлiх ‘didelė, aukš a au ė’ (LKPŽ 372).
Plg. da kylikas.
kylkas (kilikas, kylỹkas K) sm. K ‘(li u ginė) au ė Mž 143, 380, 534 (kilikas), BP I Vln
33,10, Vln 35, Vln 65,23, Vln1 36, VlnE 164,23, VlnE 172, VlnE 190,2 (Kilikas), Lex 53a (kilikas), C
I Q 1050, 293 (kilikas), B 1, 566, 655, 776, 55, 55, H R I 72, M Ž I 139, N 199, K II 223, KŽ, Alm 66
(kilikas), Rg, Kč (kilikas (1)); kilichas sm. RB 116, kylichas Alm 66; < . . kilich m. ‘ au ė;
plg. . .a. kelch, kelich m. (Lexe I 1539), s.s. kẹlik, s. .a. kẹlich (Kluge 1957: 362); . .ž.
kellik m. ‘gė imo indas, au ė (MndW II 440), n. .a. Kelch m. ‘ au ė; ok. del lo . calix
‘ au ė; in oducido el c is ianismo, p incipalmen e se usa sólo klingbidelis sm.
‘maišelis monigams bažnyčioje ink i B 802, 1032 < P . .ž. Klingbüdel ‘piniginė, bolsillo
A ículos A icles 153 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
eikšme ‘ eliginių apeigų au ė’ (G imm XI 504); la. ķelliks ‘indas’ iš .ž. kellik
‘indas ge i, au ė’ (Sehwe s 1953: 63). Plg. da kelichas.
con zambucio en la a a pa a ecoge izmaldai du an e pamaldas (F I 378); ok en
luga . ü ya P ūsía okiečių a mée e a supues o el sonido i (ž . Čepienė 2006: 211);
plg. n. .a. Klingelbeu el m. ‘k epšis con a pelo en una la ga a az, u ilizado du an e
pamaldas pa a ecoge íc imas. kozoliai sm. pl. ‘kunigo apeiginis d abužis, kamža Q
110 < P . . Kâsel ‘pamaldų apda as, cho o ma škiniai; amplio acu us ada, cómodo
š a ko, iejo, lindo p endajís; la gos sijón de ankios d obés con gob u (F I 343);
plg. l. koszula ‘ma škiniai; abi as, es idu as de monjes; bažn. a no as,
supe io idad del sace do e ado no, es imien o pe mišias de lo . casula ‘pal as
con gob u u. m as (my as) sm. ‘k apūs sakai, que se encuen an en algunas de las
á boles a icanas y de A abia, consumidos a omkalas Mž 195, BB 1 Moz 37,25, BB SalK
7,17, BB GG 5,1 (M . acco ig. sing. mÿ ha), BB 24,1, BB Es 2,2, BB 45,9 (my as), RB 45,
2359, B (pl. My ai), Bs I 29; mi ė s . R I 88 (mi ė), MŽ I 170, N 403, K, Alm 87 (mi ė), F nW;
plg. P . . Mî e, My hen (C II 96), My he (Lex 63), . .ž. mi e ‘(ka čioji) mi a (MndW
III 95), . .a. mi e, mi m.
‘mi a de a abos mi en (Lexe I 2158), s. .a. mi a, my a, s.s. my a, ags. my e,
n.nl. mi e, n.š . my a, n. .a. My he . ‘mi a (sakai); ok. de lo . mu a, my ha,
y es e de g . mý ha ., mý a; palab a de o igen semi ų; a abų mu a sie ina
con šaknimi ma u ‘bū i ka čiam; en ge manos leng as en ó a a és Bibliją
(Kluge 1957: 497; 2002: 641); l. mi a. E. F aenkelis, basándose en P. Ska džiumi, lie .
mi à iempos p es iniu de polkų kalbos (F nW). obló as sm. (1) ‘komunijos
paplo ėlis C II 161, B 727 (o ig. Oblo s), B 956 (oblo as), N 30, [K], Alm 93 < P . . Obla
‘ . p. (C II 161), . .a. oblâ e, oblâ de ha ina y agua deshechados pllo is; bažn.
., n. (o lô e) ‘komunijos paplo ėlis; kepinio ūšis’; plg. n. .a. Obla e . ‘plonas
comunías paplo ėlis, s. .a. oblā a, o elā a, n.nl. oblaa , n.š . obla ; ok. desde
.lo . obla a (hos ia) ‘ . p. (Lexe II 138; Kluge 2002: 661). Plg. da ablo as. sk ỹnė s .
sk yn (4) 1, (2), ‘ca alikos iglesia en puošni spin elė en el medio del al a os iai
gua da BB 2 Mak 2,5, BB 2 C n 31,11. 2. ‘aukų dėžė, kasa BB Luk 21,2, VlnE 199, Lex
43a (o ig. Diewa k ine), H 181, B 596, K I 93, 678, TP 9, 1881, LC 1878, 21, dem. sk ynela I.
3. ‘a i as (apie bíblico Nojaus ins alada na e) BB 1 Moz 6,14, B 117 a monización
sk ynė bažn. ‘sando os sk ynia BB Teis 20,27, BB Joz 4,18, C I 1142 (o ig. Sk yne
Sude ejimô), B 302, 833, R I 134, MŽ I 246, dem. sk ynelka es imonio (o ig. Sk inele
Liudimo) ‘sando os sk ynia
BB 2 Moz 26,33); < . .ž. sch în ‘sk ynia, dėžė; ka s as (MndW IV 138); . .a. ka s as
sch în m., n. ‘sk ynia, dėžė d abužiams, pinigams, b angenybėms, elik ijoms;
(Lexe II 799), .nl. sc īne; plg. s. .a. sc īn(i), s.ang. sc īn, s. yz. sk īn,
NIJOLĖ ČEPIENĖ
154 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX ags. sc īn ‘dėžė, malaminas, ca as, dėžu ė
pa a cosas aliosas, p eangenybėms, elik ijoms, ang. sh ine ‘dėžė; al o ius;
š en o ė, n.š . sk in, n. .a. Sch ein m. ‘puošni dėjė pa a obje os de cul o, elic ijas
pa a gua da ; caldo; sk ynia; a min a; ok. desde lo . sc īnium ‘ap alus asas
kamsom man ene (Kluge 1957: 679-680; 2002: 826; G imm XV 1725); la. sk ne, sk īnis
‘dėžė, sk ynia (pa a p endas, ha inas); spin a desde . .ž. sch īn ‘spin a; sk ynia;
cajė; s al (Sehwe sčius 1953: 106; Ka ulis II 206) o .ol. sch ijn, sch ine ‘dėžė, sk ynia;
s alčius (Ka ulis II 206); (s.l., .l.) n.l. sk zynia ‘už ojada cajé; sk ynia i k . < s.ček.
škřně ‘spin a; dėžė, de . .a. sch în, s. .a. sc îni, sk îni ‘dėžė; in a, de lo . sc nium
‘ap alaina dėžė gua da lib os, documen os; s.b us. скрыня, скрuня ‘dėžė;
ecipien e de o ma ec iacampio; escėp u ė; ka s as; n.b us. (dial.) sk inja ‘didelė
dėžė; skiau ė (dėžė con skylu ėmis pa a man ene peces i os); cajė pa a ha inas,
g anos almacena ; ėdžios; s. us. sk yna ‘kaus y a dėžė, sk ynia; cajé con dangčiu,
n. us. скриня ‘dėžė, ad ozida dėželė (LKPŽ 581-582). P. Ska džius lie u ių sk ynià,
sk nė iempo skoliniais de b us. скриня o l. sk zynia (Ska džius 1931: 199), y W.
Smoczyńskis kildina desde b us. sk ýnja (Smoczyński 2007: 567). Es e abajo au o é
c ee que los Li uanos sk ynė jun o con los la ios sk ne pod ían se apode iados de
mediu inas okiecias zemaičius a mės sch īn ‘dėžė, sk ynia, spin a, s alčius.
Debido p iebalsios compuinio sk z . Čepienė 2006: 291-292. apel sm. maisel con zambucio
a íc imas en iglesia ecoge Q 478, N 89, [K], BzF 189 (o ig. åpel), BS 146, Alm 141, F nW,
KŽ; plg. P . . o el ‘plokš ė (Alm (P W)), n. .a. Ta el . ‘len a; ply elė; plokš ė. Plg. da
obelis. õbelis sm. (1) 1. ‘maišelis con zambučiu a íc imas en iglesia ecol i
(Klingsäckel) N 107 (Klp), F II 403, K, Alm 142, KŽ, Klp. 2. (pa) obelis ‘bažnyčios a čiau
[P ūsų] Li uania sie nos de la iglesia, ayudando a okiečių iglesia se nams. Jų se icio
sona ha pais, p opoñi ino y comunión paplo ėlių, maneja i iglesia y sus į ankius y
nas, ku is kaip e ėjas s o ėjo po len a’ F nW → pa obelis < P . . Po abel ‘anks-
k . (F II 172); plg. pa obelis ‘bažnyčios pa a nau ojas, quien pa aba po len os, ok.
Ta el, como in é p e e (R I 162, MŽ I 296, Alm 97), P . . ô el ‘len elė, plokš ė (Alm 142),
n. .a. Ta el, Elzaso dial. ô el ‘(pakabin a) plokš ė, len a, mušama ex ae al sonido,
da señalą, se u iliza en iglesias, monas e íos en luga de sonadinio (G imm XXI 13),
P . . Tobolize . ‘kišenė, k epšelis (F II 403); l. oboła ‘(kelioninis) k epšys, kup inė,
maišelis (B ückne 1974: 572), obół. Plg. da apelis. 4) š enčių, o iciigos nomb es, ej.:
bė ės s . pl. ‘laido u ių aišės, še menys BzF 99, LTR, KŽ < P . . Beh epuo a
dailidėms (Zieseme I 530); plg. . .ž. b e ‘neš u ai; bo (MndW I 392); s. yz. be e,
s.ang. b , n. .a. Bah e . ‘neš u ai → ge m. *be -a- ‘neš i kùnigė s . (1) 1. ‘mo e is
sace do ininkė, aidilu ė S. Dauk, P , kùningė š, ‘ ienuolyno, emplos anciana,
i šininkė SD3 138, N 210, A 1884, 63, KŽ. 2. ‘esposa de sace do e (pas o io) [K (K )], KŽ, I.
Simon; → kunigas, kuningas. Plg.
(Kluge 2002: 83); la. b es ‘(laido u ių) neš u ai’ iš . .ž. (Sehwe s 1953: 11).
A ículos A icles 161 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
da kuningė.
kuniglis sm. (2) ‘ ika as NG 60, Sln, Skp, kunigẽlis ŠVŽŽ (Š s); edinys de
kunigas.
kunigenė s . (1) B ž, kùnigienė (1) K; OsG 18 ‘kunigo (pas o iaus) misma R I 71
(o ig. Kunngn), K, 1881, LC 17, Alm 76, KŽ → kunigas. kunigijà s . (2) col.
‘kunigai, sus o ales M, J, sp, F nW, V. Kudi , KŽ, P n, Bs, Bl , kunigija Alm
75, kuningijà A 1884, 381, kuningja KŽ, Gmž; ediniai de kunigas, ey.
kunignas sm. (2) ‘pas o ius P k; edinys de kunigas. kùnigininkas, -ė
smob. (1) ‘kunigo mokinys, p epa ado įžegnojimui A 1885, 372, BsV 164,
KŽ (o ig. kuniginiñkas), Klp, P k → kunigas. kunignis, -ė smob. (2) ‘kas
kunigo pažiū ų, kunigų šalininkas š, Žem, ZŠŽ (G š); edinys de
kunigas.
kùnigiškas sm. (1) ‘kunigas Sl ; edinys de kunigas. kunigškis, -ė smob. (2) 1.
‘d asionis a (pp . ka alikų) Ch 2 Moz 30,30, G . 2. ‘kunigo mokinys, p epa ado
įžegnojimui KŽ, Šlu, P k, kuningškis N 210, K, KŽ; ediniai de kunigas, ey.
kunigiùkas sm. (2) ‘clie ikas J b; dem. edinys de kunigas. kunigùžis sm. (2)
‘p o es an ų a liu e onų kunigas Alm 76, KŽ, ZŠŽ (Lkč, Ž , Šk, Nm), Vdžg, Alk,
Dkš, Gs, ‘liu e onų kunigas K nŽ; edinys de kunigas. kùningas sm. (3b) F nW 1.
‘ponas, iešpa s; casada B 99, N 210. 2. ‘d asionis a (pp . ka alikų), klebonas C
II (o ig. Kúnnɨgas), 237 (Kúnningas), 647 (Kunnings), 1121, 75 (Kunnings), 179, R I 70
(Kunnɨgs), R II 208 Q (Kunningas), 276, 282, 58, H II 186, PVG 193 (1748 m), 362 (1793 m
MŽ), II 23, 78, 277, JV 615, 52, BzF Nl 21, K, K (A 1883, 42), P el 44, Sl, dem. kuningėlis N
210, kuningy is N 210, kuningužis N 210; < . . kuninc, kuning ‘ka alius,
gobe nado (Lexe I 1774); plg. s. .a. kuni(n)g, . .ž. kunig ‘ka alius, gobe nado ,
iešpa s, s.s. kuning, n.nl. ey; suom. kuningas (Kluge 1957: 391; 2002: 519520), . .ž.
konink, konnink ‘ka alius (MndW II 524); p . konagis ‘kunigaikš is, ka alius desde
. .a. (a . .) künic ‘ka alius, . . kunic (kunig) ‘ka alius (Mažiulis II 242243 (E
405)). Plg. da kunigas. kùningė s . (1) 1. ‘mo e is sace do ininkė, aidilu ė š. 2.
‘ca alikos monas e olyno y iausioji, i šininkė N 210, KŽ; → ey. Plg. da
kunigė.
kuningenė R I 71 (o ig. Kunnɨgn), N 210 → kuningas. kuningys is sm.
‘ka dinolas, ca alikų d asininkas Q 109 (o ig. Kunningys is, Popeaus
K aes) → kuningas.

NIJOLĖ ČEPIENĖ
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
mans as sm. ‘mennoni a, pe enecien e de p o es as sec as K II 54, Alm 84,
KŽ < P . . Manis ‘ . p.. Menoni as i ían P ūsía, p incipalmen e Ve de ie
(We de ), Žemumoje (Niede ungen) (F II 48); plg. . .ž. mennis e ‘ . p. (MndW
III 71), n. .a. Mennonis , según pas o ios Menno Simons (14961561,
Nyde landai).
muka a sm. pl. (3b) ‘senieji okiečiai, que no malmen e eziais namie ZŠŽ (Lkš),
mùcha iai sm. pl. (1) ZŠŽ (Ss ); muke is ‘š en ei a I. Simon, mùku is (1) ‘ . p.
p š, Yl < n. .a. Mucke m. ‘ eidmainis, š en ei a, J. F. Budde pie is as
seguido es XVIII a. p a a dė; plg. . .a. mûchele m. ‘Meuchle , sica ius (Kluge
2002: 634635; Lexe I 2191).
naca ėnas, -ė smob. ‘naza ie is Alm 90; plg. ok. Naza ene ‘público judíos
c is ianos sec ai (pi maisiais nues o e os amžiais), lo . Naza eus desde g .
Naza ēnos ‘Naza ie is, Jesús C is o de apellido. naujakunigis (heb.) sm.
‘neseniai en sh ęs as sace do e Bl ; dū inys de ge m.
sace do e y llu. nue o.
pãkunigis sm. (1) ‘p o es an ų kunigo adėjėjas pasaulie is Š s; da inys desde ge m.
kunigas y llu. p ae . pa-. pa óbelis sm. (1) ‘bažnyčios se nas, ha pinis a,
zak is ijonas Lex 43, Q 227, 297, C I 785, 1063, B 308, 591, 795, 831, R I 162, MŽ I 296, LLICh
(Žodynėlis), N 107, [K], K I 555, KŽ, Alm 97, F nW, P k, ‘bažnyčios pa a nau , que se
encuen a de ás de len os, ok. Ta el, como in é p e e R I 162, MŽ I 296, Alm 97 <
P . . Po abel ‘anksčiau [P ūsų] Li uania sie o de la iglesia, ayudando a okiečių
iglesia se namos. Jų se icio sona ompas, p o eyi ino y comunión paplo illas,
maneja i iglesia y sus í ankius, lle a š i maišelį a íc imas ecoge (Klingsäckel),
obse a e i nes opius isi a ojus, desobedien es ponde si i oniones an collies
(Halseisen), acudi i a p edicslininkos, cuando ellos salga a los en e onius o
p epa asi k ikš ; ellos ambién enían que es a ecogiendo diezmina; su debe
igila los edi icios y ayuda a los p edicado es en las labo es de ie a (F II 172).
ALEW se esc ibe que ok. Po abel (Pa abel) pod ía se p es ado de lie . pa óbelis
(ALEW II 741-742).
pilig mas, -ė smob. (2) ‘keliaujan is maldininkas, keliau ojas į š en ąsias
luga es T pŽ, Š, DŽ pilg mas, -ė b š, pilg mas KŽ < P . . Pilg im, n. .a. Pilg im ‘el
iajan e o dininkas (P el 40), s. .a. pilig īm; plg. . .a. bilge īm, pilge īn, s. yz.
pileg īm, .ang. pilg im; ok. desde .lo . peleg inus ‘s e imšalis, keliau ojas
(Kluge 2002: 703), . .ž. peleg im(e) ‘ . p. (MndW III 315); y i . pelleg ino de lo . põdė s .
(2) ‘k ikš o ma ina C II 192, KŽ, Alm 103 (Aukš ai ijoje), P , F nW, ZŠŽ, KzRŽ, Šl, Jnš,
Žml, Vl, E ž, J b, Sk; põdė scom. (2) ‘k ikš a ai- (puodė Bks, Meds, Lyk), D , K , Pl ,
kis’ N 294, K, M. Valanč, S. Dauk, BM 400 (Sln ), LMD (Š s), KŽ, Alm 103
(Žemai ijoje), NmŽ, F nW, BM 400, Sln , LMD (Š s), K nŽ (puodė), ŠVŽŽ
Vkš, Sd, T k, Ms, N , T k, ‘k ikš aduk ė pùskunigis (heb) sm. (1) 1. ‘liu e onos
A ículos A icles 163 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
B 967 < P . . pôde, pô ‘k ikš a ė is, k ikš a aikis (Alm (P W)); plg. . .ž. pade m. ‘k ikš o
pad e, k ikš o mad e, kūmas, kūma (MndW III 291), n. .a. Pa e m. ‘k ikš a ė is;
k ikš asūnis; . ‘k ikš amo ė; k ikš aduk ė, lo . pa e ‘d asiškas ė as, k ikš a ė is
(Kluge 2002: 685). p ecen e is sm. ‘pa apíneas p o es an as iglesia de niños maes o
PVG 413 (1794 m.) < P . . p ezen e ‘ . p. (Alm 105 (P W)); plg. lo . p aecen o ‘daina edys,
solis a, di ec o .
saky ojas, pamokslininkas, sace do e desempeñando el homb e G dm, Vn. 2.
‘clie ikas, que posee diakono š en imus NdŽ; dū inys de ge m. kunigas y llu. pus-.
abýne is sm. ‘ abinas, judėjų espi i ualis a K II 118, Alm 109 < n. .a. Rabbine ‘ . p.
; plg. heb . abbi ‘maes o de mano; . .a. Râbînîs ‘A abe (Lexe
330) II.
sénkunigis (heb) sm. (1) ‘senas, seno iško mąs ymo kunigas Vaižg; dū inys de
ge m. kunigas y lie . senas. elniakunigis (heb) sm. ‘kas malgais kėslais
pe si engęs į kunigus BsV 291, S I 165; dū inys de ge m. kunigas y llu. demnias.
š kunigis (heb) sm. pl. (1) ‘kas nebaigęs kunigys ės mokslų Nj, Sk ; dū inys de
ge m. kunigas y llu. iš a. 7) mi ologica leksika, an gam inių bū ybių nomb inimai,
ej.: basiliškas (basiliškas, basiliškus) sm. ‘pasakų baidyklė, slibinas WP 98a,8, SD 8,
SD3 9 (o ig. baylikas), Bb Iz 11,8, B 189 (Bailikas), baziliškus Lex 236 (Bailikus), C I 236,
P el 51 (bazylìszkas); plg. . .a. basiliske m., basilisk (Lexe I 133), n. .a. Basilisk
mi . ‘basiliskas, slibinas, P . . Bailike (C I 236); n.nl. basilisk, n.ang. basilisk; ok.
pasado a p és amo del lo . basiliscus, y es e del g . basilískos ‘majas ka alius
(Kluge 2002: 94); l. basyliszek. ALEW lie . basiliškas g ãlis sm. ‘paspa oso y
milaguloso aso (dubuo, au ė), apmuo ( idu amžių okiečių pada imuose,
kū yboje) T pŽ, KŽ, NSŽ; ‘legendinė au ė, de la cual bebi és Jesús C is o po
kildinamas iš lenkų kalbos (ALEW I 100).
pos e iná aka ienę T pŽ, NSŽ 144 < ok. G al m. ‘š en enybė (akmuo, au ė o
k .); plg. . .a. g âl m. ‘š . g alis, C is ous aka ienės dubuo, s. anc. g aal ‘ . p.,
.lo . g adalis (Kluge 2002: 367; G imm
VIII 1737; Lexe I 1066).
kãbalas sm. (1), pp . pl. ‘a ei ies ado ación ca as y de o os modos Vad, Lp,
K , kablai pl. Z Ž; plg. P . . kabâl ‘nemalonumai (Alm (P W)), Cabale . ‘slap os
in igos, pinklės (K I 673), n. .a. Kabale . ‘klas a, klas ingumas; pinklés; nang.
cabal, n.š . kabal, n.no . cabale; ok. de p anc. cabale ‘kabap acaube o i,
la, judėjų, žydų slap as mokslas’, o šis iš heb . qabbālā(h) ‘pe da imas; adicija’
(Kluge 2002: 457); heb . gabbala ‘(slap a) adicija’, s.žyd. kabbālāh ‘bū imas
NIJOLĖ ČEPIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXX de núme os, magija, in iga (Vasme II 1986, 164
149); ( .l.), n.l. kabała, pl. kabały ‘judėjų iloso inis apok i inis ak a as;
emb iamien o con ca as; emb iamien o de signos, núme os; bu ų docen ej
lib o; conspi ación, in iga; p eocupapesčiai, di icul umai< l. jid. qabole
‘paslap ingasis judíos enseñamien o, .lo . cabbala ‘Kabala (sabidumb e,
ansmi ida abinų), desde .heb . qábbālāh ‘capimas, acėmimas; ansmisión de
adiciones de gene ación en gene ación; consue udinis ley; po Mozés esc ibi
iendas; cabala, mis e iosa sabidu ía; n.b us. kabálá ‘ ūpesčiai; cabezasūkis;
engaulė, niekai, n.b us. dial. kabaly pl. ‘bū imo ko os (LKPŽ 337), l. kabała ‘in iga,
slap as mokslas < ok. y i . cabala, y es e de heb . kabbalah (B ückne 1974: 211).
špkas sm. 3) ‘ aiduoklis, šmėkla, pamėklė K II 200, Cp, NdŽ, BzF 185 (P k), Alm 134,
F nW, KŽ, ZŠŽ (G š, Šk, Ss , Sn ), NmŽ, Šn, Vlk , Nm, Gs, M j, Tlž (1,); špūkis, -ė smob.
‘cas noche al camina ja, nak ibalda, aiduoklis J, BzF 185 (o ig. szpúks); špókas (1)
‘ aiduoklis, šmėkla ZŠŽ (Sn ) < n. .a. Spuk (Spuch) m. ‘šmėkla, aiduoklis, pamėklė,
que ue adop ado de . .ž. spōk, spūk, n. ‘ aiduoklis, šmėkla, niekinga bū ybė; plg.
.nl. spoke, s.ang. pūca mi . ‘gnomas, ba zdukas, kaukas, ai a as, hoga
espi i ua. Kilmė neaiški (Kluge 2002:
871; MndW IV 335).
-oja, -ojo e b. ‘užbu i, zake ė i BzF 205 < n. .a. e zaube n ‘ . p..
Valhalà s . ‘an igos escandina os mi ologijā el dios Odino palacio, mūšyje k i usių
ka ių bu einė T pŽ; po o igen plg. ok. Walhall(a) < s.skand. Valhll ‘palacio de
asasina os; no es ge manos mi ologijā así se llama salė, ok. Halle, a la que ienen
los caídos en las luchas (Kluge 2002: 970). dei és, las cuales ayudaban a ka žygios en
alk ijos s . pl. (1) ‘seno ės skandina ų mi ologijoje – ka ingos me ginos
ba allas, nu es a aban žu usių ka ių ėles į Valhalą y allí po puo as les
adse uda o T pŽ, NSŽ 454; plg. n. .a. Walkü e . < s.skand. alky ja ‘pasi enkan i
mi usius, n.š . alky ia, n.ang. Valky ie, n.nl. walku e (Kluge 2002: 970).
Valpù gías nocheis ‘seno ės ge manų pagoniška es i idad del comienzo de
p ima e a noche de ab il 30 d. en mayo 1 d.; según okiečių p ie a us esa noche en el
B okeno mon e del iciosos espí i us y b ujas kelda usia io o, o gies; puo a,
o gija T pŽ, Valpu gija KŽ, NSŽ; plg. ok. Walpu gisnach ‘Hexensabba ; Walpu g(is)
es ge manos san a, o iginada de Ingla e a, okiškai Wal -pu c; la noche del 1 de
mayo joja b ujas sob e el mon e Blocksbe go la conexión en e haganas y
san aosas es mo i ada sólo da a; n.nl. Walpu gisnach , n.ang. Walpu gis Nigh (Kluge)
2002: 971); lo . Valpu gis.
A ículos A icles 165 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
3. DL VOZŽIO OLA REIKŠMI Y KILMS
B e kūno Biblia en la que se egis a la palab a ola4 s . ‘u as, landa, camalpa, c ip a
(BB 1 Moz 23,9 ‘ola laido i, BB 1 Ka 18,4, BB 1 Ka 19,9, BB 1 Ka 19,13, BB Ps 142,1, BB olė 1
Ka 18,4, ala 1 Sam 24,4, BB 1 Sam 24,11, uola BB 1 Sam 24,4). Olos, como sec e as
pue as al bajo e eno mundo, es de muchos cul os, mi os y pada imien os obje o.
Es as ue on conside adas luga es de nacimien o de las diosas, a sisky ėlių
bu eínas. C e a y Mikėnų c eėjime había muchos san osos olų (NSŽ 294-296). Olaama
no solo en el signi icado ‘ž a oj ė elių o paukščių u as, landa, como se p esen a
LKŽe, sino ambién ‘pa alpa, k ip a, luga pasislėp i; e ugiobs is. K ip os ue on
emp i os c is ianos cul o y ladojimo ecalpos ca acombas, bajoemíneas
kapinėse. De la Biblia ap endemos que olos es aban con du imis (1 Ri 19,13), didelės
(paslėpė oloje aquí 50 y allí 50 p a akų (1 Ri 18,4)). En ellos e an sepul ados An ano
Rubšio El Sag ado Esc i u o (Š R, 1 Moz 23,19) e ime esc ibe: En onces Ab aham
en e ó a su esposa con la oca del campo de Machpelos, en e a Mam ę {ese es
Heb oną}, Canaán. El campo y ola pasó de he i ų en Ab aomo p opiedad como
kapa ie é.
B e kūnas y sus aducidos Biblia co ec o es u bió dudaba, o aduci ía Li u ichas
palab as signi icado exac amen e co esponde o iginalalo palab a, po lo que a menudo
p i ašomas ola, co espondien e n. .a. Höhle . (Hohl n.), del medio okiečių Hohle . ‘ola,
įduba; g ande uščia idu ė habi ación en la ie a (G imm X 1714, 1715, PaulW 299); plg.
idu inas okieches zemaičių a mės hol n. ‘ola, įduba, uščia idu ė pa alpa; p ieglobs is,
slėp u ė, XV a. Liubeko (Lübeck) ciudad monólogo dominikano He manno Ko ne o c onikoje,
okiečių žemaičių kalba pa ašy uose aš uose za iksuo ą e b. holen ‘sich in eine Höhle,
Ve s eck begeben (leis is, izkeliau i, i a olą, slėp u ę) (MndW II 285, 288). ola de Li uania
sie inas y con . .a. hol5 nė (Schlup winkel), [hule BB 1 Moz 19,30], . .a. e b. hëln ‘laiky i
n., m. ‘ola, duobė, kiau ymė, įduba’, . .a. hüle . (hol) ‘ola, p ieglobs is, lindy-
paslap yje, paslėp i (Lexe I 1324, 1381, 1242). Plg. da giminišką s.skand. hll (n. .a. Halle .
‘p ieangis, p ies a as de kolonų), cuyo p incipal signi icación es ‘uždeng o, escondp o;
(go ų hallu-s ‘uola, s a inys de akmenų, salė uolose); → ge m. *hel- ‘slėp i, paslėp i. Desde
. .a. e b. hëlen, hëln ‘laiky i paslap yje, esėp i, paslėp i, slaps y i (n. .a. hehlen) kilo . .a.
helle s . mi . ‘pascėp as, ocul o podzeminis los mue os mundulis, in ie no; es eu a
habi ación en e k osnies y pa ed, . .a. halle . 4 Ola egis ado más VlnE 101, DP 481, MP 284,
SD3 76, 85, 155, 281, 291, SD 66, 238, 246, Q 235, B 860, R I 167 (o ig. ůla), MŽ I 306 (ůla), A. Ba an, J, 853,
J k 25, JD F nW, Z ŠkŽ (G š, Š, B ), KzRŽ, Ds, D, Km, Sg, Sk, Rš, dem olùkė ZŠŽ (Lkš); u imi e
hola ‘duobė, cu as SP I 42,6; 42,11, 255,2, BzF 116, F nW I 516, hala SD1 44, BzF 116.
5
Plg. más s. .a., .nl., s. yz. hol, ang. hole ‘ola, u as (Kluge 1957: 313).
NIJOLĖ ČEPIENĖ
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
‘medinis bokš as, medinės kolonos, obelė; ie a uoš i i saugo i d uskai’; plg.
aún go . halja ‘sub e áneo mue os del mundo (Lexe I 1232, 1149; Kluge 1957: 283;
G imm X 229). W. Smoczyńskis li auens ola conside a nebaškios o igen palab aju
(Smoczyński 2007: 432). La ių ala ‘ola, u as, landa J. Sehwe s kildina desde . .ž.
‘holola, skylė, įduba (Sehwe s 1953: 1). Así li auens ola ‘u as, dauba, pa alpa,
k ip a; p ieglobs is, egis ado en el siglo XVI. B e kūno Biblijoje, pod ían se
kildinamas no sólo de mediu inas okiečių žemaičių a mės hol n. ‘ola, cu as, uščia
pa alpa; p ieglobs is, como esc ibió E. F aenkelis, pe o y de medio okiečių Hohle .
‘ola, įduba; g ande uščia idu ė habi ación en la ie a; plg. mediu inas okieches
alš aičių a mės hüle (hule, hol) . ‘u as, duobė, p ieglobs is. Plg. da Valhala (p ie
2, 7). An ano Rubšio e s ame Š en ajame Raš e encon amos p es inio šeolas
sm. ‘mi usiųjų bu einė, haga as Š R (Moz 3735; GG 86; Job 24,19), su usį
p obablemen e de heb . šeol, que u bió sie inas con n. .a. Hölle . ‘pozeminis
mi usiųjų pasaulis, p aga as, go . halja, s. .a. hella ‘mi ies dei ė Hel, su luga de
esidencia (G imm X 1747); plg. la. ele ‘p aga as desde . .ž. helle (Sehwe s 1953:
331332). An e io men e en iejosos esc i os Li uanos, u imais da os, la palab a
šeolas noap inkamos. a. B e kūno XVI en la Biblia ok. Hölle . ‘p aga as se ha
aducido p es iniu de la polkų lengua peklà6.
4. DARINIAI
Desde la lexis eligiosa ge manismos o man nue as palab as: ediniai,
denomina i ai, dū iniai. Ypač a menudo a ge manismo šaknies añadiéndose
lie u iškos p ecesagas -ienė, -ys ė, -iškas, -au i. Tu ima y sudu inių palab as,
hib idos, cuyo un dėmeno es ge manizmas, y o o lie u iškas palab a. Daug
da inių suda y a con senuoju ge manizmu kunigas.
Vediniai, ej.: p ienė, ab ienė s . ‘ca alikų ienuolyno i šininkė → ap as, ab as;
kunigenė, kùnigienė, kuningenė s . (1) ‘punigo (pas o iaus) pa i. Ypač mucho
edíns o malizada de skolinių kunigas, kuningas: kùnigė, kùningė s . (1) 1.
‘mo e is sace do ininkė, aidilu ė; monas e olyno, emplos anciana,
je eininkė. 2. ‘esposa de un sace do e (pas o io); → kunigas, ey; kunigái is sm.
(1) ‘jaunas kunigas, ica as; clee ikas; kunigys à s . (2) ‘ iešpa ys ė BP II 117,
WP 27,13, DP 226, MT 30,31, ‘ unciones de sace do e, kunigación WP 27, DP 465, MT
18, Alm13, 76, F nW, KŽ, K nŽ; kunigs ė s . (2) ‘ iešpa ys ė BB Joz 18,7, WP 152,19,
DP 542, SP 204, B 684, R I 71, MŽ I 136, PG, ‘p iigo unciones, 6 LKŽe no se p esen a la
palab a peklà šal inis izkūno B e Biblijas.

S aipsniai / A icles 167
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
Kuniga BB 1 Sam 2,28, DK 94, SD 93, DP 75, MT 18, Ch1 312, 13, PK3 96, SD 84, SG I 51,
Lex 68a, Q6, 39 B 721, 810, 986, H R Io ig ( Kunngys ė), MŽ I 136, A 35, K, M Valanč, M,
F nW, J Bil, J Šimk, KŽ, ŠVŽ (Žuk (2)), kunings ė ‘Daigos, kuniga, Lex II, C II, 687, Q6,
39 H I (Kunngys ė), II, 282, 21 A 78, 210 s pa ija, R 711, N; kece skunė; ‘e ezía;
paklydimas ( ikėjime) Alm 64; bybeliškas adj. ‘būdingas Biblia N 329, K, Alm 31,
ad . býbeliškai K; → biblelis; plg. n. .a. biblisch; kè se iško adj. ‘būdingas
kece iui K I 683, ad . ke se iškai K I 683; kùnigiškas, -a adj. -à (1), (34b) ‘būdingas
d asininkui (pp . ka alikų) BB 2 Moz 19,6, DK 76, 147, DP 27, 547, SD3 96, SD 84, B 986,
K, BsM II 238, M. Valanč, J. Jabl, KŽ, Gg ; kùningiškas, -a R II 282, N 210, A 1885, 81,
ad . kùnigiamen e ‘kaip kunigas K, ZŠŽ (Nm); kunignis, -ė adj. (2) ‘d asininkų
(pp .
ka alikų) J. Jabl, KŽ, Š s.
Denomina i ai: kunigáu i, -áuja (-áuna), -ã o in ., kunigáu ZŠŽ 1. ‘bū i kunigu,
sace do ininku Mž 421, BB Luk 1,8, S. Dauk, BzB 297, F nW, P. C i , J. Jabl, J. Bal ,
Alm 75, KŽ, DŽ, ŠVŽŽ (Žb ). 2. ‘ iešpa au i Mž 421, MT 250, š; denomina i is
kunigas; podjiu i, -iáuja, -iã o in . ‘bū i podžium a pode, kūmau i š, ZŠŽ (Jnk),
apipodžiáu i . ‘pabū i podžiais, kūmais ZŠŽ (Jnk), denomina i is podžius;
sp edikau i e b. in . ‘segi y p edokslą Alm 118, sp edekó i KŽ, denomina i ai
desde sp ėdika; pilg inau i, -auja, -a o e b. in . ‘ iaja a los luga es san os
BB Iz 23,7, P el 43 → pe eg inación; plg. . .ž. peleg ine
‘pilg imas (P el 43).
Dū inos: býbelnešis (hebb .) sm. (1) ‘Biblías dis ibuin ojas, iznešinė ojas LC 1882, 48,
dū inys iz ge m. bybelė, bybelis y lie . neš i; iškunigis sm. ‘bu ęs kunigas, ekskunigas
NdŽ, LzP, da inys iz ge m. kunigas y llu. p ae . -icho; kikapis (heb.) sm. (1) ‘ apai an e
ki kės; emplo ius R I 54, R II 223, MŽ II 298, N 200, K, KŽ, Alm 66, ki kkapis KŽ, dū inys iz
ge m. ki kė y lie . kapas; plg. n. .a. Ki chho m. ‘kapai, kapinės; kunegbu is (dial.) sm.
‘hab ęs sace do e o cle icas P on, Už ; kunigbu is BŽ 477, dū inie de ge m. kunegas,
kunigas y lie . se ; Lu e KlebonPa obel penigai (Lu e [penigai], Klebon [penigai]) sm.
ge m. luu e is y monedas; desde sl. klebonas i ge m. dine o; de ge m. pa obelis y
pl. ‘dešim inė, bažny pinigiai, mokami liu e onų bažnyčiose’ Lex 23; dū iniai iš
monedas; põdjenklis (hebb .) sm. (1) ‘puošnūs de los pad es de k s š o apellidos con
linkėjimais, a los que se pone egalo o dine os al k s a aiki K II 105 (o ig. pd-ženklis);
dū inys de ge m. podis e lie . señal; plg. n. .a. Pa enb ie , Pa enze el ‘ . p. (G imm XIII
1502); šp ùkknygės s . pl. (1) ‘pamokymų, sen enciones inkinys, ca echizmas K II 199,
NmŽ, šp ùknygės ‘maldų knygos NmŽ, dū inys esc i os en, cuán o más de ellos
encon ado B e kūno Biblijoje, ej.: kunigas (kunegas, kungas); u mas ‘bokš as,
iš ge m. šp ukas i lie . knygos pl.; plg. n. .a. Sp uchbuch n. ‘ . p.’.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
5. CHRONOLOGINS NOTABOS
Nedaug eligijos s i ies žodžių už iksuo a pi muosiuose XVI a. senuosiuose
a pinė; psal e as (psal ius, psal ie as) ‘psalmynas; s yginis ins umen o de
música; m as (mi as, my as) ‘k apūs dicei; isopas (yzopas, yzapas) ‘ ais inis
juozapas (Hyssopus o icinalis); yzopo šakelės iglesia como šlaks yklė; sk ynė
‘ka alikų bažnyčioje puošni spin elė en el cen o del al a os ijai man ene ; o ų dėžė,
kasa; a i as (apie bíblico Nojaus ins alada na e). Desde a. XVII. los p és amos
mul iplica, especialmen e en los dicciona ios okiečiųlie u ių de P usia y lie u ių
okiečių, ej.: abló as ‘kalėdai is; almzas ‘ischmalda, doana; igés s . pl. (2), lgės (1) ‘Visų
Š en ųjų š en ė (no emb e 1 d.); kañ e is ‘ am e dade o o icial de la iglesia
p o es an e, o gonalis a; ka gismas ‘ca equizmas, umpas c is ianos ikybos
a eglo de p egun as y espues as o ma; kė bas (ke ubas) bažn. ‘aulščes ang
angel; plg. ok. Che ub, P . . Che ub (C I 426), heb . ke ub (pl. ke ubin) ‘ . p. ; asi ų k ub
‘milžiniškas pajš is con le enos de leū o y cabeza humana, g i as (Kluge 1957: 268);
ki pode is ‘bažnyčios se nas, a gonionis a, zak is ijonas, ki kpode is; klebonpenigai
sm. pl. bažn. ‘ ešim oji pa e de ganancias o ing esos, que los c eyen es debían da a
iglesia, al klebon; dese inė; dū inys desde sl. klebonas i ge m. dine o; klebónpiningai
(o ig.
Lu e -Klebón-Pa óbel-Pinningai); gángos s . pl. (1) ‘bažnyčioje luga jun o
o gonos; i< okškos. Gang ‘ . p. ; p edicau i, -auja, -a o in . ‘deci se món,
públicamen e isba i; apelis ‘maišelis pa a íc imas en iglesia eci a < P . .
o el ‘plokš ė, plg. Elzaso dial. ô el ‘(pakabin a) plokš ė, len a, mušama ex ae
al sonido, da señal a, se u iliza en iglesias, monasolinos en luga zambinio, n. .a. Ta el
(G imm XXI 13).
a. XVIII. encon ama nue os skolinių, conside ables de ellos se p esen a Jakūbo
B odo skio dicodyne, ej.: d eskama a s . ‘zak is ija, d skama ė, d yskama ė
LC 1885, 12; kapelė ‘maža bažny ėlė, koply ėlė; klekne is ‘ a pininkas; klingbidelis
lis pinigams bažnyčioje ink i’; klos e is ‘ ienuolynas’; p ecen e is ‘pa apinės
‘maišep o es an ų bažnyčios aikų moky ojas PVG 413 (1794 m.); hib . ki kapis
‘kapai an e ki kės, emplo ius.
Desde XIX a. za pado en nue os skolinių G. H. F Nesselmanno y especialmen e F.
Ku šaičio dicciona ios, p z.: bybelis sm., býbelės s . pl. ‘Biblija; býbelšp ukis
‘Š en ojo Esc ip u a palab a; e b. imelia ‘š en in i, kon i ma i; anciskõnas
‘elge aujan es monjes ca alikos o deno miemb o; gnóda ‘malonė; je gu ãliau
in e j. ‘Die ulėliau, Die uli; kapucýne is (kapu sýne is) ‘memb o de la ama del
o den de monjes ka alikos, p anciškonų o dino, nomb ada después de sus
pa icula men e smailius gob u us; lik s s . 2) ‘G abnyčių š en ė (4, li u gias a las
que los c eyen es an con elas (el 2 de eb e o.); li u gja ‘ iešųjų pamaldų,
S aipsniai / A icles 169
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
bažnyčiose’< ok. Li u gie ‘ . p.’, plg. n.nl. li u gie, bažn.lo . li u gia, g . lei o-
especialmen e mises, o den k is iionių u ga (Kluge 2002: 578); p óps as "klebonas;
abýne is ‘ abinas; sp ėdika s . (1) ‘calba, se món, sp edika Alm 118, F nW,
sp edeka KŽ, sp edikas sm. ; šp ukknygės pl. ‘pamokymų, sen enciones inkinys,
ca echism; õbelis ‘maišelis pa a íc imas en la iglesia eci a . A. Bezzenbe ge io
en sus abajos p ime o ci a las palab as: bė ės s . pl. ‘laido u ių aišės,
še menys BzF 99; plg. P . . Beh e ‘puo a dailidėms (Zieseme I 530), . .ž. b e
‘neš u ai (Sehwe s 1953: 11), s. yz. be e ‘neš u ai, n. .a. Bah e ., a delesnė
signi icación ‘neš u ai mi usiam neš i (Kluge 2002: 83), . .ž. bo inge . ‘pakėlimas,
paėmimas; (Hebung, Einnahme auka) (MndW I 397, VI 80); la. bē es ‘neš u ai
numi usiam neš i desde . .ž. b e o eas e n yzų bē e ‘neš u ai (Ka ulis I 121);
p acaube o i ‘užbu i, zake ė i BzF 205 (Da gùžiai), P el 58 (p acaube o s).
Muchos de es a emá ica del g upo skolinių зафиксирована Александра Куршайця
четырех томов литовских okiečių слодыне, изданном 1968-1973 m. (g ãlis sm.
‘paslap ingo y milagullo aso (dubuo, au ė), acmuo ( idu amžių okiečių
pada imuose, kū yboje); legenda ia au ė, de la cual bebió Jesús C is o du an e la
úl ima cena; ilgik s is sm. (2) ‘Kūčios (?), pl. Kūčių dádi as; dū inys desde . .ž. hilgen
‘š en ieji y llu. K is us, plg. ok. de heilige Ch is abend; ki elis ‘pa apijinė
š en ė (minin consag ación de la iglesia); mugė ( yšium con pa apijine š en e);
naca ėnas, -ė smob. ‘naza ie is Alm 90.
6. IŠVADOS
P úsias aš ijoje, dicciona ios o iada no mucha eligiosa leksikos skolinių de
ge manos idiomas, po que Mažąją Lie u ą k ikš ijo okiečiai, ellos lgai gobe na on
es e k aš ą. Dado que o deninas de monjes pa icipa on en ese p oceso, po eso en
lengua li uanas hay de o igen ge mánico denominaciones de monolynas y monjes:
klos e is ‘ ienuolynas’, kapucýne is ‘ka alikų ienuolių o dino, p anciškonų o -
ap ja ‘ca alikų ienuolynas, dino miemb o, nomb ada después de sus especialmen e
smailius gob u us, ancisknas ‘elge aujančių ka alikų monjes o dino membe s,
o os denominaciones de sace do es; edi icios; acceso ios de se icios
eclesiás icos; š enčių y o os denominaciones. Según kilmę eliginė i mi ologinė
skolin inė leksika son: 1) skoliniai de ge manų kalbų, p incipalmen e okiečių kalbos; 2)
g iegos (p z., psal e as), la ynos (p z., sk ynė), heb ejos (p z., kė bas ‘aukščiausio
angojo angelas de heb . ke ub (pl. ke ubim), a amėjų (ap as ‘ ienuolyno
i šininkas), senosas p ancūzų (p z., g alis) y o os idiomas palab as, en ekę al
idioma lie u ių de ge manų kalbų. Las p ime as palab as de la lexis eligiosa de o igen
ge manos, зафиксированы XVIXVII a. lie u ių aš ijoje, su gie on p incipalmen e de
idu io okiečių, idu inės okiečių aukš aičių a mės. Las lexis mi ologicas son pocas, mayo ía ella ansc i a sólo XIX a.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Kai ku ie eliginės leksikos skoliniai y a bend i lie u ių i la ių kalbose. Jie
iene equi alen es de o as lenguas eu opeas.
El signi icado de la palab a Lie u ių olà es no sólo ‘ž ė elių o paukščių u as,
landa, como se p esen a LKŽe, pe o a. XVI B e kūno Biblijoje él insc i o y
signi icado ‘pa alpa (laido i), k ip a; p ieglobs is, po el cual p onunciado okiečių
kalbos Höhle . ( idu io okiečių dial. Hohle), Hohl n. Li u ias palab a olà sie inas
con . .ž. n. ‘u as, ola; hol p ieglobs is, . .a. hüle (hule, hol) . ‘u as, duobė,
p ieglobs is, n. .a. Hohl n. ‘u as, guolis, įduba, įdubusi uščia pa alpa, ge manų
*hel- ‘paslėp i, . .a. e b. hëlen, hëln ‘laiky i paslap yje, esėp i, paslėp i, . .ž.
helen, s. .a. helan, s.s. helan.
Mayo ía de la lexis eligiosa ge manismos se p esen a sólo li uáneos en iejosos
esc i os, P ūsijoje leis uos dicciona ios. Algunos p es ados eligiosos se usan
no malmen e sólo en la lengua i ioja, a mėse, ej.: bdelis ‘ elnias T g, Pg , E ž
(biedelis G k, Sk , K š, Rs, T g); bybelš undė ‘ iempo des inado a la lec u a de la Biblia
NmŽ; hib . jegumano in e j. ‘Die e mí Š s, dū inys iz ge m. je gau y lie . į a džio
mano, plg. je gu alis; kañ a as ‘giedo ojas ZŠŽ (Šakių apyl.), plg. kan e is (nuo XVII a.);
muka a (3b) ‘senieji okiečiai, quienes no malmen e eziais namie ZŠŽ (Lkš), mucha iai
ZŠŽ (Ss ), mùku is p š, Yl, mùke is ‘š en ei a P k; podina sm. pl. (3b) ‘k ikš o ė ai,
podis y podė Šl, Mšk, pdinai (1) Vkš, Žml, põdinas sm. 3b) ‘k ikš a ė is, podis F nW, Žg,
Mšk, Šl, Jnš, Lg, Žml, Pš, Lnk , Ps, dem (1, podinùkas, -ė smob. (2) ‘k ikš o dije e Gs, ZŠŽ
(Šakių apyl.), edinys iz podinas; šp ùkai pl. ‘maldos NmŽ. Pla i idamen e en el habla
paula ina las palab as: kùnigas (kùnegas), pdė ‘k ikš o mad e; k ikš a aikis, pdis
‘k ikš o ė as, k ikš amo ė, pdžius ‘k ikš o ė as, podis, pdžiai sm. pl. ‘k ikš o
ė ai, podis y podė, pdinas ‘k ikš a ė is, in e j. jegu alis ‘De ulėliau, Die ulėli,
sp dikis ‘palba, se món, bdelis (bíedelis) ‘ elnias.
SANTRUMPOS
acc. accusa i us, galionis a ags.
anglosaksos ang. ingles emp i .
emp y oji a am. a amiejų
bažn.lo . bažny inė la ynų b us.
bal a usių ček. chekos dan. danos
dem. deminu y as dial. dialek as
es . es ų yz. yzų ge m.
ge manos g . g eikos heb .
heb ejos hib . hib idas ins .
ins umen alis, įnagininkas
gen. – geni i us, kilmininkas
go . – go ų