Religinė, mitologinė leksika: skoliniai iš germanų kalbų

146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
NIJOLĖ ČEPIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: leksikologija, skoliniai,
ge manizmai, leksikog a ija, e imologija, kalbos is o ija, aš ija.
DOI
RELIGINĖ, MITOLOGINĖ
LEKSIKA: SKOLINIAI IŠ
GERMANŲ KALBŲ
Religious, my hological ocabula y: loanwo ds
om Ge manic languages
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjama eligijos i mi ologijos eminių g upių ge manų kalbų kilmės
leksika seman ikos i kilmės aspek ais. Skoliniai suski s y i į sep ynis pog upius: bažnyčios
pas a ų i jų dalių, adminis acijos, aplinkos; bažnyčios idaus į angos, ie ų joje; apeigų
eikmenų, bažnyčios daik ų; š enčių, apeigų; bažny inės eiklos, knygų, muzikos ins u-
men ų; asmenų pa adinimai; mi ologinė leksika, an gam inių bū ybių pa adinimai. Nu-
s a y as ge manizmo pama inis žodis, iš ku io jis kilo, nu odoma skolinio pi minė kilmė.
Duodama ki ų kalbų a i ikmenų. Šalia pa eikiamas leksemų iksa imas aš ijoje nuo XVI a.
i a ojimas gy ojoje kalboje, a mėse. Ap a iama skolinių ch onologija. Išaiškin a, kad
lie u ių olà a ojamas ne ik eikšme ‘ž ė elių a paukščių u as, landa’, kaip pa eikiama
LKŽe, be B e kūno Biblijoje jis už iksuo as da eikšme ‘pa alpa (laido i), k ip a’. Apibū-
dinami iš ge manizmų suda y i da iniai.
ESMINIAI ŽODŽIAI: eliginė, mi ologinė leksika, skoliniai, ge manizmai, seman ika,
P ūsijos žodynai, aš ija, a mės.
ANNOTATION
The a icle add esses he eligious and my hological ocabula y o Ge manic o igin om
he pe spec i e o seman ics and o igin. Loanwo ds a e di ided in o se en sub-g oups:chu ch
buildings and hei pa s, adminis a ion, en i onmen ; chu ch in e io , places inside i ; ob-
jec s used in i uals, chu ch i ems; es i als, i uals; chu ch ac i i ies, books, musical ins u-
men s; names o pe sons; my hological ocabula y, names o supe na u al beings. The base
S aipsniai / A icles 147
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
wo d o he Ge manism om which i de i ed is es ablished; he p ima y o igin o he loan-
wo d is iden i ied. Equi alen s in o he languages a e p esen ed. The eco ding o lexemes in
he w i en language da ing om he 16 h cen u y and hei usage in he spoken language and
dialec s a e also p o ided. The ch onology o loanwo ds is discussed. I was ound ha Li hu-
anian olà is no only used in he meaning o ‘a ca e, bu ow o animals o bi ds’ as de ined in
he Dic iona y o he Li huanian Language bu also as ‘a chambe ( o bu ial), c yp ’ acco d-
ing o B e kūnas’ Bible. The o ma ions de i ing om Ge manisms a e desc ibed as well.
KEYWORDS: eligious, my hological ocabula y, loanwo ds, Ge manisms, se-
man ics, dic iona ies o P ussia, w i en language, dialec s.
1. ĮVADAS
Dauguma lie u ių kalbos skolinių iš ge manų kalbų, daugiausia okiečių kal-
bos, y a ma e ialiosios kul ū os žodžiai. Tačiau u ima i nema e ialiosios kul-
ū os ge manų kilmės a a ėjusių iš ge manų kalbų žodžių, no s i jie dažnai
į a dija ma e ialius daik us. Religijos i mi ologijos eminės g upės skoliniai už-
iksuo i jau pi muosiuose XVI a. aš uose, daugiau P ūsijos. Medžiaga s aips-
niui ink a iš lie u ių kalbos senųjų aš ų, ėlesnių da bų, P ūsijos lie u ių– o-
kiečių i okiečių–lie u ių žodynų, aip pa iš gy osios kalbos, a minių eks ų,
šnek ų i a mių žodynų bei daba inės bend inės kalbos. Jame panaudo a Lie-
u ių kalbos žodyno I–XX . (LKŽ, LKŽe) i ki ų da bų medžiaga (ž . li e a ū-
os i šal inių są ašą). S aipsnio ikslas – pa eik i i panag inė i ge manų kalbų
kilmės eliginę, mi ologinę leksiką seman ikos, kilmės, ch onologijos aspek ais,
paaiškin i skolinio pi minę kilmę; nu ody i leksemų iksa imą aš ijoje i a -
ojimą gy ojoje kalboje, a mėse; pa eik i iš eliginės leksikos ge manizmų su-
da y ų da inių. Da be pa eikiami ge manų kalbų, daugiausia okiečių kalbos,
kilmės žodžiai, iesiogiai pa ekę į lie u ių kalbą; ge manų kalbų kilmės žodžiai,
galėję pa ek i į lie u ių kalbą iš ki ų kalbų a pininkių, daugiausia sla ų kalbų;
ne ge manų kalbų pi minės kilmės žodžiai, be pasiskolin i iš ge manų kalbų.
Naujesniuose eliginės leksikos, eligijos e minų y inėjimuose už iksuo a
nedaug ge manizmų. Algis Rubinas dak a o dise acijos Lie u ių kalbos eligi-
nė leksika i jos is o ija (2002) sky iuje Lie u ių kalbos ge manizmai pa eikė ik
is ge manizmus: kùnigas ‘d asininkas, klebonas’, pdė ‘k ikš amo ė’, agenda
‘maldų knyga, i ualas’. Sky iuje Lie u ių kalbos sla izmai andami da keli sko-
liniai, au o iaus manymu, a ėję pe okiečių kalbą: ka dinolius, ab as (ap as)
‘ y ų ka alikų ienuolyno i šininkas’, kapucyne is ‘p anciškonų o dino ie-
nuolis’, kece is ‘e e ikas, a skalūnas’. 2012 m. Auš os Rimku ės dak a o dise -
acijoje 1883–1916 me ų ka ekizmų eligijos e minai y a aip pa nedaug o-
kie ybių: kunigas, gizelis ‘mokinys’, podė, pl. podžiai ‘k ikš o ė ai’, ka gismas
NIJOLĖ ČEPIENĖ
148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
‘ka ekizmas’, ediniai: kunigys ė, kunigaikš ys ė. Šio s aipsnio au o ė aš uose,
žodynuose, a mėse ado daugiau eliginės leksikos žodžių, kilusių iš ge manų
kalbų, daugiausia okiečių kalbos, a pa ekusių į lie u ių kalbą iš ge manų kal-
bų, ku ie čia bus apž elgiami. S aipsnyje aikomi diach oniniai i sinch oniniai
y imo me odai: lyginamasis is o inis, g e inamasis, one inis i ki i, emiamasi
e imologiniais žodynais, naujausiais kalbo y os da bais.
2. GERMANŲ KILMĖS RELIGINĖS,
MITOLOGINĖS LEKSIKOS SEMANTIKA,
KILMĖ, PAPLITIMAS IR VARTOJIMAS
Raš ijoje nuo XVI a. (daugiausia P ūsijos, Mažosios Lie u os) i a mėse
už iksuo a ge manų kilmės a pasiskolin a iš ge manų kalbų eliginės eminės
g upės leksika suski s y a į šešis pog upius, sep in ajame pa eik a mi ologinė
leksika. Daugiausia šios eminės g upės ge manizmų as a XVII–XX a. P ū-
sijoje leis uose okiečių–lie u ių i lie u ių– okiečių žodynuose: Lexicon Li-
huanicum, Cla is Ge manico–Li h ana, bu usio Ka aliaučiaus a chy o an-
k aš iniame ( adinamame A. K auzės) žodyne, Jokūbo B odo skio Lexicon
Ge manico–Li h anic m e Li h anico–Ge manic m, Pilypo Ruigio Li auisch–
Deu sches und Deu sch–Li auisches Lexicon, Ch is iano Go liebo Mielckės Li -
auisch–deu sches und Deu sch–li auisches Wö e -Buch, G. H. F. Nesselmanno
Wö e buch de Li auischen Sp ache, F ied icho Ku šaičio Li auisch–deu sches
Wö e buch i Deu sch–li auisches Wö e buch, Aleksand o Ku šaičio Lie u iš-
kai- okiškame žodyne. Ge manizmai nag inėjami abėcėline a ka. Šalia sko-
linio nu odomi duomenų laukai: g ama inės pažymos, eikšmės, iksa imas
šal iniuose, papli imas a mėse, kilmė; pa eikiami ge manų kilmės pama iniai
žodžiai, iš ku ių skoliniai y a kilę, aiškinama pi minė žodžio kilmė, duodama
ki ų Eu opos kalbų a i ikmenų; pa eikiamos ki ų y ėjų e imologijos.
1) bažnyčios pas a ų i jų dalių, adminis acijos, aplinkos pa adinimai, p z.:
ap ja s . ‘ka alikų ienuolynas su jam p iklausančiomis aldomis’ Lex 3a,
C I 43 (o ig. Ap ye), Q 13, K I 32, Alm 27; ab ja N 2 (ab ije), Alm 23 < . .a.
abbe eie (eppe ige); abbe īe; plg. . . ebedîe, P . . Ab ey (Lex 3a), n. .a. Ab ei .
‘aba ija, ienuolynas’; s. .a. abba eia iš bažn.lo . abbā ia (Kluge 2002: 11; Lexe
I 1; PaulW 11).
domski chė s . ‘ka ed os bažnyčia’ S. Dauk < n. .a. Domki che ‘ . p.’.
d eskama a s . ‘zak is ija’ B 361, 1033 (o ig. D eʒkama a), MŽ II 135,
398, N 155; d skama ė s . (1) K, P el 56 (d skama e), Alm 45, KŽ, Sk ;
S aipsniai / A icles 149
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
d yskama ė s . LC 1885, 12 < P . . D êskamme ‘zak is ija, ku ioje saugomas
bažnyčios u as, pinigai, e ingi į ankiai’ (F I 150, Zieseme II 107), . .a.
ëse-kame e . (d esekame , d yskame ), s.s. esocama a (Lexe II 1505; G imm
XXII 163); plg. Bal ijos ok. D ähskamme ‘ . p.’, .ž. d ēskamme ‘zak is ija’
(Sehwe s 1953: 28, 326); ok. D esekamme , esekamme ., isekamme ‘baž-
nyčios iždinė, lobynas; a chy as; zak is ija (nuo XV a. pab.)’, s. .a. esecame e,
d esecame e, . .ž. esekame e ., .nl. escame e; dū inys iš esso < lo .– om.
hesau um i lo .– om. cama a, came a (G imm XXII 163; MndW IV 611-612).
gemýnė s . (1) ‘apylinkė; bažn. pa apija’ N 249, [K], KŽ, gemynė Alm 53,
gemyna s . LC 1878, 42; gimýna s . (1) ‘ alsčius; pa apija’ K, Alm 54, KŽ <
P . . gemne ‘bend uomenė; pa apija’ (Alm (P W)) dialek izmo; plg. . .ž. ge-
meine, gemene ., n. ‘bend as u as; bend uomenės susi inkimas; (kaimo, pa-
apijos i k .) bend uomenė’ (MndW II 53), . .a. ge-meinde . ‘bend umas;
bend uomenė’, s. .a. gimeinida, n. .a. Gemeinde . ‘bend uomenė; bažn. pa api-
ja’, → ok. adj. gemein ‘bend as’ (Kluge 2002: 343; Lexe I 839); l. gmina ‘ben-
d uomenė’ iš ok. gemein, Gemein(d)e (B ückne 1974: 146).
kapelė s . ‘maža bažny ėlė, koply ėlė’ B 795 < . .a. kappëlle, kapëlle, kappel
. ‘maža bažnyčia, Die o namai’, n. .a. Kapelle . ‘koplyčia, koply ėlė’; ok. iš
.lo . capella ‘koplyčia’; plg. n.nl. kapel (Lexe I 1514; Kluge 2002: 468).
kikapis (hib .) sm. (1) ‘kapai p ie ki kės; š en o ius’ R I 54, R II 223,
MŽ II 298, N 200, K, KŽ, Alm 66, ki kkapis KŽ; dū inys iš ge m. ki kė i lie .
kapas; plg. n. .a. Ki chho m. ‘kapai, kapinės’.
k kė s . (1) ‘p o es an ų bažnyčia’ NdŽ, BM 177 (Bažnyčios y a ys: baž-
nyčia ka alikų, žydų šulė i la ių ki kė), Š, KŽ, K nŽ, F nW, S j, kikė (2) ZŠŽ
(Nm); ki chė Š, k ka s . (1) ‘p o es an ų bažnyčia’ M. Valanč, M, š, KŽ, Z Ž <
. .ž. ke ke . ‘bažnyčia’ (MndW II 449; Lasch 1914: 51), . .a. ki che . ‘(k ikš-
čionių) bažnyčia, pas a as; žydų š en ykla; ikinčiųjų d augija’, n. .a. Ki che .
‘bažnyčia’; plg. n.no . ki ke, n.š . ky ka, s. yz. ke ke, s.s. ki ika, n.nl. ke k; ok.
iš ulg. g . *ky ik (Lexe I 1580; Kluge 2002: 489).
klos e is sm. ‘ ienuolynas’ B 313; klos o ius (klos o us) Lex 21a (o ig.
Kloʃ o us), 54a (Kloʃ o us), C I 1079 (Klóʃ o us) < P . . Kloʃ e (Lex 21a), . .a.
klôs e n., n. .a. Klos e n. ‘ ienuolynas’; plg. . .ž. klōs e -, .nl. cloos e , n.nl.
kloos e , s. .a. klōs a ; ok. pasiskolino iš anks y . omanų *clōs um ‘užsida-
ęs’, lo . claus um ‘už ak as, užda ymas; pilis’ (Kluge 2002: 499; Lexe I 1631).
kod yna s . ‘bažnyčios bokš o ėlia a’ C I 649, N 203, [K]; plg. P . . Kodde
‘skudu as, ska malai; blogi, suplyšę d abužiai’ (F I 399), Kode ‘skudu as, ska -
malai, skiau ė’ (G imm XI 1569).
kõ as (kò as) sm. 1. ‘bokš as, a pinė’ NT M 21,33, B 190, R I 65 (Kô as),
R II 180, MŽ I 127, N 205 (Kó as), K (i kú as), Kl D 115, J, V. Kudi , dem.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
ko a is N 205. 2. ‘bažnyčios p ieangis’ R II 91 (Kó as), MŽ II 120; kuõ as1 sm.
1. ‘bokš as, a pinė’ SD 7, SD3 8, R I 71 (o ig. Ků as), N 205, K, J, Vaižg, F nW,
V. K ė , š, Pnm, Čk, Kl , dem. kuo elis NS 1157, kuo a is RD 35. 2. ‘bažnyčios
bokš o ėlia a’ Lex 34 (o ig. Kû as), C I 628 (Ků as), Q 173, B 444 (Ků as);
< P . . ko , ku , kû ‘cho as; paaukš in a ie a bažnyčioje cho ui, iškos’ (Alm
(P W)), kūə (Na au 1937: 18), . .a. kô , ku m. ‘bažnyčios cho as, giedo ojai
cho e; ka ed os kapi elis; pe k. dangaus skliau as; ie a danguje kaip Die o bu-
einė; angelų s e a’ (Lexe I 1678; G imm XI 1792), . .ž. kô (Lasch 1914: 95),
n. .a. Cho m. ‘g upė giedo ojų; k ikščionių bažnyčiose giedo ojų ie a p ieš
al o ių; pakyla, scena (p o es an ų bažnyčiose)’; plg. n.nl. koo ; s. .a. chō iš lo .
cho us ‘šokis su dainomis, a elis; bū ys, pulkas, daugybė’, o šis iš g . cho ós
‘ ie a šokiui; g upė šokėjų; kul o giesmė a kul o šokis Die ybėms’ (Kluge 2002:
171; LLŽ); . .ž. ku (e) ‘sa gybinis, ž algas (bokš e)’, ku en ‘sekan žiū ė i (me-
džio ojų e minas)’ (MndW II 602). Plg. da 2) kū as.
kunzis ó ija s . (1) ‘cen inė ado aujan i bažny inė aldymo įs aiga’ K I
703, Alm 76 < n. .a. Konsis o ium n. ‘ . p.’ dialek izmo; plg. lo . consis o ium
‘pasi a imo, susi inkimo ie a’.
olà s .‘u as, pa alpa (laido i), k ip a’ ž . p ie 3.
umas2 sm. (2) ‘bokš as, a pinė; gy en ie ė (apie piliakalnį)’ BB 1 Moz
11,4, BB 2 Ka 9,17, BB Teis 9,46, BB 1 Mak 4,60 (acc. pl. Thu mus), BB 2 K n
26,9, BB 2 Mak 13,5, BB Jd 1,3, BB Ez 26,4, BB Je 51,58, BB GG 4,4, BB
Ba 6,17, BB Luk 14,28, BB Ezd 3,1, Lex 87a, RB Ps 48,13, C II 583, Q 523,
H I 135, H II 211, K, K II 228, Mi V 151, J, Kel, Do (Klp, o ig. ó ms), NdŽ,
ALL 54, 35 (NTK), Alm 144, KŽ, Smln, Se ; s unis sm. (2) ‘ a pinė’ K I 555,
KŽ < P . . Tu m ‘mies o kalėjimas; bokš as’ (F II 416), Thu m (Lex 87a),  m
‘bokš as, kalėjimas’ (Alm 144), Ry . P . . o ǝm (Mi zka 1919: 126), . . u m,
o m, . .a. u n, u m, s u m; ok. Tu m, Thu m ‘bokš as, a pinė; į i inimas;
kalėjimas’ iš u em, o šis iš s.p anc. * o n; pas a asis iš lo . u is . ‘bokš as, pilis,
1 W. Smoczyńskis ku as laiko neaiškiu žodžiu (Smoczyński 2007: 326). Ku as eikšmę ‘dešim-
ies pėdų guba, ikė’ LKA I 186, žemėl. 109, T gn, Slk, Lb, Ign, Š nč, Dglš, Lkm, Kl , dem. pl.
kuo liai Pls galbū eikė ų sie i su ok. ka ‘indas, dubuo; ja ų ma as; aukš as (namo); iena an
ki os sudė os dėžės; pašiū ė, s oginė; suneš a šieno a šiaudų k ū a’; plg. s.s. ka , . .a. ka , n. .a.
Ka n., dan. ka , š . ka (G imm XI 202); . .ž. ka , ka e n. ‘indas, k epšys’ (MndW II 428), se-
nas keliaujan is žodis (Kluge 2002: 470). J. B odo skio žodyne už iksuo as iš Biblijos ok. Co
(menʃu a) ‘(ja ų) ma as’ iš e s as lie . Ko as (B 315).
2 Pilies i mies o bokš ų apa iniai aukš ai bu o naudojami kalėjimams. Todėl šis žodis a ojamas
da eikšme ‘kalėjimas’ BB ApD 5,20, BB Jon 3,24, VlnE 43,5 (loc. pl. u můʃu), VlnE 202,19,
VlnE 205,25, ŽCh 71, Lex 87a, R II 162, 351, MŽ II 214, 470, N 110, K, S. Dauk, M, J I 149, L,
JD 201, Kl D 144 (Vlkš), BsO 397, BsM II 166 (Dkš), Sln, Alm 144, LTR (Zp), LTs V 583, KŽ
(A 1883, 226), D skŽ, ZŠŽ, Als, Žg, Ūd, Vl.

S aipsniai / A icles 151
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
aukš as pas a as’; plg. n.š . o n, n.isl. u n (G imm XXI 466; Lexe II 1582; Klu-
ge 1957: 798; 2002: 936); . .ž. o n, s.s. u n ‘bokš as; kalėjimas’ (MndW IV
580); la. u nis (Tuh nis, Tu nis) ‘bokš as’ iš . .ž. o n, o ne, u n ‘ . p.’ (Seh-
we s 1953: 146, 324); ( .l.) n.l. u ma ‘bokš as (naudojamas kalėjimo eikmėms);
kalėjimas; pančiai, naš a; oks žaidimas’ < . .a. u m ‘bokš as’; s.b us. myрма
‘kalėjimas’, n.b us. (dial.) myрмá ‘ . p.’ (B ückne 1974: 585; LKPŽ 656).
2) bažnyčios idaus į angos, ie ų joje pa adinimai, p z.:
gángos s . pl. (1) ‘bažnyčioje ie a p ie a gonų; iškos’ C II 752, K, K I 369,
K II 102, Alm 52, F nW, KŽ; gángai sm. pl. NmŽ < P . . Gang ‘laip ai’ (R II
157), n. .a. Gang m. ‘ėjimas, eisena; ėjimo ie a, p aėjimas, ko ido ius; kelias,
iškos (bažnyčioje), pakyla’; plg. . .a. ganc m. ‘ėjimas; kelias’, s. .a. gang, s.s.
gang, s.ang. gang, s.skand. gang m., ganga ., s. yz. gang, gong, gung, š . dial.
ganga, n.nl. gang (Kluge 2002: 329; Lexe I 734; G imm IV 1219).
k as sm. (1) (ku as) 1. ‘pakyla, paaukš in a ie a bažnyčioje cho ui, ku
y a a gonai, iškos’ Lex 20a (o ig. Ku as), C I 428, B 302, 311 (ku as), K 197
(kú as), K II 102; pl. k ai (2) Vdk, Žgč, Nmk, Kl n; kù as (ku as) ‘( a gonų)
cho as’ Lex 21a, C I 428, Q 110, B 312, Alm 76, ‘bū ys, pulkas (angelų)’ C I
428, ‘laip ai’ C I 428; kõ as sm. 1. ‘paaukš in a ie a bažnyčioje cho ui, iškos’
B 311, I. Simon, P k. 2. ‘cho as, g upė giedo ojų’ B 311, NdŽ; kò as (2) LzŽ,
kó as (1) Alm 70. 3. ‘balsas, onas ( ik Biblijoje)’ Bb1 Ps 120,1, B 698 (o ig.
Dangaus Kó as); kuõ as (4) ‘cho as; bū ys, pulkas (apaš alų, angelų)’ DK 30
(o ig. nom. pl. ků ái), 37, 148, DP 38, 543, R I 71 (o ig. K as), VoK 11, K nŽ
(kûo s), ŠVŽŽ (kûo s Vin, K a, Meds, Žb ); < P . . ko , ku , kû ‘paaukš in a
ie a bažnyčioje cho ui, iškos; cho as’ (Alm (P W)), . .a. kô m. ‘bažnyčios
cho as; giedo ojų bū ys; ie a maldos namuose, ku ioje būna giedan ys d asiš-
kiai’ (Lexe I 1678), n. .a. Cho m. ‘dainininkai, giedo ojai, daina imas, giedo-
jimas; a as, bū ys, pulkas; k ikščionių bažnyčioje giedo ojų ie a p ieš al o ių,
p o es an ų bažnyčiose pakyla, iškos, ku giedama i muzikuojama’; plg. s. .a.
chō ‘d asininkų cho as bažnyčioje’, n.nl. koo ; lo . cho us; g . χopóϛ; iš eikš-
mės ‘giedo ojas’ k ikščionių bažnyčioje kilo eikšmė ‘giedo ojų ie a p ieš al o-
ių’, iš čia ‘ ie a bažnyčioje, ski a d asininkams’ (Kluge 1957: 117; 2002: 171),
. .ž. kô (Lasch 1914: 95); la. ku is iš ok. (Sehwe s 1953: 61); l. chó ‘cho as;
gale ija’ iš g ., lo . cho os, cho us (B ückne 1974: 182). Plg. 1) ko as.
3) apeigų eikmenų, bažnyčios daik ų pa adinimai, p z.:
abló as sm. ‘kalėdai is, plonas paplo ėlis, iškep as iš mil ų i andens’ Q 372
(o ig. Ablo s), R II 210, MŽ II 368, N 2, 30, [K], K II 98, Alm 23 < P . . Abla
‘ . p.’ (F I 8; Alm 23); plg. Obla (C II 161), . .a. oblâ e, oblâ ., n. ‘komunijos
NIJOLĖ ČEPIENĖ
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
paplo ėlis, os ija’, n.nl. oblaa , n. .a. Obla e ., .lo . obla a (hos ia) (Lexe II 138;
Kluge 2002: 661). Plg. da oblo as.
bikie elis sm. dem. ‘kaušelis, au elė’ SD 116, SD3 134 < s.s. bike i, s. .ž.
bike i; plg. .ang. bike , . .a. beche m. ‘ au ė; kaip ma as’, Ry . P . . bēkǝř ‘ au-
ė’, n. .a. Beche m., n.nl. beke ; ok. iš .lo . bica ium n. ‘indas ynui, ande-
niui, au ė’ (Kluge 2002: 99; Lexe I 137; Mi zka 1919: 122); la. biķe is iš s. .ž.
bike i (Sehwe s 1953: 12, 326); l. beche (bekie ), dem. beche ek. U bu is lie .
dem. bike ėlis iš *bike is ka u su la. biķe is laiko iesioginiu ge manizmu (U -
bu is 2009: 418). ALEW lie . bikie elis kildinamas iš l. beche ek, ku is pe ok.
pasiskolin as iš lo . (ALEW I 113).
isopas sm. bo . ‘ ais inis juozapas, yzopas (Hysopus o icinalis), jo sul ys;
yzopo šakelės bažnyčioje naudojamos kaip šlaks yklė’ Mž 358,5, BB 2 Moz
12,22, BB 3 Moz 14,4, BB 4 Moz 19,18, VlnE 210,12 (o ig. ins . sing. Iʃo-
pu), R II 217, š, P, TA 417 (Issopas), BzF 118; hysopas Mž 538,19 (ins . sing.
hyʃopu); yzopas Vln1 175, Lex 52a, C I 416, 1023, C II 249, 1025, RB Ps 51,8,
B 272 (pl. iʃopai), 735, 760 (Ÿʒopas), 989, R I 51, R II 217, MŽ I 101, MŽ II
288, NT P Ž 9,19, NT Jn 13,29, K (ýzopas), NdŽ, P, TA 417 (Yzopas), BzF
118, Alm 57, LBŽ; zopas (1) NdŽ < P . . Iʃop ‘ ais inis juozapas’ (Lex 52a; C
I 1023), Yʃop (C II 1025), . .ž. isop (MndW II 393), . .a. isôpe, isôp m. ‘ ais-
inis juozapas’ (Lexe I 1459), n. .a. Ysop, Hysop m. ( .), Isop ‘mažas k ūmas su
labai k epiančiais lapais i iole iniais žiedais (Hyssopus o icinalis L)’; plg. ags.
ysope ., s. .a. hyssop m., ėly . s. .a. – anks y . n. .a. yzopus .; lo . hyssōpus
., hyssōpum n. (G imm XXX 2575).
kelichas sm. ‘(li u ginė) au ė’ BB Ps 23,5, BB Ez 23,31, BP I 366, BzB 294
< . .a. kelich, kelch m. ‘ au ė’; plg. s. .a. kelih, s.s. kelik, n. .a. Kelch m. ‘ au-
ė’; ok. iš lo . calix ‘ au ė’ (Lexe I 1539; Kluge 2002: 483), . .ž. kelk, kellik
m. ‘ au ė’ (MndW II 440); (s.l., .l.) n.l. kielich ‘indas, naudojamas apeigoms
k ikščionių bažnyčioje; au ė i k .’ < . .a. kelch, s. .a. kelih, n. .a. Kelch ‘ . p.’,
iš lo . calix ‘ au ė, dubuo’; s.b us. келuкъ (кuлuхъ) ‘(aukojimo) au ė; simboli-
nis likimo į a dijimas’, n.b us. кéлuхъ, кéлiх ‘didelė, aukš a au ė’ (LKPŽ 372).
Plg. da kylikas.
kylkas (kilikas, kylỹkas K) sm. (2) K ‘(li u ginė) au ė’ Mž 143, 380, 534
(kilikas), BP I 62, Vln 33,10, Vln 35, Vln 65,23, Vln¹ 36, VlnE 164,23, VlnE
172, VlnE 190,2 (Kilikas), Lex 53a (kilikas), C I 1050, Q 293 (kilikas), B 341,
566, 655, 776, H 55, R I 72, MŽ I 139, N 199, K II 223, KŽ, Alm 66 (kylikas),
Rg, Kč (klikas (1)); kilichas sm. RB 116, kylichas Alm 66; < . . kilich m.
‘ au ė’; plg. . .a. kelch, kelich m. (Lexe I 1539), s.s. kẹlik, s. .a. kẹlich (Kluge
1957: 362); . .ž. kellik m. ‘gė imo indas, au ė’ (MndW II 440), n. .a. Kelch m.
‘ au ė’; ok. iš lo . calix ‘ au ė’; į edus k ikščionybę, pi miausia a ojamas ik
S aipsniai / A icles 153
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
eikšme ‘ eliginių apeigų au ė’ (G imm XI 504); la. ķelliks ‘indas’ iš .ž. kellik
‘indas ge i, au ė’ (Sehwe s 1953: 63). Plg. da kelichas.
klingbidelis sm. ‘maišelis pinigams bažnyčioje ink i’ B 802, 1032 < P . .ž.
Klingbüdel ‘piniginė, maišelis su skambučiu an lazdos ink i išmaldai pamaldų
me u’ (F I 378); ie oje ok. ü jau P ūsijos okiečių a mėje bu o a iamas ga -
sas i (ž . Čepienė 2006: 211); plg. n. .a. Klingelbeu el m. ‘k epšis su a peliu an
ilgos lazdos, naudojamas pamaldų me u aukoms ink i’.
kozoliai sm. pl. ‘kunigo apeiginis d abužis, kamža’ Q 110 < P . . Kâsel ‘pa-
maldų apda as, cho o ma škiniai; pla us apsiaus as, pa ogus š a kas, senas, mie-
las d abužis; ilgas sijonas iš ankios d obės su gob u u’ (F I 343); plg. l. koszula
‘ma škiniai; abi as, ienuolių d abužis; bažn. a no as, i šu inis kunigo apda as,
dė imas pe mišias’ iš lo . casula ‘pal as su gob u u’.
m as (my as) sm. ‘k apūs sakai, esan ys kai ku ių A ikos i A abijos me-
džių žie ėje, a ojami smilkalams’ Mž 195, BB 1 Moz 37,25, BB SalK 7,17,
BB GG 5,1 (o ig. acc. sing. mÿ ha), BB Si 24,1, BB Es 2,2, BB Ps 45,9 (my-
as), RB Ps 45,9, B 235 (pl. My ai), BsM I 29; mi ė s . R I 88 (mi ė), MŽ I
170, N 403, K, Alm 87 (mi ė), F nW; plg. P . . Mî e, My hen (C II 96), My-
he (Lex 63), . .ž. mi e ‘(ka čioji) mi a’ (MndW III 95), . .a. mi e, mi m.
‘mi a’ iš a abų mi en (Lexe I 2158), s. .a. mi a, my a, s.s. my a, ags. my e,
n.nl. mi e, n.š . my a, n. .a. My he . ‘mi a (sakai)’; ok. iš lo . mu a, my-
ha, o šis iš g . mý ha ., mý a; semi ų kilmės žodis; a abų mu a sie ina su
šaknimi ma u ‘bū i ka čiam’; į ge manų kalbas pa eko pe Bibliją (Kluge 1957:
497; 2002: 641); l. mi a. E. F aenkelis, emdamasis P. Ska džiumi, lie . mi à lai-
ko skoliniu iš lenkų kalbos (F nW).
obló as sm. (1) ‘komunijos paplo ėlis’ C II 161, B 727 (o ig. Oblo ’s), B 956
(oblo as), N 30, [K], Alm 93 < P . . Obla ‘ . p.’ (C II 161), . .a. oblâ e, oblâ
., n. (o lô e) ‘komunijos paplo ėlis; kepinio ūšis’; plg. n. .a. Obla e . ‘plonas
iš mil ų i andens iškep as paplo is; bažn. komunijos paplo ėlis’, s. .a. oblā a,
o elā a, n.nl. oblaa , n.š . obla ; ok. iš .lo . obla a (hos ia) ‘ . p.’ (Lexe II 138;
Kluge 2002: 661). Plg. da ablo as.
sk ỹnė s . (2), sk yn (4) 1. ‘ka alikų bažnyčioje puošni spin elė al o iaus
idu yje os ijai laiky i’ BB 2 Mak 2,5, BB 2 K n 31,11. 2. ‘aukų dėžė, kasa’ BB
Luk 21,2, VlnE 199, Lex 43a (o ig. Diewa ʃk ine), H 181, B 596, K I 93, 678,
TP 1881, 9, LC 1878, 21, dem. sk ynelė I. 3. ‘lai as (apie biblinio Nojaus į eng ą
lai ą)’ BB 1 Moz 6,14, B 117 ◊ sude ėjimo sk ynė bažn. ‘sando os sk ynia’ BB
Teis 20,27, BB Joz 4,18, C I 1142 (o ig. Sk yne Sude ejimô), B 302, 833, R I 134,
MŽ I 246, dem. sk ynelė liudijimo (o ig. Sk inele Liudimo) ‘sando os sk ynia’
BB 2 Moz 26,33); < . .ž. sch în ‘sk ynia, dėžė; ka s as’ (MndW IV 138); . .a.
sch în m., n. ‘sk ynia, dėžė d abužiams, pinigams, b angenybėms, elik ijoms;
ka s as’ (Lexe II 799), .nl. sc īne; plg. s. .a. sc īn(i), s.ang. sc īn, s. yz. sk īn,
NIJOLĖ ČEPIENĖ
154 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
ags. sc īn ‘dėžė, lagaminas, na as, dėžu ė e ingiems daik ams, b angenybėms,
elik ijoms’, ang. sh ine ‘dėžė; al o ius; š en o ė’, n.š . sk in, n. .a. Sch ein m.
‘puošni dėžė kul o daik ams, elik ijoms saugo i; ka s as; sk ynia; spin a’; ok.
iš lo . sc īnium ‘ap alus indas kam no s laiky i’ (Kluge 1957: 679-680; 2002:
826; G imm XV 1725); la. sk ne, sk īnis ‘dėžė, sk ynia (d abužiams, mil ams);
spin a’ iš . .ž. sch īn ‘spin a; sk ynia; dėžė; s alčius’ (Sehwe s 1953: 106; Ka u-
lis II 206) a .ol. sch ijn, sch ine ‘dėžė, sk ynia; s alčius’ (Ka ulis II 206); (s.l.,
.l.) n.l. sk zynia ‘už ožiama dėžė; sk ynia i k .’ < s.ček. škřně ‘spin a; dėžė’,
iš . .a. sch în, s. .a. sc îni, sk îni ‘dėžė; spin a’, iš lo . sc nium ‘ap alaina dėžė
saugo i knygoms, dokumen ams’; s.b us. скрыня, скрuня ‘dėžė; s ačiakampio
o mos alpykla; slėp u ė; ka s as’; n.b us. (dial.) скрыня ‘didelė dėžė; skiau-
ė (dėžė su skylu ėmis gy oms žu ims laiky i); dėžė mil ams, g ūdams laiky i;
ėdžios’; s. us. скрынa ‘kaus y a dėžė, sk ynia; dėžė su dangčiu’, n. us. скрыня
‘dėžė, už ožiama dėželė’ (LKPŽ 581-582). P. Ska džius lie u ių sk ynià, sk nė
laiko skoliniais iš b us. скрыня a l. sk zynia (Ska džius 1931: 199), o W. Smo-
czyńskis kildina iš b us. sk ýnja (Smoczyński 2007: 567). Šio da bo au o ė ma-
no, kad lie u ių sk ynė ka u su la ių sk ne galė ų bū i pasiskolin i iš idu inės
okiečių žemaičių a mės sch īn ‘dėžė, sk ynia, spin a, s alčius’. Dėl p iebalsių
junginio sk ž . Čepienė 2006: 291-292.
apelis sm. ‘maišelis su skambučiu aukoms bažnyčioje ink i’ Q 478, N 89,
[K], BzF 189 (o ig. åpel’), BS 146, Alm 141, F nW, KŽ; plg. P . . o el ‘plokš ė’
(Alm (P W)), n. .a. Ta el . ‘len a; ply elė; plokš ė’. Plg. da obelis.
õbelis sm. (1) 1. ‘maišelis su skambučiu aukoms bažnyčioje ink i (Klingsäc-
kel)’ N 107 (Klp), F II 403, K, Alm 142, KŽ, Klp. 2. (pa) obelis ‘bažnyčios a -
nas, ku is kaip e ėjas s o ėjo po len a’ F nW → pa obelis < P . . Po abel ‘anks-
čiau [P ūsų] Lie u oje bažnyčios a nas, padedan is okiečių bažnyčios a nams.
Jų a nyba – skambin i a pais, pa ūpin i yno i komunijos paplo ėlių, a ky i
bažnyčią i jos į ankius i k .’ (F II 172); plg. pa obelis ‘bažnyčios pa a nau ojas,
ku is s o ėjo už len os, ok. Ta el, kaip e ėjas’ (R I 162, MŽ I 296, Alm 97),
P . . ô el ‘len elė, plokš ė’ (Alm 142), n. .a. Ta el, Elzaso dial. ô el ‘(pakabin-
a) plokš ė, len a, mušama išgau i ga sui, duo i ženklą, naudojama bažnyčiose,
ienuolynuose ie oje skambinimo’ (G imm XXI 13), P . . Tobolize . ‘kišenė,
k epšelis’ (F II 403); l. oboła ‘(kelioninis) k epšys, kup inė, maišelis’ (B ückne
1974: 572), obół. Plg. da apelis.
4) š enčių, apeigų pa adinimai, p z.:
bė ės s . pl. ‘laido u ių aišės, še menys’ BzF 99, LTR, KŽ < P . . Beh e
‘puo a dailidėms’ (Zieseme I 530); plg. . .ž. bȫ e ‘neš u ai’; bo e (MndW I
392); s. yz. be e, s.ang. bǣ , n. .a. Bah e . ‘neš u ai’ → ge m. *be -a- ‘neš i’
(Kluge 2002: 83); la. b es ‘(laido u ių) neš u ai’ iš . .ž. (Sehwe s 1953: 11).
S aipsniai / A icles 161
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
kùnigė s . (1) 1. ‘mo e is d asininkė, aidilu ė’ S. Dauk, P , kùningė š, ‘ ie-
nuolyno, š en yklos y esnioji, i šininkė’ SD3 138, N 210, A 1884, 63, KŽ. 2.
‘kunigo (pas o iaus) žmona’ [K (K )], KŽ, I. Simon; → kunigas, kuningas. Plg.
da kuningė.
kuniglis sm. (2) ‘ ika as’ NG 60, Sln, Skp, kunigẽlis ŠVŽŽ (Š s); edinys
iš kunigas.
kunigenė s . (1) B ž, kùnigienė (1) K; OsG 18 ‘kunigo (pas o iaus) pa i’ R I
71 (o ig. Kunngn), K, LC 1881, 17, Alm 76, KŽ → kunigas.
kunigijà s . (2) col. ‘kunigai, jų isuma’ M, J, sp, F nW, V. Kudi , KŽ, P n,
Bs, Bl , kunigija Alm 75, kuningijà A 1884, 381, kuningja KŽ, Gmž; ediniai iš
kunigas, kuningas.
kunignas sm. (2) ‘pas o ius’ P k; edinys iš kunigas.
kùnigininkas, -ė smob. (1) ‘kunigo mokinys, engiamas įžegnojimui’ A
1885, 372, BsV 164, KŽ (o ig. kuniginiñkas), Klp, P k → kunigas.
kunignis, -ė smob. (2) ‘kas kunigo pažiū ų, kunigų šalininkas’ š, Žem,
ZŠŽ (G š); edinys iš kunigas.
kùnigiškas sm. (1) ‘kunigas’ Sl ; edinys iš kunigas.
kunigškis, -ė smob. (2) 1. ‘d asininkas (pp . ka alikų)’ Ch 2 Moz 30,30,
G . 2. ‘kunigo mokinys, engiamas įžegnojimui’ KŽ, Šlu, P k, kuningškis N
210, K, KŽ; ediniai iš kunigas, kuningas.
kunigiùkas sm. (2) ‘klie ikas’ J b; dem. edinys iš kunigas.
kunigùžis sm. (2) ‘p o es an ų a liu e onų kunigas’ Alm 76, KŽ, ZŠŽ (Lkč,
Ž , Šk, Nm), Vdžg, Alk, Dkš, Gs, ‘liu e onų kunigas’ K nŽ; edinys iš kunigas.
kùningas sm. (3b) F nW 1. ‘ponas, iešpa s; adas’ B 99, N 210. 2. ‘d a-
sininkas (pp . ka alikų), klebonas’ C II 204 (o ig. Kúnnɨgas), 237 (Kúnningas),
647 (Kunnings), 1121, Q 75 (Kunnings), 179, R I 70 (Kunnɨgs), R II 58, 208
(Kunningas), 276, 282, H II 186, PVG 193 (1748 m.), 362 (1793 m.), MŽ II 23,
78, 277, JV 615, Sln, BzF 52, N 210, K, KŽ (A 1883, 42), P el 44, Šl , dem.
kuningėlis N 210, kuningy is N 210, kuningužis N 210; < . . kuninc, kuning ‘ka-
alius, aldo as’ (Lexe I 1774); plg. s. .a. kuni(n)g, . .ž. kunig ‘ka alius, aldo-
as, iešpa s’, s.s. kuning, n.nl. koning; suom. kuningas (Kluge 1957: 391; 2002:
519–520), . .ž. konink, konnink ‘ka alius’ (MndW II 524); p . konagis ‘kuni-
gaikš is, ka alius’ iš . .a. (a . .) künic ‘ka alius’, . . kunic (kunig) ‘ka alius’
(Mažiulis II 242–243 (E 405)). Plg. da kunigas.
kùningė s . (1) 1. ‘mo e is d asininkė, aidilu ė’ š. 2. ‘ka alikų ienuolyno
y iausioji, i šininkė’ N 210, KŽ; → kuningas. Plg. da kunigė.
kuningenė R I 71 (o ig. Kunnɨgn), N 210 → kuningas.
kuningys is sm. ‘ka dinolas, ka alikų d asininkas’ Q 109 (o ig. Kunningys-
is, Popeƶaus K aʃʃes) → kuningas.

NIJOLĖ ČEPIENĖ
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
mans as sm. ‘menoni as, p iklausan is p o es an ų sek ai’ K II 54, Alm
84, KŽ < P . . Manis ‘ . p.’. Menoni ai gy eno P ūsijoje, daugiausia Ve de-
yje (We de ), Žemumoje (Niede ungen) (F II 48); plg. . .ž. mennis e ‘ . p.’
(MndW III 71), n. .a. Mennonis , pagal pas o ių Menno Simons (1496–1561,
Nyde landai).
muka a sm. pl. (3b) ‘senieji okiečiai, ku ie pap as ai meldžiasi namie’ ZŠŽ
(Lkš), mùcha iai sm. pl. (1) ZŠŽ (Ss ); muke is ‘š en ei a’ I.Simon, mùku is
(1) ‘ . p.’ p š, Yl < n. .a. Mucke m. ‘ eidmainis, š en ei a, J. F. Budde pie is ų
pasekėjų XVIII a. p a a dė’; plg. . .a. mûchele m. ‘Meuchle , sica ius’ (Kluge
2002: 634–635; Lexe I 2191).
naca ėnas, -ė smob. ‘naza ie is’ Alm 90; plg. ok. Naza ene ‘p iklausan is
judėjų k ikščionių sek ai (pi maisiais mūsų e os amžiais)’, lo . Naza eus iš g .
Naza ēnos ‘Naza ie is, Jėzaus K is aus p ie a dis’.
naujakunigis (hib .) sm. ‘neseniai įš ęs as kunigas’ Bl ; dū inys iš ge m.
kunigas i lie . naujas.
pãkunigis sm. (1) ‘p o es an ų kunigo padėjėjas pasaulie is’ Š s; da inys iš
ge m. kunigas i lie . p ae . pa-.
pa óbelis sm. (1) ‘bažnyčios a nas, a pininkas, zak is ijonas’ Lex 43, Q
227, 297, C I 785, 1063, B 308, 591, 795, 831, R I 162, MŽ I 296, LLICh
(Žodynėlis), N 107, [K], K I 555, KŽ, Alm 97, F nW, P k, ‘bažnyčios pa a -
nau ojas, ku is s o ėjo už len os, ok. Ta el, kaip e ėjas’ R I 162, MŽ I 296,
Alm 97 < P . . Po abel ‘anksčiau [P ūsų] Lie u oje bažnyčios a nas, padedan-
is okiečių bažnyčios a nams. Jų a nyba – skambin i a pais, pa ūpin i yno
i komunijos paplo ėlių, a ky i bažnyčią i jos į ankius, neš i maišelį aukoms
ink i (Klingsäckel), s ebė i nes opius lanky ojus, nepaklusniems uždė i gele-
žinius an kaklius (Halseisen), pa a nau i pamokslininkams, kai jie iš yks a pas
ligonius a uošiasi k ikš y i; jie aip pa u ėjo bū i enkan dešim inę; jų pa ei-
ga – p ižiū ė i pas a us i padė i pamokslininkams žemės da buose’ (F II 172).
ALEW ašoma, kad ok. Po abel (Pa abel) galė ų bū i pasiskolin as iš lie . pa ó-
belis (ALEW II 741-742).
pilig mas, -ė smob. (2) ‘keliaujan is maldininkas, keliau ojas į š en ąsias
ie as’ T pŽ, Š, DŽ pilg mas, -ė b š, pilg mas KŽ < P . . Pilg im, n. .a. Pilg im
‘keliaujan is maldininkas’ (P el 40), s. .a. pilig īm; plg. . .a. bilge īm, pilge īn,
s. yz. pileg īm, .ang. pilg im; ok. iš .lo . peleg inus ‘s e imšalis, keliau ojas’
(Kluge 2002: 703), . .ž. peleg im(e) ‘ . p.’ (MndW III 315); i . pelleg ino iš lo .
põdė s . (2) ‘k ikš o mo ina’ C II 192, KŽ, Alm 103 (Aukš ai ijoje), P ,
F nW, ZŠŽ, KzRŽ, Šl, Jnš, Žml, Vl, E ž, J b, Sk; põdė scom. (2) ‘k ikš a ai-
kis’ N 294, K, M. Valanč, S. Dauk, BM 400 (Sln ), LMD (Š s), KŽ, Alm 103
(Žemai ijoje), NmŽ, F nW, BM 400, Sln , LMD (Š s), K nŽ (puodė), ŠVŽŽ
(puodė Bks, Meds, Lyk), D , K , Pl , Vkš, Sd, T k, Ms, N , T k, ‘k ikš aduk ė’
S aipsniai / A icles 163
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
B 967 < P . . pôde, pô ‘k ikš a ė is, k ikš a aikis’ (Alm (P W)); plg. . .ž. pade
m. ‘k ikš o ė as, k ikš o mo ina, kūmas, kūma’ (MndW III 291), n. .a. Pa e m.
‘k ikš a ė is; k ikš asūnis’; . ‘k ikš amo ė; k ikš aduk ė’, lo . pa e ‘d asiškas ė-
as, k ikš a ė is’ (Kluge 2002: 685).
p ecen e is sm. ‘pa apinės p o es an ų bažnyčios aikų moky ojas’ PVG
413 (1794 m.) < P . . p ezen e ‘ . p.’ (Alm 105 (P W)); plg. lo . p aecen o ‘dai-
na edys, solis as, di igen as’.
pùskunigis (hib .) sm. (1) 1. ‘liu e onų saky ojas, pamokslininkas, kunigo
pa eigas a liekan is žmogus’ G dm, Vn. 2. ‘klie ikas, u in is diakono š en imus’
NdŽ; dū inys iš ge m. kunigas i lie . pus-.
abýne is sm. ‘ abinas, judėjų d asininkas’ K II 118, Alm 109 < n. .a. Ra-
bbine ‘ . p.’; plg. heb . abbi ‘mano moky ojas’; . .a. Râbînîs ‘A abe ’ (Lexe
II 330).
sénkunigis (hib .) sm. (1) ‘senas, seno iško mąs ymo kunigas’ Vaižg; dū i-
nys iš ge m. kunigas i lie . senas.
elniakunigis (hib .) sm. ‘kas blogais kėslais pe si engęs į kunigus’ BsV
291, S I 165; dū inys iš ge m. kunigas i lie . elnias.
š kunigis (hib .) sm. pl. (1) ‘kas nebaigęs kunigys ės mokslų’ Nj, Sk ; dū-
inys iš ge m. kunigas i lie . iš a.
7) mi ologinė leksika, an gam inių bū ybių pa adinimai, p z.:
baziliškas (basiliškas, baziliškus) sm. ‘pasakų baidyklė, slibinas’ WP 98a,8,
SD 8, SD3 9 (o ig. baʒyliʃʒkas), Bb Iz 11,8, B 189 (Baʃiliʃʒkas), baziliškus Lex
236 (Baʒiliʃʒkus), C I 236, P el 51 (bazylìszkas); plg. . .a. basiliske m., basilisk
(Lexe I 133), n. .a. Basilisk mi . ‘baziliskas, slibinas’, P . . Baʃiliʃʒke (C I 236);
n.nl. basilisk, n.ang. basilisk; ok. pasiskolin as iš lo . basiliscus, o šis iš g . ba-
silískos ‘mažas ka alius’ (Kluge 2002: 94); l. bazyliszek. ALEW lie . baziliškas
kildinamas iš lenkų kalbos (ALEW I 100).
g ãlis sm. ‘paslap ingas i s ebuklingas indas (dubuo, au ė), akmuo ( idu -
amžių okiečių pada imuose, kū yboje)’ T pŽ, KŽ, NSŽ; ‘legendinė au ė, iš
ku ios gė ęs Jėzus K is us pe pasku inę aka ienę’ T pŽ, NSŽ 144 < ok. G al
m. ‘š en enybė (akmuo, au ė a k .)’; plg. . .a. g âl m. ‘š . g alis, K is aus a-
ka ienės dubuo’, s.p anc. g aal ‘ . p.’, .lo . g adalis (Kluge 2002: 367; G imm
VIII 1737; Lexe I 1066).
kãbalas sm. (1), pp . pl. ‘a ei ies spėjimas ko omis i ki okiais būdais’ Vad,
Lp, K , kablai pl. Z Ž; plg. P . . kabâl ‘nemalonumai’ (Alm (P W)), Caba-
le . ‘slap os in igos, pinklės’ (K I 673), n. .a. Kabale . ‘klas a, klas ingumas;
pinklės’; n.ang. cabal, n.š . kabal, n.no . kabale; ok. iš p anc. cabale ‘kaba-
la, judėjų, žydų slap as mokslas’, o šis iš heb . qabbālā(h) ‘pe da imas; adicija’
(Kluge 2002: 457); heb . gabbala ‘(slap a) adicija’, s.žyd. kabbālāh ‘bū imas
NIJOLĖ ČEPIENĖ
164 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
iš skaičių, magija, in iga’ (Vasme II 1986, 149); ( .l.), n.l. kabała, pl. kabały
‘judėjų iloso inis apok i inis ak a as; bū imas ko omis; bū imas iš ženklų,
skaičių; bu ų mokomoji knyga; sąmokslas, in iga; ūpesčiai, sunkumai’< l. jid.
qabole ‘paslap ingasis judėjų mokymas’, .lo . cabbala ‘Kabala (išmin is, pe -
duodama abinų)’, iš .heb . qábbālāh ‘ga imas, p iėmimas; adicijų pe da-
imas iš ka os į ka ą; pap o inis įs a ymas; po Mozės ašy i eikalai; kabala,
paslap ingoji išmin is’; n.b us. кaбалá ‘ ūpesčiai; gal osūkis; apgaulė, niekai’,
n.b us. dial. кaбалы pl. ‘bū imo ko os’ (LKPŽ 337), l. kabała ‘in iga, slap as
mokslas’ < ok. i i . cabala, o šis iš heb . kabbalah (B ückne 1974: 211).
špkas sm. (1, 3) ‘ aiduoklis, šmėkla, pamėklė’ K II 200, Cp, NdŽ, BzF
185 (P k), Alm 134, F nW, KŽ, ZŠŽ (G š, Šk, Ss , Sn ), NmŽ, Šn, Vlk , Nm,
Gs, M j, Tlž; špūkis, -ė smob. ‘kas nak į aikščioja, nak ibalda, aiduoklis’ J,
BzF 185 (o ig. szpúks); špókas (1) ‘ aiduoklis, šmėkla’ ZŠŽ (Sn ) < n. .a. Spuk
(Spuch) m. ‘šmėkla, aiduoklis, pamėklė’, ku is pe im as iš . .ž. spōk, spūk, n.
‘ aiduoklis, šmėkla, niekinga bū ybė’; plg. .nl. spoke, s.ang. pūca mi . ‘gno-
mas, ba zdukas, kaukas, ai a as, namų d asia’. Kilmė neaiški (Kluge 2002:
871; MndW IV 335).
p acaube o i, -oja, -ojo e b. ‘užbu i, užke ė i’ BzF 205 < n. .a. e zau-
be n ‘ . p.’.
Valhalà s . ‘seno ės skandina ų mi ologijoje – die o Odino ūmai, mūšyje
k i usių ka ių bu einė’ T pŽ; dėl kilmės plg. ok. Walhall(a) < s.skand. Valhǫll
‘nužudy ojų ūmai’; šiau ės ge manų mi ologijoje aip adinama salė, ok. Halle,
į ku ią a eina k i usieji ko ose (Kluge 2002: 970).
alk ijos s . pl. (1) ‘seno ės skandina ų mi ologijoje – ka ingos me ginos
dei ės, ku ios padėda o ka žygiams mūšiuose, nu esda o žu usių ka ių ė-
les į Valhalą i en pe puo as jiems pa a nauda o’ T pŽ, NSŽ 454; plg. n. .a.
Walkü e . < s.skand. alky ja ‘pasi enkan i mi usius’, n.š . alky ia, n.ang. Val-
ky ie, n.nl. walku e (Kluge 2002: 970).
Valpù gijos nak is ‘seno ės ge manų pagoniška pa asa io p adžios š en ė
nak į iš balandžio 30 d. į gegužės 1 d.; pagal okiečių p ie a us ą nak į an B o-
keno kalno pik osios d asios i aganos kelda usios puo ą, o gijas; puo a, o gija’
T pŽ, Valpu gija KŽ, NSŽ; plg. ok. Walpu gisnach ‘Hexensabba ’; Walpu -
g(is) y a ge manų š en oji, kilusi iš Anglijos, okiškai Wal -pu c; gegužės 1-os-
ios nak į joja aganos an Blocksbe go kalno – yšys a p aganų i š en osios
y a mo y uo as ik da a’; n.nl. Walpu gisnach , n.ang. Walpu gis Nigh (Kluge
2002: 971); lo . Valpu gis.
S aipsniai / A icles 165
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
3. DĖL ŽODŽIO OLA REIKŠMIŲ IR KILMĖS
B e kūno Biblijoje už iksuo as žodis ola4 s . ‘u as, landa, pa alpa, k ip a’
(BB 1 Moz 23,9 ‘ola laido i’, BB 1 Ka 18,4, BB 1 Ka 19,9, BB 1 Ka 19,13,
BB Ps 142,1, olė BB 1 Ka 18,4, ala BB 1 Sam 24,4, BB 1 Sam 24,11, uola BB
1 Sam 24,4). Olos, kaip paslap ingi a ai į požeminį pasaulį, y a daugelio kul-
ų, mi ų i pada imų objek as. Jos bu o laikomos die ų gimimo ie omis, a -
sisky ėlių bu einėmis. K e os i Mikėnų ikėjime bu o daug š en ų olų (NSŽ
294-296). Ola a ojamas ne ik eikšme ‘ž ė elių a paukščių u as, landa’, kaip
pa eikiama LKŽe, be i ‘pa alpa, k ip a, ie a pasislėp i; p ieglobs is’. K ip os
bu o anks y ųjų k ikščionių kul o i laidojimo pa alpos ka akombose, požemi-
nėse kapinėse. Iš Biblijos sužinome, kad olos bu o su du imis (1 Ka 19,13),
didelės (paslėpė oloje čia 50 i en 50 p a akų (1 Ka 18,4)). Jose bu o laidoja-
ma – An ano Rubšio Š en ojo Raš o (Š R, 1 Moz 23,19) e ime ašoma: Tada
Ab aomas palaidojo sa o žmoną Machpelos lauko oloje, p iešais Mam ę { ai y a
Heb oną}, Kanaano k aš e. Laukas i ola pe ėjo iš he i ų į Ab aomo nuosa ybę kaip
kapa ie ė.
B e kūnas i jo iš e s os Biblijos ko ek o iai u bū abejojo, a iš e s ų lie-
u iškų žodžių eikšmė iksliai a i inka o iginalo žodį, odėl dažnai p i ašomas
ola, a i inkan is n. .a. Höhle . (Hohl n.), idu io okiečių Hohle . ‘ola, įdu-
ba; didelė uščia idu ė pa alpa žemėje’ (G imm X 1714, 1715, PaulW 299);
plg. idu inės okiečių žemaičių a mės hol n. ‘ola, įduba, uščia idu ė pa alpa;
p ieglobs is, slėp u ė’, XV a. Liubeko (Lübeck) mies o ienuolio dominikono
He manno Ko ne o k onikoje, okiečių žemaičių kalba pa ašy uose aš uose
už iksuo ą e b. holen ‘sich in eine Höhle, Ve s eck begeben (leis is, iškeliau i,
ei i į olą, slėp u ę)’ (MndW II 285, 288). Lie u ių ola sie inas i su . .a. hol5
n., m. ‘ola, duobė, kiau ymė, įduba’, . .a. hüle . (hol) ‘ola, p ieglobs is, lindy-
nė (Schlup winkel)’, [hule BB 1 Moz 19,30], . .a. e b. hëln ‘laiky i paslap y-
je, paslėp i’ (Lexe I 1324, 1381, 1242). Plg. da giminišką s.skand. hǫll (n. .a.
Halle . ‘p ieangis, p ies a as iš kolonų’), ku io pag indinė eikšmė y a ‘uždeng-
as, paslėp as’; (go ų hallu-s ‘uola, s a inys iš akmenų, salė uolose’); → ge m.
*hel- ‘slėp i, paslėp i’. Iš . .a. e b. hëlen, hëln ‘laiky i paslap yje, slėp i, paslėp-
i, slaps y i’ (n. .a. hehlen) kilo . .a. helle s . mi . ‘paslėp as, slap as požeminis
mi usiųjų pasaulis, p aga as; siau a pa alpa a p k osnies i sienos’, . .a. halle .
4 Ola už iksuo as da VlnE 101,11, DP 488, MP 284, SD3 76, 85, 155, 281, 291, SD 66, 238, 246,
Q 235, B 860, R I 167 (o ig. ůla), MŽ I 306 (ůla), A. Ba an, J, JD 853, J k 25, F nW, ZŠŽ (G š,
Šk, B ), KzRŽ, Ds, Dkš, Km, Sg, Skp, Rš, dem. olùkė ZŠŽ (Lkš); u imi i hola ‘duobė, u as’ SP
I 42,6; 42,11; 255,2, BzF 116, F nW I 516, hala SD1 44, BzF 116.
5
Plg. da s. .a., .nl., s. yz. hol, ang. hole ‘ola, u as’ (Kluge 1957: 313).
NIJOLĖ ČEPIENĖ
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
‘medinis bokš as, medinės kolonos, obelė; ie a uoš i i saugo i d uskai’; plg.
da go . halja ‘požeminis mi usiųjų pasaulis’ (Lexe I 1232, 1149; Kluge 1957:
283; G imm X 229). W. Smoczyńskis lie u ių ola laiko neaiškios kilmės žo-
džiu (Smoczyński 2007: 432). La ių ala ‘ola, u as, landa’ J. Sehwe s kildina iš
. .ž. hol ‘ola, skylė, įduba’ (Sehwe s 1953: 1).
Taigi lie u ių ola ‘u as, dauba, pa alpa, k ip a; p ieglobs is’, už iksuo as
XVI a. B e kūno Biblijoje, galė ų bū i kildinamas ne ik iš idu inės okiečių
žemaičių a mės hol n. ‘ola, u as, uščia pa alpa; p ieglobs is’, kaip ašė E. F a-
enkelis, be i iš idu io okiečių Hohle . ‘ola, įduba; didelė uščia idu ė pa al-
pa žemėje’; plg. idu inės okiečių aukš aičių a mės hüle (hule, hol) . ‘u as,
duobė, p ieglobs is’. Plg. da Valhala (p ie 2, 7).
An ano Rubšio e s ame Š en ajame Raš e andame skolinį šeolas sm. ‘mi u-
siųjų bu einė, p aga as’ Š R (Moz 37,35; GG 8,6; Job 24,19), kilusį ik iausiai
iš heb . še’ol, ku is u bū sie inas su n. .a. Hölle . ‘požeminis mi usiųjų pa-
saulis, p aga as’, go . halja, s. .a. hella ‘mi ies dei ė Hel, jos gy enamoji ie a’
(G imm X 1747); plg. la. ele ‘p aga as’ iš . .ž. helle (Sehwe s 1953: 331–332).
Anks esniuose senuosiuose lie u ių aš uose, u imais duomenimis, žodis šeolas
neap inkamas. XVI a. B e kūno Biblijoje ok. Hölle . ‘p aga as’ iš e s as skoli-
niu iš lenkų kalbos peklà6.
4. DARINIAI
Iš eliginės leksikos ge manizmų suda omi nauji žodžiai: ediniai, denomi-
na y ai, dū iniai. Ypač dažnai p ie ge manizmo šaknies p idedamos lie u iškos
p iesagos -ienė, -ys ė, -iškas, -au i. Tu ima i sudu inių žodžių, hib idų, ku ių
ienas dėmuo y a ge manizmas, o ki as – lie u iškas žodis. Daug da inių suda-
y a su senuoju ge manizmu kunigas.
Vediniai, p z.: p ienė, ab ienė s . ‘ka alikų ienuolyno i šininkė’ → ap as,
ab as; kunigenė, kùnigienė, kuningenė s . (1) ‘kunigo (pas o iaus) pa i’. Ypač
daug edinų suda y a iš skolinių kunigas, kuningas: kùnigė, kùningė s . (1) 1.
‘mo e is d asininkė, aidilu ė; ienuolyno, š en yklos y esnioji, i šininkė’.
2. ‘kunigo (pas o iaus) žmona’; → kunigas, kuningas; kunigái is sm. (1) ‘jau-
nas kunigas, ika as; klie ikas’; kunigys à s . (2) ‘ iešpa ys ė’ BP II 117, WP
27,13, DP 226, MT 30,31, ‘kunigo pa eigos, kuniga imas’ WP 27,13, DP 465,
MT 18, Alm 76, F nW, KŽ, K nŽ; kunigs ė s . (2) ‘ iešpa ys ė’ BB Joz 18,7,
WP 152,19, DP 542, SP 204, B 684, R I 71, MŽ I 136, PG, ‘kunigo pa eigos,
6 LKŽe nepa eikiamas žodžio peklà šal inis iš B e kūno Biblijos.

S aipsniai / A icles 167
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
kuniga imas’ BB 1 Sam 2,28, DK 94, AK 93, DP 75, MT 18, Ch¹ 312, PK 13,
SD3 96, SD 84, SG I 51, Lex 68a, Q 396, B 721, 810, 986, H 54, R I 71 (o ig.
Kunngys ė), MŽ I 136, A 1885, 35, K, M. Valanč, M, F nW, J. Bil, J. Šimk,
KŽ, ŠVŽŽ (Dauk), kunings ė (2) ‘kunigo pa eigos, kuniga imas’ Lex 68a, C II
237, Q 396, H 54, R I 71 (Kunngys ė), R II 282, N 210, A 1885, 78, ‘ iešpa ys-
ė’ R I 71, N 210; kece ỹs ė s . ‘e ezija; paklydimas ( ikėjime)’ Alm 64; bybeliš-
kas adj. ‘būdingas Biblijai’ N 329, K, Alm 31, ad . býbeliškai K; → Bybelis; plg.
n. .a. biblisch; kè se iškas adj. ‘būdingas kece iui’ K I 683, ad . ke se iškai K I
683; kùnigiškas, -a adj. (1), -à (3⁴b) ‘būdingas d asininkui (pp . ka alikų)’ BB
2 Moz 19,6, DK 147, DP 27, 76, 547, SD3 96, SD 84, B 986, K, BsM II 238,
M. Valanč, J. Jabl, KŽ, Gg ; kùningiškas, -a R II 282, N 210, A 1885, 81, ad .
kùnigiškai ‘kaip kunigas’ K, ZŠŽ (Nm); kunignis, -ė adj. (2) ‘d asininkų (pp .
ka alikų)’ J. Jabl, KŽ, Š s.
Denomina y ai: kunigáu i, -áuja (-áuna), -ã o in ., kunigáu ZŠŽ 1. ‘bū i
kunigu, d asininku’ Mž 421, BB Luk 1,8, S. Dauk, BzB 297, F nW, P. C i ,
J. Jabl, J. Bal , Alm 75, KŽ, DŽ, ŠVŽŽ (Žb ). 2. ‘ iešpa au i’ Mž 421, MT 250,
š; denomina y as iš kunigas; podžiu i, -iáuja, -iã o in . ‘bū i podžium a po-
de, kūmau i’ š, ZŠŽ (Jnk), apipodžiáu i . ‘pabū i podžiais, kūmais’ ZŠŽ (Jnk),
denomina y as iš podžius; sp edikau i e b. in . ‘saky i pamokslą’ Alm 118,
sp edekó i KŽ, denomina y ai iš sp ėdika; pilg inau i, -auja, -a o e b. in .
‘keliau i į š en ąsias ie as’ BB Iz 23,7, P el 43 → pilg imas; plg. . .ž. peleg ine
‘pilig imas’ (P el 43).
Dū iniai: býbelnešis (hib .) sm. (1) ‘Biblijos pla in ojas, išnešinė ojas’ LC
1882, 48, dū inys iš ge m. bybelė, bybelis i lie . neš i; iškunigis sm. ‘bu ęs ku-
nigas, ekskunigas’ NdŽ, LzP, da inys iš ge m. kunigas i lie . p ae . -iš; kika-
pis (hib .) sm. (1) ‘kapai p ie ki kės; š en o ius’ R I 54, R II 223, MŽ II 298,
N 200, K, KŽ, Alm 66, ki kkapis KŽ, dū inys iš ge m. ki kė i lie . kapas; plg.
n. .a. Ki chho m. ‘kapai, kapinės’; kunegbu is (dial.) sm. ‘bu ęs kunigas a
klie ikas’ P on, Už ; kunigbu is BŽ 477, dū iniai iš ge m. kunegas, kunigas i
lie . bū i; Lu e –Klebon–Pa obel penigai (Lu e [penigai], Klebon [penigai]) sm.
pl. ‘dešim inė, bažny pinigiai, mokami liu e onų bažnyčiose’ Lex 23; dū iniai iš
ge m. liu e is i penigai; iš sl. klebonas i ge m. penigai; iš ge m. pa obelis i peni-
gai; põdženklis (hib .) sm. (1) ‘k ikš o ė ų puošnūs užan spauduo i lapeliai su
linkėjimais, į ku iuos įdedama do ana a pinigai k ikš a aikiui’ K II 105 (o ig.
pd-ženklis); dū inys iš ge m. podis i lie . ženklas; plg. n. .a. Pa enb ie , Pa en-
ze el ‘ . p.’ (G imm XIII 1502); šp ùkknygės s . pl. (1) ‘pamokymų, sen encijų
inkinys, ka ekizmas’ K II 199, NmŽ, šp ùknygės ‘maldų knygos’ NmŽ, dū inys
iš ge m. šp ukas i lie . knygos pl.; plg. n. .a. Sp uchbuch n. ‘ . p.’.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
5. CHRONOLOGINĖS PASTABOS
Nedaug eligijos s i ies žodžių už iksuo a pi muosiuose XVI a. senuosiuose
aš uose, kiek daugiau jų as a B e kūno Biblijoje, p z.: kunigas (kunegas, kun-
gas); u mas ‘bokš as, a pinė’; psal e as (psal  ius, psal ie as) ‘psalmynas; s y-
ginis muzikos ins umen as’; m as (mi as, my as) ‘k apūs sakai’; izopas (yzo-
pas, yzapas) ‘ ais inis juozapas (Hyssopus o icinalis); yzopo šakelės bažnyčioje
kaip šlaks yklė’; sk ynė ‘ka alikų bažnyčioje puošni spin elė al o iaus idu yje
os ijai laiky i; aukų dėžė, kasa; lai as (apie biblinio Nojaus į eng ą lai ą)’.
Nuo XVII a. skolinių daugėja, ypač P ūsijos okiečių–lie u ių i lie u ių–
okiečių žodynuose, p z.: abló as ‘kalėdai is’; almzas ‘išmalda, do ana’; igės
s . pl. (2), lgės (1) ‘Visų Š en ųjų š en ė (lapk ičio 1 d.)’; kañ e is ‘ am ik-
as p o es an ų bažnyčios pa eigūnas, a gonininkas’; ka gismas ‘ka ekizmas,
umpas k ikščionių ikybos išdės ymas klausymų i a sakymų o ma’; kė bas
(ke ubas) bažn. ‘aukščiausiojo ango angelas’; plg. ok. Che ub, P . . Che ub (C
I 426), heb . ke ub (pl. ke ubin) ‘ . p.’; asi ų k’ ub ‘milžiniškas paukš is su liū-
o le enomis i žmogaus gal a, g i as’ (Kluge 1957: 268); ki pode is ‘bažnyčios
a nas, a gonininkas, zak is ijonas’, ki kpode is; klebonpenigai sm. pl. bažn.
‘dešim oji pelno a pajamų dalis, ku ią ikin ieji u ėda o duo i bažnyčiai, kle-
bonui; dešim inė’; dū inys iš sl. klebonas i ge m. penigai; klebónpiningai (o ig.
Lu e -Klebón-Pa óbel-Pinningai); gángos s . pl. (1) ‘bažnyčioje ie a p ie a -
gonų; iškos’< ok. Gang ‘ . p.’; p edikau i, -auja, -a o in . ‘saky i pamokslą,
iešai išba i’; apelis ‘maišelis aukoms bažnyčioje ink i’< P . . o el ‘plokš ė’,
plg. Elzaso dial. ô el ‘(pakabin a) plokš ė, len a, mušama išgau i ga sui, duo i
ženklą, naudojama bažnyčiose, ienuolynuose ie oje skambinimo’, n. .a. Ta el
(G imm XXI 13).
XVIII a. andama naujų skolinių, nemažai jų pa eikiama Jokūbo B odo skio
žodyne, p z.: d eskama a s . ‘zak is ija’, d skama ė, d yskama ė LC 1885, 12;
kapelė ‘maža bažny ėlė, koply ėlė’; klekne is ‘ a pininkas’; klingbidelis ‘maiše-
lis pinigams bažnyčioje ink i’; klos e is ‘ ienuolynas’; p ecen e is ‘pa apinės
p o es an ų bažnyčios aikų moky ojas’ PVG 413 (1794 m.); hib . ki kapis ‘ka-
pai p ie ki kės, š en o ius’.
Nuo XIX a. už iksuo a naujų skolinių G. H. F Nesselmanno i ypač F. Ku -
šaičio žodynuose, p z.: bybelis sm., býbelės s . pl. ‘Biblija’; býbelšp ukis ‘Š en-
ojo Raš o žodis’; e b. imeliuo i ‘š en in i, kon i muo i’; anciskõnas ‘elge-
aujančių ka alikų ienuolių o dino na ys’; gnóda ‘malonė’; je gu ãliau in e j.
‘Die ulėliau, Die uli’; kapucýne is (kapu sýne is) ‘ka alikų ienuolių o dino,
p anciškonų o dino šakos na ys, pa adin a pagal jų ypač smailius gob u us’;
lik s s . (4, 2) ‘G abnyčių š en ė; pamaldos, į ku ias ikin ieji eina su ž akė-
mis ( asa io 2 d.)’; li u gja ‘ iešųjų pamaldų, ypač mišių, a ka k ikščionių
S aipsniai / A icles 169
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
bažnyčiose’< ok. Li u gie ‘ . p.’, plg. n.nl. li u gie, bažn.lo . li u gia, g . lei o-
u ga (Kluge 2002: 578); p óps as ‘klebonas’; abýne is ‘ abinas’; sp ėdika s .
(1) ‘kalba, pamokslas’, sp edika Alm 118, F nW, sp edeka KŽ, sp edikas sm.;
šp ukknygės pl. ‘pamokymų, sen encijų inkinys, ka ekizmas’; õbelis ‘maišelis
aukoms bažnyčioje ink i’. A. Bezzenbe ge io da buose pi miausia pa eik i žo-
džiai: bė ės s . pl. ‘laido u ių aišės, še menys’ BzF 99; plg. P . . Beh e ‘puo a
dailidėms’ (Zieseme I 530), . .ž. bȫ e ‘neš u ai’ (Sehwe s 1953: 11), s. yz.
be e ‘neš u ai’, n. .a. Bah e ., ėlesnė eikšmė ‘neš u ai mi usiam neš i’ (Klu-
ge 2002: 83), . .ž. bo inge . ‘pakėlimas, paėmimas; auka (Hebung, Einnahme)’
(MndW I 397, VI 80); la. bē es ‘neš u ai numi usiam neš i’ iš . .ž. bȫ e a y ų
yzų bē e ‘neš u ai’ (Ka ulis I 121); p acaube o i ‘užbu i, užke ė i’ BzF 205
(Da gùžiai), P el 58 (p acaube o s).
Daug šios eminės g upės skolinių už iksuo a Aleksand o Ku šaičio ke u ių
omų lie u ių– okiečių žodyne, išleis ame 1968-1973 m. (g ãlis sm. ‘paslap-
ingas i s ebuklingas indas (dubuo, au ė), akmuo ( idu amžių okiečių pada-
imuose, kū yboje); legendinė au ė, iš ku ios gė ęs Jėzus K is us pe pasku inę
aka ienę’; ilgik s is sm. (2) ‘Kūčios (?), pl. Kūčių do anos’; dū inys iš . .ž.
hilgen ‘š en ieji’ i lie . K is us, plg. ok. de heilige Ch is abend; ki elis ‘pa api-
jinė š en ė (minin bažnyčios paš en inimą); mugė ( yšium su pa apijine š en-
e)’; naca ėnas, -ė smob. ‘naza ie is’ Alm 90.
6. IŠVADOS
P ūsijos aš ijoje, žodynuose už iksuo a nemažai eliginės leksikos skolinių iš
ge manų kalbų, nes Mažąją Lie u ą k ikš ijo okiečiai, jie ilgai aldė šį k aš ą.
Kadangi ienuolių o dinai daly a o ame p ocese, odėl lie u ių kalboje y a o-
kiečių kilmės ienuolynų i ienuolių pa adinimų: ap ja ‘ka alikų ienuolynas’,
klos e is ‘ ienuolynas’, kapucýne is ‘ka alikų ienuolių o dino, p anciškonų o -
dino na ys, pa adin a pagal jų ypač smailius gob u us’, ancisknas ‘elge au-
jančių ka alikų ienuolių o dino na ys’, ki ų d asininkų pa adinimų; pas a ų;
bažnyčios apeigų eikmenų; š enčių i ki ų pa adinimų.
Pagal kilmę eliginė i mi ologinė skolin inė leksika y a: 1) skoliniai iš ge -
manų kalbų, daugiausia okiečių kalbos; 2) g aikų (p z., psal e as), lo ynų
(p z., sk ynė), heb ajų (p z., kė bas ‘aukščiausiojo ango angelas’ iš heb . ke ub
(pl. ke ubim), a amėjų (ap as ‘ ienuolyno i šininkas’), senosios p ancūzų (p z.,
g alis) i ki ų kalbų žodžiai, pa ekę į lie u ių kalbą iš ge manų kalbų.
Pi mieji ge manų kilmės eliginės leksikos žodžiai, už iksuo i XVI–XVII a.
lie u ių aš ijoje, kilo daugiausia iš idu io okiečių, idu inės okiečių aukš-
aičių a mės. Mi ologinės leksikos y a nedaug, dauguma jos už ašy a ik XIX a.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Kai ku ie eliginės leksikos skoliniai y a bend i lie u ių i la ių kalbose. Jie
u i a i ikmenų ki ose Eu opos kalbose.
Lie u ių žodžio olà eikšmė y a ne ik ‘ž ė elių a paukščių u as, landa’,
kaip pa eikiama LKŽe, be XVI a. B e kūno Biblijoje jis už ašy as i eikšme
‘pa alpa (laido i), k ip a; p ieglobs is’, ku iuo iš e s as okiečių kalbos Höhle .
( idu io okiečių dial. Hohle), Hohl n. Lie u ių žodis olà sie inas su . .ž. hol
n. ‘u as, ola; p ieglobs is’, . .a. hüle (hule, hol) . ‘u as, duobė, p ieglobs is’,
n. .a. Hohl n. ‘u as, guolis, įduba, įdubusi uščia pa alpa’, ge manų *hel- ‘pa-
slėp i’, . .a. e b. hëlen, hëln ‘laiky i paslap yje, slėp i, paslėp i’, . .ž. helen,
s. .a. helan, s.s. helan.
Dauguma eliginės leksikos ge manizmų pa eikiama ik lie u ių senuosiuo-
se aš uose, P ūsijoje leis uose žodynuose. Kai ku ie eliginės leksikos skoliniai
a ojami pap as ai ik gy ojoje kalboje, a mėse, p z.: bdelis ‘ elnias’ T g, Pg ,
E ž (biedelis G k, Sk , K š, Rs, T g); bybelš undė ‘laikas, ski as Biblijos skai y-
mui’ NmŽ; hib . jegumano in e j. ‘Die e mano’ Š s, dū inys iš ge m. je gau i
lie . į a džio mano, plg. je gu alis; kañ a as ‘giedo ojas’ ZŠŽ (Šakių apyl.), plg.
kan e is (nuo XVII a.); muka a (3b) ‘senieji okiečiai, ku ie pap as ai meldžia-
si namie’ ZŠŽ (Lkš), mucha iai ZŠŽ (Ss ), mùku is p š, Yl, mùke is ‘š en ei-
a’ P k; podina sm. pl. (3b) ‘k ikš o ė ai, podis i podė’ Šl, Mšk, pdinai (1)
Vkš, Žml, põdinas sm. (1, 3b) ‘k ikš a ė is, podis’ F nW, Žg, Mšk, Šl, Jnš, Lg,
Žml, Pš, Lnk , Ps, dem. podinùkas, -ė smob. (2) ‘k ikš o aikas’ Gs, ZŠŽ (Ša-
kių apyl.), edinys iš podinas; šp ùkai pl. ‘maldos’ NmŽ. Plačiausiai gy ojoje
kalboje papli ę žodžiai: kùnigas (kùnegas), pdė ‘k ikš o mo ina; k ikš a aikis’,
pdis ‘k ikš o ė as, k ikš amo ė’, pdžius ‘k ikš o ė as, podis’, pdžiai sm. pl.
‘k ikš o ė ai, podis i podė’, pdinas ‘k ikš a ė is’, in e j. jegu alis ‘Die ulėliau,
Die ulėli’, sp dikis ‘kalba, pamokslas’, bdelis (bíedelis) ‘ elnias’.
SANTRUMPOS
acc. – accusa i us, galininkas
ags. – anglosaksų
ang. – anglų
anks y . – anks y oji
a am. – a amiejų
bažn.lo . – bažny inė lo ynų
b us. – bal a usių
ček. – čekų
dan. – danų
dem. – deminu y as
dial. – dialek as
es . – es ų
yz. – yzų
gen. – geni i us, kilmininkas
ge m. – ge manų
go . – go ų
g . – g aikų
heb . – heb ajų
hib . – hib idas
ins . – ins umen alis, įnagininkas