30 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
VÁCLAV BLAŽEK
Masa yk Uni e si y
ORCID id: o cid.o g/0000-0002-6797-7 Ty imų s i ys:
indoeu opie iškos s udijos, ypač sla ų, Bal ijos, kel ų,
ana olų, ocha ų, indo-i onie iškų kalbų;188 Fenno-ug inas;
A oazijiečių; e imologija; gene inė klasi ikacija;
ma ema iniai modeliai is o inėje ling is ikos s i yje.
DOI: doi.o g/10.35321/all84-02
BALTIKA *JŪRĀ-/-(I)IĀ- ‘SEA &
*JAURĀ- - (-(I)IĀ- […]Mėga
di ožemis, BOG, gilus anduo[…]
Bal ų *jū ā-/-(i)iā- ‘sea i *jau ā-/-(i)iā-
‘šlapias di ožemis, pelkė, gilus anduo’
Ano acija
Šiame s aipsnyje analizuojamas bend as Bal ijos e minas *jū - […]jū a[…] su jo […]ddhi
o macija *jau - […] d ėgnas di ožemis, pelkės, gilus anduo[…], jų oponiminiai pėdsakai
mak o-Bal ijos zonoje, ikė inos paskolos, iden i ikuojamos enno-pe minėje *jü […] […] giliai
andenyje […] i enno- olgainėje *jä wä […], ikė inos išo inės giminaičiai […] a mėnų […] aukš as
anduo […], i hid onimai Iu as i Zy as iš Ry ų T akijos i galų o onimo Ju a. Šie daliniai žingsniai
eda p ie galu inės iš ados, kad pag indinė Bal ijos kilmės *jū eikšmė bu o "gili anduo".
Rak iniai žodžiai: Bal ijos, Fenno-Volgaic, Fenno-Pe mic, A mėnijos, T akijos, Galijos, appella i e,
hyd onym, oponym, e imologija, seman inis lygiag ečiai.
ANOTACIJA
eikšipsnyje analizuojamas bend abal iškas žodis *jū - ‘jū a i jo ddhida inys *jau - šlapias
di ožemis, pelkė, gilus anduo, jų oponiminiai pėdsakai Bal ijos jū os mak o egione, ikė ini
skoliniai Pe mės inųjü ‘gili ie a andenyje) i kalbos inų **jä ė ‘ežė) yšose, galima
giminys ė su gimė ow ų ‘ andų i siejimas su hid onimais Iu as i Zy ų Ry ų Ry ų T akų bei Volgų
o onijos Ju a, gilius i i galų galų seman inis. A lik as y imas leidžia pada y i iš adą, kad
S aipsniai 31 s aipsnis
Bal ic *jū ā-/-(i)iā- ‘sea’ & *jau ā-/-(i)iā-
‘we soil, bog, deep wa e ’
pi minė bal ų šaknies *jū eikšmė bu o
‘gilus anduo’.
ESMINIAI ŽODŽIAI: bal ų, Volgos inų, Pe mės inų, a mėnų, akų, galų, apelia y as,
hid onimas, oponimas, e imologija, seman inė pa alelė.
DOCUMENTATION OF THE BALTIC
Apelacijos i jos
PROTOLANGUAGE RECONSTRUCTIONS
1. Bal ijos kalbose y a speci inis e minas *jū o ‘sea, ku is y a lie u ių mã ios
a mã ės1 . pl. an um ‘sea' k azisinonimas; įlanka, a ski a nuo jū os kopomis
[…], la ių ma e, ma[…]a […] įlanka, laguna[…], p usų *ma ī […] įlanka, laguna, spy […]
[Elbing žodynas 65: ma y […]Ha […]] (Mažiulis 2013: 582; Smoczyński 2018: 755). Bal ijos
e minas ik iausiai bu o p iim as į bal o- eninių kalbų: suomių, olone ų, epsų,
očių, es ų me i, ka elie iškų meŕi, li ų meŕ […]sea[…]. Umlau *a > *e u i analogiją
su suomių eki […]sledge[…], ka elie iška, olone s egi, o ic eči, gen. egé, es ų
egi, li onų eggos […]Bal ic: lie u ių ãgės […]sledge[…], la ių agus agu as ag as
[…] la sledge[…], kilęs iš Bal ijos e mino […]ho n[…]: lie u ių ãgas, la ių agas ag
[…]ho n[…], pl. agi […], seno ės la ių agas [is] […]Ho n[…] (Thomsen, 1890: 21021;
SKESES 199]
341, 762; Smoczyński 2018: 1051, 1105).
1.1 Lie u ių kalboje y a du apo oniniai a ian ai - jū i jau -. 1.1.1. lie u ių j a . sea,
pl. j os; Ki as. jū ia ., pl. jū ios i j ė2 ., pl. j ės (Smoczyński 2018: 458) a i inkamai
a spindi p o o-bal išką *jū ā-, *jū iā-, *jū iiā. 1.1.1.1. Pi masis į ašas pasi odė
B e kūnas' lie u ių e imas Naujojo Tes amen o (1579-1580) kaip acc. pl. j ės: Be
kaip Ek u nikai... Wal i [ba eli] ing Iu es nuleido ‘Da abe die Schi leu e... den Kahn
nide liessen in das mee (ALEW 423).
1.1.2. lie u iškai jáu a, jáu ė, jáu is […] d ėgnas, sunkus, ne aisingas di ožemis; di ožemis su
molio […], jáu a a ba jáu as […] pelkė, gili anduo […], adj. jau ùs […] pelkės […], a spindi ddhi ipo
o maciją *jau o iš šaknies *jū -, su panašiais nominaliais išplė imais (Smoczyński 2018, 459; Hill,
ALEW 423: Das mo phologische Ve häl nis de ie s u igen und olls u igen Bildungen zueinande
is unkla . Tai įmanoma, kad Ablau di e en S ammal e nan en des g undsp achlichen Nomens
a spindi. Tačiau ai aip pa ne eiškia, kad mokymas y a isiškai pag įs as. an um aip pa
pa i in i: ma ià & mã ė (LKŽ VII 858, 848). 2 Apie galu inio -ė iš edimą iš *-iiā ž . Bammesbe ge
1970.
VÁCLAV BLAŽEK
32 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
V […]ddhi-Ablei ung zum li . J a o liegenden ie s u igen S amm o se z . ;
Da ms 1978: 435–436). The seman ic ela ion be ween ‘sea’ and ‘ma sh’
a i inka ge manų *ma i- […]sea[…] i […]ddhi o maciją *mō a- […]ma sh, swamp[…]
(Da ms 1978: 158[…]166, 435).
1.2 La ijos jū a a ba jūa ‘sea; didelė andens masė; Eže as, skambink. jū e,
jū is (ME II 122), Neh ung-Cu ish jū (e) . ‘sea (ž . ALEW 423) y a kilę iš o pa ies
p o o-bal iško modelio *jū ā-, *jū iā-, *jū iiā, a i inkamai, kaip i jų lie u ių
kolegos.
1.3.1./2. A i inkami senosios p ūsijos e minai y a du pag indiniai šal iniai: Elbingo
žodynas ( ienin elė žinoma Pe e io Holckesche io kopija da uojama maždaug
1400 m. p. m., be o iginalas ik iausiai u ė ų bū i šim me į senesnis) i
adinamasis T ečiasis ka ekizmas, adinamas Enchi idion (paspausdin as 1561 m.
p. m.). pl. m.3 *jū ai (Mažiulis 1981:
276; 2013: 319).
Senosios P ūsijos iū in ‘sea = acc.sg.m.4 *jū an (Mažiulis 1981: 276; 2013: 319):
K III, 67.11: Bhe ikaui e ki ʃcha ʃuckans en iū in ‘ nd He ʃche be Fi ch im
Mee ’.
K, 75.2: bke {= bhe} an pe inc an Pha ao en wian waieis en minan iū in
aukandinnons ‘Vnd den e ock en Pha ao mi allen den einen im Ro en Mee
e eu (Mažiulis 1981: 206, 22; Topo o 1980: 93). 1.4 Aukščiau su ink as o mas į
p o oindoeu opie išką kalbą p ojek uoja į ai ūs mokslininkai:
1.4.1. Da ms (1978: 435): *iuə o s. V ddhi-Ablei ung *ieuə o-. 1.4.2. I slinge
(NIL 2008: 404[…]405): *i[…]uH -aH2-/-(i)i[…]aH2 i *i[…]eu[…]H -aH2-. a mėnų
1.4.3. Pe i (2010: 9): *H1uH - and *H1euH -; al e na i ely *iū - (wi h ega d
[…]ow […]wa e […]).
1.4.4. Hill (ALEW 2015: 423): *iuH -.
1.4.5. De ksen (2015: 215): *uH -/*eu -.
DOCUMENTATION OF THE BALTIC
Toponimai
2. Šių appella y ų naudojimas Bal ijos oponimijoje aip pa y a įdomus. 3 Pe i (2010: 144)
ma o -ay mo e išką d igubą *-āi. 4 T au mann (1910: 349) senosios p usų kalbos iū iną
a pažino kaip mo e išką, a i inkančią lie u ių i la ių a i ikmenis.
S aipsniai / A icles 33
Bal ic *jū ā-/-(i)iā- ‘sea’ & *jau ā-/-(i)iā-
‘we soil, bog, deep wa e ’
2.1.1. In Li huania, e.g., he i e -names J a, J ė, J upis a e known, and
eže o pa adinimas "Ju -eže is" (Vanagas 1981: 139), a i inkan is sudė inį
pa adinimą "ju ēže is" "labai didelis eže as" (Topo o 1980: 93). 2.1.2. V ddhi
o macija aip pa bu o aikoma lie u ių hid onimijoje: upės Jáu -upė, Jáu os
upẽlis, Jau yklà, eže ai Jau s, Jau iùkas (Vanagas 1981:
134).
2.2 La ijoje aip pa y a oponimų, suda y ų iš šių pa adinimų: pie a Jū a,
miškai Jūas-mežs, Jū -biẽ z i . . (Vanagas 1981: 139).
Juodinėje is o inių Jo ingių e i o ijos pasienyje bu o žinoma upė, adinama
Ju a (1426, 1428 Ju a, 1432, 1540, 1565 Ju a), šiandien B onówka, dešinioji Na ew upės
šil namio e ek ą sukelian i upė (Rozwadowski 1948: 125; c . aip pa P zyby ek
1993: 91 […] 92 apie os pačios kilmės ie o ių pa adinimus). Udolph (1990: 128130)
eisingai paminėjo, kad Bal ijos šaknis *jū u ė ų bū i ans o muo as į sla ų
lenkų +Jy a i oliau +Ji a /. Žodis "Ju a" sla ų aplinkoje odo pi minį
p iešslabišką šal inį ipo "jau ", ku is y a ik ai pa i in as (ž . 1.1.2.).
Mosk a upės, Okos šil namio e ek ą sukeliančios upės, baseine y a du slėniai,
adinami Ju ina, ku ių e imologiją galima nus a y i pagal lie u ių jau ynas.
‘ma shy place’ (O kupščiko 2004: 91).
Pi masis ašy inis į ašas apie galimą bal iško šaknio *jū o iš es į kai ku iuose
hipo e iniuose Vaka ų Bal ijos dialek uose gali bū i iden i ikuo as oponime
[…]ούρουνον, pa i in ame P olemejaus […]Geog a ijos[…] ank aš yje R
[2.11.27.] iš II a. idu io. pagal koo dina es [μδ ́L, νε ́] = [44°30, 55°00], . y. į aka us
nuo Vis ulos upės iš akos [με ́, νς ́] = [45°30, 56°00] i į y us nuo Viadua upės
iš akos [μβ ́L, νς ́] = [42°30, 56°00] i nuo Sue us upės iš akos [λθ ́L, νς ́] = [39°30,
56°00] (ž . P olemejus 2.3.11.). Paminėkime, kad al e na y us į ašas į aka us, a p
Viadua i Suebus upių iš akų (ž . Cun z 1923: šaknis *jū -, plius su iksas *-ūn-,
is Οὐίρουνον wi h coo dina es [μ´L’, νε´] = [40°30’, 55°00’], which shi i o
ku is pasi odo, pa yzdžiui, P ūsijos upės pa adinime Raudune (1316) be su iksas
66). Accep ing he o m Ἰούρουνον, i is possible o analyze i as he Bal ic
lie u ių upės pa adinime Raudà, abu iš lie u ių aũdas […] eddish[…] ipo adj.
Panašiai i senosios P ūsijos eže o pa adinime Si gun s. si gis […]s allion[…];
Lie u ių dumbliūnai: dublas
[…]ma sh[…] (Ge ullis 1922: 139, 254).
VÁCLAV BLAŽEK
34 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
PROBABLE BALTIC BORROWINGS INTO
FENNO-PERMIC
3. Pažymė inos y a ikė inos abiejų Bal ijos a ian ų, *jū - i *jau -,
pasiskolinimo į Fenno-Pe mic *jü […] giliai andenyje […] i Fenno-Volgaic *jä wä
a i inkamai "eže as".
3.1 Fenno-Pe mic *jü ‘gili ie a andenyje (UEW 635[…]36; SKES 128[…]29) >
Suomijos jy ä ‘Bach mi s eilen U e n, s eil ab allende Kanal, B unnen[…],
jy ämä ‘kleine e Wasse all, Wasse s udel[…]; Saami jâ em […] nedidelis upės
išplė imas[…] (N), L j[…] ē […]kleine Talkessel, ie es Loch, ie e Kolk in einem
See ode Fluß[…], L ja ēm […]kleine Talkessel mi eiche Vege a ion; kleine unde
Ausbuch ung in einem Fluß ode einem Bach, Ko. Ne, ne, ne. jē em ‘ ie e S elle im
Wasse (bes. un e halb eines Wasse alls) (> suomių dial. jä ämä ‘kleine
Wasse all; Udmu je ‘ ie e S elle (im Wasse ), Tie e, S udel, Komi ji (S P)
‘ ie e S elle im Fluß ode See (S), ‘Ve ie ung; (ž ilgsnis. on Wasse , auch z.B. .
eine G ube (P), PO jö ‘ ie e S elle (im Wasse ). 3.2 Fenno-Volgaic *jä wä ‘lake
(UEW 633; SKES 132) > Suomijos jä i, Vo e ja i, Es ijos jä ‘lake; Saami N
jaw e Lule jau ē, T jāi e, Kld. Jai , ne. ja id., Mokša Mo d in (j)ɛŕ-ɛ, E zya ɛŕ-
‘ɛid., pond, Ma i KB jä , U B je ‘lake (Būga 1959: 273; Rozwadowski 1948: 127;
Topo o 1980: 97: Bal ija > Fenno-Volgaic; Bedna czuk 1976: 48: Fenno-Volgaic >
Bal ija). Sono an ų me a ezė y a egulia i Bal ijos kilmės pasiskolinimuose, p z.,
(a) suomių ka a […]hai […], es ų ka […]id., spal a […] […] lie u ių gaũ as […]hai an
gy ūno kūno[…], la ių gau i pl. […]pubic hai […] (Thomsen 1890: 171; SKES 166[…]167;
F aenkel 1962/1965: 140); (b) Finnish a as ‘ oe, elk’, Es onian a as ‘bull-elk,
au ochs’ < Li huanian aũ as ‘au ochs, bull’, P ussian au is ‘bison’ (Thomsen
1890: 228 […] 229; SKES 1240 […] 1241).
A odo, kad indoeu opiečių kalboje y a ik ienas saugus giminai is, bū en a mėnų
[…]ow […]wa e […], gen.sg. […] oy, ins .sg. ow b, gen. pl. ow c‘, oc‘ (Meille 1936: 52;
Sol a 1960: 320322; Džaukjan 1967: 220; Schmi 1981: 70; Olsen 1999: 50, 662, 674, 787, 855: o-
o- consonan -s em).
Meille (1936: 52), po jo Džaukjan (1967: 221 […] 222) i
Ma i osyan (2010: 556; jo e imologiniame žodynelyje lemma […]ow […]wa e […]
s ebė inai ūks a), paminėja da ieną a mėnų […]-> […]- […]- […]- […]- […]- […]- […]-
[…]- […]- […]- […]- […]- […]- […] […]- […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […]
[…] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] […] (Suč‘a a) glxi anal ‘da y i žalą, žalą p ieš g aikų ζημία ‘p a anda, žala, bausmė, Jaunas A es anas auua-iiā- ‘a gaila. Džaukjan (1967: 222) p idėjo a mėnų palyginimą

S aipsniai / A icles 35
Bal ic *jū ā-/-(i)iā- ‘sea’ & *jau ā-/-(i)iā-
‘we soil, bog, deep wa e ’
[…]o […]shoo , sp ou […] s. Vedic yá asa- […]g ass, pas u e[…], be o yá a-
[…]Ge eide, Ge s e, Hi se[…]; c . G aikiškas φυσί-ζοος […]Ge eide he o b ingend[…],
lie u iškas ja a[…] […]Ge eide[…] i . . (Poko ny 1959: 512). 4.2 Aleksand as
Nikolaje as (p.c., 2021 m. balandžio 3 d.) a k eipė mano dėmesį į hipo e inį Bal ijos
*jū - […]jū ų[…] giminai į, ku į jis ma o g aikiškai Ερος […]{God o } ėjas[…] [Od. 5.295,
Sou heas 331; 19.205]. Esamos e imologijos nė a į ikinančios: Cu ius (1879: 398) ją
sujungė su eiksmažodžiu εω […] o singe[…] *H1eu[…]s- […] o bu n[…] (Beekes 2010: 486),
be ji nesu a ia su epi e u […]γρὸς […]mok as, d ėgnas, andeningas, skys is; silpnas,
š elnus […] šio ėjo, a pininka o Scholia Odyssey [5.295]. Kaibel (1885: 614) sukū ė
seno ės idėją apie yšį su g aika 2010: 27, 171 […] 172), ačiau p adiniai di ongai ευ i αυ
αὔρα ‘b eeze, esh ai ’, ela ed o ᾱήρ ‘mis , haze, clouds’ < *H2eus-ē (Beekes
y a nesude inami. Naujoji e imologija gali bū i ioniškoji Βορέης, a iškoji Βορρς,
lesbiškoji Βορίαις, "Šiau ės ėjas" (A is o elis Βορέας καὶ ἀπαρκτίας) i Ερος
"Pie yčių ėjas" seman inė opozicija. Jei Βορέας kaip hipo e inis "kalnų ėjas"
slepia akmeninį IE žodį *guo H- "kalnas" (ž . Beekes 2010: 227), galima spėlio i, kad Ερος,
a nešęs d ėgmę, gali bū i susijęs su "jū a", galbū " ėjas iš jū os pie yčiuose".
Likę paaiškin i ski umus p adinėje pozicijoje.
4.2.1. Pe i o ekons ukcija "H1eu" "H and De ksen" "eu" a odo sude inama su
g aikiška "E[…] os", be ne su a mėnų "ow […]wa e ", o I slinge io ekons ukcija
"i[…]uH -/*i[…]eu[…]H - = Da ms[…] *i[…]u[…] o-*i[…]eu[…]ə[…] ois[…] y a sude inama su
a mėnų "ow […]wa e […]. Aps a s ykime, a jie aip pa su ampa su g aikišku Ee os.
G aikiškai y a du IE *i[…]- ęsiniai, . y. ζand h- (spi i us aspe ) […] ž . Schwyze 1939: 303;
Lejeune 1972: 165[…]166. Tačiau psilosis eikė jonų i eolų kalbose, kai spi i us aspe
bu o pakeis as spi i us lenis, p z., ε[…]νατέρες pl. […] y o b olio žmona[…] [Il.], sg.
ἐνατηρ [insc .; Ana olia] < *(H)ienH2- e -, su giminaičiais sansk i o yā a -, a mėnų 5:
389; Smoczyński 2018: 447; Valčáko á, ESJS 5: 292293). Tai eiškia, g aikiškai
ne , La in iani īcēs ‘wi es o b o he s’, Old Li huanian jen ė ‘b o he ’s wi e,
sis e -in-law’, Old Chu ch Sla onic [Gl Me h] ję y ‘sis e -in-law’ (Beekes 2010:
Εὖρος is also de i able om *ieuH -.
Galimas Balkanų hid onimas
COUNTERPARTS
5. Ou side he Bal ic oponymical a ea, he e a e u he oponyms which
eigia, kad jie gali bū i susiję.
VÁCLAV BLAŽEK
36 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Is o inės T akijos e i o ijoje Plinius y esnysis5 už ašė du hid onimus -
Zy as, šiandien galbū Ba o ska eka Dob udžoje (De schew 1957: 196) i Iu as,
šiandien galbū Pie ų Bulga ijos upė Ka aagač ( u kų kalba "juodasis medis"),
aip pa žinoma kaip Ki enska eka (Beše lie apud Janakie a 2009: 77), ku ie y a
daugiau a mažiau pe spek y ūs kandida ai į yšį su Bal ijos jū a.
A mėnų izoglosas.
5.1.1. Tomaschek (1894: 98) sujungė Zy as (jis ašė Ζύρας & Ζούρας) su a mėnų […]ow […]wa e […], be
nus a ė upę Thynias ajone, ku Plinius nus a ė Iu as upę. Galbū Tomaschek ne iesiogiai nusp endė,
kad abu hid onimai y a iden iški, no s jų geog a inės ie os bu o ski ingai nus a y os Plinio (ž .
Janakie a 2009: 70[…]71). "P. Du idano as (1969: 34) manė, kad Zy as y a daciškas hid onimas i sujungė jį
su lie u ių upės pa adinimu Žiu ė i . . 5 Plinius, Na u alis His o ia 4.44-45: 44namque h acia al e o
la e e a pon ico li o e incipiens, his ubie amnis inme gi u , el pulche imas in ea pa e u bes habe ,
his opol milesio um, omos, calla im, quae an ea ce ba is ocaba u , he acleam." habui e bizonen
e ae hia u ap am; nunc habe dionysopolim, c unon an ea dic am; Adlui zy as amnis. o um eum
ac um scy hae a o e es cognomina i enue e. e oppida aph odisias, libis os, zyge e, hocobae,
eumenia, pa henopolis, ge ania, ubio um pygmaeo um gens uisse p odi u ; Ka izos ba ba i okaban ,
c edun que a g uibus uga os. 45 o a in a dionysopoli es odessus milesio um, lumen pannysis, oppidum
e e a, naulochus. haemus mons, as o iugo p ocumbens in pon um, oppidum habui in e ice
a is aeum; Nunc in o a mesemb ia, anchialum, ubi messa ue a . as ice egio habui oppidum an hium;
Nunc es Apollonia. lumina panisos, iu as, ea us, o osines; oppida hynias, halmydesos, de el on cum
s agno, quod nunc deul um oca u e e ano um, phinopolis, iux a quam bospo os. Plinius Secundus:
Na u alis His o ia, išleis as G. Winkle , 1988. "Daba p asideda ki a T akijos pusė, Euksino pak an ėje,
ku įplaukia Is e upė; I bū en šiame k a ale, galbū , T akijoje y a ge iausių mies ų, His opolio,
He aklejos i Bizonos mies ų, ku is bu o p a as as žemės d ebėjimo, daba y a Dionisopolis, anksčiau
adinamas K uni, ku į plauna upė Zy as. Libis o, Zige ės, Rokobės, Eumenijos, Pa enopolio i Ge anijos
k aš ą, ku , kaip sakoma, gy eno pigmejų au a, Ba ba iai juos adinda o Ka uzis i ikėjo, kad juos
iš a ė k anai. Paplūdimio pak an ėje, iš Dionizopolio, y a Odesa, Milezijos mies as, Paniso upė i
namely, ounded by he Milesians, Tomi, and Calla is, o me ly called Ace e is. I also had
Te anaulocho mies as. Hæmus kalnas, ku is su sa o didžiule g andine i šija Euxine, seno ėje sa o
i šūnėje u ėjo A is æum mies ą. Šiandien pak an ėje y a Mesemb ia i Anchialum, ku anksčiau
was o me ly possessed by he Scy hians, su named A o e es; hei owns we e, Aph odisias,
s o ėjo Messa. Anksčiau As ikos ajone bu o mies as, adinamas An iumu. Šiuo me u jo ie ą užima
Apolonija. Čia upės y a Panisos, Iu as, Tea us i O osines; Taip pa y a Thynias, Halmydessos, De el on,
su sa o eže u, daba žinomu kaip Deul um, e e anų kolonija, i Phinopolis, ne oli ku io y a Bos o as.
[…] Plinijus y esnysis: gam os is o ija, e čia John Bos ock & H. T. Riley, Londonas: Taylo
& F ancis, 1855.
S aipsniai 37 s aipsnis
Bal ic *jū ā-/-(i)iā- ‘sea’ & *jau ā-/-(i)iā-
‘we soil, bog, deep wa e ’
5.1.2. Du idano as (1969: 34 […] 35) i Geo gie as (1977: 82) palygino
Iu asą su Bal ijos * jū - […] jū a.
Hipo e inis o onimikas
P iešinė dalis
6. Įdomiai galima spėlio i apie o onimo Mons Iu a, . y. Ju a kalnų, esančių šiuolaikinėje aka inėje
Š eica ijoje i y inėje P ancūzijoje, ku ie suda o didžiausio i giliausio šal inio eže o šiau ės aka ų
pak an ę, ku Ju a kalnai bu o paminė i, "Gallic Wa " Ceza io, Ju a kalnų aukš is bu o pab ėž as: al e a
Wes e n Eu ope, Lake Gene a (580 km2; 310 m). Al eady in he i s ancien
ex pa e mon e Iu a al issimo6 […] an oje pusėje Ju a, labai aukš as kalnas […] [2.1.3.] a ba in e
mon em Iu am i Rhone upė ... Ju a o onimas ęsiasi kai ku iuose dialek izmuose iš p ancūzų i š eica ų
pasienio (FEW V, 82: 83): Old Neuchâ el (1297) jou […] o es […], Mon ana 6 Caesa : De bello Gallico 1.2. Id hoc
e lumen Rhodanum, ... mons au em al issimus impendeba 7 ‘be ween Moun Ju a
acilius iis pe suasi , quod undique loci na u a Hel e ii con inen u : una ex pa e lumine Rheno la issimo
a que al issimo, qui ag um Hel e ium a he Hel e ian e i o y om he Ge mans; an oje pusėje p ie
Ju os, labai aukš o kalno, ku is [y a] a p Sequani i Hel e ii; T ečdaliu p ie Žene os eže o i p ie Ronos
upės, ku i ski ia mūsų p o inciją nuo Hel e ų. 7 Ceza is: De bello Gallico 1.6.1-2: 1E an omnino i ine a duo,
quibus i ine ibus domo exi e possen : unum pe Sequanos, angus um e di icile, in e mon em Iu am e
Ge manis di idi ; al e a ex pa e mon e Iu a al issimo, qui es in e Sequanos e Hel e ios; e ia
lacu Lemanno e lumine Rhodano, qui p o inciam nos am ab Hel e iis di idi .
‘To his he he mo e easily pe suaded hem, because he Hel e ii, a e con ined on e e y side by he
na u e o hei si ua ion; on one side by he Rhine, a e y b oad and deep i e , which sepa a es
lumen Rhodanum, ix qua singuli ca i duce en u , mons au em al issimus impendeba , u acile
pe paucie e p ohiben ; 2al e um pe p o inciam nos am, mul o acilius a que expedi ius, p op e ea
quod in e ines Hel e io um e Allob ogum, qui nupe paca i e an , Rhodanus lui isque non nullis locis
ado ansi u . "Visiems bu o du keliai, ku iais jie galėjo iš yk i iš sa o šalies, ienas pe siau ą i sunkų
Sequani, a p Ju a kalno i Rhone upės, pe ku į a gu a ienas agonas ienu me u galėjo bū i edamas;
Be o, en bu o labai aukš as kalnas, odėl labai nedaugelis galėjo leng ai juos sus abdy i. Ki as, pe
mūsų p o inciją, daug leng esnis i lais esnis nuo kliūčių, nes Rona eka a p Hel e ų i Allob ogių sienų,
ku ios neseniai bu o nugalė os, i kai ku iose ie ose ją ke a o das. C. Julius Caesa : De bello Gallico,
išleis as T. Rice Holmes, Ox o d: Cla endon P ess, 1914. C. Julijus Ceza is: Galų ka as, e čiamas W. A.
McDe i e & W. S. Bohn, Niujo kas: Ha pe &
B oliai, 1869.
VÁCLAV BLAŽEK
38 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV zū , Chamonix δu id., Neuchâ el joux ‘ o ê ,
su ou o ê de mon agne, jo a ‘pe i e o ê ; place de b oussailles[…], Vionnaz
dzo á […]pe i e o ê de sapins[…], be o, idu io lo ynų (Sa oy) jo ia […]Be gwald[…]
i . . 6.1 Seman inis yšys a p eikšmių "gili" i "aukš as" ne u ė ų bū i
nus ebin as. 6.1.1. P z. Lo ynų kalba al us eiškia "aukš us" (iš p adžių "augin as",
jei jis kilęs iš alō "mai in i, didin i" ) i "gilias", p z., sub amis a bo is al ae [Cice o,
Tusculanae dispu a iones 3.19.44] a ba al is de mon ibus [O idius, 3.6.13] a ba al io
aqua [Caesa , Bellum ci ile 3.77]. Pažymė ina sin agma [Columna Duilii = CIL 25; ž .
Me amo phoses 3.181] s. al issima lumina [Cice o, Tusculanae dispu a iones
Wach e 1987: 359[…]60] a ba u qui pe mensus pon i ma ia al a eli ola [Li ius
‘high sea’, used al eady in a chaic ex s as IN ALTOD MARID PVCNandod
And onicus apud Mac obius, Sa u nalia 6.5.10]. 6.1.2. Ki a e us, Tocha ian A äp- […]
ap i aukš as[…], be o A pä , B ap e […] aukš as[…], a spindin is *dhub o-, y a
šaknų *dheu[…]b- […] bū i giliai[…], c . B i onų *dubno- > Velso dw n, Ko n alų žemyn,
B e onų doun Aukš u inės okiečių io […]deep[…]; lie u ių dubùs ‘deep; su uščia
(medžio), konka as, sug iu o […], be o, daubà […] g io ys, g io ys, miško g io ys […],
‘deep’; Go hic diups, Old No se djúp , Old English dēop, Old Saxon diop, Old
senosios P ūsijos [EV] padaubis […] slėnis […]; aip pa o-less Tocha ian A i šuje, B
aupe […]mine[…] (Adams
2013: 296, 330; Smoczyński 2018: 199[…]200, 256[…]257). Y a pagunda p idė i sigma inį išplė imą
Lu ian dupša-8 klinų aš u o mulėje al- a-an-ni-iš Du-up-ša-aš […] pa asa is Dupša-[…] [KBo II
7 Vol. 25] (S a ke 1990: 175; Melche 1993: 235). Be o, už ocha ų kalbos ibų y a žinomi i ki i
iš es iniai žodžiai: lie u ių dub à […] a ine in a o es […], dub […]s […]den , hollow, a ine; upės
a eže o gyliai, la ių dub a […] pu as, pelkė […], bažnyčios sla onų ( usų edaga imas) dъb ь
[…]φάραγξ, g io ys, slėnis […], slo akų dialek as. deb a […] g io ys, išplau as aud os andens;
"Uk ėnų ske smuo". "Uk ėnų ske smuo". "Uk ėnų ske smuo". déb a […]g ęžis, slėnis,
slėnis[…], Bal a usijos dial. dzieb a slėnis a p kalnų; upė, upė a p kalnų i . . (Smoczyński
2018: 256); *dub o- […]wa e […] > Seno ės ai ių dobu , Vidu io Velso dw( ) , Velso d[…] ,
Ko n alijos i Vidu io B e onijos dou id., Senosios B i onijos Dub is [I ine a ium An onini],
šiandien Do e , Galijos *dub a > Dou es, a ba šiandien Taube okiečių egione Taube -gau
(Dub a-ga e AD 807), 1972 i . . (Hampas Ma o ić 2009: 107; G eule 2014: 529; Delama e 2018: 152).
Gloss δύβρις · κατὰ γλῶσσον θάλασσα [sch. Theoc. 1.118c] neabejo inai aip pa p iklauso čia,
no s jo kalbos p iklausomybė y a a i a; mėgs amiausia bu o Ili ija (Beekes 2010: 358). Žodis
"jū a" aip pa palaiko ki ą o pa ies šaknio iš es inę, albanų de , i alo-albanų dej , 8
A i inkamą s-s ą galima as i ieno iš Lie u os eže ų pa adinime Bùdasas, pap as ai kilęs iš
*dubasas (Vanagas 1981: 93).
S aipsniai 45 s aipsnis
Bal ic *jū ā-/-(i)iā- ‘sea’ & *jau ā-/-(i)iā-
‘we soil, bog, deep wa e ’
Džaukjan Ge o k B. 1967: Oče ki po is o ii dopiśmennogo pe ioda a mjanskogo jazyka,
E e an: Izda eľs o Akademii nauk A mjanskoj SSR. Džaukjan Ge o k B., Sa adže a
Lûd iga A., A u junjan Co ina R. ( edakcijos) 1983: Oče ki po s a ni eľnoj leksikologii
a mjanskogo jazyka, E e an: Izda eľs o
Akademii nauk A mjanskoj SSR.
ESIJ […] Ras o gue a Ve a S., […]deľman Dž. I. 2000-2011: " imologičeskij slo aŕ i anskix
jazyko 14, Mosk a: "Vos očnaja li e a u a". ESJS […] E ymologinis slo nik jazyka
s a oslo ěnského 5, ed. E. Ha lo á, P aha: Academia, EWAI […] May ho e Man ed
1995.
1986[…]2001: E ymologisches Wö e buch des Al indoa ischen 1[…]3, Heidelbe gas: Ca l
Win e Uni e si ä s e lag. FEW […] Wal he on Wa bu g e al. 1928[…]2003: F anzösischen
e ymologisches Wö e buch: eine Da s ellung des gallo omanischen Sp achscha zes,
Basel: Helbing & Lich enhahn; Zbinden, Pa yžius: H. Champion; Žene a: Sla kine. Galima as i:
h ps: apps.a il . /lec eu FEW/index.php/page/ iew.
F aenkel E ns 1962[…]1965: Li auisches e ymologisches Wö e buch 2 Bde.
(Indoge manische Biblio hek: 2. Reihe Wö e büche ), Heidelbe gas, Gö ingenas: Ca l
Win e Uni e si ä s e lag, Vandhoeck & Rup ech . Gamk elidze Tamaz V., I ano Vjačesla
V. 1984: Indoe opejskij jazyk i indoe opejcy. Rekons ukcija i is o iko- ipologičeskij
analiz p ajazyka i p o okuľ u y, Tbilisi: Izda eľs o Tbilisskogo uni e si e a.
Geo gie Vladimi I. 1977: T aki e i exnija ezik, So ija: Izda els o na Bălga ska a
akademija na nauki e.
GPC […] Gei iadu P i ysgol Cym u. Galima as i: h ps: www.welsh-dic iona y.ac.uk.
G eule Alb ech 2014: Vokie ijos Gewässe namenbuch. E imologija Gewässe namen und
de dazugehö igen Gebie s-, Siedlungsund Flu namen, Be lynas, bend ada biaujan su S.
Hackl-Rößle , Bos onas: de G uy e .
E ic P. Hamp 1972: Kel ų dub o- […] anduo[…]: leksemos is o ija. […] S udijos ling is ikos
Geo ge L. T age ga bei, ed. M. E. Smi h, Haga, Pa yžius: Mou on, 233[…]237. Janakie a
S e lana 2009: T akijska a xid onimija, So ija: Akademično izda els o
P o . Ma inas D ino as.
Kaibel Geo g 1885: An ike Wind osen. […] He mes: "Zei sch i ü klassische Philologie" (Klasikinės ilologijos žu nalas)
20/4, 579–624.

VÁCLAV BLAŽEK
46 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Kloekho s Alwin 2008: E ymological Dic iona y o he Hi i e Inhe i ed Lexicon,
Leidenas, Bos onas: B illas.
LEIA II […] Lexique é ymologique de l[…]i landais ancien 2: M[…]P, pa J. Vend yès, Dubline:
Dublino pažangiųjų s udijų ins i u as, 1960.
Lejeune Michel 1972: Phoné ique his o ique du mycénien e du g ec ancien, Pa yžius:
Klinksiukas.
LIV […] Helmu Rix, Ma in Kümmel, Thomas Zehnde , Reine Lipp, B igi e Schi me 2001:
Indoge manų žodžių leksikas. Die Wu zeln und ih e P imä s ammbildungen, Wiesbaden:
Reiche .
LKŽ Lie u ių kalbos žodynas, ols. I[…]XX, Vilnius: Mokslas, 1941[…]2002. Lubo sky
Alexande M. 1988: Nominal Accen ua ion Sys em in Sansk i i Ma aso ić Ranko
P o o-Indo-Eu opean, Leiden, New Yo k, Köbenha n, Köln: B ill.
2009: P o o-Cel ic e imologinis žodynas, Leiden, Bos onas:
B ilas.
Mažiulis Vy au as 1981: P ūsų kalbos paminklai 2, Vilnius: Mokslas. Mažiulis
Vy au as 2013: P ūsų kalbos e imologijos žodynas, Vilnius: Mokslo i
enciklopedijų leidybos cen as.
[…] Mühlenbach Ka lis, Endzelin Janis 1923 […] ME1932: Le isch-deu sches Wö e buch
IV. Band, Riga: He ausgegeben om le ischen Kul u onds. Wol gang Meid 1996: Kleine
kel ibe ische Sp achdenkmäle , Innsb uck: Innsb ucke Bei äge zu
Sp achwissenscha , Vo äge und Kleine e Sch i en 64. An oine Meille 1936:
Esquise d'une g ammai e compa ée de l'a ménien classique, Vienne: Imp ime ie des P.
P. Mekhi ha is es. Melche H. C aig 1993: Cunei o m Lu ian Lexicon, Chapell Hill, N. C.:
sa a ankiškai išleis as.
Monie -Williams Si Monie MW 1899 (pe ašymas 1993): Sansk i ų-anglų žodynas,
Delhi: Mo ilal Bana sidass. Galima as i: h pwww.sansk i -lexicon.uni-koeln.de
h ps: cgi-bin/ amil/ eche che.
NEVP […] Mo gens ie ne Geo g 2003: Naujasis pas ų e imologinis žodynas, ed.
J. El enbein, D. N. MacKenzie, N. Sims-Williams, Wiesbaden: Reiche .
NIL – Wod ko Dagma S., I slinge B i a, Schneide Ca olin 2008: Nomina im
Indoge manų leksikonas. (Indoge manische Biblio hek, Reihe 2: Wö e büche ),
Heidelbe g: Ca l Win e Uni e si ä s e lag.
S aipsniai 47 s aipsnis
Bal ic *jū ā-/-(i)iā- ‘sea’ & *jau ā-/-(i)iā-
‘we soil, bog, deep wa e ’
Nobbe C. F. A. ( edak o ius) 1966: Claudii P olemaei Geog aphia,
Olsen Bi gi A. 1999: The Noun in Biblical A menian. O igin and Wo d-Fo ma ion,
Hildesheim: Olms. Be lynas, Niujo kas: de G uy e Mou on.
O el Vladimi 1998: Albanijos e imologinis žodynas, Leiden, Bos on, Köln: B ill.
O kupščiko Ju ij V. 2004: D e njaja gid onimija bassejne Oki.
"Bal osla janskie issledo anija 16, 83 […] 114.
Pede sen Holge 1909-1913: Ve gleichende G amma ik de kel ischen Sp achen, 2 omai:
I. Einlei ung und Lau leh e, II. Bedau ungsleh e (Wo leh e), Gö ingen: Vandenhoeck
& Rup ech .
Pe i Daniel 2010: Ty imai apie bal ų kalbas, Leiden, Bos onas: B ill. P zyby ek Rozalia 1993:
O snamen bal ische He kun im südlichen Teil Os p eußens, S u ga : S eine .
"Puh Ja elan 2004: Hi i e E ymological Dic iona y, ol. 6: ""Žodžiai, p asidedan ys
M, Be lynas, Niujo kas: de G uy e Mou on."""
Rejzek Jiří 2015: E ymologinis slo nikas, 3. P aha: Leda. Rozwadowski 1948 m. sausio:
S udia nad nazwami wód słowiańskich, K aków: Nakładem polskiej Akademii
umie ności.
Rüdige Schmid 1981: G amma ik des Klassisch-A menischen mi sp ach e gleichenden
E läu e ungen, Innsb uck: Ins i u ü Sp achwissenscha de Uni e si ä Innsb uck
(Innsb ucke Bei äge zu Sp achwissenscha , Bd. 32). Schwyze Edua d 1939:
G iechische G amma ik au de G undlage on Ka l B ugmanns G iechische G amma ik,
1. G upė, Miunchenas: Beck. SKES […] Suomen kielen e ymologinen sanaki ja, ed. Y. H.
Toi onen e al., Helsinki: Suomalais-Ug ilainen seu a, 1955 […] 1981.
Smoczyński Wojciech 2018: Lie u ių e imologinis žodynas, . A. Hol oe , S. Young,
asis en ai. W. B owne, Be lynas, Be nas, B iuselis, Niujo kas, Oks o das, Va šu a,
Viena: Pe e is Langas.
Sol a Geo g R. 1960: Die S ellung des A menischen im K eise de indoge manischen
Sp achen, Viena: Mechi ha is en-Buchd ucke ei. S a ke F ank 1990: y imas dėl
keilsch i -luwischen nomens kilmės,
Wiesbaden: Ha assowi z.
Thomsen Vilhelm 1890: Be ö inge a p de inske og de bal iske (li auisk-le iske)
Sp og, Kobenha n: D eye .
VÁCLAV BLAŽEK
48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIV
Tomaschek Wilhelm 1894: Die al en Th ake : eine e hnologische Un e suchung II: Die
Sp ach es e 2: Pe sonen und O snamen. […] Si zungsbe ich e de
Philosophischhis o ischen Classe de Kaise lichen Akademie de Wissenscha en 131.1,
Viena: Ös e eichische Akademie de Wissenscha en, 1[…]103. Topo o as Vladimi as N.
1975[…]1980: P usskij jazyk: slo a […] (A[…]D), (I[…]K), Mosk a:
Nauka.
T au mann Reinhold 1910: Die al p eussischen Sp achdenkmäle , Gö ingen:
Vandenhoeck i Rup ech .
Ralph Tu ne L. 1966: Indų-a ijų kalbų lyginamasis žodynas, Oks o das:
Uni e si e o spauda.
Udolph Jü gen 1990: Die S ellung de Gewässe namen Polens inne halb de
al eu opäischen Hyd onymie, Heidelbe gas: Ca l Win e Uni e si ä s e lag.
UEW – U alisches e ymologisches Wö e buch, ed. K. Rédei, Budapes : Akadémiai Kiadó,
1986–1988.
Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, Vilnius:
Mokslasas.
V ies Jan de 1962: Al no disches e ymologisches Wö e buch, Leiden: B ill. Wach e
Rudol 1987: Al la einische Insch i en. Sp achliche und epig a ische Un e suchungen zu
den Dokumen en bis e wa 150 . Ch ., Be n, F ank u am Main, Naujoji
Jo kas, Pa yžius: Langas.
Walde Alois, Ho mann J. B. 1954: La einisches e ymologisches Wö e buch, ol. 2,
Heidelbe g: Ca l Win e Uni e si ä s e lag.
Winkle Ge ha d 1988: C. Plinii Secundi His o iae Na u alis, Lib i III/IV, Da ms ad :
Wissenscha liche Buchgesellscha .
P ipažinimas
The p esen s udy was p epa ed hanks o he suppo o he Speci ic Resea ch
Masa yko uni e si e o ondas, N . 2817. Esu dėkingas John D. Beng sonui i
S e anui Zimme ui už jų pas abas i anglų kalbos pa aisą. Taip pa no iu
padėko i Aleksand ui Nikolaje ui už ai, kad paminėjo G aikijos duomenis, i
d iem anonimiškiems eisėjams už jų naudingus komen a us.
S aipsniai 49 s aipsnis
Bal ic *jū ā-/-(i)iā- ‘sea’ & *jau ā-/-(i)iā-
‘we soil, bog, deep wa e ’
Bal ų *jū ā-/-(i)iā- ‘jū a’ i *jau ā-/-(i)iā-
‘šlapias di ožemis, pelkė, gilus anduo’
SANTRAUKA
S aipsnyje analizuojama p o o-bal ų šaknis *jū -. pali Jiudy a lie u ių kalbos žodyje j a ., pl.
j os; a . jū ia ., pl. jū ios i j ė ., pl. j ės i la . jũ a a ba jũa ‘jū a; didelis andens elkinys;
Eže as, skambink. jū e, jū is (ME II 122), ku šininkų jū (e) . ‘jū a. o mos Šios a i inkamai gali bū i
sie inos su p o obal ų *jū ā-, *jū iā-, *jū iiā-. S. p ūsų lu iay [Elbingo žodynas 66: ‘Me ] = nom. pl.
*jū ai i iū in [Enchi idion] ‘jū a = acc. sg. *jū an a spindi p o obal išką o mą *jū iā-.
Nag inėjamajai šakniai giminiški i lie . jáu a, jáu ė, jáu is ‘šlapia, sunki, nede linga di a;
di ožemis su moliu, jáu a a ba jáu as ‘pelkė, gilus anduo, būd a dis jau ùs ‘pelkė as,
a spindin ys šaknies *jū ddhida ybos ipą *jau su panašiais a dažiais plė iniais.
Nag inėjamasis žodis y a gana plačiai paliudy as Lie u os i La ijos hid onimijoje, aip pa i už
y inio Bal ijos egiono e i o ijos ibė a, pa yzdžiui, Iu a (Na e o in akas, pi masis paminėjimas
1426 m.) i Ju in (d i g io os Mask os upės baseine), pas a asis a i inka lie . jau ýnas ‘pelk ie a.
Pi masis ašy inis galimai bal iškos šaknies *jū o da inio paminėjimas gali bū i a pažįs amas .
u uνον, lokalizuojamo į aka us nuo Vis ula upės žiočių i į y us nuo Viadua upės žiočių, ku is
iksuo as adinamame P olemajaus Geog a ijos ank aš yje R [2.11.27.] (II a.). Abu bal ų a ian us
*jū - & *jau pasiskolino Pe mės inai *jü ‘gili ie a andenyje i Volgos giminiškas žodis a mėnų
ow ‘ anduo. Esama galimybės jį sie i su s. g aikų Ερος ‘Pie yčių ėjo {die as}. Šiuo a eju galima
inai – *jä wä ‘eže as’. Ki ose indoeu opiečių kalbose pa ikimai paliudy as ik ienas
ekons uo i bend as p o o o mas *iuH i *ieuH -. Pa eikiamos i d i pe spek y ios Plinijaus
Vy esniojo iš is o inės T akijos už ašy os hid oniminės pa alelės: Zy as, galbū daba inė
Ba o ska eka Dob udžoje, i Iu as, daba galbū upė Ka aagač (Pie ų Bulga ija). P oblemiškesnis
siejimas su galų o onimu Mons Iu a. Siūlomas naujas e imologinis sp endimas o mą
*iuH -*ieuH galima analizuo i kaip seną junginį, suda y ą iš *ieu- (i) ‘judė i a ba (ii) ‘a ski i i
*uH1 - ‘ anduo.
Į eik a 2021 m. ko o 15 d.
VÁCLAV BLAŽEK
Kalbininkys ės i Bal ijos s udijų ka ed a
Masa yk Uni e si y
No áka 1, CZ-60200 B no
gais as[email p o ec ed]