248 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0009-0003-4998-9657 Di ezioni
di ice che Mokslinske: leksinė seman ika,
leksikog a ija, e noling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all91-10
ŠIAURS ŽEMAIČI VANDENS
GIVŪN PAVADINIM
NOMINACIJA IR MOTYVACIJA
Nomina ion and Mo i a ion o he Names o
Aqua ic Animals in he No he n Samogi ian
Subdialec
ANOTATIA
S aipsnyje iene p esen a o un g uppo ema ico di zoonimen i in lingua li uanea nedidlio
posis emio nede landičių andens gy ūnų pa adinimų ice ca. Si ce chiami chia i i, quali
leksemomi pa a mėje a icinijano gli animali acqua ici, quali sono i iabili denominazioni
nominazioni e mo i azione peculia i à. Sos iene p a ica me odologica di complesso s udio
linguis ico. Empi iche on i di ma e ia LKŽe e se en ionali zemaičių pa a mės e odynai.
Esplomani analisi delle on i lexicog a iche hanno aiu a o a s abili e i nomi cop ep ì. Nomina o il
appo o a mo i ua i e non mo i ua i nomi, dominan i specie di nominazione, modi,
s umen i, più impo an i a ibu i di mo i azione nonché mo y azione modelli a ie àè.
ESMINIAI VODŽIAI: siau ės zemaičių pa a mė, mo y acija, nominacija, onomasiologija, nomi dei
animali d'acqua.
ANNOTATION
This a icle p esen s a s udy o he No he n Samogi ian lexical hema ic g oup o aqua ic
animals names. The esea ch aims o iden i y he lexemes used o name wa e animals in his
egional dialec and o s udy he nomina ion and mo i a ion ea u es o hese names. The
esea ch employs a me hodological app oach ha in eg a es complex linguis ic analysis. The
empi ical ma e ial is d awn om he Lie u ių kalbos žodynas (LKŽe) and dic iona ies o he
No h Samogi ian dialec . A ho ough analysis o hese lexicog aphical sou ces has
S aipsniai A icles 249 allowed o he de e mina ion o he names co e age. The s udy
Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų
nominacija i mo y acija
iden i ies he a io be ween mo i a ed and unmo i a ed lexemes, dominan ypes and ools o
nomina ion, key ea u es o mo i a ion, and he a ie y o mo i a ion models. KEYWORDS:
No he n Samogi ian subdialec , mo i a ion, nomina ion, onomasiology, aqua ic animals names.
1. ĮVADAS
Una delle a ualiusių con empo aniesa linguo y os ice ca di ezioni lingua e eal à,
lingua e pensie o appo o. Ai ini di esamina e complessi p ocessi di lingua,
cognizione e pensie o, solle a e ideazioni su linguis ica analisi di a ee s iluppo. Già
kelis dešim mečius kogni y inės ling is ikos šalininkai siekia a skleis i į ai ių
ealijų nomi di c eazione p incipi, mezzi della lingua possibili à asme endo
concep ualųjį mondo immagine. Uno di ali aspe i dello s udio lessico s udio
mo i azione (Pan he , Radden 2011; Pan he 2013; G ygel 2020; D ożdż
2022).
Gi ūnai sono insepa abile pa e della cul u a, pensie o e lingua delle pe sone.
linguis ici Li uani nomi animali come sis ema, cui memb i unija comune seman ico
segnois, i i menkai. Quan o più a enzione agli animali domes ici, dedica a allo
s udio del sis ema onomasiologico degli uccelli e inszdzii (Šala iejū ė 2022), alle
mo i azioni di z e i e e ili e all'analisi e noling is ino mondiė aizdžio (Jasiūnai ė
2010; Sme ona 2015). Nella pa lo y ea Li uania geoling is inu aspe u legge men e
s udia a nonbelė pa e degli animali acqua ici della lingua Li uania: buožgal io,
lydekos, kuojos e audės nomi di di usione con mappapii (LKA I). Di e se ice che
sepa a e dedica a alle domande di o igine, seman ica, e minologia dei nomi dei pesci
esamina e (U bu is 1981; 1997; 1999; 2002; Gai enis 1995; Kabašinskai ė 2011; Blažek e
k . 2011; Umb asas 2015; Blažek 2018). La o i, nei quali si s udiasse o un diale o o
subdiale o della lingua li uana i nomi di animali acqua ici, non esis ono1, u a ia di
ecen e sono appa se alcune ice che del lessico se en ionali, nei quali si mi a a
s abili e, qual segno o segni di mo i azione la i nei nomi delle pa i del co po (Ce i
2021; Lubienė e k . 2021; Pakalniškienė, Lubienė
2023).
S u u e di ice ca, che cop ono nominazioni di animali e ipologia di mo i azione, anche non aguasu.
Mol o a enzione è dedica a zoonimina azeologia, me a o a, e nozoologica ca ego izzazione,
e noseman ika in singole 1 Ki ų eminių (seman inių) g upių y imų esama: de aglia amen e
esamina a y ųš aičių pane ėžiškių i onimų mo y acija (G i ėnienė 2006), mi onimų nominacija i
mo y acija (Lubienė) della lingua li e ia
2015).
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
250 Ac a Linguis ica Li huanica in lingue XCI (Be lin 1992; Nilsen 1996; Kieł yka,
Klepa ski 2005; Goa ly 2006; San os-Fi a i k . 2011; Wie zbicka 2013; Be ezowski
2020). Al e lingue zoonimų mo i azione s udia a episodicamen e (Alinei 1997; 2005;
Goudi 2011). In ques o s udio iene p esen a a complessi a analisi dei nomi degli
animali d'acqua nede landesi (ŠŽVG). Kalbo y os la o i di, che s udian i ale
seman ina pa adigma, non. L'a uali à dello s udio dimen a holis ino app occio in
ogge o: non è analizza o il appo o a mo i uo ųjų e nonmo i uo ųjų
animali acqua ici denominazioni, ignomo, quali ipi di nominazione, specie, modi,
s umen i dominano, non s abili i mo i i azioni segni, neaiškus eminio pog upio
in en o ius. Possibile campo di ice che denominazioni animali acqua ici ampi e
p ospe i ius. Laikomasi disposizioni, che sis emica nominazioni ipì, manie e,
specie, s umen i, mo i azioni modelli analisiè è uno dei me odi, pe me en i
esiliškin i aksiologini, conce ualiuosius in o a dijamosios ealìa segni. da i delle
on i lessicog a iche della lingua, s abili e il co pus dei nomi di animali acqua ici
Ty imo ikslas – nus a y i ŠŽVG pa adinimų nominacijos i mo y acijos
ypa ybes. Tikslo siekiama sp endžian šiuos užda inius: 1) emian is lie u ių
del se en ione; 2) s abili e il appo o dei nomi mo i a i e non mo i a i; 3)
s abili e mo i i uo ųjų denominazioni nominazione specie, modius, ipiškiausi
mezzi; 4) s abili e i nomi mo i uo ųjų esplici inius e implici inius mo y acijos
segnius, es yškin i ipiškiausius mo y acijos modelius.
Ti iamųjų ŠŽVG nomi di copėp is 107 in a ian inės2 leksemos, che comp ende pescų, a liagy ių, ki mėlių,
moliuskų, abzdžių nomi. Ma e iale empi ico accol o da lessiką dei se en ioni zemaici ixuojan i
pubblica i lessikog a ici on i: ele onico diziona io della lingua Li uania (LKŽe), K e ingos a mės
diziona io (K e Ž), No d occiden ali zemaici diziona io (ŠVŽŽ III), a laso della lingua Li uania (LKA I). Le
lexemas seleziona e secondo due c i e i seman is ico e di usa. Vandens analisi dei signi ica i i dei nomi
animali può a e e in e dalykinės alo i p a ici, pe ezionando adizionali e c eando nuo e on i
lexicog a iche. Me odologia pe man ene e uni àusumui emiamasi Jū a ės Lubienės monog a ijoje
(Lubienė 2015) p opos a classi icazione e e mini. Sce iama nemo i uo oji (pi minė) nominacija,
mo y uo oji (an inė) nominacija3, nomina ema, mo y ema, mo y acijos modelis. Desc i endo ŠŽVG
seman iką usa o il leksemos e mine, Tu e le a e e leksemos sono paludi e dal s no d zemaičių
pa a mės plo o. 3 T adiciamen e, secondo nominazione uni à di appo o con al e pa ole, assegna a
pi minè e an inė (an inė iesioginė, an inė ne iesioginė) nominacija (Jakai ienė 2009: 2224). Gli
2
a icolinyje u ilizza i nonmo i uo osi e mo i uo osi nominazioni e mini. Remiamasi Jū a ės Lubienės
p opos o ipo di nominazioni sca imen o in nemo i uo ąją (pi minę) e mo y uo ąją (an inę)
nominazione (de aliau s .
Lubienė 2015: 2425).
S aipsniai A icles 251 nominazione nomina emos e mas, mo y aciju
Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų
nominacija i mo y acija
mo y emos e mas. Ogni nomina emo analisiè comp ende qualche g adino
(plg. Šala iejū ė 2022:
28–29):
1) si s abilisce a quale ipo di nominazione mo i a o o non mo i a o
appa iene l'indagosios nomina emes; 2) nell'esamina e nonmo i o osi
nominazione ipo nomina emes, si de e mina a quale specie nominazione […]
in e ne o es e na […] appa iene in es igamosios nomina emes;
3) s udiando mo uo osios nominazioni ipo nomina emes, de e mina i
me odi e mezzi della nominazione.
S udiando ŠŽVG denominazioni mo i azione, in nomi si ge a lo sgua do come in
lexicikos uni à, app esen en ojančius concep ipus di e ingo li ello di
aliuosius požymius, ku ie sis eminami nus a an mo y acijos modelius i jų
as azione. Si applica di e si g adopì dei mo i em analysis. P imojoj, piú basso
li ello di as acció, g adopo, sulla base seman ine e da ybine analisi delle pa ole,
engono de e mina i mo i emom ca a e is ici seman is ici segni. Secondojo
nella analisiesi li ello si de e minano seman iche mo i a azione modelli. Te zio, del
più al o li ello di as azione, al g adopo si de e minano i ipi di modelli di
seman iche mo i azione. L'aspe o complesso dello s udio cos i uisce
p e equisi i esiliškin i ogni denominazione s udia o onomasiologica s u u a,
ipiškiausius conce ualiuosius segnius.
2. ŠVG PAVADINIM TIPI DI NOMINACI,
RŪŠYS, BŪDAI, PRIEMONS
Ti iamųjų leksemų onomasiologinė sis ema consis e da nonmo i uo ojo e
mo y uo ojo nominacijos ipų nomina emų. 2.1. Ci ca 20 p oc. nomi sono nemo i a i
pa ole, . i. wi hou specialių e imologinių, is o inių y imų lo o non si può collega e
con nessuna al e pa ole, la lo o onomasiologinė s u u a è sinch oniamen e
neskaid i. T ap nonmo i uo ųjų denominazioni p incipalmen e sono pa ole di o igine
an ica4, che sono u ilizza e non solo i iamojene so d zemaičių pa a mėje, ma e in
al e pa a mėse, gene inėje pa boje, ad esempio: eše ỹs, lýnas, lydekà, ungu ỹs,
a l, ėgėl ėgel, žu s žiu s e k /.
4
In ques a ice ca non si mi a a isol e e p oblemi di o igine dei nomi della nomina non
mo i uo osi. Nemo i uo osios nominacijos pa adinimų diach oninė analizė, nominacijos ūšių,
būdų, p iemonių, seman inių mo y acijos modelų nus a ymas è conside a a la p ospe i a dello s udio.
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
252 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
Piccola pa e dei nomi non mo i o ui cos i uisce skolin inė leksika5. T ap
nominazioni es e ne specie nomina emų domina Ge manizmai, sla izmai o da
ge manų kalbų a kelia ę sla izmai, ad esempio: k ãpė ( ok. Quappe) LKŽe; selia à
(b . ciaлявa, le. sielawa) LKŽe; ká pis ká pė (le /. ka p, u. ca p; ok.
Ka p en) LKŽe, ŠVŽŽ I 268.
2.2. Ci ca 80 pe cen o. dei nomi appa engono mo i a a lexikai6. Mo i uo ojo
nominazioni ipo nomina emos ha sinch oniamen e aspa ìa onomasiologica
s u u a e si basa al e uni à della lingua, che app esen ano innominijabili eali y
conce o ca a e is ingu i segni. Mo i e i ŠŽVG i nomi sono di e specie
nominazione: a iksinės p oc., (60 kompozicinės (37 p oc.) e seman inės
(3 pe c.).
2.2.1. A iksinės nominacijos ūšies ŠŽVG i nomi comp endono due mo ologinės
nominacijos modi: su iksaciju ( ezul a as su iksa ai) e pa adigmaciju ( ezul a as
pa adigma ai). Secondo il i e imen o del e mine di base a un ce o linguaggio pa i
si dis inguono a dažodiniai e eiksmažodiniai ediniai. N issa e p oduk yda o pe
ios i nep oduk y ios nominacijos p iemonės.
Ta p a iksinės nominacijos ūšies nomina emų dominuoja su iksa ai – jie su-
80 p oc. di u i a iksa ų. I in abbusus in en a io di s umen i da abb icazione
accesagų , i.e. ci ca 20.
Va dažodiniai p eesagų ediniai cos i uisce 85 pe c. su iksa ų. Della g an pa e
dei su iksa ? cos i uiscono deminu y inių p eesagų ediniai. Mažybinės
eikšmės deminu y ai è p eesagų elis, ė, ai is, ė (DLKG 8893; LKG 254261, 271272)
ediniai: blai ẽlė dem. ‘s o inė aukšlė (Albu noides bipunc a us) LKŽe, ŠVŽŽ I 65,
ka osẽlis dem. ‘ka osas (Ca assius ca assius) ŠVŽŽ I 268, gui ẽlė dem. ‘gui ė
(Gobio lu ia ilis) ŠVŽŽ I 210, mẽd ėželis dem. ‘med ėžis (Ph yganea g andis) ŠVŽŽ
I 426, audẽlė dem. ‘ audė (Ru ilus u ilus) ŠVŽŽ II 131, silkẽlė dem. ‘silkė (Clupea
ha engus) ŠVŽŽ II 183, s ėkẽlis dem. ‘s ėkis (Gas e os eus dem. ‘žu is ŠVŽŽ II 497;
aculea us)’ ŠVŽŽ II 239, s in ẽlė ‘maža žu elė; eže inė s in a (Osme us epe la-
nus epe lanus)’ LKŽe, ŠVŽŽ II 241, a lẽlė dem. ‘ a lė’ ŠVŽŽ II 415, žu ẽlė
eše ái is dem. ‘eše ys (Pe ca lu ia ilis) ŠVŽŽ I 159, lydekái ė dem. ‘nedidelė,
gio ane lydeka (Esox lucius) ŠVŽŽ I 388, žu ái ė dem. ‘žu is ŠVŽŽ II 497.
No malmen e ques i edini da iba esp ime a nellappellijamí degli animali
acqua ici il conce ualųjį segno mino umą. Mažumo-menkinio ebbico signi ica o
ha pa ilia p eesagų -iūkš is, -ū is ediniai, ad esempio: a likš is 1 ‘ a lės
jauniklis K e Ž 475, ‘maža a lė LKŽe; sk a is ‘žu is simile a buožgal į (Co us
gobio) LKŽe.
5 Skoliniai o igine è s abili a sulla base di da i di i ų leksikog a inių on i. 6 Mo i uo ųjų pa ole
pe s a a è conside a a uni e salia ca a e is ibie sis ema lexicico in a ie lingue
(Lako 1987: 346).

A icoli A icles 253 /
Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų
nominacija i mo y acija
Ki ų deminu i inių p iesagų ediniai esp iskina non solo mino umo-menkumo
da ibina signi icazione, ma insieme ha e signi ica o di o igine, aigi di icile
nub ėž i il con ine a ali edinių deminu i ų e a dažodinės peculia i à
de en o i ca ego ie. No malmen e ques i ŠŽVG nominazioni į a dija a liagy ių
jauniklį (le ą) buožgal į. Nominazione base è cos i ui a leksema a l e a ie
p ecessioni, pe esempio: -iūkš is (DLKG 9293; LKG 275276) a likš is 2 ‘buožgal is
-y is (DLKG 92; LKG 272–274) a lý is ‘ . p’ LKA I 155, LKŽe, ŠVŽŽ II 415;
LKŽe; -iūzas (LKG 285) a lizas ‘ . p. LKA I 155, LKŽe; -ožis (DLKG 123; LKG 359)
a lóžis ‘ . p. LKŽe, K e Ž 475; -ui is (LKG 282) a lùi is ‘ . p. LKA I 155, LKŽe; -ū is
(LKG 281282) a l is ‘ . p. LKA I 155, LKŽe; -ūzas (LKG 285) a lzas ‘ . p. LKŽe;
-ykš is ( en anche: 282) a lýkš is ‘ . p. LKA I 155, LKŽe. In ci u lexicog a iche
on i egis a o uno -in dei p e ix di nomi ŠŽVG (DLKG 142143; LKG 418) edinys,
che indica il nome di i io secondo la di e enza di sesso: alinas ‘ a lės pa inėlis
LKŽe (: a l). Nedidelę g upelę cos i uiscono nomi ŠŽVG appa enen i alla
ca ego ia di de en o i o a o i di ca a e is iche a dazodine, le cui
nominazioni base sono cos i ui i due colo i eškian ys a ibu o zii bál as, -à e
žãlias, ià: -skė (DLKG 120; LKG 354) baskė ‘nedidelė plokščia pesce con ghine
bianche che galleggiano sulla supe icie dell'acqua o seklum LKŽe; -iūkė (DLKG 121;
LKG 355) zalikė ‘žalioji a lė, žal a lė (Rana esculen a) K e Ž 496, LKŽe, ŠVŽŽ II
474; iuokė (DLKG 123;
LKG 361) zaliuõkė ‘ . p. LKŽe.
In alcuni casi s abili e la base nominazione e i mezzi è p oblema iska7. La ca ego ia
di de en o i di ca a e is iche nomdazodiche po ebbe appa ene e alla a a
a minesa p ecessaga -iša (ž . Ska džius 1996: 317) ediniai da daik a a džio lãšas
‘ aškas, dėmelė: lašišà 1 ‘s ambi pesu is ca ne di colo e osso (Salmo sala ) LKŽe;
lašišà 2 ‘upė akis (Salmo u a) ŠVŽŽ I 374 (plg. U bu is 1981: 167
169; Blažek e k . 2011: 112114).
Veiksmažodinių p iesagų edinių as a ge okai meno. Ques i ŠŽVG denominazioni appa engono
alla ca ego ia dei de en o i e degli a o i delle ca a e is iche eiksmažodinės. Nedidelę
g upelę suda o į ai ių andens gy ių pa adinimai pagal jų a liekamą eiks-
mą. Šių edinių da ybinė eikšmė galė ų bū i nusakoma: ‘ a(s), ku i(s) a lieka
de e mina a azione, ad esempio: ėlė (LKG 334) siu bėl su bėl ‘dėlė LKŽe, ŠVŽŽ II 258 (: siub i, siubia,
siubė /); - (DLKG 106; LKG 320321) čiuožkas ‘ andens pa i šiuje šokinėjan is blakių bū io abzdys
ŠVŽŽ I 98 (: čiuõž i, čiuõžia, čiuõžė); -lys, -lė (DLKG 106107; LKG 321322) opa plė8 ‘žalioji a lė LKŽe (:
pap i, papia, papė), pyplỹs ‘ ijūnas (Misgu nus ossilis) LKŽe, ŠVŽŽ 7 Sinch oniškai nominazioni di
cui alcuni sono di icili a comp ende e. Nomina ema è conside a a mo i ua a, se la possibile
collega e con il e mine base.
8
Segneklu ° segnala i quelle lekseme, la cui ocodyne sono neki čiuo os.
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
Ac a Linguis ica Li huanica XCI 254
II 62 (: pỹp i, pỹpia, pỹpė); -skė plùskė ‘į audę panaši maža žu elė (: plùk i, pluñka,
plùks a, plùko ‘plauk i); -šė (DLKG 111; LKG 331) pliùkšė ‘ okia maža žu is LKŽe (:
pliukš i, pliùkši, pliukšjo ‘šokinė i ( adenyje)); - (DLKG 107; LKG 322323) ijūnasnas
‘nedidelė, plona minžais ž yneliais ishis, pyplys (Misgu nus ossilis) LKŽe, ŠVŽŽ II
446 (: ý i, ẽja, jo ‘ innio i, suk i). Galūnių edinių ka ego iche signi icazioni sono
ic imos p eesagų edinių ka ego iche signi icazioni, u a ia a ŠŽVG nomi dei
pa adigma ų è ben meno che su iksa ų solo penk adalis di u i a iksinės
nominacijos ūšies nomina emų. Nedidelę g upelę cos i uiscono a dažodiniai
galūnių ediniai, le cui nominazioni base sono cos i ui i kokybiniai būd a džiai
( esul a as deadjek y ai) e daik a a džiai ( esul a as denomina i ai).
Va dažodiniai pa adigma ai ha ca ego ico signi ica o del de en o e delle
ca a e is iche, ad esempio: blai à ‘s o inė aukšlė (Albu noides bipunc a us)
LKŽe, ŠVŽI 65 (: blai ùs, blai ‘bals as, š iesus), aũdė audà ‘mekš as, kuoja
(Ru ilus u ilus) K e Ž 337, LKŽe, ŠVŽ 131 (: aždas, šà ‘ us as, s IIa as), mėžals a,
udai dėmė e s a e ska jū a žuhua (Gadus mo ) LKŽe, ŠVŽI 430 (: me, menkas);
lãšė ‘upė akis (Salmo u a) ŠVŽŽ I 373 (: lãšas ‘ aškas, dėmelė), šlakỹs ‘jū inis
upė akis (Salmo u a) LKŽe (: šlãkas ‘pū aškas, dėmelė), puõkis ‘gžlys (Ace ina
ce nua) K e Ž
326, LKŽe (: puõkas ‘pūkas). Le lexicog a iche on i egis ano solo pochi
eiksmazodiniai galūnių ediniai. La lo o nominazione base la cos i uisce
azionimazodžiai ( esul a as de e ba y ai). Veiksmažodiniai pa adigma ai ha
ca ego ico il signi ica o del de en o e o dell'a o e delle ca a e is iche
azionimažodinės, ad esempio: gùi ė ‘smulki žu elė g užas, g amzdas, g užlys,
s ekė (Gobio lu ia ilis) LKŽe, ŠVŽŽ I 210 (: gù i, g a, gù o ‘ upė i, smelkė i, by ė i;
gu ùs, gu upus, bi us, i us, i us plkned ‘plūy y , saulažu ė, blizhėkė (Leucaspius delinea us) LKŽe (: plėkū i,
pluñka, plùko ‘plauk i’).
2.2.2. Kompozicine nominazioni ūšies10 ŠŽVG denominazioni cos i uiscono quan o più che ečdalį
mo y uo ųjų nomina emų. Dū inių p oblema iką esaminée ice ca o i hanno no a o che dū inių
classi icazione è di icile s abili e uni e salius c i e iijus (Ja mala ičius 2014: 1921; S undžia,
Ja mala ičius 2019: 23; Sme onienė 2020: 134). Desc i endo la s u u a dei composi i, si segue la
classi icazione dū inių p opos a da Vinco U bučio (DLKG 150167). In p imo luogo si de e mina, di quale pa e
della lingua è il secondo demei o composi o. ŠŽVG denominazioni secondo ques o c i e io 9 Da ybos
ca ego ie di e en iis non semp e aiški (ž . Amb azas 1993: 12). 10 Ti ų leksikog a ijos šal inių
s aipsnių illus azioni зафиксированы несколько колокацинной номинации рыб названия, ad esempio:
upinė s in a, balandinė lydeka. Ques o nominazione modo nedimę cope u a decide ciò, che ai dic iona i
esškinamuosi nei collokacinie denominazioni non iskelia i sepa a e lemomi. A causa di modes a dimensione
e egis azione p oblemi, in ques a ase dello s udio kolokacinė nominazione specie sepa a amen e non
app a iama.
S aipsniai A icles 255 cos i uisce due g upeles: dū inie con daik a a diniu
Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų
nominacija i mo y acija
an uoju dėmeniu e dū inie con eiksmažodiniu an uoju dėmeniu.
Dū inie con daik a a dinio secondo dėmeniu cos i uiscono la maggio pa e ci ca 83
pe c. composi . P incipalmen e sono dū inių, cos i ui i da due daik a a džių.
G upelę ali da inių cos i uiscono in a ian iniai a liagy ių jauniklio (la os)
buožgal io denominazioni, en a izzan i nep opo cingo dimensioni, o ma isola ici
i aio es a. Tali nomi al secondo sondo a soma onim gal à, ad esempio: buožga is
buožgál is búožgal is LKA I 155, LKŽe, buožaga is LKA I 155, bužógal is LKA I 155,
a laga is a lãgal is ‘buožgal is LKŽe, bužuñgal is bužungal is bužal is /
bužunga is bužungál is bužbužgal is LKA I 155, LKŽe, ŠVŽKA I 8, 8, 8 a žgal is
bužgal is LKŽe; a lžgal is ‘ . p. LKA I 155, a lžgal is ‘ . p. LKŽe, ŠVŽŽ II 415.
Regis a i alcuni nomi buožgal io, i cui secondii dėmensi sono daik a a dis gãlas o
pe kel inės dėmensi káušas, ad esempio: bužùngalis bužuñgalis ‘buožgal is LKA I;
a lãkaušis / a lakáušis 2 ‘ . 155 p. LKA I 155, LKŽe. I composi i dei composi i i p imi e
(o) i secondi leggeni sono di signi icazioni as e i e, ad esempio: šdpil ė šdpil is
‘maža į kuoją panaši žu elė ŠVŽŽŽ 305, Kd ėžis ‘maža andenų ki melai ė, apsiu os
le a (Ph yganea g andis) LKŽE, ŠVŽŽ I 426, a lãšis a kaušis 1 geldis moliuskas,
geldu ė LKŽE, ŠVŽŽ II 414, a lãk iauklis geldu ė, geldu ė LKŽE, š auklis K ańskoi
LKŽE, LKŽŠ LKŽE. I p imi ques i dū inių dėmenys sono daik a a dinie, ecce o
nume a dį aš uon, aš úonios.
Nedidelę g upelę cos i uisce composi i, i cui p imi dėmeni sono a ibu i i,
desc i en i quali a i a quali a i a del secondo daik a a dinio dėmen, ad esempio:
blánklašis ‘ka pinių šeimos žu is, s o inė aukšlė, eiks andenė (Albu nus
bipunc a us) LKŽe, kumpsnãpis ‘ okia žu is LKŽe, audoñspa nis audón Dū inių
spa nis LKA I 154, aũdspa nis / áudspa nis / audspa nỹs LKA I 154, LKŽe,
ebsilkė ‘ iebi silkė (Clupea ha engus)’ LKŽe.
su an uojumažodiniu dėmeniu negausu. I p imi di ali dū inių dėmen sono
daik a a džiai, a icinan i eiksmažodžiu eiškiamo ogge o dell'azione, ad
esempio: a klãsu bė ‘a kliadėlė, kumeldėlė LKŽe, up akis ‘lašišinių šeimos
nemaža šlakuo a gėla andenė e inga žu is (Salmo u a) LKŽe, ŠVŽŽ II 386.
Keblu in e p e a e dū inių ã kyš is ‘p as asis kūjagal is (Co us gobio),
ã pisa ‘p as asis kūjagal is (Co us gobio) LKŽe da ybą. È p e edibile che il
secondo leksemo ã kyš is dėmuo sia daik a a dis kỹš is ‘pasmailin o kuolelis
kam zakiš i, kaiš is, pe ciò conside a a dū iniu, u a ia il signi ica o del pesce
può esse e in eso anche come me a o inė: ã kyš is ‘pe mo .uį inse i o kaiš is,
che la uo a non si smukesse → ‘pap as asis kūjagal is (Co us U io) (plg
gobbu is 2002: 275). Nel p ocesso di nominazione impo an e dū inio me a o izzazione, quindi ale nominazione
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
256 Ac a Linguis ica Li huanica XCI po ebbe esse e conside a a nominazione di modo
mis o (compozicino e seman ico). Nemažiau kebli e leksemos ã pisa in e p e azione. È
p e edibile che il secondo dėmeno è il azione o dodi ps i (psa, pso) o a iconosciu o solo
ulga ia signi ica o ‘coi e. Come so olinea V. U bu is, ã pisa da yba suppõe ą
eiksmažodį anco u us amplnės seman ios ‘kiš i, k iuš i, kal i (U bu is 2002: 276). Pe
un'in e p e azione accu a e sa ebbe necessa io accoglie e più da i. 2.2.3. Seman inė
nominacijos ūšis ŠŽVG denomininimų nominacijos sis emoje nonp oduk i i. Tokių
nomina emų i nominacijos pag indu einančių leksemų o malioji sanda a non si
dis ingue. La o mazione del nuo o nome basa a seman ine (me a o ine o me onimine)
as o mazione (Lubienė 2015: 6263; Šala iejū ė 2022: 62). Fissa i solo pochi ali esempi:
k áukė sk áukė ‘gal a → ‘žu is simile a buožgal į (Co us gobio) LKŽe, ŠVŽŽ I 360; II 209;
ošikà ‘ožka → ‘ okia žu is LKŽe; ubulis 1 ‘cas iebus, oundus → ‘nedidelė ka pinių
šeimos žu elė (Gobio gobio), ubulis 2 → ‘be kokių žu ų jauniklis (plg. U bu is 1997:
5–8).
3. ŠŽVG PODIVINIM MOTIVACIJOS
MODELI AND I TIPI SEI
Nominazioni analisi ha mos a o che la maggio pa e dei nomi ŠŽVG cos i uisce
mo y uo osios nominacijos leksemos, o mo y emos. I segni conce uali nella
s u u a onomasiologica dei nomi engono issa i non solo s u u ali (a ikso
pezzalo) mo i a o i, ma e leksiniais (šaknies pezzalo) mo i a o ik us mo y acijos
iais. Pagal leksinių mo y a o ių seman ikos a imumą, mo y emos suda o am
modelius (MM) e mo y acijos modelių ipus (MMT) (plg. Lubienė 2015: 78180). Nulla o
che ŠŽVG denominazioni sono ca a e is ici qua o MMT: desc ip i usis,
unkcinis, posesisis- ep odukcinis, kompa a y usis. 3.1. Desc i i us MMT si basa
sul p incipio cogni i i inico quali a i i à (c . id.: 78). Du an e il p ocesso di
mo i azione si basa sull'in o mazione conosci i a sul inse ziabile (jo koncep ą).
Leksiniai mo y a o iai eksplici iamen e ( empo anee leksinių mo y a o ių
eikšmėmis) desc i ono inse a dijamąją ealiją (jos koncep ą). Nulla o che
ŠŽVG denominazioni sono colo a i iojo, mo ologico, igu ū a i iojo e acus ico
MM.
Colo a i iojo MM onda o colo e o segno di co po sc i u a. Il suo schema: ‘X
colo e a → Y animale (pa e co po dell'animūno). A ques o MM si a ibuiscono
qua o dici in a ian inių mo i emų: baskė LKŽe; blai à LKŽe, ŠVŽŽ I 65, blai ẽlė
LKŽe, ŠVŽŽ I 65; blánklašis LKŽe, lãšė ŠVŽŽ I 373, lašišà 1 LKŽe; lašišà 2 ŠVŽŽ I 374;
aũdė audà K e Ž 337, LKŽe, ŠVŽŽ II 131, audẽlė ŠVŽŽ II 131; audoñspa nis
audonspa nis LKA I 154, aũdspa nis áudspa nis / / audspa nỹs
S aipsniai A icles 263 and compa a i e. / This sys em ypically cap u es 12 mo i a ional
Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų
nominacija i mo y acija
ea u es, which can be exp essed bo h explici ly and implici ly, h ough s uc u al and lexical
mo i a o s. The sys ema ic analysis o mo i a ion models highligh s wo main ope a ions in
he name-c ea ion p ocess: (a) objec i e e alua ion o eali y based on senso y ( isual,
audi o y, ac ile) pe cep ions, and (b) associa i e e alua ion o eali y h ough me apho ical
mechanisms. Analyzing names as esul s o nomina ion and mo i a ion p ocesses p o ides
aluable insigh s in o how he wo ld is ep esen ed in language. The concep ual sphe e o
aqua ic animal names p esen s a p omising a ea o e hnolinguis ic esea ch and wa an s
u he a en ion om esea che s and collec o s.
inse i a 2024 m. se emb e 13 d.
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius, Li uania
zyd une.sala ieju [email p o ec ed]