Ac a Linguis ica Li huanica XCI 248
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0009-0003-4998-9657
Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen:
leksinė seman ika, leksikog a ija, e noling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all91-10
ŠIAURS ŽEMAIČI VANDENS
GIVUN PAVADIN
NOMINACIJA IR MOTYVACIJA
Nomina ion and Mo i a ion o he Names o
Aqua ic Animals in he No he n Samogi ian
Subdialec
ANOTATIUM
S aipsnyje p äsen ie wi d li auische Sp ache zoonimų hema ischen G uppe nedidelio
posis emio nö dliche zemaičių Wasse Tie e namensamungen Un e suchung. Siekiama
he auszuškin i, welchen leksemomen ada menscha eingewä digami Wasse ie e, welche sind
i iaglichen benennungen nomina ions und mo i a ions eigenscha en. Be üh wi d eine
komplexen linguis ischen Un e suchung me hodische P axis. Empi ische Ma e ialien Quellen
LKŽe und nö dlichen un e aičių pa a mės wodynai. Aus üh liche Leksikog aphie Quellenanalyse
ha gehol en es zus ellen Namensumschä ung. Nimm es das Ve häl nis zwischen
mo i i uo en und unmo i ie en Namen, dominiie endes Nominie ungs A en, Weisen, Mi el,
wich igs en Mo i a ionszeichen und mo i a ions Modellen e schiedeni o ä. ESMINIAI WODŽIAI:
nö dliche zemaičių pa a mė, mo y acija, nominacija, onomasiologija, Wasse ie namensinimai.
ANNOTATION
This a icle p esen s a s udy o he No he n Samogi ian lexical hema ic g oup o aqua ic
animals names. The esea ch aims o iden i y he lexemes used o name wa e animals in his
egional dialec and o s udy he nomina ion and mo i a ion ea u es o hese names. The
esea ch employs a me hodological app oach ha in eg a es complex linguis ic analysis. The
empi ical ma e ial is d awn om he Lie u ių kalbos žodynas (LKŽe) and dic iona ies o he
No h Samogi ian dialec . A ho ough analysis o hese lexicog aphical sou ces has
S aipsniai A icles 249 allowed o he de e mina ion o he names co e age. The s udy
Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų
nominacija i mo y acija
iden i ies he a io be ween mo i a ed and unmo i a ed lexemes, dominan ypes and ools o
nomina ion, key ea u es o mo i a ion, and he a ie y o mo i a ion models. KEYWORDS:
No he n Samogi ian subdialec , mo i a ion, nomina ion, onomasiology, aqua ic animals names.
1. ĮVADAS
Eine on ak ualiaus en zei genössische Sp acho y os Un e suchungs ich ungen
Sp achen und Ta o ės, Sp achen und Denken e häl nis. Um sie zu e o schen
komplexe Sp achen, E kenn nis und Denken P ozesse, kelien Idéen übe
kelis dešim mečius kogni y inės ling is ikos šalininkai siekia a skleis i į ai ių
linguis ische Analyses Gebie en En wicklung. Jau ealijų Namenungen Scha ung
P inzipien, Sp achemi el Möglichkei en e mi elnd konzep ualųjį Wel bild. Eine
solche Leksikos Un e suchung Aspek en mo i a ionss udie (Pan he , Radden 2011; Pan he 2013; G ygel 2020; D ożdż
2022).
Geißūnai sind inseejba e Menschenkul u , Denken und Sp ache Teil. li auische
Sp ache Tie ennamen wie Sys em, de en Mi gliede ein ija gemeinsames
seman isches Zeichenis, i i menkai. Wie meh Au me ksamkei Haus ie ,
gewidme Vogel- und Inszdžių onomasiologischen Sys ems o schung (Šala iejū ė
2022), Ž ė ių und Replių mo i a ion und e noling is ischem Wel ė aizdžio Analyse
(Jasiūnai ė 2010; Sme ona 2015). li auischen sp acho y e geoling is ischem aspek u
e was un e such ge ingdelė li auischen sp ach aqua Tie e Teil: buožgal io,
lydekos, kuojos und audės namensamnungen Ve b ei ungsbesch eibungen mi
Ka happen (LKA I). Meh e e Un e suchungen einzelne gewidme Fischennamen
U sp ungs, Seman ik, Te minologies F agen behandeln (U bu is 1981; 1997; 1999; 2002;
Gai enis 1995; Kabašinskai ė 2011; Blažek und k . 2011; Umb asas 2015; Blažek 2018).
A bei en, in denen wü de un e such eine li auischen Sp ache dialek ode
subdialek aqua Tie e Namen, gib es nich 1, jedoch is in le z e Zei e schienen
ein paa nö dlichen zemaičių Leksika Un e suchungen, in denen e such we den,
was Mo i a ionszeichen ode Zeichnen lupi Kö pe eilnamen (Ce i 2021; Lubienė e k . 2021; Pakalniškienė, Lubienė
2023).
Ausländische Fo schungen, um aschenden Tie ennamnungen nomina ionen und mo y a ionen
ypologiją, auch nich asu. Meis Au me ksamkei konzen ie sich zoonimine Ph aseologie,
Me aphe , e nozoologische Ka ego isie ung, e noseman ika einzeln in 1 Ande e emischen
(seman ischen) Fo schungsg uppen esama: aus üh lich ausgebilde y ųš aičių pane ėžiškių
i onimų mo y acija (G i ėnienė 2006), li auische Sp ach mikonimų nominacija und mo y acija (Lubienė
2015).
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
250 Ac a Linguis ica Li huanica XCI Sp achen (Be lin 1992; Nilsen 1996; Kieł yka,
Klepa ski 2005; Goa ly 2006; San os-Fi a und k . 2011; Wie zbicka 2013; Be ezowski
2020). Ande e Sp achen zoonimų mo i a ion un e such episodisch (Alinei 1997;
2005; Goudi 2011). In diese S udie p äsen ie sich komplexische nö dliche
un e ai ige Wasse Tie e (ŠŽVG) Namenungs e analyse. Kalbo y os A bei en,
die un e suchen solche seman ische Pa adigma, gib es.
Un e suchungsak uali ä le n holis ische Ansa z zu Objek : nich analysie
Ve häl nis zwischen mo i uo enden und nich mo i uo enden
Wasse ie ennungen, unbekann , welche Nominie ungs ypen, A en, Buddha,
Mi el dominie en, nich es geleg mo i a ionszeichen, neaiškus eminio
pog upio in en o ius. Mögliche Wasse ie enbenennungs Fo schungs eld b ei
und pe spek i us. Laikomasi Bes immungen, dass sys ema ische Nominie ungs
ypen, Me hoden, A en, Ins umen en, Mo i a ions Modellen Analyse is eine
on Me hoden, e laubenden auszuškin i aksiologische, koncep ualiuosius
Ty imo ikslas – nus a y i ŠŽVG pa adinimų nominacijos i mo y acijos
ypa ybes. Tikslo siekiama sp endžian šiuos užda inius: 1) emian is lie u ių
in o a dijamosios eali ä s zeichen. sp ach leksikog aphischen Quellen Da en,
zu bes immen nö dlichen nied ig s aqua Tie benennungen ko pus; 2) zu
bes immen mo i io ße und unmo i io e e Benennungen Ve häl nis; 3) zu
bes immen mo i i uo ųjų benennungen nomina ions a , manie enus,
ypischs es Mi el; 4) zu bes immen mo y uo ųjų benennungen eksplici ische
und implici ische mo y acijos zeichen, auslyškin ius ipiškiausius mo y acijos modelius.
Ti iamischen ŠŽVG namensinigung umėp is 107 in a ian inės2 leksemos, welche um ass Fischens,
a liagy ių, ki mėlių, moliuskų, abzdžių namensinungen. Empi isches Ma e ial zusammenges ell aus
nö dlichen zemaiischen Leksiką ixiojenden e ö en lue en Leksikog a ischen Quellen:
elek onischen Lie u ių kalbos žodino (LKŽe), K e ingos a mės žodino (K e Ž), No d wes liche
zemaičių žodino (ŠVŽŽ III), Lie u ių kalbos a laso (LKA I). Leksemos ausgewähl nach zwei K i e ien
seman ischem und Ve b ei ungs. Wassens Tie ennamen Bedeu ungen Analyseä kann haben
zwischendalykines p ak ischen We e, pe ek ionie end adi ionelle und en wickelnd neue
leksikog aphische Quellen. Me odologies Einhei lichkei zu hal en basiamasi Jū a ės Lubienės
monog aphijoje (Lubienė 2015) angebo ene Klassi ika ion und Te minim. Es un e schieme nemo i uo oji
(pi minė) nominacija, mo y uo oji (an inė) nominacija3, nomina ema, mo y ema, mo y acijos modelis.
Besch eibend ŠŽVG seman iką e wende wi d leksemos Te minus, Alles ausgesuch e leksemos sind
paludi e aus nö dlichen zemaičių pa a mės lo o. 3 T adi ionciell , nach nomina ions eine e n
2
Beziehung mi ande en Wö e n, ausgezeichne pi minė und an inė (an inė iesioginė, an inė
ne iesioginė) nominacija (Jakai ienė 2009: 2224). A ipsnyje e wende we den nemo i uo osios und
mo y uo osios nomina ions Beg i e. Remiamasi Jū a ės Lubienės o geschlagenem Typ de
Nominie ung skal ung in nemo i uo ąją (pi minę) und mo y uo ąją (an inę) nomina ion (de aliau siehe
Lubienė 2015: 2425).
S aipsniai A icles 251 nomina ionen nomina emos e minas, mo y aciju
Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų
nominacija i mo y acija
mo y emos e minas. Jede nomina emes Analyse um ass meh e e
S u en (plg. Šala iejū ė 2022:
28–29):
1. es ges ell wi d, zu welchem Typen Nomina ion mo i ie em ode
unmo i ie em gehö un e suchosios nomina emes; 2) bei de
Un e suchung nich mo i io osios nomina ions ype nomina emes,
es ges ell wi d, welche Nomina ionsso e inne en ode äuße en gehö
un e samosios nomina emes;
3) un e suchend mo i uo osios nomina ions ype nomina emes,
bes immen nomina ions weisen und Maßnahmen.
Ti iend ŠŽVG namensigungs e mo i a ion, in Namen we den geschau als in
Leksikosenhei en, ep äsen iojančius un e schiedingo abs ak ionsle ens
aliuosius požymius, ku ie sis eminami nus a an mo y acijos modelius i jų
koncep u ipus. Angewand wi d meh e e S u en de Mo i emü-Analyse.
E mojoj, nied igs ejos abs ak ionsebene, ebopoje, basie end seman ine und
da ybine wo zesanalyse, es ges ell we den mo i emom eigenige seman ische
zeichen. Zwe ojede Analyseessch i in bes immen seman ische
Mo i a ionsmodelle. Te ius, de höchs en Abs ak ionsebene, im S u e
bes immen sich seman ischen Mo i a ionsmodellen Typen. Komplexische Aspek
de Un e suchung bilde P ämisse auszuheben die onomasiologische S uk u
jedes un e suchba en Namens, ypischs en konzep ualiuosius Zeichen.
2. ŠŽVG PAVADINIM NOMINATIUMSTYP,
RŪŠYS, BŪDAI, PRIEMONS
Ti iamischen leksemų onomasiologische Sys em bes eh aus nich mo i uo ojo und
mo i uo ojo nomina ions ypen nomina emü. 2.1. Übe 20 p oc. Namen sind
nemo i e ie e Wo e, . y. be spezie e e imologischen, his o ischen
Un e suchungen ih e da nich beziehen mi keine ande en Wö zen, ih e
onomasiologische S uk u is synch oniisch neskaid i. Un e p nich mo i uo ųjų
Benennungen sind haup sächlich Wö ze de al en He kun 4, die e wende we den
nich nu i iamojoje nö dlichen zemaičių pa a mėje, abe und in ande en
pa a mėse, gene inėje sp äche, beispielsweise: eše ỹs, lýnas, lydekà, ungu ỹs, a l, ėgėl ėgel, žu s žiu s und k /.
4
In diese Un e suchung wi d nich e such zu lösen nemo i uo osios nomina ions
namensinigungens U sp ungp oblemen. Nemo i uo osios nomina ions namensinungen
diach onische analyse, nomina ions A en, būdü, Ins umen en, seman ischen mo y a ions Modellen Fes s ellung gil Un e suchungspe spek i a.
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
252 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
Einen ge ingen Teil de nich mo i io e en Benennungen bilde skolin ische
Leksika5. Un e p äuße en nomina ionen a šies nomina emü dominie
ge manizmai, sla izmai ode aus ge manischen sp achen a kelia ę sla izmai,
beispielsweise: k ãpė ( ok. Quappe) LKŽe; selia à (b . cjaлявa, le. sielawa) LKŽe; ká pis ká pė (le. / ka p, u. Ka p; ok.
Ka p en) LKŽe, ŠVŽŽ I 268.
2.2. E wa 80 % de Namensnamen gehö en mo i ie jai Leksikai6. Mo i uo ojo
nomina ions ype nomina emos ha sinch onie end kla e onomasiologische
S uk u und be uh ande en Sp acheinhei en, die ep äsen ie en eingewählig es
Reali ä skonzep . Mo ie e ŠŽVG-Namen sind d ei nomina ionsa en: a iksinės p oc.,
(60 komposicinės (37 p oc.) und seman inės
(3 P ozen ).
2.2.1. A iksinės nominacijos ūšies ŠŽVG benennungen um assen zwei
mo ologischen nominacijos A en: su iksaciju ( esul a as su iksa ai) und
pa adigmaciju ( esul a as pa adigma ai). Gemäß G undnines Wo es Zugehö igung
zu einem bes imm en Sp achen eil we den un e schieden a dažodiniai und
ios i nep oduk y ios nominacijos p iemonės.
Ta p a iksinės nominacijos ūšies nomina emų dominuoja su iksa ai – jie su-
eiksmažodiniai ediniai. Nimm e en p oduk yda o übe 80 p ozen . alle a iksa ů.
I in gausus Da bie ungsmi el Beesagungen In en a ius, i. e. e wa 20.
Va dažodiniai p eesagų ediniai bilden 85 p oc. Su iksa ų. Delen Teil Su iksa s
bilden deminu i ischen P eesagų ediniai. Mažybliche Bedeu ungen deminu y ai
sind P eesagų elis, ė, ai is, ė (DLKG 8893; LKG 254261, 271272) ediniai: blai ẽlė dem.
‘s o inė aukšlė (Albu noides bipunc a us) LKŽe, ŠVŽŽ I 65, ka osẽlis dem.
‘ka osas (Ca assius ca assius) ŠVŽŽ I 268, gui ẽlė dem. ‘gui ė (Gobio lu ia ilis)
ŠVŽŽ I 210, mẽd ėželis dem. ‘med ėžis (Ph yganea g andis) ŠVŽŽ I 426, audẽlė
dem. ‘ audė (Ru ilus u ilus) ŠVŽŽ II 131, silkẽlė dem. ‘silkė (Clupea ha engus) ŠVŽŽ
II 183, s ėkẽlis dem. ‘s ėkis (Gas e os eus dem. ‘žu is ŠVŽŽ II 497; eše ái is dem.
aculea us)’ ŠVŽŽ II 239, s in ẽlė ‘maža žu elė; eže inė s in a (Osme us epe la-
nus epe lanus)’ LKŽe, ŠVŽŽ II 241, a lẽlė dem. ‘ a lė’ ŠVŽŽ II 415, žu ẽlė
‘eše ys (Pe ca lu ia ilis) ŠVŽŽ I 159, lydekái ė dem. ‘nedidelė, junge lydeka (Esox
lucius) ŠVŽŽ I 388, žu ái ė dem. ‘žu is ŠVŽŽ II 497. Gewöhnlich diese edischen
daiba aus ysk innamijamischen Wasse ie en konzep ualųs igen Zeichen
kleinhei . Mažumos-menkums We bedeu ung ha pauselige Vo esagų -iūkš is,
-ū is ediniai, beispielsweise: a likš is 1 ‘ a lės jauniklis K e Ž 475, ‘maža a lė
LKŽe; sk a is ‘žu is ähnlich an buožgal į (Co us gobio) LKŽe.
5 Skolijnen He kun wu de es ges ell basie end au i ų leksikog aphischen Quellen Da en. 6
Mo i uo ige Wo ens pe s a a wi d uni e salia Leksikosys ems Besonde hei in e schiedenen Sp achen
(Lako 1987: 346).

A ikeln A icles 253 /
Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų
nominacija i mo y acija
Ki en deminu i ischen P eesagüe ediniai aus yškina nich nu
kleinumo-menkums da ibine Bedeu ung, abe gleichzei ig ha und U sp üngliche
Bedeu ung, aigi schwie ig nub ėž i die G enze zwischen solchen edinių
deminu i üe und a dazodigen Eigenscha en hal ende Ka ego ien.
No male weise diese ŠŽVG Benennungen einga adija a liagy ių jauniklį (le ą)
buožgal į. Nomina ions G undlage bes eh leksema a l und e schiedene
-y is (DLKG 92; LKG 272–274) a lý is ‘ . p’ LKA I 155, LKŽe, ŠVŽŽ II 415;
Vo zuschläge, zum Beispiel: -iūkš is (DLKG 9293; LKG 275276) a likš is 2
‘buožgal is LKŽe; -iūzas (LKG 285) a lizas ‘ . p. LKA I 155, LKŽe; -ožis (DLKG 123;
LKG 359) a lóžis ‘ . p. LKŽe, K e Ž 475; -ui is (LKG 282) a lùi is ‘ . p. LKA I 155,
LKŽe; -ū is (LKG 281282) a l is ‘ . p. LKA I 155, LKŽe; -ūzas (LKG 285) a lzas ‘ . p.
LKŽe; -ykš is ( en auch: 282) a lýkš is ‘ . p. LKA I 155, LKŽe. In eche ie en
leksikog aphischen Quellen be ass sich ein ŠŽVG-Namensp äges -in (DLKG 142143;
LKG 418) edinys, kennzeichne den Lebensnamen nach Geschlech sun e schied:
alinas ‘ a lės pa inėlis LKŽe (: a l). Nedidelę g upelę bilden a dažodliche
Eigenscha en behabe ode Schauspiele n Ka ego ie gehö enden ŠŽVG
Benennungen, de en nomina ionsg undü bes eh zwei a ben eškian ys
Eigenscha en bál as, -à und žãlias, ià: -skė (DLKG 120; LKG 354) baskė ‘nedidelė
plokščia isch mi weißen schwynen, die an de Wasse obe läche ode
Seklumen schwimmen LKŽe; -iūkė (DLKG 121; LKG 355) žalikė ‘žalioji a lė, žal a lė (Rana esculen a) K e Ž 496, LKŽe, ŠVŽŽ II 474; iuokė (DLKG 123;
LKG 361) žaliuõkė ‘ . p. LKŽe.
In einigen Fällen es zus ellen Nominie ungsg und und Mi el is p oblema isch7.
Namdazodige Eigenscha enhal e ka ego ie könn en gehö en de sel enen
a minės Be ügungs -iša (ž . Ska džius 1996: 317) ediniai aus daik a a džio lãšas
‘ aškas, dėmelė: lašišà 1 ‘s ambi isch is os a ben Fleisa (Salmo sala ) LKŽe;
lašišà 2 ‘upė akis (Salmo u a) ŠVŽŽ I 374 (plg. U bu is 1981: 167
169; Blažek und k . 2011: 112114).
Veiksmažodinių p iesagų edinių as a ge okai wenige . Diese ŠŽVG-Bezeichnungen gehö en de
Ka ego ie de wi kmažodlichen Eigenscha hal e und Wi ke s. Nedidelę gewisse Wi kung,
g upelę suda o į ai ių andens gy ių pa adinimai pagal jų a liekamą eiks-
mą. Šių edinių da ybinė eikšmė galė ų bū i nusakoma: ‘ a(s), ku i(s) a lieka
beispielsweise: ėlė (LKG 334) siu bėl su bėl ‘dėlė LKŽe, ŠVŽŽ II 258 (: siub i, siubia, siubė /); - (DLKG
106; LKG 320321) čiuožkas ‘ andens pa e šiuje šokinėjan is blakių bū io abzdys ŠVŽŽ I 98 (:
čiuõž i, čiuõžia, čiuõžė); -lys, -lė (DLKG 106107; LKG 321322) opa plė8 ‘žalioji a lė LKŽe (: pap i, papia,
papė), pyplỹs ‘ ijūnas (Misgu nus ossilis) LKŽe, ŠVŽŽ 7 Sinch oniškai nomina emų pag indą kai
ku ių sunku įž elg i. Nomina ema gil mo i i uo , wenn sie möglich mi einem G undini Wo zu
e binden.
8
Zeinklu ° ma kie jene Leksemes, de en Wodyne sind neki čiuo os.
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
Ac a Linguis ica Li huanica XCI 254
II 62 (: pỹp i, pỹpia, pỹpė); -skė plùskė ‘į audę panaši maža žu elė (: plùk i, pluñka,
plùks a, plùko ‘plauk i); -šė (DLKG 111; LKG 331) pliùkšė ‘ okia maža yu is LKŽe (:
pliukš i, pliùkši, pliukšjo ‘šokinė i ( andenyje)); - (DLKG 107; LKG 322323) ijunas
nedidelė, dünna kleinis z yneliais isch, pyplys (Misgu nus ossilis) LKŽe, ŠVŽŽ II 446
(: ý i, ẽja, jo ynio i, suk i). Galūnių edinių ka ego ischen Bedeu ungen sind
na imos p eesagų edinių ka ego ischen Bedeu ungen, jedoch zwischen ŠŽVG
namensinungs e pa adigma en is ge adewegs wenige als Su iksa ů nu
penk adalis alle a iksines nomina ions ūšies nomina emų. Nedidelę g upelę bilden
a dažodiniai galūnių ediniai, de en nomina ions G undlage bilden kokybiniai
būd a džiai ( esul a as deadjek y ai) und daik a a džiai ( esul a as
denomina i ai). Va dažodiniai pa adigma ai ha ka ego ische
Eigenscha shal e sbedeu ung, beispielsweise: blai à ‘s o inė aukšlė
(Albu noides bipunc a us) LKŽe, ŠVŽI 65 (: blai ùs, blai ‘bals as, š iesus), aũdė
audà ‘mekš as, kuoja (Ru ilus u ilus) K e Ž 337, LKŽe, ŠVŽ 131 (: aždas, edà
‘ us as, s II), ménkžals a, udai dėmė a e ska is ju a (Gadus mo ) LKŽe, ŠVŽI
430 (: me, menkas); lãšė ‘upė akis (Salmo u a) ŠVŽŽ I 373 (: lãšas ‘ aškas,
dėmelė), šlakỹs ‘jū inis upė akis (Salmo u a) LKŽe (: šlãkas ‘pū aškas, dėmelė),
puõkis ‘gžlys (Ace ina ce nua) K e Ž
326, LKŽe (: puõkas ‘pūkas). Leksikog a ischen Quellen zu zau sich en nu wenige
eiksmažodiniai galūnių ediniai. Jüch nomina ions G undlage bilde Geschmawodžiai
( esul a de e ba y ai). Veiksmažodiniai pa adigma ai ha ka ego ische
Handlungsme kmale de Inhabe ode Wi ke s Bedeu ung, beispielsweise: gùi ė
‘smulki žu elė g užas, g amzdas, g užlys, s ekė (Gobio lu ia ilis) LKŽe, ŠVŽŽ I 210 (:
gù i, g a, gù o ‘ upė i, smelkė i, by ė i; gu ùs, gu upus, bi us, i us, i us
plkned ‘plüy , saulažu ė, blizhėkė (Leucaspius delinea us) LKŽe (: plėkù i,
pluñka, plùko ‘plauk i’).
2.2.2. Kompozicinen Nomina ions ūšies10 ŠŽVG Nameninigen bilden e was meh als ečdalį mo i uo ųjų
nomina em. Dū inių p oblema iką un e such en Fo sche beme ke en, dass dū inių Klassi ika ion
schwie ig zu bes immen uni e salius K i e ium (Ja mala ičius 2014: 1921; S undžia, Ja mala ičius 2019: 23;
Sme onienė 2020: 134). Bei de Besch eibung de Komponi s uk u wi d gehal en, die on Vinco U bucios
o geschlagene dū ischen Klassi ika ion (DLKG 150167) gehal en. Zue s wi d es ges ell , welche
Sp ach eils is de zwei e Komponi o demp. ŠŽVG Bezeichnungen nach diesem K i e ien 9 Da ybos
Ka ego ien un e schiedis nich imme aiški (z . Amb azas 1993: 12). 10 Ti ų leksikog aphischen Quellen
A ikeln illus a ionen zu be es igen einige kolokacinės nominacijos Fischennamen, beispielsweise: upinė
s in a, balandinė lydeka. Dieses nomina ions Baudo nedelmüde Um ang zu legen is das, dass
e klä amuosiigen Wö e büche n kolokacinie Namen nich skelie en sepa a en lemomen. Au g und
ge inges Um angs und egis a imo P obleme, in diesem Un e suchungss adium kolokacinė nomina ions
A is ge enn nich ap a ie .
S apsniai A icles 255 bilde zwei G upeles: dū inische mi daik a a diniu
Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų
nominacija i mo y acija
an uoju dėmeniu und dū inische mi eiksmažodiniu an uoju dėmeniu.
Dū inie mi daik a a diniu an uoju dėmeniu bilden den g öß en Teil übe 83 p oc.
komposi ů. Meins ein sind dū inių, zusammy ų aus zwei daik a a dzungen. G upelę
solche Da nungen bilden in a ian ische a liagy ių jungeniklio (la os) buožgal io
benennungen, un e zeigenden nep opo cingo G öße, Fo m ausscheißende lebio
Kop . Solchen Benennungen zwei em Sandu geh soma onim gal à, beispielsweise:
buožga is buožgál is búožgal is LKA I 155, LKŽe, buožaga is LKA I 155, bužógal is LKA I
155, a laga is a lãgal is ‘buožgal is LKŽe, bužuñgal is bužungal is bužal is /
bužunga is bužungál is bùžgal is LKA I 155, LKŽe, ŠVŽKA I 86, a žlógal is bužgal is
LKŽe. a lžgal is ‘ . p. LKA I 155, a lžgal is ‘ . p. LKŽe, ŠVŽŽ II 415. Au zeichne
we den einige buožgal io Benennungen, de en zwei e Kleidungen sind abs ak iges
Bedeu ungs daik a a dis gãlas ode pe kel inės Bedeu ungs dėmuo káušas,
beispielsweise: bužùngalis bužuñgalis ‘buožgal is LKA I; a lãkaušis / a lakáušis 2
‘ . 155 p. LKA I 155, LKŽe. Komposi en e s e und (ode ) zwei e Kleben sind
übe el liche Bedeu ungen, beispielsweise: schdpil ė šdpil is ‘maža u kuoją podobna
žu elė ŠVŽŽ 305, Kd ėžis ‘maža andenų ki melai ė, apsiu os le a (Ph yganea
g andis) LKŽe, ŠVŽ I 426, a lãšis a kaušis 1 geldmoliuskas, geldu kas, LKŽe, ŠVŽ II
414, a lãk iauklis, geldu kas, LKŽe, LKŽe, š añkas, LKjaoniakojis, LKŽe. Die e s en
diese dū ischen Kleidmenys sind daik a a dinische, auße Zahl a dį ach uon,
aš úonios.
Nedidelę g upelę bilde Komposi e, de en e s e Lämenis sind Eigennamen,
besch eiben die quali ibine zwei e s daik a a dinischen Lämens Eigenscha ,
zum Beispiel: blánklašis ‘ka pinių šeimos žu is, s o inė aukšlė, eiks andenė
(Albu nus bipunc a us) LKŽe, kumpsnãpis ‘ okia žu is LKŽe, audoñspa nis
spa nis LKA I 154, aũdspa nis / áudspa nis / audspa nỹs LKA I 154, LKŽe,
ebsilkė ‘ iebi silkė (Clupea ha engus)’ LKŽe.
audón Dū inių su d uhýmmažodiniu dėmeniu negausu. Die e s en solche dū inių
kleben sind daik a o ze, einnamigan ys eiksmažodžiu eiškiamo gegens and de
handlung, beispielsweise: a klãsu bė ‘a kliadėlė, kumeldėlė LKŽe, up akis
‘lašišinių šeimos nemaža šlakuo a gėla andenė e inga žu is (Salmo u a)
LKŽe, ŠVŽŽ II 386.
Keblu in e p e ie en dū ischen ã kyš is ‘p as asis kūjagal is (Co us gobio),
ã pisa ‘p as asis kūjagal is (Co us gobio) LKŽe da yb. Es is zu e wa en,
dass de zwei e Leksemos ã kyš is dėmuo is daik a a dis kỹš is
‘pasmailin as kuolelis kam zaskiš i, kaiš is, dahe be ach e dū iniu, jedoch
ischens Bedeu ung kann e s anden we den und als me apho ische: ã kyš is
‘pe mo . mo . in die Achse einges echene kaiš is, dass de Rad nich
nussmuk en → ‘pap as asis kūjagal is (Co us U io) (plg gobbu is 2002: 275). Nomina ionsp ozess wich ig dü iniens me apho isie ung, dahe solche nomina ion
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
256 Ac a Linguis ica Li huanica XCI könn e be ach e we den gemischiges
(kompozicinische und seman inische ) Zus and nominacija. Nemažiau kebli und
leksemos ã pisa in e p e acija. Es is zu e wa en, dass de zwei e Kleidem is
Geschmawo d ps i (psa, pso) je z e kenn e wi d nu ulga ia Bedeu ung coi e. Wie
weis V. U bu is au , ã pisa da yba suponuoja ą eiksmažodį noch wa us b ednės
seman ikos ‘kiš i, k iuš i, kal i (U bu is 2002: 276). Zu zu e lässige en In e p e a ion
müss e meh Da en gesammel we den. 2.2.3. Seman ische Nominie ungsa is ŠŽVG
namensinungs e nomnungssys emje nep oduk i i. Tokien nomina ems und
nomina ionsg undum gehenden leksems o malioji Sanda a nich un e scheide . Die
Zusammense zung des neuen Namens basie seman ine (me a o ine ode
me onimine) T ans o ma ion (Lubienė 2015: 6263; Šala iejū ė 2022: 62). Ge ade wenige
solche Beispiele we den au gezeichne : k áukė sk áukė ‘gal a → ‘žu is ähnlich an
buožgal į (Co us gobio) LKŽe, ŠVŽŽ I 360; II 209; ošikà ‘ožka → ‘ okia žu is LKŽe; ubulis 1
‘was iebus, umhalus → ‘nedidelė ka pinių šeimos žu elė (Gobio gobio), ubulis 2 → ‘be
kokių žu ų jauniklis (plg. U bu is 1997:
5–8).
3. ŠŽVG GAVINIM RAGTVACIJAS
MODELI AND DER Typen
Nomina ionsanalyse zeig e, dass den g öß en ŠŽVG Namenahmen Teil bilde
mo y uo osios nominacijos leksemos, ode mo y emos. Konzep uelle Zeichnungen
onomasiologische Namenss uk u we den nich nu s uk u ellen (a ikso
pauschalo) mo y a o ien, sonde n und leksiniais (šaknies pauschalo)
iais. Pagal leksinių mo y a o ių seman ikos a imumą, mo y emos suda o am
mo y a o ik us mo y acijos modelius (MM) und mo y acijos modelių ipus (MMT)
(plg. Lubienė 2015: 78180). Nimm es , dass ŠŽVG Namennungen cha ak e is isch
ie MMT: desk ip i usis, unkcinis, posesisis- ep odukcinis, kompa a i usis. 3.1.
Desk ip i e MMT be uh au dem kogni i en Quali a i i ä sp inzip (sieh ib. 78).
Wäh end des Mo i ia ionsp ozesses s ü z sich au kennzeichnende
In o ma ionen übe einge üh ijameses (jo koncep ą). Leksiniai mo y a o iai
eksplici iškai ( eiblichen leksinių mo y a o ių bedeu mėmis) besch eib
einwe ijames die eali y (jos koncep ą). Fes ig wu de, dass ŠŽVG Benennungen
sind kolo a i iojo, mo ologischen, igū a i iojo und akus inio MM.
Kolo a i iojo MM G unda Fa be ode Kö pe sch i Zeichenis. Sein schema: ‘X
a ba → Y ie ūnas ( i ūno kö pe eil). Diesem MM zuzuo dnen sind ie zehn
in a ian ischen Mo i em: baskė LKŽe; blai à LKŽe, ŠVŽŽ I 65, blai ẽlė LKŽe, ŠVŽŽ I
65; blánklašis LKŽe, lãšė ŠVŽŽ I 373, lašišà 1 LKŽe; lašišà 2 ŠVŽŽ I 374; aũdė audà
K e Ž 337, LKŽe, ŠVŽŽ II 131, audẽlė ŠVŽŽ II 131; audoñspa nis audónspa nis LKA
I 154, aũdspa nis áudspa nis / / audspa nỹs
S aipsniai A icles 263 and compa a i e. / This sys em ypically cap u es 12 mo i a ional
Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų
nominacija i mo y acija
ea u es, which can be exp essed bo h explici ly and implici ly, h ough s uc u al and lexical
mo i a o s. The sys ema ic analysis o mo i a ion models highligh s wo main ope a ions in
he name-c ea ion p ocess: (a) objec i e e alua ion o eali y based on senso y ( isual,
audi o y, ac ile) pe cep ions, and (b) associa i e e alua ion o eali y h ough me apho ical
mechanisms. Analyzing names as esul s o nomina ion and mo i a ion p ocesses p o ides
aluable insigh s in o how he wo ld is ep esen ed in language. The concep ual sphe e o
aqua ic animal names p esen s a p omising a ea o e hnolinguis ic esea ch and wa an s
u he a en ion om esea che s and collec o s.
Eingelei e 2024 m. 13. Sep embe d.
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius, Lie u a
zyd une.sala ieju [email p o ec ed]