248 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0009-0003-4998-9657
Mokslinių y imų k yp ys: leksinė seman ika,
leksikog a ija, e noling is ika.
DOI: doi.o g/10.35321/all91-10
ŠIAURĖS ŽEMAIČIŲ VANDENS
GYVŪNŲ PAVADINIMŲ
NOMINACIJA IR MOTYVACIJA
Nomina ion and Mo i a ion o he Names o
Aqua ic Animals in he No he n Samogi ian
Subdialec
ANOTACIJA
S aipsnyje p is a omas lie u ių kalbos zoonimų eminės g upės nedidelio posis emio –
šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų – y imas. Siekiama išsiaiškin i, kokiomis
leksemomis pa a mėje į a dijami andens gy ūnai, kokios y a i iamųjų pa adinimų no-
minacijos i mo y acijos ypa ybės. Remiamasi kompleksinio ling is inio y imo me odolo-
gine p ak ika. Empi inės medžiagos šal iniai – LKŽe i šiau ės žemaičių pa a mės žodynai.
Išsami leksikog a ijos šal inių analizė padėjo nus a y i pa adinimų ap ėp į. Nus a y as san-
ykis a p mo y uo ų i nemo y uo ų pa adinimų, dominuojančios nominacijos ūšys, bū-
dai, p iemonės, s a biausi mo y acijos požymiai bei mo y acijos modelių į ai o ė.
ESMINIAI ŽODŽIAI: šiau ės žemaičių pa a mė, mo y acija, nominacija, onomasiologija,
andens gy ūnų pa adinimai.
ANNOTATION
This a icle p esen s a s udy o he No he n Samogi ian lexical hema ic g oup o aqua ic
animals names. The esea ch aims o iden i y he lexemes used o name wa e animals in
his egional dialec and o s udy he nomina ion and mo i a ion ea u es o hese names.
The esea ch employs a me hodological app oach ha in eg a es complex linguis ic analysis.
The empi ical ma e ial is d awn om he Lie u ių kalbos žodynas (LKŽe) and dic iona ies
o he No h Samogi ian dialec . A ho ough analysis o hese lexicog aphical sou ces has
S aipsniai / A icles 249
Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų
nominacija i mo y acija
allowed o he de e mina ion o he names’ co e age. The s udy iden i ies he a io be ween
mo i a ed and unmo i a ed lexemes, dominan ypes and ools o nomina ion, key ea u es
o mo i a ion, and he a ie y o mo i a ion models.
KEYWORDS: No he n Samogi ian subdialec , mo i a ion, nomina ion,
onomasiology, aqua ic animals names.
1. ĮVADAS
Viena iš ak ualiausių šiuolaikinės kalbo y os y imo k ypčių – kalbos i ik-
o ės, kalbos i mąs ymo san ykis. Siekian iš i i sudė ingus kalbos, pažinimo
i mąs ymo p ocesus, keliamos idėjos apie ling is inės analizės s ičių plė ą. Jau
kelis dešim mečius kogni y inės ling is ikos šalininkai siekia a skleis i į ai ių
ealijų pa adinimų kū imo p incipus, kalbos p iemonių galimybes pe eikian
koncep ualųjį pasaulio aizdą. Vienas iš okių leksikos y imo aspek ų – mo-
y acijos y imas (Pan he , Radden 2011; Pan he 2013; G ygel 2020; D ożdż
2022).
Gy ūnai y a nea siejama žmonių kul ū os, mąs ymo i kalbos dalis. Lie u ių
kalbos gy ūnų pa adinimai kaip sis ema, ku ios na ius ienija bend as seman i-
nis požymis, i i menkai. Kiek daugiau dėmesio ski a naminių gy ulių, paukš-
čių i abzdžių onomasiologinės sis emos y imui (Šala iejū ė 2022), ž ė ių i
oplių mo y acijos i e noling is inio pasaulė aizdžio analizei (Jasiūnai ė 2010;
Sme ona 2015). Lie u ių kalbo y oje geoling is iniu aspek u šiek iek i a ne-
didelė lie u ių kalbos andens gy ūnų dalis: buožgal io, lydekos, kuojos i au-
dės pa adinimų papli imo ap ašai su žemėlapiais (LKA I). Kele as y imų ski a
a ski ų žu ų pa adinimų kilmės, seman ikos, e minologijos klausimams na-
g inė i (U bu is 1981; 1997; 1999; 2002; Gai enis 1995; Kabašinskai ė 2011;
Blažek i k . 2011; Umb asas 2015; Blažek 2018). Da bų, ku iuose bū ų i ia-
mi ieno lie u ių kalbos dialek o a subdialek o andens gy ūnų pa adinimai,
nė a1, ačiau pas a uoju me u pasi odė kele as šiau ės žemaičių leksikos y imų,
ku iuose siekiama nus a y i, koks mo y acijos požymis a požymiai slypi kūno
dalių pa adinimuose (Ce i 2021; Lubienė i k . 2021; Pakalniškienė, Lubienė
2023).
Užsienio y imų, apimančių gy ūnų pa adinimų nominacijos i mo y aci-
jos ipologiją, aip pa negausu. Daugiausia dėmesio ski a zooniminei azeo-
logijai, me a o ai, e nozoologinei ka ego izacijai, e noseman ikai a ski ose
1 Ki ų eminių (seman inių) g upių y imų esama: išsamiai iš i a y ų aukš aičių pane ėžiškių i o-
nimų mo y acija (G i ėnienė 2006), lie u ių kalbos mikonimų nominacija i mo y acija (Lubienė
2015).
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
250 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
kalbose (Be lin 1992; Nilsen 1996; Kieł yka, Klepa ski 2005; Goa ly 2006;
San os-Fi a i k . 2011; Wie zbicka 2013; Be ezowski 2020). Ki ų kalbų zooni-
mų mo y acija i iama epizodiškai (Alinei 1997; 2005; Goudi 2011).
Šiame y ime p is a oma kompleksinė šiau ės žemaičių andens gy ū-
nų (ŠŽVG) pa adinimų analizė. Kalbo y os da bų, i iančių okią seman inę
pa adigmą, nė a. Ty imo ak ualumą lemia holis inis požiū is į objek ą: nė a
analizuo as san ykis a p mo y uo ųjų i nemo y uo ųjų andens gy ūnų pa-
adinimų, nežinoma, kokie nominacijos ipai, ūšys, būdai, p iemonės domi-
nuoja, nenus a y i mo y acijos požymiai, neaiškus eminio pog upio in en o-
ius. Galimas andens gy ūnų pa adinimų y imų laukas pla us i pe spek y us.
Laikomasi nuos a os, kad sis eminė nominacijos ipų, būdų, ūšių, p iemonių,
mo y acijos modelių analizė y a ienas iš me odų, leidžiančių iš yškin i aksio-
loginius, koncep ualiuosius į a dijamosios ealijos požymius.
Ty imo ikslas – nus a y i ŠŽVG pa adinimų nominacijos i mo y acijos
ypa ybes. Tikslo siekiama sp endžian šiuos užda inius: 1) emian is lie u ių
kalbos leksikog a inių šal inių duomenimis, nus a y i šiau ės žemaičių andens
gy ūnų pa adinimų ko pusą; 2) nus a y i mo y uo ųjų i nemo y uo ųjų pa-
adinimų san ykį; 3) nus a y i mo y uo ųjų pa adinimų nominacijos ūšis, bū-
dus, ipiškiausias p iemones; 4) nus a y i mo y uo ųjų pa adinimų eksplici i-
nius i implici inius mo y acijos požymius, iš yškin i ipiškiausius mo y acijos
modelius.
Ti iamųjų ŠŽVG pa adinimų ap ėp is – 107 in a ian inės2 leksemos, ku ios
apima žu ų, a liagy ių, ki mėlių, moliuskų, abzdžių pa adinimus. Empi inė
medžiaga su ink a iš šiau ės žemaičių leksiką iksuojančių publikuo ų leksiko-
g a inių šal inių: elek oninio Lie u ių kalbos žodyno (LKŽe), K e ingos a mės
žodyno (K e Ž), Šiau ės aka ų žemaičių žodyno (ŠVŽŽ I–II), Lie u ių kalbos a -
laso (LKA I). Leksemos a ink os pagal du k i e ijus – seman inį i papli imo.
Vandens gy ūnų pa adinimų eikšmių analizė gali u ė i a pdalykinės p ak i-
nės e ės, obulinan adicinius i ku ian naujus leksikog a inius šal inius.
Me odologijos ien isumui išlaiky i emiamasi Jū a ės Lubienės monog a ijoje
(Lubienė 2015) siūloma klasi ikacija i e minais. Ski iama nemo y uo oji (pi -
minė) nominacija, mo y uo oji (an inė) nominacija3, nomina ema, mo y ema,
mo y acijos modelis. Ap ašan ŠŽVG seman iką a ojamas leksemos e minas,
2
Visos a ink os leksemos y a paliudy os iš šiau ės žemaičių pa a mės plo o.
3 T adiciškai, pagal nominacijos iene ų san ykį su ki ais žodžiais, ski iama pi minė i an inė (an 
inė iesioginė, an inė ne iesioginė) nominacija (Jakai ienė 2009: 22–24). S aipsnyje a ojami ne-
mo y uo osios i mo y uo osios nominacijos e minai. Remiamasi Jū a ės Lubienės pasiūly u no-
minacijos ipų ski s ymu į nemo y uo ąją (pi minę) i mo y uo ąją (an inę) nominaciją (de aliau ž .
Lubienė 2015: 24–25).
S aipsniai / A icles 251
Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų
nominacija i mo y acija
nominaciją – nomina emos e minas, mo y aciją – mo y emos e minas.
Kiek ienos nomina emos analizė apima kelias pakopas (plg. Šala iejū ė 2022:
28–29):
1) nus a oma, kokiam nominacijos ipui – mo y uo ajam a nemo y uo a-
jam – p iklauso i iamosios nomina emos;
2) i ian nemo y uo osios nominacijos ipo nomina emas, nus a oma,
ku iai nominacijos ūšiai – idinės a išo inės – p iklauso i iamosios
nomina emos;
3) i ian mo y uo osios nominacijos ipo nomina emas, nus a omi nomi-
nacijos būdai i p iemonės.
Ti ian ŠŽVG pa adinimų mo y aciją, į pa adinimus ž elgiama kaip į lek-
sikos iene us, ep ezen uojančius ski ingo abs akcijos lygmens koncep u-
aliuosius požymius, ku ie sis eminami nus a an mo y acijos modelius i jų
ipus. Taikoma kelių pakopų mo y emų analizė. Pi mojoje, žemiausiojo abs-
akcijos lygmens, pakopoje, emian is seman ine i da ybine žodžių analize,
nus a omi mo y emoms būdingi seman iniai požymiai. An ojoje analizės pa-
kopoje nus a omi seman iniai mo y acijos modeliai. T ečiojoje, aukščiausio-
jo abs akcijos lygmens, pakopoje nus a omi seman inių mo y acijos modelių
ipai. Kompleksinis y imo aspek as suda o p ielaidas iš yškin i kiek ieno i-
iamojo pa adinimo onomasiologinę s uk ū ą, ipiškiausius koncep ualiuosius
požymius.
2. ŠŽVG PAVADINIMŲ NOMINACIJOS TIPAI,
RŪŠYS, BŪDAI, PRIEMONĖS
Ti iamųjų leksemų onomasiologinė sis ema susideda iš nemo y uo ojo i
mo y uo ojo nominacijos ipų nomina emų.
2.1. Apie 20 p oc. pa adinimų y a nemo y uo i žodžiai, . y. be specialių
e imologinių, is o inių y imų jų negalima susie i su jokiais ki ais žodžiais, jų
onomasiologinė s uk ū a y a sinch oniškai neskaid i. Ta p nemo y uo ųjų pa-
adinimų daugiausia y a senos kilmės žodžių4, ku ie a ojami ne ik i iamo-
joje šiau ės žemaičių pa a mėje, be i ki ose pa a mėse, bend inėje kalboje, pa-
yzdžiui: eše ỹs, lýnas, lydekà, ungu ỹs, a l, ėgėl / ėgel, žu s / žiu s i k .
4
Šiame y ime nesiekiama sp ęs i nemo y uo osios nominacijos pa adinimų kilmės p oblemų.
Nemo y uo osios nominacijos pa adinimų diach oninė analizė, nominacijos ūšių, būdų, p ie-
monių, seman inių mo y acijos modelių nus a ymas laikoma y imo pe spek y a.
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
252 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
Nedidelę dalį nemo y uo ųjų pa adinimų suda o skolin inė leksika5. Ta p
išo inės nominacijos ūšies nomina emų dominuoja ge manizmai, sla izmai a
iš ge manų kalbų a kelia ę sla izmai, pa yzdžiui: k ãpė ( ok. Quappe) LKŽe;
selia à (b . cялявa, le. sielawa) LKŽe; ká pis / ká pė (le. ka p, u. карп; ok.
Ka p en) LKŽe, ŠVŽŽ I 268.
2.2. Apie 80 p oc. pa adinimų p iklauso mo y uo ajai leksikai6. Mo y uo ojo
nominacijos ipo nomina emos u i sinch oniškai skaid ią onomasiologinę
s uk ū ą i emiasi ki ais kalbos iene ais, ku ie ep ezen uoja į a dijamos e-
alijos koncep o būdingus požymius. Mo y uo ieji ŠŽVG pa adinimai y a ijų
nominacijos ūšių: a iksinės (60 p oc.), kompozicinės (37 p oc.) i seman inės
(3 p oc.).
2.2.1. A iksinės nominacijos ūšies ŠŽVG pa adinimai apima du mo ologi-
nės nominacijos būdus: su iksaciją ( ezul a as – su iksa ai) i pa adigmaciją ( e-
zul a as – pa adigma ai). Pagal pama inio žodžio p iklausymą am ik ai kalbos
daliai ski iami a dažodiniai i eiksmažodiniai ediniai. Nus a y os p oduk y-
ios i nep oduk y ios nominacijos p iemonės.
Ta p a iksinės nominacijos ūšies nomina emų dominuoja su iksa ai – jie su-
da o pe 80 p oc. isų a iksa ų. I in gausus da ybos p iemonių – p iesagų – in-
en o ius, . y. apie 20.
Va dažodiniai p iesagų ediniai suda o 85 p oc. su iksa ų. Didelę dalį su ik-
sa ų suda o deminu y inių p iesagų ediniai. Mažybinės eikšmės deminu y ai
y a p iesagų elis, ė, ai is, ė (DLKG 88–93; LKG 254–261, 271–272) edi-
niai: blai ẽlė dem. ‘s o inė aukšlė (Albu noides bipunc a us)’ LKŽe, ŠVŽŽ I 65,
ka osẽlis dem. ‘ka osas’ (Ca assius ca assius)’ ŠVŽŽ I 268, gui ẽlė dem. ‘gui-
ė (Gobio lu ia ilis)’ ŠVŽŽ I 210, mẽd ėželis dem. ‘med ėžis (Ph yganea g an-
dis)’ ŠVŽŽ I 426, audẽlė dem. ‘ audė (Ru ilus u ilus)’ ŠVŽŽ II 131, silkẽlė
dem. ‘silkė (Clupea ha engus)’ ŠVŽŽ II 183, s ėkẽlis dem. ‘s ėkis (Gas e os eus
aculea us)’ ŠVŽŽ II 239, s in ẽlė ‘maža žu elė; eže inė s in a (Osme us epe la-
nus epe lanus)’ LKŽe, ŠVŽŽ II 241, a lẽlė dem. ‘ a lė’ ŠVŽŽ II 415, žu ẽlė
dem. ‘žu is’ ŠVŽŽ II 497; eše ái is dem. ‘eše ys (Pe ca lu ia ilis)’ ŠVŽŽ I 159,
lydekái ė dem. ‘nedidelė, jauna lydeka (Esox lucius)’ ŠVŽŽ I 388, žu ái ė dem.
‘žu is’ ŠVŽŽ II 497. Pap as ai šių edinių da yba iš yškina į a dijamųjų an-
dens gy ūnų koncep ualųjį požymį – mažumą. Mažumo-menkumo da ybinę
eikšmę u i pa ieniai p iesagų -iūkš is, -ū is ediniai, pa yzdžiui: a likš is 1
‘ a lės jauniklis’ K e Ž 475, ‘maža a lė’ LKŽe; sk auk is ‘žu is panaši į buož-
gal į (Co us gobio)’ LKŽe.
5 Skolinių kilmė nus a y a emian is i ų leksikog a inių šal inių duomenimis.
6 Mo y uo ųjų žodžių pe s a a laikoma uni e salia leksikos sis emos ypa ybe į ai iose kalbose
(Lako 1987: 346).

S aipsniai / A icles 253
Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų
nominacija i mo y acija
Ki ų deminu y inių p iesagų ediniai iš yškina ne ik mažumo-menkumo
da ybinę eikšmę, be ka u u i i kilmės eikšmę, aigi sunku nub ėž i ibą
a p okių edinių deminu y ų i a dažodinės ypa ybės u ė ojų ka ego ijų.
Pap as ai šie ŠŽVG pa adinimai į a dija a liagy ių jauniklį (le ą) – buož-
gal į. Nominacijos pag indą suda o leksema a l i į ai ios p iesagos, pa yz-
džiui: -iūkš is (DLKG 92–93; LKG 275–276) a likš is 2 ‘buožgal is’ LKŽe;
-y is (DLKG 92; LKG 272–274) a lý is ‘ . p’ LKA I 155, LKŽe, ŠVŽŽ II 415;
-iūzas (LKG 285) a lizas ‘ . p.’ LKA I 155, LKŽe; -ožis (DLKG 123; LKG 359)
a lóžis ‘ . p.’ LKŽe, K e Ž 475; -ui is (LKG 282) a lùi is ‘ . p.’ LKA I 155,
LKŽe; -ū is (LKG 281–282) a l is ‘ . p.’ LKA I 155, LKŽe; -ūzas (LKG 285)
a lzas ‘ . p.’ LKŽe; -ykš is ( en pa : 282) a lýkš is ‘ . p.’ LKA I 155, LKŽe.
Ti uose leksikog a iniuose šal iniuose už iksuo as ienas ŠŽVG pa adinimų
p iesagos -inas (DLKG 142–143; LKG 418) edinys, žymin is gy io pa adinimą
pagal ly ies ski umą: alinas ‘ a lės pa inėlis’ LKŽe (: a l).
Nedidelę g upelę suda o a dažodinės ypa ybės u ė ojų a eikėjų ka ego-
ijai p iklausan ys ŠŽVG pa adinimai, ku ių nominacijos pag indą suda o du
spal as eškian ys būd a džiai – bál as, -à i žãlias, ià: -skė (DLKG 120; LKG
354) baskė ‘nedidelė plokščia žu is su bal ais ž ynais, plaukan i andens pa-
i šiuje a seklumose’ LKŽe; -iūkė (DLKG 121; LKG 355) žalikė ‘žalioji a lė,
žal a lė (Rana esculen a)’ K e Ž 496, LKŽe, ŠVŽŽ II 474; iuokė (DLKG 123;
LKG 361) žaliuõkė ‘ . p.’ LKŽe.
Kai ku iais a ejais nus a y i nominacijos pag indą i p iemones y a p ob-
lemiška7. Va dažodinės ypa ybės u ė ojų ka ego ijai galė ų p iklausy i e os
a minės p iesagos -iša (ž . Ska džius 1996: 317) ediniai iš daik a a džio lã-
šas ‘ aškas, dėmelė’: lašišà 1 ‘s ambi žu is aus os spal os mėsa (Salmo sala )’
LKŽe; lašišà 2 ‘upė akis (Salmo u a)’ ŠVŽŽ I 374 (plg. U bu is 1981: 167–
169; Blažek i k . 2011: 112–114).
Veiksmažodinių p iesagų edinių as a ge okai mažiau. Šie ŠŽVG pa adini-
mai p iklauso eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų i eikėjų ka ego ijai. Nedidelę
g upelę suda o į ai ių andens gy ių pa adinimai pagal jų a liekamą eiks-
mą. Šių edinių da ybinė eikšmė galė ų bū i nusakoma: ‘ a(s), ku i(s) a lieka
am ik ą eiksmą’, pa yzdžiui: ėlė (LKG 334) siu bėl / su bėl ‘dėlė’ LKŽe,
ŠVŽŽ II 258 (: siub i, siubia, siubė); -ikas (DLKG 106; LKG 320–321) čiuož-
kas ‘ andens pa i šiuje šokinėjan is blakių bū io abzdys’ ŠVŽŽ I 98 (: čiuõž i,
čiuõžia, čiuõžė); -lys, -lė (DLKG 106–107; LKG 321–322) opa plė8 ‘žalioji a lė’
LKŽe (: pap i, papia, papė), pyplỹs ‘ ijūnas (Misgu nus ossilis)’ LKŽe, ŠVŽŽ
7 Sinch oniškai kai ku ių nomina emų nominacijos pag indą sunku įž elg i. Nomina ema laikoma
mo y uo a, jei ją įmanoma susie i su pama iniu žodžiu.
8
Ženklu ° žymimos os leksemos, ku ios žodyne y a neki čiuo os.
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
254 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
II 62 (: pỹp i, pỹpia, pỹpė); -skė plùskė ‘į audę panaši maža žu elė’ (: plùk i,
pluñka, plùks a, plùko ‘plauk i’); -šė (DLKG 111; LKG 331) pliùkšė ‘ okia maža
žu is’ LKŽe (: pliukš i, pliùkši, pliukšjo ‘šokinė i ( andenyje)’); -ūnas (DLKG
107; LKG 322–323) ijnas ‘nedidelė, plona mažais ž yneliais žu is, pyplys
(Misgu nus ossilis)’ LKŽe, ŠVŽŽ II 446 (: ý i, ẽja, jo ‘ ynio i, suk i’).
Galūnių edinių ka ego inės eikšmės y a a imos p iesagų edinių ka ego i-
nėms eikšmėms, ačiau a p ŠŽVG pa adinimų pa adigma ų y a ge okai mažiau
nei su iksa ų – ik penk adalis isų a iksinės nominacijos ūšies nomina emų.
Nedidelę g upelę suda o a dažodiniai galūnių ediniai, ku ių nominacijos
pag indą suda o kokybiniai būd a džiai ( ezul a as – deadjek y ai) i daik a-
a džiai ( ezul a as – denomina y ai). Va dažodiniai pa adigma ai u i ka ego-
inę ypa ybės u ė ojo eikšmę, pa yzdžiui: blai à ‘s o inė aukšlė (Albu noides
bipunc a us)’ LKŽe, ŠVŽŽ I 65 (: blai ùs, blai  ‘bals as, š iesus’), aũdė / au-
dà ‘mekš as, kuoja (Ru ilus u ilus)’ K e Ž 337, LKŽe, ŠVŽŽ II 131 (: aũdas,
audà ‘ us as, sa as’), ménkė ‘žals a, udai dėmė a e slinė jū ų žu is (Gadus
mo hua)’ LKŽe, ŠVŽŽ I 430 (: meñkas, menkà); lãšė ‘upė akis (Salmo u
a)’ ŠVŽŽ I 373 (: lãšas ‘ aškas, dėmelė’), šlakỹs ‘jū inis upė akis (Salmo u-
a)’ LKŽe (: šlãkas ‘ aškas, dėmelė’), puõkis ‘pūgžlys (Ace ina ce nua)’ K e Ž
326, LKŽe (: puõkas ‘pūkas’). Leksikog a iniuose šal iniuose už iksuo i os keli
eiksmažodiniai galūnių ediniai. Jų nominacijos pag indą suda o eiksmažo-
džiai ( ezul a as – de e ba y ai). Veiksmažodiniai pa adigma ai u i ka ego inę
eiksmažodinės ypa ybės u ė ojo a eikėjo eikšmę, pa yzdžiui: gùi ė ‘smulki
žu elė – g užas, g amzdas, g užlys, s ekė (Gobio lu ia ilis)’ LKŽe, ŠVŽŽ I 210
(: gù i, g a, gù o ‘ upė i, smulkė i, by ė i’; gu ùs, gu  ‘ upus, bi us, i us’9),
plùkė ‘nedidelė žu y ė, saulažu ė, blizgė (Leucaspius delinea us)’ LKŽe (: plùk i,
pluñka, plùko ‘plauk i’).
2.2.2. Kompozicinės nominacijos ūšies10 ŠŽVG pa adinimai suda o kiek
daugiau nei ečdalį mo y uo ųjų nomina emų. Dū inių p oblema iką nag inė-
ję y ėjai pas ebėjo, kad dū inių klasi ikacijai sunku nus a y i uni e salius k i e-
ijus (Ja mala ičius 2014: 19–21; S undžia, Ja mala ičius 2019: 23; Sme onienė
2020: 134). Ap ašan kompozi ų s uk ū ą, laikomasi Vinco U bučio pasiūly-
os dū inių klasi ikacijos (DLKG 150–167). Pi miausia nus a oma, kokios kal-
bos dalies y a an asis kompozi o dėmuo. ŠŽVG pa adinimai pagal šį k i e ijų
9 Da ybos ka ego ijų ski is ne isada aiški (ž . Amb azas 1993: 12).
10 Ti ų leksikog a ijos šal inių s aipsnių ilius acijose už iksuo i keli kolokacinės nominacijos žu ų
pa adinimai, pa yzdžiui: upinė s in a, balandinė lydeka. Šio nominacijos būdo nedidelę apim į le-
mia ai, kad aiškinamuosiuose žodynuose kolokaciniai pa adinimai neiškeliami a ski omis lemo-
mis. Dėl nedidelės apim ies i egis a imo p oblemų, šiame y imo e ape kolokacinė nominacijos
ūšis a ski ai neap a iama.
S aipsniai / A icles 255
Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų
nominacija i mo y acija
suda o d i g upeles: dū iniai su daik a a diniu an uoju dėmeniu i dū iniai su
eiksmažodiniu an uoju dėmeniu.
Dū iniai su daik a a diniu an uoju dėmeniu suda o didžiąją dalį – apie
83 p oc. – kompozi ų. Daugiausia y a dū inių, suda y ų iš d iejų daik a a -
džių. G upelę okių da inių suda o in a ian iniai a liagy ių jauniklio (le os) –
buožgal io – pa adinimai, pab ėžian ys nep opo cingo dydžio, o ma išsiski-
iančią gy io gal ą. Tokių pa adinimų an uoju sandu eina soma onimas gal à,
pa yzdžiui: buožga is / buožgál is / búožgal is LKA I 155, LKŽe, buožaga is
LKA I 155, bužógal is LKA I 155, a laga is / a lãgal is ‘buožgal is’ LKŽe,
bužuñgal is / bužùngal is / bužunga is / bužungál is / bùžungal is LKA I 155,
LKŽe, ŠVŽŽ I 86, a lóžgal is ‘buožgal is’ LKŽe; a lžgal is ‘ . p.’ LKA I 155,
a lžgal is ‘ . p.’ LKŽe, ŠVŽŽ II 415. Už iksuo i keli buožgal io pa adinimai,
ku ių an ieji dėmenys y a abs akčios eikšmės daik a a dis gãlas a ba pe kel-
inės eikšmės dėmuo káušas, pa yzdžiui: bužùngalis / bužuñgalis ‘buožgal is’
LKA I 155; a lãkaušis / a lakáušis 2 ‘ . p.’ LKA I 155, LKŽe.
Kelių kompozi ų pi mieji i (a ba) an ieji dėmenys y a pe kel inės eikš-
mės, pa yzdžiui: šdpil ė / šdpil is ‘maža į kuoją panaši žu elė’ ŠVŽŽ II 305,
mẽd ėžis ‘maža andenų ki melai ė, apsiu os le a (Ph yganea g andis)’ LKŽe,
ŠVŽŽ I 426, a lãkaušis / a lakáušis 1 ‘moliuskas, geldu ė’ LKŽe, ŠVŽŽ II
414, a lãk iauklis ‘moliuskas, geldu ė’ LKŽe, aš uon añkis ‘aš uoniakojis’
LKŽe. Pi mieji šių dū inių dėmenys y a daik a a diniai, išsky us skai a dį aš-
uon, aš úonios.
Nedidelę g upelę suda o kompozi ai, ku ių pi mieji dėmenys y a būd a -
džiai, apibūdinan ys kokybinę an ojo daik a a dinio dėmens sa ybę, pa yz-
džiui: blánklašis ‘ka pinių šeimos žu is, s o inė aukšlė, i š andenė (Albu nus
bipunc a us)’ LKŽe, kumpsnãpis ‘ okia žu is’ LKŽe, audoñspa nis / audón
spa nis LKA I 154, aũdspa nis / áudspa nis / audspa nỹs LKA I 154, LKŽe,
ebsilkė ‘ iebi silkė (Clupea ha engus)’ LKŽe.
Dū inių su an uoju eiksmažodiniu dėmeniu negausu. Pi mieji okių dū i-
nių dėmenys y a daik a a džiai, į a dijan ys eiksmažodžiu eiškiamo eiksmo
objek ą, pa yzdžiui: a klãsu bė ‘a kliadėlė, kumeldėlė’ LKŽe, up akis ‘lašiši-
nių šeimos nemaža šlakuo a gėla andenė e inga žu is (Salmo u a)’ LKŽe,
ŠVŽŽ II 386.
Keblu in e p e uo i dū inių ã kyš is ‘pap as asis kūjagal is (Co us gobio)’,
ã pisa ‘pap as asis kūjagal is (Co us gobio)’ LKŽe da ybą. Tikė ina, kad an -
asis leksemos ã kyš is dėmuo y a daik a a dis kỹš is ‘pasmailin as kuolelis
kam užkiš i, kaiš is’, odėl laikoma dū iniu, ačiau žu ies eikšmė gali bū i su-
p an ama i kaip me a o inė: ã kyš is ‘pe mo ą į ašį įkišamas kaiš is, kad a-
as nenusmuk ų’ → ‘pap as asis kūjagal is (Co us gobio)’ (plg. U bu is 2002:
275). Nominacijos p ocese s a bi dū inio me a o izacija, odėl okia nominacija
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
256 Ac a Linguis ica Li huanica XCI
galė ų bū i laikoma miš iojo (kompozicinio i seman inio) būdo nominacija.
Nemažiau kebli i leksemos ã pisa in e p e acija. Tikė ina, kad an asis dėmuo
y a eiksmažodis ps i (psa, pso) daba a pažįs amas ik ulga ia eikšme ‘coi e’.
Kaip nu odo V. U bu is, ã pisa da yba suponuoja „ ą eiksmažodį da bu us
pla esnės seman ikos ‘kiš i, k iuš i, kal i’“ (U bu is 2002: 276). Pa ikimesnei in-
e p e acijai eikė ų su ink i daugiau duomenų.
2.2.3. Seman inė nominacijos ūšis ŠŽVG pa adinimų nominacijos sis emo-
je nep oduk y i. Tokių nomina emų i nominacijos pag indu einančių leksemų
o malioji sanda a nesiski ia. Naujo pa adinimo suda ymas pa em as seman ine
(me a o ine a me onimine) ans o macija (Lubienė 2015: 62–63; Šala iejū ė
2022: 62). Už iksuo i os keli okie pa yzdžiai: k áukė / sk áukė ‘gal a’ → ‘žu-
is panaši į buožgal į (Co us gobio)’ LKŽe, ŠVŽŽ I 360; II 209; ošikà ‘ožka’ →
‘ okia žu is’ LKŽe; ubulis 1 ‘kas iebus, ap alus’ → ‘nedidelė ka pinių šeimos
žu elė (Gobio gobio)’, ubulis 2 → ‘be kokių žu ų jauniklis’ (plg. U bu is 1997:
5–8).
3. ŠŽVG PAVADINIMŲ MOTYVACIJOS
MODELIAI IR JŲ TIPAI
Nominacijos analizė pa odė, kad didžiausią ŠŽVG pa adinimų dalį suda o
mo y uo osios nominacijos leksemos, a ba mo y emos. Koncep ualieji požy-
miai onomasiologinėje pa adinimų s uk ū oje iksuojami ne ik s uk ū iniais
(a ikso pa idalo) mo y a o iais, be i leksiniais (šaknies pa idalo) mo y a o-
iais. Pagal leksinių mo y a o ių seman ikos a imumą, mo y emos suda o am
ik us mo y acijos modelius (MM) i mo y acijos modelių ipus (MMT) (plg.
Lubienė 2015: 78–180). Nus a y a, kad ŠŽVG pa adinimams būdingi ke u i
MMT: desk ip y usis, unkcinis, posesinis- ep odukcinis, kompa a y usis.
3.1. Desk ip y usis MMT emiasi kogni y iniu k ali a y umo p incipu (ž .
en pa : 78). Mo y acijos p oceso me u emiamasi pažin ine in o macija apie
į a dijamąjį (jo koncep ą). Leksiniai mo y a o iai eksplici iškai ( iesioginėmis
leksinių mo y a o ių eikšmėmis) apibūdina į a dijamąją ealiją (jos koncep ą).
Nus a y a, kad ŠŽVG pa adinimai y a kolo a y iojo, mo ologinio, igū a y-
iojo i akus inio MM.
Kolo a y iojo MM pama as – spal os a kūno aš o požymis. Jo schema: ‘X
spal a → Y gy ūnas (gy ūno kūno dalis)’. Šiam MM p iski ina ke u iolika in-
a ian inių mo y emų: baskė LKŽe; blai à LKŽe, ŠVŽŽ I 65, blai ẽlė LKŽe,
ŠVŽŽ I 65; blánklašis LKŽe, lãšė ŠVŽŽ I 373, lašišà 1 LKŽe; lašišà 2 ŠVŽŽ I
374; aũdė / audà K e Ž 337, LKŽe, ŠVŽŽ II 131, audẽlė ŠVŽŽ II 131; au-
doñspa nis / audónspa nis LKA I 154, aũdspa nis / áudspa nis / audspa nỹs
S aipsniai / A icles 263
Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų
nominacija i mo y acija
and compa a i e. This sys em ypically cap u es 1–2 mo i a ional ea u es, which can be
exp essed bo h explici ly and implici ly, h ough s uc u al and lexical mo i a o s.
The sys ema ic analysis o mo i a ion models highligh s wo main ope a ions in he
name-c ea ion p ocess: (a) objec i e e alua ion o eali y based on senso y ( isual,
audi o y, ac ile) pe cep ions, and (b) associa i e e alua ion o eali y h ough me apho ical
mechanisms. Analyzing names as esul s o nomina ion and mo i a ion p ocesses p o ides
aluable insigh s in o how he wo ld is ep esen ed in language. The concep ual sphe e o
aqua ic animal names p esen s a p omising a ea o e hnolinguis ic esea ch and wa an s
u he a en ion om esea che s and collec o s.
Į eik a 2024 m. ugsėjo 13 d.
ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius, Lie u a
zyd une.sala ieju [email p o ec ed]