Šiaurės žemaičių vandens gyvūnų pavadinimų nominacija ir motyvacija

Ac a Linguis ica Li huanica XCI 248 ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as ORCID id: o cid.o g/0009-0003-4998-9657 Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: leksinė seman ika, leksikog a ija, e noling is ika. DOI: doi.o g/10.35321/all91-10 ŠIAURS ŽEMAIČI VANDENS GIVUN PAVADIN NOMINACIJA IR MOTYVACIJA Nomina ion and Mo i a ion o he Names o Aqua ic Animals in he No he n Samogi ian Subdialec ANOTATIUM S aipsnyje p äsen ie wi d li auische Sp ache zoonimų hema ischen G uppe nedidelio posis emio nö dliche zemaičių Wasse Tie e namensamungen Un e suchung. Siekiama he auszuškin i, welchen leksemomen ada menscha eingewä digami Wasse ie e, welche sind i iaglichen benennungen nomina ions und mo i a ions eigenscha en. Be üh wi d eine komplexen linguis ischen Un e suchung me hodische P axis. Empi ische Ma e ialien Quellen LKŽe und nö dlichen un e aičių pa a mės wodynai. Aus üh liche Leksikog aphie Quellenanalyse ha gehol en es zus ellen Namensumschä ung. Nimm es das Ve häl nis zwischen mo i i uo en und unmo i ie en Namen, dominiie endes Nominie ungs A en, Weisen, Mi el, wich igs en Mo i a ionszeichen und mo i a ions Modellen e schiedeni o ä. ESMINIAI WODŽIAI: nö dliche zemaičių pa a mė, mo y acija, nominacija, onomasiologija, Wasse ie namensinimai. ANNOTATION This a icle p esen s a s udy o he No he n Samogi ian lexical hema ic g oup o aqua ic animals names. The esea ch aims o iden i y he lexemes used o name wa e animals in his egional dialec and o s udy he nomina ion and mo i a ion ea u es o hese names. The esea ch employs a me hodological app oach ha in eg a es complex linguis ic analysis. The empi ical ma e ial is d awn om he Lie u ių kalbos žodynas (LKŽe) and dic iona ies o he No h Samogi ian dialec . A ho ough analysis o hese lexicog aphical sou ces has S aipsniai A icles 249 allowed o he de e mina ion o he names co e age. The s udy Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų nominacija i mo y acija iden i ies he a io be ween mo i a ed and unmo i a ed lexemes, dominan ypes and ools o nomina ion, key ea u es o mo i a ion, and he a ie y o mo i a ion models. KEYWORDS: No he n Samogi ian subdialec , mo i a ion, nomina ion, onomasiology, aqua ic animals names. 1. ĮVADAS Eine on ak ualiaus en zei genössische Sp acho y os Un e suchungs ich ungen Sp achen und Ta o ės, Sp achen und Denken e häl nis. Um sie zu e o schen komplexe Sp achen, E kenn nis und Denken P ozesse, kelien Idéen übe kelis dešim mečius kogni y inės ling is ikos šalininkai siekia a skleis i į ai ių linguis ische Analyses Gebie en En wicklung. Jau ealijų Namenungen Scha ung P inzipien, Sp achemi el Möglichkei en e mi elnd konzep ualųjį Wel bild. Eine solche Leksikos Un e suchung Aspek en mo i a ionss udie (Pan he , Radden 2011; Pan he 2013; G ygel 2020; D ożdż 2022). Geißūnai sind inseejba e Menschenkul u , Denken und Sp ache Teil. li auische Sp ache Tie ennamen wie Sys em, de en Mi gliede ein ija gemeinsames seman isches Zeichenis, i i menkai. Wie meh Au me ksamkei Haus ie , gewidme Vogel- und Inszdžių onomasiologischen Sys ems o schung (Šala iejū ė 2022), Ž ė ių und Replių mo i a ion und e noling is ischem Wel ė aizdžio Analyse (Jasiūnai ė 2010; Sme ona 2015). li auischen sp acho y e geoling is ischem aspek u e was un e such ge ingdelė li auischen sp ach aqua Tie e Teil: buožgal io, lydekos, kuojos und audės namensamnungen Ve b ei ungsbesch eibungen mi Ka happen (LKA I). Meh e e Un e suchungen einzelne gewidme Fischennamen U sp ungs, Seman ik, Te minologies F agen behandeln (U bu is 1981; 1997; 1999; 2002; Gai enis 1995; Kabašinskai ė 2011; Blažek und k . 2011; Umb asas 2015; Blažek 2018). A bei en, in denen wü de un e such eine li auischen Sp ache dialek ode subdialek aqua Tie e Namen, gib es nich 1, jedoch is in le z e Zei e schienen ein paa nö dlichen zemaičių Leksika Un e suchungen, in denen e such we den, was Mo i a ionszeichen ode Zeichnen lupi Kö pe eilnamen (Ce i 2021; Lubienė e k . 2021; Pakalniškienė, Lubienė 2023). Ausländische Fo schungen, um aschenden Tie ennamnungen nomina ionen und mo y a ionen ypologiją, auch nich asu. Meis Au me ksamkei konzen ie sich zoonimine Ph aseologie, Me aphe , e nozoologische Ka ego isie ung, e noseman ika einzeln in 1 Ande e emischen (seman ischen) Fo schungsg uppen esama: aus üh lich ausgebilde y ųš aičių pane ėžiškių i onimų mo y acija (G i ėnienė 2006), li auische Sp ach mikonimų nominacija und mo y acija (Lubienė 2015). ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ 250 Ac a Linguis ica Li huanica XCI Sp achen (Be lin 1992; Nilsen 1996; Kieł yka, Klepa ski 2005; Goa ly 2006; San os-Fi a und k . 2011; Wie zbicka 2013; Be ezowski 2020). Ande e Sp achen zoonimų mo i a ion un e such episodisch (Alinei 1997; 2005; Goudi 2011). In diese S udie p äsen ie sich komplexische nö dliche un e ai ige Wasse Tie e (ŠŽVG) Namenungs e analyse. Kalbo y os A bei en, die un e suchen solche seman ische Pa adigma, gib es. Un e suchungsak uali ä le n holis ische Ansa z zu Objek : nich analysie Ve häl nis zwischen mo i uo enden und nich mo i uo enden Wasse ie ennungen, unbekann , welche Nominie ungs ypen, A en, Buddha, Mi el dominie en, nich es geleg mo i a ionszeichen, neaiškus eminio pog upio in en o ius. Mögliche Wasse ie enbenennungs Fo schungs eld b ei und pe spek i us. Laikomasi Bes immungen, dass sys ema ische Nominie ungs ypen, Me hoden, A en, Ins umen en, Mo i a ions Modellen Analyse is eine on Me hoden, e laubenden auszuškin i aksiologische, koncep ualiuosius Ty imo ikslas – nus a y i ŠŽVG pa adinimų nominacijos i mo y acijos ypa ybes. Tikslo siekiama sp endžian šiuos užda inius: 1) emian is lie u ių in o a dijamosios eali ä s zeichen. sp ach leksikog aphischen Quellen Da en, zu bes immen nö dlichen nied ig s aqua Tie benennungen ko pus; 2) zu bes immen mo i io ße und unmo i io e e Benennungen Ve häl nis; 3) zu bes immen mo i i uo ųjų benennungen nomina ions a , manie enus, ypischs es Mi el; 4) zu bes immen mo y uo ųjų benennungen eksplici ische und implici ische mo y acijos zeichen, auslyškin ius ipiškiausius mo y acijos modelius. Ti iamischen ŠŽVG namensinigung umėp is 107 in a ian inės2 leksemos, welche um ass Fischens, a liagy ių, ki mėlių, moliuskų, abzdžių namensinungen. Empi isches Ma e ial zusammenges ell aus nö dlichen zemaiischen Leksiką ixiojenden e ö en lue en Leksikog a ischen Quellen: elek onischen Lie u ių kalbos žodino (LKŽe), K e ingos a mės žodino (K e Ž), No d wes liche zemaičių žodino (ŠVŽŽ III), Lie u ių kalbos a laso (LKA I). Leksemos ausgewähl nach zwei K i e ien seman ischem und Ve b ei ungs. Wassens Tie ennamen Bedeu ungen Analyseä kann haben zwischendalykines p ak ischen We e, pe ek ionie end adi ionelle und en wickelnd neue leksikog aphische Quellen. Me odologies Einhei lichkei zu hal en basiamasi Jū a ės Lubienės monog aphijoje (Lubienė 2015) angebo ene Klassi ika ion und Te minim. Es un e schieme nemo i uo oji (pi minė) nominacija, mo y uo oji (an inė) nominacija3, nomina ema, mo y ema, mo y acijos modelis. Besch eibend ŠŽVG seman iką e wende wi d leksemos Te minus, Alles ausgesuch e leksemos sind paludi e aus nö dlichen zemaičių pa a mės lo o. 3 T adi ionciell , nach nomina ions eine e n 2 Beziehung mi ande en Wö e n, ausgezeichne pi minė und an inė (an inė iesioginė, an inė ne iesioginė) nominacija (Jakai ienė 2009: 2224). A ipsnyje e wende we den nemo i uo osios und mo y uo osios nomina ions Beg i e. Remiamasi Jū a ės Lubienės o geschlagenem Typ de Nominie ung skal ung in nemo i uo ąją (pi minę) und mo y uo ąją (an inę) nomina ion (de aliau siehe Lubienė 2015: 2425). S aipsniai A icles 251 nomina ionen nomina emos e minas, mo y aciju Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų nominacija i mo y acija mo y emos e minas. Jede nomina emes Analyse um ass meh e e S u en (plg. Šala iejū ė 2022: 28–29): 1. es ges ell wi d, zu welchem Typen Nomina ion mo i ie em ode unmo i ie em gehö un e suchosios nomina emes; 2) bei de Un e suchung nich mo i io osios nomina ions ype nomina emes, es ges ell wi d, welche Nomina ionsso e inne en ode äuße en gehö un e samosios nomina emes; 3) un e suchend mo i uo osios nomina ions ype nomina emes, bes immen nomina ions weisen und Maßnahmen. Ti iend ŠŽVG namensigungs e mo i a ion, in Namen we den geschau als in Leksikosenhei en, ep äsen iojančius un e schiedingo abs ak ionsle ens aliuosius požymius, ku ie sis eminami nus a an mo y acijos modelius i jų koncep u ipus. Angewand wi d meh e e S u en de Mo i emü-Analyse. E mojoj, nied igs ejos abs ak ionsebene, ebopoje, basie end seman ine und da ybine wo zesanalyse, es ges ell we den mo i emom eigenige seman ische zeichen. Zwe ojede Analyseessch i in bes immen seman ische Mo i a ionsmodelle. Te ius, de höchs en Abs ak ionsebene, im S u e bes immen sich seman ischen Mo i a ionsmodellen Typen. Komplexische Aspek de Un e suchung bilde P ämisse auszuheben die onomasiologische S uk u jedes un e suchba en Namens, ypischs en konzep ualiuosius Zeichen. 2. ŠŽVG PAVADINIM NOMINATIUMSTYP, RŪŠYS, BŪDAI, PRIEMONS Ti iamischen leksemų onomasiologische Sys em bes eh aus nich mo i uo ojo und mo i uo ojo nomina ions ypen nomina emü. 2.1. Übe 20 p oc. Namen sind nemo i e ie e Wo e, . y. be spezie e e imologischen, his o ischen Un e suchungen ih e da nich beziehen mi keine ande en Wö zen, ih e onomasiologische S uk u is synch oniisch neskaid i. Un e p nich mo i uo ųjų Benennungen sind haup sächlich Wö ze de al en He kun 4, die e wende we den nich nu i iamojoje nö dlichen zemaičių pa a mėje, abe und in ande en pa a mėse, gene inėje sp äche, beispielsweise: eše ỹs, lýnas, lydekà, ungu ỹs, a l, ėgėl ėgel, žu s žiu s und k /. 4 In diese Un e suchung wi d nich e such zu lösen nemo i uo osios nomina ions namensinigungens U sp ungp oblemen. Nemo i uo osios nomina ions namensinungen diach onische analyse, nomina ions A en, būdü, Ins umen en, seman ischen mo y a ions Modellen Fes s ellung gil Un e suchungspe spek i a. ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ 252 Ac a Linguis ica Li huanica XCI Einen ge ingen Teil de nich mo i io e en Benennungen bilde skolin ische Leksika5. Un e p äuße en nomina ionen a šies nomina emü dominie ge manizmai, sla izmai ode aus ge manischen sp achen a kelia ę sla izmai, beispielsweise: k ãpė ( ok. Quappe) LKŽe; selia à (b . cjaлявa, le. sielawa) LKŽe; ká pis ká pė (le. / ka p, u. Ka p; ok. Ka p en) LKŽe, ŠVŽŽ I 268. 2.2. E wa 80 % de Namensnamen gehö en mo i ie jai Leksikai6. Mo i uo ojo nomina ions ype nomina emos ha sinch onie end kla e onomasiologische S uk u und be uh ande en Sp acheinhei en, die ep äsen ie en eingewählig es Reali ä skonzep . Mo ie e ŠŽVG-Namen sind d ei nomina ionsa en: a iksinės p oc., (60 komposicinės (37 p oc.) und seman inės (3 P ozen ). 2.2.1. A iksinės nominacijos ūšies ŠŽVG benennungen um assen zwei mo ologischen nominacijos A en: su iksaciju ( esul a as su iksa ai) und pa adigmaciju ( esul a as pa adigma ai). Gemäß G undnines Wo es Zugehö igung zu einem bes imm en Sp achen eil we den un e schieden a dažodiniai und ios i nep oduk y ios nominacijos p iemonės. Ta p a iksinės nominacijos ūšies nomina emų dominuoja su iksa ai – jie su- eiksmažodiniai ediniai. Nimm e en p oduk yda o übe 80 p ozen . alle a iksa ů. I in gausus Da bie ungsmi el Beesagungen In en a ius, i. e. e wa 20. Va dažodiniai p eesagų ediniai bilden 85 p oc. Su iksa ų. Delen Teil Su iksa s bilden deminu i ischen P eesagų ediniai. Mažybliche Bedeu ungen deminu y ai sind P eesagų elis, ė, ai is, ė (DLKG 8893; LKG 254261, 271272) ediniai: blai ẽlė dem. ‘s o inė aukšlė (Albu noides bipunc a us) LKŽe, ŠVŽŽ I 65, ka osẽlis dem. ‘ka osas (Ca assius ca assius) ŠVŽŽ I 268, gui ẽlė dem. ‘gui ė (Gobio lu ia ilis) ŠVŽŽ I 210, mẽd ėželis dem. ‘med ėžis (Ph yganea g andis) ŠVŽŽ I 426, audẽlė dem. ‘ audė (Ru ilus u ilus) ŠVŽŽ II 131, silkẽlė dem. ‘silkė (Clupea ha engus) ŠVŽŽ II 183, s ėkẽlis dem. ‘s ėkis (Gas e os eus dem. ‘žu is ŠVŽŽ II 497; eše ái is dem. aculea us)’ ŠVŽŽ II 239, s in ẽlė ‘maža žu elė; eže inė s in a (Osme us epe la- nus epe lanus)’ LKŽe, ŠVŽŽ II 241, a lẽlė dem. ‘ a lė’ ŠVŽŽ II 415, žu ẽlė ‘eše ys (Pe ca lu ia ilis) ŠVŽŽ I 159, lydekái ė dem. ‘nedidelė, junge lydeka (Esox lucius) ŠVŽŽ I 388, žu ái ė dem. ‘žu is ŠVŽŽ II 497. Gewöhnlich diese edischen daiba aus ysk innamijamischen Wasse ie en konzep ualųs igen Zeichen kleinhei . Mažumos-menkums We bedeu ung ha pauselige Vo esagų -iūkš is, -ū is ediniai, beispielsweise: a likš is 1 ‘ a lės jauniklis K e Ž 475, ‘maža a lė LKŽe; sk a is ‘žu is ähnlich an buožgal į (Co us gobio) LKŽe. 5 Skolijnen He kun wu de es ges ell basie end au i ų leksikog aphischen Quellen Da en. 6 Mo i uo ige Wo ens pe s a a wi d uni e salia Leksikosys ems Besonde hei in e schiedenen Sp achen (Lako 1987: 346). A ikeln A icles 253 / Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų nominacija i mo y acija Ki en deminu i ischen P eesagüe ediniai aus yškina nich nu kleinumo-menkums da ibine Bedeu ung, abe gleichzei ig ha und U sp üngliche Bedeu ung, aigi schwie ig nub ėž i die G enze zwischen solchen edinių deminu i üe und a dazodigen Eigenscha en hal ende Ka ego ien. No male weise diese ŠŽVG Benennungen einga adija a liagy ių jauniklį (le ą) buožgal į. Nomina ions G undlage bes eh leksema a l und e schiedene -y is (DLKG 92; LKG 272–274) a lý is ‘ . p’ LKA I 155, LKŽe, ŠVŽŽ II 415; Vo zuschläge, zum Beispiel: -iūkš is (DLKG 9293; LKG 275276) a likš is 2 ‘buožgal is LKŽe; -iūzas (LKG 285) a lizas ‘ . p. LKA I 155, LKŽe; -ožis (DLKG 123; LKG 359) a lóžis ‘ . p. LKŽe, K e Ž 475; -ui is (LKG 282) a lùi is ‘ . p. LKA I 155, LKŽe; -ū is (LKG 281282) a l is ‘ . p. LKA I 155, LKŽe; -ūzas (LKG 285) a lzas ‘ . p. LKŽe; -ykš is ( en auch: 282) a lýkš is ‘ . p. LKA I 155, LKŽe. In eche ie en leksikog aphischen Quellen be ass sich ein ŠŽVG-Namensp äges -in (DLKG 142143; LKG 418) edinys, kennzeichne den Lebensnamen nach Geschlech sun e schied: alinas ‘ a lės pa inėlis LKŽe (: a l). Nedidelę g upelę bilden a dažodliche Eigenscha en behabe ode Schauspiele n Ka ego ie gehö enden ŠŽVG Benennungen, de en nomina ionsg undü bes eh zwei a ben eškian ys Eigenscha en bál as, -à und žãlias, ià: -skė (DLKG 120; LKG 354) baskė ‘nedidelė plokščia isch mi weißen schwynen, die an de Wasse obe läche ode Seklumen schwimmen LKŽe; -iūkė (DLKG 121; LKG 355) žalikė ‘žalioji a lė, žal a lė (Rana esculen a) K e Ž 496, LKŽe, ŠVŽŽ II 474; iuokė (DLKG 123; LKG 361) žaliuõkė ‘ . p. LKŽe. In einigen Fällen es zus ellen Nominie ungsg und und Mi el is p oblema isch7. Namdazodige Eigenscha enhal e ka ego ie könn en gehö en de sel enen a minės Be ügungs -iša (ž . Ska džius 1996: 317) ediniai aus daik a a džio lãšas ‘ aškas, dėmelė: lašišà 1 ‘s ambi isch is os a ben Fleisa (Salmo sala ) LKŽe; lašišà 2 ‘upė akis (Salmo u a) ŠVŽŽ I 374 (plg. U bu is 1981: 167 169; Blažek und k . 2011: 112114). Veiksmažodinių p iesagų edinių as a ge okai wenige . Diese ŠŽVG-Bezeichnungen gehö en de Ka ego ie de wi kmažodlichen Eigenscha hal e und Wi ke s. Nedidelę gewisse Wi kung, g upelę suda o į ai ių andens gy ių pa adinimai pagal jų a liekamą eiks- mą. Šių edinių da ybinė eikšmė galė ų bū i nusakoma: ‘ a(s), ku i(s) a lieka beispielsweise: ėlė (LKG 334) siu bėl su bėl ‘dėlė LKŽe, ŠVŽŽ II 258 (: siub i, siubia, siubė /); - (DLKG 106; LKG 320321) čiuožkas ‘ andens pa e šiuje šokinėjan is blakių bū io abzdys ŠVŽŽ I 98 (: čiuõž i, čiuõžia, čiuõžė); -lys, -lė (DLKG 106107; LKG 321322) opa plė8 ‘žalioji a lė LKŽe (: pap i, papia, papė), pyplỹs ‘ ijūnas (Misgu nus ossilis) LKŽe, ŠVŽŽ 7 Sinch oniškai nomina emų pag indą kai ku ių sunku įž elg i. Nomina ema gil mo i i uo , wenn sie möglich mi einem G undini Wo zu e binden. 8 Zeinklu ° ma kie jene Leksemes, de en Wodyne sind neki čiuo os. ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ Ac a Linguis ica Li huanica XCI 254 II 62 (: pỹp i, pỹpia, pỹpė); -skė plùskė ‘į audę panaši maža žu elė (: plùk i, pluñka, plùks a, plùko ‘plauk i); -šė (DLKG 111; LKG 331) pliùkšė ‘ okia maža yu is LKŽe (: pliukš i, pliùkši, pliukšjo ‘šokinė i ( andenyje)); - (DLKG 107; LKG 322323) ijunas nedidelė, dünna kleinis z yneliais isch, pyplys (Misgu nus ossilis) LKŽe, ŠVŽŽ II 446 (: ý i, ẽja, jo ynio i, suk i). Galūnių edinių ka ego ischen Bedeu ungen sind na imos p eesagų edinių ka ego ischen Bedeu ungen, jedoch zwischen ŠŽVG namensinungs e pa adigma en is ge adewegs wenige als Su iksa ů nu penk adalis alle a iksines nomina ions ūšies nomina emų. Nedidelę g upelę bilden a dažodiniai galūnių ediniai, de en nomina ions G undlage bilden kokybiniai būd a džiai ( esul a as deadjek y ai) und daik a a džiai ( esul a as denomina i ai). Va dažodiniai pa adigma ai ha ka ego ische Eigenscha shal e sbedeu ung, beispielsweise: blai à ‘s o inė aukšlė (Albu noides bipunc a us) LKŽe, ŠVŽI 65 (: blai ùs, blai ‘bals as, š iesus), aũdė audà ‘mekš as, kuoja (Ru ilus u ilus) K e Ž 337, LKŽe, ŠVŽ 131 (: aždas, edà ‘ us as, s II), ménkžals a, udai dėmė a e ska is ju a (Gadus mo ) LKŽe, ŠVŽI 430 (: me, menkas); lãšė ‘upė akis (Salmo u a) ŠVŽŽ I 373 (: lãšas ‘ aškas, dėmelė), šlakỹs ‘jū inis upė akis (Salmo u a) LKŽe (: šlãkas ‘pū aškas, dėmelė), puõkis ‘gžlys (Ace ina ce nua) K e Ž 326, LKŽe (: puõkas ‘pūkas). Leksikog a ischen Quellen zu zau sich en nu wenige eiksmažodiniai galūnių ediniai. Jüch nomina ions G undlage bilde Geschmawodžiai ( esul a de e ba y ai). Veiksmažodiniai pa adigma ai ha ka ego ische Handlungsme kmale de Inhabe ode Wi ke s Bedeu ung, beispielsweise: gùi ė ‘smulki žu elė g užas, g amzdas, g užlys, s ekė (Gobio lu ia ilis) LKŽe, ŠVŽŽ I 210 (: gù i, g a, gù o ‘ upė i, smelkė i, by ė i; gu ùs, gu upus, bi us, i us, i us plkned ‘plüy , saulažu ė, blizhėkė (Leucaspius delinea us) LKŽe (: plėkù i, pluñka, plùko ‘plauk i’). 2.2.2. Kompozicinen Nomina ions ūšies10 ŠŽVG Nameninigen bilden e was meh als ečdalį mo i uo ųjų nomina em. Dū inių p oblema iką un e such en Fo sche beme ke en, dass dū inių Klassi ika ion schwie ig zu bes immen uni e salius K i e ium (Ja mala ičius 2014: 1921; S undžia, Ja mala ičius 2019: 23; Sme onienė 2020: 134). Bei de Besch eibung de Komponi s uk u wi d gehal en, die on Vinco U bucios o geschlagene dū ischen Klassi ika ion (DLKG 150167) gehal en. Zue s wi d es ges ell , welche Sp ach eils is de zwei e Komponi o demp. ŠŽVG Bezeichnungen nach diesem K i e ien 9 Da ybos Ka ego ien un e schiedis nich imme aiški (z . Amb azas 1993: 12). 10 Ti ų leksikog aphischen Quellen A ikeln illus a ionen zu be es igen einige kolokacinės nominacijos Fischennamen, beispielsweise: upinė s in a, balandinė lydeka. Dieses nomina ions Baudo nedelmüde Um ang zu legen is das, dass e klä amuosiigen Wö e büche n kolokacinie Namen nich skelie en sepa a en lemomen. Au g und ge inges Um angs und egis a imo P obleme, in diesem Un e suchungss adium kolokacinė nomina ions A is ge enn nich ap a ie . S apsniai A icles 255 bilde zwei G upeles: dū inische mi daik a a diniu Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų nominacija i mo y acija an uoju dėmeniu und dū inische mi eiksmažodiniu an uoju dėmeniu. Dū inie mi daik a a diniu an uoju dėmeniu bilden den g öß en Teil übe 83 p oc. komposi ů. Meins ein sind dū inių, zusammy ų aus zwei daik a a dzungen. G upelę solche Da nungen bilden in a ian ische a liagy ių jungeniklio (la os) buožgal io benennungen, un e zeigenden nep opo cingo G öße, Fo m ausscheißende lebio Kop . Solchen Benennungen zwei em Sandu geh soma onim gal à, beispielsweise: buožga is buožgál is búožgal is LKA I 155, LKŽe, buožaga is LKA I 155, bužógal is LKA I 155, a laga is a lãgal is ‘buožgal is LKŽe, bužuñgal is bužungal is bužal is / bužunga is bužungál is bùžgal is LKA I 155, LKŽe, ŠVŽKA I 86, a žlógal is bužgal is LKŽe. a lžgal is ‘ . p. LKA I 155, a lžgal is ‘ . p. LKŽe, ŠVŽŽ II 415. Au zeichne we den einige buožgal io Benennungen, de en zwei e Kleidungen sind abs ak iges Bedeu ungs daik a a dis gãlas ode pe kel inės Bedeu ungs dėmuo káušas, beispielsweise: bužùngalis bužuñgalis ‘buožgal is LKA I; a lãkaušis / a lakáušis 2 ‘ . 155 p. LKA I 155, LKŽe. Komposi en e s e und (ode ) zwei e Kleben sind übe el liche Bedeu ungen, beispielsweise: schdpil ė šdpil is ‘maža u kuoją podobna žu elė ŠVŽŽ 305, Kd ėžis ‘maža andenų ki melai ė, apsiu os le a (Ph yganea g andis) LKŽe, ŠVŽ I 426, a lãšis a kaušis 1 geldmoliuskas, geldu kas, LKŽe, ŠVŽ II 414, a lãk iauklis, geldu kas, LKŽe, LKŽe, š añkas, LKjaoniakojis, LKŽe. Die e s en diese dū ischen Kleidmenys sind daik a a dinische, auße Zahl a dį ach uon, aš úonios. Nedidelę g upelę bilde Komposi e, de en e s e Lämenis sind Eigennamen, besch eiben die quali ibine zwei e s daik a a dinischen Lämens Eigenscha , zum Beispiel: blánklašis ‘ka pinių šeimos žu is, s o inė aukšlė, eiks andenė (Albu nus bipunc a us) LKŽe, kumpsnãpis ‘ okia žu is LKŽe, audoñspa nis spa nis LKA I 154, aũdspa nis / áudspa nis / audspa nỹs LKA I 154, LKŽe, ebsilkė ‘ iebi silkė (Clupea ha engus)’ LKŽe. audón Dū inių su d uhýmmažodiniu dėmeniu negausu. Die e s en solche dū inių kleben sind daik a o ze, einnamigan ys eiksmažodžiu eiškiamo gegens and de handlung, beispielsweise: a klãsu bė ‘a kliadėlė, kumeldėlė LKŽe, up akis ‘lašišinių šeimos nemaža šlakuo a gėla andenė e inga žu is (Salmo u a) LKŽe, ŠVŽŽ II 386. Keblu in e p e ie en dū ischen ã kyš is ‘p as asis kūjagal is (Co us gobio), ã pisa ‘p as asis kūjagal is (Co us gobio) LKŽe da yb. Es is zu e wa en, dass de zwei e Leksemos ã kyš is dėmuo is daik a a dis kỹš is ‘pasmailin as kuolelis kam zaskiš i, kaiš is, dahe be ach e dū iniu, jedoch ischens Bedeu ung kann e s anden we den und als me apho ische: ã kyš is ‘pe mo . mo . in die Achse einges echene kaiš is, dass de Rad nich nussmuk en → ‘pap as asis kūjagal is (Co us U io) (plg gobbu is 2002: 275). Nomina ionsp ozess wich ig dü iniens me apho isie ung, dahe solche nomina ion ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ 256 Ac a Linguis ica Li huanica XCI könn e be ach e we den gemischiges (kompozicinische und seman inische ) Zus and nominacija. Nemažiau kebli und leksemos ã pisa in e p e acija. Es is zu e wa en, dass de zwei e Kleidem is Geschmawo d ps i (psa, pso) je z e kenn e wi d nu ulga ia Bedeu ung coi e. Wie weis V. U bu is au , ã pisa da yba suponuoja ą eiksmažodį noch wa us b ednės seman ikos ‘kiš i, k iuš i, kal i (U bu is 2002: 276). Zu zu e lässige en In e p e a ion müss e meh Da en gesammel we den. 2.2.3. Seman ische Nominie ungsa is ŠŽVG namensinungs e nomnungssys emje nep oduk i i. Tokien nomina ems und nomina ionsg undum gehenden leksems o malioji Sanda a nich un e scheide . Die Zusammense zung des neuen Namens basie seman ine (me a o ine ode me onimine) T ans o ma ion (Lubienė 2015: 6263; Šala iejū ė 2022: 62). Ge ade wenige solche Beispiele we den au gezeichne : k áukė sk áukė ‘gal a → ‘žu is ähnlich an buožgal į (Co us gobio) LKŽe, ŠVŽŽ I 360; II 209; ošikà ‘ožka → ‘ okia žu is LKŽe; ubulis 1 ‘was iebus, umhalus → ‘nedidelė ka pinių šeimos žu elė (Gobio gobio), ubulis 2 → ‘be kokių žu ų jauniklis (plg. U bu is 1997: 5–8). 3. ŠŽVG GAVINIM RAGTVACIJAS MODELI AND DER Typen Nomina ionsanalyse zeig e, dass den g öß en ŠŽVG Namenahmen Teil bilde mo y uo osios nominacijos leksemos, ode mo y emos. Konzep uelle Zeichnungen onomasiologische Namenss uk u we den nich nu s uk u ellen (a ikso pauschalo) mo y a o ien, sonde n und leksiniais (šaknies pauschalo) iais. Pagal leksinių mo y a o ių seman ikos a imumą, mo y emos suda o am mo y a o ik us mo y acijos modelius (MM) und mo y acijos modelių ipus (MMT) (plg. Lubienė 2015: 78180). Nimm es , dass ŠŽVG Namennungen cha ak e is isch ie MMT: desk ip i usis, unkcinis, posesisis- ep odukcinis, kompa a i usis. 3.1. Desk ip i e MMT be uh au dem kogni i en Quali a i i ä sp inzip (sieh ib. 78). Wäh end des Mo i ia ionsp ozesses s ü z sich au kennzeichnende In o ma ionen übe einge üh ijameses (jo koncep ą). Leksiniai mo y a o iai eksplici iškai ( eiblichen leksinių mo y a o ių bedeu mėmis) besch eib einwe ijames die eali y (jos koncep ą). Fes ig wu de, dass ŠŽVG Benennungen sind kolo a i iojo, mo ologischen, igū a i iojo und akus inio MM. Kolo a i iojo MM G unda Fa be ode Kö pe sch i Zeichenis. Sein schema: ‘X a ba → Y ie ūnas ( i ūno kö pe eil). Diesem MM zuzuo dnen sind ie zehn in a ian ischen Mo i em: baskė LKŽe; blai à LKŽe, ŠVŽŽ I 65, blai ẽlė LKŽe, ŠVŽŽ I 65; blánklašis LKŽe, lãšė ŠVŽŽ I 373, lašišà 1 LKŽe; lašišà 2 ŠVŽŽ I 374; aũdė audà K e Ž 337, LKŽe, ŠVŽŽ II 131, audẽlė ŠVŽŽ II 131; audoñspa nis audónspa nis LKA I 154, aũdspa nis áudspa nis / / audspa nỹs S aipsniai A icles 263 and compa a i e. / This sys em ypically cap u es 12 mo i a ional Šiau ės žemaičių andens gy ūnų pa adinimų nominacija i mo y acija ea u es, which can be exp essed bo h explici ly and implici ly, h ough s uc u al and lexical mo i a o s. The sys ema ic analysis o mo i a ion models highligh s wo main ope a ions in he name-c ea ion p ocess: (a) objec i e e alua ion o eali y based on senso y ( isual, audi o y, ac ile) pe cep ions, and (b) associa i e e alua ion o eali y h ough me apho ical mechanisms. Analyzing names as esul s o nomina ion and mo i a ion p ocesses p o ides aluable insigh s in o how he wo ld is ep esen ed in language. The concep ual sphe e o aqua ic animal names p esen s a p omising a ea o e hnolinguis ic esea ch and wa an s u he a en ion om esea che s and collec o s. Eingelei e 2024 m. 13. Sep embe d. ŽYDRŪNĖ ŠALAVIEJŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius, Lie u a zyd une.sala ieju [email p o ec ed]