scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Pietų žemaičių varniškių savojo kalbos varianto vaizdinys: nominacijos ir vertinimai

Abstract

Remiantis geolingvistikos ir perceptyviosios dialektologijos metodologijomis, straipsnyje analizuojamos pietų žemaičių varniškių savojo kalbos varianto nominacijos ir vertinimai. Savojo kalbos varianto atpažinimas grindžiamas paprastojo kalbos bendruomenės nario dialekto kompetencijos (angl. dialect competence) ir dialekto vaizdinio (angl. dialect image) analize. Dialekto kompetencija apima pasąmonėje susiformavusias stereotipines kalbos varianto ar jo vartotojo charakteristikas, o dialekto vaizdinius lemia stereotipiniai kalbinių požymių panašumai ir (ar) skirtumai. Tiriamųjų manymu, pagrindinė ir skiriamoji pietų žemaičių varniškių ypatybė dūnininkavimas būdingas tik pačių vyriausių kalbos bendruomenės narių kalboje, jaunimas ir atsikėlusieji iš kitų vietovių kalba arba su bendrine (arba jai tapačia aukštaičių tarmei) kalba, arba su kitomis žemaičių patarmėmis maišytu kalbos variantu. Būdingiausia ypatybe, pagal kurią atpažįstamas savasis kalbos variantas, įvardijamas galūnių trumpinimas. Geografiniai (erdviniai) atstumai – vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką savojo kalbos varianto nominavimui: įprastai varniškiai suteikia arba gyvenamosios vietovės, arba administracinio ar savivaldybės centro, į kurį migruojama, pavadinimą. Tiek vyresniosios ir vyriausios kartos varniškių nuostata, kad jaunimas nekalba tarmiškai, tiek jaunesniosios kartos tiriamųjų savojo kalbos varianto vaizdinio artinimas prie bendrinės kalbos gali rodyti žemaičių varniškių tarminės ir bendrinės kalbos konvergenciją, o apibūdinimai ir nominacijos – tarminio ploto kalbinį heterogeniškumą.

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Pietų žemaičių varniškių savojo kalbos varianto vaizdinys: nominacijos ir vertinimai

Author: Diana Dambrauskienė
Year: 2026
DOI: 10.35321/all94-03
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/2556/2511
Ac a Linguis ica Li huanica
2026, . 94, p. 119
Re e ência de con eúdo Con en s link /
ISSN 2669-218X (elec onís online) /
Copy igh © 2026 Diana Damb auskienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open
Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s
un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e
c edi ed. // Issueido Li u ians idioma ins i u o. Es e a igo é de acesso abe o, dis ibuído sob e mos de licença
de C ea i e Commons a ibuição, pe mi indo ilimi adamen e usa , dis ibui e ep oduzi o con eúdo em qualque
supo e, indicando au o es e on e.
Recei ed: Gau a: 2025-02-06. / Accep ed: Adop ado: 2026-04-09. /
1 SUET ZEMAIČI VARNIŠKI SAVOJO LANGUAGO VARIANTO
RAIZDINIS: NOMINATIJAS E VALORINIMAI
Pe cep ions o he Na i e Language Va ian among Sou h Samogi ians:
Naming and E alua ion
DIANA DAMBRAUSKIEN
Ins i u o das línguas Lie u ių
E-mail: diana.damb [email protected]
ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-0346-8421 As linhas de pesquisas Mokslinių:
geoling is ika, pe cep i ioji dialek ologija, socioling is ika.
h ps://doi.o g/10.35321/all94-03
------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
ANOTACIA
Com base nas me odologias de geoling is ica e pe cep y iosa dialec ologia, a igo analisa am-se pie ų žemaičių
a niškių sa ojo kalbos a ian o nominações e alo ações. Seu idioma a ian e a econhecimen o baseado na
comunidade de simples idiomas na io dialec o compe ência (angl. dialec compe ence) e dialec o imagem (angl. dialec
image) análise. A compe ência do dialec o ab ange sus o mu-se pasąmonê es e eo ipadas a ian e linguís ica ou
seu consumido ca ac e ís icas, e dialec o igu adinos dimen em es e eo ipinha linguís icos sinais de similumai e
(o ) ski umai. Ti iamiais em minha opinião, p incipal e dis in i a peculia idade dos sulos zemaiços a niškių
dūnininkação ca ac e ís ico apenas dos p óp ios memb os da comunidade da língua mais masculina, jo ens e
a ícios de ou os locais, seja em língua com comunine (ou ela apačia aukš aičių a mei) língua, ou com ou as
zemaičių pa a mėmis maišy u a ian e da língua. Bingūdiausia peculia idade, segundo a qual econhecí el sa asis
a ian e da linguagem, in oduzidajamo galūnių ab e ação.
Geog a iniai (e d iniai) dis amai um dos mais impo an es a o es, dancing in luência a nomina imui a ian o
seujo linguagem: habi uai a niškiai o nece ou habi amsias localidades, ou adminis a i o ou sa i aldybės
cen o, ao qual mig uojama, nome.
Tan o a disposição a niškių da ge ação sênio e sênio , que o jo em não alba a miškai, an o a ap oximação
imaginá io do a ian e do seu idioma dos in es igado es da ge ação ju enil à língua bend inesa pode mos a
con e gência en e a a minês a niškių e a língua bend inesa, e desc eūdinimai e nominações a
he e ogeniškumu da á ea a minio.
ESMINIAI VOODŽIAI: pe cep i ioji dialek ologija, kalbinės nuos a os, pie ų žemaičiai a niškiai, dūnininkai,
sa asis kalbos a ian .
ANNOTATION
This a icle ocuses on he nomina ions and pe cep ions o ones own linguis ic a ian wi hin he Sou he n
Samogi ian subdialec o Va niai, which a e analyzed using geolinguis ic and pe cep ual dialec ological
me hodologies. Recogni ion o ones own linguis ic a ian is based on he s udy o dialec compe ence and dialec
image displayed by egula membe s o he speech communi y. Dialec compe ence engloba all s e eo ypical
cha ac e is ics o he language a ian and i s use o med wi hin ones subconscious, while dialec images esul
om s e eo ypical simila i ies and/o di e ences be ween linguis ic ea u es.
2
Acco ding o he subjec s analyzed, he p ocess o eplacing he S anda d Li huanian p onuncia ion o uo o o
o ū (dūnininka imas), which is he main and dis inc i e cha ac e is ic o he Sou he n Samogi ian subdialec o
Va niai, is e lec ed only in he language o he e y oldes membe s o his speech communi y. Younge
gene a ions and indi iduals who ha e a i ed he e om o he pa s o he coun y a e pe cei ed as using a
a ian mixed wi h ei he S anda d Li huanian (o he Aukš ai ian dialec iden i ied wi h i ) o wi h o he
Samogi ian subdialec s. Reduced endings a e seen as he mos ypical ea u e which helps o iden i y ones own
linguis ic a ian .
Geog aphical (spa ial) dis ance is one o he main ac o s a ec ing he nomina ion o ones own linguis ic a ian .
Speake s o he Va niai subdialec ypically assign o hei a ian he name o hei esiden ial a ea o he
adminis a i e (municipali y) cen e hey a e mig a ing o. The s udy also shows ha olde and oldes
gene a ion speake s o he Va niai subdialec belie e ha young people do no use he dialec , while he image o
hei own a ian p e alen amongs he younge gene a ion is close o S anda d Li huanian. Bo h o hese
indings sugges a con e gence o dialec al and s anda d language wi hin he Va niai subdialec , wi h
cha ac e isa ions and nomina ions poin ing owa ds he linguis ic he e ogenei y o his dialec al a ea.
KEYWORDS: Pe cep ual dialec ology, language a i udes, Sou he n Samogi ian subdialec o Va niai,
dūnininkai, own linguis ic a ian .
1. ĮVADAS
Há uma década a no a a aliada la minė si uação mos ou, que sul dos e asaiços a niškių
pa a mės á ea cai em o no Telšius besi o muojančio žemaičių egiolek o zona, po an o
língua dos locais pessoas de e apon a -se a um ce o s abilumu, nulem u an o o e
adicional adicional de la mės, quan o e es abilų ela i amen e žemai iškųjų geolek ų
1
(šiau inėje Plùngės, na pa e sul
Tau agės) (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014b: 257, 260). Os dados mos a am que a n iškiai,
o mando um comum egiolek ui, no u u o se á endê semelhan e pa a os seus
izinhos se en ionais (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014b: 260).
T adiciniai a niškiai e kaimyniniai šiau inia i zemaičiai ( elšiškiai e k e ingiškiai) em e one inių panašumų,
e ski umų. Dos izinhos do no e os dis inguiu, como os izinhos do sul aseiniškius, dūnininka am
ki čiuo ų d ibalsių ie, uo a lepimen o uni alsiais [iː], [uː] ou di ongoidais [iːi ], [uːu ] (p.z.:ˈuːj iːzi n s]
siênas; [2ˈjuː ks] pios), e de aceiniškių d ɪˈgia sių an, am, en, em a imas [on], [om], [om], [n], [m], [m], [m],
[m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m],
[m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [m], [], [], [] [] [] [] [], [], [] [], [], [], [], [], [],
[], [], [], [], [], [], [], [], [], [], [], [], [], [], [], [], [], [], [], [], [ ] [], [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [
] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ ] [ 1994: 106107; Gi denis 1970: 143145; LKA II 7778, 80, 83, 84, 86, 87,
mapa. Nos 64, 65, 66, 68, 69, 70, 71; Bukan is 1984: 9394; LKTCH 2004: 206, 222223 e k .). Com ou os žemaiços
comum dis inção peculia idade kamieno e ki čiuo as galūnės ilgųjų balsių ė, o pala a d ibalsinimas
(p z.:ˈdɛji jɪ ] d i; [bjiɛ1ˈjuɔ jɪ ] bėgió i) (Zinke ičius: 73, 74, 473 (zem. N . 28), 475 (zem. N . 30), 476 (zem. N .
31), 479 (zem. N . 483), 34 (zem. N . 38), 485 (zem. N . 40); 1966 [1]. 1994: 90; LKA II 45, 48, 51, 53, 56, 57, mapa. No 27, 33,
35, 39; LKA II 45, 48, 51, 54, 57, mapa. No 28, 31, 33, 36, 39; Salys 1992: 36; LKTCH 2004: 223 e k . ).
Além das mencionadas peculia idades, a niškims ca ac e ís icas e ou as peculia idades one ís icas:
uni e sal ki čio a i ac ion; cu os balsios u, i e d iga sios ul, u , il, e bei d ibalsio ui p imei o êmens pla inação
(p z.: bù o [ˈbʋɑ], [ˈboɑʋ]; mškas [ˈmjɪ ks], [ˈmjeks]; pùl i [1ˈpolj je]; kù i [1ˈk j ɪj ], [1ˈko j je]; g ˈˈjɪ ,
[ˈ ]; mu las [2ˈmls], [2ˈmoɪls]); galūnių balsių ab euição (p z.: ka pas [2ˈkɑmps]); d ibalsių ai, ei ienbalsinimas (p z.
ý ai [1ˈʋjiː1 ɑː]; aše [ ɑ1ˈjɛː]); em algumas o mas no luga a ika ų č, dž u imi p iebalsiai , d (p z.: jáučio
[1ˈjɛæ j];ɛ mẽdžio [ˈmjɛdje], mas jáučių [1ˈjæju]; mẽdžių [ˈmjæju]) (Zinke ičius 1966: 32
1
Geolek u laiky ini baseados na adicional das pa a mês se o ma am he e ogenišk i, igo osas a ian es de
linguagem sem on ei as geog á icas, a egiolek u a ian es de linguagem, su gidas à comuninha pa eik us
geolek ą (-us) e (o ) a ian es de língua egionais (Hoppenb ouwe s 1983: 125; Aue 2005: 742; Taeldeman 2010: 355374;
Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014a: 4144). Á eia dos e enos do no e s ableūs geolek ai o mam-se sob e Skuõdą, Maže
kius, K ẽ ingą e Plùngę, á ea dos e enos do sul sob e Taũ agé, pe eiginiai sob e Kemę, Rasé inius (NTA 2014
(zemėl. N . 13, 14); Mikulėnienė 2014: 20; Aliūkai ė, Mikulėnienė: 2014a: 260).
3
64-66, 142143, 49, 447, 515516, 518 (zemėl. No 2, 70, 71, 73); 1994: 106, 110111; LKA II 123126, mapa. No 105,
106; LKTCH 2004: 200 sp. įklija, 223226 e k .) e k . Nos úl imos anos de ido a bes icičian es
sociookul ū ines, socioeconomicas ambien e (į ai ių įs aigų eo ganização e op imiza imo)
pie ų žemaičiai a niškiai, ou dūnininkai, o nam-se cada ez mobilesni, expandias suas
socialines conexões. Pa alelamen e, é espe á el, mudando sua a i ude pa a o local, em pesquisa
chamado seuoju, a ian e do idioma, muda ambém o compo amen o linguís ico (plg. Jawo ski
e k . 2004: 5; Ga e 2010: 1936; Ramonienė 2022: 1113 e k .). Pe cep y iosios dialek ologijos
p incipais base i es udos de disposições linguís icas e ec ua i em á ias locais Li uo ês
(Aliūkai ė, Mikulėnienė 2016a; 2016b; Ge žo ai ė, Čepai ienė 2016; Aliūkai ė e k . 2017; 2020;
Ge žo ai ė 2019a; 2019b; 2019c; B azai ienė 2024 e k .). No en an o dūnininkų a eale disposições
po causa seujo a ian e da língua de alhadamen e esba adas só sulų žemaičių aseiniškių
pa a mės plo e, a niškiai nes e pon o de is a maio a enção dos in es igado es a é šiol
sulaukę não. Raseiniškių es udos con i ma am que an o obje i os (con e gencia e
2
exiguinamen o) como subjec i os (posições do usuá io do plainho idioma) mo i os in luenciam a
isão dos memb os da comunidade de linguagem em a ian e local da língua: kin a adicionais
aços de ca ac e es nomenkla ū inas e sua ealização (Damb auskienė 2003: 107124; plg.
Hickeynien: 351; Mikulė 2020: 3 e k .). Raseiniškių kalbinė si uacija, p es ižiškesnio a ian e
buscação inicijuia a é šiol ne i ų a niškių nuos a ų dėl sa ojo kalbos a ian o pe žiū ą
(Damb auskienė 2020: 228; 2021: 7779).
3
O obje o des e es udo dos sulos zemaiços a niškių p óp io idioma a ian e
nominações e a aliações. Ticlas escla eškin i pie ų žemaičių a niškių sa ojo kalbos
4
a ian o nominações e a aliações.
A im de alcança isiliki a os seguin es objec i os: 1) isanaliza in es iga i os
me aling is inos comen á ios e escla eškin i a niškių sa ojo kalbos a ian o nominacije; 2)
baseando subjec i iaisiais ex aling is iniais dados, iden i ica aços ca ac e ís icos à
sua a ian e de língua e es abelece a aliações da sua a ian e de língua; 3) examina sulos
e asaiços a niškių conscienciada a aigado do a ian e da língua local e a alia possí el
a niškių pa a mės kalbinės kai os scená ios.
Ty ime baseama-se em anos 2025 meses de janei o asa io de sulos zemaičių a n iškių plo o
a igo au o ė e Li uânico Ins i u o de Líng is ikos Cen o de ciência emp egada d . Simonos
Vyniau ai ės cole ada e em di o oną g a ada empi ine me džiaga de Li uânico a las de
linguagem (LKA 1977; 1982; 1991; pos e io men e LKA) 11 pon os: Ku š nų (LKA)
5
10 Va nių (LKA 191), ž enčio (LKA 193), T ẽ ų (LKA 220a), Laũk u os (LKA 252), Š
kšnos (LKA 282), 290 da nos (LKA 288), Ka inėnų (LKA 322), Pajū K io (LKA 322),
Šilãlės (LKA 323) e Žema čių Naũmiesčio (LKA 355), e quad o 1.
2
Sob e sulos e asaiços aseiniškių y imus mais amplamen e e . Vai monienė 2017; Damb auskienė 2020; 2021.
3
Es apasnyje escolhido e mo sa asis a ian e do idioma, pois ele bem e le e an o os p óp ios in es igá eis,
quan o seu habi amo local usada no concei o a ian o do idioma. Es e e mo oi usado ao es uda as disposições
asiniškių dos sulos lowaičių (ž . Damb auskienė 2020; 2021: 7781). Li u ians geoling is á ios es udos comum e mo local
língua a ian e, endo co espondmení inglês alboje e nakulas (angl. e nacula ) (ž . Labo 1972a: 208209, 222224;
1972b: 8791; T udgill 1974: 1719, 3235; Chambe s, T udgill 1980: 36, k 1214 e.).
4
Os e mos pe spec i a e disposições no a igo são usados sinonimamen e.
5
Dado em odos os ijuos LKA olumes pon os nume amen e coincidem, pos e io men e nes e a igo omai
nebenu odomi des a publicação.
4
1 quad o. Ti iamieji pie ų žemaičių a niškių LKA pon os (zemėlapio agmen a de Aliūkai ė e k .
2014: 143, 75 igu a)
Do o al g a a con e sas com 44 i ia maisiais, o al du ação pokalbių 22 ho as 12 min. 23 sec.
Visando o quan o mais obje i amen e em empo eal examine a si uação linguís ica dos sulos
zemaiços a niškių plo e, indi íduos in es iga i os imčiai adap ado mé odo de selecção
6
nãoikimybinės, i. i. albin i casualmen e conco da e consen i em pa icipa no es udo
cien í ico. Is o lemb ou an o desiguodá a amos á el de dados sociodemog á icos (ž .
len elę) como di e en e du ação de egis os
( . apêndice 2).
Len elė. Ti iamųjų ca ac e ís ica dos dados sociodemog á icos
Ti iamųjų
po núme o
Ti iamieji
de ezes
Ly is
Homens
Mulhe es
10
Jaunesni-
ji ka a 2
8 19
Vidu inė
ka a 3 16
15
Vy iausi-
oji ka a
3 12
44 Do
o al 8 36
6
O mé odo de seleção nãoicimybá ia é adequado, quando o sample de inqui idos não é g ande e os dados das
pesquisas são usados em ealiza o j algomá io (a bandomá io) es udo (plačiau e Gaižauskai ė, Mikėnė 2014: 3637).
5
Pe pokalbius g a a i i in es iga i os me aling is iniai comen á ios (pa yみに, disposições sob e
seujo idioma a ian o, seujo e ou os idiomas a ian es alo ações e k .), sociodemog a ines
ca ac e is ikos (l is, amžius, luga de esidência) e k . Ti iamąia ma e ial a cons i uem
me aling is iniai 44 i iá eis comen á ios sob e seu p óp io a ian e da língua e ou as
a ian es da língua. Ti iamųjų disposições i as com base pe cep y iosios dialek ologijos
7
me odológicos p incipais, di ecionadas analisando seujo a ian e de linguagem
comp eendamumo, pa auklumo (g ažumo), eg asingumo a aliações. Ti iamiais amžius é
impo an e pa a dados g a inimui po ge ação.
2.METODAI IR METODOLOGINS PRIEIGOS Es a pesquisa baseia da pe cepção e a aliação de sua
a ian e linguís ica dados empí icos, que ecolhidos combinando pesquisa e giluminio
in e iu (pokalbio) mé odos. Combinio de con e sação e enque e pa anhus, quando é p eciso
acumula á ios dados não só sob e o p óp io in es igado, suas disposições, mas ambém
g a a sua ala, usa g a ação de áudio pa a egis o de dados linguís icos, in es igação
(Au ekoe xea, O mae xea 2006: 157162; Schilling 2013: 66133). Pa a con e sas com
i iamaisiais api elk os semi es u u ado e gilumino na u eza in e iu de inys (plg.
Rupšienė 2007: 65; Ka delis 2017: 257 e lá mencionada li e a u a e k .).
8
Con e sas com inqui idos ealiza escolhus me odologia de es u u açãoo omo de ques ãoimyno, cuja esmė
lexibilidade, i. i. embo a ques ionyno p epa ado de an edio, seus in e ogamen os u ilizo asi necessa iamen e
necessa iamen e empo n is que ies eiliškumo ou o muluo ės bem endo em conside ação ao inqui ido
ensinocom men is. O Klausimyn é compos o com base na cole i idade monog a ia das a ian es da língua
9
Li uânica pesquisa am e da comunidade de linguagem simples na io pe spec i a au o es de seleção e nes e
a igo analisa am pesquisa adap adas às ques ões do inqué i o pe cep y inės (ž . Aliūkai ė and k . 2020:
301306) (ž . 1 p iedą). Klausimynus pokalbių du an e illé enque e execu adojas. Tal mé odo de ecolha de
ma e ial é pa e de uma me odologia de es udo quali a i a con iá el e de al a qualidade de dados (Gaižauskai ė,
Mikėnė 2014: 61). O pokalbio kon olė pe mi e acumula dados da língua quan i a i o aos dados da língua (pa y
example, a miczności indicikliam calcula ciuo i) pesquisa. As ques ões Klausimyno ab ange am obje os
iuosius (luga de esidência do i ia i o, amžius, ly is, educa inimas, judumas e k .) e subjec i iuosius
(geoling is inė kompe encija, p o isions because o hei own language a ian , hei own language a ian
aluinimai) dados. De modo a escla ece os dados objec i os, aos inqui idos ap esen adas pe gun as echadas,
e ao acumulamen o de dados subjec i os u iliza-se pe gun as abe as e um di e encial semân ico a aliado na
escala. Respos as a pe gun as abe as p ocu a am escla ece in es igá eis compe ência geoling is ica e
lingubin es disposições, e dados escala de di e alo seman ino pe mi i am de e mina p óp io a ian e de
linguagem comp ehensi idade, egula idade, a a lll idade pon uação, complemen zuses e pa ikslinusius
disposições in es igá eis (ž . 1 anexo). Geoling is inė compe ência no discu so cien í ico de ine-se como a
10
habilidade de um usuá io de linguagem simples de econhece a ian es da linguagem, os localiza
geog a icamen e, socialmen e, cul u almen e na espa ê (P es on 1989: 4; 1999: xxiiixxi ; Die cks 2002: 5253;
Aliūkai ė, Comen á ios ma cimi códeis, neles enc ip ada in o mação sob e in es igado: localidade de
esidência, amžius, ly is e o dem numbe is de pon o (qua o maiúsculas le as LKA p imei as le as do nome
do pon o; núme o 1 pessoa a é 35 annos, 2 3655 annos, 3 mais de 56 annos.; y homem, mo mulhe ; úl imo dígi o
linha numbe is) po exemplo, Ku š nų ju en inias gene ação ep esen an e comen a o código KURŠ1_mo 2).
7
8
Giluminiai meia es u u a in e iu linguís icos dadosim cole a habi ualmen e aplicados quali a i os,
socioling is ís icos mé odos baseados em pesquisas, po exemplo, es e mé odo aplicado in es igando Li uânia
socioling is ína pano ama, sul dos baixosaiços aseiniškių ho izon al e e ikalųjį a ian iškumą (plg. Damb auskienė 2021: 14;
Ramonienė 2022: 1518 e k .)
9
Sob e ques ionimyno es u u aū uo umo me odologia e ou o kok ybinio in e iu o mas mais amplamen e
consul. Gaižauskai ė, Vala ičienė 2016: 1822.
10
Escala de a aliação de di e encial seman ino é comum ansmiais a ian es aisyk lingumo e a ailidade em
es udos de a aliação (plačiau e . P es on 2013: 170). do seman inio di e encial escala sob e o uso em pesquisas mais amplamen e e .
2011: Dikčius 59.

6
Mikulėnienė 2016a: 92 e k .). In es igações de disposições linguís icas pa icula men e
impo an es pa a pesquisas de compe ência geoling is as, que e elam a in e ação en e
a ian es da linguagem imaginadas do usuá io da linguagem simples e a iden idade sociocul u al de
seus consumido es, mos am que a a ian iškidade da linguagem em in luência an o
ideologicamen e cons uídas dialec odianas, quan o e pasãomone a iamen e o madas
a iancias es e eo ipadas da língua (plg. Chambe s, T udgill: 28 2019; e ambém Aliūkai ė,
Mikulienė 2016b: 1730; Ge ži ė 2019c: 1; Mikulė Dambkienė: 76 e e c.). Um dos mais impo an es
componen es em pesquisas pe cep i á ias é conside ado c i é io de a aição da a ian e de
linguagem, e baseado no usuá io de linguagem simples me alingis á ios comen á ios,
concep ualizada a e são es e ina da linguagem (Aliūkai ė 2007: 212213 e lá indicada li e a u a). As
disposições dos a niškios do sul dos e enos sob e o seu idioma a ian e são analisadas com
base nas me odologias da dialec ologia pe cep í ia, concedendo […]papildomas dimensões de
a ian iškumo em sen ido amplo à in en o ização, en endimen o, a aliação e p ognos ina (cai os
e aidos) a ian idade (ziu ai), como unidade de impo ância da língua a ian idade em eisina[n] a
ca ego ia de ep esen ação do a ian o (A liūkai ė, Mikulėnienė 2016b: 18; plg. 157:158). Sua
linguagem a ian e imagemdinys (iai) especi ica-se (i) examinando alo es é ica de alizuojančius
en endamumo, eg asmen o, a auklumo alidamuosius balus.
Nes e a igo con inuam-se in es igações das disposições pe cep y iosios
dialek ologijos, apoi i geoling is ikos ( egional a ian iškumo) me odologia.
3. SOVOJO LABOR VARIANTO NOMINATIJAS E SAMPRATA
P imei amen e i ia míchia solici ada in oduzi a a ian e da língua us ojamá em sua
esidência localidade. Beijo dois e çdalhas dos inqui idos (64%) seujam a ian e da língua
de am de uma conc e a cidade ou município nomeamen o nominações, quais
classi icadoso inos em 3 g upos: 1) a ian e da linguagem, nominado pelo nome da habi ação; 2)
a ian e linguís ica, nominado pelo nome do adminis a i o e (o ) sa i aldybės cen o, ao qual
(iuos) mig a-se po causa públicas (pa y ať, į sa i aldy bę, seniūniją), econômicas (pa y ať, į
pa duo u es, u gų), a amen o(si) ou ou as azões, nes e caso denominado s nome da
localidade adminis a i a e i o ial; 3) mix us a ian e do idioma, consul. 2 pa eikslą. Quad o
2. Nomações da a ian e Sa ojo de dis ibuição
7
Sua a ian e da língua pelo nome da á ea de habi ação ge almen e é nominado Va nių (LKA
191), T ẽ ų (LKA 220a) e Šilãlės (LKA 323) i iamųjų, po exemplo: ie iniai a niškiai
(VARN2_mo 4), e iške (TVER2_mo 2), Šilalės a mė (ŠILA1_mo šilališkių kalba (ŠILA2_mo 3),
Šilalės a mė, šilališkių a mė (ŠILA2_mo 5). Ne e ai i a-nomícia nome da á ea
11
complemen a adminis a i a e i o ial de á ea(ių), em ku- ią(ias) mig ujada,
nomeamen o(ais), exemplo.: a niškių į Plungę biški panaši (VARN2_ y 2); semelhan e a
Telšių, al ez só žuodei dis inção (VARN3_mo 1), Va nių e Telšių não dis inguem
(VARN3_mo 3); e iškiai, lauku iškiai, a niškiai umodai šnek (TVER3_mo 2); Tau agė, Šilu ė
ambém (ŠILA2_mo 5). Es as úl imas denominações a ibuídas a 3-aja g upo de
nominações. Só com adminis a i e e i o ialine localo e sie inas nominações
ge almen e o nece Ku š nų (LKA 10 K da nos (LKA 288), Ka inėnų (LKA 290) e Pajū io (LKA
322) i iamieji, например. : Šiaulių kalba (KURŠ1_ y 1); Vie inė a mė <...> a ibuída Šiauliams
(KURŠ3_ y 3), šilalie iška kalba (KVD2_ y 1), šilališkių kalba (KVD2_mo 4), Šilalis k aš o
(KVD1_mo 5); šilališkiai (KALT1_mo 1); Šilalės šnek a, inclinę em Telšių pusės linguagem
(KALT1_mo 2); Šilalės kalba (KALT1_ y 4).
Seu idioma a ian e nominação da localidade (iões) nomeamen o (ais) suppõe p o isão dos
in es igado es, que a sua localidade habi á el localidade usado o idioma a ian e se ca ac e iza
só isso localo ei būdinga kalbine aiška. Adminis acinas e i o ial e i o ial da localidade
nomeado inaugu i o sa asis a ian e da língua, p esumi el, ligado com mais al o p es igio uma
imagemdį endo ao cen o do aio ou a maio cidade usado uma a ian e da língua. Os nomes do
g upo de nominação mix ia não só ligam habi am a egião e adminis a i as e i o ial da egião
nomes do seu idioma a ian e, mas e mos ou que a niškiai seu idioma a ian e apa ina e (o )
compa a com pasąmonėje susi o ma usiu p es ižiškesniu idioma a ian e, usado
geog a icamen e ne olimoje localo ėje. Respos as à pe gun a Como desc e e ia a língua da
sua habi ação? di idini em 3 g upos: 1) žemai iška a miška dūnininkų /; 2) nežemai iška maišy a e
3) ne a miška li e a ū inė bend inė. Nežemai iškos maišy os kalbos g upės a saky mai é uma
a ian e in e mediá io en e 1-osios e 3-osios g upės opozicijos a miška s ne a miška. Beijo
dois e çdalhas dos inqui idos ap esen a am não a um único g upo a ibuídas espos as, os
quais lėmė inqui idos insj algos, de aco do ka as di e enciuojanças seu idioma a ian e
imaginino. Se as desc ições da língua a miška e mis u ada po en ialmen e se apici s em
12
apylygiai (a i escamai 68 e 72 po cen o), isso de línguas nona miškos cons i uem menos do que
(23 qua adelio po cen o) de odas as espos as.
13
Seu idioma a ian e zemai išku a mišku dūnininkų com mais equência chamam os
ep esen an es da ca os jaunesniosios e idu inės (co esponden emen e 70 p oc. e 73
p oc. a sakymų), nežemai išku maišy u / mediu inės e y iausiosios gene acijos (89 p oc. e 73
p oc.). No en an o, não a maio pa e dos jo ens a niškių (40 po cen o) sąmonėje sa asis
a ian e da língua ne a miškas, ou a imas comuns à língua, s . 3 pa eikslą.
11
Es apisnyje me aling is iniai comen á ios insc e e o iginalia i iá eis língua e ne aisy i.
12
Po exemplo, UŽVE2_mo 3 comen á io Os Senho es, oi ooniasedesim mečiai e maio esni man enike sua a me,
jaunesni miš ūnai a ibui inas a 1 e 3 g upių.
13
Pe cen ai calcula a pa i de cada g io de núme o de espos as.
8
Quad o 3. Sa ojo a ian e do idioma desc iúmen as Pab ėž ina, que embo a mais de dois
e çdalhas dos pesquisá eis sua habi a ó ia língua chamou a miška, žemai iška, dūnininkų kalba,
quase de odos eles opinião (90 p oc.), a miškai kalba só p incipais habi an es locais, p z. :
Ta miškai neben mui o mui o elho, mesmo cinquen amečiai, seixasdešim mečiai não diz dūna,
pyns. Ku šėnai aldeims, odos assim šnek (KURŠ1_ y 1); Senelhai e ka čiais con a dūnikes, pynuka,
jaunesni assim nebesako (KURŠ1_mo 2); Ta miškai, localine šnek a ninguém jášneka. Das línguas
baixaiças aqui niex nesup an , niex ja e nešnek. Só alguns elhos, aqueles aos quais mais de 7080
anos. Jo ens dizem que lhes se ma a šnekie zemai iškai, eles não que em se žemaičiais
(UŽVE3_mo 2); Os elhos quan o mais baixaičiuoja: a auk os galūnės, acanda galūnes, diz yna
dūnas ( ieną duonos), ki čiai ki okie, ki u deda. Jo ens ala aukš ai iškiau, especialmen e aqueles
que saem pa a as cidades, g įžę ala aukš ai iškiau (LAUK2_mo 1).
Nãoemai iškos a ian es de língua mis u ada são classi icadas em 3 g upos: 1) mis u adas com
bend ine li e a u aū ine língua ou com ja apa inama al o aičių a me (62 p oc. espos as /); 2)
mis u ados com se o es dos e as do no e (23 po cen o. esponde y mų); 3) mis u ados e com
bend ine, e com ou os zemaičių pa a mėmis (15 po cen o. espos as). No en an o, odos os ês
es es g upos ligam a pe cepção da língua não-emai iška mis u ada, que é de e minada pela
compa ação de sua a ian e de língua com a pasąmonėje a aigada ik a zemaičių a me, ex.: nosso
maišy a, às ezes zemaičiuojam, às ezes nežemaičiuojam, upu į žemai iška, laužy a, pap as a
(KALT1_ y 4); Não šiokia, nem al, neg yna, žemaiços não adinsi <...>. Ap oxima comum, mas não
o almen e (KURŠ3_ y 3); Li e a ū ini pe smelk, pe gali a mes, c ianças in e ne inie e d ie
nuskenden, išmoks mokykloj. Ki i sa ma ijas, escola sua az. Gal nemadinga mužikų šnek a
(LAUK2_mo 4); G ynai žemai iškai nunca aqui nešnekėjo, só mais pala as de seno iškų são. Es am à
zemaiças. Em compa ação com elšiškiai, nós não zemaičiai. Se não alam zemai iškai, é lie u iškai
(ŠVK2_mo 4); No mali lie u iška kalba, neišski inė, nem aukš ai iška, nem žemai iška lie u iškai
kalbam, p os a lie u iška, azos a imesnė bend inei (ŠILA2_mo 3); Mišinukai, miš ūnai, klumpių
k aš o, maišy i de odos os žemaičių pala as us ojam, udo gaudan ys. Šilu ėj ala ambém
(PAJŪ3_mo 1); As pessoas comuns assim šnekam zemai iamen e nelabai. Pe a ele isão ala como
Šilalėj. Se nós somos zemaičiai, isso e de íamos ala zemai iškai zemai iškai nekalbam
(ŠILA2_mo 4).
Ta miškajam opozicinį ne a miškąjį kalbos a ian ą i iamieji ge almen e a ibui a
ep esen an es da ge ação mais jo em e (ou) educados e de ou o lado e o nou habi an es,
p z. : Jaunims nebie juokiu a miu odos y aukš ai e, li e a u ū iška [calba], sob e a me
nenuo gi die . Viene ai ilhos šnek a miškai, odos li e ū iškai. E pais com as c ianças šnek
li e a u ū iškai (TVER2_mo 1); Jaunimas menos a miškai šneka, mais gal bend ine, ne e ai jus i
inglês idiomas į aka sakinius e čia из английского языка. Ta mė nemadinga (ŠVK1_mo 3); Jo ens
ala aukš ai iškiau, especialmen e aqueles que saem pa a as cidades, g įžę ala aukš ai iškiau
9
(LAUK2_mo 1); Issila inê ala eg asingue, mais cla o, nãošsila inê us a a ou osokios pala as.
Nė a zemaičių língua, semelhan e a bend iná linguagem. Ju en ude ala di e en e apidamen e
susaco. Sūnus ol ou do es angei o, ala ambém (ŽENA3_mo 4). Tokia disposa a co elaciona
com os exp esso das ep esen ações da jeunnio ge ação: p oen i elmen e p incipalmen e seu
p óp io a ian e do idioma ca ac e izou como no a mišką (ŽENA1_mo ū inį (ŽENA1_mo 3).
Apibend inando sua e são de língua, ay ina conclusão de que, a niškių įsi ikinimu, a miškai da
kalba, ou dūnininkuoja, só os mesmos p incipais pie ų žemaičiai a niškiai, e ou os, especialmen e
jo ens habi an es e e o nan es de ou as cidades mišy a lingua / com bend ine apa ū ine
li e a ine kalba ou com jainama aukš aičių a me. Só na oca inha pa e pa a mês, pe o
bebaigian es sunyk i ociden ais localizado no Žema čių Naũmies yje (355), de aco do de odos os
in es iga i os, sua língua é uma das mais egula ing (ŽENA2_mo 1), igualmen e (ŽENA1_mo
li e á ia (ŽENA1_mo 2), semelhan e a comun iná língua, só galūnes nuimam (ŽENA3_mo 3). Tan o a
sênio e maio es ka os in es iga i os disposição, que o jo em não alba a miškai, an o a
14
ju enis ge ação seeki ep esen an es seu p óp io a ian e de linguagem apa ini com
nona miškuoju a ian e pode mos a yks ančią adiccioninės a niškių pa a mės kai ą
le iausiai a econhecí eis yškiųjų a minių ypa ybių, pa icula men e d ibalsių ie, uo
ienbalsinimo, a osenos enunciamen o.
4. SOVOJO LABOROS VARIANTO ĮVERČIAI
Com base nas p óp ias a aliações da a ian e linguís ica, examina pa a a esidência do es udado
us a a mo a ian e linguís ica į e čiai de aco do com ês ca ego ias: 1) comp eensamidade; 2)
egula idade e 3) beleza (pa auklumă). Dados cole ados usando sep ynbalę escala de a aliação
di e encial seman ino. Du an e a en e is a, os inqui idos odas as ês ca ego ias i e am que
a alia desde pozi i iausio (7) a é nega y iausio (1). Uma pon uação de 5 a 7 é conside ada posi i a,
4 neu a, de 1 a 3 nega i a.
Quase odos (93%) a niškiai conside am que a sua língua local é acilmen e comp eensí el a
odos (ž . 4 pic slą), pois incomp eensí el língua ge almen e é pe cebida como neįp as ų,
au ên ica signi icação con endo unidades léxicas, ex.: de pala as ígidas naoudu […]
comp eensí el a odos (VARN3_mo 3); albu bend ine, po que acho que ou os al ez não
en endam, às ezes įkišu sa os kuodžiu (UŽVE3_mo 1); ik i zemaičiai... algumas pala as não
é iškūs (UŽVE3_mo 2); pala as g ama icais ou as (LAUK2_mo 1); nossa língua é comp eensí el
a odos, exp esiskinginha em seu zemai iškumu, especí icos de pala as ne u im (LAU2_mo 4);
com ou o zemaiço di ícil de se comunica , alguns deles assassozii di e en es (LAUK3_mo 2);
a elhos, pais u ėda a exclusi o, de ou a o ma (gonkos, alkie uks), ago a assim não alam
(ŠILA2_mo 3). Só pe o da on ei a dos k e ingiškių nos e as do no e T ẽ ų município (LKA
220a) os in es igado es con encem-se de que a a ian e da língua usada na sua á ea de ida aos
ep esen an es de ou os idiomas di icilmen e comp eende-se, ex.: aukš aičiai, dzūkai laba
sunke, a ykę p ašo iš e s (TVER2_mo 1); aukš aičiai nesup on , diz que nukondam galūns (TVER2_mo 3).
14
Sob e aka ų žemaičių pa a mės des ino s . Zinke ičius 1994: 123; Bukan is 2002: 1213; 2007: 196; LKTCH 2004: 222 e
k . De ido a Zema čių Naũmiesčio (355) hou e possels ymų, que odo es e punk o p ecisa a ibui aos sulos
žemaičiams aseiniškiams, po que, sendo aseiniškių e a niškių pa ibyje, os habi an es de Zema čių Naũmiesčio
e seus a edo es, como e aseiniškiai, d ibalsius am, an, em, en išlaiko s eikus (Jana ičienė, Zinke ičius 1983: 102).
Zema čių Naũmies is (LKA 355) pie ų žemaičiams aseiniškiams a ibuído na publicação XXI a. p adžios lie u ių
a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai) publikuojamame žemėlapyje
(Aliūkai ė i k . 2014: 143). No en an o, o anexo 7 da mesma publicação Žema čių Naũmies is (LKA 355) es á insc i o
no sul dos žemaičių a nišk ių op imized LKA poin s sąwadą (NTA 2014: 442). Que angi es a šnek os pesquisas
al am, ik i šiol laikomasi Z. Zinke ičiaus e A. Gi denio a mių kla si ikacijos (PŽV 2017:mk 55).
16
Rupšienė Liudmila 2007: Me odology o Collec ing Quali a i e Resea ch Da a [Me hodology
o Collec ing Quali a i e Resea ch Da a], Klaipėda: Uni e sidade de Klaipėda. Salys
An anas 1992: Raš ai. das línguas Lie u ių a mės [W i ings. Li huanian Language Dialec s]
4, Roma: Lie u ių Ka alikų Mokslo Akademija. Na alie Schilling 2013: Sociolinguis ic Fieldwo k,
Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Taeldeman Johan 2010: Linguis ic S abili y in a
Language Space. Language and Space. An In e na ional Handbook o Linguis ic Va ia ion 1:
Theo ies and Me hods, ed. by P. Aue , J. E. Schmid , Be lin, New Yo k: Wal e de G uy e ,
355374. T udgill Pe e 1974: Sociolinguis ics: An In oduc ion, Ha mondswo h: Penguin.
Vai monienė Diana 2017: Image o Li huanian Dialec s on he Men al Map o he Young and
Middle-Aged Gene a ion o PŽR (pie ų žemaičių aseiniškiai) [Image o Li huanian Dialec s on
he Men al Map o he Young and Middle-Aged Gene a ion o PŽR (pie ų žemaičių
aseiniškiai)]. Pe spec i es o Bal ic Philology III. The Apocalypses o he Bal ic Wo lds,
Poznan:
Wydawnic wo Rys, 345365.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija [Li huanian Dialec ology], Vilnius: Min is.
Zinke ičius Zigmas 1994: Lie u ių kalbos dialek ologija [Dialec ology o he Li huanian
Language], Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla.
PRIEDAI
1 anexo. Pe cep y inės anke os ques ãoimyno exemplo, compilado a igo au o ės de aco do Aliūkai ė e
k . 2020: 301306

17
2 anexo. Regis o de g a ações sono as
Eil.
Loco no 1.
LKA pon o
Ti ia i o
Ti iamojo habi amoji
KURŠ1_ -
código Insc ição du ação
y 1
Ku šėnai (102)
Ku šėnai
1 ho as 33
min. 16
seg. 2.
KURŠ1_m-
o 2
Ku šėnai
48 min. 47
seg. 3.
KURŠ3_ -
y 3
Ku šėnai
Už en is (193)
35 min. 43
seg. 4.
UŽVE3_m-
o 1
Junkilai
20 min. 53
seg. 5.
UŽVE3_m-
o 2
Junkilai 1
ho as 52
min. 49
Lauku a (254)
seg. 6.
UŽVE2_m-
o 3
Už en is
2 min. 21
seg. 7.
1 ho as 9 min. 27 seg.
LAUK2_m-
o 1
Bilhões 20 min. 46 seg. 8. LAUK3_mo 2 Bilhões 9. LAUK3_ y 3 Milhões
18
10.
LAUK2_m-
o 4
Bilioniai 2
ho as 6
Š ėkšna (285)
min. 33
seg. 11.
ŠVK2_ y 1
Š ėkšna
12 min. 43
seg. 12.
ŠVK3_mo-
2
Š ėkšna
22 min. 22
seg. 13.
ŠVK1_mo-
3
Š ėkšna
10 min. 40
seg. 14.
ŠVK2_mo-
4
Š ėkšna
30 min. 11
Šilalė (323) 29
seg. 15.
ŠVK3_mo-
5
Š ėkšna 1
ho as 27
min. 27
seg. 16.
ŠILA3_mo-
1 Šilalė 18
min. 2 seg.
17.
ŠILA1_mo-
2 Šilalė 18
min. 17
seg. 18.
ŠILA2_mo-
3
Di kin ai
min. 34 sec. 21.
ŠILA3_mo 6
Šilalė 26.
KVD1_mo 5
16 min. 6
K ėda na (288)
seg. 19.
ŠILA2_mo-
4 Šilalė 10
min. 53
seg. 20.
ŠILA2_mo-
5 Šilalė
22.
KVD2_ y-
1
K ėda na
28 min. 16
seg. 23.
KVD2_mo-
Žemaičių
K ėda na 31.
PAJŪ3_mo 1
Pajū is 38 min.
2
K ėda na
7 min. 27
seg. 24.
KVD3_ y-
3
K ėda na
13 min. 4
seg. 25.
KVD2_mo-
4
K ėda na
27.
KALT1_m-
o 1
Kal inėnai
29 seg. 14 min.
32 seg.
Kal inėnai (290)
Pajū is (322)
20 min. 23
seg. 28.
KALT1_m-
o 2
Kal inėnai
20 min. 4
seg. 29.
KALT2_m-
o 3
Naumies is (355)
Kal inėnai
21 min. 27
seg. 30.
KALT1_ y-
4
Kal inėnai
22 min. 39
seg. 32.
PAJŪ2_m-
o 2
Pajū is
10 min. 15
seg. 33.
PAJŪ2_m-
o 3
Pajū is 7
Va ões (191)
min. 51
seg. 34.
ŽENA2_m-
39.
VARN2_ -
y 2
Va niai 28 min. 9 seg.
o 1
Zemaičių
Naumies-
is 10 min.
6 seg. 35.
ŽENA1_m-
o 2
Žemaičių Naumies is 6 min. 54 seg. 36. ŽENA1_mo 3 Zemaičių Naumies is 10 min. 26 seg. 37. ŽENA3_mo 4 Žemaičių Naumies is 20 min. 27 seg. 38. VARN3_mo 1 Telšiai ( aba em Va niuose) 27 min. 44 sec. 40. VARN3_mo 3 Pa andenė 24 min. 9 seg. 41. VARN2_mo 4 Va niai 46 min. 43 seg.
19
TVER2_m-
T e ai (220a)
o 1
T e ai 44
min. 3 seg.
42. 43.
TVER3_m-
o 2
T e ai 1
ho as 40
min. 9 seg.
44.
TVER2_m-
o 3
T e ai 21 min. 16 seg. Do o al: 22 ho as 12 min. 23 sec.