Albina
AUKSORI-
UTE
KELETAS
8.
DAUKAN-
TO
BOTANIK-
OS
TERMINY
A S en -
eme
único
Zymiaus-
iy
Zemaiéiy cien í icy e a3y ojy Simono
Daukan o
(1793-1864)
200-asias
ani e sá-
io de nascimen o.
Melho amen e
Zinomi
jo
lojas de
his ó ia
,,Da bai
senyjy
lie u iy
i
Zemaidiy,,-
Is o ija
zemai isk.
jidas
seno és
lie u iy
i
Zemai iy®
i
k .
S.
Daukan as
inko
au osaka,
iSleido
,,Pasakas
masiy",,,D-
aines
zemaiéiy",
pa asé
kele a
ado éliy,
iSleido
skai iniy
knygeliy
aikams.
Be miné y
da by, S.
Daukan -
as da
pa engé e
alguns
knygeliy,
nas quais
ap esen -
ada
p ak isky
pa a imy
als iecia-
ms. 1847 m.
o am
isalizados-
,,Pa odym-
as, como
apynius
agin i, S.
Daukan o
e s as i
B. A.
G una do
okisko
pe mi im-
o,
i.,Pomoci-
mas sob e
aginima
aboko,
e s as i8
D.
S uko o
usisko
pe mi im-
o. 1848 m.,
pe a k-
es kalba,
S.
Daukan -
as
pa engé
p ensa
Go lybo
Danieliaus
Ze egas -
o,,Bigiy
knygelés*
e iqjj
leidimg.
1849 m.
iSleis as
He mano
Cig os
knygelés,,-
Pamoksl-
as sob e
sodnus, ou
daigynus
Vaisingy
medziy* S.
Daukan o
e imas.
Tais
paciais
anos i8éjo
seu i8
usy
idiomas
e s a
li ogelé,,-
Pomocim-
en o,
como
colhe
medines
séklas*
nies
li ogelé",
que oi
iSéjusi
ankséiau,
o S.
Daukan -
as
pa engé
naujq
leidima. m.
apa eé,,,S-
éjamosios
pasa o
Zolés
1854*. S.
Daukan -
as oi
is e es
mais dois
li oseles,
mas jy
não
conseguiu
i8sp essd-
in i,
isso,,Pam-
okslas,
como
gi ias
ki s i,
sé i e
dieg i del
al ieno
kininko*
e,Gaspad-
o ius*
Sa o
li ogelé-
se S.
Daukan -
as eiké
p ak i8ky
pa a imy
als ie¢i-
ams
RaSydam-
as sob e
Zemés
a é,
j ai ius
plan as,
jy
auginima,
ele
a ojo
nemazai
bo anik-
os
e miny.
Siame
a igo
abo da
alguns S.
Daukan o
a o y
plan asy
pa adini-
my is Siy
knygeliy:,-
,Pa ody-
mas,
como
apynius
agin i*
( oliau
ab e in -
ai
DAA),,,Pe-
nsamen -
o, como
cole a
madines
seklas
(DMS)
e,,Pensa-
men o
sob e
sadnus,
ou
daigynus
aisingy
medziy*
(DSD).
Mui os
Siose
knygelé-
se
andamy
plan asy
nomesini-
my são de
an igo
u ilizado-
s,
exemplo.
:qnziilas (azuolas) DMS, ka k as (ka klas)
DSD,
klewas
(kle as)
DMS,
julpa
(julho)
DMS,
juidalksnis
(juodalksnis)
DMS,
o
belis
(obelis)
DMS k .
i
Alguns
S.
Daukan o
usa
denomin-
ações
di e e do
a ualiniy
bo anik-
os
e miny.
P incipal-
men e
isso
plan asy
ii8iy nomeinimai
56
S.
Daukan as
u iliza em
denominaçõ-
es agiy
plan as
Zodzius
isu inis,
-é, e
isu iniasi-
s, exemplo:
kasz an's
wisso ine-
sis
(Aesculus
hippocas a-
num;
kaS anas
isu iniasi-
s) DMS 33;
ousis
wissd inis
(F axinus
excelsio ;
uxinus is)
DMS 34;
sk obla
wisso ini
(pinCa us
be ulus;
sk obla
lazing) DMS
36; isda
wisse ine
(Co ylus
a ellana;
isda is)
DMS 41. S.
Daukan as
u iliza
nes es
casos
kalbamq Zod
ins eadj
ago a
jp as o
bid a dzio
pap as asi-
s,
-oji.,Li u os
TSR
lo oje*
(LF) Todas
as plan as
igys são
chamadas
assim:
Siyasis
kas onas
(Aesculus
hippocas a-
num L.) IV
621;
pap as asis
uosis
(F axinus
excelsio L.)
V 158;
pap as asis
sk oblas
(pinus
be ulus L.) Ill
105;
pap as asis
lazdynas
(Co ylus
a ellana L.)
III 108. Taéiau
ap a dando
kle o asis,
S.
Daukan as
mini kle q
pap as ajj:
klewas
simpelasijs
(Ace
pla anoides)
DSD 166. Kad
S. Daukan o
sudé iniuo-
se e mos
usados
démenys
isu inis,
isu iniasi-
s, j akos
galéjo
u é i e seu
amZininkas
J. A.
Pab eza.
Ju gis
Amb oziej-
us Pab éZa
(1771-1849)
e a
Zemai is,
gimgs dab.
Skuodo aj.
Veéiy km.
Seu, como e
S.
Daukan o,
na i is
aldeia e a
pe o de
Lenkimy
mies elo. J.
A. Pab éZa
domejosi
das ciências
da
na u eza,
ypac
bo anika,
medicina.
Seus
abalhos
da ciência
ica am
hand a8éio-
s, aciau
suas
a i idades
oi
equminga
o me o
aidai
ciência. S.
Daukan as
oi
paZis amas
e
susi aSing-
ho com J. A.
Pab éza,
en ão pode
bi i que ele
oi
susipazings
e com J. A.
Pab éZos
bo ânicos
abalhos.
Viename
s ambiausiy
bo anikos
da by,,Tay-
slés
augumyyni-
s" J. A.
Pab éZa
plan ay
igims
chamin i
a oja
sudé iniy
e miny
démenis
isu inis,
-é e
isu iniasi-
s, -ioji,
например.:
kasz ans
wys6 yyn-
esis
(Aésculus
hippocas a-
n; kaS anas
isu iniasi-
s); aapiniis
wyso yyn-
esis
(Hhimulus
lipulus;
apinys
isu iniasi-
s); myizis
wyso yyn-
is (Ho deum
ilga e;
mieZis
isu inis);
dusis
wysd yyn-
is (F éximus
excelsio ;
uosis
isu inis),
azda
wysd ynio-
ji (Co lus
a ellana;
lazda
isu inioji-
); sk obla
wysd ynio-
ji (Ca pinus
be ulus;
sk obla
isu inioji)
e k .
e minai.
Te minais
com
pazyminio
isu inis,
-é,
isu iniasi-
s, -ioji gana
dazni J. A.
Pab ézos
abalho,,T-
aislius
auguminis",
mas e ia
a ka ¢ias
apaci o
e my com
démeniu
simplesasis,
-oji,
exemplo.
Zaalwy
pap as ooji
(Péa
i ialis;
Zal é
pap as oji);
bédie
pap as ooji
(Aga icus
i ialis;
budé
pap as oji).
Zemaicio
Lau yno
I inskio
(1810-1881)
em
calendá ios
e em ou os
esc i os
bo ânicos
iiSiniy
e miny su
démenimis
isu inis,
-é e
isu iniasi-
s, -ioji
ne as a.
87
L.
I inskis em
seus
esc i os usa
sudé inos
bo an!kos
e minus só
démeniu
simplesasis,
-oji.
su
,Li uu iy
língua
ZodynoTM
ka o ekoje
pa yzdziy
su
Zodziais
isu inis,
-é
i
isu iniasis,
-ioj
ITB)
iS ady a
ik
i8
J.
A.
Pab ézos
i
S.
Daukan o
da by,
en ão,
apa en ,
só
Sie
du
au o es
e a ojo
ais
e mos.
Galima
spé i, que
Sis
Zodis
cons i uí-
do
apibiidin i,,-
isu
exis en es
plan as Reike y
Siek an o
discu i
e miny
i
sk obla
isu iné e
lazda
isu iné
p incipais
demenis.
LF
III p incipal
démeniu
usada
y iskosios
giminés
o ma
sk oblas,
ap esen a-
dos
i
sinónimos
sk obla,
skoble,
sk uoblas,
sk oblus,
déiiisna
i
jo a as.
"Daba in-
és lie u iy
kalbos
Zodyne"
como
no ma
o necida
o ma
sk oblas.
LKZ
XII indica
que medj
esc obla
§|
chama
K e ingos,
Raseiniy,
Skuodo,
Tel8iy
i
Sakiy
dis i os.
Fo ma
esc obla
asime
M.
Akelaigio
g ama ikoje,
ja
usa a a em
suas
esc i as só
ne
S.
Daukan as,
mas
i
J.
A.
Pab éza,
L.
I inskis, aiau
o úl imo como
sinónima
indicé
sk oblas.
,,Li uu iskame
i
bo anikos
zodyne (LBZ),
isleis ame m.,
u ilizado o
e mo simples
sk oblas
1938
ap esen am
já mené i
sinónimai.
Madeis
Co ylus
i
a ellana
LBZ
chama-se
iesu iniu
lazdynu,
ap esen a-
m-se
jo
sinonimaiaz-
da, lazdenis,
lazdy medis,
iesu lazda,
lazdy
k iimai.
Também
a plan a
§j
chama-se
i
P.
Ma ulionis
,,Zolyne
(1907).
LF
Il
u ilizado o
e mo
simples
lazdynas
i
ap esen am
os mesmos
sinónimos
como
LBZ.
S.
Te mo
usado
daukan o
azda
encon a-
ndo nos
elhos
as os /
—
K.
Si ydo,
P.
Ruigio,
F.
Ku Sai¢io
Zodynas,
J.
A.
Pab éZos
abalhos.
L.
I inskis em
seus
esc i os
o nece
ne
apenas
azda, lazdos
madei a,
mas e mina
lazdynas.
i
Con udo, no
comun iné
discu so, o
e mo
Dabazdynas
é usado,
aciau
a mése
ainda
bas an e
amplamen e
àquele
assun o
usado /
i
Zodis lazda.
,,D uskininky
a més
Zodyne" são
ambos
(1988)
e mininai,,,-
Siau és y y
danininky
o
snek y
Zodyne (1976)
(SR
Din.
Z)
ap esen a-
m-se
denominain-
imas laza,
i
lazynas lazdynas.
LKZ
ao p azo
VII
Jazda é
pa yzdaiy
i
Kelmés,
T aky
ajony
i
i8
Bal a usijos
Va ena o
ajão.
Tad
denominain-
imai lazda
i
sk obla,
ma y ,
j
anuosius
aS us
a éjo
iS
i ososios
línguas
i
Siandien
ainda
bas an e
amplamen e
consumidos.
Knygeléje,,P-
a odio, como
apynius
cul i a *
S.
Daukan as
bas an e
plaéiai
ap aso
apynius,
jy
cul i inim-
a, Jis
§j
plan ag
chama
ambém
como
ago a
i
chama-se
apinys
—
(DAA), só
o nece
ou aj
denomin-
ação
la ins-
ma
—
Dioecia
pen and ia.
LBZ
i
LF
II]
desc e e
só uma
apyniy
igis
c escen-
58
do na
Li uânia ~
simples
apynys
(Humulus
lupulus).
|domu
isso, que
S.
Daukan -
as
dis ingue
gi inj e
da zinj
apynius
,,Apinys
(Dioecia
pen and -
ia) é
dwejoks
gi inis e
da zinis,
aj é:
gi ioj
augans,
ou da i
cul i ad-
o* (DAA
11). §.
Daukan
dis ingue
duas
da Zinio
apinho
isis:
Zesnakini-
us, ou
élybuosi-
us, e
ugpjii i-
nius, ou
anks ybu-
osius Ele
paaiskina
e kodél
Si aip são
chamados
aqueles
apynys.,,-
Pi mosios
wejsles
apinej é
wadinam-
is
szesznak-
inejs
apinejs
<js>,
dwok
szesznak-
0. < >
Wielaj
Szilo
mienesie
eiszb e-
ns , o
diel
qnkiej
jus
waden
wielibase-
js
apinejs.
An osios
wejsles
apinius
waden
anks yba-
sejs ou
ugpiu in-
ejs
apinejs,
iog ligéj
sO ugejs
p ib ens-
...* (DAA
13). S.
Daukan -
as aso,
que Sios
eislés
ainda
inulkam-
en e se
di idem
segundo
s ieby e
spu gy
co a e
o ma.
Ele mini
ainda e
e¢iq
apyniy
eislg, que
é
cul i ada
Anglijoje
w> p a
wejsle,
ko e
waden
Ci undo
apinejs
(DAA 13),
mas
placiau
elas
nãoap a -
ia.
Ne u in
okiskos
B. A.
G una do
knygelés,
ku iq S
Daukan -
as e e,
neaiSku,
se ele
mesmo
i8sky é
okias
apynio
iiis, ou
simplesm-
en e
i8 e e e
pa eiké B.
A.
G una do
klasi ika-
cija. J. A.
Pab ézZa
o nece
só ieng
apyniy
i8j
aapiniis
wysd y-
ynesis
(H imulus
hipulus;
apynys
isu ini-
asis), só
ap aizan-
do mini,
que pode
bi i
apynys
sel agem
e
plan ado.
S.
Daukan -
as
dis ingue
duas
kle o
ii8is:
klewas
pap as a-
sijs (Ace
pla onoid-
es; kle as
pap as a-
sis) DSD
166 e
klewasjo-
wa inis
(Ace
Pseudo-
Pla anus;
kle as
jo a inis)
DSD 166.
Kle o
ii8is
Ace
pla anoid-
es e
ago a é
chamado
de cle u
simples
(z . LF 1V
608).
Ou a ez
chama-se
a segunda
S.
Daukan o
paminé a
kle o i8is
~
pla anala-
pis kle as
(Ace
pseudopl-
a anus)
(z . LF 1V
612 i LBZ
5). L
IVpa eik i
Sie
pla anala-
pio kle o
sinonimai:
kle as
kalninis,
bal asis,
jo a as,
0 LBZ
ja o as,
jie a as,
jo a as,
jo a kle-
is,
pakle is.
J. A.
Pab éza,,-
Taisliuje
augumini-
ame*
dis ingue
cinco
kle o
iiSis, e
abo daa-
majai
i8iai
chama in
a oja
e mina
klaus
(klewas)
ne ejoo-
yswa s
(Ace
Pseudopl-
d anus;
kle as
ne eisjo-
a as).
Siuo caso
já
di e em
S.
Daukan o
e J. A.
Pab ézos
u ilizados
e mos.
LBZ
aiskinam-
a, que
pla anala-
pio kle o
olai
panaSiis j
pla ano
olus, ad
en enda-
ma, kodél
assim
in i ulada
8i kle o
iisis.
Zodiu
jo a as é
chamado
não só
pla anala-
pis
kle as,
mas e
pla anas
(Z . LKZ
IV 364),
ad e S.
Daukan -
as,
ma y ,
us ojo
pla ano
sinonima
Jjo a as,
odel e
kle a
nomeino
jo a inis
kle as:
59
S.
Daukan as
a oja
e ming
bokas
gi inis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis)
DMS
31.
Taip ele
chama
simplesqjj
bukq
(Fagus
sil a ica)
(2 -LF
HII
112
i
LBZ
141).
J.
A.
Pab éZos
hand aS iuose
si
buko isis
ambém é
chamado boks
gy ynis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis).
Vieng medziy
pe enusané-
ig qzuoliniy
(Fagaceae)
Seimai, Daukan
S.
apelinou
bdkas-kasz an's
(Fagus
cas anea;
bukas-kas anas
DMS
32).
Ma y ,
simplesme-
n e
paZodziui
ele i8 e é
la yniska
sio medzio
pa adinimg
susiejo
i
ski ingy
du
Seimy medziy
nomes bukas
pe en qZuoliniy
—
Seimai,
o
kaS anas
—
kaS aniniy
(Hippoces anaceae)
Seimai, Sis
á o e em
a é á ios
la ini8kus
nomes,
J.
A.
Pab éza
.Taisliujeauguminiame"
o nece la yni8kus
du
jo
denominações: Cas anea
esca
i
Fagus
Cas anea
i
chama medj
§|
kasz ans
waalgomasis
(kaS anas
algomasis).
LBZ
ap esen -
ado o
mesmo
e mino i-
8kas como
i J.
A.
Pab ézos
algomasis
cas ano
(LBZ
75).
LF
são
qua o
la yni8ki
sinônimos
(Cas anea
sa i a
Mill.,
Fagus
cas anea
L.,
Cas anea
ulga is
Lam.,
Cas anea
esca
Gae n.)
i
já no o
li eu iska
e mo
algomasis
—
kas ainis
(z .
LF
1
113).
S.
Daukan as
a oja
e ming
winkszna
ganikline
(Ulmus
campes is;
inksna
ganykliné)
DMS
33,
assim ele
chama
guobiniy
Seimai
dependan )
sim as ajj
ski ps q
(Ulmus
oliacea
Gilib., Ulmus
campes is
L., Ulmus
glab a
Mill.)
LF
Il]
125—126.
J.
A.
Pab éza
a oja
okj pa
e ming
winkszna
—
ganiklyyny
(Ulmus
campes is;
ink8na
ganykliné)
.
LBZ sis
á o e
chamado
guoba
ski ps as
(Ulmus
campés is).
I
S.
Daukan as,
i
J.
A.
Pab éza
p o a el-
men e us a a
Zodj
inkina,
o
ne
ski ps as
odél, que
Zemai iuses
Sis á o e
chamado
inkéna,
ski ps u
o
chamado
ou a
á o e
sal ekinis
—
(F angula)
(plg.
LKZ
XII
917,
SR
Din.
Z
329),
S.
Daukan o
li ogu é-
se
i
encon a-
mos ais
e mos, como
Zi nmedis
ou
medzi nis
(Robinia;
Zi nmedis,
medzi nis)
DMS e
40
bal oje
akacie
(bal oji
akacija)
DSD
135.
S.
Daukan as
só em um
luga mini
aquelas
a ian es
du
Zi nmedis
i
medzZi nis,
o
nou u já
aso só
Zi nmedis.
|domus
aquele
jo
en a i o
sukei us
dii inio
démenis
aze
ou a
Zodj.
Te mo
Zi nmedis
andamas
i
J.
A.
Pab éZos
as uose:
zy n'medis
(Robinia).
J.
A.
Pab éZa
mini
kele a
Zi nmedzio
i8iy, ieng
i8
jy
chama
ne eys-akacyje
(Robinia
Pseudoacacia;
ne eisakacija),
ago a
Sis& iniy
ank
Seimo
plan a
chamada
bal aziedziu
ikmedziu
(Robinia
pseudoacac-
ia) usado
LF
IV
362,
sinónimo
jo
bal oji
akacija.
Ou o
60
anks iniy
Seimai
pe encen-
e plan a é
gel onasis
zi nmedis
(Ca agana
a bo escen-
s) LF IV 368,
seu
sinônimo
gel onoji
akacija. S
Daukan as,
como e J. A.
Pab éza,
plan a, cujo
la yniskas
nome
Robinia,
nomeini
a oja
e ming
zi nmedis, 0
não
ikmedis,
ad S.
Daukan as
e ming
bal oji
akacija
(DSD 135)
galbi
a ojo
como
zi nmedzio
sinonima.
Siame
a igonelho
discu ida só
pa e S.
Daukan o
a o y
bo anikos
e miny.
RaSy ojas
seu
li ogu ése
s engési
consumi
lie u iskus
já
us ojamus
ou o ma
no os
e minos
bo ânicos,
mui o onde
g e a
ap esen an-
do e
la yniskus
nomes de
plan asy.
Como já
mine a,
galbi S$.
Daukan as
oi
susipazings
com J. A.
Pab ézos
bo anicos
abalhos
ou mesmo
com ele
paciu
Snekéjesis
dél de um ou
ou o
e mo,
odel,
ma y , e
apascida
nemazai
e miny,
que usa am
e S.
Daukan as,
e J. A.
Pab éza.
Tagiau
pas eico e
okiy
pa adinimy,
que
di e em,
exemplozdii-
ui, J. A.
Pab éZa
a oja
e mina
ne eisjo a-
as kle as, e
S.
Daukan as
jo a inis
kle as. S.
Daukan o
a o
e m Siai
kle o iSiai
nomea é
melho do
que J. A.
Pab ézos
a o .
Exis e e
p ieSingy
casosjy J.
A. Pab éza
a ojo
inkamesnj
e mina
algomasis
kaS anas, 0
S. Daukan o
aR uas
ap incamos
paZodziui
iSsi e s as
nomeamen-
o
bukas-kas -
anas.
Algumas
plan as
daba ki aip
chamam-se,
negu os
chama a S.
Daukan ,
mas seu
consumi
e mininai
gana jdomis
e eg asgi,
например.:
inksna
ganykliné,
bukas
gi inis e k .
Ga susis
Zemai is
Simonas
Daukan as
quisé
ajuda
als iecia-
ms não só
aconsa dan-
do j ai iais
zemés kio
assun os,
mas e
s engési
iSmoky i
eles
consumi
eg asingus
e minus,
o necendo
seu
li ogelése
j ai iy
p ak i8ky
pa a imy,
ele
nãope So e
idiomas.
61