scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Keletas S. Daukanto botanikos terminų

Author: Albina Auksoriūtė
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/772/863
Albina
AUKSORI-
UTE
KELETAS
8.
DAUKAN-
TO
BOTANIK-
OS
TERMINY
A S en -
eme
único
Zymiaus-
iy
Zemaiéiy cien í icy e a3y ojy Simono
Daukan o
(1793-1864)
200-asias
ani e sá-
io de nascimen o.
Melho amen e
Zinomi
jo
lojas de
his ó ia
,,Da bai
senyjy
lie u iy
i
Zemaidiy,,-
Is o ija
zemai isk.
jidas
seno és
lie u iy
i
Zemai iy®
i
k .
S.
Daukan as
inko
au osaka,
iSleido
,,Pasakas
masiy",,,D-
aines
zemaiéiy",
pa asé
kele a
ado éliy,
iSleido
skai iniy
knygeliy
aikams.
Be miné y
da by, S.
Daukan -
as da
pa engé e
alguns
knygeliy,
nas quais
ap esen -
ada
p ak isky
pa a imy
als iecia-
ms. 1847 m.
o am
isalizados-
,,Pa odym-
as, como
apynius
agin i, S.
Daukan o
e s as i
B. A.
G una do
okisko
pe mi im-
o,
i.,Pomoci-
mas sob e
aginima
aboko,
e s as i8
D.
S uko o
usisko
pe mi im-
o. 1848 m.,
pe a k-
es kalba,
S.
Daukan -
as
pa engé
p ensa
Go lybo
Danieliaus
Ze egas -
o,,Bigiy
knygelés*
e iqjj
leidimg.
1849 m.
iSleis as
He mano
Cig os
knygelés,,-
Pamoksl-
as sob e
sodnus, ou
daigynus
Vaisingy
medziy* S.
Daukan o
e imas.
Tais
paciais
anos i8éjo
seu i8
usy
idiomas
e s a
li ogelé,,-
Pomocim-
en o,
como
colhe
medines
séklas*
nies
li ogelé",
que oi
iSéjusi
ankséiau,
o S.
Daukan -
as
pa engé
naujq
leidima. m.
apa eé,,,S-
éjamosios
pasa o
Zolés
1854*. S.
Daukan -
as oi
is e es
mais dois
li oseles,
mas jy
não
conseguiu
i8sp essd-
in i,
isso,,Pam-
okslas,
como
gi ias
ki s i,
sé i e
dieg i del
al ieno
kininko*
e,Gaspad-
o ius*
Sa o
li ogelé-
se S.
Daukan -
as eiké
p ak i8ky
pa a imy
als ie¢i-
ams
RaSydam-
as sob e
Zemés
a é,
j ai ius
plan as,
jy
auginima,
ele
a ojo
nemazai
bo anik-
os
e miny.
Siame
a igo
abo da
alguns S.
Daukan o
a o y
plan asy
pa adini-
my is Siy
knygeliy:,-
,Pa ody-
mas,
como
apynius
agin i*
( oliau
ab e in -
ai
DAA),,,Pe-
nsamen -
o, como
cole a
madines
seklas
(DMS)
e,,Pensa-
men o
sob e
sadnus,
ou
daigynus
aisingy
medziy*
(DSD).
Mui os
Siose
knygelé-
se
andamy
plan asy
nomesini-
my são de
an igo
u ilizado-
s,
exemplo.
:qnziilas (azuolas) DMS, ka k as (ka klas)
DSD,
klewas
(kle as)
DMS,
julpa
(julho)
DMS,
juidalksnis
(juodalksnis)
DMS,
o
belis
(obelis)
DMS k .
i
Alguns
S.
Daukan o
usa
denomin-
ações
di e e do
a ualiniy
bo anik-
os
e miny.
P incipal-
men e
isso
plan asy
ii8iy nomeinimai
56
S.
Daukan as
u iliza em
denominaçõ-
es agiy
plan as
Zodzius
isu inis,
-é, e
isu iniasi-
s, exemplo:
kasz an's
wisso ine-
sis
(Aesculus
hippocas a-
num;
kaS anas
isu iniasi-
s) DMS 33;
ousis
wissd inis
(F axinus
excelsio ;
uxinus is)
DMS 34;
sk obla
wisso ini
(pinCa us
be ulus;
sk obla
lazing) DMS
36; isda
wisse ine
(Co ylus
a ellana;
isda is)
DMS 41. S.
Daukan as
u iliza
nes es
casos
kalbamq Zod
ins eadj
ago a
jp as o
bid a dzio
pap as asi-
s,
-oji.,Li u os
TSR
lo oje*
(LF) Todas
as plan as
igys são
chamadas
assim:
Siyasis
kas onas
(Aesculus
hippocas a-
num L.) IV
621;
pap as asis
uosis
(F axinus
excelsio L.)
V 158;
pap as asis
sk oblas
(pinus
be ulus L.) Ill
105;
pap as asis
lazdynas
(Co ylus
a ellana L.)
III 108. Taéiau
ap a dando
kle o asis,
S.
Daukan as
mini kle q
pap as ajj:
klewas
simpelasijs
(Ace
pla anoides)
DSD 166. Kad
S. Daukan o
sudé iniuo-
se e mos
usados
démenys
isu inis,
isu iniasi-
s, j akos
galéjo
u é i e seu
amZininkas
J. A.
Pab eza.
Ju gis
Amb oziej-
us Pab éZa
(1771-1849)
e a
Zemai is,
gimgs dab.
Skuodo aj.
Veéiy km.
Seu, como e
S.
Daukan o,
na i is
aldeia e a
pe o de
Lenkimy
mies elo. J.
A. Pab éZa
domejosi
das ciências
da
na u eza,
ypac
bo anika,
medicina.
Seus
abalhos
da ciência
ica am
hand a8éio-
s, aciau
suas
a i idades
oi
equminga
o me o
aidai
ciência. S.
Daukan as
oi
paZis amas
e
susi aSing-
ho com J. A.
Pab éza,
en ão pode
bi i que ele
oi
susipazings
e com J. A.
Pab éZos
bo ânicos
abalhos.
Viename
s ambiausiy
bo anikos
da by,,Tay-
slés
augumyyni-
s" J. A.
Pab éZa
plan ay
igims
chamin i
a oja
sudé iniy
e miny
démenis
isu inis,
-é e
isu iniasi-
s, -ioji,
например.:
kasz ans
wys6 yyn-
esis
(Aésculus
hippocas a-
n; kaS anas
isu iniasi-
s); aapiniis
wyso yyn-
esis
(Hhimulus
lipulus;
apinys
isu iniasi-
s); myizis
wyso yyn-
is (Ho deum
ilga e;
mieZis
isu inis);
dusis
wysd yyn-
is (F éximus
excelsio ;
uosis
isu inis),
azda
wysd ynio-
ji (Co lus
a ellana;
lazda
isu inioji-
); sk obla
wysd ynio-
ji (Ca pinus
be ulus;
sk obla
isu inioji)
e k .
e minai.
Te minais
com
pazyminio
isu inis,
-é,
isu iniasi-
s, -ioji gana
dazni J. A.
Pab ézos
abalho,,T-
aislius
auguminis",
mas e ia
a ka ¢ias
apaci o
e my com
démeniu
simplesasis,
-oji,
exemplo.
Zaalwy
pap as ooji
(Péa
i ialis;
Zal é
pap as oji);
bédie
pap as ooji
(Aga icus
i ialis;
budé
pap as oji).
Zemaicio
Lau yno
I inskio
(1810-1881)
em
calendá ios
e em ou os
esc i os
bo ânicos
iiSiniy
e miny su
démenimis
isu inis,
-é e
isu iniasi-
s, -ioji
ne as a.
87
L.
I inskis em
seus
esc i os usa
sudé inos
bo an!kos
e minus só
démeniu
simplesasis,
-oji.
su
,Li uu iy
língua
ZodynoTM
ka o ekoje
pa yzdziy
su
Zodziais
isu inis,
-é
i
isu iniasis,
-ioj
ITB)
iS ady a
ik
i8
J.
A.
Pab ézos
i
S.
Daukan o
da by,
en ão,
apa en ,
só
Sie
du
au o es
e a ojo
ais
e mos.
Galima
spé i, que
Sis
Zodis
cons i uí-
do
apibiidin i,,-
isu
exis en es
plan as Reike y
Siek an o
discu i
e miny
i
sk obla
isu iné e
lazda
isu iné
p incipais
demenis.
LF
III p incipal
démeniu
usada
y iskosios
giminés
o ma
sk oblas,
ap esen a-
dos
i
sinónimos
sk obla,
skoble,
sk uoblas,
sk oblus,
déiiisna
i
jo a as.
"Daba in-
és lie u iy
kalbos
Zodyne"
como
no ma
o necida
o ma
sk oblas.
LKZ
XII indica
que medj
esc obla
§|
chama
K e ingos,
Raseiniy,
Skuodo,
Tel8iy
i
Sakiy
dis i os.
Fo ma
esc obla
asime
M.
Akelaigio
g ama ikoje,
ja
usa a a em
suas
esc i as só
ne
S.
Daukan as,
mas
i
J.
A.
Pab éza,
L.
I inskis, aiau
o úl imo como
sinónima
indicé
sk oblas.
,,Li uu iskame
i
bo anikos
zodyne (LBZ),
isleis ame m.,
u ilizado o
e mo simples
sk oblas
1938
ap esen am
já mené i
sinónimai.
Madeis
Co ylus
i
a ellana
LBZ
chama-se
iesu iniu
lazdynu,
ap esen a-
m-se
jo
sinonimaiaz-
da, lazdenis,
lazdy medis,
iesu lazda,
lazdy
k iimai.
Também
a plan a
§j
chama-se
i
P.
Ma ulionis
,,Zolyne
(1907).
LF
Il
u ilizado o
e mo
simples
lazdynas
i
ap esen am
os mesmos
sinónimos
como
LBZ.
S.
Te mo
usado
daukan o
azda
encon a-
ndo nos
elhos
as os /
—
K.
Si ydo,
P.
Ruigio,
F.
Ku Sai¢io
Zodynas,
J.
A.
Pab éZos
abalhos.
L.
I inskis em
seus
esc i os
o nece
ne
apenas
azda, lazdos
madei a,
mas e mina
lazdynas.
i
Con udo, no
comun iné
discu so, o
e mo
Dabazdynas
é usado,
aciau
a mése
ainda
bas an e
amplamen e
àquele
assun o
usado /
i
Zodis lazda.
,,D uskininky
a més
Zodyne" são
ambos
(1988)
e mininai,,,-
Siau és y y
danininky
o
snek y
Zodyne (1976)
(SR
Din.
Z)
ap esen a-
m-se
denominain-
imas laza,
i
lazynas lazdynas.
LKZ
ao p azo
VII
Jazda é
pa yzdaiy
i
Kelmés,
T aky
ajony
i
i8
Bal a usijos
Va ena o
ajão.
Tad
denominain-
imai lazda
i
sk obla,
ma y ,
j
anuosius
aS us
a éjo
iS
i ososios
línguas
i
Siandien
ainda
bas an e
amplamen e
consumidos.
Knygeléje,,P-
a odio, como
apynius
cul i a *
S.
Daukan as
bas an e
plaéiai
ap aso
apynius,
jy
cul i inim-
a, Jis
§j
plan ag
chama
ambém
como
ago a
i
chama-se
apinys
—
(DAA), só
o nece
ou aj
denomin-
ação
la ins-
ma
—
Dioecia
pen and ia.
LBZ
i
LF
II]
desc e e
só uma
apyniy
igis
c escen-
58
do na
Li uânia ~
simples
apynys
(Humulus
lupulus).
|domu
isso, que
S.
Daukan -
as
dis ingue
gi inj e
da zinj
apynius
,,Apinys
(Dioecia
pen and -
ia) é
dwejoks
gi inis e
da zinis,
aj é:
gi ioj
augans,
ou da i
cul i ad-
o* (DAA
11). §.
Daukan
dis ingue
duas
da Zinio
apinho
isis:
Zesnakini-
us, ou
élybuosi-
us, e
ugpjii i-
nius, ou
anks ybu-
osius Ele
paaiskina
e kodél
Si aip são
chamados
aqueles
apynys.,,-
Pi mosios
wejsles
apinej é
wadinam-
is
szesznak-
inejs
apinejs
<js>,
dwok
szesznak-
0. < >
Wielaj
Szilo
mienesie
eiszb e-
ns , o
diel
qnkiej
jus
waden
wielibase-
js
apinejs.
An osios
wejsles
apinius
waden
anks yba-
sejs ou
ugpiu in-
ejs
apinejs,
iog ligéj
sO ugejs
p ib ens-
...* (DAA
13). S.
Daukan -
as aso,
que Sios
eislés
ainda
inulkam-
en e se
di idem
segundo
s ieby e
spu gy
co a e
o ma.
Ele mini
ainda e
e¢iq
apyniy
eislg, que
é
cul i ada
Anglijoje
w> p a
wejsle,
ko e
waden
Ci undo
apinejs
(DAA 13),
mas
placiau
elas
nãoap a -
ia.
Ne u in
okiskos
B. A.
G una do
knygelés,
ku iq S
Daukan -
as e e,
neaiSku,
se ele
mesmo
i8sky é
okias
apynio
iiis, ou
simplesm-
en e
i8 e e e
pa eiké B.
A.
G una do
klasi ika-
cija. J. A.
Pab ézZa
o nece
só ieng
apyniy
i8j
aapiniis
wysd y-
ynesis
(H imulus
hipulus;
apynys
isu ini-
asis), só
ap aizan-
do mini,
que pode
bi i
apynys
sel agem
e
plan ado.
S.
Daukan -
as
dis ingue
duas
kle o
ii8is:
klewas
pap as a-
sijs (Ace
pla onoid-
es; kle as
pap as a-
sis) DSD
166 e
klewasjo-
wa inis
(Ace
Pseudo-
Pla anus;
kle as
jo a inis)
DSD 166.
Kle o
ii8is
Ace
pla anoid-
es e
ago a é
chamado
de cle u
simples
(z . LF 1V
608).
Ou a ez
chama-se
a segunda
S.
Daukan o
paminé a
kle o i8is
~
pla anala-
pis kle as
(Ace
pseudopl-
a anus)
(z . LF 1V
612 i LBZ
5). L
IVpa eik i
Sie
pla anala-
pio kle o
sinonimai:
kle as
kalninis,
bal asis,
jo a as,
0 LBZ
ja o as,
jie a as,
jo a as,
jo a kle-
is,
pakle is.
J. A.
Pab éza,,-
Taisliuje
augumini-
ame*
dis ingue
cinco
kle o
iiSis, e
abo daa-
majai
i8iai
chama in
a oja
e mina
klaus
(klewas)
ne ejoo-
yswa s
(Ace
Pseudopl-
d anus;
kle as
ne eisjo-
a as).
Siuo caso
já
di e em
S.
Daukan o
e J. A.
Pab ézos
u ilizados
e mos.
LBZ
aiskinam-
a, que
pla anala-
pio kle o
olai
panaSiis j
pla ano
olus, ad
en enda-
ma, kodél
assim
in i ulada
8i kle o
iisis.
Zodiu
jo a as é
chamado
não só
pla anala-
pis
kle as,
mas e
pla anas
(Z . LKZ
IV 364),
ad e S.
Daukan -
as,
ma y ,
us ojo
pla ano
sinonima
Jjo a as,
odel e
kle a
nomeino
jo a inis
kle as:
59
S.
Daukan as
a oja
e ming
bokas
gi inis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis)
DMS
31.
Taip ele
chama
simplesqjj
bukq
(Fagus
sil a ica)
(2 -LF
HII
112
i
LBZ
141).
J.
A.
Pab éZos
hand aS iuose
si
buko isis
ambém é
chamado boks
gy ynis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis).
Vieng medziy
pe enusané-
ig qzuoliniy
(Fagaceae)
Seimai, Daukan
S.
apelinou
bdkas-kasz an's
(Fagus
cas anea;
bukas-kas anas
DMS
32).
Ma y ,
simplesme-
n e
paZodziui
ele i8 e é
la yniska
sio medzio
pa adinimg
susiejo
i
ski ingy
du
Seimy medziy
nomes bukas
pe en qZuoliniy
—
Seimai,
o
kaS anas
—
kaS aniniy
(Hippoces anaceae)
Seimai, Sis
á o e em
a é á ios
la ini8kus
nomes,
J.
A.
Pab éza
.Taisliujeauguminiame"
o nece la yni8kus
du
jo
denominações: Cas anea
esca
i
Fagus
Cas anea
i
chama medj
§|
kasz ans
waalgomasis
(kaS anas
algomasis).
LBZ
ap esen -
ado o
mesmo
e mino i-
8kas como
i J.
A.
Pab ézos
algomasis
cas ano
(LBZ
75).
LF
são
qua o
la yni8ki
sinônimos
(Cas anea
sa i a
Mill.,
Fagus
cas anea
L.,
Cas anea
ulga is
Lam.,
Cas anea
esca
Gae n.)
i
já no o
li eu iska
e mo
algomasis
—
kas ainis
(z .
LF
1
113).
S.
Daukan as
a oja
e ming
winkszna
ganikline
(Ulmus
campes is;
inksna
ganykliné)
DMS
33,
assim ele
chama
guobiniy
Seimai
dependan )
sim as ajj
ski ps q
(Ulmus
oliacea
Gilib., Ulmus
campes is
L., Ulmus
glab a
Mill.)
LF
Il]
125—126.
J.
A.
Pab éza
a oja
okj pa
e ming
winkszna
—
ganiklyyny
(Ulmus
campes is;
ink8na
ganykliné)
.
LBZ sis
á o e
chamado
guoba
ski ps as
(Ulmus
campés is).
I
S.
Daukan as,
i
J.
A.
Pab éza
p o a el-
men e us a a
Zodj
inkina,
o
ne
ski ps as
odél, que
Zemai iuses
Sis á o e
chamado
inkéna,
ski ps u
o
chamado
ou a
á o e
sal ekinis
—
(F angula)
(plg.
LKZ
XII
917,
SR
Din.
Z
329),
S.
Daukan o
li ogu é-
se
i
encon a-
mos ais
e mos, como
Zi nmedis
ou
medzi nis
(Robinia;
Zi nmedis,
medzi nis)
DMS e
40
bal oje
akacie
(bal oji
akacija)
DSD
135.
S.
Daukan as
só em um
luga mini
aquelas
a ian es
du
Zi nmedis
i
medzZi nis,
o
nou u já
aso só
Zi nmedis.
|domus
aquele
jo
en a i o
sukei us
dii inio
démenis
aze
ou a
Zodj.
Te mo
Zi nmedis
andamas
i
J.
A.
Pab éZos
as uose:
zy n'medis
(Robinia).
J.
A.
Pab éZa
mini
kele a
Zi nmedzio
i8iy, ieng
i8
jy
chama
ne eys-akacyje
(Robinia
Pseudoacacia;
ne eisakacija),
ago a
Sis& iniy
ank
Seimo
plan a
chamada
bal aziedziu
ikmedziu
(Robinia
pseudoacac-
ia) usado
LF
IV
362,
sinónimo
jo
bal oji
akacija.
Ou o
60

anks iniy
Seimai
pe encen-
e plan a é
gel onasis
zi nmedis
(Ca agana
a bo escen-
s) LF IV 368,
seu
sinônimo
gel onoji
akacija. S
Daukan as,
como e J. A.
Pab éza,
plan a, cujo
la yniskas
nome
Robinia,
nomeini
a oja
e ming
zi nmedis, 0
não
ikmedis,
ad S.
Daukan as
e ming
bal oji
akacija
(DSD 135)
galbi
a ojo
como
zi nmedzio
sinonima.
Siame
a igonelho
discu ida só
pa e S.
Daukan o
a o y
bo anikos
e miny.
RaSy ojas
seu
li ogu ése
s engési
consumi
lie u iskus
já
us ojamus
ou o ma
no os
e minos
bo ânicos,
mui o onde
g e a
ap esen an-
do e
la yniskus
nomes de
plan asy.
Como já
mine a,
galbi S$.
Daukan as
oi
susipazings
com J. A.
Pab ézos
bo anicos
abalhos
ou mesmo
com ele
paciu
Snekéjesis
dél de um ou
ou o
e mo,
odel,
ma y , e
apascida
nemazai
e miny,
que usa am
e S.
Daukan as,
e J. A.
Pab éza.
Tagiau
pas eico e
okiy
pa adinimy,
que
di e em,
exemplozdii-
ui, J. A.
Pab éZa
a oja
e mina
ne eisjo a-
as kle as, e
S.
Daukan as
jo a inis
kle as. S.
Daukan o
a o
e m Siai
kle o iSiai
nomea é
melho do
que J. A.
Pab ézos
a o .
Exis e e
p ieSingy
casosjy J.
A. Pab éza
a ojo
inkamesnj
e mina
algomasis
kaS anas, 0
S. Daukan o
aR uas
ap incamos
paZodziui
iSsi e s as
nomeamen-
o
bukas-kas -
anas.
Algumas
plan as
daba ki aip
chamam-se,
negu os
chama a S.
Daukan ,
mas seu
consumi
e mininai
gana jdomis
e eg asgi,
например.:
inksna
ganykliné,
bukas
gi inis e k .
Ga susis
Zemai is
Simonas
Daukan as
quisé
ajuda
als iecia-
ms não só
aconsa dan-
do j ai iais
zemés kio
assun os,
mas e
s engési
iSmoky i
eles
consumi
eg asingus
e minus,
o necendo
seu
li ogelése
j ai iy
p ak i8ky
pa a imy,
ele
nãope So e
idiomas.
61