Page 1Albina AUKSORIŪTĖ
ALCUNI TERMINI BOTANICI DI S. DAUKANTAS
Atšventėme vieno žymiausių Žemaičių mokslininkų ir rašytojų Simono Daukanto (1793–1864) 200-ąsias gimimo metines. Geriausiai žinomi jo istorijos veikalai „Darbas senųjų lietuvių ir žemaičių“, „Istorija žemaitiška“, „Būdas senovės lietuvių ir žemaičių“ ir kt. S. Daukantas rinko tautosaką, išleido „Pasakas masių“, „Daines žemaičių“, parašė keletą vadovėlių, išleido skaitinių knygelių vaikams. Be minėtų darbų, S. Daukantas dar parengė ir keletą knygelių, kuriose pateikiama praktiškų patarimų valstiečiams. 1847 m. buvo išleisti „Parodymas, kaip apynius auginti“, S. Daukanto verstas iš B. A. Grunardo vokiško leidimo, ir „Pamokymas apie auginimą taboko“, verstas iš D. Strukovo rusiško leidimo. 1848 m., pertvarkęs kalbą, S. Daukantas parengė spaudai Gotlybo Danieliaus Zetegasto „Bičių knygelės“ trečiąjį leidimą. 1849 m. išleistas Hermano Cigros knygelės „Pamokslas apie sodnus, arba daigynus vaisingų medžių“ S. Daukanto vertimas. Tais pačiais metais išėjo jo iš rusų kalbos versta knygelė „Pamokymas, kaip rinkti medines sėklas“ ir „Ugnies knygelė“, kuri buvo išėjusi anksčiau, o S. Daukantas parengė naują leidimą. 1854 m. pasirodė „Sėjamosios pašaro žolės“. S. Daukantas buvo išvertęs dar dvi knygeles, bet jų nepavyko išspausdinti, tai „Pamokslas, kaip girias kirsti, sėti ir diegti dėl al vieno ūkininko“ ir „Gaspadorius“.
Nei suoi opuscoli S. Daukantas offriva consigli pratici ai contadini. Scrivendo di agricoltura, di diverse piante e della loro coltivazione, utilizzava numerosi termini botanici. In questo breve articolo si esaminano alcuni nomi di piante impiegati da S. Daukantas nei seguenti opuscoli: «Parodymas, kaip apynius auginti» (di seguito abbreviato DAA), «Pamokymas, kaip rinkti medines sėklas» (DMS) e «Pamokslas apie sodnus, arba daigynus vaisingų medžių» (DSD). Molti nomi di piante presenti in questi opuscoli sono in uso da tempo, per esempio: ąnžulas (quercia) DMS, karktas (salice) DSD, klewas (acero) DMS, liepa (tiglio) DMS, juodalksnis (ontano nero) DMS, o belis (melo) DMS, ecc. Alcuni nomi usati da S. Daukantas differiscono dagli attuali termini botanici. Si tratta per lo più di nomi di specie vegetali.
56
Page 2Nei nomi delle specie vegetali, S. Daukantas usa le parole visurtinis, -ė, e visurtinasis, per esempio: kaštan's wissórtīnesis (Aesculus hippocastanum; kaštanas visurtin(i)asis) DMS 33; ousis wissórtinis (Fraxinus excelsior; uosis visurtinis) DMS 34; skrobla wissórtīnī (Carpinus betulus; skrobla visurtinė) DMS 36; lazda wissórtīne (Corylus avellana; lazda visurtinė) DMS 41. In tutti questi casi S. Daukantas usa la parola in questione al posto dell’aggettivo oggi consueto paprastasis, -oji. Nella «Flora della RSS Lituana» (LF), queste specie vegetali sono denominate così: paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum L.) IV 621; paprastasis uosis (Fraxinus excelsior L.) V 158; paprastasis skroblas (Carpinus betulus L.) III 105; paprastasis lazdynas (Corylus avellana L.) III 108. Tuttavia, nel trattare le specie di acero, S. Daukantas menziona klevą paprastąjį: klevas paprastasis (Acer platanoides) DSD 166. I componenti visurtinis, visurtinasis impiegati da S. Daukantas nei termini composti potrebbero essere stati influenzati anche da un suo contemporaneo, J. A. Pabrėža.
Jurgis Ambroziejus Pabrėža (1771–1849) buvo žemaitis, gimęs dab. Skuodo raj. Večių km. Jo, kaip ir S. Daukanto, gimtasis kaimas buvo netoli Lenkimų miestelio. J. A. Pabrėža domėjosi gamtos mokslais, ypač botanika, medicina. Jo mokslo darbai liko rankraščiuose, tačiau jo veikla buvo reikšminga to meto mokslo raidai. S. Daukantas buvo pažįstamas ir susirašinėjo su J. A. Pabrėža, tad gali būti, kad jis buvo susipažinęs ir su J. A. Pabrėžos botanikos darbais. Viename stambiausių botanikos darbų „Tayslós augumyynis“ J. A. Pabrėža augalų rūšims vadinti vartoja sudėtinių terminų dėmenis visurtinis, -ė ir visurtinasis, -ioji, pvz.: kasztans wysórtyynesis (Aésculus hippocastanum; kaštanas visurtinasis); apynis wysórtyynesis (Húmulus lúpułus; apynis visurtin(i)asis); myžis wysórtyynis (Hórdeum vúlgare; miežis visurtinis); óusis wysórtyynis (Fráximus excelsior; uosis visurtinis); tazda wysórtyynoji (Córýlus avellana; lazda visurtinioji); skrobla wysórtyynoji (Carpinus betulus; skrobla visurtinioji) ir kt. terminai. Terminai su pažyminiu visurtinis, -ė, visurtinasis, -ioji gana dažni J. A. Pabrėžos darbe „Taislius auguminis“, bet ir čia retkarčiais pasitaiko terminų su dėmeniu paprastasis, -oji, pvz.: žalwy paprastooji (Póa trivialis; žalvė paprastoji); bódie paprastooji (Agaricus trivialis; budė paprastoji).
Nei calendari e negli altri scritti del samogita Laurynas Ivinskis (1810–1881) non sono stati trovati termini botanici di specie con i componenti visurtinis, -ė e visur-
57
Page 3tiniasis, -ioji. Nei suoi scritti L. Ivinskis usa termini botanici composti soltanto con il componente paprastasis, -oji. Anche lo schedario del «Dizionario della lingua lituana» contiene esempi delle parole visurtinis, -ė e visurtinis, -ioji tratti soltanto dalle opere di J. A. Pabrėža e S. Daukantas; a quanto pare, dunque, solo questi due autori utilizzavano tali termini. Si può supporre che questa parola sia stata coniata per descrivere piante «presenti ovunque».
Occorre soffermarsi brevemente anche sui componenti principali dei termini skrobla visurtinė e lazda visurtinė. In LF III come componente principale si usa la forma maschile skroblas, e sono riportati anche i sinonimi skrobla, skoblė, skuoblas, skroblus, džiūsna ir jovaras. Il «Dizionario della lingua lituana contemporanea» indica come forma normativa skroblas. LKŽ XII mostra che questo albero è chiamato skrobla nei distretti di Kretinga, Raseiniai, Skuodas, Telšiai e Šakiai. La forma skrobla si trova nella grammatica di M. Akelaitis; nei propri scritti la usavano non solo S. Daukantas, ma anche J. A. Pabrėža e L. Ivinskis, che tuttavia indicava come sinonimo anche skroblas. Nel «Dizionario botanico lituano» (LBŽ), pubblicato nel 1938, è usato il termine paprastasis skroblas e sono riportati i sinonimi già menzionati.
Nel LBŽ l’albero Corylus avellana è denominato riešutiniu lazdynu; sono riportati i sinonimi lazda, lazdenis, lazdų medis, riešutlazda, lazdų krūmai. Anche P. Matulionis chiama così questa pianta nel suo «Žolynas» (1907). In LF III si usa il termine paprastasis lazdynas e sono riportati gli stessi sinonimi del LBŽ. Il termine lazda usato da S. Daukantas si trova in testi antichi: nei dizionari di K. Sirvydas, P. Ruigys e F. Kuršaitis, nonché nelle opere di J. A. Pabrėža. Nei suoi scritti L. Ivinskis riporta non solo lazda, lazdos medis, ma anche il termine lazdynas. Oggi nella lingua standard si usa il termine lazdynas, ma nei dialetti è ancora abbastanza diffusa a questo scopo anche la parola lazda. Il «Dizionario del dialetto di Druskininkai» (1988) riporta entrambi i termini, mentre il «Dizionario delle parlate dei dünininkai nord-orientali» (1976) (ŠR Dün. Ž) elenca le denominazioni laza, lazynas ir lazdynas. Alla voce lazda, LKŽ VII riporta esempi dei distretti di Kelmė e Trakai e del distretto di Varenava, in Bielorussia. Pertanto le denominazioni lazda ir skrobla, a quanto pare, sono entrate nei testi antichi dalla lingua parlata e sono ancora oggi abbastanza diffuse.
Nell’opuscolo «Parodymas, kaip apynius auginti», S. Daukantas descrive piuttosto ampiamente il luppolo e la sua coltivazione. Chiama questa pianta come la si chiama anche oggi, apinius (DAA), ma le attribuisce una denominazione latina diversa: Dioeca pentandria. Nel LBŽ e in LF III viene descritta una sola specie di luppolo
58
Page 4che cresce in Lituania – paprastasis apynys (Humulus lupulus). È interessante che S. Daukantas distingua il luppolo selvatico da quello coltivato nell’orto – „Apinys (Dioecia pentandria) yra dvejoks girinis ir daržinis, tai yra: giroj’ augąns, ar darž’i auginamas“ (DAA 11). S. Daukantas distingue due varietà di luppolo da orto: quella all’aglio, o tardiva, e quella d’agosto, o precoce. Spiega anche perché questi luppoli sono chiamati così. „Pirmosios weislės apinei yra vadinamis szesznakineis apineis <->, dwók szesznakó. <-> Wielaj Szilo mienesie teiszbrenst, to diel tąqnie jus waden wielibasejs apineis. Antrosios wejslės apinius waden qnkstybasejs arba rugpjūtinejs apineis, jog ligėj só rugejs pribrenst...“ (DAA 13). S. Daukantas scrive che queste varietà vengono ulteriormente suddivise in base al colore e alla forma dei fusti e dei coni. Menziona anche una terza varietà di luppolo, coltivata in Inghilterra – „<-> yra wejsle, korę waden Cirundo apinejs <->“ (DAA 13), ma non ne parla più diffusamente. Non avendo a disposizione il libretto tedesco di B. A. Grunard, tradotto da S. Daukantas, non è chiaro se sia stato lui stesso a distinguere queste varietà di luppolo o se si sia limitato a tradurre e riportare la classificazione di B. A. Grunard. J. A. Pabrėža indica una sola varietà di luppolo – aapiniis wysórtyynesis (Humulus lúpulus; apynys visurtin iasis), ma nella descrizione menziona che il luppolo può essere selvatico o coltivato.
S. Daukantas distingue due specie di acero: klewas paprastasis (Acer platonoides; klevas paprastasis) DSD 166 e klewas jowarinis (Acer Pseudo-Platanus; klevas jovar(in)is) DSD 166. La specie Acer platanoides è chiamata ancora oggi paprastuoju klevu (cfr. LF IV 608). La seconda specie di acero menzionata da S. Daukantas è chiamata in modo diverso: platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus) (cfr. LF IV 612 e LBŽ 5). LF IV riporta i seguenti sinonimi di platanalapis klevas: klevas kalninis, baltasis, jovaras, mentre LBŽ: javoras, jievaras, jovaras, jovarklevis, paklevis. Nel suo «Taisliuje auguminiame», J. A. Pabrėža distingue cinque specie di acero e per denominare quella in questione usa il termine klaus (klewas) neteysyoowars (Acer Pseudoplatánus; klevas neteisjovaras). In questo caso i termini usati da S. Daukantas e J. A. Pabrėža sono diversi. LBŽ spiega che le foglie dell’acero montano sono simili a quelle del platano, il che chiarisce perché questa specie di acero sia stata chiamata così. La parola jovaras indica non solo l’acero montano, ma anche il platano (cfr. LKŽ IV 364); probabilmente anche S. Daukantas usava il sinonimo del platano jovaras, e per questo chiamò l’acero jovariniu klevu.
59
Page 5S. Daukantas usa il termine bókas girinis (Fagus sylvatica; bukas girinis) DMS 31. Così chiama il paprastąjį buką (Fagus sylvatica) (cfr. LF III 112 e LBŽ 141). Anche nei manoscritti di J. A. Pabrėža questa specie di faggio è chiamata bóks gyrrynis (Fagus sylvatica; bukas girinis).
S. Daukantas chiamò una specie di albero appartenente alla famiglia delle Fagaceae (Fagaceae) bókas-kasztan's (Fagus castanea; bukas-kaštanas DMS 32). A quanto pare tradusse semplicemente alla lettera il nome latino dell’albero e combinò i nomi di alberi appartenenti a due famiglie diverse: il faggio appartiene alle Fagaceae, mentre il castagno appartiene alle Hippocestanaceae (Hippocestanaceae). Quest’albero ha diversi nomi latini; nel «Taisliuje auguminame» J. A. Pabrėža ne riporta due: Castānea vesca e Fagus Castanea e chiama l’albero kasztans waalgomasis (kaštanas valgomasis). LBŽ riporta lo stesso termine lituano di J. A. Pabrėža: valgomásis kaštanas (LBŽ 75). LF elenca quattro sinonimi latini (Castanea sativa Mill., Fagus castanea L., Castanea vulgaris Lam., Castanea vesca Gaertn.) e il nuovo termine lituano valgomásis kaštainis (cfr. LF III 113).
S. Daukantas usa il termine winkszna ganiklinė (Ulmus campestris; vinkšna ganyklinė) DMS 33; così chiama il paprastąjį skirpštą (Ulmus foliacea Gilib., Ulmus campestris L., Ulmus glabra Mill.) LF III 125–126⟧. J. A. Pabrėža usa lo stesso termine: winkszna ganiklyyny (Ulmus campestris; vinkšna ganyklinė). In LBŽ questo albero è chiamato guoba skirpstas (Ulmus campestris). Probabilmente sia S. Daukantas sia J. A. Pabrėža usano la parola vinkšna invece di skirpstas perché in Samogizia quest’albero è chiamato vinkšna, mentre skirpstas è il nome di un altro albero, l’alaterno (Frangula) (cfr. LKŽ XII 917, ŠR Dūn. Ž 329).
Nei libretti di S. Daukantas troviamo anche termini come žirmedis arba medžirnis (Robinia; žirmedis, medžirnis) DMS 40 e baltoje akacijoje (baltoji akacija) DSD 135. S. Daukantas menziona queste due varianti, žirmedis ir medžirnis, una sola volta; altrove scrive soltanto žirmedis. È interessante il suo tentativo di invertire gli elementi del composto per creare un’altra parola. Il termine žirmedis si trova anche negli scritti di J. A. Pabrėža: žyr'medis (Robinia). J. A. Pabrėža menziona diverse specie di žirmedis; una è chiamata neteys-akacyje (Robinia Pseudoacacia; neteisakacija), oggi questa pianta della famiglia delle leguminose è chiamata baltažiedžiu vikmedžiu (Robinia pseudoacacia) LF IV 362; è usato anche il sinonimo baltoji akacija. Un altro
60
Page 6appartenente alla famiglia delle leguminose è il geltonasis žirnmedis (Caragana arborescens) LF IV 368, il cui sinonimo è geltonoji akacija. S. Daukantas, come J. A. Pabrėža, usa il termine žirnmedis per denominare la pianta il cui nome latino è Robinia, anziché vikmedis; pertanto, è possibile che S. Daukantas usasse il termine baltoji akacija (DSD 135) come sinonimo di žirnmedis.
In questo breve articolo è stata esaminata soltanto una parte dei termini botanici usati da S. Daukantas. Nei suoi libretti lo scrittore cercò di usare termini botanici lituani già in uso o di coniarne di nuovi, spesso affiancando ai nomi delle piante anche quelli latini.
Come già detto, forse S. Daukantas conosceva i lavori di botanica di J. A. Pabrėža o aveva persino discusso con lui questo o quel termine; probabilmente perciò ricorrono molti termini usati sia da S. Daukantas sia da J. A. Pabrėža. Si trovano tuttavia anche denominazioni diverse: per esempio, J. A. Pabrėža usa il termine neteisjovaras klevas, mentre S. Daukantas usa jovarinis klevas. Il termine usato da S. Daukantas per questa specie di acero è migliore di quello usato da J. A. Pabrėža. Vi sono anche casi opposti: J. A. Pabrėža usava il termine più appropriato valgomasis kaštanas, mentre negli scritti di S. Daukantas si trova la denominazione tradotta letteralmente bukas-kaštanas.
Alcune piante oggi hanno nomi diversi da quelli usati da S. Daukantas, ma i termini da lui impiegati sono piuttosto interessanti e corretti, per esempio: vinkšna ganyklinė, bukas girinis e così via. Il celebre samogita Simonas Daukantas desiderava aiutare i contadini non solo dando consigli su varie questioni agricole, ma anche cercando di insegnare loro a usare termini corretti; nei suoi libretti offriva diversi consigli pratici senza trascurare gli aspetti linguistici.
61