scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Keletas S. Daukanto botanikos terminų

Author: Albina Auksoriūtė
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/772/863
Albina
AUKSORI-
UTE
KELETAS
8.
DAUKAN-
TO
BOTANIK-
OS
TERMINY
A S en -
eme uno
Zymiaus-
iy
Zemaiéiy
scienziininky i a3y ojy Simono
Daukan o
(1793-1864)
200-asias
anni e s-
a io di nasci a.
Bes iamen e
Zinomi
jo
negozi di
s o ia
,,Da bai
senyjy
lie u iy
i
Zemaidiy,,-
Is o ija
zemai isk.
jidas
seno és
lie u iy
i
Zemai iy®
i
k .
S.
Daukan as
inko
au osaka,
iSleido
,,Pasakas
masiy",,,D-
aines
zemaiéiy",
pa asé
kele a
ado éliy,
iSleido
skai iniy
knygeliy
aikams.
Be miné y
da by, S.
Daukan -
as da
pa engé e
kele a
knygeliy,
nelle quali
p esen a-
a
p ak isky
pa a imy
als iecia-
ms. 1847 m.
u ono
isc i i,,P-
a odymas,
come
apynius
agin i, S.
Daukan o
e s as i
B. A.
G una do
okisko
pe messo,
e.,Pomoci-
mas sul
aginima
aboko,
e s as i8
D.
S uko o
usisko
pe messo.
1848 m.,
pe a k-
es kalba,
S.
Daukan -
as
pa engé
spaudai
Go lybo
Danieliaus
Ze egas -
o,,Bigiy
knygelés*
e iqjj
leidimg.
1849 m.
iSleis as
He mano
Cig os
knygelés,,-
Pamoksl-
as sob e
sodnus,
a ba
daigynus
Vaisingy
medziy* S.
Daukan o
e imas.
Tais
paciais
anni i8éjo
suo i8
usy
lingua
e s a
lib ogelé,,-
Pomozion-
e, come
accoglie-
e
medines
séklas*
nies
lib ogelé",
che e a
iSéjusi
ankséiau,
o S.
Daukan -
as
pa engé
naujq
leidima. m.
appa é,,,S-
éjamosios
pasa o
Zolés
1854*. S.
Daukan -
as e a
is e es
anco a
due
lib ieles,
ma jy non
iusc
i8sp essd-
i i,
ques o,,P-
amokslas,
come
gi ias
ki s i,
sé i i
dieg i del
al ieno
kininko*
e,Gaspad-
o ius*
Sa o
lib igelé-
se S.
Daukan -
as eiké
p ak i8ky
pa a imy
als ie¢i-
ams
RaSydam-
as su
Zemés
ques o,
j ai ius
ege us,
jy
auginima,
lui
a ojo
nemazai
bo anik-
os
e miny.
Siame
a icolo
a a in
ques o
a icolo
alcuni S.
Daukan o
a o y
col i y
pa adini-
my is Siy
knygeliy:,-
,Pa ody-
mas, how
apynius
augin i*
( oliau
abb e a-
n i
DAA),,,P -
emoslas,
how o
pick
medines
seklas
(DMS)
e,,P emo-
slas sul
sadnus,
oppu e
daigynus
aisingy
medziy*
(DSD).
Mol i
Siose
lib igelé-
se
andamy
ege y
pa adini-
my sono
dall seno
u ilizza i,
esempio.
:qnziilas
(azuolas) DMS, ka k as (ka klas)
DSD,
klewas
(kle as)
DMS,
giula
(lugpa)
DMS,
juidalksnis
(buodalksnis)
DMS,
o
belis
(obelis)
DMS k .
i
Alcuni
S.
Daukan o
usa e
nomiinimi
di e is-
ce dal
a uiniy
bo anik-
os
e miny.
Pe lo più
è ege y
ii8iy
nominimai
56
S.
Daukan as
u ilizza in
denominazi-
oni agiy di
pian e
Zodzius
isu inis,
-é, e
isu iniasi-
s, ecc.:
kasz an's
wisso ine-
sis
(Aesculus
hippocas a-
num;
kaS anas
isu iniasi-
s) DMS 33;
ousis
wissd inis
(F axinus
excelsio ;
uxinus is)
DMS 34;
sk obla
wisso ini
(pinCa us
be ulus;
sk obla
lazing) DMS
36; isda
wisse ine
(Co ylus
a ellana;
isda lazine)
DMS 41. Si In
ques i casi
S.
Daukan as
usa kalbamq
Zodj in ece
di o a
jp as o
bid a dzio
sempliasis,
-oji.,Li uu -
os TSR
lo oje*
(LF) Tu e
le pian e
igys sono
chiama e
come:
Siyasis
kas onas
(Aesculus
hippocas a-
num L.) IV
621;
sempliasis
uosis
(F axinus
excelsio L.)
V 158;
sempliasis
sc oblas
(pinus
be ulus L.) Ill
105;
sempliasis
lazdynas
(Co ylus
a ellana L.)
III 108. Taéiau
ap a dando
kle o asis,
S.
Daukan as
mini kle q
pap as ajj:
klewas
pap as asi-
js (Ace
pla anoides)
DSD 166. Kad
S. Daukan o
sudé iniuo-
se e mini
u ilizza i
démenys
isu inis,
isu iniasi-
s, j akos
galéjo
u é i e il
suo
amZininkas
J. A.
Pab eza.
Ju gis
Amb oziej-
us Pab éZa
(1771-1849)
e a
Zemai is,
gimgs dab.
Skuodo aj.
Veéiy km.
Suo, come e
S.
Daukan o,
na ale
illaggio e a
icino al
Lenkimy
mies ello. J.
A. Pab éZa
domejosi
delle
scienze
na u ali,
ypac
bo anika,
medicina. I
suoi la o i
scien i ici
imase o
man a8éi,
aciau la
sua a i i à
e a
eikminga a
ha me o
s iluppo
scien i ico.
S.
Daukan as
e a
paZis amas
e
susi aSing-
jo con J. A.
Pab éza,
ad può bi i,
che egli e a
susipazings
e con J. A.
Pab éZos
bo anikos
la o iis.
Viename
s ambiausiy
bo anikos
da by,,Tay-
slés
augumyyni-
s" J. A.
Pab éZa
ege y
igims
chiamin i
a oja
sudé iniy
e miny
démenis
isu inis,
-é e
isu iniasi-
s, -ioji, p z.:
kasz ans
wys6 yyn-
esis
(Aésculus
hippocas a-
n; kaS anas
isu iniasi-
s); aapiniis
wyso yyn-
esis
(Hhimulus
lipulus;
apinys
isu iniasi-
s); myizis
wyso yyn-
is (Ho deum
ilga e;
mieZis
isu inis);
dusis
wysd yyn-
is (F éximus
excelsio ;
uosis
isu inis),
azda
wysd ynio-
ji (Co lus
a ellana;
lazda
isu inioji-
); sk obla
wysd ynio-
ji (Ca pinus
be ulus;
sk obla
isu inioji)
e k .
e minai.
Te mini con
pazyminio
isu inis,
-é,
isu iniasi-
s, -ioji gana
dazni J. A.
Pab ézos
la o o,,Tais-
lius
auguminis",
ma e ia
e ka ¢ii
appaio
e miny con
démeniu
pap as asi-
s, -oji,
esempio.
Zaalwy
pap as ooji
(Péa
i ialis;
Zal é
pap as oji);
bédie
pap as ooji
(Aga icus
i ialis;
budé
pap a oji).
Zemaicio
Lau yno
I inskio
(1810-1881)
nei
calenda i e
in al e
sc i ue
bo anikos
iiSiniy
e miny su
démenimis
isu inis,
-é e
isu iniasi-
s, -ioji
ne as a.
87
L.
I inskis nei
suoi sc i i
usa
sudé inius
bo an!kos
e minus ik
démeniu
pap as asis,
-oji.
su
,Lie u iy
lingua
ZodynoTM
ka o ekoje
pa yzdziy
su
Zodziais
isu inis,
-é
i
isu iniasis,
-ioj
ITB)
iS ady a
ik
i8
J.
A.
Pab ézos
i
S.
Daukan o
da by,
ad,
appa in ,
solo
Sie au o i
du
e a ojo
ali
e mini. Si
può spé i,
che
Sis
Zodis
cos i ui o
apibiidin i,,-
isu
esis en i
pian e
Reike y
Siek an o
discu i
e miny
i
sk obla
isu iné
bei lazda
isu iné
p incipali
demenis.
LF
III p incipale
démeniu
u ilizza a
y iskosios
giminés
o ma
sk oblas,
p esen a i
sinonimi
i
sk obla,
skoble,
sk uoblas,
sk oblus,
déiiisna
jo a as.
i
"Daba in-
és lie u iy
kalbos
Zodyne"
come
no ma
o ni a
o ma
sk oblas.
LKZ
XII indica
che medj
s obla
§|
chiama
K e ingos,
Raseiniy,
Skuodo,
Tel8iy
i
Sakiy
qua ie i.
Fo ma
sc obla
asime
M.
Akelaigio
g amma ich-
ja
e, usa a nei
p op i
sc i S i solo
ne
S.
Daukan as,
ma
i
J.
A.
Pab éza,
L.
I inskis, aiau
ques 'ul imo
come sinonima
indicé
sc oblas.
,,Lie u iskame
i
bo anikos
zodyne (LBZ),
isleis ame m.,
usa o il
e mine
semplice
1938
sc oblas
engono
p esen a i già
mené i
sinonimi.
i
Albe o Co ylus
a ellana
LBZ
chiama o
iesu iniu
lazdynu,
engono
o ni i
jo
sinonimi
lazazda,
lazdenis,
lazdy medis,
iesu lazda,
lazdy
k iimai.
Anche
così la
§j
pian a
chiama
i
P.
Ma ulionis
,,Zolyne
(1907).
LF
Il
usa o il
e mine
sempliceasis
lazdynas
i
engono
p esen a i
gli s essi
sinonimi
come
LBZ.
S.
Daukan o
Usa o
e mine
azda
andamas
nei
ecchiosi
as ose /
—
K.
Si ydo,
P.
Ruigio,
F.
Ku Sai¢io
Zodyn nelle,
J.
A.
Pab éZos
la o iose.
L.
I inskis nei
suoi sc i Ri
o nisce
solo azda,
ne
lazdos
albe o, ma
e mina
lazdynas.
A ualmen-
i
e in
comun iné
linguaggio
iene usa o
il e mine
Dabazdynas,
aciau
a mése
da
abbas anza
ampiamen e
a quel
igua do
usa o /
i
Zodis lazda.
,,D uskininky
a més
Zodyne"
sono
(1988)
en ambi
e mininai,,,-
Siau és y y
o
danininky
snek y
Zodyne (1976)
(SR
Din.
Z)
p esen a i
denominini-
mi laza,
lazynas
i
lazdynas.
LKZ
a
e mine
VII
Jazda è
pa yzdaiy
i
Kelmés,
T aky
ajony
i
i8
Bal a usiji
Va ena o
ione.
Tad
nomiinimi
lazda
i
sk obla,
ma y ,
j
anuosius
aS us
a éjo
iS
gy osios
kalbos
i
Siodien
anco a
abbas anza
ampiamen e
u ilizza i.
Knygeléje,,P-
a odio, come
apynius
col i a e*
S.
Daukan as
gana
plaéiai
ap aso
apynius,
jy
col i inim-
a, Jis
§j
plan ag
chiama allo
s esso
come o a
chiama o
i
apinys
—
(DAA),
solo
o nisce
un'al a
la inica
denominini-
ma
—
Dioecia
pen and ia.
LBZ
i
LF
II]
desc i e
solo una
apyniy
igis
c escen-
58
e in
Li uania ~
semplice
apynys
(Humulus
lupulus).
|domu
ques o
che S.
Daukan -
as
dis ingue
gi inj e
da zinj
apynius
,,Apinys
(Dioecia
pen and -
ia) è
dwejoks
gi inis e
da zinis,
aj è:
gi ioj
augans, o
da i
col i a -
o* (DAA
11). §.
Daukan
dis ingue
due
da Zinio
apininio
isis:
Zesnakini-
us, o
élybuosi-
us, e
ugpjii i-
nius, o
anks ybu-
osius Egli
paaiscina
e kodél
Si aip
sono
chiama i
quelli
apiniji.,,Pi-
mosios
wejsles
apinej è
wadinam-
is
szesznak-
inejs
apine
<js>,
dwok
szesznak-
0. < >
Wielaj
Szilo
mienesie
eiszb e-
ns , o
diel
qnkiej
jus
waden
wielibase-
js
apinejs.
An osios
wejsles
apinius
waden
anks yba-
sejs o
ugpiu in-
ejs
apinejs,
iog ligéj
sO ugejs
p ib ens-
...* (DAA
13). S.
Daukan -
as asa
che Sios
eislés
anco a
smulciam-
en e
scis ina-
e
secondo
s ieby e
spu gy
colo e e
o ma.
Egli mini
da e
e¢iq
apyniy
eislg, che
iene
col i a a
Anglijoje
w> p a
wejsle,
ko e
waden
Ci undo
apinejs
(DAA 13),
ma placiau
le
nonap a -
ia.
Ne u in
okiskos
B. A.
G una do
knygelés,
ku iq S
Daukan -
as e e,
neaiSku,
se lui
s esso
i8sky é
okias
apynio
iiis, o
semplice-
men e
i8 e e i
pa eiké B.
A.
G una do
classi ici-
azione. J.
A.
Pab ézZa
o nisce
solo ieng
apyniy
i8j
aapiniis
wysd y-
ynesis
(H imulus
hipulus;
apynys
isu ini-
asis), solo
ap acen-
do mini,
che può
bi i
apynys
sel aggio
e
pian a o.
S.
Daukan -
as
dis ingue
due kle o
ii8is:
klewas
pap as a-
sijs (Ace
pla onoid-
es; kle as
pap as a-
sis) DSD
166 e
klewasjo-
wa inis
(Ace
Pseudo-
Pla anus;
kle as
jo a inis)
DSD 166.
Kle o
ii8is
Ace
pla anoid-
es e o a
si chiama
pla aggio
semplice
(c . LF
1V 608).
Al imen-
i
chiama o
l'an oji
S.
Daukan o
paminé a
kle o i8is
~
pla anala-
pis kle as
(Ace
pseudopl-
a anus)
(z . LF 1V
612 i LBZ
5). L
IVpa eik i
Sie
pla anala-
pio kle o
sinonimi:
kle as
kalninis,
bal asis,
jo a as,
0 LBZ
ja o as,
jie a as,
jo a as,
jo a kle-
is,
pakle is.
J. A.
Pab éza,,-
Taisliuje
augumini-
ame*
assegna
cinqueas
kle o
iiSis, a
disco da-
majai
i8iai
chiami i
a oja
e mina
klaus
(klewas)
ne ejoo-
yswa s
(Ace
Pseudopl-
d anus;
kle as
ne eisjo-
a as).
Siuo caso
già
di e isc-
ono S.
Daukan o
e J. A.
Pab ézos
u ilizza i
e mini.
LBZ
aiskinam-
a, che
pla anala-
pio kle o
ogai
panaSiis j
pla ano
ogus,
ad
comp en-
dama,
kodél
così
chiama a
8i kle o
iisis.
Zodiu
jo a as
iene
chiama o
non solo
pla anala-
pis
kle as,
ma e
pla anas
(Z . LKZ
IV 364),
ad e S.
Daukan -
as,
ma y ,
us ojo
pla ano
sinonima
Jjo a as,
odel e
kle a
chiamino
jo a inis
kle as:
59
S.
Daukan as
a oja
e ming
bokas
gi inis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis)
DMS
31.
Taip egli
chiama
pap as qjj
bukq
(Fagus
sil a ica)
(2 -LF
HII
112
i
LBZ
141).
J.
A.
Pab éZos
hand aS iuose
si
buko isis anche
chiama o boks
gy ynis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis).
Vieng medziy
appa enusa-
néig qzuoliniy
(Fagaceae)
Seimai, Daukan
S.
chiamino
bdkas-kasz an's
(Fagus
cas anea;
bukas-kas anas
DMS
32).
Ma y ,
semplicem-
en e
paZodziui
egli i8 e é
la yniska
sio medzio
pa adinimg
susiejo
i
ski ingy
du
Seimy medziy
pa adinimus bukas
p iklauso qZuoliniy
—
Seimai,
o
kaS anas
—
kaS aniniy
(Hippoces anaceae)
Seimai, Sis
albe o ha
pe sino
di e si
la ini8kus
nomi,
J.
A.
Pab éza
.Taisliujeauguminiame"
o niscono la yni8kus
du
jo
denominazioni: Cas anea
esca
i
Fagus
Cas anea
i
chiama medj
§|
kasz ans
waalgomasis
(kaS anas
algomasis).
LBZ
ipo a o
lo s esso
Li u i8kas
e mine
come i J.
A.
Pab ézos
ellomasis
cas ano
(LBZ
75).
LF
sono
qua o
la yni8ki
sinonimi
(Cas anea
sa i a
Mill.,
Fagus
cas anea
L.,
Cas anea
ulga is
Lam.,
Cas anea
esca
Gae n.)
i
già nuo o
le u iska
e mine
algomasis
—
kas ainis
(z .
LF
1
113).
S.
Daukan as
a oja
e ming
winkszna
ganikline
(Ulmus
campes is;
inksna
ganykliné)
DMS così
33,
lui chiama
guobiniy
Seimai
dipendan )
pap as ajj
ski ps q
(Ulmus
oliacea
Gilib., Ulmus
campes is
L., Ulmus
glab a
Mill.)
LF
Il]
125—126.
J.
A.
Pab éza
a oja
okj pa
e ming
winkszna
—
ganiklyyny
(Ulmus
campes is;
ink8na
ganykliné)
.
LBZ sis
albe o
chiama o
guoba
ski ps as
(Ulmus
campés is).
I
S.
Daukan as,
i
J.
A.
Pab éza
p obabilm-
en e cons oja
Zodj
inkina,
o
ne
ski ps as
odél, che
Zemai iose
Sis albe o
chiama o
inkéna,
ski ps u
o
chiama o
al o
albe o
sal ekinis
—
(F angula)
(plg.
LKZ
XII
917,
SR
Din.
Z
329),
S.
Daukan o
lib igu ése
o iamo
i
ali
e mini,
come
Zi nmedis
oppu e
medzi nis
(Robinia;
Zi nmedis,
medzi nis)
DMS bei
40
bal oje
akacije
(bal oji
akacija)
DSD
135.
S.
Daukan as
solo in un
pos o mini
quei
a ian i
du
Zi nmedis
i
medzZi nis,
o
al u già
aso solo
Zi nmedis.
|domus
quel
jo
en a i o
sukei us
dii inio
démenis
pasidi si
al a
Zodj.
Te mo
Zi nmedis
andamas
i
J.
A.
Pab éZos
as uose:
zy n'medis
(Robinia).
J.
A.
Pab éZa
mini
kele a
Zi nmedzio
i8iy, ieng
i8
jy
chiama
ne eys-akacyje
(Robinia
Pseudoacacia;
ne eisakacija),
o a
Sis
ank& in-
iy
Seimo la
pian a si
chiama
bal aziedziu
ikmedziu
(Robinia
pseudoacac-
ia) usa o
LF
IV
362,
sinonimo
jo
bal oji
akacija.
Al o
60

anks iniy
Seimai
appa enen-
e pian a è
gel onasis
zi nmedis
(Ca agana
a bo escen-
s) LF IV 368, il
suo
sinonimo
gel onoji
akacija. S
Daukan as,
come e J. A.
Pab éza,
alla pian a, il
cui
la yniskas
nome
Robinia,
chiami i
a oja
e ming
zi nmedis, 0
non
ikmedis,
ad S.
Daukan as
e ming
bal oji
akacija
(DSD 135)
galbi
a ojo
come
zi nmedzio
sinonima.
Siame
a icolonel-
le discussa
solo pa e
S. Daukan o
a o y
bo anikos
e miny.
RaSy ojas
nel suo
lib ogu ése
s engési
usa e
lie u iskus
già
a ojamus
o o ma e
nuo ius
bo anikos
e minus,
mol o ku
g e a
esp imendo
e la yniskus
nomi
ege y.
Come già
mine a,
magbi S$.
Daukan as
e a
susipazings
con J. A.
Pab ézos
bo anicos
la o iis o
anche con lui
paciu
Snekéjesis
dél di uno o
al o
e mine,
odel,
appa y , e
appaico
nemazai
e miny, cui
us ojo e S.
Daukan as,
e J. A.
Pab éza.
Tagiau
pasi aiko e
okiy
pa adinimy,
che
di e iscon-
o,
esempiozdii-
ui, J. A.
Pab éZa
a oja
e mina
ne eisjo a-
as kle as, e
S.
Daukan as
jo a inis
kle as. S.
Daukan o
a o o
e mine Siai
kle o iSiai
chiami i è
miglio e che
J. A.
Pab ézos
a o o. È e
p ieSingy
a ejy J. A.
Pab éza
a ojo
inkamesnj
e mina
algomasis
kaS anas, 0
S. Daukan o
aR uose
a es a o
paZodziui
iSsi e s as
denominazi-
one
bukas-kas -
anas. Alcuni
pian e
daba ki aip
chiama i,
negu li
chiama a S.
Daukan , ma
il suo usa e
e mininai
gana jdomis
e egola igi,
ecc.:
inksna
ganykliné,
bukas
gi inis e k .
Ga susis
Zemai is
Simonas
Daukan as
o é
aiu a e
als ieci
non solo
consigliand-
os j ai iais
zemés kio
quesimen i,
ma e
s engési
iSmoky i
lo o usa e
egoleingus
e minus,
p oponendo
il suo
lib ogelése
j ai iy
p ak i8ky
pa a imy, lui
non
dimen iSo i
sogge i
della lingua.
61