scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Keletas S. Daukanto botanikos terminų

Author: Albina Auksoriūtė
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/772/863
Albina
AUKSORI-
UTE
KELETAS
8.
DAUKAN-
TO
BOTANIK-
OS
TERMINY
A S en -
eme uno
Zymiaus-
iy
Zemaiéiy
cien í ico y a3y ojy Simono
Daukan o
(1793-1864)
200-asias
ani e sa-
io de nacimien o.
Mejo men e
Zinomi
jo
iendas
de his o ia
,,Da bai
senyjy
lie u iy
i
Zemaidiy,,-
Is o ija
zemai isk.
jidas
seno és
lie u iy
i
Zemai iy®
i
k .
S.
Daukan as
inko
au osaka,
iSleido
,,Pasakas
masiy",,,D-
aines
zemaiéiy",
pa asé
kele a
ado éliy,
iSleido
skai iniy
knygeliy
aikams.
Be miné y
da by, S.
Daukan -
as da
pa engé y
kele a
knygeliy,
en las
cuales se
p esen a
p ac icis-
ky
pa a imy
als iecia-
ms. 1847 m.
ue on
ispues os-
,,Pa odym-
as, como
apynius
agin i, S.
Daukan o
e s as i
B. A.
G una do
okisko
pe miso,
i.,Pomoci-
mas sob e
aginima
aboko,
e s as i8
D.
S uko o
usisko
pe miso.
1848 m.,
pe a k-
es habla,
S.
Daukan -
as
pa engé
p ensa
Go lybo
Danieliaus
Ze egas -
o,,Bigiy
knygelés*
e iqjj
leidimg.
1849 m.
iSleis as
He mano
Cig os
lib ogelés-
,,Pamoksl-
as sob e
sodnus, o
daigynus
Vaisingy
medziy* S.
Daukan o
e imas.
Tais
paciais
años i8éjo
su i8 usy
idiomas
e s a
lib ogelé,,-
Pomocimi-
en o,
cómo
ecol i
medines
séklas*
nies
lib ogelé",
que ue
iSéjusi
ankséiau,
o S.
Daukan -
as
pa engé
naujq
leidima. m.
apa eé,,,S-
éjamosios
pasa o
Zolés
1854*. S.
Daukan -
as e a
is e es
aún dos
lib oseles,
pe o jy no
pudo
i8spausdi-
n i,
eso,,Pamo-
kslas,
como
gi ias
ki s i,
sé i y
dieg i del
al ieno
kininko*
y,Gaspad-
o ius*
Sa o
knygelé-
se S.
Daukan -
as eiké
p ak i8ky
pa a imy
als ie¢i-
ams
RaSydam-
as sob e
Zemés
has a,
j ai ius
plan as,
jy
auginima,
él
a ojo
nemazai
bo anik-
os
e miny.
Siame
a ículo
abo da
unos S.
Daukan o
a o y
plan asy
pa adini-
my is Siy
knygeliy:,-
,Pa ody-
mas,
cómo
apynius
cul i in -
i* ( oliau
ab umin-
ai
DAA),,,P -
onuncia-
mien o,
cómo
ecoge
madines
seklas
(DMS)
y,,P onu-
ncilas
sob e
sodnus, o
daigynus
aisingy
medziy*
(DSD).
Muchos
Siose
knygelé-
se
andamy
plan asy
nomb es-
inimy son
desde
seno
u ilizado-
s, ej.
:qnziilas (azuolas) DMS, ka k as (ka klas)
DSD,
klewas
(kle as)
DMS,
julio
(julio)
DMS,
juidalksnis
(juodalksnis)
DMS,
o
belis
(obelis)
DMS k .
i
Algunos
S.
Daukan o
consumi
denomin-
aciones
di ie e
del
ac ualiniy
bo anik-
os
e miny.
P incipal-
men e es
plan ay
ii8iy nomb inimai
56
S.
Daukan as
u iliza
plan as en
nomb es
agiy
Zodzius
isu inis,
-é, y
isu iniasi-
s, ej.:
kasz an's
wisso ine-
sis
(Aesculus
hippocas a-
num;
kaS anas
isu iniasi-
s) DMS 33;
ousis
wissd inis
(F axinus
excelsio ;
uisinus is)
DMS 34;
sk obla
wisso ini
(pinCa us
be ulus;
sk obla
lazing) DMS
36; isda
wisse ine
(Co ylus
a ellana;
isda lazine)
DMS 41. Siis
En es os
casos S.
Daukan as
usa kalbamq
Zodj en
luga de
aho a
jp as o
bid a dzio
pap as asi-
s,
-oji.,Li uu -
os TSR
lo oje*
(LF) Todas
las plan as
simples
igys se
denominan
así: Siyasis
cas onas
(Aesculus
hippocas a-
num L.) IV
621;
pap as asis
uosis
(F axinus
excelsio L.)
V 158;
pap as asis
sc oblas
(pinus
be ulus L.) Ill
105;
pap as asis
lazdynas
(Co ylus
a ellana L.)
III 108. Taéiau
ap a dando
kle o asis,
S.
Daukan as
mini kle q
pap as ajj:
klewas
pap as asi-
js (Ace
pla anoides)
DSD 166. Kad
S. Daukan o
sudé iniuo-
se e minos
u ilizados
démenys
isu inis,
isu iniasi-
s, j akos
galéjo
u é i y su
amZininkas
J. A.
Pab eza.
Ju gis
Amb oziej-
us Pab éZa
(1771-1849)
ue
Zemai is,
gimgs dab.
Skuodo aj.
Veéiy km.
Su, como y
S.
Daukan o,
na i o se
aldea
es aba
ce ca de
Lenkimy
mies elio. J.
A. Pab éZa
domejosi
ciencias de
la
na u aleza,
ypac
bo anika,
medicina.
Sus
abajos de
ciencia
queda on
hand a8éio-
s, aciau su
ac i idad
ue
equminga
de ha
me o
ciencia
aidai. S.
Daukan as
ue
paZis amas
y
susi aSing-
jo con J. A.
Pab éza,
en onces
puede bi i
que él ue
susipazings
y con J. A.
Pab éZos
abajos
bo ánicos.
Viename
s ambiausiy
bo anikos
da by,,Tay-
slés
augumyyni-
s" J. A.
Pab éZa
plan asy
igims
llama in i
a oja
sudé iniy
e miny
démenis
isu inis,
-é y
isu iniasi-
s, -ioji, ej.:
kasz ans
wys6 yyn-
esis
(Aésculus
hippocas a-
n; kaS anas
isu iniasi-
s); aapiniis
wyso yyn-
esis
(Hhimulus
lipulus;
apinys
isu iniasi-
s); myizis
wyso yyn-
is (Ho deum
ilga e;
mieZis
isu inis);
dusis
wysd yyn-
is (F éximus
excelsio ;
uosis
isu inis),
azda
wysd ynio-
ji (Co lus
a ellana;
lazda
isu inioji-
); sk obla
wysd ynio-
ji (Ca pinus
be ulus;
sk obla
isu inioji)
y k .
e mininai.
Te miníes
con
pazyminio
isu inis,
-é,
isu iniasi-
s, -ioji gana
dazni J. A.
Pab ézos
abajo,,T-
aislius
auguminis",
pe o y ia
e ka ¢ias
pasaci o
e miny con
démeniu
simplesasis,
-oji, ej.
Zaalwy
pap as ooji
(Péa
i ialis;
Zal é
pap as oji);
bédie
pap as ooji
(Aga icus
i ialis;
budé
pap as oji).
Zemaicio
Lau yno
I inskio
(1810-1881)
en
calenda ios
y en o as
esc i Ras
en
bo ánicos
iiSiniy
e miny su
démenimis
isu inis,
-é y
isu iniasi-
s, -ioji
ne as a.
87
L.
I inskis en
sus
esc i Ras
usa
sudé inius
bo an!kos
e minus ik
démeniu
pap as asis,
su
-oji.
,Lie u iy
lengua
ZodynoTM
ka o ekoje
pa yzdziy
su
Zodziais
isu inis,
-é
i
isu iniasis,
-ioj
ITB)
iS ady a
ik
i8
J.
A.
Pab ézos
i
S.
Daukan o
da by,
ad, apy ,
sólo
Sie
du
au o es
e a ojo
ales
é minos.
Galima
spé i, que
Sis
Zodis
compues o
apibiidin i,,-
isu
exis en es
plan as
Reike y
Siek an o
discu i
e miny
i
sk obla
isu iné y
lazda
isu iné
p incipales
demenis.
LF
III demeniu
p incipal se
u iliza
y iskosios
giminés
o ma
sk oblas,
p esen an
los
i
sinónimos
sk obla,
skoble,
sk uoblas,
sk oblus,
déiiisna
i
jo a as.
"Daba in-
és lie u iy
kalbos
Zodyne"
como
no ma
p opo cion-
ada o ma
sk oblas.
LKZ
XII indica
que medj
es obla
§|
llama
K e ingos,
Raseiniy,
Skuodo,
Tel8iy
i
Sakiy
dis i os.
Fo ma
esc obla
asime
M.
Akelaigio
g ama ikoje,
ja
usaba en sus
esc i os sólo
ne
S.
Daukan as,
pe o
i
J.
A.
Pab éza,
L.
I inskis, aiau
es e úl imo
como sinónima
indicé
sk oblas.
,,Lie u iskame
i
bo anikos
zodyne (LBZ),
isleis ame m.,
u ilizado el
é mino
sencasis
1938
sk oblas
p esen an ya
mené i
sinónimai.
Madis Co ylus
i
a ellana
LBZ llamado
iesu iniu
lazdynu,
p esen ad-
os
sinónimos
jo
lazazda,
lazdenis,
lazdy medis,
iesu lazda,
lazdy
k iimai.
También
la plan a
§j
llama
i
P.
Ma ulionis
,,Zolyne
(1907).
LF
Il
é mino
u ilizado
sencasis
lazdynas se
i
p esen an
los mismos
sinónimos
como
LBZ.
S.
Daukan o
Usado
é mino
azda
andamas
anciosos
as os /
—
K.
Si ydo,
P.
Ruigio,
F.
Ku Sai¢io
Zodynas,
J.
A.
Pab éZos
abajos.
L.
I inskis en
sus
esc i os
p opo ciona
ne
sólo azda,
lazdos á bol,
pe o
e mina
lazdynas.
i
Ac ualmen-
e en
gene iné
lenguaje se
u iliza el
é mino
Dabazdynas,
aciau
a mése
da
bas an e
ampiamen e
a ese asun o
usado /
i
Zodis lazda.
,,D uskininky
a més
Zodyne" son
ambos
(1988)
e minas,,,S-
iau és y y
danininky
o
snek y
Zodyne (1976)
(SR
Din. ¿Qué es es o?
Z)
p esen an
nomb inim-
ai laza,
lazynas
i
lazdynas.
LKZ
an e VII
plazo
Jazda es
pa yzdaiy
i
Kelmés,
T aky
ajony
i
i8
Bal a usías
Va ena o
dis i o.
Tad
nomb inim-
ai lazda
i
sk obla,
ma y ,
j
anuosius
aS us
a éjo
iS
i ososios
idiomas
i
Siandien aún
bas an e
ampliamen e
consumidos.
Knygeléje,,P-
a odío,
cómo
apynius
cul i a *
S.
Daukan as
gana
plaéiai
ap aso
apynius,
jy
cul i inim-
a, Jis
§j
plan ag
llama lo
mismo
como
aho a se
i
llama
apinys
—
(DAA),
sólo
p opo ci-
ona
o oj
denomini la íniska-
ma
—
Dioecia
pen and ia.
LBZ
i
LF
II]
desc ibi-
da sólo
una
apyniy
igis
58
c eciendo
en
Li uania ~
sencasis
apynys
(Humulus
lupulus).
|domu
es o que
S.
Daukan -
as
dis ingue
gi inj y
da zinj
apynius
,,Apinys
(Dioecia
pen and -
ia) es
dwejoks
gi inis y
da zinis,
aj es:
gi ioj
augans, o
da i
cul i ad-
o* (DAA
11). §.
Daukan
dis ingue
dos
da Zinio
apininio
isis:
Zesnakini-
us, o
élybuosi-
us, y
ugpjii i-
nius, o
anks ybu-
osius Él
paaiskina
y kodél
Si aip se
llaman
esos
apinías.,,-
Pi mosios
wejsles
apinej es
wadinam-
is
szesznak-
inejs
apine
<js>,
dwok
szesznak-
0. < >
Wielaj
Szilo
mienesie
eiszb e-
ns , o
diel
qnkiej
jus
waden
wielibase-
js
apinejs.
An osios
wejsles
apinius
waden
anks yba-
sejs o
ugpiu in-
ejs
apinejs,
iog ligéj
sO ugejs
p ib ens-
...* (DAA
13). S.
Daukan -
as asa,
que Sios
eislés
aún
inulkam-
en e se
di is en
según
s ieby y
spu gy
colo a y
o ma. Él
mini da y
e¢iq
apyniy
eislg, que
se cul i a
Anglijoje
w> p a
wejsle,
ko e
waden
Ci undo
apinejs
(DAA 13),
pe o
placiau
ellas
noap a i-
a.
Ne u in
okiskos
B. A.
G una do
knygelés,
ku iq S
Daukan -
as e e,
neaiSku,
si él
mismo
i8sky é
okias
apynio
iiis, o
simpleme-
n e
i8 e e y
pa eiké B.
A.
G una do
clasi ica-
ció. J. A.
Pab ézZa
p opo ci-
ona sólo
ieng
apyniy
i8j
aapiniis
wysd y-
ynesis
(H imulus
hipulus;
apynys
isu ini-
asis), sólo
ap ayda-
mas mini,
que puede
bi i
apynys
sal ainis y
plan ado.
S.
Daukan -
as
dis ingue
d i kle o
ii8is:
klewas
pap as a-
sijs (Ace
pla onoid-
es; kle as
pap as a-
sis) DSD
166 y
klewasjo-
wa inis
(Ace
Pseudo-
Pla anus;
kle as
jo a inis)
DSD 166.
Kle o
ii8is
Ace
pla anoid-
es y
aho a se
llama al
simple
kle u (z .
LF 1V 608).
O a ez
se llama la
segunda
S.
Daukan o
paminé a
kle o i8is
~
pla anala-
pis kle as
(Ace
pseudopl-
a anus)
(z . LF 1V
612 i LBZ
5). L
IVpa eik i
Sie
pla anala-
pio kle o
sinónimo-
s: kle as
kalninis,
bal asis,
jo a as,
0 LBZ
ja o as,
jie a as,
jo a as,
jo a kle-
is,
pakle is.
J. A.
Pab éza,,-
Taisliuje
augumini-
ame*
asigna
cincoas
kle o
iiSis, a la
disco da-
majai
i8iai
nomb i i
a oja
e mina
klaus
(klewas)
ne ejoo-
yswa s
(Ace
Pseudopl-
d anus;
kle as
ne eisjo-
a as).
Siuo caso
ya
di e enci-
an S.
Daukan o
y J. A.
Pab ézos
u ilizados
é minos.
LBZ
aiskinam-
a, que
pla anala-
pio kle o
hoai
panaSiis j
pla ano
hous, ad
en enda-
ma, kodél
así
nomb ada
8i kle o
iisis.
Zodiu
jo a as
se llama
no sólo
pla anala-
pis
kle as,
sino y
pla anas
(Z . LKZ
IV 364),
ad y S.
Daukan -
as, a y ,
us ojo
pla ano
sinónima
Jjo a as,
odel y
kle a
nomb ino
jo a inis
kle as:
59
S.
Daukan as
a oja
e ming
bokas
gi inis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis)
DMS
31.
Taip él llama
simpleqjj
bukq
(Fagus
sil a ica)
(2 -LF
HII
112
i
LBZ
141).
J.
A.
Pab éZos
hand aS iuose
si
buko isis
ambién se
llama boks
gy ynis
(Fagus
syl a ica;
bukas
gi inis).
Vieng medziy
pe eneusan-
éig qzuoliniy
(Fagaceae)
Seimai, Daukan
S.
llamóino
bdkas-kasz an's
(Fagus
cas anea;
bukas-kas anas
DMS
32).
Ma y ,
simplemen-
e
paZodziui
él i8 e é
la yniska
sio medzio
pa adinimg
susiejo
i
ski ingy
du
Seimy medziy
nomb esinimus
bukas pe ene
—
qZuoliniy
Seimai,
o
kaS anas
—
kaS aniniy
(Hippoces anaceae)
Seimai, Sis
á bol iene
has a a ios
la ini8kus
nomb es,
J.
A.
Pab éza
.Taisliujeauguminiame"
p opo ciona la yni8kus
du
jo
denominaciones:
Cas anea esca
i
Fagus
Cas anea
i
llama medj
§|
kasz ans
waalgomasis
(kaS anas
algomasis).
LBZ dado
el mismo
Li u i8kas
é mino
como i J.
A.
Pab ézos
algomasis
cas año
(LBZ
75).
LF
hay
cua o
la yni8ki
sinónimos
(Cas anea
sa i a
Mill.,
Fagus
cas anea
L.,
Cas anea
ulga is
Lam.,
Cas anea
esca
Gae n.)
i
ya nue o
li eu iska
é mino
algomasis
—
kas ainis
(z .
LF
1
113).
S.
Daukan as
a oja
e ming
winkszna
ganikline
(Ulmus
campes is;
inksna
ganykliné) Es a ca ego ía incluye las especies de a es de co al que se encuen an en la Unión Eu opea y que se encuen an en la Unión Eu opea.
DMS así
33,
él llama
guobiniy
Seimai
dependian )
pap as ajj
ski ps q
(Ulmus
oliacea
Gilib., Ulmus
campes is
L., Ulmus
glab a
Mill.)
LF
Il]
125—126.
J.
A.
Pab éza
a oja
okj pa
e ming
winkszna
—
ganiklyyny
(Ulmus
campes is;
ink8na
ganykliné) El Consejo ha decidido no adop a ninguna de las medidas mencionadas en el apa ado 1 del p esen e Reglamen o.
.
LBZ sis
á bol
llamado
guoba
ski ps as
(Ulmus
campés is). El nomb e de la especie es Ulmus campes is.
I
S.
Daukan as,
i
J.
A.
Pab éza
segu am-
en e consumía
Zodj
inkina,
o
ne
ski ps as
odél, que
En Zemai ias
Sis á bol
llamado
inkéna,
ski ps u
o
llamado
o o á bol
sal ekinis
—
(F angula)
(plg.
LKZ
XII
917,
SR
Din. ¿Qué es es o?
Z
329),
S.
Daukan o
lib ogu é-
se
i
encon a-
mos ales
é minos, como
Zi nmedis
o
medzi nis
(Robinia; ambién conocido como Robinia)
Zi nmedis,
medzi nis)
DMS y
40
bal oje
akacie
(bal oji
akacija)
DSD
135.
S.
Daukan as
sólo en un
luga mini
esos
a ios
du
Zi nmedis
i
medzZi nis,
o
o ou ya
aso i
Zi nmedis.
|domus
ese
jo
in en o
sukei us
dii inio
démenis
hace
o a
Zodj.
Te minus
Zi nmedis
andamas
i
J.
A.
Pab éZos
as uose:
zy n'medis
(Robinia).
J.
A.
Pab éZa
mini
kele a
Zi nmedzio
i8iy, ieng
i8
jy
llama
ne eys-akacyje
(Robinia
Pseudoacacia;
i egula akaci-
ja), aho a
Sis& iniy
ank
Seimo
plan a se
llama
bal aziedziu
ikmedziu
(Robinia
pseudoacac-
ia) se u iliza
LF
IV
362,
sinónimo
jo
bal oji
akacija.
O as
60

anks iniy
Seimai
pe enecie-
n e plan a
es
gel onasis
zi nmedis
(Ca agana
a bo escen-
s) LF IV 368,
su sinónimo
gel onoji
akacija. S
Daukan as,
como y J. A.
Pab éza, a
plan a, cuyo
la yniskas
nomb e
Robinia,
nomb i i
a oja
e ming
zi nmedis, 0
no ikmedis,
ad S.
Daukan as
e ming
bal oji
akacija
(DSD 135)
galbi
a ojo
como
zi nmedzio
sinónima.
Siame
a ículonel-
le discu a
sólo pa e
S. Daukan o
a o y
bo anikos
e miny.
RaSy ojas
su
lib ogu ése
s engési
consumi
lie u iskus
ya
us ojamus
o compone
nue os
e minos
bo ánicos,
mucho
donde g e a
pa eikdam-
as y
la yniskus
nomb es de
plan asy.
Como ya
mine a,
albi S$.
Daukan as
ue
susipazings
con J. A.
Pab ézos
bo ánica
abajos o
incluso con
él paciu
Snekéjesis
dél de uno o
o o
é mino,
odel, po
a y , y
pasacako
nemazai
e miny, los
cuales
us ojo y S.
Daukan as,
y J. A.
Pab éza.
Tagiau
paseeiko y
okiy
pa adinimy,
que
di e encia,
ejemzdiiui,
J. A.
Pab éZa
a oja
e mina
ne eisjo a-
as kle as, y
S.
Daukan as
jo a inis
kle as. S.
Daukan o
a o
e m Siai
kle o iSiai
nomb ini es
mejo que
J. A.
Pab ézos
a o .
Exis e i
p ieSingy
a ejy J. A.
Pab éza
a ojo
adecuames-
nj e mina
algomasis
kaS anas, 0
S. Daukan o
aR uos
localizamos
paZodziui
iSsi e s as
nomb amie-
n o
bukas-kas -
anas.
Algunos
plan as
daba ki aip
se llaman,
negu los
llamaba S.
Daukan ,
pe o su
consumi
e mininai
gana jdomis
y eglasigi,
ej.: inksna
ganykliné,
bukas
gi inis y k .
Ga susis
Zemai is
Simonas
Daukan as
quéjo
ayuda a
als ieciam
no solo
ace dando
j ai iais
zemés kio
cues iones,
pe o y
s engési
iSmoky i
ellos
consumi
eglasingus
e minus,
o eciendo
su
lib ogelése
j ai iy
p ak i8ky
pa a imy, él
no ol idSo y
asun os de
lenguaje.
61