scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Dėl nevienareikšmiško fizikos terminų vartojimo

Author: Kostas Ušpalis
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/767/858
Cos as
USPALIS
DEL
NEVIENAREIKSMISKO
FÍSICOS
TERMINY
USAGÃO
Que e mo de
ciência bi y
bom
con o us
usa , ele em
i
bi i
umaa eikSmis,
kalbi8kai
eg asingas,
quan o j
impossí el
a ende i
sa okos
u inj, bi i
umpas,
sonambus k .
i
O mais impo an e
bom e mo pozymis
é
umaa eiksmiskumas
ieng sq oka em
que co esponde
jo
um e mo, odos
—
e mo em que
abibidin i só ieng
sa oka
i
(sqa oka
@
_ e minas).
P ieSingai
g oZinés
li e a ii os
kalbai,
e minijoje
sinonimisku-
mas é
p i alumas,
ne
iikumas.
o
AiSku, que o e mo
bii y bas an e bom,
só
uma eikSmiskumo
não bas a, p ecisa,
que ele enkin y
i ki us mine us
equisi os.
Mas se ou os
equisi os
o em
sa is ei os, o
i
e mo se á
desigua eiksmis,
o
ele se á mau
incapazés
adequadamen e
ealiza sua
unção quando
quando kels
—
con usão.
i
P iesingai,
uma eikémis
e minos, se
ou os
a a ilgiais
nãookybiskas,
i
bédos pode
i8
bii i u ilizado,
nenhuma
con usão
nsueldando.
dél o nemazai
mesmo
undamen iniy
physikos e miny
daZnai miisy são
u ilizados
ne iena eikSmiskai,
ypaé se eles
u ilizados em
algumas ciência
Sakose.
Paminésiu alguns
undiniy physikos
e miny
ne iena eikémiska
a ojima
pas a s ysiu
possibilidades, como
i
ne iena eikimiskumo
is eng i.
o
Ca ac e ís ica,
in e nacional
Zodis, isiky
daznai usado a
alguns p asmiy:
apibiidinimas,
bidingasis dydis,
budingoji
p iklausomy-
bé
(k ei e)
i
k .
Cia plu ala eiksmismo é
possí el i8 eng i, usando
no sen ido co espondan j
lie u iskq e min.
Ca ac e ís ica
galbii pode se
usado só uma
mais comum
sen ido
biidingoji k ei é
—
(pa yzdziui,
ol ampé iné
ca ac e ís ica),
Galia.
Reiké y
usa só
no
sen ido
—
abalho
ealizado
po
unidade
de empo
( a iação
de ene gia
po
unidade de
empo).
Kokio no s
apa eliso
in e med-
a
agos
(su)gebéjimo
ca ípbei
abibidin i
a o inas
e mas geba
(aqueles e mos
du
são dis inguidos
em odas as
línguas), ex:
suge iés geba,
d spindzio geba,
dis inguamoji
geba
G ei j
eiké y
usa só já
desde
mesmo
isicas
ensino
p adzios
mokykloje
desc éz-
a p asme
nuei as
caminho
~
pe empo
une a.
[ ai iy
eiskiniy
spa umui
apibidin i
eike y
a o i
spa os,
o
se
eiskinys
pe iodinis
~
daznio
e mina.
41
Impidsas isso
~
ísinio
dydzio
sandauga
empo
su
en epu, pe
ku j naqu
dydziu
apibiidinamo
yksmas,
например.:
jégos
impiilsas,
s o és
(s ip io
j ampos)
impidlsas,
S iesés
a
impiilsas,
gaFso
impilsas. Não
impiinkailsu
chama
mo esio
quan oj
(m
a
E/c).
Só a
mudança
de
quan ida-
de de
mo imen-
o é igual à
mudançaj
causélusi-
os jégos impulso.
Concen ação
—
do sis ema
(misínio,
i palo, línio)
independen es
sudé inés
pa es
(sando)
elação
de
su
quan ida-
de de
odo sis ema kiekiu.
Ji
nosakoma
p ecipiméiais.
Isso é uma
quan idade
não dimensional.
Úl imamen e
du e ojo
kiino em
ísica i ne
medu iniy
escolas e
li oselios
começamos
da con usão-
ji
i
su
daléliy
(skaiciaus)
ankii
—
daleliy
skaiiumi
i io
uni e e,
dimensiniu
dydziu
.
Médulis é uma
—
g andeza
ísica,
ab ididingindo
kino
de o mação
p opo cingumo
—
coe icien e
en e kiino
de o mação
(pailgéjimo,
kampo)
i
jj
de o muojanéios
jégos
(a i ks inis
magni is
de o mação
coe icien e),
exemplo:
amp iimo
(Jungo)
médulis,
Sly iés
médulis,
sqsikos
modulis.
Quando
pasakoma
jégds
médulis,
slégio
médulis,
necessé y
en ende ,
que se ala
sob e aquela
jégos slégio
sukel q
de o mação.
a
Ne eike y
ísica
li e a u a na
li e a u a
( idu iniy
mokykly
ado éliuose)
usa
ma ema iky
emp ésin o
is
e mo dydzio
(algeb inio,
complexinio,
ec o inio)
modulis luga
de
absoliucidji
dydzio e é.
Cabe
mencion-
a que em
ou as
ciência
Sakose
(conybos
echnikoje,
ele ikoje)
e mo modulis
em ainda ki y
p asmiy, mas
suas
i
ne a o inas
isikoje.
Momeii a.
É ísico
magni zio
sauga po
qualque
su
dis ância
do pon o
de
e e ênc-
ia po
g au8ko
(AR®).
Ejj.: jégds
mome i as
F,
j udesio
kiékio
momen o
p,
ele inio
dipolio
momeni as
e , ine ção
momen o
m
(en asis
masés
momen o).
Da daZnai
usada
compoinys
empo
mome i a-
s.
Segundo
bend ajq
momen o
sen ido-
me isso
u é y
bi i
empo
i
dis ância
sandauga
.
Mas
momen oaiko
u ilizado
mui o umpo
pe íodo ou
asko empo
a8yje
p asmémis /.
Esses
sen idosmís
esse e mo
na ísica
ne a o ino.
T umpaj
pe íodo
eiké y
chamin i
akimi ka,
aska empo
aiyje
simplesmen e
o
Jaiku.
P z., uZuo
sakius
p adini
momen i, é
p eciso dize
p adini laikwy,
p adzioje,
S i iomomen u
sii io
empo
(akimi kq),
momen alm-
—
en e akimi ksniu
(s aigiai).
Pé éjimas
—
sis ema
biisenos
mudança.
É
unsambus
i
e mo
poligâmico.
FTZ
si iloma
jj
muda
segundo
os
sen idos
em ês
42
e mos: 1)
i smas
kai kin a
ag ega i-
né
sis ema
bisena ou
p incipais
suas
sa ybés,
2) Solis kai
sis ema
(dalelés)
biisena
pakin a
mui o
ab up a-
men e
(akimi ks-
niu) e com
o ou o
pe íodo
nescui o-
ma, 3)
sandii a
nedidelé
s i is
en e
di e en e
laidumo
s igiy
(puslaidin-
inkiy
ísica).
Spindulji-
s. É mui o
pali es
Zodis e
em
linguagem
co idiinha,
e como
e mo
cien í ic-
o. Mas ele
doisp as-
mis: 1)
geome i-
ne
sen ido é
dis ância.
desde
cen o, 2)
no
sen ido
ísico
spinduliz-
ada
S iesa
( luxo
o ony).
DaZ
maio ia
os
signi icm-
és não é
di ícilme-
n e
sepa ad-
as i§
ex o.
Mas
quando
quando
o ma e
nepa ogu-
my,
quando
ame
paciame
sen inha
spindulyl
pa a oj-
amo abiem
sensmém.
P z. : Maio
spindulio
Z aigidés
(nyki uké-
s)
scleidéia
mais
umpes-
niy
spinduliy
que didelio
(milzinés)
aba
Elek on-
ui
pe sokus
en e
mazo
spindulio,
a ciau
b anduol-
io esanciy
o bi i y,
isspinduli-
uojami
umpes-
ni
spinduliai.
Zinoma, ia
d ip asm-
ybiy é
possí el
is eng i
spindulj
no
sen ido
da
geome -
ia mudi us
ou o
Zodziu, e
ao in és
umpes-
niy
spinduliy
izikine
sen ido
pasakius
umpes-
niy bangy
s iesa.
Mas is o
dél bii y
melho , se
ao in és
geome i-
as
spindulio
u é ume
ou a
e mina,
exempziu-
i, s iping,
como
kazkada
oi
siiily a.
S uk i -
a, Sis
e mo
in e naci-
onal isiky
daznai
u ilizado
d iem
signi icm-
ém: 1) um
ce o
i iamas-
is daik as
(objec a-
s)
da inys,
bandin s,
i iamojo
daik o
o mação
biidas
sdnda a.
2)
—
Todél, que
is eng amos
ne iena eiksmiskumo,
melho o okemos
lie u iskus e minus
da inj sanda q
pa eik yjy pa yzdZiy
ma y i, que naqu pagiu
e mo daznai
i
adinagana
18
di e en es, dimensody
ne ienijy dydziai,
например.: g ei is
spa a, galia geba,
concen ação ankis,
momen o de empo
dydinio izikzio
momen on.
mi
i
i
i
i
Is o pap asciausi
ne iena eikSmisko
e miny consumo
exempzdziai.
Mui os mais
neaiskumy dél
ne iena eikimisky
e miny apa ece
apibiidinan
sude ingesnes
siau esniy s igiy
sq okas, ypaé
pasiskolin as
iS e s as ki y
kalby.
a
iS
|
ne iena eikSmiskg
e miny a ojima
u é y mais
démesio a k eip i
ado éliy
(ypaé idu iniy
mokykly)
au o es
e éjai,
i
daZniau
consul a i
e minologijas
su
especialis ais
isicais e
—
kalbininkais.
43