Kos as
USPALIS
DEL
NEVIENAREIKSMISKO
PHYSIKOS
TERMINY
UNTERTREIBUNG
Kad
wissenscha
e minus bi y
gu e behagus
e wenden, e
i
ha bi i
eina eikSmis,
kalbi8kai
egeligs, wie j
Möglich zu
e üllen
sa okos
u inj, bi i
umpas,
klambus k .
i
Das wich igs e
gu en Te min
pozymis is
eina eiksmiskumus
ieng sq oka muss
en sp echen ein
jo
Te minus, jede
—
Te minus muss
abibidin i nu ieng
sa oka
i
(sqa oka
@
_ e minas).
P ieSingai
g oZinés
li e a ii os
kalbai,
e minijoje
synonymisk-
umas is
p i alumus,
ne
iikumas.
o
AiSku, dass
Te minus bii y ganz
gu , allein
eina eikSmiskumo
nich eich ,
benö ig , dass e
enkin y i ki us
mine us
An o de ungen.
Abe wenn
ande e
An o de ungen
we den
i
be iedig ,
Te minum wi d
o
ne iena eiksmis,
e wi d
schlech es
kannés ich ig
üh en seine
Au gabe kai
—
wann kels
e wi ung.
i
P iesingai,
eine eikémis
Te minus,
wenn ande en
a a ilgiais
nich okybiska-
i
s, bédos kann
i8
bii i
e wende ,
keine
Ve wi ung
nesukeldand.
is o dél nemazai
soga g undiniy
physikos e miny
daZnai miisy sind
e wende we den
ne iena eikSmiskai,
ypaé wenn sie
e wende we den
einigen
wissenscha
Sakose.
Paminésiu kele o
g undleginiy physikos
e miny
ne iena eikémiska
a ojima
paswa s ysiu
Möglichkei en, wie
i
ne iena eikimiskumo
is eng i.
o
Cha ak e is ika,
in e na ionale
Zodis, physiky
daznai wi d
mindes ens
kele u p asmiy:
apibiidinimas,
bidingasis dydis,
budingoji
abhängomy-
bé
(k ei e)
i
k .
Cia Viia eiksmiskumus kann
i8 eng i, e wendend im
Sinne en sp echan j
lie u iskq Te min.
Cha ak e is ika
malbii kann
e wende
we den nu eine
am häu igs en
e b ei e e Sinn
biidingoji k ei é
—
(pa yzdziui,
ol ampé iné
cha ak e is ika),
Galia.
Reiké y
e wend-
en nu im
Sinne
—
A bei ,
geleis e
pe
Zei einh-
ei
(Ene gieä-
nde ung
übe
Zei einhei-
).
Kokio no s
Ge äuses
zwischen-
a
agos
(su)gebéjimo
Eigenscha -
bei abibidin i
a o ines
Te minus
geba
(die Beg i e
du
we den in allen
Sp achen
ausgezeichne ),
z. suge iés
geba, d spindzio
geba,
un e scheidam-
oji geba
G ei j
eiké y zu
e wend-
en nu
schon on
selbs
physikas
Leh ungs
p adzios
Mokykloje
besch éz-
a sinnme
nuei as
~
Weg pe
Zei
Einhei e -
a.
[ ai iy
eiskiniy
spa umui
apibidin i
eike y
a o i
spa os,
o
wenn
eiskinys
pe iodinis
~
daznio
e mina.
41
Impidsas das
~
physinio
dydzio
sandauga
Zei a pu,
su
pe ku j uo
dydziu
apibiidinamas
yksmas,
beispielswei-
se.: jégos
impiilsas,
s o és
(s ip io
j ampos)
impidlsas,
S iesés
impiilsas,
a
gaFso
impilsas.
Ne inka
impiilsu
nennen
judesio kiekj
(m
a
E/c).
Nu
bewegesio
Mengeänd-
e ung is
gleich
gleichchy-
j
sukélusios
jégos
Impuls.
Konzen acija
—
Sys eme
(Missinium,
Ti palo,
Lindinium)
unabhängige
sudé inés Teile
(sando)
Mengen -
e häl nis
su
alle
Sys eme
kiekiu.
Ji
nusakoma
nuosiméiais.
Das is
nich dimens-
ional G öße.
Zule z e im
ha e ojo
kiin physiken
i ne
mi u iniy
skoly
Leh bucheli-
en beginnen
wi
ji
Ve wi ung-
i
su
daléliy
(skaiciaus)
ankii
—
daleliy
skaiiumi
i io
eine e,
dimensiniu
dydziu
.
Médulis das is
—
physikalisch
G öße,
umibidingende
kino
de o ma ion
p opo cingum
—
koe izien
zwischen kiino
de o ma ionen
(pailgéjimo,
kampo)
i
jj
de o muojanéios
jégos
(a i ks inis-
che G ößeis
de o ma ion-
skoe izien ),
beispielsweis-
e: amp iimo
(Jungo)
médulis,
Sly iés
médulis,
sqsikos
modulis.
Wenn gesag
wi d jégds
médulis,
slégio
médulis,
eiké y
e s ehen,
dass
gesp ochen
wi d übe os
jégos slégio
sukel q
de o macija.
a
Ne eike y
physikos
li e a oi oje
( idu iniy
mokykly
ado éliuose)
a o i
ma ema iky
paskolin o
e m dydzio
is
(algeb inio,
komplexinio,
ek o inio)
modulis
s a in
absoliucidji
dydzio e é.
Es soll
e wähn
we den,
dass in
ande en wissenscha
Sakose
(Bauges echni-
ke,
Elek onike)
Te minus
modulis ha
noch ki y
p asmiy, abe
i
ih e
ne a o inos
physikoje.
Momeii as.
Das is
physisch-
en
G özioun-
su
gensanda-
u
welchem
auch
Abs and
om
Bezugspunk 8ko G ad
(AR®).
E.g.: jégds
mome i as
F,
j udesio
kiékio
momen an
p,
Elek inio
dipolio
momeni as
e ,
ine cijos
momen an
m
(en asis
masés
momen as).
Da daZnai
e wenda-
ma
Ve bindin-
ys Zei
mome i a-
s.
Nach
bend ajq
momen o
sinnme
das
u é y
bi i
zei ens
i
en e n-
ung
sandauga .
Abe
momen aiko-
us wi d
e wende
seh umpo
pe ioden ode
asko zei
a8yje
sinnmémis /. In
solchen
Sinnesémis
de Beg i in
Physik
ne a o inis.
T umpaj
Zei aum
eiké y
adin i
akimi ka,
aska Zei
aiyje ein ach
o
Jaiku.
P z., uZuo
sakius
p adini
momen i, muss
sag i
p adini laikwy,
p adzioje,
S i iomomen u
sii io zei
(akimi kq),
momen aliai
—
akimi ksniu
(s aigiai).
Pé éjimas
—
Sys em
biisenos
Ve ände ung.
Das
neskambus
i
Meh deu i-
g-Te min.
FTZ
si iloma
jj
weis i
nach
Bedeu un-
gen d ei
Te min in:
42
1) i smas
kai kin a
ag ega i-
né
Sys eme
bisena
ode
g undleg-
ende ih e
sa ybés,
2) Solis kai
Sys eme
(dalelés)
biisena
pakin a
seh
s aiglich
(akimi ks-
niu) und
mi
ande en
Pe iode
neschai -
oma, 3)
sandii a
nedidelé
s i is
zwischen
un e sch-
iedingo
laidumo
s igiy
(puslaidin-
inkiy
physiken).
Spindulji-
s. Es seh
ali es
Zodis und
im
äglichen
Sp achin-
g, und als
Wissensc-
ha s e -
m. Abe
e
zweip as-
mis: 1)
geome i-
sch
sinnlich
is es
En e nu-
ng. om
Zen um,
2)
physikisc-
he Sinnes
spindulie-
e
S iesa
(Pho ony-
-S eu ).
DaZ meis
os
semmés
nich
schwe li-
ch
ge enn
we den i§
Tex .
Abe
wenn
wann
bilde und
nepa ogu-
my, wenn
ame
paciame
Sa zinie
spindulys
pawa o-
jams
abiem
Sinnem.
P z. : Maio
spindulio
Z aigidés
(nyki uké-
s)
skleidéia
meh
umpes-
niy
spinduliy
als didelio
(milzinés)
aba
Elek on-
ui
pe sokus
zwischen
mazoulio
spind,
a ciau
b anduol-
io esanciy
o bi y,
isspinduli-
uojami
umpes-
ni
spinduliai.
Zinoma, ia
d ip asm-
ybiy
möglich
is eng i
spindulj
geome -
ie sinnes
e se z i-
us ki u
Zodziu,
und
s a in
umpes-
niy
spinduliy
izikine
sinnes
pasakius
umpes-
niy bangy
s iesa.
Abe
is o dél
bii y
besse ,
wenn
s a in
Geome i-
js
spindulio
u é ume
ki a
e mina,
beispiziui,
s iping,
wie
kazkada
wa
siiily a.
S uk i -
a, Sis
in e na i-
onale
Te minus
physiky
daznai
e wend-
e wi d
dwiem
Sinnem: 1)
ein
gewisses
i iamas-
is daik as
(objek a-
s)
da inys,
bandin s,
i iamojo
daik o
bildungs
biidas
2)
sdnda a.
—
Todél, dass
ischeng ume
ne iena eiksmiskhei ,
besse e wendokime
lie u iskus e minus
da inj sanda q
pa eik yjy
exempelZiy gesehen,
dass dami pagiu e m
i
daznai adinagana
18
un e schiedige,
dimensody ne ienijy
dydziai,
beispielsweise.:
g ei is spa a, galia
geba, koncen a ion
ankis, zei momen as
physinio dydzio
momen an.
mi
i
i
i
i
Das pap asciausi
ne iena eikSmisko
Te y Ve b auch
beispizjai.
Viel meh
neaiskumy dél
ne iena eikimisky
e miny en s eh
apibiidinan
sude ingesnes
siau esniy s igiy
sq okas, ypaé
pasiskolin as
iS e s as ki y
kalby.
a
iS
|
ne iena eikSmiskg
e miny a ojima
u é y meh
démesio a k eip i
ado éliy
(ypaé idu iniy
mokykly)
au o ei
e éjai,
i
daZniau
passal i
Te minologijs
su
Specialis ais
physikis und
—
kalbininkais.
43