Dėl nevienareikšmiško fizikos terminų vartojimo

Kostas USPALIS DEL NEVIENAREIKSMISKO FIZIKOS TERMINY VARTOJIMO Kad mokslo terminas bity geras ir patogus vartoti, jis turi biti vienareikSmis, kalbi8kai taisyklingas, kiek jmanoma atitikti savokos turinj, biti trumpas, skambus ir kt. Pats svarbiausias gero termino pozymis yra jo vienareiksmiskumas — vieng sqvoka turi atitikti vienas terminas, ir kiekvienas terminas turi apibidinti tik vieng savoka (sqavoka @ _terminas). PrieSingai groZinés literatiiros kalbai, terminijoje sinonimiskumas yra ne privalumas, o triikumas. AiSku, kad terminas biity visai geras, vien vienareikSmiskumo nepakanka, reikia, kad jis tenkinty irkitus minetus reikalavimus. Bet jeigu kiti reikalavimai ir bus tenkinami, o terminas bus nevienareiksmis, jis bus blogas — negalés tinkamai atlikti savo paskirties ir kai kada kels painiava. Priesingai, vienareikémis terminas, jei kitais atavilgiais ir nekokybiskas, i8 bédos gali biiti vartojamas, jokios painiavos nesukeldamas. Vis délto nemazai net pagrindiniy fizikos terminy daZnai miisy yra vartojami nevienareikSmiskai, ypaé jei jie vartojami keliose mokslo Sakose. Paminésiu keleto pagrindiniy fizikos terminy nevienareikémiska vartojima ir pasvarstysiu galimybes, kaip to nevienareikimiskumo isvengti. Charakteristika, tarptautinis Zodis, fiziky daznai vartojamas bent keletu prasmiy: apibiidinimas, bidingasis dydis, budingoji priklausomybé (kreive) ir kt. Cia daugiareiksmiskumo galima i8vengti, vartojant prasme atitinkantj lietuviskq termina. Charakteristika galbiit galima vartoti tik viena labiausiai paplitusia prasme — biidingoji kreivé (pavyzdziui, voltampériné charakteristika), Galia. Reikéty vartoti tik prasme — darbas, atliktas per laiko vieneta (energijos pokytis per laiko vieneta). Kokio nors prietaiso ar medziagos (su)gebéjimo savybei apibidinti vartotinas terminas geba (tie du terminai skiriami visomis kalbomis), pvz.: sugertiés geba, dtspindzio geba, skiriamoji geba Greitj reikéty vartoti tik jau nuo pat fizikos mokymo pradzios mokykloje apibrézta prasme ~ nueitas kelias per laiko vieneta. [vairiy reiskiniy spartumui apibidinti reikety vartoti spartos, o jei reiskinys periodinis ~ daznio termina. 41 Impidsas ~ tai fizikinio dydzio sandauga su laiko tarpu, per kurj tuo dydziu apibiidinamas vyksmas, pvz.: jégos impiilsas, srovés (stiprio ar jtampos) impidlsas, Sviesés impiilsas, gaFso impilsas. Netinka impiilsu vadinti judesio kiekj (mv ar E/c). Tik judesio kiekio pokytis yra lygus t pokytj sukélusios jégos impulsui. Koncentracija — sistemos (misinio, tirpalo, lydinio) nepriklausomos sudétinés dalies (sando) kiekio santykis su visos sistemos kiekiu. Ji nusakoma nuosiméiais. Tai nedimensinis dydis. Paskutiniu metu kietojo kiino fizikoje irnet viduriniy mokykly vadoveliuose ji pradedame painioti su daléliy (skaiciaus) tankii — daleliy skaiiumi tirio vienete, dimensiniu dydziu . Médulis — tai fizikinis dydis, apibiidinantis kino deformacija — proporcingumo koeficientas tarp kiino deformacijos (pailgéjimo, kampo) ir jj deformuojanéios jégos (atvirkstinis dydis deformacijos koeficientui), pvz.: fampriimo (Jungo) médulis, Slytiés médulis, sqsikos modulis. Kai pasakoma jégds médulis, slégio médulis, reikéty suprasti, kad kalbama apie tos jégos ar slégio sukeltq deformacija. Nereikety fizikos literatiroje (viduriniy mokykly vadovéliuose) vartoti is matematiky paskolinto termino dydzio (algebrinio, kompleksinio, vektorinio) modulis vietoj absoliucidji dydzio verté. Reikia paminéti, kad kitose mokslo Sakose (statybos technikoje, elektronikoje) terminas modulis turi dar ir kity prasmiy, bet jos nevartotinos fizikoje. Momeiitas. Tai fizikinio dydzio sandauga su kuriuo nors atstumo nuo atskaitos ta8ko laipsniu (AR®). Pvz.: jégds momefitas rF, jtudesio kiékio momentas rp, elektrinio dipolio momenitas er, inercijos momentas mr (antrasis masés momentas). Dar daZnai vartojama junginys laiko momeritas. Pagal bendrajq momento prasme tai turéty biti laiko ir atstumo sandauga tr. Bet /aiko momentas vartojamas labai trumpo laikotarpio arba tasko laiko a8yje prasmémis. Tokiomis prasmémis tas terminas fizikoje nevartotinas. Trumpa laikotarpj reikéty vadinti akimirka, o taska laiko aiyje tiesiog Jaiku. Pvz., uZuot sakius pradinitt momenti, reikia sakyti pradinitlaikwy, pradzioje, Stiviomomentu —siivio laiku (akimirkq), momentaliai — akimirksniu (staigiai). Péréjimas — sistemos biisenos pasikeitimas. Tai neskambus ir daugiaprasmis terminas. FTZ sitiloma jj keisti pagal prasmes trimis termi42 nais: 1) vifsmas — kai kinta agregatiné sistemos bisena arba pagrindines jos savybés, 2) Solis — kai sistemos (dalelés) biisena pakinta labai staigiai (akimirksniu) ir su kitimo laikotarpiu nesiskaitoma, 3) sandiira — nedidelé sritis tarp skirtingo laidumo srigiy (puslaidininkiy fizikoje). Spinduljis. Tai labai paplites Zodis ir kasdieningje kalboje, ir kaip mokslo terminas. Bet jis dviprasmis: 1) geometrine prasme tai atstumas. nuo centro, 2) fizikine prasme — spinduliuojama Sviesa (fotony srautas). DaZniausiai tos prasmés nesunkiai atskiriamos i§ teksto. Bet kai kada sudaro ir nepatogumy, kai tame paciame sakinyje spindulys pavartojamas abiem prasmém. Pvz.: Maio spindulio Zvaigidés (nykitukés) skleidéia daugiau trumpesniy spinduliy nei didelio (milzinés) aba Elektronui persokus tarp mazo spindulio, arciau branduolio esanciy orbity, isspinduliuojami trumpesni spinduliai. Zinoma, ia dviprasmybiy galima isvengti spindulj geometrijos prasme pakeitus kitu Zodziu, o vietoj “trumpesniy spinduliy” fizikine prasme pasakius “trumpesniy bangy sviesa”. Bet vis délto biity geriau, jei vietoj geometrijos spindulio turétume kita termina, pavyzdziui, stiping, kaip kazkada buvo siiilyta. Struktira, Sis tarptautinis terminas fiziky daznai vartojamas dviem prasmém: 1) tam tikras tiriamasis daiktas (objektas) — dariny’s, bandinvs, 2) tiriamojo daikto sudarymo biidas — sdndara. Todél, kad isvengtume nevienareiksmiskumo, geriau vartokime lietuviskus terminus darinj ir sandarq 18 pateiktyjy pavyzdZiy matyti, kad tuo pagiu terminu daznai vadinami gana skirtingi, nevienody dimensijy dydziai, pvz.: greitis ir sparta, galia ir geba, koncentracija it tankis, laiko momentas it fizikinio dydzio momentas. Tai paprasciausi nevienareikSmisko terminy vartojimo pavyzdziai. Daug daugiau neaiskumy dél nevienareikimisky terminy atsiranda apibiidinant sudetingesnes siauresniy srigiy sqvokas, ypaé pasiskolintas ar iSverstas iS kity kalby. | nevienareikSmiskg terminy vartojima turéty daugiau démesio atkreipti vadovéliy (ypaé viduriniy mokykly) autoriai ir vertéjai, daZniau pasitarti su terminologijos specialistais — fizikais ir kalbininkais. 43