Kazimie as
GAIVE
TECHNIKOS
TERMINIJOS
NORMINIMO
MAZMOZIAI
Ka
chamaina
Zodis
écnica?
Technikos
aida
p asidéio
do al ies,
s élés e
lanko
ig adimo.
Isso oi
mazdaug
pe oS 30
000 me y b.
m. e.
Enquan o-
pu os mais
ecen es e
ispidingiau-
sius
a anços da
écnica
u bi
eiké y
sie i com
kosminiy
lai y,
apa a y e
kompu e iy
kons a i-
mu.
G aikiSkas
Zodis
echne, iS
cujo
iSsi u ulio-
jo a ual
miisy
e minas
échnika,
an icos
empos
eiske i
ama a, e
meng,
Ago a Sis
Zodis
eigkia não
só abalho
p iemoniy
isuma,
mas
pasida é
al
populia us
e
neapib éz -
os eikimés,
que
começamas
mesmo
ne aisyklin-
gai
consumi .
Po
exemplozi,
pode
ala é i
sob e
smuikininko
écnica,
éiuoZimo
écnica,
eiliação
echnikg e
. . Taciau
nos
neja a a
ZodZiu
écnica
chama i
a ski q
maging ou
mechaniz-
ma
( ak o iy,
mo ocikla,
mésmale e
k .). Todél,
egula me-
n e
alédami,
nepasagy -
ume
aziuoja
écnica,
sugedo
écnica e
. . O
e mo
écnica
ago a inclui
didelg
maSiny,
mechanizm-
y, j enginiu,
j engimy,
p ie aisy,
j aisy e
j ankiy
aibe. Uma
impo an -
eiausiy
écnicaos
sq oky
u bi é
magina.
Kadaise
Hamle as
laiske
O elijai
asé: Thine
e e mo e,
mos dea
lady, whils
his machine
is o him
(Visada ua,
meu mieloji,
enquan o
ainda es á
i o meu
kiin
paZodziu: ...
enquan o
ainda minha
maiina é
com
manim). '
En ão
XVIXVII a.
Zodis
magind já
u éjo não
só
simplesme-
n eing
eikSme,
mas e
i8 es iniy
bei
pe kel iniy
eiksmiy,
например.:
k inas,
suk ybé
(plg.
machina o-
ius
sukéius) e
k . Taciau
pas a osi-
os
eik&més
is dél o
nepaneigé
Sio Zodzio
undamen -
inés
eiksmés.
Ela e icou
elacionada
com
écnica. E
ago a ainda
é
uZsilikusiy
keis oky
Sio Zodzio
eikmiy.
Pa yzdéiui,
ingleses
kulkos aidj
chama o
e mo
machine-gu-
n, 0
su alkieéiai
Zodziu
masina
chama a é
i yklg. Kai
onde
Ry y
Na
Li uânia
Zodziu
masina é
chamado
ainda
i
eininho.
Ka
musy
senóis
chama -
am
ZodZiu
magina,
is o
ambém
i
iS
eiksmazodzio
maSinuo i.
Ele eikia
só cul i
ne
ja us
ma ina,
mas
su
des inad-
os pieng
i
sepa a o-
iumi,
mal i
mésq
masinéle e
k . Mesmo
e e mo
azeoló-
gico
‘By a ow
P.
He c onopie
uc opnn
»
oGwec sa, M.,
p éga o
masind
1971.
C.
82.
32
(sp ogdinam-
asis j aisas
com elóginiu
ou panasiu
mechanizmu)
ebelieka
nomeamen o
da á ea
écnica.
Te mo masina
desc ezima
(j enginys
ene gijai,
medZiagoms
i in o mai
ans o ma-
ii)
elacionaja--
se com
mechaninio
judesio
sa oka, odél
elek oniné
skaiGia imo
maiina,
g iez ai
Zid in , né a
ik a madina.
As máquinas
daznicamen e
di idem-se j
abalho,
ene gicas e
in o macines
masinas. Siaip
já isokiy
masiny e
maginéliy
ago a é Sim y
Sim ai. Jy
u u iki
denominações
daZ mais
compos os
im bidais: 1)
c iando
daik a a dis
+
eiksmazodis
ipo
sudu inos
e minos,
egz.: kelmy
o imo
maSina
ke/ma o e,
zemés kasimo
magina
zemkasé,
poliy kalimo
magina
akalpolié,
inklymezgi-
mo
maiamezina i-
nklge, Sei y
ynimo
masinaSei a-
yné; 2)
c iando
p eesagy
- u as ou
- u é ednios,
exemplo.:
a8kação
maSina
askuo u as,
sk aidimo
(lékimo)
magina
lék u as,
Suka imo
maSina
Sukuo u é,
e pimo
maxina
e p u as,
kedenimo
masina
keden u é e
3)
leksikalizando
sudé iniyy
démenis,
exemplo.
kuliamoji
(kiilimo)
masina
Aamoji,
siu amouli
(siu imo)
masina
siu ioji,
klojimoji
masina
klojamoji e
Sujoji
e minojina
mui o
p óximos
e minasias
de
mechanismo.
Ele ambém
se
elaciona á
com
mechaninio
judesio
sq oka.
Taéiau
écnicoos
specia lis ai iy
sq oky
apa in i
nelinke. DaZ
mais
indicam-se
duas
di e enumai:
1) maiinos
consis e não
só i
mechanizmy,
mas e de
laidimo ou
s oppdymo,
con olés e
ki y j aisy e
2) em algumas
echnologiné-
se maiinose
ig is né a
mechanizmy.
E maginos, e
mechanizmai
ainda ín imos
pa iniuojase
com sa okims
apa a as,
p ie aisas,
j enginys,
jnagis i k .
Todas Sios
sa okos a é
que ainda
né a
susis emizad-
as,
pad oniziadas
e não em
g ieZ y
desc éZimy.
Tadiau am
ik y da ybos
polinkiy é e jy
p ecisa
paisi i.
Pa yzdiiui,
p eesagos
-u as ediniai
dazniau
nomeia
p ie aisus
negu jnagius,
e p eesagos
-iklis ediniai
a i kdéiai.
Sudu inos
e mos com
daik a a dí-
nio e
eiksmazodin-
io sandais
daznicamen e
são p ie aisy
e masiny
nomeinimai(p-
z.,
be onmaiié), 0
a i k8cio
sanda os
(com
eiksmaZodi-
nio e
daik a a din-
io sandais)
e mos quase
semp e
nomeam só
mainy¥ ou
p ie aisy
pa e ou
de ales (p z.,
si amzdis).
Ve dian
ex os
cien í icos j
angly kalbg e
a i kS¢iai,
angliski
e minai
machine,
appa a us i
echnic bei
echnique
nep i y usj
e éjq pode
às ezes e
enganu i. Po
exemplo, nós
u ilizamos
e mo
Re i geno
apa éi as, 0
anglai
oen gen
machine (Salia
X- ay uni );
nós emos
e minal de
lançamen o
j enginys, 0
englailaunchi-
ng machine;
mes dizome
3—880
33
e mos de
écnica, 0
ingleses
pode dize
só
echnics;
inglêsi
dizendo he
adiological
echnique
eiskia
en genol-
oginiai
mé odos de
es udo, 0
ne
adiologiné
écnica. Tq
mesma
pode dize
e sob e
okieciy
e minija:
nós
consumem-
os e ming
melzimo
apa a as, e
okieciy
pa en e
e mois
Maschine;
miisy
mezgéjos
mezga
máquinas, 0
okie iy
apa a ais
(Appa a ).
De ynis
ezes
pama uok...
Um didoky
écnica dos
e minijos
bii iy
medimen o
uni e y e
medimen o
j ankiy
denominain-
imai.
Ma ação
j ankius
pode bii y
chama -se
e um Zodziu
ma udkliai.
Mui as
uni e saliy-
jy écnica
ma uokliy
em
sudu inius
nomes,
exemplo:
i o ma is,
idma is,
a puma i-
s,
slankma is,
gylma is,
kampama i-
s. Às ezes
j ai uoja
só jy
o ma,
например.,
aSoma:
idma is e
iduma is
(bu o
consumida
ainda e
o ma
idmas is),
gylma is e
giliama is e
. .
No minés
o mas são
umposio-
s. Não em
e mo
sepa ado
só de
medição
ply elés.
Elas são
p oduzidas
de 0,1 a 2000
mm. Os
in e alos
dimensiona-
is cas 0,001;
0,01; 0,1; 0,5;
1; 10; 25; 100
e 1000 mm.
I8 jy
o mam-se
conjun os
desde 7 a é
1 16
uni e y.
Jas pode
bi y
chama -se
e mo
ply ma és.
Slankmaéiai
pag indiniai
ekin ojy
j ankia de
medição
u i nonijy
pagalbing
skale,
leidzianéig
p ecisame-
n e
calcula Gi-
u i pa e
da di isão
undamen-
alinés
skalés.
Te minus
nonijus é
eponiminis,
ou seja.
apa eadgs
iS
po ugaly
i8 adéjo P.
Nunjo
pa a dés
la yniskos
o mas
Nonius. 18
Sio e mo
ambém é
ei o e
bidwa dis
nonijinis
(p.g.,
nonijinis
gylma is).
Mik ome -
iniai
idmaéiai
dazniausiai
es i d iejy
isiy:
Ziauniniai e
aSiniai. AS
pa es do
mic ome -
ico médio
são sios:
gal u eé,
mic ome -
inis
s aig as,
pailgin u a-
s, biignas,
s iebas, de
medição
nu alhas e
a dys.
Em algumas
li os de
écnica
li u iscos
(p.j., A.
S asiiino
Tekin ojo
ado e e
k .) Si
de aluké
nãoicksliai
é chamado
Zodziu
s abdis.
I os Si, e
ki y
panasiy
de aliy
no minis
e minas é
s opdys.
Me á el
ambém
ainda
b éZ u ai-
s,
guls¢iukais,
kalib ais,
mic oscóp-
io de
medição,
sinusinémis
liniuo émis,
au okolima-
o iais,
mic ome -
ais e
ou os
apa elhos.
Li u i8ko
e mo
b éz u as
skolin inis
co espon-
dmen o
eismusas
a ualiné
e minijo-
je já
ne a o i-
nas. Além
disso,
alguns
sude inais
de medição
p ie aisy
denominaç-
ões às
ezes em
ne eikalin-
gy demeny,
exemplo. :
mic ome -
o ipo MB,
cons uí-
do sob e a
mesa
(=s alinis
mic ome -
o MB).
34
U ilizan-
do
apa elh-
os de
medição,
não
mui o
p ecisa-
men e
u ilizad-
os e
alguns
ou os
Zodziai.
Pa yzdzi-
ui, zodis
nuok yp-
is écnica
e minij-
ai é
dize ine-
snis negu
nuok yp-
a, Zodis
ixma a i-
mai isu
keis inas
Zodziu
dimensm-
enys,
Zodis
di idijão
é
nomeam-
en o de
ação, 0
disposi i-
o de
medição
skalisyé-
se é só di alos e . .
Sis ema
in e nacio-
naling de
unidades
(SI)
cons i ui 7
unidades
p incipais,
bi en :
comp io
me o,
massés
kilog amas,
empo
sekundé,
elé
s o és
o ça
ampe es,
empe a ii-
os
kel inas,
medziago
quan idade
molis e
8 iesos
o ça
kandela.
I8 es iniy
iene y é
mui o mais.
Li u i8ki jy
nomesinimai
Siek an o
j ai uoja.
G ieZ ai
eles
no mam-se
só Fizikos
e my
Zodyne (V.,
1979). Taéiau
alguns
linguis as
o am
descon en-
es que
Siame
Zodyne
linea e
anginio
g eicio
une y
nomeiamen-
os são
demasiilyg
a as ados
do i o
language,
ex.: me as
segundei
(não me o
po
segundo) e
adianas
segundei
(não
adianas
po
segundo). 8;
sug ieZ ini-
ma bi y
pode
a i ais.
Taciau
bene iciá -
io
cons ução
i8 es pa a
unidades de
nomea
bem ajuda.
Pa yzziui,
mecânico
j emimo
uni e g
melho
chama -se
não
new onas,
di idido is
me o
quad a e,
mas
new onas
me ui
quad a u
i . . Além
disso, odas
eponiminas
unidades de
medida
u é y bii i
asomi
maZaja
aide,
exemplo:
niu onseku-
ndeé,
paskalseku-
ndé, g éjus
pe
seku ide;
niu onas
cubiniam
me o e k .
Usando-se
démenis
in e nacio-
nais
epe o ina-
is e
subdi isões
pa a
o ma
unidades
ambém
apascido
j ai iy
e minolog-
iniynenuos-
eklumy., Siy
p iesdéliy
sis ema é o
seguin e:
eksa-(10'*),
pe a-(10'),
e a-(10),
giga-(10°),
megakilohe-
k odekade-
ci-(10-'),
cen i-
(10°),
(103),
(10°),
(10),
(10
),
milimik on-
(10),
anopiko e-
(10-9),
m o-(10~)
(10-*),
a o-
(10-2),
i
(10-*).
Aqueles
mesmos
in e naciona-
is démenys
ecnos
e minijoje
consumidos
pa a ou os
i
e mos
ku i.
Todel
Siy démeny
eikimés
écnicaos
e minijoje é
d ejopos:
simples
especializadas.
Pap as osas
i
eiksmés
daznicamen e
são
exa amen e
neapib éZ os.
An ai démuo
mic o- eigkia
i
mui o
mazinho,
minulkus,
umpo
(pelo compa is com
su
ou os da mesma ies
coisas), exemploziui,
mic oau obusas,
mik ode alé,
mic obangos, susijgs
mazy dydziy es udo,
medição ou uso de
quan idade de ene gia
mazo, exemploziui,
i
mic omanipulia o us,
su
mic opa a a k .
i
O mesmo
démeno
mic o-,
usado pa a
unidades
SI
o ma , é
g ieZ ai
iena eikS-
mis
desc éz as
i
~
10*.
Tendo em
con a is o,
simples
eik3me
u inéio
35
demens
mik oSp iea
(an onimas)
e minijoje
é démuo
mak o-
(mic o ísica
mac o ísica,
—
mik os uk ii a
mak os uk ii a),
—
especializadas
0
eikémés démens
mak op ieSp ieSa
démuo mega-
~
(mik o o-
do que a
unidade é
milijong
ka a
mazZ
in e io
sis eminj
uz
unidade,
megapa-
0
Zymi, que
a unidade
é milijong
ka a
maio
sis eminj
unidade).
uz
Sie coisas
indicam,
que
écnica da
ciência
alboje
pode
o ma
peculia
an onimy
pa es. ?
In e nau inh-
os démenys
ae o-, au o-,
a ia-, o o-,
hid o-,
mak o-,
pseudo-,
e mo a p -
au inhos
p ieSdéliai
i
an i-, hipe -,
in a-,
con a-,
supe -,
ul alie u iy
kalboje ieni
não ojami.
Taéiau
no os
e mosinai
su
lhes
cons i uem
ne
exa amen-
e assim,
como com
Li u iskais
p iesdéliais.
Da an
Zodzius
su
lie u iskais
p iSdéliais,
kei¢iama
undinho
Zodzio
galiiné
(daznai giminé),
i
e com as
in e miná eis
não
--
in e changeá-
el, ex: s o é
an s o is,
--
mas palydo as
an ipalydo as
--
(ne
an ipalydo is),
ácil
--
apyleng is,
mas
supe leng as.
Todél ago a
popula us
sudé inis
e mo
écnicoos
mik obangé
k osnelé é
ne aisyklingas.
I8
Zodzio
mik obanga
keblu aze
biid a dj
mik obangis,
-é.
Melho já
usa
e ming
mic obangi
k osnéle.
Vid aças,
cuja
neaudzia
S akliy é
j ai iy
j ai iausiy,
mas
populia iausios
u bii g upé:
jy
ekinimo,
3
g ezimo
ezação
s akles.
i
Sios g upés
ambém oli
g azu
desigualy és.
Po exemplo,
einimo
s aklés
dis ibui-se
j
10
ipy:
0
~
especializados
o neado es
au oma ai
i
pusau omaciai;
1
—
únicosucliais
o neamen os
au oma ai
i
pusau oma iais;
2
—
múl iiasukliai
einimo
au oma ai
pusau omaéiai;
i
e ol e inés
3
—
o neamen o
s aklés;
4
—
g ezimo-
-nupjo imo
s aklés;
5
—
ka uselinés
ecimen o
s akles;
6
—
de eção de
i
planeamen -
o;
7
—
múl iiapeilés
ecimen o
s aklés;
8
~
asoniniy
de aliy
ecimen-
o
i
9
--
s akles
j ai ios
ecimen o s akles
(pagal
p o .
A.
S asiiina).
|
10
ipy
ambém
dis ibui-se
em s akles
i
de moagem,
bii en :
0
—
késigin,
|
~
consolinés
e icais, de
2
—
esagem
con ínua,
3
—
Gai enis
K.
Te minos Technikos
com alguns démenimis
in e nacionais//
Séclas
i
écnica.
1991,
N
7.
P.
I
36
Wilginio
ezação
ienas o é-
s, 4
copijamen-
o,
g a i ação,
5 ~
e icaliosi-
os
bekonsolés,
6 iSilginio
ezação
d is o és, 7
pla aus
uni e sumo
konsolinés,
8
ho izon ali-
osios
konsolinés e
9 j ai ios
ezação
s aklés
(pagal p o .
L. Kumpika).
Além disso,
odas
s aklés
ainda êm
numé icos e
al abé icos
zymenis,
pelos quais
indicam
adicionais
jy
peculia yb-
és. S akliy
po iSiams
in i ulidi
ne a o ini
sudé iniai
e minai
uni e salin-
és,
ho izon ali-
nés e
e icalinés
ezação
s aklés. Jy
luga
eiké y
usa
e minus
uni e salio-
sios,
ho izon ali-
osios e
e icalio-
Sios
i as de
ezação.
Uma ez
écnica
e minijoje
ino ada as
suklis
(no luga
do skolinio
Spindelis)
já e mina
jsi i in-
i, ambém
ne a o i-
ni e
e minai
umpindelin-
és
(= ienasuk-
lés) i
mui osasp-
indelinés
(=daugiasu-
klés)
s aklés.
Ne a o i-
nas
classi ica-
cinis
s akliy
e mis de
p ecisão aumen ada s aklés
(=aumen -
ada
p ecisão s aklés).
Zie és
Salinimo
s akles
melho ik y
chama
Zie ialupémis
s aklémis, 0
bekonsolines
Sli ação
s akles
bekonsolémis
--
Silição
s aklémis.
P o . A.
No od o-
skis,
bem
ismangs
écnica
da
e minol-
ogia
manejo
dos asun os, em seu li o
Me aly
echnology
(V.,
1954)
ekinimo
s aklems
pa adini é
si ilgs
naujada g
ekin u és
(p.
270).
In elizm-
en e, ele
não
p iijo.
Ago a al
co igimen-
o é
desac uali-
zado.
Technikos
e minijoje
es á
Sim ai
impo an -
eesniy
ikslin iny dalyky.
Acon ece -
emos
alguns
biidingesniy exemplozdziy.
Nos a é
Siol
pe nelyg
o eme-
n e eiké
s e imy
e miny
o ma.
Pa yzdui,
s akliy
e minijoje
u éjome
e ming
k eipiancioji.
Pama éme,
que ele é
pemelyg
aiskus
usiSko
eikiamosios
isies dali io
e inys
subs i ui é-
me ou o
panagiu
i
e mo
k eipiamoji.
Ali imas
galéjo
bi i
yz ingό-
τερο:
Siamui
ques ão
puikiai
galéjo
ik i,
pa yzdziui,
Zodis
k eiplé.
Ou el
ou o
exemplo.
Va io
lydiniui
su
cinku
i
nikeliu
pa adin i
ku )
Jaikq
consumime
ge manizma
noizilbe is.
Passei ele oi
subs i uído
Li u isku
e iniu
naujasidab is.
Kodél éia
p ecisé-
jo de
adução?
G azios
sidab inés
co da
lydiniu
nomea
melho bi y
ikes
p éesaginis
lie u igkas
naujada as
sidab ainis.
Technikos
e minijoje
é p eciso
u iliza
odos os
possí eis
meios de
e miny
p ecisão.
Pa yzdui,
u amojo
judesio
eloci iu
suskaigia
usa-se a
seguin e
ó mula:
-
n k, onde
esq
n
S aig o
apossukim-
ai pe
minu o.
Cia mais
exa ame-
n e bi y
usa
pasakyma
s aig o
si kiai pe
minu e,
po que
miisy
língua
leidzia
mais
exa ame-
n e dize .
Ki y kalby
emp és i-
mos pode
subs i ui
paiesko i
e esniy
i
lie u isky
zodziy.
Pa yzziui, o
e mo gi a d
echnikos
e minijoje
g eičiausiai¢ é
usicizma,
37
pois angliskai
keiGiamyjy
k umplia aciy
gui a s
chamadas
change-gea
ain, 0
s akliy swing
b acke .
—
Pensa ía-
mos que
emp ini
pa a
gui a a
subs i u
galé y
ik i
li eu iskas
a minis
Zodis
kému a.
O aip
eiké y
a alia
s e imkalbj
e ming
picas
(y a
us o a
i
jo
o ma
pi as).
P o .
A,
No od o skio
Anglylie u iy
kalby
poli echniniame
Zodyne
(V., do e mo
1958)
inglês pi ch
ap esen am-
-se pelo
menos
lie u i8ki
8
co espond-
en es:
1)
de a,
degu as,
e pen ino;
2)
e pen ino;
3)
k is i, bo a ;
4)
Zingsnis
(si iegio);
5)
cen y linha;
nuoZulnumas;
6)
iai as do
7)
ogo; madei a
8)
Se dis,
Leksikog a iskai
al ag adimen o
oda ukslus,
ne
po que ieng
j
Zodj
suplakami
2
homonimai:
pi ch
de a
(plg.
lo .
pix, picis)
de
i
ou aqu-
eles
kilmés inglesiska
Zodis
pi ch.
Taciau pode
su gi
pe gun a:
al ez
anglicizme
pidas miisy
écnica de
e minia
odo
desnecessá-
i8
io, ou
uz enka
Zodzio
Zingsnis?
Desde a
medição
coliais ago a
já, pode-se
dize , é
a gy enes
coisa, isso
e mo picas
é
me déjan is
i
Zodis.
Todel
jo
subs i u is-
ko
subs i ui a-
i
lo ago a
nebe eiké y leSko i.
Qual
ou o
e mo
Spyzius
(a daznokai
ocu en e
a ian e
jo
Spizius).
Mui os
écnicos
specialis y
ainda não
que em
enuncia
sla isco do
colinio.
Jj
é p eciso
oca
e mo
ke s.
Embo a
nem p o .
K.
Baga, nem
ou os
misy
e imologo-
gi
nenus a é,
is
onde
Sis
Zodis
kilgs
(de seu
p imo
pode
bie y se
conside -
ado
neben só
Zodj
ke ai
sumedéjusi
uplio be zo
Zie e),
mas
écnica
e minia
ele is
dél o
dize inis.
Po jei o,
ke y,
usada pa a
undinhos
p oduzi i,
eiké y
chama i
ne
undjimini-
u, mas
undijininiu
ke umi. Em
da no os
e mos de
écnica,
semp e é
p eciso
obse a
só
ne
ZodZiy
da ybos
eg asiy,
mas
i
endencijy.
Pa yzdziui,
ecimo,
e pimo
i
ou as
s aklése é
ce o a
de alé,
chamada
si il edziu.
Kokia
u é y bi i
a dininko
jo
o ma:
siiil edis
si il edys?
a
Juk
emos
ne ik
Zodzius
skylmuiys,
ga eiys,
mas
i
ke ezis,
elógio.
Tendencia
é a
seguin e:
Zmonés
chamados
sudu iniais
Zodziais
su
galiine
-ys,
0
máquina-
s,
apa elh-
i
os j ai ls
j ais
—
ZodZiais
su
galiine
-is.
Vadinhi,
sis emiskiau
bii y
consumi só
ne
e mina
si il edis,
mas
si ilgaudis,
i
si ilk eipis.
Me a o os
lá, onde jy
ninguém
nelaukia
Tillam pode
encon a ,
que
me a o as
biidingos só
g oZinei
li e a ii ai,
que
echnikos
mokslo
kalboje jy
e ek as
panasus j
pis ole o i
conce o
du an e.
In elizmen -
e, al
pazi i a
bii y e ada.
Me a o y
es á em
oda a
pa e.
Me a o iska
oi não só
seno iné
concepção
do mundo
medu amios,
mas e
cien iné
concepção
do mundo XVI
XVII a.
( isa a ai
magina,
zmogus ai
maiina) i ne
XVII XIXa. (J.
Smi o bangy
eo ia, A.
Sleiche io
kalby
geneologinio
medzio
eo ia i k .).
Me a o a,
elionio
p o . J.
Pikéilingio
Zodziais
dizendo, é
Suolis i8 uma
idéjy s e os
j ou a.
38,
Me a o os
na linguagem
da ciência
daZmais
oco e
en ão,
quando
usado-se
in a e min-
ologicamen-
e e miny
ki imo biidu,
-y. en ão,
quando de
uma s i a
especialis -
as emp inasi
e minusig
ou a s i as
specialis y.
Assim
e minologi-
joje
p incipalme-
n e é
i a dijamy-
jy
(nomina y i-
niy)
me a o y.
Taéiau
pas eiko
Siek an o e
p edika iniy
me a o y.
Visy jy
p igim is
semp e é
d ilypé,
susidedan i i
do que se
compa a
( emos), e do
que com o
que se
compa a
( emos).
Na
linguag-
em da
ciência
écnica
mui os
me a o-
y são
in e nac-
ionais
alo es.
Pa yzdai-
ui,
kinesko-
po ou
ele ôni-
co
amzdzio
cilind iné
pa e, na
qual
jlydomas
elek o-
ny
p oZek -
o ius, não
só
lie u iy
albei
chama-se
colleliu,
mas e
angliSkas
sua
denomin-
ação
neck, e
okiskas
Kolbenha-
ls, e
p anciizi-
gkas col
du ube.
Ou él
ou o
exemplo.
NeZinia,
pela qual
ala
kalbéjo
inZinie i-
us,
u éjes
lakiq
imagemd-
uo e e
dis ância
en e 2
g e imy
s iegio
ijy
i Siniy
ou
p incipa-
ly
pa adin-
gs
e men,
a i inka-
néiu miisy
2odj
Zingsnis.
Taéiau
ago a
Zingsnius
em não
só
s iegiai,
s aig ai,
c ampliai,
mas
ambém
slieks
(não
aqueles
que
ousia
di oZe-
mj, mas
s aig ai
com
apecin-
iu ou
panasiu j
apeci-
nj
s iegiu).
En ão na
linguag-
em da
écnica
ciência
uma
me á o-
a pode
encon -
a -se e
com ou a me á o a.
Técnicas
me á o -
as êm
sua
lógica.
Elas
daznica-
men e
são
baseadas
emas
bem
emos
iS aizdos
ou
o mas,
padé ies
e uncijy
panasumu.
Ta¢io
a as
g aZu
não
odas
elas são
jus i ic-
adas.
Neapdai -
amen e
usando
p edika -
inas
me á o -
as daznai
c iadas
es ilaus
banalida-
des, e
j a dija-
mosios
me á o -
as
aumen a
e iniy
skaiiy e
en ão
neno in
equilib a-
da pa a o
mesmo
e miny
que e
egula i-
dade.
Todélos
echnic
e minij-
oje
pe nelyg
aizdingy
e miny
daznai
pag is ai
engiam-
a.
Pa yziui,
an e io -
men e
(p ie 20-30
m.) oi
u ilizado
e mo
mo e
askas
(plg angly
dead
cen e ,
ok.
To punk-
, anc.
poin
mo ,
usy
mep aaa
ToxKa), e
ago a
mechani-
kos
e minij-
oje ele já
subs i uído e mo im ies akas.
P o .
A.
No od o skio
Techniniame
zodyne
(1949)
auks ak osné
ainda oi
chamado pelo
sudé iniu
e mo k osnis
auks uolé.
Ago a
Sis o
e mo já
é
esquecid-
o.
2
Huxu ina
C.
Cewa ne-
cn
anaana
suka
nayku. M.,
1987. C 37.
39
Taéiau ainda
ainda não
a uaama,
como eiké y
chama i
lydk osnés
pak o imo
anga kigene
de alguma
ou a o ma.
—
a
Rusy
—
lie u iy
kalby
poli ech-
nikos
Zodyne usisko
e mo pyanui
kapwan_lie u idkas
co espondência é
iidos bunke is.
Glaslo
p amones
specialis ai
ainda é
consum
e mina
I osdknés
ge klé.
Li uiy
línguas
Zodynai
ais
Zodzio
kiSené eik8mes
não dáikia,
ma y , que
empo
jq
odos8kai
es anima
lie u iy albai.
Sios
me a o as
j
écnicas
e minijq
ne eike y
jsileis i,
embo a
alguns
especialis -
as
sa a aliskai
jq
b uk e
b uka. *
Vengando
pe nelyg
imagemdingy
e miny, mas
nesugebédami
iS eng i,
jy
écnicos
specialis as
e minijos
me a o as
ex e daznai
des i ia
kabu émis,
isso
mégindami
mos a , que
isso nãoik i
e mininai.
To
aze
ne eiké y,
juoba, que
azeologizmy
i
kabu émis
neski iame.
KK
S eikiname
a sidéjusj lie u iy
e minologijos
a ojq Kazimie q
Gai enj, sulaukusj
b andaus
SeSiasdesim mecio.
Ilgiausiy me y!
* KK
Assim ela
su giu,
po
exemplo,
da
Uni e sid-
ade de
Vilnius e
Pane édi-
oEk ano
ab icosi-
s eis ame
Kineskopy
p odução
e miny
penkiakalbiame Zodynélyje" (V., 1990),
40