scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Technikos terminijos norminimo mažmožiai

Author: Kazimieras Gaivenis
Year: 1994
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/766/857
Kazimie as
GAIVE
TECHNIKOS
TERMINIJOS
NORMINIMO
MAZMOZIAI
Ka
chiamaina
Zodis
ecnica?
Technikos
aida
p asidéo
dall al ies,
s élés e
lanko
ig adimo.
Ques o e a
mazdaug
p essoS 30
000 me y b.
m. e.
Men epuò
più ecen i
e
ispidingiau-
sius
isul a i
della
ecnica
u bi
eiké y
sie i con
kosminiy
lai y,
apa a y e
kompu e iy
kons a i-
mu.
G aikiSkas
Zodis
echne, iS
cui
iSsi u ulio-
jo a uale
miisy
e minas
échnika,
an ikos
empiis
eiske i
ama a, i
meng, O a
Sis Zodis
eigkia non
solo la o o
p iemoniy
isuma, ma
pasida é
al
populia us
e
neapib éz -
os eikimés,
che
iniziamas
anche
ne aisyklin-
gai usa e.
Pa yziui, si
può pa la é
di
smuikininko
ecnica,
éiuoZimo
ecnica,
eilia imo
echnikg e
. . Taciau
ci
nejus a a
ZodZiu
ecnica
chiama i
a ski q
maging o
mechaniz-
ma
( ak o iy,
mo ocikla,
mésmale e
k .). Todél,
egola me-
n e
pa lédami,
nonposacy-
ume
aziuoja
ecnica,
sugedo
ecnica e
. . Il
e mine
ecnica o a
comp ende
didelg
maSiny,
mechanizm-
y, j enginiu,
j engimy,
p ie aisy,
j aisy e
j ankiy
aibe. Una
impo an i-
iausiy
ecnicaos
sq oky
u bi è
magina.
Kadaise
Hamle as
laiske
O elijai
asé: Thine
e e mo e,
mos dea
lady, whils
his machine
is o him
(Visada ua,
mia mielji,
inché è
anco a i o
mio kiin
paZodziu: ...
inché
anco a la
mia maiina è
con manim).
' Quindi
XVIXVII a.
Zodis
magind già
u éjo non
solo
semplicem-
en eing
eikSme,
ma e
i8 es iniy
bei
pe kel iniy
eiksmiy,
ecc.: k inas,
suk ybé
(plg.
machina o-
ius
sukéius) e
k . Taciau
las a osios
eik&més
is dél o
nepaneigé
Sio Zodzio
ondamen -
inés
eiksmés.
Lei e
imas a
lega a alla
ecnica. E
o a anco a
è
uZsilikusiy
keis oky
Sio Zodzio
eikmiy.
Pa yzdéiui,
angli
kulkos aidj
chiama il
e mine
machine-gu-
n, 0
su alkieéiai
Zodziu
masina
chiama
anche
i yklg. Kai
ku
Ry y
In Li uania
Zodziu
masina è
chiama o
anco a
eni.
i
Ka
musy
senòli
chiama -
ano
ZodZiu
magina,
ede e
anche
i
iS
eiksmazodzio
maSinuo i.
Egli eikia
solo kul i
ne
ja us
ma ina,
ma des in
su
pieng
sepa a o-
i
iumi,
mal i
mésq
masinéle e
k . Anche
e e mine
azeolo-
gico
‘By a ow
P.
He c onopie
uc opnn
»
oGwec sa, M.,
p éga o
masind
1971.
C.
82.
32
(sp ogdinam-
asis j aisas
su o ologiniu
o panasiu
mechanizmu)
ebelieka il
nome del
se o e
ecnica.
Te mino
masina
desc ézima
(j enginys
ene gijai,
medZiagoms
i in o mai
ans o mi -
a i) si collega
con
mechaninio
judesio
sa oka, odél
elek oniné
skaiGia imo
maiina,
g iez ai
Zid in , né a
ik a madina.
Le macchine
daznicamen e
si scis ono j
la o o,
ene ge iche e
in o macine
macine. Siaip
già isokiy
masiny e
maginéliy o a
è Sim y
Sim ai. Jy
u u iki
denominazioni
daZ soli o
cos i ui i
im bidai: 1)
c eando
[…]daik a a -
dis +
eiksmazodis
ipo sudu ini
e mini, eg.:
kelmy o imo
maSina
ke/ma o e,
zemés kasimo
magina
zemkasé,
poliy kalimo
magina
akalpolié,
inklymezgi-
mo
maiamezina i-
nklge, Sei y
ynimo
masinaSei a-
yné; 2)
c eando
p eesagy
- u as o - u é
edinius, ecc.:
a8ka imo
maSina
askuo u as,
sk aidimo
(lékimo)
magina
lék u as,
Suka imo
maSina
Sukuo u é,
e pimo
maxina
e p u as,
kedenimo
masina
keden u é e
3)
leksikalizando
sudé iniyy
démenis, ecc.
kuliamoji
(kiilimo)
masina
Aamoji,
siu amouli
(siu imo)
masina
siu ioji,
masina
klojamoji e
Sujoji
e minasi
sono mol o
icini al
e mine. Egli
anche si
colleghe à
con
mechaninio
judesio
sq oka.
Taéiau ecnos
specia lis ai iy
sq oky
apa in i
nelinke. DaZ
più indica i
due
di e enumai:
1) maiinos
consis e non
solo i
mechanizmy,
ma e di
lanciamen o o
e mdymo,
con olés e
ki y j aisy e
2) in alcune
ecnologinése
maiinose ig is
né a
mechanizmy.
E maginos, e
mechanizmai
anco a
s e amen-
e
pa eniojasi
con sa okimi
apa a as,
p ie aisas,
j enginys,
jnagis i k .
Tu e Sios
sa okos in
cos'o a
anco a né a
susis emi a -
e,
s anda dizz-
a e e non ha
g ieZ y
desc éZimy.
Tadiau am
ik y da ybos
polinkiy è e jy
bisogno
pazi ii.
Pa yzdiiui,
p eesaggi
-u as ediniai
dazniau
chiamina
p ie aisus
negu jnagius,
e p eesaggi
-iklis ediniai
a i kdéiai.
Sudu ini
e mini con
daik a a din-
io e
eiksmazodin-
io sandais
dazniausiai
sono
p ie aisy e
masiny
denomininima-
i(p z.,
be onmaiié), 0
a i k8cios
sanda os (su
eiksmaZodi-
nio e
daik a a din-
io sandais)
e mini quasi
semp e
chiamano solo
mainy¥ o
p ie aisy
pa e o
de ales (p z.,
siu b amzdis-
). Ve dian
es i
scien i ici j
angly kalbg e
a i kS¢iai,
angliski
e minai
machine,
appa a us i
echnic bei
echnique
nep i y usj
e éjq può
qualche ol a
e inganna e.
Pe
esempiozi, noi
usiamo
e mine
Re i geno
apa éi as, 0
anglai
oen gen
machine (Salia
X- ay uni );
noi abbiamo
e mina il
lancio
j enginys, 0
anglailaunchi-
ng machine;
mes dicome
3—880
33
e mini
ecnici, 0 gli
inglesi
possono
di e solo
echnics;
inglesei
acconime-
n o he
adiological
echnique
eiskia
en genol-
ogini
me odi di
s udio, 0 ne
adiologiné
ecnica. Tq
s essa si
può di e
anche di
okieciy
e minija:
noi
u ilizziamo
e ming
melzimo
appa a o, a
okieciy
pa en e
e mine
Maschine;
miisy
mezgéjos
mezga
masinami, 0
okie iy
apa a ais
(Appa a ).
De ynis
ol e
pama uok...
Uno didoky
ecnica
e minijos
bii iy
me aggio
uni àe y e
misu amen-
o j ankiy
nomiinimai.
Ma azione
j ankius si
può bii y
chiama e e
uno Zodziu
ma udkliai.
Mol a
uni e siyjy
ecnica
ma uokliy
ha
sudu ini
nomi, ecc.:
i o ma is,
idma is,
a puma i-
s,
slankma is,
gylma is,
kampama i-
s. A ol e
j ai uoja
solo jy
o ma,
ecc.,
aSoma:
idma is e
iduma is
(bui a
consuma a
da e
o ma
idmas is),
gylma is e
giliama is e
. .
No minés
o me sono
umposio-
s. Non ha un
e mine
sepa a o
solo
misu azio-
ne ply elés.
Esse sono
p odo e
da 0,1 a 2000
mm.
In e alli
dimensiona-
li cas 0,001;
0,01; 0,1; 0,5;
1; 10; 25; 100
e 1000 mm.
I8 jy
cos i ui i
ki nei dal 7
ino 1 16
uni à. Jas
si può bi y
chiama e
e mine
ply ma és.
Slankmaéiai
pag indiniai
ekin ojy
j ankia di
misu azio-
ne u i
nonijy
pagalbing
scale,
leidzianéig
p ecisame-
n e calGiu i
pa e della
di isione
ondamen-
inés
skalés.
Te minus
nonijus è
eponiminis,
cioè.
appa adgs
iS
po ugaly
i8 adéjo P.
Nunjo
pa a dés
la yniskos
o me
Nonius. 18
Sio e mine
è anche
a o e
bid a dis
nonijinis
(p.g.,
nonijinis
gylma is).
Mik ome -
iniai
idmaéiai
dazniausiai
es i d iejy
isiy:
Ziauniniai e
aSiniai. AS
delle pa i
del
mic ome -
ico medio
sono sios:
gal u eé,
mic ome -
inis
s aig as,
pailgin u a-
s, biignas,
s iebas,
misu azio-
ne nu aglia
e endys.
In alcune
le u iske
lib i
ecniche
(p.g., A.
S asiiino
Tekin ojo
ado e e
k .) Si
de aluké
nonicicsliai
iene
chiama a
Zodziu
s abdis. I
Sios, e ki y
panasiy
de aliy
no minis
e minas è
s opdys.
Misu a a
anche
anco a
b éZ u ai,
guls¢iukai,
kalib ai,
misu azio-
ne
mic oscopi-
ai,
sinusinémis
liniuo émis,
au okolima-
o iai,
mic ome -
ai e al i
appa ecch-
iai.
Li u i8ko
e mine
b éz u as
skolin inis
co ispon-
dmen o
eismusas
a uinéi
e minijo-
je già
ne a o i-
nas.
Inol e,
alcuni
sude iniai
appa e ai-
sy di
misu azio-
ne
nomiinimi a
ol e ha
ne eikalin-
gy demeny,
esempio. :
mic ome -
o ipo MB,
cos ui o
su un
a olo
(=s alinis
mic ome -
o MB).
34
U ilizzan-
do
s umen-
i di
misu azi-
one, non
del u o
accu a -
amen e
u ilizza i
e alcuni
al i
Zodziai.
Pa yzdzi-
ui, zodis
nuok yp-
is ecnica
e minij-
ai è
di eines-
nis negu
nuok yp-
a, Zodis
ixma a i-
mai isu
keis inas
Zodziu
dimensio-
ni, Zodis
di isijimo
è nome
d'azione,
0
appa ee-
a di
misu a
skalisyé-
se è solo
padalos e
. .
In e nazio-
nale
uni àe y
sis ema (SI)
cos i uisce
7 uni à
p incipali,
bi en :
lungio
me o,
massés
kilog ammi,
empo
sekundé,
elek os
s o és
o za
ampe es,
empe a ii-
os
kel inas,
medziago
quan i à
molis e
8 iesosa
o za
kandela.
I8 es iniy
iene y
sono mol o
più.
Lie u i8ki
jy
pa adinimai
Siek iek
j ai uoja.
G ieZ ai
essi sono
no ma i
solo Fisikos
e my
Zodyne (V.,
1979). Taéiau
alcuni
linguis i
sono s a i
scon en a-
i che Siame
Zodyne
linea e e
anginio
g eicio
uni à
denominazi-
oni sono
oppoelyg
lon ane dal
i o
language,
eg.: me o
secundei
(non me o
pe
secondo) e
adiana
secundei
(non
adianas
pe
secondo). 8;
sug ieZ ini-
ma bi y si
può
a i aisi i.
Taciau
u ilizza o-
e
cos uzio-
ne
i8 es izioni
uni àam
chiama e
bene calca.
Pa yzzui,
meccaninio
j emimo
uni àe g
meglio
chiami non
niu onas,
di iso is
me o
quad a e,
ma
niu onas
me ui
quad a u
i . .
Inol e,
u e
eponimini
uni à di
misu a
u é y bii i
asomi
maZaja
aide, ecc.:
niu onseku-
ndeé,
paskalseku-
ndé, g éjus
pe
seku ide;
niu onas
cubiniam
me o i k .
U ilizzando i
démenis
ipe o iniin
e azioni
uni à pe
o ma e
anch'app ii-
ko j ai iy
e minolog-
iniynenuos-
eklumy., Siy
p iesdéliy
sis ema è
ques a:
eksa-(10'*),
pe a-(10'),
e a-(10),
giga-(10°),
megakilohe-
k odekade-
ci-(10-'),
cen i-
(10°),
(103),
(10°),
(10),
(10
),
milimik on-
(10),
anopiko e-
(10-9),
m o-(10~)
(10-*),
a o-
(10-2),
i
(10-*).
Gli s essi
in e naziona-
li démenys
ecnica
e minijoje
u ilizza i pe
al i e mini
ku i.
i
Todel
Siy démeny
eikimés
echnicos
e minijoje è
d ejopos:
semplici
specializza e.
Semplicosios
i
eiksmés
dazniausiai
sono
esa amen e
neapib éZ os.
An ai démuo
mic o- eigkia
i
mol o
mazzlo,
minulkus,
ampolo
(pa iusa i ad al i
su
della s essa isies
ogge i i),
esempioziui, mic obus,
mik ode alé,
mic obangos, susijgs
mazy dydziy s udiim,
misu im o uso della
quan i à di ene gia
mazo, esempioziui,
i
mic omanipulia o us,
su
mic opa a a k .
i
Lo s esso
démen o
mic o-,
usa o pe le
uni à
SI
o ma e, è
g ieZ ai
una eikSmis
desc i éz-
as
i
~
10*.
Hence,
semplice
eik3me
u inéio
demens
35
mik oSp iea
(an onimas)
e minijoje
è démuo
mak o-
(mic o isica
mac o isica,
—
mik os uk ii a
mak os uk ii a),
—
specializza e
0
eikémés démens
mak oSp ieSa
démuo mega-
~
(mik o o-
do che
l'uni à è
milijong
ka a
mazZ
in e io e
sis eminj
uz
uni à,
megapa-
0
Zymi che
l'uni à è
milijong
ka a
maggio e
sis eminj
uni à).
uz
Sie cose
indicano,
che
ecnica
della
scienza
linguaggio
può
o ma si
sa i o
an onimy
pai s. ?
In e nau inie
démenys
ae o-, au o-,
a ia-, o o-,
hid o-,
mak o-,
pseudo-,
e mo a p -
au inie
p ieSdéliai
i
an i-, hipe -,
in a-,
kon a-,
supe -,
ul alie u iy
kalboje ieni
non ojami.
Taéiau nuo i
e mininai
essi
su
cos i ui i
u o così,
ne
come con
Li u iskais
p iesdéliais.
Da an
Zodzius
su
lie u iskais
p iSdéliais,
cambi¢iama
ondamen ino
Zodzio
galiiné
(daznai giminé),
i
e con le
in e nazionali
immuigibile,
--
eg.: s o é
an s o is, ma
palydo as
--
an ipalydo as
--
(ne
an ipalydo is),
acile
--
apyleng is, ma
supe leng as.
Todél o a
populia us
sudé inis
e mine
ecnico
mik obangé
k osnelé è
ne aisyklingas.
I8
Zodzio
mik obanga
keblu a e
biid a dj
mik obangis,
-é.
Meglio già
usa e
e ming
mic obangi
k osnéle.
S aklés,
cui
neaudzia
S akliy è
j ai iy
j ai iausiy, ma
populia iausios
u bii g upé:
ekinimo,
jy
g ezimo
3
eza imo
s akles.
i
Sios g upés
anche oli
g azu
desigualy és.
Pa yzziui,
ekinimo
s aklés si
dis ibuisco-
no
j
10
ipy:
0
~
specializza i
endimen i
au oma ai
i
pusau omaciai;
1
—
singuclii
olimen i
au oma ai
i
pusau oma iai;
2
—
poliasukliai
olinimo
au oma ai
pusau omaéiai;
i
e ol e inés
3
—
ma ing
s aklés;
4
—
g ezimo-
-nupjo imo
s aklés;
5
—
ka uselinés
enimen o
s akles;
6
—
ba i u a di
i
piani icazio-
ne;
7
—
mol eiapeil-
és
enimen o s aklés;
8
~
asoniniy
de aliy
ekinimo
s akles
i
9
--
j ai ios
ekinimo
s aklés
(pagal
p o .
A.
S asiiina).
|
10
ipy si
di idono
anche in
s aklés di
i
esazione,
bii en :
0
—
késigin,
|
~
e icaliosios
konsolinés, di
2
—
asa con inuo,
3
—
Gai enis
K.
Technikos e mini con
alcuni demenimis
in e nazionali//
Scienza
i
ecnica.
1991,
N
7.
P.
I
36

Wilginio
azamen-
o
ienas o é-
s, 4
copijamen-
o,
g a i azio-
ne, 5 ~
e icaliosi-
os
bekonsolés,
6 iSilginio
azamen-
o
d is o és, 7
pla aus
uni e sali à
konsolinés,
8
ho izon ali-
osios
konsolinés e
9 j ai ios
azamen-
o s aklés
(pagal p o .
L. Kumpika).
Inol e,
u e
s aklés
hanno
anco a
nume iini e
le e e
zymenis, cui
si indicano
supplemen-
omosios jy
peculia yb-
és. S akliy
po iSiams
chiami i
ne a o ini
sudé iniai
e mini
uni e salin-
és,
ho izon ali-
nés e
e icalinés
eza imo
s aklés. Jy
in ece
eiké y
usa e
e minus
uni e salio-
sios,
ho izon ali-
osios e
e icalio-
Sios
s aklés di
esazamen o.
Poiché
ecnica
e minijoje
inno ada as
suklis
(in luogo del
skolinio
Spindelis)
già baigia
jsi i in-
i, così
come
ne a o i-
ni e
e minai
unopindeli-
nés
(= ienasuk-
lés) i
mol iaspin-
delinés
(=daugiasu-
klés)
s aklés.
Ne a o i-
nas
classi ica-
cinis
s akliy
e minus aumen a o della p ecisione s aklés
(=higiene
di
p ecisione s aklés).
Zie és
Salinimo
s akles
meglio ik y
chiama e
Zie ialupémis
s aklémis, 0
bekonsolines
Sli a imo
s akles
bekonsolémis
--
Sli a amo
s aklémis.
P o . A.
No od o-
skis,
bene
ismangs
ecnica
e minig-
ia
ges ynb-
os
a a ius, nel suo lib o
Me aly
echnology
(V.,
1954)
ekinimo
s aklems
chiami i
sono si ilgs
naujada g
ekin u és
(p.
270).
Pu op-
po, non è
piiggio.
O a ale
co ezione
è ina uale.
Technikos
e minijoje
è
Sim ai
impo an -
iesniy
ikslin iny dalyky.
A e mia-
mo qualche
biidingesniy
esempiozdziy.
Us ino
Siol
pe nelyg
o eme-
n e eiké
s e imy
e miny
o ma.
Pa yzdui,
s akliy
e minijoje
u éjome
e ming
k eipiancioji.
Pama éme
che egli è
pemelyg
aiskus
usiSko
eikiamosios
isies dali io
e inys
cambii éme
al o
panagiu
i
e mine
k eipiamoji.
Cambi im-
as galéjo
bi i
yz inge-
ole:
Siamui
a a i
puikiai
galéjo
ik i,
pa yzdziui,
Zodis
k eiplé.
Oppu e
el al o
esempio.
Va io
lydiniui
su
zinku
i
nikeliu
pa adin i
ku )
Jaikq
consumome
ge manizma
noizilbe is.
Poi è s a o
sos i ui o
Li u isku
e iniu
naujasidab is.
Kodél éia
necessé-
jo
aduzione?
G azios
sidab inés
colo i
lydiniui
chiama e
meglio bi y
ikes
p eesaginis
lie u igkas
naujada as
sidab ainis.
Technikos
e minijoje
bisogna
u ilizza e
u i i
possibili
mezzi di
e miny
p ecisamen-
o.
Pa yzdziui,
sukamojo
judesio
g ei iui
suskaigia si
iene usa a
ques a
o mula:
-
n k, nella
quale esq
n
S aig o
a isukime
pe minu o.
Cia meglio
bi y
usa e
pasakyma
s aig o
si kiai pe
minu e,
pe ché
miisy
lingua
leidzia
meglio
di e.
Ki y kalby
skoliniams
sos i ui e
possibile
paiesko i
e esniy
i
lie u isky
zodziy.
Pa yzziui,
e mine
gi a d
ecnicaos
e minijoje
g eiiausiai¢ è
37
usicizma,
nesangliskai
keiGiamyjy
k umplia aciy
gui a os
chiama i
change-gea
ain, 0
s akliy swing
b acke .
—
Pense em-
mo che il
debini
gui a e
sos i u
galé y
ik i
li eu iskas
a minis
Zodis
kemu a.
Ki aip
eiké y
alu a e
s e imkalbj
e ming
picas
(ya a
us o a
i
jo
o ma
pi as).
P o .
A,
No od o skio
Anglylie u iy
kalby
poli echniniame
Zodyne
(V., anglisko
1958)
e m pi ch
engono
o ni i
almeno
lie u i8ki
8
co isponde-
n i: de a,
1)
degu as,
e pen ino;
e pen ina;
2)
k is i,
3)
lancia e;
4)
Zingsnis
(s iegio);
5)
cen y linea;
nuoZulnumas;
6)
ogo iai as;
7)
legno
8)
Se dis,
Leksikog a iskai
ale
iconoscimen o
ne
u a ukslus, nes
ieng
j
Zodj
suplakami
2
omonimai:
pi ch
de a
(plg.
lo .
pix, picis)
al e
i
o igmés
inglese
Zodis
pi ch.
Taciau può
so ge e
domanda:
o se
anglicizzo
pidas miisy
ecnica
e minia del
u o
supe luo, o
i8
uz enka
Zodzio
Zingsnis?
Poiché
misu azione
coliais o a
già, si può
di e, è
a gy enes
cosa, ques o
e mine
picas è
me déjan is
i
Zodis.
Todel
jo
lie u isko
sos i ui alo
o a
i
nebe eiké y
leSko i.
Qual
al o
e mine
Spyzius
(a daznokai
accaduen e
a ian e
jo
Spizius).
Mol i ecnici
specialis i
anco a non
ogliono
inuncia e
sla isco
debinio.
Jj
bisogna
cambia e
e mine
ke s.
Anche né
p o .
K.
Baga, né
al i misy
e imologi
nenus a é,
do e
is
Sis
Zodis
kilgs
(di cui
cugino si
può bii y
conside -
a e
nebben
solo
Zodj
ke ai
sumedéjusi
uplio be zo
Zie e), ma
e minia
della
ecnica
egli is
dél o
di einis.
By he
way, ke y,
usa a
allezionali
abb ic i,
eiké y
chiama i
ne
liejiminiu,
ma
liejininiu
ke umi.
Facendo
nuo i
e mini
ecnici,
bisogna
semp e
osse a e
ne
solo
ZodZiy
da ybos
egolaiy, ma
endencijy.
i
Pa yzdziui,
essimo,
e pimo
al e
i
s aklése è
de e mina-
a de alé,
chiama a
si il edziu.
Kokia
u é y bi i
a dininko
jo
o ma:
siiil edis
si il edys?
a
Juk
abbiamo
ne ik
Zodzius
skylmuiys,
ga eiys,
ma
i
ke ezis,
o ologio.
Tendenzia
è ques a:
Zmonés
chiama i
sudu iniais
Zodziais
su
galiine
-ys,
0
macchin-
e,
appa ec-
i
chi
j ai ls j aissi
—
ZodZiais
su
galiine
-is.
Vadinasi,
sis emiskiau
bii y usa e
solo e mina
ne
si il edis, ma
si ilgaudis,
si ilk eipis.
Me a o os
i
là, do e jy
nessuno
nelaukia
Tillam può
o a e, che
me a o os
biidingos
solo g oZinei
li e a ii ai,
che
echnikos
mokslo
kalboje jy
e ek as
panasus j
pis ole o i
conce o
du an e.
Pu oppo,
ale pazi i a
bii y
e onea.
Me a o i è
dappe u -
o.
Me a o iska
e a non solo
seno iné
conce o del
mondo
medu ami,
ma e
scien iiné
conce o del
mondo XVI
XVII a.
( isa a ai
magina,
zmogus ai
maiina) i ne
XVII XIXa. (J.
Smi o bangy
eo ia, A.
Sleiche io
kalby
geneologinio
medzio
eo ia i k .).
Me a o a,
elionio
p o . J.
Pikéilingio
Zodziais
dicendo, è
Suolis i8 di
una idéjy
s e os j
al a.
Me a o o
nel
linguaggio
38,
della scienza
daZ più
appa e
allo a,
quando iene
usa o
in a e min-
ologicamen-
e e miny
ki imo biidu,
-y. allo a,
quando una
s i a
specialis i
p es inasi
e minusig
al a s i a
specialis y.
Quindi
e minologi-
joje
p incipalme-
n e è
i a dijamy-
jy
(nomina y i-
niy)
me a o y.
Taéiau
appaico Siek
an o e
p edika iniy
me a o y.
Visy jy
p igim is
semp e è
d ilypé,
susidedan i i
di quello che
si con on a
( emos), e di
quello con cui
si con on a
( emos).
Nel
linguagg-
io della
scienza
ecnica
mol i
me a o-
y sono
in e naz-
ionali
alenze.
Pa yzdai-
ui,
kinesko-
po o
ele on-
ico
amzdzio
cilind iné
pa e,
nella
quale
jlydomas
elek o-
ny
p oZek -
o ius, non
solo
li eu iy
pa liamo
chiama
colleliu,
ma e
angliSkas
il suo
nome
neck, e
okiskas
Kolbenha-
ls, e
p anciizi-
gkas col
du ube.
Oppu e
él al o
esempio.
NeZinia,
dalla
quale
pa la
pa léjo
inZinie i-
us,
u éjes
lakiq
imagduo-
e e
dis anza
a 2
g e imy
s iegio
ijy
i Siniy o
ondame-
n y
pa adin-
gs
e men,
a i inka-
néiu miisy
2odj
Zingsnis.
Taéiau
o a
Zingsnius
ha non
solo
s iegii,
s aig ai,
c amplii,
ma anche
slieci (non
quelli che
ousia
di oZe-
mj, ma
s aig ai
con
apecin-
iu o
panasiu j
apeci-
nj
s iegiu).
Quindi nel
linguagg-
io della
ecnica
scienza
una
me a o-
a può
incon a-
e e con
l'al a
me a o -
a.
Tecniche
me a o-
e ha la
sua
logica. Le
dazniaus-
iai sono
bas e
emi e
emos
iS aizdos
o o me,
padé ies
e uncijy
panasum-
u.
Tiau oli
g aZu
non
u e
esse
sono
gius i ic-
a e.
Neapdai -
amen e
usando
p edicik-
a ine
me a o -
as daznai
c ea e
s ilius
banalybe-
s, a
j a dija-
mosios
me a o -
as
aumen a
e iniy
skaiiy e
poi
neno in
bilancia-
a al ine
pa
e miny
egola del
con ine.
Todélos
echnic
e minij-
oje
pe nelyg
aizdingy
e miny
daznai
pag is ai
engiam-
a.
Pa yziui,
an icam-
en e
(p ie 20-30
m.) e a
usa o
e mine
mo e
askas
(plg angly
dead
cen e ,
ok.
To punk-
, anc.
poin
mo ,
usy
mep aaa
ToxKa), e
o a
mechani-
kos
e minij-
oje egli
già
sos i ui o e mine im ies akas.
P o .
A.
No od o skio
Techniniame
zodyne
(1949)
auks ak osné
e a anco a
chiama o
sudé iniu
e mine
k osnis
auks uolé.
O a
Sis
e mine
già è
dimen ic-
a o.
2
Huxu ina
C.
Cewa ne-
cn
anaana
suka
nayku. M.,
1987. C 37
39
Taéiau
anco a non
sco a iama,
come eiké y
chiama i
lydk osnés
pak odimo
anga kigene
come qualche
al o.
—
a
Rusy
—
lie u iy
kalby
poli ech-
nikos
Zodyne usisko
e mine pyanui
kapwan_lie u idkas
co ispondenza è
iidos bunke is.
S aglo
p amones
specialis i
anco a è
consum
e mina
I osdknés
ge klé.
Li uiy di
lingua
Zodynai
ali
Zodzio
kiSené eik8mes
non se eikia,
ma y , che
empo u i8kai
jq
s anima
lie u iy balbai.
Sios
me a o os
j
ecnica
e minijq
ne eike y
jsileis i,
sebbene
alcuni
specialis i
sa a aliskai
b uk e
jq
b uka. *
Vengando
oppoelyg
immaginidingy
e miny, ma
nesugebédami
iS eng i,
jy
ecnici
specialis i
e minijos
me a o as
eks e daznai
ski ia
kabu émis,
uo mégindami
mos a e,
che ques o
nonik i
e mininai.
To
a e
ne eiké y,
juoba, che
azeologizmy
i
kabu émis
neski iame.
KK
S eikiname
a sidéjusj lie u iy
e minologijos
a ojq Kazimie q
Gai enj, sulaukusj
b andaus
SeSiasdesim mecio.
Ilgiausiy me y!
* KK
Così essa
è na a, ad
esempio,
dell'Uni e-
si à di
Vilnius e
Pane édi-
oEk ano
abb osi-
s eis ame
Kineskopy
p oduzio-
ne
e miny
penkiakal-
biame Zodynélyje" (V., 1990),
40