Kazimie as
GAIVE
TECHNIKOS
TERMINIJOS
NORMINIMO
MAZMOZIAI
Ka nomne
Zodis
echnique?
Technikos
aida
p asidéo du
al ies,
s élés e
lanko
ig adimo.
Ce é ai
mazdaug
p èsS 30 000
me y b. m.
e.
Pendan pu-
is les plus
écen s e
ispidingiau-
sius
éalisa io-
ns de
echnique
u bi
eiké y
sie i a ec
kosminiy
lai y,
apa a y e
kompu iy
kons a i-
mu.
G aikiSkas
Zodis
echne, iS
don
iSsi u ulio-
jo ac uel
miisy
e minas
échnika,
an ikos
empsis
eiske i
ama a, e
meng,
Main enan
Sis Zodis
eigkia non
seulemen
a ail
p iemoniy
isuma,
mais
pasida é
el
populia us
e
neapib éz -
os eikimés,
que
commencé-
amas même
ne aisyklin-
gai u ilise .
Pa
exempleziu-
i, on peu
pa le é su
smuikininko
echnique,
éiuoZimo
echnique,
eilia imo
echnikg e
. . Taciau
nous
nejhab a
ZodZiu
echnique
appa i
a ski q
maging ou
mechaniz-
ma
( ak o iy,
mo ocikla,
mésmale e
k .). Todél,
éguliè em-
en
pa lédami,
nepasaky -
umes
aziuoja
echnique,
sugedo
echnique
e . . Le
e me
echnique
comp end
main enan
didelg
maSiny,
mechanizm-
y, j enginiu,
j engimy,
p ie aisy,
j aisy e
j ankiy
aibe. Une
impo an i-
ausiy
echnique-
os sq oky
u bi es
magina.
Kadaise
Hamle
laiske
O elijai
asé: Thine
e e mo e,
mos dea
lady, whils
his machine
is o him
(Visada
e a, ma
chè eji,
an qu'il
es enco e
i an mon
kiin
paZodziu: ...
an que
enco e ma
maiina es
a ec
manim). '
Ainsi XVIXVII
a. Zodis
magind
déjà
u éjo non
seulemen
simplemen-
ing
eikSme,
mais e
i8 es iniy
e
pe kel iniy
eiksmiy,
exemple.:
k inas,
suk ybé
(plg.
machina o-
ius
sukéius) e
k . Taciau
pas a osi-
os
eik&més
is dél o
nepaneigé
Sio Zodzio
ondamen -
inés
eiksmés.
Elle e es
es ée liée
à la
echnique.
E
main enan
es enco e
uZsilikusiy
keis oky
Sio Zodzio
eikmiy.
Pa yzdéiui,
anglais
kulkos aidj
appelle le
e me
machine-gu-
n, 0
su alkieéiai
Zodziu
masina
appelle
même
i yklg. Kai
ku
Ry y
En
Li uanie
Zodziu
masina
es appelé
enco e
i
ain.
Ka
musy ses
anciens
appelaie-
n ZodZiu
magina,
oi aussi
i
iS
ac ionmazodz-
io maSinuo i.
Il eikia
seuleme-
ne
n cul i
ja us
ma ina,
su
mais
des in
i
pieng
sepa a o-
iumi,
mal i
mésq
masinéle
e k .
Même e
le e me
ph aseol-
ogique
‘By a ow
P.
He c onopie
uc opnn
»
oGwec sa, M.,
p éga o
masind
1971.
C.
82.
32
(splosdinama-
sis j aisas
a ec
ho loginiu ou
panasiu
mechanizmu)
ebelieka le
nom du
domaine
echnique.
Te mino
masina
déc i ism
(j enginys
ene gijai,
medZiagoms
e
in o ma ioni
ans o ma-
ii) se
a joine a ec
mechaninio
judesio
sa oka, odél
elek oniné
skaiGia imo
maiina,
g iez ai
Zid in , né a
ik a madina.
Les machines
daznémen se
scinden j
a ail,
éne ges e
in o mcines
machines.
Siaip déjà
isokiy
masiny e
maginéliy es
main enan
Sim y Sim ai.
Jyu u iki
nommés daZ
plupa se
composen
im bidais: 1)
c éan
daik a a dis
+
eiksmazodis
ype
sudu inis
e mes,
exemple.:
kelmy o imo
maSina
ke/ma o e,
zemés kasimo
magina
zemkasé,
poliy kalimo
magina
akalpolié,
inklymezgi-
mo
maiamezina i-
nklge, Sei y
ynimo
masinaSei a-
yné; 2)
c éan
p éesagy
- u as ou
- u é
edinius,
exemple.:
a8ka imo
maSina
askuo u as,
sk aidymo
(lékimo)
magina
lék u as,
Suka imo
maSina
Sukuo u é,
e pimo
maxina
e p u as,
kedenimo
masina
keden u é e
3)
leksikalizan
sudé iniy
e miny
démenis,
exemple.
kuliamoji
(kiilimo)
masina
Aamoji,
siu amouli
(siu imo)
masina
siu joji,
klojimoji
masina
klojamoji e
Sujoji son
des e mes
ès p oches
du e me. Il
aussi se
connec e
a ec
mechaninio
judesio
sq oka.
Taéiau
echniqueos
specia lis ei iy
sq oky
apa in i
nelinke. DaZ
p incipaleme-
n indiquen
deux
dis incumai: 1)
maiinos
compose non
seulemen i
mechanizmy,
mais e de
laidimo ou
s oppdymo,
kon olés e
ki y j aisy e
2) ce aines
echnologiné-
se maiinoses
ig is né a
mechanizmy.
E maginos,
e
mechanismai
enco e
p oches
kininiuojasi
a ec
sa okims
appa ea as,
p ie aisas,
j enginys,
jnagis i k .
Tou es Sios
sa okos
jusqu qui
enco e né a
susys émisé-
es,
s anda disé
e n'a g ieZ y
déc éZimy.
Tadiau am
ik y da ybos
polinkiy es
e jy au
paisi e .
Pa yzdiiui,
p éesages
-u as ediniai
dazniau
nomina les
disposi i s
negu jnagius,
e p éesages
-iklis ediniai
a i kdéiai.
Sudu ines
e mes a ec
daik a a dini-
um e
ac ionmazodi-
nium sandais
dazniausiai
son
p ie aisy e
masiny
nominimai(p -
z.,
be onmaiié), 0
a i k8cios
sanda os
(sous
ac ionmaZod-
inium e
daik a a dini-
um sandais)
e mes
p esque
oujou s
nommen
seulemen
mainy¥ ou
p ie aisy
pa ie ou
de ales (p z.,
si amzdis).
Ve dian des
ex es
scien i iques
j angly kalbg
e
a i kS¢iai,
angliski
e minai
machine,
appa a us e
echnic e
echnique
nep i y usj
e éjq peu
pa ois e
ompe . Pa
exemplezi,
nous u ilisons
le e me
Re i geno
apa éi as, 0
anglai
oen gen
machine (Salia
X- ay uni );
nous a ons
e mina le
lancemen
j enginys, 0
anglailaunchi-
ng machine;
nous disome
3—880
33
e mes de
echnique,
0 anglais
peu en
di e
seulemen
echnics;
anglais
saying he
adiological
echnique
eiskia
en genol-
oginiai
mé hodes
dexamen, 0
ne
adiologiné
echnique.
Tq elle peu
di e e su
okieciy
e minija:
nous
u ilisons
e ming
melzimo
appa eil, a
okieciy
pa en is
e me
Maschine;
miisy
mezgéjos
mezga
machines, 0
okie iy
apa a ais
(Appa a ).
Neu is ois
pama uok...
Un didoky
echnique
des
e minies
bii iy mise
au uni é e
mesu e du
j ankiy
nomsinimai.
Ma aissem-
en
j ankius
peu bii y
appele e
un Zodziu
ma udkliai.
Beaucoup
uni e siyjy
echnique
de
ma uokliy a
sudu inius
nommings,
exemple :
i o ma is,
idma is,
a puma i-
s,
slankma is,
gylma is,
kampama i-
s. Pa ois
j ai uoja
jus e jy
o me,
exemple.,
aSoma:
idma is e
iduma is
(é ai
u ilisée
enco e e
o me
idmas is),
gylma is e
giliama is
e . .
No minés
o mes
son
umposio-
s. N'a pas
de e me
dis inc
seulemen
mesu e du
ply elés.
Elles son
p odui es
de 0,1 à 2000
mm. Les
in e alles
dimensionn-
els cas
0,001; 0,01;
0,1; 0,5; 1; 10;
25; 100 e
1000 mm. I8
jy
cons i ue-
n des ki s
de 7 à 1 16
une y. Jas
peu bi y
appele le
e me
ply ma és.
Slankmaéiai
pag indinai-
es
ekin ojy
j ankie de
mesu e
u i nonijy
pagalbing
scale,
leidzianéig
p éciséme-
n
calculGiées
pa ie de la
di ision
ondamen-
inés
skalés.
Te minus
nonijus es
eponiminis,
c'es .
appa aad-
gs iS
po ugaly
i8 adéjo P.
Nunjo
pa a dés
la yniskos
o mes
Nonius. 18
Sio e me
es aussi
ai e
bid a dis
nonijinis
(p.j.,
nonijinis
gylma is).
Mik ome -
iniai
idmaéiai
dazniausiai
es i d iejy
isiy:
Ziauniniai
e aSiniai.
AS les
pa ies du
mic omé -
ique
moyenmeio
son sios:
gal u eé,
mic ome -
inis
s aig as,
paillgin u -
e , biignas,
s iebes,
mesu e
nugailles e
edx.
Dans
ce aines
li es
echniques
le u iskes
(p.ex., A.
S asiiino
Tekin ojo
ado e e
k .) Si
de aluké
es
inexacslem-
en appelé
Zodziu
s opdis. I
Sios, e
ki y
panasiy
de aliy
no minis
e m is
s opdys.
Mè e
égalemen
aussi
enco e
b éZ u ai-
s,
guls¢iukais,
kalib ais,
mic oscop-
es de
mesu e,
sinusinémis
liniuo émis,
au okolima-
o iais,
mic ome -
ais e
au es
appa eils.
Li u i8ko
e me
b éz u as
skolin inis
co espon-
dmen
eismusas
ac uelleme-
n inéie
déjà
ne a o i-
nas. En
ou e,
ce ains
sude iniai
disposi ai-
sy de
mesu e
nomsinimai
pa ois a
ne eikalin-
gy demeny,
exemple. :
mic omè -
e de ype
MB,
cons ui
su le
ableau
(=s alinis
mic omè -
e MB).
34
U ilisan
des
disposi i-
s de
mesu e,
ne pas
ou à
ai
p écisé-
men
u ilisés
e
ce ains
au es
Zodziai.
Pa yzdzi-
ui, zodis
nuok yp-
is
echniqu-
eos
e minij-
ai es
eik ine-
snis negu
nuok yp-
a, Zodis
ixma a i-
mai isu
keis inas
Zodziu
dimensio-
ns, Zodis
di isionn-
emen
es
nommem-
en
d'ac ion,
0
dispose aisy de mesu e skalése es seulemen di isalos e . .
Le sys ème
in e na io-
naling uni y
(SI)
comp end 7
p incipales
uni és,
bi en :
longueio
mè e,
masés
kilog amm-
es, emps
sekundé,
élec
s o és
o ce de
ampè es,
empe a ii-
os
kel ines,
médiagos
quan i é
molis e
8 iesos
o ce de
kandela.
I8 es iniy
iene y es
beaucoup
plus.
Li u i8ki jy
nomsinimai
Siek an
j ai uoja.
G ieZ ai ils
son
no més
seulemen
Fizikos
e my
Zodyne (V.,
1979). Taéiau
ce ains
linguis es
on é é
mécon en-
s que
Siame
Zodyne
linéai e e
anginai e
i esse
uni y
nommées
son
opelyg au
loin du
i an
langue,
exemple:
me es
secondi
(pas
mè es pa
seconde) e
adianas
secondi
(pas
adianas
pa
seconde). 8;
sug ieZ ini-
ma bi y
peu
a aissi .
Taciau
u ilisa eu
cons uc i-
on i8 es
cons uc i-
on uni és
i8 es
uni és
i8 es
uni és
i8 es
uni és
i8 es
uni és
i8 es
uni és
i8 es
uni és
i8 es
uni és
i8 es
uni és
i8 es
uni és
i8 es
uni és
i8 es
uni és
i8 es
Pa yzdziui,
le mécanium
j empimo
une g
mieux
appele ne
new ons,
di isé is
me o
ca a e,
mais
new ons
me ui
ca a u
i . . En
ou e,
ou es les
uni és de
mesu e
époniminies
u é y bii i
asomi
maZaja
aide,
exemple:
niu onseku-
ndeé,
paskalseku-
ndé, g éjus
pe
seku ide;
niu ones
cubiniam
mè e e
k . En
u ilisan
des
démenes
mul o oniq-
ues e
pa ielles
pou
compose
uni és, il se
passe aussi
j ai iy
e minolog-
iniynenuos-
eklumy., Siy
p iesdéliy
sys ème
es comme
ceci:
eksa-(10'*),
pe a-(10'),
e a-(10),
giga-(10°),
megakilohe-
k odekade-
ci-(10-'),
cen i-
(10°),
(103),
(10°),
(10),
(10
),
milimik on-
(10),
anopiko e-
(10-9),
m o-(10~)
(10-*),
a o-
(10-2),
i
(10-*).
Les mêmes
in e é a iqu-
es démenys
echnique
e minologie
u ilisés pou
d'au es
e mes
i
ku i.
Todel
Siy démeny
eikimés
echniqueos
e minijoje
es d ejopos:
simples
spécialisées.
Les o dinai es
i
eiksmés
dazniausiai
son
p écisémen
neapib éZ os.
An ai démuo
mic o- eigkia
i
ès
mazin,
minulkus,
cou ez
(pa iés à d'au es de
su
ces mêmes isies des
obje s), exempleziui,
mic oau obus,
mik ode alé,
mic obangos, susijgs
mazy dydziy é ude,
mesu e ou u ilisa ion
de quan i é de masse
éne gie, exempleziui,
i
mic omanipulia eu ,
su
mic opa a a e c.
i
Le même
démen
mic o-,
u ilisé pou
les uni és
SI
o me , es
g ieZ ai
una eikSmis
déc i éz -
as
i
~
10*.
Dès lo s,
simple
eik3me
u inéio
demens
35
mic oSp iea
(an onimas)
e minolog-
ie es
démuo
mac o-
(mic o ysika
mac o ysika,
—
mik os uk ii a
mak os uk ii a),
—
spécialisées
0
eikémés démens
mak op ieSp ieSa
démuo mega-
~
(mik o o-
do que
l'uni é es
milijong
ka i
mazZé ie-
u
sis eminj
uz
uni é,
megapa-
0
Zymi que
l'uni é
es
milijong
ka e
supé ieu
sis eminj
uz
uni é).
Sie choses
mon en ,
que
echnique
des
science le
langage
peu
o me
p op ii os
an onimy
pai s. ?
Les démenys
in e na iona-
ux ae o-,
au o-, a ia-,
pho o-,
hyd o-,
mak o-,
pseudo-,
he mo a p-
au inie
i
p ieSdéliai
an i-, hype -,
in a-,
kon a-,
supe -,
ul alie u iy
kalboje seuls
ne son pas
nécessai es.
Taéiau
nou eaux
e mesinai
su
y
cons i ue-
ne
n ou de
même,
comme a ec
Li u iskais
p iesdélies.
Da an
Zodzius
su
lie u iskais
p èsSdéliai-
s, changea
du ondemen
Zodzio
galiiné
(daznai giminé),
i
e a ec des
in e in e na -
ionales
--
inéchangeable,
exemple:
s o é
--
an s o is,
mais palydo
an ipalydo
--
(ne
an ipalydo is),
acile
--
apyleng is,
mais
supe leng as.
Todél
main enan
populia us
sudé inis
e me
echniqueos
mik obangé
k osnelé es
ne aisyklingas.
I8
Zodzio
mik obanga
keblu ai e
biid a dj
mik obangis,
-é.
Mieux es
déjà
u ilise
e ming
mic obangi
k osnéle.
Vaclés qui
neaudzia
S akliy es
j ai iy
j ai iausiy,
mais
populia iausios
u bii g upé:
jy
ekinimo,
3
g ezimo
za imo
s akles.
i
Sios g upés
aussi bien oli
g azu
desigualy és.
Pa
exempleziui,
einimo
s aklés se
di isen
j
10
ypy:
0
~
spécialisés
ou nage
au oma ai
i
pusau omaciai;
1
—
monopucliai
ou namai
pusau oma iai;
i
2
—
mul iiasukliai
ou nemen s
au oma ai
pusau omaéiai;
i
e ol e inés
3
—
u nissage
s aklés;
4
—
g ezimo-
-nupjo imo
s aklés;
5
—
ka uselinés
u nissage
s akles;
6
—
luxemen
i
de planlage;
mul iiapeilés
7
—
u nissage
s aklés;
8
~
asoniniy
dé ailiy
einimo
s akles
i
9
--
j ai ios
einimo
s aklés
(pagal
p o .
A.
S asiiina).
|
10
ipy son
aussi
subdi isés
en s aklés
i
de aise,
bii en :
0
—
késigin,
|
~
e icaliosios
konsolinés, de la
2
—
aise
con inuelle,
3
—
Gai enis
K.
Technikos e mes
a ec ce ains
démenimis
in e na ionaux//
Science
i
echnique.
1991,
N
7.
P.
I
36
Wilginio de
asau
ienas o é-
s, 4
copija imo,
g a i a im-
o, 5 ~
e icaliosi-
os
bekonsolés,
6 iSilginio de
asau
d is o és, 7
pla aus
uni e sali é
konsolinés,
8
ho izon ali-
osios
konsolinés
e 9
j ai ios
asau
s aklés
(pagal p o .
L. Kumpika).
En plus,
ou es
s aklés on
enco e des
chi es e
des le es
zymenis,
auxquels
son
indiqués
supplémen-
ai es jy
pa icula -
ybés.
S akliy
po iSiams
in i uli i
ne a o ini
sudé iniai
e minai
uni e salin-
és,
ho izon ali-
nés e
e icalinés
za imo
s aklés. Jy
lieu eiké y
u ilise les
e mes
uni e salio-
sios,
ho izon ali-
osios e
e icalio-
Sios
s aklés de
azaison.
Puisque
echnique
e minolog-
ie
inno ada as suklys
(lieu de
skolinium
Spindelis)
déjà
e mine
jsi i in-
i, ainsi que
ne a o i-
ni e
e minai
unpindelin-
és
(= ienasuk-
lés) i
beaucoupi-
aspindelin-
és
(=daugiasu-
klés)
s aklés.
Ne a o i-
nas
classi icci-
nis s akliy
e me de amélio ée p écision s aklés
(=d'une
plus
g ande p écision s aklés).
Zie és
Salinimo
s akles
mieux ik y
appele
Zie ialupémis
s aklémis, 0
bekonsolines
Sli a imo
s akles
bekonsolémis
--
Sili ica i-
on s aklémis.
P o . A.
No od o-
skis,
bien
ismangs
echniq-
ue de
e minol-
ogie
ges ionn-
es a ai esus, dans son li e
Me aly
echnologie
(V.,
1954)
ekinimo
s aklems
pa adin i
es si ilgs
naujada g
ekin u és
(p.
270).
Malheu -
eusemen-
, il
n'igijo.
Main enan
el
co ec ion
es
nonac uel.
Technikos
e minijoje
es
Sim ai
impo an -
esniy
ikslin iny dalyky.
Ap ons
quelques
bie aidinge-
sniy exemplezdziy.
Nous
jusqu
Siol
opelyg
o eme-
n eiké
s e imy
e miny
o me.
Pa yzdui,
s akliy
e minijoje
u éjome
e ming
k eipiancioji.
Pama éme
que il es
pemelyg
aiskus
usiSko
eikiamosios
isies
pa icipan -
io e inys
emplai éme
au e
i
panagiu
e me
k eipiamoji.
Changim-
as galéjo
bi i
yz ingu-
eu :
Siamui
a ai e
puikiai
galéjo
ik i,
exemplezi-
ui, Zodis
k eiplé.
Ou el
au e
exemple.
Va io
lydiniui
su
cinku
i
nickeliu
in i uli i
ku )
Jaikq
consommo-
me
ge manizma noizilbe is.
Ensui e il a é é
emplacé
Li u isku
e iniu
naujasidab is.
Kodél éia
besoiné-
jo de
aduc ion?
G azios
sidab inés
couleu
lydinium
in i ule
mieux bi y
ikes
p éesaginis
lie u igkas
naujada as
sidab ainis.
Technikos
e minijoje
au
u ilise
ous les
possibles
moyens de
e miny
p écision.
Pa yzdui,
sukamojo
judesio
g ei iu
suskaigia i
es u ilisée
ce e
o mule:
-
n k, laquelle
esq
n
S aig o
des isukim-
es pa
minu e.
Cia plus
p écisém-
en bi y
u ilise
pasakyma
s aig o
si kiai pe
minu e,
ca miisy
langue
leidzia
plus
p écisém-
en di e.
Ki y kalby
aux p ê s
peu
emplace
paiesko i
e esniy
i
lie u isky
zodziy.
Pa yzdziui, le
e me gi a d
echniqueos
e minijoje
g eiiausiai¢
es
37
usicizme,
ca angliskai
keiGiamyjy
k umplia aciy
gui a es son
appelées
change-gea
ain, 0
s akliy swing
b acke .
—
Pense ions
que le
emp unie
emplace
gui a
galé y
ik i
le u isk-
as
a minis
Zodis
kému a.
Ki aip
eiké y
é alue
s e imkalbj
e ming
picas
(y a
us o a
i
jo
o me
pi as).
P o .
A,
No od o skio
Anglylie u iy
kalby
poli echniniame
Zodyne
(V., du e me
1958)
anglicko
pi ch son
ou nis au
moins
lie u i8ki
8
co espond-
an s: de a,
1)
degu as,
e pen ine;
e pen in;
2)
k is i, je e ;
3)
4)
Zingsnis
(s iegio);
5)
cen y ligne;
nuoZulnumas;
6)
ogo iai is; du
7)
bois
8)
Se dis,
Leksikog a iskai
el
eme cemen
ne
ou e ukslus, ca
ieng
j
Zodj
suplakami
2
homonimai:
pi ch
de a
(plg.
lo .
pix, picis)
d'au es
i
o igmés
angliska
Zodis
pi ch.
Taciau peu
se pose
ques ion:
peu ê e
l'anglicizme
pidas miisy
echnique de
e minie du
ou inu ile,
ou uz enka
i8
Zodzio
Zingsnis?
Puisque la
mesu e
coliais
main enan
déjà, on peu
di e, es
a gy enes
chose, ce
e me picas
es
me déjan is
i
Zodis.
Todel
jo
lie u isko
emplai alo
main enan
i
nebe eiké y
leSko i.
Quel
au e
e me
Spyzius
(a daznokai
se
p oduisan la
jo
a ian e
Spizius).
Beaucoup de
echnicios
specialis y
enco e ne
eulen pas
enonce
sla isko
skolinio.
Jj
il au
change
le e me
ke s.
Bien ni
p o .
K.
Baga, ni
d'au es
misy
é imologo-
gi
nenus a é,
is
où
Sis
Zodis
kilgs
(son
cousin
peu
ê e bii y
considé-
é sau si
seulemen
Zodj
ke ai
sumedéjusi
uplio be zo
Zie e),
mais
echnique
e minie il
is dél o
di einis.
D'ailleu s,
ke y,
u ilisée
pou les
on einium
ab ique ,
eiké y
ne
appele
liejiminiu,
mais
liejininiu
ke umi. En
aisan de
nou eaux
e mes de
echnique,
il au
oujou s
ne
espec e seulemen
ZodZiy
doybos
èglesiy,
mais
i
endanceci-
jy.
Pa yzdziui,
issimo,
i
e pimo
au es
s aklése
es un
ce ain a
dé ailé,
appelée
si il edziu.
Kokia
u é y bi i
a dininko
jo
o me:
siiil edis
si il edys?
a
Juk nous
a ons
ne ik
Zodzius
skylmuiys,
ga eiys,
mais
i
ke ezis,
ho logeis.
La
Tendencia
es elle:
Zmonés
appelés
sudu iniais
Zodziais
su
galiine
-ys,
0
machine-
s,
appa eils
i
j ai ls
j aises
—
ZodZiais
su
galiine
-is.
Vadinsi,
sis emiskiau
bii y u ilise
seulemen
ne
e mina
si il edis,
mais
si ilgaudis,
i
si ilk eipis.
Mé apho es
là, où jy
pe sonne
nelaukia
Tillam peu
ou e
ou e , que
mé apho es
biidingos
seulemen
g oZinei
li e a ii ai,
que
echniqueos
science
kalboje jy
e e as
panasus j
pis ole o i
conce de
emps.
Malheu eus-
emen , elle
pazi i a
bii y
ausillan e.
Mé apho e
es pa ou .
La
mé apho is-
que é ai
non
seulemen
seno iné
concep du
monde
médiu amie-
ns, mais e
scien i iqu-
es concep
du monde XVI
XVII a.
( isa a ai
magina,
zmogus ai
maiina) i ne
XVII XIXa. (J.
Smi o bangy
héo ie, A.
Sleiche io
kalby
génologinio
medzio
eo ia i k .).
Me a o a,
eionio p o .
J. Pikéilingio
Zodziais
disan , es
Suolis i8
38,
d'une idéjy
s e os j
au e. La
mé apho e
dans le
langage
scien i ique
daZ
appa aî
su ou
alo s, quand
on u ilise
in a e min-
ologiniu
e miny
ki imo biidu,
-y. alo s,
quand d'une
s i e des
spécialis es
emp inasi
e minusig
au e s i es
specialis y.
Donc
e minologi-
joje
p incipalem-
en es
i a dijamy-
jy
(nomina y i-
niy)
mé apho e.
Taéiau
appaiko Siek
an e
p edika iniy
mé apho y.
Visy jy
p igim is
es
oujou s
d ilypé,
susidedan i i
de ce qui es
compa é
( emos), e
de ce a ec
quoi es
compa é
( emos).
Dans le
langage
de la
echniq-
ue
science
beaucoup
mé apho-
y son
des
aleu s
in e é a-
iques.
Pa yzdai-
ui,
kinesko-
po ou
élec on-
ique
amzdzio
cilind iné
pa ie,
dans
laquelle
jlydomas
elek o-
ny
p oZek -
o ius, non
seuleme-
n
li au iy
pa lan
es
appelé
colleliu,
mais e
angliSkas
sa
dénomin-
a ion
neck, e
okiskas
Kolbenha-
ls, e
p anciizi-
gkas col
du ube.
Ou él
au e
exemple.
NeZinia,
don
pa le
pa léjo
inZinie i-
us,
u éjes
lakiq
imagedu-
o e e
dis ance
en e 2
g e imy
s iegio
ijy
i Siniy
ou
ondame-
n y
pa adin-
gs
e me,
a i inka-
néiu miisy
2odj
Zingsnis.
Taéiau
main en-
an
Zingsnius
a non
seuleme-
n
s iegiai,
s aig ai,
k ampliai,
mais
aussi
slieks
(pas ceux
qui ousia
di oZe-
mj, mais
s aig ai
a ec
apecin-
iu ou
panasiu j
apeci-
nj
s iegiu).
Ainsi
dans le
langage
echniq-
ue de
science une mé apho e peu se heu e e a ec une au e mé apho e.
Techno
des
mé apho-
es a sa
p op e
logique.
Elles
daznam-
men
son
ondées
hèmes
e emos
iS aizdos
ou
o mes,
padé ies
e
onc ioncijy panasumu.
Tâ¢au
loin ain
g aZu ne
ou es
elles son
jus i ié-
es.
Neapdai -
emen
u ilisan
p édica -
ines
mé apho-
es
daznai
c éées
s iliaus
banali é-
s, e
j a dija-
mosios
mé apho-
es
augmen-
a
e iniy
skaiiy e
alo s
neno in
balancée
à la même
e miny
pou le
ègleme-
n de la
limi e.
Todélos
e minij-
oje
echniq-
ue
opelyg
isudingy
e miny
daznai
pag is ai
engiam-
a.
Pa yziui,
anieu
(p ie 20-30
m.) é ai
u ilisé le
e me
askas
de mo
(plg angly
dead
cen e ,
ok.
To punk-
, anc.
poin
mo ,
usy
mep aaa
ToxKa),
e
main en-
an
mechani-
kos e minijoje il a déjà emplacé le e me im ies akas.
P o .
A.
No od o skio
Technologique
zodyne
(1949)
auks ak osné
a enco e é é
appelé
sudé iniu
e me k osnis
auks uolé.
Main enan
Sis le
e me
es déjà
oublié.
2
Huxu ina
C.
Cewa ne-
cn
anaana
suka
nayku. M.,
1987. C 37
39
Taéiau
oujou s
enco e ne
su a iama,
comme
eiké y
nomme
lydk osnés
pak odimo
anga kigene
comme
—
quelque
a
au e.
Rusy
—
lie u iy
kalby
poli ech-
nikos
Zodyne usisko
e me pyanui
kapwan_lie u idkas
équi alen es
iidos bunke is.
S aglo
p amones
specialis ai
enco e es
consum
e mina
I osdknés
ge klé.
Li uiy
langues
Zodynai
elles
Zodzio
kiSené eik8mes
ne ou ni ,
ma y , que du
emps ous8kai
jq
é ima lie u iy
kalbai.
Sios
mé apho es
j
echniques
e minijq
ne eike y
jsileis i,
quoi que
ce ains
spécialis es
sa a aliskai
b uk e
jq
b uka. *
Végdan
opelyg
imagdingy
e my, mais
nesugebédami
iS eng i,
jy
echnikos
specialis ai
e minijos
mé apho as
eks e daznai
ski ia
kabu émis,
ou
mégindami
mon e que
ce neik i
e minai.
To
ai e
ne eiké y,
juoba, que
azeologizmy
i
kabu émis
neski iame.
KK
S eikiname
a sidéjusj lie u iy
e minologijos
a ojq Kazimie q
Gai enj, sulaukusj
b andaus
SeSiasdesim mecio.
Ilgiausiy me y!
* KK
ainsi elle
es
appa ue,
pa
exemple,
de
l'uni e si-
é de
Vilnius e
Pane édi-
oEk ano
ab iquo-
sis eis a-
me
Kineskopy
p oduc ion e miny penkiakalbiame Zodynélyje" (V., 1990),
40