Technikos terminijos norminimo mažmožiai

Kazimieras GAIVE TECHNIKOS TERMINIJOS NORMINIMO MAZMOZIAI Ka pavadina Zodis technika? Technikos raida prasidéjo nuo valties, strélés ir lanko igradimo. Tai buvo mazdaug prieS 30 000 mety p. m. e. Tuo tarpu naujausius ir ispidingiausius technikos pasiekimus turbit reikéty sieti su kosminiy laivy, aparaty ir kompiuteriy konstravimu. GraikiSkas Zodis techne, iS kurio iSsirutuliojo dabartinis miisy terminas téchnika, antikos laikais reiske ir amata, ir meng, Dabar Sis Zodis reigkia ne tik darbo priemoniy visuma, bet pasidaré toks populiarus ir neapibréztos reikimés, kad pradedamas net netaisyklingai vartoti. Pavyzdziui, galima kalbéti apie smuikininko technika, éiuoZimo technika, eiliavimo technikg ir t.t. Taciau mums nejprasta ZodZiu technika vadinti atskirq maging ar mechanizma (traktoriy, motocikla, mésmale ir kt.). Todél, taisyklingai kalbédami, nepasakytume vaziuoja technika, sugedo technika ir t.t. Terminas technika dabar apima didelg maSiny, mechanizmy, jrenginiu, jrengimy, prietaisy, jtaisy ir jrankiy aibe. Viena svarbiausiy technikos sqvoky turbit yra “magina”. Kadaise Hamletas laiske Ofelijai rasé: “Thine evermore, most dear lady, whilst his machine is to him” (“Visada tavo, mano mieloji, kol dar gyvas mano kiinas” paZodziui: “... kol dar mano maiina yra su manim”).' Taigi XVI—XVII a. Zodis magind jau turéjo ne tik tiesioging reikSme, bet ir i8vestiniy bei perkeltiniy reiksmiy, pvz.: “ktinas”, “suktybé” (plg. machinatorius “sukéius”) ir kt. Taciau pastarosios reik&més vis délto nepaneigé Sio Zodzio pagrindinés reiksmés. Ji ir liko susijusi su technika. Ir dabar dar yra uZsilikusiy keistoky Sio Zodzio reik’miy. Pavyzdéiui, anglai kulkosvaidj vadina terminu machine-gun, 0 suvalkieéiai Zodziu masina vadina net viryklg. Kai kur Ryty Lietuvoje Zodziu masina yra vadintas dar ir traukinys. Ka musy senoliai vadino ZodZiu magina, matyti taip pat ir iS veiksmazodzio maSinuoti. Jis rei’kia ne tik kulti javus su mafina, bet ir skirti pieng separatoriumi, malti mésq masinéle ir kt. Net ir frazeologinis terminas ‘Byrarow P. Heropie cron » ucropnn oGwecrsa, M., 1971. C. 82. 32 prégaro masind (sprogdinamasis jtaisas su laikrodiniu ar panasiu mechanizmu) tebelieka technikos srities pavadinimas. Termino masina apibrézimas (““jrenginys energijai, medZiagoms ir informacijai transformuoti”) siejasi su “mechaninio judesio” savoka, todél elektroniné skaiGiavimo maiina, grieztai Zidrint, néra tikra madina. Masinos dazniausiai skirstomos j darbo, energetikos ir informacines masinas. Siaip jau visokiy masiny ir maginéliy dabar yra Simty Simtai. Jy lietuviki pavadinimai daZniausiai sudaromi trim bidais: 1) kuriant “daiktavardis + veiksmazodis” tipo sudurtinius terminus, pvz.: kelmy rovimo maSina — ke/marove, zemés kasimo magina — zemkasé, poliy kalimo magina — poliakalé, tinklymezgimo maiina—tinklamezge, Seivy trynimo masina—Seivatryné; 2) kuriant priesagy -tuvas arba -tuvé vedinius, pvz.: va8kavimo maSina — vaskuotuvas, skraidymo (lékimo) magina — léktuvas, Sukavimo maSina — Sukuotuvé, verpimo maxina — verptuvas, kedenimo masina — kedentuvé ir 3) leksikalizuojant sudétiniy terminy démenis, pvz. kuliamoji (kiilimo) masina — Auliamoji, siuvamoji (siuvimo) masina — siuvamoji, klojimo masina — klojamoji ir tt Su terminu masina labai artimai giminiuojasi terminas mechanizma. Jis irgi susijes su “mechaninio judesio” sqvoka. Taéiau technikos specia listai iy sqvoky tapatinti nelinke. DaZniausiai nurodomi du skirtumai: 1) maiinos susideda ne tik i mechanizmy, bet ir paleidimo ar stabdymo, kontrolés ir kity jtaisy ir 2) kai kuriose technologinése maiinose igvis néra mechanizmy. Ir maginos, ir mechanizmai dar artimai giminiuojasi su savokomis “aparatas”, “prietaisas”, “jrenginys”, “jnagis” irkt. Visos Sios savokos kol kas dar néra susistemintos, standartizuotos ir neturi grieZty apibréZimy. Tadiau tam tikry darybos polinkiy yra ir jy reikia paisyti. Pavyzdiiui, priesagos -uvas vediniai dazniau pavadina prietaisus negu jnagius, o priesagos -iklis vediniai — atvirkdéiai. Sudurtiniai terminai su daiktavardiniu ir veiksmazodiniu sandais dazniausiai yra prietaisy ir masiny pavadinimai(pvz., betonmaiié), 0 atvirk8cios sandaros (su veiksmaZodiniu ir daiktavardiniu sandais) terminai beveik visada pavadina tik ma¥iny ar prietaisy dalis ar detales (pvz., siurbvamzdis). Verdiant mokslinius tekstus j angly kalbg ir atvirkS¢iai, angliski terminai machine, apparatus ir technic bei technique neprityrusj vertéjq gali kartais ir apgauti. Pavyzdziui, mes vartojame termina Refitgeno aparéitas, 0 anglai — roentgen machine (Salia X-ray unit); mes turime termina paleidimo jrenginys, 0 anglai— launching machine; mes sakome 3—880 33 technikos terminai, 0 anglai gali pasakyti tik technics; angliskai pasakymas the radiological technique reiskia “rentgenologiniai tyrimo metodai”, 0 ne “radiologiné technika”. Tq pati galima pasakyti ir apie vokieciy terminija: mes vartojame terming melzimo aparatas, o vokieciy gimininis terminas — Maschine; miisy mezgéjos mezga masinomis, 0 vokietiy — aparatais (Apparat). Devynis kartus pamatuok... Vienas didoky technikos terminijos biiriy — matavimo vienety ir matavimo jrankiy pavadinimai. Matavimo jrankius galima biity vadinti ir vienu Zodziu — matudkliai. Dauguma universaliyjy technikos matuokliy turi sudurtinius pavadinimus, pvz.: iformatis, vidmatis, tarpumatis, slankmatis, gylmatis, kampamatis. Kartais jvairuoja tik jy forma, pvz., raSoma: vidmatis ir vidumatis (buvo vartojama dar ir forma vidmastis), gylmatis ir giliamatis ir t.t. Norminés formos yra trumposios. Neturi atskiro termino tik matavimo plytelés. Jos gaminamos nuo 0,1 iki 2000 mm. Matmeny intervalai — kas 0,001; 0,01; 0,1; 0,5; 1; 10; 25; 100 ir 1000 mm. I8 jy sudaromi rinkiniai nuo 7 iki 1 16 vienety. Jas galima bity vadinti terminu plytmatés. Slankmaéiai — pagrindiniai tekintojy matavimo jrankiai — turi nonijy — pagalbing skale, leidzianéig tiksliai apskaiGiuoti pagrindinés skalés padalos dalis. Terminas nonijus yra eponiminis, ty. atsiradgs iS portugaly i8radéjo P. Nunjo pavardés lotyniskos formos Nonius. 18 Sio termino taip pat daromas ir bidvardis nonijinis (pvz., nonijinis gylmatis). Mikrometriniai vidmaéiai dazniausiai esti dviejy risiy: Ziauniniai ir aSiniai. ASinio mikrometrinio vidma¢io dalys yra sios: galvuteé, mikrometrinis sraigtas, pailgintuvas, biignas, stiebas, matavimo antgaliai ir stabdys. Kai kuriose lietuviskose technikos knygose (pvz., A. Stasiiino “Tekintojo vadove” ir kt.) Si detaliuké netiksliai vadinama Zodziu stabdis. It Sios, ir kity panasiy detaliy norminis terminas yra stabdys. Matuojama taip pat dar bréZtuvais, guls¢iukais, kalibrais, matavimo mikroskopais, sinusinémis liniuotémis, autokolimatoriais, mikrometrais ir kitais prietaisais. Lietuvi8ko termino bréztuvas skolintinis atitikmuo reismusas dabartinéje terminijoje jau nevartotinas. Be to, kai kurie sudetiniai matavimo prietaisy pavadinimai kartais turi nereikalingy demeny, pvz.: MB tipo mikrometras, pastatomas ant stalo (=stalinis mikrometras MB). 34 Naudojantis matavimo prietaisais, ne visai tiksliai vartojami ir kai kurie kiti Zodziai. Pavyzdziui, zodis nuokrypis technikos terminijai yra teiktinesnis negu nuokrypa, Zodis ixmatavimai visur keistinas Zodziu matmenys, Zodis padalijimas yra veiksmo pavadinimas, 0 matavimo prietaisy skalése yra tik padalos ir t.t. Tarptauting vienety sistema (SI) sudaro 7 pagrindiniai vienetai, bitent: ilgio — metras, masés — kilogramas, laiko — sekundé, elektros srovés stiprumo — amperas, temperatiiros — kelvinas, medziagos kiekio — molis ir 8viesos stiprumo — kandela. I8vestiniy vienety yra daug daugiau. Lietuvi8ki jy pavadinimai Siek tiek jvairuoja. GrieZtai jie norminami tik “Fizikos terminy Zodyne” (V., 1979). Taéiau kai kurie kalbininkai buvo nepatenkinti, kad Siame Zodyne linijinio ir kampinio greicio vienety pavadinimai yra pernelyg nutole nuo gyvosios kalbos, pvz.: metras sekundei ( ne metras per sekunde) ir radianas sekundei (ne radianas per sekunde). 8; sugrieZtinima bity galima atitaisyti. Taciau naudininko konstrukcija i8vestiniams vienetams pavadinti gerai tinka. Pavyzdziui, mechaninio jtempimo vienetg geriau vadinti ne niutonas, padalytas is metro kvadrate, bet niutonas metrui kvadratu irt.t. Be to, visi eponiminiai matavimo vienetai turéty biiti rasomi maZaja raide, pvz.: niutonsekundeé, paskalsekundé, gréjus per sekuride; niutonas kubiniam metrui ir kt. Vartojant tarptautinius démenis kartotiniams ir daliniams vienetams sudaryti irgi pasitaiko jvairiy terminologiniynenuoseklumy., Siy priesdéliy sistema yra tokia: eksa-(10'*), peta- (10'), tera-(10”), giga- (10°), mega- (10°), kilo- (103), hekto- (10°), deka- (10), deci-(10-'), centi- (10 ), mili- (10), mikro- (10-9), nano- (10-*), piko- (10-2), femto-(10~) ir ato- (10-*). Tie patys tarptautiniai démenys technikos terminijoje vartojami ir kitokiems terminams kurti. Todel Siy démeny reikimés technikos terminijoje yra dvejopos: paprastos ir specializuotos. Paprastosios reiksmés dazniausiai yra tiksliai neapibréZtos. Antai démuo mikro-reigkia ir “labai mazas, smulkus, trumpas” (palyginus su kitais tos patios risies daiktais), pavyzdziui, mikroautobusas, mikrodetalé, mikrobangos, ir “susijgs su mazy dydziy tyrimu, matavimu arba mazo energijos kiekio naudojimu”, pavyzdziui, mikromanipuliatorius, mikropavara ir kt. Tas pats démuo mikro-, vartojamas SI vienetams sudaryti, yra grieZtai vienareikSmis ir apibréztas ~ 10*. Vadinasi, paprasta reik3me turinéio demens 35 mikroprieSprie’a (antonimas) terminijoje yra démuo makro- (mikrofizika — makrofizika, mikrostruktiira — makrostruktiira), 0 specializuotos reikémés démens makroprieSprieSa ~ démuo mega- (mikrorodo, kad vienetas yra milijong karty mazZesnis uz sisteminj vieneta, 0 megapaZymi, kad vienetas yra milijong karty didesnis uz sisteminj vieneta). Sie dalykai rodo, kad technikos mokslo kalboje gali susidaryti savitos antonimy poros.? Tarptautiniai démenys aero-, auto-, avia-, foto-, hidro-, makro-, pseudo-, termoir tarptautiniai prieSdéliai anti-, hiper-, infra-, kontra-, super-, ultralietuviy kalboje vieni nevartojami. Taéiau nauji terminai su jais sudaromi ne visai taip, kaip su lietuviskais priesdéliais. Darant Zodzius su lietuviskais prieSdéliais, kei¢iama pamatinio Zodzio galiiné (daznai ir giminé), o su tarptautiniais -- nekei¢iama, pvz.: srové -- antsrovis, bet palydovas -- antipalydovas (ne antipalydovis), lengvas -- apylengvis, bet superlengvas. Todél dabar populiarus sudétinis technikos terminas mikrobangé krosnelé yra netaisyklingas. I8 Zodzio mikrobanga keblu padaryti biidvardj mikrobangis, -é. Geriau jau vartoti terming mikrobangi krosnéle. Staklés, kurios neaudzia Stakliy yra jvairiy jvairiausiy, bet populiariausios jy turbiit 3 grupé: tekinimo, grezimo ir frezavimo stakles. Sios grupés taip pat toli grazu nevienalytés. Pavyzdziui, tekinimo staklés skirstomos j 10 tipy: 0 ~ specializuoti tekinimo automatai ir pusautomaciai; 1 — vienasukliai tekinimo automatai ir pusautomatiai; 2 — daugiasukliai tekinimo automatai ir pusautomaéiai; 3 — revolverinés tekinimo staklés; 4 — grezimo- -nupjovimo staklés; 5 — karuselinés tekinimo stakles; 6 — tekinimo ir planavimo staklés; 7 — daugiapeilés tekinimo staklés; 8 ~ fasoniniy detaliy tekinimo stakles ir 9 -- jvairios tekinimo staklés (pagal prof. A. Stasiiina). | 10 tipy taip pat skirstomos ir frezavimo staklés, biitent: 0 — kiginés, | ~ vertikaliosios konsolinés, 2 — nepertraukiamo frezavimo, 3 — Gaivenis K. Technikos terminai su kai kuriais tarptautiniais démenimis// Mokslas ir technika. 1991, Nr 7. P. I 36 Wilginio frezavimo vienastovés, 4 — kopijavimo, graviravimo, 5 ~ vertikaliosios bekonsolés, 6 — iSilginio frezavimo dvistovés, 7 — plataus universalumo konsolinés, 8 — horizontaliosios konsolinés ir 9 — jvairios frezavimo staklés (pagal prof. L. Kumpika). Be to, visos staklés dar turi skaitmeninius ir raidinius zymenis, kuriais nurodomos papildomosios jy ypatybés. Stakliy poriSiams pavadinti nevartotini sudétiniai terminai universalinés, horizontalinés ir vertikalinés frezavimo staklés. Jy vietoje reikéty vartoti terminus universaliosios, horizontaliosios ir vertikalioSios frezavimo staklés. Kadangi technikos terminijoje naujadaras suklys (vietoje skolinio Spindelis) jau baigia jsitvirtinti, taip pat nevartotini ir terminai vienaspindelinés (=vienasuklés) it daugiaspindelinés (=daugiasuklés) staklés. Nevartotinas klasifikacinis stakliy terminas padidinto tikslumo staklés (=didesnio tikslumo staklés). Zievés Salinimo stakles geriau tikty vadinti Zievialupémis staklémis, 0 bekonsolines Slifavimo stakles -- bekonsolémis Slifavimo staklémis. Prof. A. Novodvorskis, gerai ismangs technikos terminijos tvarkybos reikalus, savo knygoje “Metaly technologija” (V., 1954) tekinimo staklems pavadinti yra sitilgs naujadarg tekintuvés (p. 270). Deja, jis neprigijo. Dabar toks taisymas yra neaktualus. Technikos terminijoje yra Simtai svarbesniy tikslintiny dalyky. Aptarsime keleta biidingesniy pavyzdziy. Mus iki Siol pernelyg stipriai veiké svetimy terminy forma. Pavyzdziui, stakliy terminijoje turéjome terming kreipiancioji. Pamatéme, kad jis yra pemelyg aiskus rusiSko veikiamosios risies dalyvio vertinys ir pakeitéme kitu panagiu terminu kreipiamoji. Keitimas galéjo biti ryztingesnis: Siam reikalui puikiai galéjo tikti, pavyzdziui, Zodis kreiplé. Arba vel kitas pavyzdys. Vario lydiniui su cinku ir nikeliu pavadinti kur) Jaikq vartojome germanizma noizilberis. Paskui jis buvo pakeistas lietuvisku vertiniu naujasidabris. Kodél éia reikéjo vertimo? Grazios sidabrinés spalvos lydiniui pavadinti geriau bity tikes priesaginis lietuvigkas naujadaras sidabrainis. Technikos terminijoje reikia panaudoti visas galimas terminy tikslinimo priemones. Pavyzdziui, sukamojo judesio greitiui suskaigiuoti vartojama tokia formule: v - ntk, kurioje n esq Sraigto apsisukimai per minute. Cia tiksliau bity vartoti pasakyma sraigto sitkiai per minute, nes miisy kalba leidzia tiksliau pasakyti. Kity kalby skoliniams pakeisti galima paieskoti ir retesniy lietuvisky zodziy. Pavyzdziui, terminas gitard technikos terminijoje grei¢iausiai 37 yra rusicizmas, nes angliskai keiGiamyjy krumpliaraciy gitaros vadinamos change-gear train, 0 stakliy — swing bracket. Manytume, kad skoliniui gitara pakeisti galéty tikti lietuviskas tarminis Zodis kémuras. Kitaip reikéty vertinti svetimkalbj terming picas (yra vartota ir jo forma pitas). Prof. A, Novodvorskio “Angly—lietuviy kalby politechniniame Zodyne” (V., 1958) anglisko termino pitch pateikiami bent 8 lietuvi8ki atitikmenys: 1) derva, degutas, terpentinas; 2) terpentinas; 3) kristi, metyti; 4) Zingsnis (sriegio); 5) centry linija; 6) nuoZulnumas; 7) stogo iaitas; 8) medienos Serdis, Leksikografiskai toks pateikimas ne visai ukslus, nes j vieng Zodj suplakami 2 homonimai: pitch “derva” (plg. lot. pix, picis) ir kitokios kilmés angliskas Zodis pitch. Taciau gali kilti klausimas: gal anglicizmas pidas miisy technikos terminijai i8 viso nereikalingas, gal uztenka Zodzio Zingsnis? Kadangi matavimas coliais dabar jau, galima sakyti, yra atgyvenes dalykas, tai ir terminas picas yra merdéjantis Zodis. Todel jo lietuvisko pakaitalo dabar ir nebereikéty leSkoti. Kas kita terminas Spyzius (ar daznokai pasitaikantis jo variantas Spizius). Daugelis technikos specialisty vis dar nenori atsisakyti slavisko skolinio. Jj reikia keisti terminu kets. Nors nei prof. K. Baga, nei kiti misy etimologai nenustaté, is kur Sis Zodis kilgs (jo pusbroliu galima biity laikyti nebent tik Zodj ketai “sumedéjusi ruplio berzo Zieve”), bet technikos terminijai jis vis délto teiktinas. Beje, kety, naudojama liejiniams gaminti, reikéty vadinti ne liejiminiu, bet liejininiu ketumi. Darant naujus technikos terminus, visada reikia paisyti ne tik ZodZiy darybos taisykliy, bet ir tendencijy. Pavyzdziui, audimo, verpimo ir kitose staklése yra tam tikra detalé, vadinama sitilvedziu. Kokia turéty biti jo vardininko forma: siiilvedis ar sitilvedys? Juk turime netik Zodzius skylmuiys, garveiys, bet ir ketvezis, laikrodis. Tendencija yra tokia: Zmonés vadinami sudurtiniais Zodziais su galiine -ys, 0 masinos, prietaisai ir jvairls jtaisai — ZodZiais su galiine -is. Vadinasi, sistemiskiau biity vartoti ne tik termina sitilvedis, bet ir sitilgaudis, sitilkreipis. Metaforos ten, kur jy niekas nelaukia Tillam gali atrodyti, kad metaforos biidingos tik groZinei literatiirai, kad technikos mokslo kalboje jy efektas panasus j pistoleto tiv koncerto metu. Deja, tokia pazitira biity klaidinga. Metafory yra visur. Metaforiska buvo ne tik senoviné pasaulio samprata viduramiiais, bet ir moksliné pasaulio samprata XVI — XVII a. (visata — tai magina, zmogus — tai 38, maiina)’ irnet XVII —XIXa. (J. Smito bangy teorija, A. Sleicherio kalby geneologinio medzio teorija irkt.). Metafora, velionio prof. J. Pikéilingio Zodziais tariant, yra Suolis i8 vienos idéjy sferos j kita. Metaforos mokslo kalboje daZniausiai atsiranda tada, kai naudojamasi intraterminologiniu terminy kirimo biidu, t-y. tada, kai vienos srities specialistai skolinasi terminusig kitos srities specialisty. Taigi terminologijoje daugiausia yra ivardijamyjy (nominatyviniy) metafory. Taéiau pasitaiko Siek tiek ir predikatiniy metafory. Visy jy prigimtis visada yra dvilypé, susidedanti i to, kas lyginama (temos), ir to, su kuo lyginama (remos). Technikos mokslo kalboje daugelis metafory yra tarptautiniai vertiniai. Pavyzdaiui, kineskopo arba elektroninio vamzdzio cilindriné dalis, kurioje jlydomas elektrony proZektorius, ne tik lietuviy kalboje vadinama kakleliu, bet ir angliSkas jos pavadinimas neck, ir vokiskas Kolbenhals, ir pranciizigkas col du tube. Arba vél kitas pavyzdys. NeZinia, kuria kalba kalbéjo inZinierius, turéjes lakiq vaizduote ir atstuma tarp 2 gretimy sriegio vijy virSiniy arba pagrindy pavadings terminu, atitinkanéiu miisy 2odj Zingsnis. Taéiau dabar Zingsnius turi ne tik sriegiai, sraigtai, krampliai, bet ir sliekai (ne tie, kurie rausia dirvoZemj, bet sraigtai su trapeciniu arba panasiu j trapecinj sriegiu). Taigi technikos mokslo kalboje viena metafora gali susidurti ir su kita metafora. Technikos metaforos turi savo logika. Jos dazniausiai yra paremtos temos bei remos iSvaizdos ar formos, padéties ir funkcijy panasumu. Ta¢iau toli graZu ne visos jos yra pateisinamos. Neapdairiai vartojant predikatines metaforas daznai kuriamos stiliaus banalybes, o jvardijamosios metaforos didina vertiniy skai¢iy ir tada norint nenorint balansuojama prie pat terminy taisyklingumo ribos. Todél technikos terminijoje pernelyg vaizdingy terminy daznai pagristai vengiama. Pavyzdziui, seniau (prie’ 20-30 m.) buvo vartojamas terminas mirties taskas (plg angly dead center, vok. Totpunkt, pranc. point mort, rusy mepraaa ToxKa ), o dabar mechanikos terminijoje jis jau pakeistas terminu rimties takas. Prof. A. Novodvorskio “Techniniame zodyne” (1949) aukstakrosné dar buvo vadinama sudétiniu terminu krosnis aukstuolé. Dabar Sis terminas jau yra pamirstas. 2 Huxurina C. Cewarnecnf anaana suka nayku. M., 1987. C. 37 39 Taéiau vis dar nesutariama, kaip reikéty vadinti lydkrosnés pakrovimo anga — kigene ar kaip nors kitaip. “Rusy — lietuviy kalby politechnikos Zodyne” rusisko termino pyanuit kapwan_lietuvidkas atitikmuo yra riidos bunkeris. Stiklo pramones specialistai dar yra vartoj termina Ivdkrosnés gerklé. Lietuviy kalbos Zodynai tokios Zodzio kiSenéreik8mes nepateikia, matyt, kad jq laiko visi8kai svetima lietuviy kalbai. Sios metaforos j technikos terminijq nereikety jsileisti, nors kai kurie specialistai jq savavaliskai brukte bruka.* Vengdami pernelyg vaizdingy terminy, bet nesugebédami jy iSvengti, technikos specialistai terminijos metaforas tekste daznai skiria kabutémis, tuo mégindami parodyti, kad tai netikri terminai. To daryti nereikéty, juoba, kad ir frazeologizmy kabutémis neskiriame. KK Sveikiname atsidéjusj lietuviy terminologijos artojq Kazimierq Gaivenj, sulaukusj brandaus SeSiasdesimtmecio. Ilgiausiy mety! * KK Taip ji atsirado, pavyzdziui, Vilniaus universiteto ir Panevédio“Ekrano” gamyklosisteistame “Kineskopy gamybos terminy penkiakalbiame Zodynélyje" (V., 1990), 40