scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

„Nulis“: anksčiau ir dabar

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„Nulis“: anksčiau ir dabar

Author: Alvydas Umbrasas
Year: 2000
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/716/807
NULIS: ANKSCIAU IR DABAR Del nulio s4 okos
kilmesl são alguns opinioniq.
Exis e a opinião de que ze o omado i5
g aikq. P olemdjus ausen e ayda o
p o a elmen e i5 ZodZio o 8e
skaidiaus aidg o (omik on) -
- ninguém.
l, que i5 Sio Zenklo kilgs
Se5iasde5im ainis ze o.
DaZ mais conside ada India. Indq
Zinomas nuo,,B ahmagup os"
ma emá icas nunulio e yne lis
(ce ca 600 m.). Ele oi Zymimas
a5ku ze o en ou i Eu op4.
ou u uliuku. Vdliau po a abus
á abes nuli i5 eikida o como
as-si , que paZodZiui ei5kia
u5 um4. Kai onde i5 p adZiq nulis
pana5iai oi e chamado
(plg. ok.
Z i4 us.
pabaig4 quQpa. ).
Sob e 15 a.
F anclzijoje, I alijoje Siai
s4 okai Veliau mui os kalbq
Zodis. emp ino nuli i5 i alq e od6l
pasipa adin i apa eceu ou o
chama ela ago a ze o.
Te minas nulla igu a -,joks
Zenklas" - su gido
ank a5 iniuose
la yni5kuose da bg 12 a.
andamas nulla (lo . nullus N.
Te mi e imuose e a abq
Suke
pe di b nasimuose
- joks, não um)
(N. Chuque ) an a5 yje (1,484 m) e p imei a
imp essdin oje a i me ikoje
(1,M8 m.). Mais 1,5 a. nulio nelaikd skaidiumi. P obá el A.
Zi a as
(A. Gi a d) o p imei o
nuli p ipaZino (L697
skaidiumi na u aliqjq
m.). Nuli jun o
skaidiq L. Oile is (L.
Eule ) seu p isky e
,,IJn e saliojoje
a i me ikoje" (1768 m.).
Kada ze o pa eko i
ago a é di ícil
lie u iq kalb4, p ecisamen e dize .
Senuosicios Sio ma y , ne eik6jo. Pi eliginiuose aZio, majame
conside adas em di e en es Zodynais; Zodynai pe leis i 1979 e
lie u iq kalbos Zodyne - K. Si ydo,,Dic iona ium ium lingua um"
997 m.) nulio ne andame. G eidiausiai lie u iq leksikog a ijoje
(- 1620; I Sio Zodyno edição e elesni (III - V) edições ago a são
nulis apa ece odd só 18 a. Ji andame P. Ruigio Zodyne. Como
a5oma,,B ockhaus Enqyklopidie"
(p. 39), okiediq kalboje a é 15 a. nulio eik5me oi
a o a die
1
Fac os i5
osa ap esen ados
Ane cau4p-
H. B. Ma eMa u. {ec } e epM Hb . Cnpano. nux Mocxna, L978.
C.85-86; B ockhaus En yklophdie. Mannheim, 1991.
Bd. 16. S.
38-39
92
Zi e . Mind ame amZiuje eik5md skai i5siple e e die
eik5mes: 1 e . 5ahl, Rok6 ine, €s, . Suskai y ini, €s, .
Z i iga o mens eik5mg. P. Ruigys ixsuoja abi die Z e,
1ia die Nulle, Nulle, As,l (Ruig a13'z)
Como ê, mo e i5koji gimind nuli
ae ida segundo okiediq
linguagem analogij4. P adjus
pus5imdiui me q ligiai 4pa i i5 P.
Ruigio Zodyno nu a5d K. Milkus
(Milk 557). Nag indjam4
LodiiLodyisa qji n4 ideda e E
Ku 5ai is. Ele o nece o m4
niulis:
Null die, nii lis, io. Da geh
N. mi N. au , ch q wi[kas llgiei i iei . e is eine wah e N., ji c ypai
pe niik4; l<nlp niikas. is das N. u. nich ig, a| wi di niilcs; od. pei
nadaca $. Ku S 96) Neai5ku, ou F, Ku 5aidio nulis ei5kia skaidiq nes
(skai meni), pauyzdLiais ilus uojamo só azeologinis ok. die Null
consumimas. Suiço caso niulio eik5me b q,,nieco".
g eidiausiai
Veliau bu a e ki okiq nulio o m 4. {domiq ak q andame
uZ iksuo q Aleksand o Ku 5aidio (F yd icho Ku 5aidio
b ol aikis) didZiuliame lie u iq- okiediq kalbq Zodyne. A.
Ku 5ai is, como undamen ing o necendo nulia o m4,
mais indica e ki q: apslc i ul s, n iolis, ze as
(A. Ku S 1576). Apski ulys i ado i5 A. Vilima idiaus
kalbamokslio:apski ulys (nulis, ze o) Null m. (Y l m 209). Byje,
apsl inlio (nu io eik5me) n6 a nem LY.j,neijo ka o ekoje. Thi
pode se só A. Vilima idiaus e minas.
I5 M. MieZinio Zodyno ze as paim o (A.
Ku 5ai is neidejo): ze as, . nulis. m.
Vilima idiaus nekai ombs o mas ze o F.
nulle. ze o. nynu (0) (MieZ 288).
Nuolio Sal inis
é J. Slapelio
Zodynas. é
(ia nuolis
só como
ilus ação:
iisip is i,
i.isipuiiu, -piliiau -
pasdym c*
uiolis?
Kdsy d - N iolis...
n iolis?... Tai
i.isipu qs dikas (Slap 212).
[domu, que nekai oma o maze o
nulio eik5me como in e nacional
Zodis ainda longgai o am lie u iq
ap esen ada
idiomas Zodynuose.
Ze oie galia e con inua
2
cla amen e mos a páginas.
93
ma encon a nos
,,Th p au iniq
caminhos ZodZiq Zodynos"
(1936
m., sud.
K. Bo u a e k .,
Ka inskai d m.,
1951 O.
e e e k ., L969 m., e 6
O. Do eikiend e k .). 1985 M. Zodyne Só
(a s.
ed. V K ie kauskas) ze o já nd a. Kalin, a ze o oi ão
ilgai lie u iq alboje u ilizado.
I Zodynus ele en ou
g eidiausiai só oddl,
que Sie oi e diami.
Nulio p imei oji eik5md i ai iq kalbq encyclopedijās,
Zodynues indicoma mui o pana5iai. Tipi5ku encyclopediniu
desc i dZimu eikd q lailq i 5l: skaidius 0, ku l adiendando
com qualque skaidium ob ém o mesmo skaidius
(LTE YLII254; 22 US1.
Nos p incipais zodynos da língua lie u iq nulio e klmiq
ag adimen o upu eli ou o. Ch onologi5kai o ou o apa ey q
assim: ni lis (2) 1. digi al ZenklaS
0", Zymin is ,,DZio e quan idade nebu im4;
posi i amq e nega i amq skaidiq iba.2.
p k. ninguém, noks
quan idade (D4 506)
ni lis sm. digi al
(2) T pZ 1. ma .
Zenklas 0, i min is quan idade nebu imq, o p i aiy as pie
cujo no s skaii aumen iaus i"i deiinis pusis -idinan is ji
deiim i kan l. 2. sqlyginis magni is, nuo h io começama kns
skniiiuo i: Kylan empe a i ai, skysdiq pa i 5iaus
i empimas maZdja e alcania nuli c i ineje empe a u a de
S. 3. p k. alguém mui o mAia, ne eil<.iminga;
niekns:Kaipgi aip: als ybd moke Zmogq, pedago{ai a ida e
lhe seu Si dies dalelg, e esul ado
- ze o sp
(LKZ VIII 892)
nnlis (2) 1.
digi al Zenklas
0", Zymin is ,,Zio ou
quan idade não im4;
p i i5ido ao skaidiaus i5
de5ines
- aumen an e ji de5im ka q; posi i aamq e
nega i aamq skaidiq iba: Tb mome as
nul i o, pakilo a é -io.2. p k. ninguém, noks
quan idade. A
Absoliu inis n. ( empe a i a C) (DZz 444)
-273,16'
ni lis (2) 1. skaidius, Zymin is dydZio ou
quan idade nebu im4; ela zymin is núme o:
k mome as nuk i o, pakilo a é -io.
94
2. p k. ninguém, joks kiekil A Absoluu inis n.
( empe a a -
2J3, 6'
C) (D2.439, DZ4 439)
Embo a i5 p imei o Z ilgsnio Zodynues nulio eik1me pa ece i5
esmds paZi ejus pode e uni o m, a idZiau Reik5ski umq.
nós podemos di idi a
panaSiausias éDZ., i is
ipos. Aki aizdZiai e DZ,
ag adecimen o.
Cia p incipalmen e
acen ua-se que ze o
é digi al Zenklas .i.
,,0",
ze o pe cebe-se
como numme o ou
g a inis unidade. Da
ad ida que isso é a
on ei a en e
posi i amq e
nega i amq skaidiq
ou a on ei a é
( ik nãosaída, Ki as ag adecimen o éDZ i
skaidius).
DZo. Cia pana5u, ipas que anks esnd
eik5me pasakoma, in e s a a i k5diai.
ca ego ia escidiaus, eliau
P imei amen e que ze o é uma ce a
- que o skaidiaus
g a ine iS ai5ka.
Abiejq Siq ipq desc i dZimuose logind skaidiaus ca ego ia
e seus ma e iais i5 ai5ka (pi mqja)
- g a inis
Zincklas
-
conside adas uma ze o eik1me.
Quan o ou a yTaLIAVIII ( edias ipas). iia a
p imei a nulio eiklmd é apenas o digi al
Zenklas, e skaidius (dydis) é sepa ado e
ap esen ado como a segunda eik5m6. Toks
eikSmiq sepa ação pa ece bas an e
pag is as, só b q é possí el pasigindi a del
eikSmiq hie a chijas.
Juk logic5kai p imei o
é uma ce a
dimensão, e não que
dimensZio g a ine
i5 ai5ka oi i5ple o a
(no s his o io iikai nulio s4 oka dliau nei apa eceu Zenklas 0).
Siuo a Z ilgiu cump in inas DZ, (DZ) escolha nuli p incipalmen e
apib eZ i como skaidiq. O de uma ou d iejq eik5miq ques ão
i5lieka. Ma y , em odas
DZ skaidius e Zenklas
ap esen ada como
uma e_ikSme
Iwa dZiq mo analogija_Dz skai e LI{2. Siuo
a siZ elgian ap esen -
a Z ilgiu nulio d iejg eikSmiq i5sky imas
Ll(Z pa ece quan o ned6sningas.
G eidiausiai o p ieZas imi oi nulio dydLio
s4lygi5kumas. Incede que 1936
m.,,Ta p au iniq ZodZiq p imei a idomu,
Zodlme" nulio equime é em ge al não
ma emind:
Nulis (lo .) 1. ninguém; 2. em ma emá ica
- noks quan idade; limi e en e posi i amqjq e
nega i amqjq kiekiq, 0; 3. nukel ine sen ido
- menl ys d,
menkas,
nada ne ei5ki4s
Zmogus. (p. 386)
95
Que pa e da linguagem é
ce o3? Só umaip
a salg, i i 5l klausim4
neleng a. Daugelio kalbq
( a p jq e lie u iq)
Zodynas e g ama icas
ze o é conside ado
daik a a dZiu pa a daik-
(apie nulio p isl<y im4
Ia a dLio esolZiame i5 do que à nume a dZiq sob e
nume alise? Di icku dize , pois e p óp io ci a dZio
g ama icas ela nemZZzimenuma). Kodel ze o não
mo ologico ac a im é p oblemi5kas. LKM pasaky a,
chama-se nomina i ine kalkad,,skai a dliu bos pa e,
que4 si da o LodLiai, ei5kian ys une us quan idades
- skaidius,
daik q
cla iais kieki e jq eiles a k4" Nupasakom4 lio desc i dLimai
quan idades uni e q. Ti. o mais, que LKG I di oi o, que
(p.79).
indicam que isso é skaidius, depaci pelo menos o malmen e ele
u d q en a en e núme os a dZio apib eLime minimq
skai ia dLiaiy a,,LodLiai, pelos quais ei5diam abs ac us
skaidius" (p. 60a). É i nulk não abs ac us skaidius?
Skai a dis limodinha
skai a laikomas dZiuses
pa e da linguagem, . i.
quan idade Saknq kai
ambos, -i, me ade,
meioan o e e c.,
ku iq ZodZiq, pasika oja
a a ima i ai uoja).
nedidelis (no s okiq como
Pag is ai manoma, que ci a dis é mui o desigualy d pa e da
linguagem - uma classei mui o di e en es LodLiai.
a ibuídos g ama i5kai
Se acus a uo ume mo ologi5kai, skai a dZi 4 klasds nelik q.
DLKG p ipaZis ama que uns i5 (p z., jq a imi bld a dZiams um, uma),
ou os daik a a dZiams (deiim is, plg. akis), ainda ou os
p e eiksmiams (deiim , plg.daug)
(p. 238). Mas a é ago a
nós adicijq
nelauZome.
En ão se Zi[ dsime i nuli
pu amen e
mo ologi5kai, ele é
i ik a a dis, mas
seman i5kai
(o musq alo y oje ci wa dis designa-se
seman i5kai) ele k yps a à skaiwa dZiq.
K yps a ainda e od6l, que numwa dis a ado
ma ema i5kai com nós gana
- emos agmen i os
nume wa dZius quase
(usados em ala, pois Siaip dizemos
só ma emá icos
me ade, e não uma segunda; e o que
conside a 0,5 Zoding i5 ai5k4?).
3
Quan o e e de pe gun a , li uanis ai (ne e cien is as) su imka iSgi dg 5i
pe gun a4. DaZ mais imama a s y i sob e skai a di, mas mui as ezes a
espos a inal blna - neZinau.
96

Dado que skaiwa dZiai não possuiq comum mo ologiniq
dis inguamqjq c i e iijq, ca ac e ingiausiu j ;, como pa e da
linguagem, b uoZu conside ada ka ego ind abs akdios kielcybes
eik5m6, ikslus skaidius
(LKM 80;
LKMA 221). Também diz-se que del eikmes
apib eZ umo com skaiwa dZiais não
ne a ojami nusakomosios eik5mds ZodZiai -
eles não êm pazyminiq (LKMA 221). Nulio, como
skaidiaus, p ecisão desc dZiamo
- isso skaidius,
ku l sudejus com
ou o skaidiumi
pazygaunamas
esse skaidius. Kas
mesmo miniq
ou a
u djimas. Já
DZ, D4 (DZ) ma dme
- absolu o
ze o.
Mas ou ze o Siame ze o compoição
compoição g au4
pe cebemos da mesma o ma como
(plg. e omado g aus4). Ob iamen e que não. Ou
compa emos ainda: da e eje q obuoli4 e molg ojas
pa aie dideli eje q. No úl imo exemplozdyje
sudaik a a ddjgs ci a dis Nulio e oma pazymini.
eju podemos
ei3kgs ZeniZ elg i
ab i 5 inip oce-
(pi miausia
ss4. Nal .
klq 0 - plg.
palymys eje as
(3) ago a em alguns
casos são
suskaiwa dejgs
(p.g., ainda ze o ho as y, unglyni4
esul ado
- du: nulis [i a ii4]), Nu g
skai a ddjim4 p incipalLia e nulio
eik5mes a e s imas
D4 (DZ4), klu ze o p incipalmen e skaidius,
e não Zenklas. En ão nulio mo ologinis
a a im nuo kon eksgald q p iklausy i
o - ienu daik a a dis, ki u skai a dis
( al como e um, -a numwa dis,
bld a dis ou i a dis).
MaZdaug oki nulio
ak a im4 pode se
encon ado okiediq
linguagem Zodynas e
g ama icas. Cia
quan iá ios skaiwa dZiai
(G undzahlen, ou
Ka dinalzahlen)
começami
nomei i nu'o nulio
(null) (p z., Jud
174; Mikal 1,5 .Zodynuose nul (skaiwa dis) e die NuIl
(daik a a dis) são ap esen ados sepa ados niddais, pois
di e e e a5yba
(VLZ 95).
By he way, VDR (p. 399) Salia null
paLymd a, que isso é p ie eiksmis, mas
isso já bu q diskusija okiediq ní el de
linguagem.
Falc zq num nume a dZiai às ezes em ge al não dis inguem ( ai
pu nai poZil is), e pe b a dZiq disco dam como
quan i imo ologinis niai de e minan es
(d6 e minan s (pu .,
ambém andemos nuli
num6 aux) PPKG 78). iia
Qd o).
LKM pasakida
-,,Calculado -
ela i amen e eceb
ece, no os ZodZiais
quase nãoap esen ando
minha
- A.
(i5 e in a U.)
pa e de linguagem"
(p. 80).
Ths
,,be eik" auk i pa a
o nece
possí ei-
ce o
sybg casos
ce ais zé o p i-
skaiwa dZiq.
91
Nulis Snekamojoje kalbond a al Zodis,
mais a5omosios linguagem Zodis. Como
cujo daZnai p ecisa je. Thi, ma y ,
mos am L. G umadiends e V.
Zilinskienes in es igações (DDRLKZ 29),
ze o pa enka
i
2200 mais dal ojamq a5omosios
linguagem LodLi;.+ iei Sie dados
co esponde ik o g). 28 im yse
encon a 76 ze o pa a ojimai (i5
o al i a 1200 imdiq Zodyno po 300 000
ZodZiq pa a ojimq).
Só i5 nemi i,
ze o
onde e como konk ed ai
consumido.
Tdi a que skaiwa di5kas ze o uso do bldinga não especializadai
Snekamaja e a5omaja lingua, e nas exaclussias escolas ce o
bas an e e minologiza o, é nemaZ,ai uSiniq e minq, o que
neabejo inai us ojim4. S ai, alguns indica daik a a di5k4
exemplo<Ziui, e minq, l c ce o em de inam4li deiinink (MTZ) I
d epazymini: je ainis AKTZ) I galinis AI2, AI<TL) lkaiinis (MIZ) I
knno inis MTZ) I kompiu einis (AI2, AJ<-IZ)
I ne eil<iminis
(AI<2, AKTL)
I no minis (AIdZ, AK-IZ) I simplesasis
(MTZ) I pie1akinis (AJ<Z,
K Z) I sqlyginis
(MTZ) I upa usis (MTL) ze o. Possí eis e dois
combiná eis paZyminiai: nega i o
compu ado inis ze o (AKTZ), uig amasis
compu ado inis ze o (AKTZ). Quan o ediau
ze o gauna nede inam4ji paZymini: unções
ze o (MTL), aiko aiies ze o (AKTL), ze o com
minusu (ly' ' Z), ze o com plusu (M"12).
Exis e e nemaZai e minq, onde ce o apgs
dependomuoju e mo ddmeniu. Si aweuoju jis
daZmais b na kilmininko o mas: ne eil<4 nuliq
Salinimas
(AKTZ), nulio ambien e (MTZ), nulio
daliHis (MTL, VLM^L), nulio e unidade
disnis (}y' Tz), nulio poiymis
(AKTZ), nuli4 mul iplicda a
(YLMZ), nuli y skaiiius (YLMZ),
nuli4 densis (VLi| lZ), nuli4
eo ema
(MTZ). Exis e e minq
, onde ze o dependen e ddmeniu ai e ou a o ma aleg inho,
di isão po exemplo: ii nulio (AKTZ), uipi dymas nuliais (ATKZ).
sud6 iniq e minq sL nulis, exemplo.: be nulio dalik i4 (VLli,Z),
Ras a e alguns nãoipi5kq (ne daik a a dinio compoção o ma)
homologiikas nuli (VL} / Z), homo opiikas nuli (VLMZ).
Como e , lie u iq kalboje nulis ja s,
ge okai paZenggs i p ieki.
Thi já nd a só só núme o o ma
elipses e s4lyginis nume o-
(ka u dius)
e minologiniq eik5miq,
- su gido naujq ma emá icas e compu ado ijā. Ki a e us,
skainulio, como ip as o diaus, consumo nespecializadoje
cuja ac ualiausios
98
Snekamojoje e aSomojoje alboje es imula susim4s 5 i
lie u iq kalbo y oje s4moningai ou nes4moningai é nu ilima.
Gal eikd q pam4s y i e sob e d ejop4 nulio ak a im4, kas
e sob e seu mo ologini ak a im4, que p esen eindje
leis q am ce os casos papildy i mlsq seman i5kai
dis inguam4 skai a dZiq klasg.
A. Ku S Ku scha
AJ<72
AKL P a u
DDRLI(Z G umadien€ L.,
DLKG
D2 Daba in6s li e iq idiomas
F. Ku S Ku scha E
Jud
LKG I
LKM P a u I a u s k i e n e A. Li u iq
LKMA P a u I a u s k i e n 6 A. Li u iq
YilLKZVIIJ Li u iq idiomas Zodynas.
a ybine enciklopedija. Vilnius, 1981.
Lie u iszkai-La iszkai-I nkiszkai--
T ukanai d D. Deu sche
deu sch-li auisI ITZ Ma ema ikos
Ab e iações
A.
Wo e buch.
Li auisch-deu sches Thesau us
linguae
Go ingen, anglq-lie u iq kalbq compu ado ijos
Li uanicae. 1970. Bd. II.
Ai5kinamasis
e minq Zodynas. Kaunas.
1997.
I a u s
k a s K V., J a s i n e i d i u s R.
Ai5kinamasis compu ado ijos
Zodynas. Kaunas, 1995.
Somosios lie u iq pala as
Zilinskien6 V DaZninis a ualin6s a-
Zodynas daZnio wa ka).
(maZejandio
Vilnius, 1997.
Daba inds lie u iq
g ama ica.
idiomas Vilnius, 1997.
Zodynas: DL, - I leid., Vilnius, 1954.
D2"- leid., ilnius, 972. D23III leid., ilnius, Lgg3. DZ4-
edição IV,
Vilnius, 2000.
Deu sch-li auisches Wci e buch. Halle. 1874.
Bd.II.
Jude W. K. Deu sche G amma ik. B aunschweig, 1966.
Li u iq línguas
g ama ica.
Vilnius, 1965. T 1.
linguagem mo ologia. Vilnius, 1994.
linguagem mo ologias apyb aii,a.
nius, 1983.
Vilnius, 1976. T 8. U E VIII Lie u i5koji
T 8. MieZ M i e Z i n i s M.
Rusiszkas ZoMikal Mikalauskai e A.
dynas. TilZe, 1894.
G amma ik. M k Mielcke Ch. G.
Li auisch-deu sches und
Vokiedig
Kaunas, g ama ica.
linguagem
1997.
e minq Zodynas. Vilnius, 1994.
ches Wci e -Buch
<...>. Konigsbe g, L800.
99
PPKG - BalaiSiene J., Mickiend V.
P ak indp anc[zqkalbos g ama ika.
Vilnius, 1996.
Ruig - Ruhig Ph.
Li auisch-Deu schesundDeu sch-Li auischesl-exicon
<...>. Kdnigsbe g, 1747.
S gg - Slapelis J.Lie u iqi usqkalbqZodynas.
Vilnius, 1921.
TZ - Th p au iniq ZodZiq Zodynas. Vilnius, 1985.
VDR - Wo e buch deu sch- ussisch on E. Daum
und W. Schenk. /
Lnipzig,1990.
Vilim - Vilima idius A. MaZas okiSkaskalbamokslis
<...>.
Heidelbe a-
s, 1919.
YLM Z - Madiend
VVokiediq-lie u iqkalbqma ema inisZodynas.Vilnius.
1994.
VLZ - K iZinauskas J. Smagu auskas S.
Vokiediq-lie u iqkalbq Zodynas. Vilnius, 1992. T. Z.
Al ydas UMBRASAS
Ahydas UMBRASAS
Lie u iq ins i u o da língua
An akalnio g. 6
LT-2055 Vilnius
El. maS [email
p o ec ed]
100
Recebida 2000 10 20