scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

„Nulis“: anksčiau ir dabar

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„Nulis“: anksčiau ir dabar

Author: Alvydas Umbrasas
Year: 2000
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/716/807
NULIS: ANKSCIAU IR DABAR Del nulio s4 okos
kilmesl sono alcuni opinoniq.
Exis e l'opinione, che ze o p eso a i5
g aikq. P olemdjus assen e ayda o
i5 ZodZio o 8e
skaidiaus aidg o (omik on) - ik iausiai
- nessuno.
l, che i5 Sio Zenklo kilgs
Se5iasde5im ainis ze o.
DaZ più conside a o India. Indq
Zinomas nuo,,B ahmagup os"
ma ema icane nunulio e yne lis
(ci ca 600 m). Egli e a Zymimas
a5ku ze o en eko i Eu op4.
oppu e u uliuku. Vdliau pe
a abus A abai nuli i5 eikida o
come as-si , cos paZodZiui
ei5kia u5 um4. Kai do e i5
p adZiq nulis pana5iai è s a o e
chiama o
(plg. ok.
Z i4 us.
pabaig4 quQpa. ).
Ci ca 15 a.
F anclzijoje, I alijoje Siai
s4 okai Veliau mol i kalbq
Zodis. p es ino nuli i5 i alq e od6l
pasipa adin i appa ado al o
chiama lei o a ze o.
Te minas nulla igu a -,joks
Zenklas" - appa ado
ank a5 iniuose
la yni5kuose da bg 12 a.
andamas nulla (lo . nullus N.
Te mi e imuose i a abq
Suke
pe di b nasimuose
- joks, non uno)
(N. Chuque ) hand a5 yje (1,484 m.) e nella
p ima s ampadin e a i me icane
(1,M8 m.). Anco a 1,5 a. nullo nelaikd skaidiumi.
P obabilmen e A. Zi a as
(A. Gi a d) il p imo nuli
p ipaZino (L697 m.).
na u aliqjq skaidiq L.
Nuli p esso skaidiumi
Oile is (L. Eule ) suo
p isky e
,,IJn e saliojoje
a i me icane" (1768 m.).
Kada ze o pa eko i
di icile o a
lie u iq kalb4, esa amen e di e.
Senuosi Sio nei ma y , ne eik6jo. Pi eliginiuose aZio uose,
sono conside a e di di e en i Zodynais; Zodynai pe leis i 1979 e
majame lie u iq kalbos Zodyne - K. Si ydo,,Dic iona ium ium
997 m.) nulio ne andame. G eidiausiai lie u iq leksikog a ijoje
lingua um" (- 1620; I Sio Zodyno edizione e elesni (III - V) edizioni o a
nulis appa odd solo 18 a. Ji andame P. Ruigio Zodyne. Come
a5oma,,B ockhaus Enqyklopidie"
(p. 39), okiediq colboje ino 15 a. nulio eik5me è s a a
a o a die
1
Fa i i5
osa p esen a i
Ane cau4p-
H. B. Ma eMa u. {ec } e epM Hb . Cnpano. nux Mocxna, L978.
C.85-86; B ockhaus En yklophdie. Mannheim, 1991.
Bd. 16. S.
38-39
92
Zi e . Mind ame amZiuje eik5md skai i5siple e i die
eik5mes: 1 e . 5ahl, Rok6 ine, €s, . Suskai y ini, €s, .
Z i iga o mens eik5mg. P. Ruigys issuoja abi die Z e,
1ia die Nulle, Nulle, As,l (Ruig a13'z)
Come si ede, ma e i5koji gimind
nuli a izza a secondo okiediq
lingua analogij4. P adjus
pus5imdiui me q lygiai 4pa i i5 P.
Ruigio Zodyno nu a5d K. Milkus
(Milk 557). Nag indjam4
LodiiLodyisa qji n4 ideda i E
Ku 5ai is. Egli o nisce o m4
niulis:
Null die, nii lis, io. Da geh
N. mi N. au , ch q wi[kas llgiei i iei . e is eine wah e N., ji c ypai
pe niik4; l<nlp niikas. is das N. u. nich ig, a| wi di niilcs; od. pei nica $.
Ku S 96) Neai5ku, a F, Ku 5aidio nulis ei5kia skaidiq nes (skai meni),
pauyzdLiais ilius uojamo solo azeologinis ok. die Null
consumimas. In sius o caso niulio eik5me b q,,niene".
g eidiausiai
Veliau bu a e ki okiq nulio o m 4. {domiq ak q andame
uZ iksuo q Aleksand o Ku 5aidio (F yd icho Ku 5aidio
b ol aikis) didZiuliame lie u iq- okiediq kalbq Zodyne. A.
Ku 5ai is, come ondamen ing p oponendo nulia o m4,
da indica e ki q: apslc i ul s, n iolis, ze as
(A. Ku S 1576). Apski ulys p eso o i5 A. Vilima idiaus
kalbamokslio:apski ulys (nulis, ze o) Null m. (Y l m 209). By he
way, apsl inlio (nu io eik5me) n6 a ni LY.j,neijo ka o ekoje.
Thi può esse e solo A. Vilima idiaus e minas.
I5 M. MieZinio Zodyno ze as p im o (A.
Ku 5ai is neidejo): ze as, . nulis. m.
Vilima idiaus nekai ombs o me ze o F.
nulle. ze o. nynu (0) (MieZ 288).
Nuolio Sal inis
è J. Slapelio
Zodynas. è
(ia nuolis
solo come
ilus azion-
e: iisip is i,
i.isipuiiu, -piliiau -
pasdym c*
uiolis?
Kdsy d - N iolis...
n iolis?... Tai
i.isipu qs dikas (Slap 212).
[domo, che nekai oma o maze o
nulio eik5me come
in e nazionale Zodis anco a a
p esen a a
lungo e ano lie u iq lingu Zodynuose.
Ze oie galia e con inua
2
chia amen e mos a pagine.
93
ma o a e sui
,,Th p au iniq
sen i ZodZiq Zodynuose"
(1936
m., sud.
K. Bo u a e k .,
Ka inskai d m.,
1951 O.
e e e k ., L969 m., e 6
O. Do eikiend e k .). 1985 M. Zodyne Tik
(a s.
ed. V K ie kauskas) ze o già nd a. Kalin, a ze o è s a o
così ilgai lie u iq pa boje u ilizza o.
I Zodynus egli en ò
g eidiausiai solo oddl,
che Sie e a e diami.
Nulio p imoji eik5md i ai iq kalbq encyclopedijās, Zodynuose
indicoma mol o pana5iai. Tipi5ku encyclopediniu desc i dZimu
eikd q lailq i 5l: skaidius 0, ku l addidendo con qualsiasi
skaidium si o iene lo s esso skaidius
(LTE YLII254; 22 US1.
P incipali lie u iq della lingua Zodynuose nulio e klmiq
pa eikimas upu eli al o. Ch onologi5kai as al oim
appa ey q così: ni lis (2) 1. digi ale ZenklaS
0", Zymin is dydZio e quan i à nebu im4;
posi i amq e nega i amq skaidiq iba.2.
p k. nessuno, noks
quan i à (D4 506)
ni lis sm. digi ale
(2) T pZ 1. ma .
Zenklas 0, i min is quan i à nebu imq, o p i aiy as pie ku io
no s skaii padidiaus i"i deiinis pus -idinan is ji deiim i kan l. 2.
sqlyginis g andis, nuo h io iniziama kns skniiiuo i: Kylan
empe a i ai, skysdiq pa i 5iaus i empimas maZdja i
aggiia zoli c i ineje empe a u a a S. 3. p k. qualcuno
mol o mAia, ne eil<.iminga; niekns:Kaipgi aip: als ybd moke
Zmogq, pedago{ai a ida e gli suo Si dies dalelg, o isul a o
- ze o sp
(LKZ VIII 892)
nnlis (2) 1.
digi ale Zenklas
0", Zimin is misu a ,,Zio
o quan i à nebu im4;
appia 5 al skaidiaus i5
de5ines
- inc emen an e ji de5im ka q; posi i amq
e nega i amq skaidiq iba: Tb mome o
nul i o, pakilo ino -io.2. p k. nessuno, noks
quan i à. A
Assoliu inis n. ( empe a i a C) (DZz 444)
-273,16'
ni lis (2) 1. skaidius, Zymin is dydZio o
quan i à nebu im4; ji zymin is nume o:
k mome as nuk i o, pakilo ino -io.
94
2. p k. nessuno, joks kiekil A Assoluu inis n.
( empe a a -
2J3, 6'
C) (D2.439, DZ4 439)
No s i5 p imo Z ilgsnio Zodynuose nulio eik1me semb a i5
esmds paZi ejus si può ede e ienoda, a idZiau
Reik5ski umq.
noi si può di ide e
panaSul imo èDZ., i is
ipi. Aki aizdZiai e DZ,
ing aziamen o.
Cia p incipalmen e
accen ua a, che ze o
è digi ale Zenklas .y.
,,0",
ze o pe cepi o come
nume muo o g a inis
uni à. Da aggiu a
che ques o è il limi e
a posi i amq e
nega i amq skaidiq o
a limi e è skaidius).
( i appena lascia a, Ki as ing aziamen o
èDZ i DZo. Cia pana5u, ipas che
anks esnd eik5me pasakoma, in e s a
schiidiaus ca ego ia, eliau
a i k5diai. La p ima che ze o è una ce a
- che o skaidiaus
g a ine iS ai5ka.
Abiejq Siq ipq desc i dZimuose logind skaidiaus
ca ego ia e suoi ma e iali i5 ai5ka (pi mqja)
- g a inis
Zenklas
- conside a i
una nullo eik1me.
Quan o al imen i yTaLIAVIII ( edias ipas). iia
la p ima ze oio eiklmd è solo digi ale Zenklas,
e skaidius (dydis) è sepa a o e p esen a o
come seconda eik5m6. Toks eikSmiq
sepa azione semb a abbas anza pag is as,
solo b q è possibile pasigind i del eikSmiq
hie a chijas.
Juk logi5kai p imao i
è una ce a
g andezza, e non quel
g andZio g a ine
i5 ai5ka è s a a
(no s s o icikai nulio s4 oka dliau ni appa do Zenklas 0). Siuo
i5ple o a
a Z ilgiu salu in inas DZ, (DZ) scel a nuli p incipalmen e
apib eZ i come skaidiq. O di una o dueiejq eik5miq ques ione
i5lieka. Ma y , in u e
DZ skaidius e Zenklas
p esen a a come una
e_ikSme
Iwa dZiq mo analogija_Dz skai i LI{2. Siuo
a siZ elgian p esen a a-
a Z ilgiu nulio d iejg eikSmiq i5sky imas
Ll(Z semb a quan o ned6sningas.
G eidiausiai o p ieZas imi e a nulio dydLio
s4lygi5kumas. Bis e, che 1936
m.,,Ta p au iniq ZodZiq p imaji idomu,
Zodlme" nullio eikime è in gene ale non
ma ema ind:
Nulis (lo .) 1. nessuno; 2. in ma ema ica
- nuss quan i à; limi e a posi i amqjq e
nega i amqjq kiekiq, 0; 3. nukel ine senso
- menl ys d,
menkas,
nien e ne ei5ki4s
Zmogus. (p. 386)
95
Quale pa e del
linguaggio è ze o3? Solo
unaip a salg, i i 5l
klausim4 neleng a. Daugelio kalbq
( a p jq e lie u iq)
Zodyniche e
g amma iche ze o
conside a o
daik a a dZiu p esso
(apie nulio p isl<y im4
daik-
Ia a dLio isolZiame i5 al a o che p esso nume a dZiq
Kodel ze o non nume i e di? Di icu di e, pe ché e
di nelle g amma iche essa nemmeno nonZzimenama).
p op io nume i a dZio mo ologico a a im è
p oblemi5kas. LKM pasaki a a, denomina a nomina i ine
kalkad,,skai a dliu bos pa e, ku i4 si da o LodLiai,
ei5kian ys une us quan i a i i
- skaidius,
daik q
skaidiais kieki e jq eiles a k4" Nupasakom4 lio desc dLimai
quan i uni .q. Ti. o piu os o, che LKG I de oi o che
(p.79).
indicano che ques o è skaidius, s àli almeno o malmen e egli
u d q pa e i in e nume i a dZio apib eLime minimq quan i
skai ia dLiaiy a,,LodLiai, cui ei5iano abs ac us skaidius" (p.
60a). A gi nulk non abs ac us skaidius?
Skai a dis limodissima
skai a laikomas dZiuose
pa e della lingua, . i.
quan i à Saknq kai ku iq
abu, -i, puse, mezan o e
e c., a a ima
ZodZiq, pasika oja
i ai uoja).
nedidelis (no s okiq come
Pag is ai si i iene che nume a dis sia mol o desigualy d pa e
della lingua - una classei mol o di e si LodLiai.
assegna i g ama i5kai
Se a ius ac uo ume mo ologi5kai, skai a dZi 4 klasds nelik q.
DLKG p ipaZis ena che ieni i5 (p z., jq a imi bld a dZiams uno, una),
al i daik a a dZiams (deiim is, plg. akis), anco a al i p e eiksmi
(deiim , plg.daug)
(p. 238). Ma pe o a noi
adicijq nelauZome.
Quindi se Zi[ dsime i nuli
pu anai mo ologi5kai, è
è i ik a o dis, ma
seman i5kai
(o musq pa lo y oje nume a dis assegna o
seman i5kai) egli k yps a p esso skaiwa dZiq.
K yps a anco a e od6l, che nume e dice
a a o ma ema a i5kai pas noi gana
- abbiamo ammen i
nume i wo dZius quasi
(usa i in linguaggio, dopo u o Siaip
solo ma ema ica
diciamo me à, e non una seconda; e che
cosa p ende a 0,5 Zoding i5 ai5k4?).
3
Quan o ebbe da chiede , li uanis ai (ne e scienzia i) su ka iSgi dg 5i domanda4.
DaZ più spesso imama a s y i su skai a di, ma non a i la ispos a inale blna -
neZinau.
96

Poiché skaiwa dZiai non hannoq comune mo ologiniq
dis in iamqjq c i e iijq, ca a e ingiausiu j ;, come pa i della
lingua, b uoZu conside a a ka ego ind abs akdios kielcybes
eik5m6, ikslus skaidius
(LKM 80;
LKMA 221). Si dice anche che del eikmes
apib eZ umo con skaiwa dZiais non
o a ojami nusakomosios eik5mds ZodZiai -
essi non hanno pazyminiq (LKMA 221). Nulio,
come skaidiaus, p ecisione desc i dZiamo
- ques o skaidius,
ku l sudejus con
un al o skaidiumi
pazygaunamas
quel skaidius. Kas
s esso miniq
al o
u djimas. Già
DZ, D4 (DZ) ma dme
- assolu e
ze o.
Ma o ze i Siame ze o in compound ne
compound g ado4
pe cepiamo allo s esso modo come nel
(plg. em o g adi4). O iamen e che no. Oppu e
pa agonichiamo anco a: da e eje q obuoli4 e
molg ojas pa aie dideli eje q. Nell'ul imo
esempiozdyje sudaik a a ddjgs nume a dis Nulio
gauna pazymini.
eju possiamo
ei3kgs ZeniZ elg i
a i 5 inip oce-
(pi mis ica
ss4. Nal .
klq 0 - plg.
palymys eje as
(3) o a in alcuni
casi sono
suskaiwa dejgs
(p.g., da ze o aland y, unglyni4
isul a o
- du: ze o [i a ii4]), Nu g
nume a ddjim4 p incipaleLia e
nullo eik5mes a e imas
D4 (DZ4), klu ze o p incipalmen e skaidius,
e non Zenklas. Quindi nulio mo ologico
a a imano nuo kon eksgald q
skai a dis
appa eni i o - ienu daik a a dis, ki u
(così come e uno, -a nume i a dis,
bld a dis o i a dis).
MaZdaug oki nulio
ak a im4 si può
o a e okiediq lingu
Zodynue e g amma iche.
Cia quan i
nume iwa dZiai
(G undzahlen, o
Ka dinalzahlen)
cominciami
chiami i nu'o nulio
(null) (p z., Jud
174; Mikal 1,5 .Zodynuose nul (skaiwa dis) e die NuIl
(daik a a dis) engono p esen a i sepa a os niddais, nes
di e isce e a5yba
(VLZ 95).
By he way, VDR (p. 399) Salia null
paLymd a, che ques o è p ie eiksmis, ma
ques o già bu q diskusija okiediq
linguaggi li ello.
P anc zq pa lando nume i a dZii a ol e in gene ale non dis insi
( ai pu nai poZil is), e p esso b a dZiq discussi come
quan i imo ologico niai de e minan i
(d6 e minan s (pu .,
anche andamo ze i Qd o).
num6 aux) PPKG 78). iia
LKM accon a a
-,,Calcola e -
ela i amen e ece i,
nuo i ZodZiais quasi
senzaip o lad i
mia
- A.
(i5 e in a U.)
pa e del linguaggio"
(p. 80).
Ths
,,be eik" auk i p esso
o nisce
possibily-
de e mi-
bg casi
na i ze o p i-
skaiwa dZiq.
91
Nulis Snekamojoje kalbond a ale
Thi, ma y , più a5omosios lingua Zodis.
Zodis, del quale daZnai necessi a je.
Come indicano L. G umadiends e V.
Zilinskienes ice che (DDRLKZ 29), ze o
pa enka
i
2200 il più dal ojamq a5omosios lingua
LodLi;.+ iei Sie da i co ispondono
ik o g). 28 im yse o a e 76 ze o
pa a ojimai (i5 o ale i a 1200 imdiq
Zodyno pe 300 000 ZodZiq
pa a ojimq).
Solo i5
nema i i, ze o
do e e come konk ed ai
consuma o.
Addi a che skaiwa di5kas nullio uso bldingo non specializza ai
Snekamaja e a5omaja lingua, e nelle accu a e scisluesi ze o
piu os o e minologiza o, è nemaZ,ai uSiniq e minq, cos
neabejo inai us ojim4. S ai, qualche indica daik a a di5k4
esempio<Ziui, e minq, l c ze o ha de inam4li deiinink (MTZ) I
d epazymini: je ainis AKTZ) I galinis AI2, AI<TL) lkaiinis (MIZ) I
knno inis MTZ) I kompiu einis (AI<2, AJ<-IZ)
I ne eil<iminis
(AI<2, AKTL)
I no minis (AIdZ, AK-IZ) I pap as asis
(MTZ) I pie1akinis (AJ<Z,
K Z) I sqlyginis
(MTZ) I upa usis (MTL) ze o. Possibili e due
combinabili i paZyminiai: nega i ois
kompu einis ze o (AKTZ), uig amasis
kompu einis ze o (AKTZ). Kiek ediau nulis
gauna nede inam4ji paZymini: unzioni nulis
(MTL), aiko aiies nulis (AKTL), nulis con minusu
(ly' ' Z), nulis con piùusu (M"12).
È i nemaZai e minq, do e ze o apgs
dipendomuoju e mine ddmeniu. Si aweuoju jis
daZ più b na kilmininko o me: ne eil<4 nuliq
Salinimas
(AKTZ), nullo ambien e (MTZ), nullo
daliHis (MTL, VLM^L), nullo e uni à disnis
(}y' Tz), nullo poiymis
(AKTZ), nuli4 mol eda a
(YLMZ), nuli y skaiiius (YLMZ),
nuli4 densis (VLi| lZ), nuli4
eo ema
(MTZ). È e minq
, do e ze o dipenden e ddmeniu a e al o più elice o ma,
di isione ecc.: ii nulio (AKTZ), uipi dymas nuliais (ATKZ). Ras a e
e minq sL nulis, ecc.: be nulio dalik i4 (VLli,Z), omologiikas nuliu
qualche nonipi5kq (ne daik a a dino compos o o me) sud6 iniq
(VL} / Z), homo opiikas nuliu (VLMZ).
Come ede e, lie u iq kalboje nulis
ja s, ge okai paZenggs i p ieki.
Thi già nd a ien solo nume o
o ma elipses e s4lyginis nume i-
(ka u dius)
e minologiniq eik5miq,
- appa ado naujq ma ema icane e compu e ijoje.
Ki a e us, skainulio, come ip as o diaus, consumo
delle a ualiausios
98
nespecializza oje Snekamojoje e aSomojoje colboje
a ualeindje lie u iq kalbo y oje s4moningai o nes4moningai
è nu ilima. Gal eikd q pam4s y i e su d ejop4 nulio
s imina susim4s 5 i e su suo mo ologini ak a im4, kas
ak a im4, kas leis q am ce chi casi papildy i mlsq
seman i5kai assegnam4 skai a dZiq klasg.
A. Ku S Ku scha
AJ<72
AKL P a u
DDRLI(Z G umadien€ L.,
DLKG
D2 Daba in6s lie u iq kalbos
F. Ku S Ku scha E
Jud
LKG I
LKM P a u I a u s k i e n e A. Lie u iq
LKMA P a u I a u s k i e n 6 A. Li u iq
YilLKZVIIJ Lie u iq kalbos Zodynas.
a ybine enciklopedija. Vilnius, 1981.
Lie u iszkai-La iszkai-I nkiszkai--
T ukanai d D. Deu sche
deu sch-li auisI ITZ Ma ema ikos
Abb e iazioni
A.
Wo e buch.
Li auisch-deu sches Thesau us
lingua
Go ingen, anglq-lie u iq kalbq compu e ijos
Li ueanicae. 1970. Bd. II.
Ai5kinamasis
e minq Zodynas. Kaunas.
1997.
I a u s
k a s K V., J a s i n e i d i u s R.
Ai5kinamasis kompu e ijos
Zodynas. Kaunas, 1995.
Somosios lie u iq lingua
Zilinskien6 V DaZninis a ualein6s a-
Zodynas daZnio wa ka).
(maZejandio
Vilnius, 1997.
Daba inds lie u iq
g amma ica.
lingua Vilnius, 1997.
Zodynas: DL, - I leid., Vilnius, 1954.
D2"- leid., ilnius, 972. D23III leid., ilnius, Lgg3. DZ4-
ed IV.,
Vilnius, 2000.
Deu sch-li auisches Wci e buch. Halle. 1874.
Bd.II.
Jude W. K. Deu sche G amma ik. B aunschweig, 1966.
Li u iq delle
g amma ica.
lingue Vilnius, 1965. T 1.
kalbos mo ologija. Vilnius, 1994.
lingu mo ologijos apyb aii,a.
nius, 1983.
Vilnius, 1976. T 8. U E VIII Lie u i5koji
T 8. MieZ M i e Z i n i s M.
Rusiszkas ZoMikal Mikalauskai e A.
dynas. TilZe, 1894.
G amma ik. M k Mielcke Ch. G.
Li auisch-deu sches und
Vokiedig
Kaunas, g amma ica.
della
1997.
e minq Zodynas. Vilnius, 1994.
ches Wci e -Buch
<...>. Konigsbe g, L800.
99
PPKG - BalaiSiene J., Mickiend V.
P ak indp anc[zqkalbos g ama ika.
Vilnius, 1996.
Ruig - Ruhig Ph.
Li auisch-Deu schesundDeu sch-Li auischesl-exicon
<...>. Kdnigsbe g, 1747.
S gg - Slapelis J.Lie u iqi usqkalbqZodynas.
Vilnius, 1921.
TZ - Th p au iniq ZodZiq Zodynas. Vilnius, 1985.
VDR - Wo e buch deu sch- ussisch on E. Daum
und W. Schenk. /
Lnipzig,1990.
Vilim - Vilima idius A. MaZas okiSkaskalbamokslis
<...>.
Heidelbe a-
s, 1919.
YLM Z - Madiend
VVokiediq-lie u iqkalbqma ema inisZodynas.Vilnius.
1994.
VLZ - K iZinauskas J. Smagu auskas S.
Vokiediq-lie u iqkalbq Zodynas. Vilnius, 1992. T. Z.
Al ydas UMBRASAS
Ahydas UMBRASAS
Li u iq ins i u o della lingua
An akalnio g. 6
LT-2055 Vilnius
El. maS [email
p o ec ed]
100
Rice u a 2000 10 20