NULIS: ANKSCIAU IR DABAR Del nulio s4 okos
kilmesl son unos cue as nuomoniq.
Exis e en opinión, que ce o omado i5
g aikq. P olemdjus ausen e a5yda o
i5 ZodZio o 8e
skaidiaus aidg o (omik on) - ik iausiai
- nadie.
l, que i5 Sio Zenklo kilgs
Se5iasde5im ainis ce o.
DaZ más se conside a India. Indq
Zinomas nuo,,B ahmagup os"
ma emikoje nunulio e yne lis
(ap oximadamen e 600 m). Él
ue Zymimas a5ku ce o
o u uliuku. Vdliau po a abus
en eko i Eu op4.
a abai nuli i5 eikidao como
as-si , lo paZodZiui ei5kia
u5 um4. Kai donde i5 p adZiq
ce o pana5iai ue y llamado
(plg. ok.
Z i4 us.
pabaig4 quQpa. ).
Sob e 15 a.
F anclzijoje, I alijoje Siai
s4 okai Veliau muchos kalbq
p es ino nuli i5 i alq y od6l llama
pasipa adin i su gido o o Zodis.
ella aho a ze o.
Te minas nulla igu a -,joks
Zenklas" - su gido
ank a5 iniuose
la yni5kuose da bg 12 a.
andamas nulla (lo . nullus N.
Te mi e imuos y a abq
Suke
pe di b nasimuose
- joks, no uno)
(N. Chuque ) ank a5 yje (1,484 m.) y p ime a
en imp uddin e a i me ikoje
(1,M8 m.). O o 1,5 a. nulio nelaikd skaidiumi. P obablemen e
A. Zi a as
(A. Gi a d) el p ime o
nuli p ipaZino (L697
skaidiumi na u aliqjq
m.). Nuli an e
skaidiq L. Oile is (L.
Eule ) su p isky e
,,IJn e saliojoje
a i me ikoje" (1768 m.).
Kada ce o pa eko i
aho a di ícil
lie u iq kalb4, exac amen e deci .
Senuosi Sio en los ma y , ne eik6jo. Pi eliginiuose aZio, majame
conside an a di e en es Zodynais; Zodynai pe leis i 1979 y 997 m.)
lie u iq kalbos Zodyne - K. Si ydo,,Dic iona ium ium lingua um"
nulio ne andame. G eidiausiai lie u iq leksikog a ijoje nulis
(- 1620; I Sio Zodyno edición y elesni (III - V) publicaciones aho a se
apa ece odd sólo 18 a. Ji andame P. Ruigio Zodyne. Cómo
a5oma,,B ockhaus Enqyklopidie"
(p. 39), okiediq kalboje has a 15 a. nulio eik5me ue
a o a die
1
Fac os i5
osa se p esen an
Ane cau4p-
H. B. Ma eMa u. {ec } e epM Hb . Cnpano. nux Mocxna, L978.
C.85-86; B ockhaus En yklophdie. Mannheim, 1991.
Bd. 16. S.
38-39
92
Zi e . Mind ame amZiuje eik5md skai i5siple e i die
eik5mes: 1 e . 5ahl, Rok6 ine, €s, . Suskai y ini, €s, .
Z i iga o mens eik5mg. P. Ruigys ijsuoja abi die Z e,
1ia die Nulle, Nulle, As,l (Ruig a13'z)
Como se e, ma e i5koji gimind
nuli heïda según okiediq
lenguaje analogij4. P adjus
pus5imdiui me q ligiai 4pa i i5 P.
Ruigio Zodyno nu a5d K. Milkus
(Milk 557). Nag indjam4
LodiiLodyisa qji n4 ideda i E
Ku 5ai is. Él p opo ciona o m4
niulis:
Null die, nii lis, io. Da geh
N. mi N. au , ch q wi[kas llgiei i iei . e is eine wah e N., ji c ypai
pe niik4; l<nlp niikas. is das N. u. nich ig, a| wi di niilcs; od. pei
nadaca $. Ku S 96) Neai5ku, o F, Ku 5aidio nulis ei5kia skaidiq nes
(skai meni), pauyzdLiais ilus uojamo sólo azeologinis ok. die Null
consumimas. Siu caso niulio neces5me b q,,nien".
g eidiausiai
Veliau bu a e ki okiq nulio o m 4. {domiq ak q andame
uZ iksuo q Aleksand o Ku 5aidio (F yd icho Ku 5aidio
b ol aikis) didZiuliame lie u iq- okiediq kalbq Zodyne. A.
Ku 5ai is, como undamen ing p esen ando nulia o m4,
da indico y ki q: apslc i ul s, n iolis, ze as
(A. Ku S 1576). Apski ulys omado i5 A. Vilima idiaus
kalbamokslio:apski ulys (nulis, ze o) Null m. (Y l m 209). Byje,
apsl inlio (nu io eik5me) n6 a ni LY.j,neijo ka o ekoje. Thi
puede bu i sólo A. Vilima idiaus e minas.
I5 M. MieZinio Zodyno ze as omado (A.
Ku 5ai is neidejo): ze as, . nulis. m.
Vilima idiaus nekai ombs o mas ze o F.
nulle. ze o. nynu (0) (MieZ 288).
Nuolio Sal inis
es J. Slapelio
Zodynas.
(ia nuolis
es sólo como
ilus ación:
iisip is i,
i.isipuiiu, -piliiau -
pasdym c*
uiolis?
Kdsy d - N iolis...
n iolis?... Tai
i.isipu qs dikas (Slap 212).
[domu, que nekai oma o maze o
nulio eik5me como in e nacional
Zodis aún longgai ue on lie u iq
p esen ada
idiomas Zodynuose.
Ze oie galia y con inúa cla amen e
2
mues a páginas.
93
ma encon a
,,Th p au iniq
caminos ZodZiq Zodynos"
(1936
m., sud.
K. Bo u a y k .,
Ka inskai d m.,
1951 O.
e e y k ., L969 m., e 6
O. Do eikiend y k .). 1985 m. Sólo Zodyne
(a s.
ed. V K ie kauskas) ze o ya nd a. Kalin, a ze o ue an
ilgai lie u iq kalboje u ilizado.
I Zodynus él en ó
g eidiausiai ien oddl,
que Sie ue e diami.
Nulio p ime oji eik5md i ai iq kalbq en enciklopedías,
Zodynues mencionoma muy pana5iai. Tipi5ku encyclopediniu
desc i dZimu eikd q lailq i 5l: skaidius 0, ku l sumed con
cualquie skaidium se ob iene el mismo skaidius
(LTE YLII254; 22 US1.
P incipales Li u iq de la lengua Zodynas nulio e klmiq
pa eikimas upu eli o o. Ch onologi5kai ese o oim a ody q
así: ni lis (2) 1. digi al ZenklaS
0", Zymin is ,,DZio y can idad nebu im4;
posi i amq y nega i amq skaidiq iba.2.
p k. nadie, noks
can idad (D4 506)
ni lis sm. digi al
(2) T pZ 1. ma .
Zenklas 0, i min is can idad nebu imq, o p i aiy as pie cuyo
aunque skaii aumen iaus i"i deiinis pusis -idinan is ji deiim i
kan l. 2. sqlyginis amañois, nuo h io comenzama kns
skniiiuo i: Kylan empe a i ai, skysdiq pa i 5iaus
i empimas maZdja i alcania nuli c i ineje empe a u aje
S. 3. p k. alguien muy mAia, ne eil<.iminga; niekns:Kaipgi aip:
es a ald moke Zmogq, pedago{ai a ida e a él su Si dies
dalelg, o esul ado
- ce o sp
(LKZ VIII 892)
nnlis (2) 1.
digi al Zenklas
0", Zymin is ,,Zio o
amaño nebu im4;
ap i5ido al skaidiaus i5
de5ines
- inc emen an e ji de5im ka q;
posi i oamq e nega i oamq skaidiq iba:
Tb mome as nul i o, pakilo has a -io.2. p k.
nadie, noks can idad. A
Absoliu inis n. ( empe a i a C) (DZz 444)
-273,16'
ni lis (2) 1. skaidius, Zymin is dydZio o
can idad nebu im4; ella zymin is núme o:
k mome as nuk i o, subilo has a -io.
94
2. p k. nadie, joks kiekil A Absoluu inis n.
( empe a a -
2J3, 6'
C) (D2.439, DZ4 439)
Aunque i5 p ime o Z ilgsnio Zodynues nulio eik1me pa ece i5
esmds paZi ejus se puede e ienoda, a idZiau
Reik5ski umq.
noso os podemos
di idi la panaS úl im
esDZ., i es ipos.
ag adecimien o.
Aki aizdZiai y DZ,
Cia p incipalmen e
acen uada, que ce o
es digi al Zenklas .y.
,,0",
ce o pe cibiamas
como ci muo o
g a inis unidad. Da
añie a que es o es el
lími e en e
posi i amq y
nega i amq skaidiq o
a lími e es skaidius).
( ipi nose dijo, Ki as ag adecimien o
esDZ i DZo. Cia pana5u, ipas que
anks esnd eik5me pasakoma, in e s a
skaidiaus ca ego ía, eliau
a i k5diai. P ime o que ce o es una cie a
- que o skaidiaus
g a ine iS ai5ka.
Abiejq Siq ipq desc ip dZmen e logind skaidiaus
ca ego ía y sus ma e iales i5 ai5ka (pi mqja)
- g a inis
Zincklas
-
conside adas una ce o eik1me.
Qué o a yTaLIAVIII ( edias ipas). iia p ime a
nulio eiklmd es sólo digi al Zenklas, y skaidius
(dydis) se sepa a y se p esen a como segunda
eik5m6. Toks eikSmiq sepa ación pa ece
bas an e pag is as, sólo b q se puede
pasigindi a del eikSmiq je a chías.
Juk logi5kai p ime o
es cie a magni ud, y
no a ese magnZio
g a ine i5 ai5ka ue
i5ple o a
(no s his o iikai nulio s4 oka dliau ni apa eció Zenklas 0). Siuo
a Z ilgiu saludin inas DZ, (DZ) elección nuli p incipalmen e
apib eZ i como skaidiq. O de una o d iejq eik5miq cues ión
i5lieka. Ma y , en odas
DZ skaidius y Zenklas
p esen ada como una
e_ikSme
Iwa dZiq mo analogija_Dz skai y LI{2. Siuo
a siZ elgian p esen -
a Z ilgiu nulio d iejg eikSmiq i5sky imas
Ll(Z pa ece cuan o ned6sningas.
G eidiausiai o p ieZas imi ue nulio dydLio
s4lygi5kumas. Po cie o, que 1936
m.,,Ta p au iniq ZodZiq p ime a idomu,
Zodlme" ce o equime es á en gene al no
ma emind:
Nulis (lo .) 1. nadie; 2. en ma emá icas
- noks can idad; lími e en e posi i amqjq y
nega i amqjq kiekiq, 0; 3. nukel ine sen ido
- menl ys d,
menkas,
nada ne ei5ki4s
Zmogus. (p. 386)
95
¿Qué pa e del lenguaje
es ce o3? Sólo unaip
a salg, i i 5l klausim4
neleng a. Daugelio kalbq
( a p jq y lie u iq)
Zodynos y g amá icas
ce o se conside a
daik a a dZiu an e daik-
(apie nulio p isl<y im4
Ia a dLio soluZiame i5 lo de que an e ci a dZiq sob e
núme o de pases? Es di ícil deci , po que y p opio
g ama icas ella ni siquie a ZZsimenuma). Kodel ce o no
ci a dZio la in e p e ación mo ológica es
p oblemi5kas. LKM pasaky a, se llama nomina i ine
kalkad,,skai a dliu bos pa e, ku i4 si da o LodLiai,
ei5kian ys une as can idades
- skaidius,
daik q
cla iais kieki y jq eiles o den4" Nupasakom4 lio desc ip dLimai
can idades quan ybes uni e q. Ti. o más, que LKG I dichoi o que
(p.79).
indican que es o es skaidius, deasien e al menos o malmen e él
u d q pasek i en e ci a dZio apib eLime minimq
skai ia dLiaiy a,,LodLiai, po los cuales ei5kianos abs ac us
skaidius" (p. 60a). ¿No es i nulk no abs ac us skaidius?
Skai a dis limodiausia
skai a laikomas
pa e de la lengua, . i.
dZius es can idad Saknq
(no s okiq como ambos,
-i, puse, pusan o y e c.,
kai ku iq ZodZiq,
a a ima i ai uoja).
pasika oja nedidelis
Pag is ai manoman que el ci a dis es muy desigualy d pa e de la
lengua - una clasei muy di e en es LodLiai.
asignados g ama i5kai
Si acus ac uo ume mo ologi5kai, skai a dZi 4 klasds nelik q.
DLKG p ipaZis ena que unos i5 (p z., jq a imi bld a dZiams uno, una),
o os daik a a dZiams (deiim is, plg. akis), aún o os p e eiksmiams
(deiim , plg.daug)
(p. 238). Pe o has a
aho a noso os
adicijq nelauZome.
Así si Zi[ dsime i nuli
pu nai mo ologi5kai, él
es obik a a dis, pe o
seman i5kai
(o musq dialo y oje ci wa dis asignado
seman i5kai) él k yps a an e skaiwa dZiq.
K yps a aún e od6l, que nume e dís a ado
ma ema i5kai con noso os gana
- enemos agmencios
ci wa dZius casi sólo
(usados en habla, pues Siaip decimos
ma emá icas
mi ad, y no una segunda; y qué oma a 0,5
Zoding i5 ai5k4?).
3
Quan o u o que p egun a , li uanis ai (ne e cien í icos) su imka iSgi dg 5i
cues ion4 DaZ más ecuen emen e imama s a s y i sob e skai a di, pe o a
menudo la espues a inal blna - neZinau.
96
Dado que skaiwa dZiai no ieneq común mo ologiniq
dis inguamqjq c i e iijq, ca ac e ingiausiu j ;, como de la lengua,
b uoZu conside ada ka ego ind abs acdios kielcybes eik5m6,
ikslus skaidius
(LKM 80;
LKMA 221). También se dice que del eik5mes
apib eZ umo con skaiwa dZiais no
o a ojami nusakomosios eik5mds ZodZiai -
ellos no ienen pazyminiq (LKMA 221). Nulio,
como skaidiaus, p ecisión desc dZiamos
- es skaidius, ku l
sudejus con o o
skaidiumi ese
mismo miniq
skaidius. Kas o a
u djimas. Ya
pazygaunamas
ce o.
DZ, D4 (DZ) ma dme
- absolu o
Pe o o ce o Siame ce o en compues o
compues io g ado4
pe cibimos del mismo modo como en
(plg. e omado g ado4). Ob iamen e que no. O
compa émonos aún: da e eje q obuoli4 y molg ojas
pa aie dideli eje q. Es a úl ima ejzdyje
sudaik a a ddjgs ci a dis Nulio ecagauna pazymini.
eju podemos
ZeniZ elg i
ab i 5 inip oce-
(pi miausia
s4. Nal . ei3kgs
klq 0 - plg.
palymys eje as
(3) aho a en
algunos casos son
suskaiwa dejgs
(p.ej., aún ce o ho as y, unglyni4
esul ado
- du: ce o [i a ii4]), Nu g
skai a ddjim4 p incipalLia y nulio
eik5mes a e s imas
D4 (DZ4), klu ce o p incipalmen e skaidius,
y no Zenklas. Así nulio mo ologinis
ac a im nuo kon eksgald q p iklausy i
o - ienu daik a a dis, ki u skai a dis
(así como y uno, -a nume a dis,
bld a dis ó i a dis).
MaZdaug oki nulio
ak a im4 se puede
encon a okiediq
lengua Zodynos y
g amá icas. Cia
can idades skaiwa dZiai
(G undzahlen, o
Ka dinalzahlen)
comenzami
nomb i i nu'o nulio
(null) (p z., Jud
174; Mikal 1,5 .Zodynuche nul (skaiwa dis) y die NuIl
(daik a a dis) se p esen an sepa ados niddais, po que
di e encia y a5yba
(VLZ 95).
Po jeje, VDR (p. 399) Salia null paLymd a,
que es o es p ie eiksmis, pe o es o ya
bu q diskusija okiediq lenguaje
ni elmenyje.
P anc zq hablaba ci a dZiai algunas eces en gene al no
desis idos ( ai pu nai poZil is), y an e b a dZiq hablados como
kiekimo ologinis niai de e minan es
(d6 e minan s (pu .,
ambién encon amos nuli
num6 aux) PPKG 78). iia
Qd o).
LKM pasakida
-,,Cuade no -
ela i amen e ece ece,
nue os ZodZiais casi
desapildan i (i5 e in a U.)
mi pa e
- A.
del lenguaje"
(p. 80).
Ths
,,be eik" auk i an e
p opo ci-
posibles-
ona
ybg casos
ce ainos ze o p i-
skaiwa dZiq.
91
Nulis Snekamojoje kalbond a al Zodis,
más a5omosios lengua Zodis. Como
cuyo daZnai necesi an je. Thi, ma y ,
mues an L. G umadiends y V.
Zilinskienes in es igaciones (DDRLKZ
29), ce o pa enka
i
2200 más del ojamq a5omosios lengua
LodLi;.+ iei Sie da os co esponde
ik o g). 28 im yse encon a 76 ce o
pa a ojimas (i5 o al i a 1200 imdiq
Zodyno po 300 000 ZodZiq
pa a ojimq).
Sólo i5
nema i i, ce o
donde y como konk ed ai
consumado.
Cidna que skaiwa di5kas ce o uso del bldingo no especializadai
Snekamaja y a5omaja lengua, y en las exacliciosas escolslu ze o
bas an e e minologiza o, es nemaZ,ai uSiniq e minq, lo
neabejo inai us ojim4. S ai, a ios indica daik a a di5k4
ejem<Ziui, e minq, l c ce o iene de inam4li deiinink (MTZ) I
d epazymini: je ainis AKTZ) I galinis AI2, AI<TL) lkaiinis (MIZ) I
knno inis MTZ) I kompiu einis (AI2, AJ<-IZ)
I ne eil<iminis
(AI<2, AKTL)
I no minis (AIdZ, AK-IZ) I sencasis
(MTZ) I pie1akinis (AJ<Z,
K Z) I sqlyginis
(MTZ) I upa usis (MTL) ce o. Pueden y dos
combininan los paZyminiai: nega i ois
kompu einis ce o (AKTZ), uig amasis
kompu einis ce o (AKTZ). Kiek ediau ce o
gauna nede inam4ji paZymini: unciones ce o
(MTL), aiko aiies ce o (AKTL), ce o con
menosusu (ly' ' Z), ce o con plususu (M"12).
Exis e i nemaZai e minq, donde ce o apgs
dependiomuoju é mino ddmeniu. Si aweuoju jis
daZniausiai b na kilmininko o mas: ne eil<4
nuliq Salinimas
(AKTZ), nulio en o no (MTZ), nulio
daliHis (MTL, VLM^L), nulio y unidad
disnis (}y' Tz), nulio poiymis
(AKTZ), nuli4 muchasda a
(YLMZ), nuli y skaiiius (YLMZ),
nuli4 densis (VLi| lZ), nuli4
eo ema
(MTZ). Exis e e minq
, donde ce o dependien e ddmeniu a y o a o ma aleg ín,
di isión ej.: ii nulio (AKTZ), uipi dymas nuliais (ATKZ). Ras a y
sud6 iniq e minq sL ce o, ej.: sin nulio dalik i4 (VLli,Z),
algunos noipi5kq (no daik a a dinio compues o o ma)
homologiikas nuli (VL} / Z), homo opiikas nuli (VLMZ).
Como e , lie u iq kalboje nulis ja s,
ge okai paZenggs i p ieki.
Thi ya nd a ien sólo elipses
o ma núme o y s4lyginis
nume o-
(ka u dius)
e minologiniq eik5miq,
- su gido naujq ma emá icas y compu ado ijā. Ki a e us,
skainulio, como ip as o diaus, usoje nespecializadoje
cuya ac ualiausios
98
Snekamojoje y aSomojoje kalboje omen a susim4s 5 i
lie u iq kalbo y oje s4moningai o nes4moningai es nu ilima.
Gal eikd q pam4s y i y sob e d ejop4 nulio ak a im4, kas
y sob e su mo ologini ak a im4, que p esen eindje
leis q am cie os casos apildy i mlsq seman i5kai
dis inguam4 skai a dZiq klasg.
A. Ku S Ku scha
AJ<72
AKL P a u
DDRLI(Z G umadien€ L.,
DLKG
D2 Daba in6s lie u iq idiomas
F. Ku S Ku scha E
Jud
LKG I
LKM P a u I a u s k i e n e A. Li u iq
LKMA P a u I a u s k i e n 6 A. Li u iq
YilLKZVIIJ Li u iq del idioma
Lie u i5koji a ybine enciklopedija.
Lie u iszkai-La iszkai-I nkiszkai--
T ukanai d D. Deu sche
deu sch-li auisI ITZ Ma ema ikos
Abb e iamien os
A.
Wo e buch.
Li auisch-deu sches Thesau us
linguae
Go ingen, anglq-lie u iq kalbq compu ado ijos
Li uanicae. 1970. Bd. II.
Ai5kinamasis
e minq Zodynas. Kaunas.
1997.
I a u s
k a s K V., J a s i n e i d i u s R.
Ai5kinamasis compu ado ijos
Zodynas. Kaunas, 1995.
Somosios lie u iq palab as
Zilinskien6 V DaZninis ac ualmen ein6s a-
Zodynas daZnio wa ka).
(maZejandio
Vilnius, 1997.
Daba inds lie u iq
g ama ica.
idiomas Vilnius, 1997.
Zodynas: DL, - I leid., Vilnius, 1954.
D2"- leid., ilnius, 972. D23III edi ion., ilnius, Lgg3. DZ4-
edición IV,
Vilnius, 2000.
Deu sch-li auisches Wci e buch. Halle. 1874.
Bd.II. El Consejo de Adminis ación
Jude W. K. Deu sche G amma ik. B aunschweig, 1966.
Li u iq idiomas
g ama ica.
Vilnius, 1965. T 1.
lengua mo ología. Vilnius, 1994.
lengua mo ologías apyb aii,a.
nius, 1983.
Zodynas. Vilnius, 1976. T 8. U E VIII
Vilnius, 1981. T 8. MieZ M i e Z i n i s M.
Rusiszkas ZoMikal Mikalauskai e A.
dynas. TilZe, 1894.
G amma ik. M k Mielcke Ch. G.
Li auisch-deu sches und
Vokiedig
Kaunas, g ama ica.
lengua
1997.
e minq Zodynas. Vilnius, 1994.
ches Wci e -Buch
<...>. Konigsbe g, L800.
99
PPKG - BalaiSiene J., Mickiend V.
P ak indp anc[zqkalbos g ama ika.
Vilnius, 1996.
Ruig - Ruhig Ph.
Li auisch-Deu schesundDeu sch-Li auischesl-exicon
<...>. Kdnigsbe g, 1747.
S gg - Slapelis J.Lie u iqi usqkalbqZodynas.
Vilnius, 1921.
TZ - Th p au iniq ZodZiq Zodynas. Vilnius, 1985.
VDR - Wo e buch deu sch- ussisch on E. Daum
und W. Schenk. / Wo e buch deu sch- ussisch on E. Daum und W. Schenk.
Lnipzig,1990.
Vilim - Vilima idius A. MaZas okiSkaskalbamokslis
<...>.
Heidelbe a-
s, 1919.
YLM Z - Madiend
VVokiediq-lie u iqkalbqma ema inisZodynas.Vilnius.
1994.
VLZ - K iZinauskas J. Smagu auskas S.
Vokiediq-lie u iqkalbq Zodynas. Vilnius, 1992. T. Z.
Al ydas UMBRASAS
Ahydas UMBRASAS
Lie u iq idioma ins i u o
An akalnio g. 6
LT-2055 Vilnius
El. maS [email
p o ec ed]
100
Recibió 2000 10 20