scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

„Nulis“: anksčiau ir dabar

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

„Nulis“: anksčiau ir dabar

Author: Alvydas Umbrasas
Year: 2000
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/716/807
NULIS: ANKSCIAU IR DABAR Del nulio s4 okos
kilmesl son unos cue as nuomoniq.
Exis e en opinión, que ce o omado i5
g aikq. P olemdjus ausen e a5yda o
i5 ZodZio o 8e
skaidiaus aidg o (omik on) - ik iausiai
- nadie.
l, que i5 Sio Zenklo kilgs
Se5iasde5im ainis ce o.
DaZ más se conside a India. Indq
Zinomas nuo,,B ahmagup os"
ma emikoje nunulio e yne lis
(ap oximadamen e 600 m). Él
ue Zymimas a5ku ce o
o u uliuku. Vdliau po a abus
en eko i Eu op4.
a abai nuli i5 eikidao como
as-si , lo paZodZiui ei5kia
u5 um4. Kai donde i5 p adZiq
ce o pana5iai ue y llamado
(plg. ok.
Z i4 us.
pabaig4 quQpa. ).
Sob e 15 a.
F anclzijoje, I alijoje Siai
s4 okai Veliau muchos kalbq
p es ino nuli i5 i alq y od6l llama
pasipa adin i su gido o o Zodis.
ella aho a ze o.
Te minas nulla igu a -,joks
Zenklas" - su gido
ank a5 iniuose
la yni5kuose da bg 12 a.
andamas nulla (lo . nullus N.
Te mi e imuos y a abq
Suke
pe di b nasimuose
- joks, no uno)
(N. Chuque ) ank a5 yje (1,484 m.) y p ime a
en imp uddin e a i me ikoje
(1,M8 m.). O o 1,5 a. nulio nelaikd skaidiumi. P obablemen e
A. Zi a as
(A. Gi a d) el p ime o
nuli p ipaZino (L697
skaidiumi na u aliqjq
m.). Nuli an e
skaidiq L. Oile is (L.
Eule ) su p isky e
,,IJn e saliojoje
a i me ikoje" (1768 m.).
Kada ce o pa eko i
aho a di ícil
lie u iq kalb4, exac amen e deci .
Senuosi Sio en los ma y , ne eik6jo. Pi eliginiuose aZio, majame
conside an a di e en es Zodynais; Zodynai pe leis i 1979 y 997 m.)
lie u iq kalbos Zodyne - K. Si ydo,,Dic iona ium ium lingua um"
nulio ne andame. G eidiausiai lie u iq leksikog a ijoje nulis
(- 1620; I Sio Zodyno edición y elesni (III - V) publicaciones aho a se
apa ece odd sólo 18 a. Ji andame P. Ruigio Zodyne. Cómo
a5oma,,B ockhaus Enqyklopidie"
(p. 39), okiediq kalboje has a 15 a. nulio eik5me ue
a o a die
1
Fac os i5
osa se p esen an
Ane cau4p-
H. B. Ma eMa u. {ec } e epM Hb . Cnpano. nux Mocxna, L978.
C.85-86; B ockhaus En yklophdie. Mannheim, 1991.
Bd. 16. S.
38-39
92
Zi e . Mind ame amZiuje eik5md skai i5siple e i die
eik5mes: 1 e . 5ahl, Rok6 ine, €s, . Suskai y ini, €s, .
Z i iga o mens eik5mg. P. Ruigys ijsuoja abi die Z e,
1ia die Nulle, Nulle, As,l (Ruig a13'z)
Como se e, ma e i5koji gimind
nuli heïda según okiediq
lenguaje analogij4. P adjus
pus5imdiui me q ligiai 4pa i i5 P.
Ruigio Zodyno nu a5d K. Milkus
(Milk 557). Nag indjam4
LodiiLodyisa qji n4 ideda i E
Ku 5ai is. Él p opo ciona o m4
niulis:
Null die, nii lis, io. Da geh
N. mi N. au , ch q wi[kas llgiei i iei . e is eine wah e N., ji c ypai
pe niik4; l<nlp niikas. is das N. u. nich ig, a| wi di niilcs; od. pei
nadaca $. Ku S 96) Neai5ku, o F, Ku 5aidio nulis ei5kia skaidiq nes
(skai meni), pauyzdLiais ilus uojamo sólo azeologinis ok. die Null
consumimas. Siu caso niulio neces5me b q,,nien".
g eidiausiai
Veliau bu a e ki okiq nulio o m 4. {domiq ak q andame
uZ iksuo q Aleksand o Ku 5aidio (F yd icho Ku 5aidio
b ol aikis) didZiuliame lie u iq- okiediq kalbq Zodyne. A.
Ku 5ai is, como undamen ing p esen ando nulia o m4,
da indico y ki q: apslc i ul s, n iolis, ze as
(A. Ku S 1576). Apski ulys omado i5 A. Vilima idiaus
kalbamokslio:apski ulys (nulis, ze o) Null m. (Y l m 209). Byje,
apsl inlio (nu io eik5me) n6 a ni LY.j,neijo ka o ekoje. Thi
puede bu i sólo A. Vilima idiaus e minas.
I5 M. MieZinio Zodyno ze as omado (A.
Ku 5ai is neidejo): ze as, . nulis. m.
Vilima idiaus nekai ombs o mas ze o F.
nulle. ze o. nynu (0) (MieZ 288).
Nuolio Sal inis
es J. Slapelio
Zodynas.
(ia nuolis
es sólo como
ilus ación:
iisip is i,
i.isipuiiu, -piliiau -
pasdym c*
uiolis?
Kdsy d - N iolis...
n iolis?... Tai
i.isipu qs dikas (Slap 212).
[domu, que nekai oma o maze o
nulio eik5me como in e nacional
Zodis aún longgai ue on lie u iq
p esen ada
idiomas Zodynuose.
Ze oie galia y con inúa cla amen e
2
mues a páginas.
93
ma encon a
,,Th p au iniq
caminos ZodZiq Zodynos"
(1936
m., sud.
K. Bo u a y k .,
Ka inskai d m.,
1951 O.
e e y k ., L969 m., e 6
O. Do eikiend y k .). 1985 m. Sólo Zodyne
(a s.
ed. V K ie kauskas) ze o ya nd a. Kalin, a ze o ue an
ilgai lie u iq kalboje u ilizado.
I Zodynus él en ó
g eidiausiai ien oddl,
que Sie ue e diami.
Nulio p ime oji eik5md i ai iq kalbq en enciklopedías,
Zodynues mencionoma muy pana5iai. Tipi5ku encyclopediniu
desc i dZimu eikd q lailq i 5l: skaidius 0, ku l sumed con
cualquie skaidium se ob iene el mismo skaidius
(LTE YLII254; 22 US1.
P incipales Li u iq de la lengua Zodynas nulio e klmiq
pa eikimas upu eli o o. Ch onologi5kai ese o oim a ody q
así: ni lis (2) 1. digi al ZenklaS
0", Zymin is ,,DZio y can idad nebu im4;
posi i amq y nega i amq skaidiq iba.2.
p k. nadie, noks
can idad (D4 506)
ni lis sm. digi al
(2) T pZ 1. ma .
Zenklas 0, i min is can idad nebu imq, o p i aiy as pie cuyo
aunque skaii aumen iaus i"i deiinis pusis -idinan is ji deiim i
kan l. 2. sqlyginis amañois, nuo h io comenzama kns
skniiiuo i: Kylan empe a i ai, skysdiq pa i 5iaus
i empimas maZdja i alcania nuli c i ineje empe a u aje
S. 3. p k. alguien muy mAia, ne eil<.iminga; niekns:Kaipgi aip:
es a ald moke Zmogq, pedago{ai a ida e a él su Si dies
dalelg, o esul ado
- ce o sp
(LKZ VIII 892)
nnlis (2) 1.
digi al Zenklas
0", Zymin is ,,Zio o
amaño nebu im4;
ap i5ido al skaidiaus i5
de5ines
- inc emen an e ji de5im ka q;
posi i oamq e nega i oamq skaidiq iba:
Tb mome as nul i o, pakilo has a -io.2. p k.
nadie, noks can idad. A
Absoliu inis n. ( empe a i a C) (DZz 444)
-273,16'
ni lis (2) 1. skaidius, Zymin is dydZio o
can idad nebu im4; ella zymin is núme o:
k mome as nuk i o, subilo has a -io.
94
2. p k. nadie, joks kiekil A Absoluu inis n.
( empe a a -
2J3, 6'
C) (D2.439, DZ4 439)
Aunque i5 p ime o Z ilgsnio Zodynues nulio eik1me pa ece i5
esmds paZi ejus se puede e ienoda, a idZiau
Reik5ski umq.
noso os podemos
di idi la panaS úl im
esDZ., i es ipos.
ag adecimien o.
Aki aizdZiai y DZ,
Cia p incipalmen e
acen uada, que ce o
es digi al Zenklas .y.
,,0",
ce o pe cibiamas
como ci muo o
g a inis unidad. Da
añie a que es o es el
lími e en e
posi i amq y
nega i amq skaidiq o
a lími e es skaidius).
( ipi nose dijo, Ki as ag adecimien o
esDZ i DZo. Cia pana5u, ipas que
anks esnd eik5me pasakoma, in e s a
skaidiaus ca ego ía, eliau
a i k5diai. P ime o que ce o es una cie a
- que o skaidiaus
g a ine iS ai5ka.
Abiejq Siq ipq desc ip dZmen e logind skaidiaus
ca ego ía y sus ma e iales i5 ai5ka (pi mqja)
- g a inis
Zincklas
-
conside adas una ce o eik1me.
Qué o a yTaLIAVIII ( edias ipas). iia p ime a
nulio eiklmd es sólo digi al Zenklas, y skaidius
(dydis) se sepa a y se p esen a como segunda
eik5m6. Toks eikSmiq sepa ación pa ece
bas an e pag is as, sólo b q se puede
pasigindi a del eikSmiq je a chías.
Juk logi5kai p ime o
es cie a magni ud, y
no a ese magnZio
g a ine i5 ai5ka ue
i5ple o a
(no s his o iikai nulio s4 oka dliau ni apa eció Zenklas 0). Siuo
a Z ilgiu saludin inas DZ, (DZ) elección nuli p incipalmen e
apib eZ i como skaidiq. O de una o d iejq eik5miq cues ión
i5lieka. Ma y , en odas
DZ skaidius y Zenklas
p esen ada como una
e_ikSme
Iwa dZiq mo analogija_Dz skai y LI{2. Siuo
a siZ elgian p esen -
a Z ilgiu nulio d iejg eikSmiq i5sky imas
Ll(Z pa ece cuan o ned6sningas.
G eidiausiai o p ieZas imi ue nulio dydLio
s4lygi5kumas. Po cie o, que 1936
m.,,Ta p au iniq ZodZiq p ime a idomu,
Zodlme" ce o equime es á en gene al no
ma emind:
Nulis (lo .) 1. nadie; 2. en ma emá icas
- noks can idad; lími e en e posi i amqjq y
nega i amqjq kiekiq, 0; 3. nukel ine sen ido
- menl ys d,
menkas,
nada ne ei5ki4s
Zmogus. (p. 386)
95
¿Qué pa e del lenguaje
es ce o3? Sólo unaip
a salg, i i 5l klausim4
neleng a. Daugelio kalbq
( a p jq y lie u iq)
Zodynos y g amá icas
ce o se conside a
daik a a dZiu an e daik-
(apie nulio p isl<y im4
Ia a dLio soluZiame i5 lo de que an e ci a dZiq sob e
núme o de pases? Es di ícil deci , po que y p opio
g ama icas ella ni siquie a ZZsimenuma). Kodel ce o no
ci a dZio la in e p e ación mo ológica es
p oblemi5kas. LKM pasaky a, se llama nomina i ine
kalkad,,skai a dliu bos pa e, ku i4 si da o LodLiai,
ei5kian ys une as can idades
- skaidius,
daik q
cla iais kieki y jq eiles o den4" Nupasakom4 lio desc ip dLimai
can idades quan ybes uni e q. Ti. o más, que LKG I dichoi o que
(p.79).
indican que es o es skaidius, deasien e al menos o malmen e él
u d q pasek i en e ci a dZio apib eLime minimq
skai ia dLiaiy a,,LodLiai, po los cuales ei5kianos abs ac us
skaidius" (p. 60a). ¿No es i nulk no abs ac us skaidius?
Skai a dis limodiausia
skai a laikomas
pa e de la lengua, . i.
dZius es can idad Saknq
(no s okiq como ambos,
-i, puse, pusan o y e c.,
kai ku iq ZodZiq,
a a ima i ai uoja).
pasika oja nedidelis
Pag is ai manoman que el ci a dis es muy desigualy d pa e de la
lengua - una clasei muy di e en es LodLiai.
asignados g ama i5kai
Si acus ac uo ume mo ologi5kai, skai a dZi 4 klasds nelik q.
DLKG p ipaZis ena que unos i5 (p z., jq a imi bld a dZiams uno, una),
o os daik a a dZiams (deiim is, plg. akis), aún o os p e eiksmiams
(deiim , plg.daug)
(p. 238). Pe o has a
aho a noso os
adicijq nelauZome.
Así si Zi[ dsime i nuli
pu nai mo ologi5kai, él
es obik a a dis, pe o
seman i5kai
(o musq dialo y oje ci wa dis asignado
seman i5kai) él k yps a an e skaiwa dZiq.
K yps a aún e od6l, que nume e dís a ado
ma ema i5kai con noso os gana
- enemos agmencios
ci wa dZius casi sólo
(usados en habla, pues Siaip decimos
ma emá icas
mi ad, y no una segunda; y qué oma a 0,5
Zoding i5 ai5k4?).
3
Quan o u o que p egun a , li uanis ai (ne e cien í icos) su imka iSgi dg 5i
cues ion4 DaZ más ecuen emen e imama s a s y i sob e skai a di, pe o a
menudo la espues a inal blna - neZinau.
96

Dado que skaiwa dZiai no ieneq común mo ologiniq
dis inguamqjq c i e iijq, ca ac e ingiausiu j ;, como de la lengua,
b uoZu conside ada ka ego ind abs acdios kielcybes eik5m6,
ikslus skaidius
(LKM 80;
LKMA 221). También se dice que del eik5mes
apib eZ umo con skaiwa dZiais no
o a ojami nusakomosios eik5mds ZodZiai -
ellos no ienen pazyminiq (LKMA 221). Nulio,
como skaidiaus, p ecisión desc dZiamos
- es skaidius, ku l
sudejus con o o
skaidiumi ese
mismo miniq
skaidius. Kas o a
u djimas. Ya
pazygaunamas
ce o.
DZ, D4 (DZ) ma dme
- absolu o
Pe o o ce o Siame ce o en compues o
compues io g ado4
pe cibimos del mismo modo como en
(plg. e omado g ado4). Ob iamen e que no. O
compa émonos aún: da e eje q obuoli4 y molg ojas
pa aie dideli eje q. Es a úl ima ejzdyje
sudaik a a ddjgs ci a dis Nulio ecagauna pazymini.
eju podemos
ZeniZ elg i
ab i 5 inip oce-
(pi miausia
s4. Nal . ei3kgs
klq 0 - plg.
palymys eje as
(3) aho a en
algunos casos son
suskaiwa dejgs
(p.ej., aún ce o ho as y, unglyni4
esul ado
- du: ce o [i a ii4]), Nu g
skai a ddjim4 p incipalLia y nulio
eik5mes a e s imas
D4 (DZ4), klu ce o p incipalmen e skaidius,
y no Zenklas. Así nulio mo ologinis
ac a im nuo kon eksgald q p iklausy i
o - ienu daik a a dis, ki u skai a dis
(así como y uno, -a nume a dis,
bld a dis ó i a dis).
MaZdaug oki nulio
ak a im4 se puede
encon a okiediq
lengua Zodynos y
g amá icas. Cia
can idades skaiwa dZiai
(G undzahlen, o
Ka dinalzahlen)
comenzami
nomb i i nu'o nulio
(null) (p z., Jud
174; Mikal 1,5 .Zodynuche nul (skaiwa dis) y die NuIl
(daik a a dis) se p esen an sepa ados niddais, po que
di e encia y a5yba
(VLZ 95).
Po jeje, VDR (p. 399) Salia null paLymd a,
que es o es p ie eiksmis, pe o es o ya
bu q diskusija okiediq lenguaje
ni elmenyje.
P anc zq hablaba ci a dZiai algunas eces en gene al no
desis idos ( ai pu nai poZil is), y an e b a dZiq hablados como
kiekimo ologinis niai de e minan es
(d6 e minan s (pu .,
ambién encon amos nuli
num6 aux) PPKG 78). iia
Qd o).
LKM pasakida
-,,Cuade no -
ela i amen e ece ece,
nue os ZodZiais casi
desapildan i (i5 e in a U.)
mi pa e
- A.
del lenguaje"
(p. 80).
Ths
,,be eik" auk i an e
p opo ci-
posibles-
ona
ybg casos
ce ainos ze o p i-
skaiwa dZiq.
91
Nulis Snekamojoje kalbond a al Zodis,
más a5omosios lengua Zodis. Como
cuyo daZnai necesi an je. Thi, ma y ,
mues an L. G umadiends y V.
Zilinskienes in es igaciones (DDRLKZ
29), ce o pa enka
i
2200 más del ojamq a5omosios lengua
LodLi;.+ iei Sie da os co esponde
ik o g). 28 im yse encon a 76 ce o
pa a ojimas (i5 o al i a 1200 imdiq
Zodyno po 300 000 ZodZiq
pa a ojimq).
Sólo i5
nema i i, ce o
donde y como konk ed ai
consumado.
Cidna que skaiwa di5kas ce o uso del bldingo no especializadai
Snekamaja y a5omaja lengua, y en las exacliciosas escolslu ze o
bas an e e minologiza o, es nemaZ,ai uSiniq e minq, lo
neabejo inai us ojim4. S ai, a ios indica daik a a di5k4
ejem<Ziui, e minq, l c ce o iene de inam4li deiinink (MTZ) I
d epazymini: je ainis AKTZ) I galinis AI2, AI<TL) lkaiinis (MIZ) I
knno inis MTZ) I kompiu einis (AI2, AJ<-IZ)
I ne eil<iminis
(AI<2, AKTL)
I no minis (AIdZ, AK-IZ) I sencasis
(MTZ) I pie1akinis (AJ<Z,
K Z) I sqlyginis
(MTZ) I upa usis (MTL) ce o. Pueden y dos
combininan los paZyminiai: nega i ois
kompu einis ce o (AKTZ), uig amasis
kompu einis ce o (AKTZ). Kiek ediau ce o
gauna nede inam4ji paZymini: unciones ce o
(MTL), aiko aiies ce o (AKTL), ce o con
menosusu (ly' ' Z), ce o con plususu (M"12).
Exis e i nemaZai e minq, donde ce o apgs
dependiomuoju é mino ddmeniu. Si aweuoju jis
daZniausiai b na kilmininko o mas: ne eil<4
nuliq Salinimas
(AKTZ), nulio en o no (MTZ), nulio
daliHis (MTL, VLM^L), nulio y unidad
disnis (}y' Tz), nulio poiymis
(AKTZ), nuli4 muchasda a
(YLMZ), nuli y skaiiius (YLMZ),
nuli4 densis (VLi| lZ), nuli4
eo ema
(MTZ). Exis e e minq
, donde ce o dependien e ddmeniu a y o a o ma aleg ín,
di isión ej.: ii nulio (AKTZ), uipi dymas nuliais (ATKZ). Ras a y
sud6 iniq e minq sL ce o, ej.: sin nulio dalik i4 (VLli,Z),
algunos noipi5kq (no daik a a dinio compues o o ma)
homologiikas nuli (VL} / Z), homo opiikas nuli (VLMZ).
Como e , lie u iq kalboje nulis ja s,
ge okai paZenggs i p ieki.
Thi ya nd a ien sólo elipses
o ma núme o y s4lyginis
nume o-
(ka u dius)
e minologiniq eik5miq,
- su gido naujq ma emá icas y compu ado ijā. Ki a e us,
skainulio, como ip as o diaus, usoje nespecializadoje
cuya ac ualiausios
98
Snekamojoje y aSomojoje kalboje omen a susim4s 5 i
lie u iq kalbo y oje s4moningai o nes4moningai es nu ilima.
Gal eikd q pam4s y i y sob e d ejop4 nulio ak a im4, kas
y sob e su mo ologini ak a im4, que p esen eindje
leis q am cie os casos apildy i mlsq seman i5kai
dis inguam4 skai a dZiq klasg.
A. Ku S Ku scha
AJ<72
AKL P a u
DDRLI(Z G umadien€ L.,
DLKG
D2 Daba in6s lie u iq idiomas
F. Ku S Ku scha E
Jud
LKG I
LKM P a u I a u s k i e n e A. Li u iq
LKMA P a u I a u s k i e n 6 A. Li u iq
YilLKZVIIJ Li u iq del idioma
Lie u i5koji a ybine enciklopedija.
Lie u iszkai-La iszkai-I nkiszkai--
T ukanai d D. Deu sche
deu sch-li auisI ITZ Ma ema ikos
Abb e iamien os
A.
Wo e buch.
Li auisch-deu sches Thesau us
linguae
Go ingen, anglq-lie u iq kalbq compu ado ijos
Li uanicae. 1970. Bd. II.
Ai5kinamasis
e minq Zodynas. Kaunas.
1997.
I a u s
k a s K V., J a s i n e i d i u s R.
Ai5kinamasis compu ado ijos
Zodynas. Kaunas, 1995.
Somosios lie u iq palab as
Zilinskien6 V DaZninis ac ualmen ein6s a-
Zodynas daZnio wa ka).
(maZejandio
Vilnius, 1997.
Daba inds lie u iq
g ama ica.
idiomas Vilnius, 1997.
Zodynas: DL, - I leid., Vilnius, 1954.
D2"- leid., ilnius, 972. D23III edi ion., ilnius, Lgg3. DZ4-
edición IV,
Vilnius, 2000.
Deu sch-li auisches Wci e buch. Halle. 1874.
Bd.II. El Consejo de Adminis ación
Jude W. K. Deu sche G amma ik. B aunschweig, 1966.
Li u iq idiomas
g ama ica.
Vilnius, 1965. T 1.
lengua mo ología. Vilnius, 1994.
lengua mo ologías apyb aii,a.
nius, 1983.
Zodynas. Vilnius, 1976. T 8. U E VIII
Vilnius, 1981. T 8. MieZ M i e Z i n i s M.
Rusiszkas ZoMikal Mikalauskai e A.
dynas. TilZe, 1894.
G amma ik. M k Mielcke Ch. G.
Li auisch-deu sches und
Vokiedig
Kaunas, g ama ica.
lengua
1997.
e minq Zodynas. Vilnius, 1994.
ches Wci e -Buch
<...>. Konigsbe g, L800.
99
PPKG - BalaiSiene J., Mickiend V.
P ak indp anc[zqkalbos g ama ika.
Vilnius, 1996.
Ruig - Ruhig Ph.
Li auisch-Deu schesundDeu sch-Li auischesl-exicon
<...>. Kdnigsbe g, 1747.
S gg - Slapelis J.Lie u iqi usqkalbqZodynas.
Vilnius, 1921.
TZ - Th p au iniq ZodZiq Zodynas. Vilnius, 1985.
VDR - Wo e buch deu sch- ussisch on E. Daum
und W. Schenk. / Wo e buch deu sch- ussisch on E. Daum und W. Schenk.
Lnipzig,1990.
Vilim - Vilima idius A. MaZas okiSkaskalbamokslis
<...>.
Heidelbe a-
s, 1919.
YLM Z - Madiend
VVokiediq-lie u iqkalbqma ema inisZodynas.Vilnius.
1994.
VLZ - K iZinauskas J. Smagu auskas S.
Vokiediq-lie u iqkalbq Zodynas. Vilnius, 1992. T. Z.
Al ydas UMBRASAS
Ahydas UMBRASAS
Lie u iq idioma ins i u o
An akalnio g. 6
LT-2055 Vilnius
El. maS [email
p o ec ed]
100
Recibió 2000 10 20