scieee Open visual document viewer

„Nulis“: anksčiau ir dabar

Alvydas Umbrasas

Full text

NULIS: ANKSCIAU IR DABAR Del nulio s4 okos kilmesl são alguns opinioniq. Exis e a opinião de que ze o omado i5 g aikq. P olemdjus ausen e ayda o p o a elmen e i5 ZodZio o 8e skaidiaus aidg o (omik on) - - ninguém. l, que i5 Sio Zenklo kilgs Se5iasde5im ainis ze o. DaZ mais conside ada India. Indq Zinomas nuo,,B ahmagup os" ma emá icas nunulio e yne lis (ce ca 600 m.). Ele oi Zymimas a5ku ze o en ou i Eu op4. ou u uliuku. Vdliau po a abus á abes nuli i5 eikida o como as-si , que paZodZiui ei5kia u5 um4. Kai onde i5 p adZiq nulis pana5iai oi e chamado (plg. ok. Z i4 us. pabaig4 quQpa. ). Sob e 15 a. F anclzijoje, I alijoje Siai s4 okai Veliau mui os kalbq Zodis. emp ino nuli i5 i alq e od6l pasipa adin i apa eceu ou o chama ela ago a ze o. Te minas nulla igu a -,joks Zenklas" - su gido ank a5 iniuose la yni5kuose da bg 12 a. andamas nulla (lo . nullus N. Te mi e imuose e a abq Suke pe di b nasimuose - joks, não um) (N. Chuque ) an a5 yje (1,484 m) e p imei a imp essdin oje a i me ikoje (1,M8 m.). Mais 1,5 a. nulio nelaikd skaidiumi. P obá el A. Zi a as (A. Gi a d) o p imei o nuli p ipaZino (L697 skaidiumi na u aliqjq m.). Nuli jun o skaidiq L. Oile is (L. Eule ) seu p isky e ,,IJn e saliojoje a i me ikoje" (1768 m.). Kada ze o pa eko i ago a é di ícil lie u iq kalb4, p ecisamen e dize . Senuosicios Sio ma y , ne eik6jo. Pi eliginiuose aZio, majame conside adas em di e en es Zodynais; Zodynai pe leis i 1979 e lie u iq kalbos Zodyne - K. Si ydo,,Dic iona ium ium lingua um" 997 m.) nulio ne andame. G eidiausiai lie u iq leksikog a ijoje (- 1620; I Sio Zodyno edição e elesni (III - V) edições ago a são nulis apa ece odd só 18 a. Ji andame P. Ruigio Zodyne. Como a5oma,,B ockhaus Enqyklopidie" (p. 39), okiediq kalboje a é 15 a. nulio eik5me oi a o a die 1 Fac os i5 osa ap esen ados Ane cau4p- H. B. Ma eMa u. {ec } e epM Hb . Cnpano. nux Mocxna, L978. C.85-86; B ockhaus En yklophdie. Mannheim, 1991. Bd. 16. S. 38-39 92 Zi e . Mind ame amZiuje eik5md skai i5siple e e die eik5mes: 1 e . 5ahl, Rok6 ine, €s, . Suskai y ini, €s, . Z i iga o mens eik5mg. P. Ruigys ixsuoja abi die Z e, 1ia die Nulle, Nulle, As,l (Ruig a13'z) Como ê, mo e i5koji gimind nuli ae ida segundo okiediq linguagem analogij4. P adjus pus5imdiui me q ligiai 4pa i i5 P. Ruigio Zodyno nu a5d K. Milkus (Milk 557). Nag indjam4 LodiiLodyisa qji n4 ideda e E Ku 5ai is. Ele o nece o m4 niulis: Null die, nii lis, io. Da geh N. mi N. au , ch q wi[kas llgiei i iei . e is eine wah e N., ji c ypai pe niik4; l<nlp niikas. is das N. u. nich ig, a| wi di niilcs; od. pei nadaca $. Ku S 96) Neai5ku, ou F, Ku 5aidio nulis ei5kia skaidiq nes (skai meni), pauyzdLiais ilus uojamo só azeologinis ok. die Null consumimas. Suiço caso niulio eik5me b q,,nieco". g eidiausiai Veliau bu a e ki okiq nulio o m 4. {domiq ak q andame uZ iksuo q Aleksand o Ku 5aidio (F yd icho Ku 5aidio b ol aikis) didZiuliame lie u iq- okiediq kalbq Zodyne. A. Ku 5ai is, como undamen ing o necendo nulia o m4, mais indica e ki q: apslc i ul s, n iolis, ze as (A. Ku S 1576). Apski ulys i ado i5 A. Vilima idiaus kalbamokslio:apski ulys (nulis, ze o) Null m. (Y l m 209). Byje, apsl inlio (nu io eik5me) n6 a nem LY.j,neijo ka o ekoje. Thi pode se só A. Vilima idiaus e minas. I5 M. MieZinio Zodyno ze as paim o (A. Ku 5ai is neidejo): ze as, . nulis. m. Vilima idiaus nekai ombs o mas ze o F. nulle. ze o. nynu (0) (MieZ 288). Nuolio Sal inis é J. Slapelio Zodynas. é (ia nuolis só como ilus ação: iisip is i, i.isipuiiu, -piliiau - pasdym c* uiolis? Kdsy d - N iolis... n iolis?... Tai i.isipu qs dikas (Slap 212). [domu, que nekai oma o maze o nulio eik5me como in e nacional Zodis ainda longgai o am lie u iq ap esen ada idiomas Zodynuose. Ze oie galia e con inua 2 cla amen e mos a páginas. 93 ma encon a nos ,,Th p au iniq caminhos ZodZiq Zodynos" (1936 m., sud. K. Bo u a e k ., Ka inskai d m., 1951 O. e e e k ., L969 m., e 6 O. Do eikiend e k .). 1985 M. Zodyne Só (a s. ed. V K ie kauskas) ze o já nd a. Kalin, a ze o oi ão ilgai lie u iq alboje u ilizado. I Zodynus ele en ou g eidiausiai só oddl, que Sie oi e diami. Nulio p imei oji eik5md i ai iq kalbq encyclopedijās, Zodynues indicoma mui o pana5iai. Tipi5ku encyclopediniu desc i dZimu eikd q lailq i 5l: skaidius 0, ku l adiendando com qualque skaidium ob ém o mesmo skaidius (LTE YLII254; 22 US1. Nos p incipais zodynos da língua lie u iq nulio e klmiq ag adimen o upu eli ou o. Ch onologi5kai o ou o apa ey q assim: ni lis (2) 1. digi al ZenklaS 0", Zymin is ,,DZio e quan idade nebu im4; posi i amq e nega i amq skaidiq iba.2. p k. ninguém, noks quan idade (D4 506) ni lis sm. digi al (2) T pZ 1. ma . Zenklas 0, i min is quan idade nebu imq, o p i aiy as pie cujo no s skaii aumen iaus i"i deiinis pusis -idinan is ji deiim i kan l. 2. sqlyginis magni is, nuo h io começama kns skniiiuo i: Kylan empe a i ai, skysdiq pa i 5iaus i empimas maZdja e alcania nuli c i ineje empe a u a de S. 3. p k. alguém mui o mAia, ne eil<.iminga; niekns:Kaipgi aip: als ybd moke Zmogq, pedago{ai a ida e lhe seu Si dies dalelg, e esul ado - ze o sp (LKZ VIII 892) nnlis (2) 1. digi al Zenklas 0", Zymin is ,,Zio ou quan idade não im4; p i i5ido ao skaidiaus i5 de5ines - aumen an e ji de5im ka q; posi i aamq e nega i aamq skaidiq iba: Tb mome as nul i o, pakilo a é -io.2. p k. ninguém, noks quan idade. A Absoliu inis n. ( empe a i a C) (DZz 444) -273,16' ni lis (2) 1. skaidius, Zymin is dydZio ou quan idade nebu im4; ela zymin is núme o: k mome as nuk i o, pakilo a é -io. 94 2. p k. ninguém, joks kiekil A Absoluu inis n. ( empe a a - 2J3, 6' C) (D2.439, DZ4 439) Embo a i5 p imei o Z ilgsnio Zodynues nulio eik1me pa ece i5 esmds paZi ejus pode e uni o m, a idZiau Reik5ski umq. nós podemos di idi a panaSiausias éDZ., i is ipos. Aki aizdZiai e DZ, ag adecimen o. Cia p incipalmen e acen ua-se que ze o é digi al Zenklas .i. ,,0", ze o pe cebe-se como numme o ou g a inis unidade. Da ad ida que isso é a on ei a en e posi i amq e nega i amq skaidiq ou a on ei a é ( ik nãosaída, Ki as ag adecimen o éDZ i skaidius). DZo. Cia pana5u, ipas que anks esnd eik5me pasakoma, in e s a a i k5diai. ca ego ia escidiaus, eliau P imei amen e que ze o é uma ce a - que o skaidiaus g a ine iS ai5ka. Abiejq Siq ipq desc i dZimuose logind skaidiaus ca ego ia e seus ma e iais i5 ai5ka (pi mqja) - g a inis Zincklas - conside adas uma ze o eik1me. Quan o ou a yTaLIAVIII ( edias ipas). iia a p imei a nulio eiklmd é apenas o digi al Zenklas, e skaidius (dydis) é sepa ado e ap esen ado como a segunda eik5m6. Toks eikSmiq sepa ação pa ece bas an e pag is as, só b q é possí el pasigindi a del eikSmiq hie a chijas. Juk logic5kai p imei o é uma ce a dimensão, e não que dimensZio g a ine i5 ai5ka oi i5ple o a (no s his o io iikai nulio s4 oka dliau nei apa eceu Zenklas 0). Siuo a Z ilgiu cump in inas DZ, (DZ) escolha nuli p incipalmen e apib eZ i como skaidiq. O de uma ou d iejq eik5miq ques ão i5lieka. Ma y , em odas DZ skaidius e Zenklas ap esen ada como uma e_ikSme Iwa dZiq mo analogija_Dz skai e LI{2. Siuo a siZ elgian ap esen - a Z ilgiu nulio d iejg eikSmiq i5sky imas Ll(Z pa ece quan o ned6sningas. G eidiausiai o p ieZas imi oi nulio dydLio s4lygi5kumas. Incede que 1936 m.,,Ta p au iniq ZodZiq p imei a idomu, Zodlme" nulio equime é em ge al não ma emind: Nulis (lo .) 1. ninguém; 2. em ma emá ica - noks quan idade; limi e en e posi i amqjq e nega i amqjq kiekiq, 0; 3. nukel ine sen ido - menl ys d, menkas, nada ne ei5ki4s Zmogus. (p. 386) 95 Que pa e da linguagem é ce o3? Só umaip a salg, i i 5l klausim4 neleng a. Daugelio kalbq ( a p jq e lie u iq) Zodynas e g ama icas ze o é conside ado daik a a dZiu pa a daik- (apie nulio p isl<y im4 Ia a dLio esolZiame i5 do que à nume a dZiq sob e nume alise? Di icku dize , pois e p óp io ci a dZio g ama icas ela nemZZzimenuma). Kodel ze o não mo ologico ac a im é p oblemi5kas. LKM pasaky a, chama-se nomina i ine kalkad,,skai a dliu bos pa e, que4 si da o LodLiai, ei5kian ys une us quan idades - skaidius, daik q cla iais kieki e jq eiles a k4" Nupasakom4 lio desc i dLimai quan idades uni e q. Ti. o mais, que LKG I di oi o, que (p.79). indicam que isso é skaidius, depaci pelo menos o malmen e ele u d q en a en e núme os a dZio apib eLime minimq skai ia dLiaiy a,,LodLiai, pelos quais ei5diam abs ac us skaidius" (p. 60a). É i nulk não abs ac us skaidius? Skai a dis limodinha skai a laikomas dZiuses pa e da linguagem, . i. quan idade Saknq kai ambos, -i, me ade, meioan o e e c., ku iq ZodZiq, pasika oja a a ima i ai uoja). nedidelis (no s okiq como Pag is ai manoma, que ci a dis é mui o desigualy d pa e da linguagem - uma classei mui o di e en es LodLiai. a ibuídos g ama i5kai Se acus a uo ume mo ologi5kai, skai a dZi 4 klasds nelik q. DLKG p ipaZis ama que uns i5 (p z., jq a imi bld a dZiams um, uma), ou os daik a a dZiams (deiim is, plg. akis), ainda ou os p e eiksmiams (deiim , plg.daug) (p. 238). Mas a é ago a nós adicijq nelauZome. En ão se Zi[ dsime i nuli pu amen e mo ologi5kai, ele é i ik a a dis, mas seman i5kai (o musq alo y oje ci wa dis designa-se seman i5kai) ele k yps a à skaiwa dZiq. K yps a ainda e od6l, que numwa dis a ado ma ema i5kai com nós gana - emos agmen i os nume wa dZius quase (usados em ala, pois Siaip dizemos só ma emá icos me ade, e não uma segunda; e o que conside a 0,5 Zoding i5 ai5k4?). 3 Quan o e e de pe gun a , li uanis ai (ne e cien is as) su imka iSgi dg 5i pe gun a4. DaZ mais imama a s y i sob e skai a di, mas mui as ezes a espos a inal blna - neZinau. 96 Dado que skaiwa dZiai não possuiq comum mo ologiniq dis inguamqjq c i e iijq, ca ac e ingiausiu j ;, como pa e da linguagem, b uoZu conside ada ka ego ind abs akdios kielcybes eik5m6, ikslus skaidius (LKM 80; LKMA 221). Também diz-se que del eikmes apib eZ umo com skaiwa dZiais não ne a ojami nusakomosios eik5mds ZodZiai - eles não êm pazyminiq (LKMA 221). Nulio, como skaidiaus, p ecisão desc dZiamo - isso skaidius, ku l sudejus com ou o skaidiumi pazygaunamas esse skaidius. Kas mesmo miniq ou a u djimas. Já DZ, D4 (DZ) ma dme - absolu o ze o. Mas ou ze o Siame ze o compoição compoição g au4 pe cebemos da mesma o ma como (plg. e omado g aus4). Ob iamen e que não. Ou compa emos ainda: da e eje q obuoli4 e molg ojas pa aie dideli eje q. No úl imo exemplozdyje sudaik a a ddjgs ci a dis Nulio e oma pazymini. eju podemos ei3kgs ZeniZ elg i ab i 5 inip oce- (pi miausia ss4. Nal . klq 0 - plg. palymys eje as (3) ago a em alguns casos são suskaiwa dejgs (p.g., ainda ze o ho as y, unglyni4 esul ado - du: nulis [i a ii4]), Nu g skai a ddjim4 p incipalLia e nulio eik5mes a e s imas D4 (DZ4), klu ze o p incipalmen e skaidius, e não Zenklas. En ão nulio mo ologinis a a im nuo kon eksgald q p iklausy i o - ienu daik a a dis, ki u skai a dis ( al como e um, -a numwa dis, bld a dis ou i a dis). MaZdaug oki nulio ak a im4 pode se encon ado okiediq linguagem Zodynas e g ama icas. Cia quan iá ios skaiwa dZiai (G undzahlen, ou Ka dinalzahlen) começami nomei i nu'o nulio (null) (p z., Jud 174; Mikal 1,5 .Zodynuose nul (skaiwa dis) e die NuIl (daik a a dis) são ap esen ados sepa ados niddais, pois di e e e a5yba (VLZ 95). By he way, VDR (p. 399) Salia null paLymd a, que isso é p ie eiksmis, mas isso já bu q diskusija okiediq ní el de linguagem. Falc zq num nume a dZiai às ezes em ge al não dis inguem ( ai pu nai poZil is), e pe b a dZiq disco dam como quan i imo ologinis niai de e minan es (d6 e minan s (pu ., ambém andemos nuli num6 aux) PPKG 78). iia Qd o). LKM pasakida -,,Calculado - ela i amen e eceb ece, no os ZodZiais quase nãoap esen ando minha - A. (i5 e in a U.) pa e de linguagem" (p. 80). Ths ,,be eik" auk i pa a o nece possí ei- ce o sybg casos ce ais zé o p i- skaiwa dZiq. 91 Nulis Snekamojoje kalbond a al Zodis, mais a5omosios linguagem Zodis. Como cujo daZnai p ecisa je. Thi, ma y , mos am L. G umadiends e V. Zilinskienes in es igações (DDRLKZ 29), ze o pa enka i 2200 mais dal ojamq a5omosios linguagem LodLi;.+ iei Sie dados co esponde ik o g). 28 im yse encon a 76 ze o pa a ojimai (i5 o al i a 1200 imdiq Zodyno po 300 000 ZodZiq pa a ojimq). Só i5 nemi i, ze o onde e como konk ed ai consumido. Tdi a que skaiwa di5kas ze o uso do bldinga não especializadai Snekamaja e a5omaja lingua, e nas exaclussias escolas ce o bas an e e minologiza o, é nemaZ,ai uSiniq e minq, o que neabejo inai us ojim4. S ai, alguns indica daik a a di5k4 exemplo<Ziui, e minq, l c ce o em de inam4li deiinink (MTZ) I d epazymini: je ainis AKTZ) I galinis AI2, AI<TL) lkaiinis (MIZ) I knno inis MTZ) I kompiu einis (AI2, AJ<-IZ) I ne eil<iminis (AI<2, AKTL) I no minis (AIdZ, AK-IZ) I simplesasis (MTZ) I pie1akinis (AJ<Z, K Z) I sqlyginis (MTZ) I upa usis (MTL) ze o. Possí eis e dois combiná eis paZyminiai: nega i o compu ado inis ze o (AKTZ), uig amasis compu ado inis ze o (AKTZ). Quan o ediau ze o gauna nede inam4ji paZymini: unções ze o (MTL), aiko aiies ze o (AKTL), ze o com minusu (ly' ' Z), ze o com plusu (M"12). Exis e e nemaZai e minq, onde ce o apgs dependomuoju e mo ddmeniu. Si aweuoju jis daZmais b na kilmininko o mas: ne eil<4 nuliq Salinimas (AKTZ), nulio ambien e (MTZ), nulio daliHis (MTL, VLM^L), nulio e unidade disnis (}y' Tz), nulio poiymis (AKTZ), nuli4 mul iplicda a (YLMZ), nuli y skaiiius (YLMZ), nuli4 densis (VLi| lZ), nuli4 eo ema (MTZ). Exis e e minq , onde ze o dependen e ddmeniu ai e ou a o ma aleg inho, di isão po exemplo: ii nulio (AKTZ), uipi dymas nuliais (ATKZ). sud6 iniq e minq sL nulis, exemplo.: be nulio dalik i4 (VLli,Z), Ras a e alguns nãoipi5kq (ne daik a a dinio compoção o ma) homologiikas nuli (VL} / Z), homo opiikas nuli (VLMZ). Como e , lie u iq kalboje nulis ja s, ge okai paZenggs i p ieki. Thi já nd a só só núme o o ma elipses e s4lyginis nume o- (ka u dius) e minologiniq eik5miq, - su gido naujq ma emá icas e compu ado ijā. Ki a e us, skainulio, como ip as o diaus, consumo nespecializadoje cuja ac ualiausios 98 Snekamojoje e aSomojoje alboje es imula susim4s 5 i lie u iq kalbo y oje s4moningai ou nes4moningai é nu ilima. Gal eikd q pam4s y i e sob e d ejop4 nulio ak a im4, kas e sob e seu mo ologini ak a im4, que p esen eindje leis q am ce os casos papildy i mlsq seman i5kai dis inguam4 skai a dZiq klasg. A. Ku S Ku scha AJ<72 AKL P a u DDRLI(Z G umadien€ L., DLKG D2 Daba in6s li e iq idiomas F. Ku S Ku scha E Jud LKG I LKM P a u I a u s k i e n e A. Li u iq LKMA P a u I a u s k i e n 6 A. Li u iq YilLKZVIIJ Li u iq idiomas Zodynas. a ybine enciklopedija. Vilnius, 1981. Lie u iszkai-La iszkai-I nkiszkai-- T ukanai d D. Deu sche deu sch-li auisI ITZ Ma ema ikos Ab e iações A. Wo e buch. Li auisch-deu sches Thesau us linguae Go ingen, anglq-lie u iq kalbq compu ado ijos Li uanicae. 1970. Bd. II. Ai5kinamasis e minq Zodynas. Kaunas. 1997. I a u s k a s K V., J a s i n e i d i u s R. Ai5kinamasis compu ado ijos Zodynas. Kaunas, 1995. Somosios lie u iq pala as Zilinskien6 V DaZninis a ualin6s a- Zodynas daZnio wa ka). (maZejandio Vilnius, 1997. Daba inds lie u iq g ama ica. idiomas Vilnius, 1997. Zodynas: DL, - I leid., Vilnius, 1954. D2"- leid., ilnius, 972. D23III leid., ilnius, Lgg3. DZ4- edição IV, Vilnius, 2000. Deu sch-li auisches Wci e buch. Halle. 1874. Bd.II. Jude W. K. Deu sche G amma ik. B aunschweig, 1966. Li u iq línguas g ama ica. Vilnius, 1965. T 1. linguagem mo ologia. Vilnius, 1994. linguagem mo ologias apyb aii,a. nius, 1983. Vilnius, 1976. T 8. U E VIII Lie u i5koji T 8. MieZ M i e Z i n i s M. Rusiszkas ZoMikal Mikalauskai e A. dynas. TilZe, 1894. G amma ik. M k Mielcke Ch. G. Li auisch-deu sches und Vokiedig Kaunas, g ama ica. linguagem 1997. e minq Zodynas. Vilnius, 1994. ches Wci e -Buch <...>. Konigsbe g, L800. 99 PPKG - BalaiSiene J., Mickiend V. P ak indp anc[zqkalbos g ama ika. Vilnius, 1996. Ruig - Ruhig Ph. Li auisch-Deu schesundDeu sch-Li auischesl-exicon <...>. Kdnigsbe g, 1747. S gg - Slapelis J.Lie u iqi usqkalbqZodynas. Vilnius, 1921. TZ - Th p au iniq ZodZiq Zodynas. Vilnius, 1985. VDR - Wo e buch deu sch- ussisch on E. Daum und W. Schenk. / Lnipzig,1990. Vilim - Vilima idius A. MaZas okiSkaskalbamokslis <...>. Heidelbe a- s, 1919. YLM Z - Madiend VVokiediq-lie u iqkalbqma ema inisZodynas.Vilnius. 1994. VLZ - K iZinauskas J. Smagu auskas S. Vokiediq-lie u iqkalbq Zodynas. Vilnius, 1992. T. Z. Al ydas UMBRASAS Ahydas UMBRASAS Lie u iq ins i u o da língua An akalnio g. 6 LT-2055 Vilnius El. maS [email p o ec ed] 100 Recebida 2000 10 20