„Nulis“: anksčiau ir dabar
Full text
NULIS: ANKSCIAU IR DABAR Del nulio s4 okos
kilmesl são alguns opinioniq.
Exis e a opinião de que ze o omado i5
g aikq. P olemdjus ausen e ayda o
p o a elmen e i5 ZodZio o 8e
skaidiaus aidg o (omik on) -
- ninguém.
l, que i5 Sio Zenklo kilgs
Se5iasde5im ainis ze o.
DaZ mais conside ada India. Indq
Zinomas nuo,,B ahmagup os"
ma emá icas nunulio e yne lis
(ce ca 600 m.). Ele oi Zymimas
a5ku ze o en ou i Eu op4.
ou u uliuku. Vdliau po a abus
á abes nuli i5 eikida o como
as-si , que paZodZiui ei5kia
u5 um4. Kai onde i5 p adZiq nulis
pana5iai oi e chamado
(plg. ok.
Z i4 us.
pabaig4 quQpa. ).
Sob e 15 a.
F anclzijoje, I alijoje Siai
s4 okai Veliau mui os kalbq
Zodis. emp ino nuli i5 i alq e od6l
pasipa adin i apa eceu ou o
chama ela ago a ze o.
Te minas nulla igu a -,joks
Zenklas" - su gido
ank a5 iniuose
la yni5kuose da bg 12 a.
andamas nulla (lo . nullus N.
Te mi e imuose e a abq
Suke
pe di b nasimuose
- joks, não um)
(N. Chuque ) an a5 yje (1,484 m) e p imei a
imp essdin oje a i me ikoje
(1,M8 m.). Mais 1,5 a. nulio nelaikd skaidiumi. P obá el A.
Zi a as
(A. Gi a d) o p imei o
nuli p ipaZino (L697
skaidiumi na u aliqjq
m.). Nuli jun o
skaidiq L. Oile is (L.
Eule ) seu p isky e
,,IJn e saliojoje
a i me ikoje" (1768 m.).
Kada ze o pa eko i
ago a é di ícil
lie u iq kalb4, p ecisamen e dize .
Senuosicios Sio ma y , ne eik6jo. Pi eliginiuose aZio, majame
conside adas em di e en es Zodynais; Zodynai pe leis i 1979 e
lie u iq kalbos Zodyne - K. Si ydo,,Dic iona ium ium lingua um"
997 m.) nulio ne andame. G eidiausiai lie u iq leksikog a ijoje
(- 1620; I Sio Zodyno edição e elesni (III - V) edições ago a são
nulis apa ece odd só 18 a. Ji andame P. Ruigio Zodyne. Como
a5oma,,B ockhaus Enqyklopidie"
(p. 39), okiediq kalboje a é 15 a. nulio eik5me oi
a o a die
1
Fac os i5
osa ap esen ados
Ane cau4p-
H. B. Ma eMa u. {ec } e epM Hb . Cnpano. nux Mocxna, L978.
C.85-86; B ockhaus En yklophdie. Mannheim, 1991.
Bd. 16. S.
38-39
92
Zi e . Mind ame amZiuje eik5md skai i5siple e e die
eik5mes: 1 e . 5ahl, Rok6 ine, €s, . Suskai y ini, €s, .
Z i iga o mens eik5mg. P. Ruigys ixsuoja abi die Z e,
1ia die Nulle, Nulle, As,l (Ruig a13'z)
Como ê, mo e i5koji gimind nuli
ae ida segundo okiediq
linguagem analogij4. P adjus
pus5imdiui me q ligiai 4pa i i5 P.
Ruigio Zodyno nu a5d K. Milkus
(Milk 557). Nag indjam4
LodiiLodyisa qji n4 ideda e E
Ku 5ai is. Ele o nece o m4
niulis:
Null die, nii lis, io. Da geh
N. mi N. au , ch q wi[kas llgiei i iei . e is eine wah e N., ji c ypai
pe niik4; l<nlp niikas. is das N. u. nich ig, a| wi di niilcs; od. pei
nadaca $. Ku S 96) Neai5ku, ou F, Ku 5aidio nulis ei5kia skaidiq nes
(skai meni), pauyzdLiais ilus uojamo só azeologinis ok. die Null
consumimas. Suiço caso niulio eik5me b q,,nieco".
g eidiausiai
Veliau bu a e ki okiq nulio o m 4. {domiq ak q andame
uZ iksuo q Aleksand o Ku 5aidio (F yd icho Ku 5aidio
b ol aikis) didZiuliame lie u iq- okiediq kalbq Zodyne. A.
Ku 5ai is, como undamen ing o necendo nulia o m4,
mais indica e ki q: apslc i ul s, n iolis, ze as
(A. Ku S 1576). Apski ulys i ado i5 A. Vilima idiaus
kalbamokslio:apski ulys (nulis, ze o) Null m. (Y l m 209). Byje,
apsl inlio (nu io eik5me) n6 a nem LY.j,neijo ka o ekoje. Thi
pode se só A. Vilima idiaus e minas.
I5 M. MieZinio Zodyno ze as paim o (A.
Ku 5ai is neidejo): ze as, . nulis. m.
Vilima idiaus nekai ombs o mas ze o F.
nulle. ze o. nynu (0) (MieZ 288).
Nuolio Sal inis
é J. Slapelio
Zodynas. é
(ia nuolis
só como
ilus ação:
iisip is i,
i.isipuiiu, -piliiau -
pasdym c*
uiolis?
Kdsy d - N iolis...
n iolis?... Tai
i.isipu qs dikas (Slap 212).
[domu, que nekai oma o maze o
nulio eik5me como in e nacional
Zodis ainda longgai o am lie u iq
ap esen ada
idiomas Zodynuose.
Ze oie galia e con inua
2
cla amen e mos a páginas.
93
ma encon a nos
,,Th p au iniq
caminhos ZodZiq Zodynos"
(1936
m., sud.
K. Bo u a e k .,
Ka inskai d m.,
1951 O.
e e e k ., L969 m., e 6
O. Do eikiend e k .). 1985 M. Zodyne Só
(a s.
ed. V K ie kauskas) ze o já nd a. Kalin, a ze o oi ão
ilgai lie u iq alboje u ilizado.
I Zodynus ele en ou
g eidiausiai só oddl,
que Sie oi e diami.
Nulio p imei oji eik5md i ai iq kalbq encyclopedijās,
Zodynues indicoma mui o pana5iai. Tipi5ku encyclopediniu
desc i dZimu eikd q lailq i 5l: skaidius 0, ku l adiendando
com qualque skaidium ob ém o mesmo skaidius
(LTE YLII254; 22 US1.
Nos p incipais zodynos da língua lie u iq nulio e klmiq
ag adimen o upu eli ou o. Ch onologi5kai o ou o apa ey q
assim: ni lis (2) 1. digi al ZenklaS
0", Zymin is ,,DZio e quan idade nebu im4;
posi i amq e nega i amq skaidiq iba.2.
p k. ninguém, noks
quan idade (D4 506)
ni lis sm. digi al
(2) T pZ 1. ma .
Zenklas 0, i min is quan idade nebu imq, o p i aiy as pie
cujo no s skaii aumen iaus i"i deiinis pusis -idinan is ji
deiim i kan l. 2. sqlyginis magni is, nuo h io começama kns
skniiiuo i: Kylan empe a i ai, skysdiq pa i 5iaus
i empimas maZdja e alcania nuli c i ineje empe a u a de
S. 3. p k. alguém mui o mAia, ne eil<.iminga;
niekns:Kaipgi aip: als ybd moke Zmogq, pedago{ai a ida e
lhe seu Si dies dalelg, e esul ado
- ze o sp
(LKZ VIII 892)
nnlis (2) 1.
digi al Zenklas
0", Zymin is ,,Zio ou
quan idade não im4;
p i i5ido ao skaidiaus i5
de5ines
- aumen an e ji de5im ka q; posi i aamq e
nega i aamq skaidiq iba: Tb mome as
nul i o, pakilo a é -io.2. p k. ninguém, noks
quan idade. A
Absoliu inis n. ( empe a i a C) (DZz 444)
-273,16'
ni lis (2) 1. skaidius, Zymin is dydZio ou
quan idade nebu im4; ela zymin is núme o:
k mome as nuk i o, pakilo a é -io.
94
2. p k. ninguém, joks kiekil A Absoluu inis n.
( empe a a -
2J3, 6'
C) (D2.439, DZ4 439)
Embo a i5 p imei o Z ilgsnio Zodynues nulio eik1me pa ece i5
esmds paZi ejus pode e uni o m, a idZiau Reik5ski umq.
nós podemos di idi a
panaSiausias éDZ., i is
ipos. Aki aizdZiai e DZ,
ag adecimen o.
Cia p incipalmen e
acen ua-se que ze o
é digi al Zenklas .i.
,,0",
ze o pe cebe-se
como numme o ou
g a inis unidade. Da
ad ida que isso é a
on ei a en e
posi i amq e
nega i amq skaidiq
ou a on ei a é
( ik nãosaída, Ki as ag adecimen o éDZ i
skaidius).
DZo. Cia pana5u, ipas que anks esnd
eik5me pasakoma, in e s a a i k5diai.
ca ego ia escidiaus, eliau
P imei amen e que ze o é uma ce a
- que o skaidiaus
g a ine iS ai5ka.
Abiejq Siq ipq desc i dZimuose logind skaidiaus ca ego ia
e seus ma e iais i5 ai5ka (pi mqja)
- g a inis
Zincklas
-
conside adas uma ze o eik1me.
Quan o ou a yTaLIAVIII ( edias ipas). iia a
p imei a nulio eiklmd é apenas o digi al
Zenklas, e skaidius (dydis) é sepa ado e
ap esen ado como a segunda eik5m6. Toks
eikSmiq sepa ação pa ece bas an e
pag is as, só b q é possí el pasigindi a del
eikSmiq hie a chijas.
Juk logic5kai p imei o
é uma ce a
dimensão, e não que
dimensZio g a ine
i5 ai5ka oi i5ple o a
(no s his o io iikai nulio s4 oka dliau nei apa eceu Zenklas 0).
Siuo a Z ilgiu cump in inas DZ, (DZ) escolha nuli p incipalmen e
apib eZ i como skaidiq. O de uma ou d iejq eik5miq ques ão
i5lieka. Ma y , em odas
DZ skaidius e Zenklas
ap esen ada como
uma e_ikSme
Iwa dZiq mo analogija_Dz skai e LI{2. Siuo
a siZ elgian ap esen -
a Z ilgiu nulio d iejg eikSmiq i5sky imas
Ll(Z pa ece quan o ned6sningas.
G eidiausiai o p ieZas imi oi nulio dydLio
s4lygi5kumas. Incede que 1936
m.,,Ta p au iniq ZodZiq p imei a idomu,
Zodlme" nulio equime é em ge al não
ma emind:
Nulis (lo .) 1. ninguém; 2. em ma emá ica
- noks quan idade; limi e en e posi i amqjq e
nega i amqjq kiekiq, 0; 3. nukel ine sen ido
- menl ys d,
menkas,
nada ne ei5ki4s
Zmogus. (p. 386)
95
Que pa e da linguagem é
ce o3? Só umaip
a salg, i i 5l klausim4
neleng a. Daugelio kalbq
( a p jq e lie u iq)
Zodynas e g ama icas
ze o é conside ado
daik a a dZiu pa a daik-
(apie nulio p isl<y im4
Ia a dLio esolZiame i5 do que à nume a dZiq sob e
nume alise? Di icku dize , pois e p óp io ci a dZio
g ama icas ela nemZZzimenuma). Kodel ze o não
mo ologico ac a im é p oblemi5kas. LKM pasaky a,
chama-se nomina i ine kalkad,,skai a dliu bos pa e,
que4 si da o LodLiai, ei5kian ys une us quan idades
- skaidius,
daik q
cla iais kieki e jq eiles a k4" Nupasakom4 lio desc i dLimai
quan idades uni e q. Ti. o mais, que LKG I di oi o, que
(p.79).
indicam que isso é skaidius, depaci pelo menos o malmen e ele
u d q en a en e núme os a dZio apib eLime minimq
skai ia dLiaiy a,,LodLiai, pelos quais ei5diam abs ac us
skaidius" (p. 60a). É i nulk não abs ac us skaidius?
Skai a dis limodinha
skai a laikomas dZiuses
pa e da linguagem, . i.
quan idade Saknq kai
ambos, -i, me ade,
meioan o e e c.,
ku iq ZodZiq, pasika oja
a a ima i ai uoja).
nedidelis (no s okiq como
Pag is ai manoma, que ci a dis é mui o desigualy d pa e da
linguagem - uma classei mui o di e en es LodLiai.
a ibuídos g ama i5kai
Se acus a uo ume mo ologi5kai, skai a dZi 4 klasds nelik q.
DLKG p ipaZis ama que uns i5 (p z., jq a imi bld a dZiams um, uma),
ou os daik a a dZiams (deiim is, plg. akis), ainda ou os
p e eiksmiams (deiim , plg.daug)
(p. 238). Mas a é ago a
nós adicijq
nelauZome.
En ão se Zi[ dsime i nuli
pu amen e
mo ologi5kai, ele é
i ik a a dis, mas
seman i5kai
(o musq alo y oje ci wa dis designa-se
seman i5kai) ele k yps a à skaiwa dZiq.
K yps a ainda e od6l, que numwa dis a ado
ma ema i5kai com nós gana
- emos agmen i os
nume wa dZius quase
(usados em ala, pois Siaip dizemos
só ma emá icos
me ade, e não uma segunda; e o que
conside a 0,5 Zoding i5 ai5k4?).
3
Quan o e e de pe gun a , li uanis ai (ne e cien is as) su imka iSgi dg 5i
pe gun a4. DaZ mais imama a s y i sob e skai a di, mas mui as ezes a
espos a inal blna - neZinau.
96
Dado que skaiwa dZiai não possuiq comum mo ologiniq
dis inguamqjq c i e iijq, ca ac e ingiausiu j ;, como pa e da
linguagem, b uoZu conside ada ka ego ind abs akdios kielcybes
eik5m6, ikslus skaidius
(LKM 80;
LKMA 221). Também diz-se que del eikmes
apib eZ umo com skaiwa dZiais não
ne a ojami nusakomosios eik5mds ZodZiai -
eles não êm pazyminiq (LKMA 221). Nulio, como
skaidiaus, p ecisão desc dZiamo
- isso skaidius,
ku l sudejus com
ou o skaidiumi
pazygaunamas
esse skaidius. Kas
mesmo miniq
ou a
u djimas. Já
DZ, D4 (DZ) ma dme
- absolu o
ze o.
Mas ou ze o Siame ze o compoição
compoição g au4
pe cebemos da mesma o ma como
(plg. e omado g aus4). Ob iamen e que não. Ou
compa emos ainda: da e eje q obuoli4 e molg ojas
pa aie dideli eje q. No úl imo exemplozdyje
sudaik a a ddjgs ci a dis Nulio e oma pazymini.
eju podemos
ei3kgs ZeniZ elg i
ab i 5 inip oce-
(pi miausia
ss4. Nal .
klq 0 - plg.
palymys eje as
(3) ago a em alguns
casos são
suskaiwa dejgs
(p.g., ainda ze o ho as y, unglyni4
esul ado
- du: nulis [i a ii4]), Nu g
skai a ddjim4 p incipalLia e nulio
eik5mes a e s imas
D4 (DZ4), klu ze o p incipalmen e skaidius,
e não Zenklas. En ão nulio mo ologinis
a a im nuo kon eksgald q p iklausy i
o - ienu daik a a dis, ki u skai a dis
( al como e um, -a numwa dis,
bld a dis ou i a dis).
MaZdaug oki nulio
ak a im4 pode se
encon ado okiediq
linguagem Zodynas e
g ama icas. Cia
quan iá ios skaiwa dZiai
(G undzahlen, ou
Ka dinalzahlen)
começami
nomei i nu'o nulio
(null) (p z., Jud
174; Mikal 1,5 .Zodynuose nul (skaiwa dis) e die NuIl
(daik a a dis) são ap esen ados sepa ados niddais, pois
di e e e a5yba
(VLZ 95).
By he way, VDR (p. 399) Salia null
paLymd a, que isso é p ie eiksmis, mas
isso já bu q diskusija okiediq ní el de
linguagem.
Falc zq num nume a dZiai às ezes em ge al não dis inguem ( ai
pu nai poZil is), e pe b a dZiq disco dam como
quan i imo ologinis niai de e minan es
(d6 e minan s (pu .,
ambém andemos nuli
num6 aux) PPKG 78). iia
Qd o).
LKM pasakida
-,,Calculado -
ela i amen e eceb
ece, no os ZodZiais
quase nãoap esen ando
minha
- A.
(i5 e in a U.)
pa e de linguagem"
(p. 80).
Ths
,,be eik" auk i pa a
o nece
possí ei-
ce o
sybg casos
ce ais zé o p i-
skaiwa dZiq.
91
Nulis Snekamojoje kalbond a al Zodis,
mais a5omosios linguagem Zodis. Como
cujo daZnai p ecisa je. Thi, ma y ,
mos am L. G umadiends e V.
Zilinskienes in es igações (DDRLKZ 29),
ze o pa enka
i
2200 mais dal ojamq a5omosios
linguagem LodLi;.+ iei Sie dados
co esponde ik o g). 28 im yse
encon a 76 ze o pa a ojimai (i5
o al i a 1200 imdiq Zodyno po 300 000
ZodZiq pa a ojimq).
Só i5 nemi i,
ze o
onde e como konk ed ai
consumido.
Tdi a que skaiwa di5kas ze o uso do bldinga não especializadai
Snekamaja e a5omaja lingua, e nas exaclussias escolas ce o
bas an e e minologiza o, é nemaZ,ai uSiniq e minq, o que
neabejo inai us ojim4. S ai, alguns indica daik a a di5k4
exemplo<Ziui, e minq, l c ce o em de inam4li deiinink (MTZ) I
d epazymini: je ainis AKTZ) I galinis AI2, AI<TL) lkaiinis (MIZ) I
knno inis MTZ) I kompiu einis (AI2, AJ<-IZ)
I ne eil<iminis
(AI<2, AKTL)
I no minis (AIdZ, AK-IZ) I simplesasis
(MTZ) I pie1akinis (AJ<Z,
K Z) I sqlyginis
(MTZ) I upa usis (MTL) ze o. Possí eis e dois
combiná eis paZyminiai: nega i o
compu ado inis ze o (AKTZ), uig amasis
compu ado inis ze o (AKTZ). Quan o ediau
ze o gauna nede inam4ji paZymini: unções
ze o (MTL), aiko aiies ze o (AKTL), ze o com
minusu (ly' ' Z), ze o com plusu (M"12).
Exis e e nemaZai e minq, onde ce o apgs
dependomuoju e mo ddmeniu. Si aweuoju jis
daZmais b na kilmininko o mas: ne eil<4 nuliq
Salinimas
(AKTZ), nulio ambien e (MTZ), nulio
daliHis (MTL, VLM^L), nulio e unidade
disnis (}y' Tz), nulio poiymis
(AKTZ), nuli4 mul iplicda a
(YLMZ), nuli y skaiiius (YLMZ),
nuli4 densis (VLi| lZ), nuli4
eo ema
(MTZ). Exis e e minq
, onde ze o dependen e ddmeniu ai e ou a o ma aleg inho,
di isão po exemplo: ii nulio (AKTZ), uipi dymas nuliais (ATKZ).
sud6 iniq e minq sL nulis, exemplo.: be nulio dalik i4 (VLli,Z),
Ras a e alguns nãoipi5kq (ne daik a a dinio compoção o ma)
homologiikas nuli (VL} / Z), homo opiikas nuli (VLMZ).
Como e , lie u iq kalboje nulis ja s,
ge okai paZenggs i p ieki.
Thi já nd a só só núme o o ma
elipses e s4lyginis nume o-
(ka u dius)
e minologiniq eik5miq,
- su gido naujq ma emá icas e compu ado ijā. Ki a e us,
skainulio, como ip as o diaus, consumo nespecializadoje
cuja ac ualiausios
98
Snekamojoje e aSomojoje alboje es imula susim4s 5 i
lie u iq kalbo y oje s4moningai ou nes4moningai é nu ilima.
Gal eikd q pam4s y i e sob e d ejop4 nulio ak a im4, kas
e sob e seu mo ologini ak a im4, que p esen eindje
leis q am ce os casos papildy i mlsq seman i5kai
dis inguam4 skai a dZiq klasg.
A. Ku S Ku scha
AJ<72
AKL P a u
DDRLI(Z G umadien€ L.,
DLKG
D2 Daba in6s li e iq idiomas
F. Ku S Ku scha E
Jud
LKG I
LKM P a u I a u s k i e n e A. Li u iq
LKMA P a u I a u s k i e n 6 A. Li u iq
YilLKZVIIJ Li u iq idiomas Zodynas.
a ybine enciklopedija. Vilnius, 1981.
Lie u iszkai-La iszkai-I nkiszkai--
T ukanai d D. Deu sche
deu sch-li auisI ITZ Ma ema ikos
Ab e iações
A.
Wo e buch.
Li auisch-deu sches Thesau us
linguae
Go ingen, anglq-lie u iq kalbq compu ado ijos
Li uanicae. 1970. Bd. II.
Ai5kinamasis
e minq Zodynas. Kaunas.
1997.
I a u s
k a s K V., J a s i n e i d i u s R.
Ai5kinamasis compu ado ijos
Zodynas. Kaunas, 1995.
Somosios lie u iq pala as
Zilinskien6 V DaZninis a ualin6s a-
Zodynas daZnio wa ka).
(maZejandio
Vilnius, 1997.
Daba inds lie u iq
g ama ica.
idiomas Vilnius, 1997.
Zodynas: DL, - I leid., Vilnius, 1954.
D2"- leid., ilnius, 972. D23III leid., ilnius, Lgg3. DZ4-
edição IV,
Vilnius, 2000.
Deu sch-li auisches Wci e buch. Halle. 1874.
Bd.II.
Jude W. K. Deu sche G amma ik. B aunschweig, 1966.
Li u iq línguas
g ama ica.
Vilnius, 1965. T 1.
linguagem mo ologia. Vilnius, 1994.
linguagem mo ologias apyb aii,a.
nius, 1983.
Vilnius, 1976. T 8. U E VIII Lie u i5koji
T 8. MieZ M i e Z i n i s M.
Rusiszkas ZoMikal Mikalauskai e A.
dynas. TilZe, 1894.
G amma ik. M k Mielcke Ch. G.
Li auisch-deu sches und
Vokiedig
Kaunas, g ama ica.
linguagem
1997.
e minq Zodynas. Vilnius, 1994.
ches Wci e -Buch
<...>. Konigsbe g, L800.
99
PPKG - BalaiSiene J., Mickiend V.
P ak indp anc[zqkalbos g ama ika.
Vilnius, 1996.
Ruig - Ruhig Ph.
Li auisch-Deu schesundDeu sch-Li auischesl-exicon
<...>. Kdnigsbe g, 1747.
S gg - Slapelis J.Lie u iqi usqkalbqZodynas.
Vilnius, 1921.
TZ - Th p au iniq ZodZiq Zodynas. Vilnius, 1985.
VDR - Wo e buch deu sch- ussisch on E. Daum
und W. Schenk. /
Lnipzig,1990.
Vilim - Vilima idius A. MaZas okiSkaskalbamokslis
<...>.
Heidelbe a-
s, 1919.
YLM Z - Madiend
VVokiediq-lie u iqkalbqma ema inisZodynas.Vilnius.
1994.
VLZ - K iZinauskas J. Smagu auskas S.
Vokiediq-lie u iqkalbq Zodynas. Vilnius, 1992. T. Z.
Al ydas UMBRASAS
Ahydas UMBRASAS
Lie u iq ins i u o da língua
An akalnio g. 6
LT-2055 Vilnius
El. maS [email
p o ec ed]
100
Recebida 2000 10 20